LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO
ĮSAKYMAS
DĖL NEALKOHOLINIŲ GĖRIMŲ IR GIROS APIBŪDINIMO, GAMYBOS IR PREKINIO PATEIKIMO TECHNINIO REGLAMENTO PATVIRTINIMO
2009 m. sausio 12 d. Nr. 3D-13
Vilnius
Siekdamas reglamentuoti nealkoholinių gėrimų ir giros apibūdinimą, gamybos procesus ir nustatyti prekinio pateikimo reikalavimus:
1. Tvirtinu Nealkoholinių gėrimų ir giros apibūdinimo, gamybos ir prekinio pateikimo techninį reglamentą (pridedama).
2. Nustatau, kad:
2.1. iki šio įsakymo įsigaliojimo pagaminti nealkoholiniai gėrimai ir gira, neatitinkantys Nealkoholinių gėrimų ir giros apibūdinimo, gamybos ir prekinio pateikimo techniniu reglamentu (toliau – reglamentas) apibūdinamų gėrimų kategorijų, gali būti realizuojami, iki pasibaigs jų atsargos;
2.2. nealkoholinių gėrimų ir giros etiketės, neatitinkančios reglamente nustatytų reikalavimų, gali būti naudojamos ne ilgiau kaip 6 mėnesius po šio įsakymo įsigaliojimo;
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos žemės ūkio
ministro 2009 m. sausio 12 d.
įsakymu Nr. 3D-13
NEALKOHOLINIŲ GĖRIMŲ IR GIROS APIBŪDINIMO, GAMYBOS IR PREKINIO PATEIKIMO TECHNINIS REGLAMENTAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Nealkoholinių gėrimų ir giros apibūdinimo, gamybos ir prekinio pateikimo techninis reglamentas (toliau – reglamentas) parengtas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 20 d. nutarimą Nr. 617 „Dėl keitimosi informacija apie standartus, techninius reglamentus ir atitikties įvertinimo procedūras taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 45-1446; 2004, Nr. 63-2264), perkeliantį 1998 m. birželio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 98/34/EB, nustatančią informacijos apie standartus ir techninius reglamentus pateikimo tvarką (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 20 tomas, p. 337), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m. lapkričio 20 d. Tarybos direktyva 2006/96/EB (OL 2006 L 363, p. 81).
2. Šis reglamentas netaikomas natūraliam mineraliniam, šaltinio, fasuotam geriamajam vandeniui, sultims ir nektarams, gėrimams su pieno produktais, nealkoholiniam alui. Reglamentas nustato gėrimų apibrėžtis, gėrimų gamyboje naudojamų žaliavų bei medžiagų saugos ir kokybės reikalavimus, bendruosius technologinius reikalavimus, gatavos produkcijos saugos ir kokybės rodiklius ir prekinio pateikimo bendruosius reikalavimus. Reglamento nuostatos privalomos visoms Lietuvos Respublikos įmonėms, užsiimančioms gėrimų gamyba, įvežimu, importu bei pardavimu (toliau – įmonė), tačiau, taikant abipusio pripažinimo principą, gėrimai, įvežti iš Europos Bendrijos valstybės narės ar iš Europos ekonominės erdvės valstybės, ar Turkijos, gali būti be apribojimų teikiami į Lietuvos Respublikos rinką, jeigu jie pagaminti Europos Bendrijos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje, ar Turkijoje teisėtais būdais ar juos leidžiama parduoti toje valstybėje.
II. BENDROSIOS SĄVOKOS IR GĖRIMŲ KLASIFIKACIJA
3. Šiame reglamente gėrimai klasifikuojami į grupes, pogrupius ir kategorijas:
| Grupė |
Pogrupis |
Kategorija |
| Nealkoholinis gėrimas |
Gaivusis gėrimas |
Aromatizuotas gaivusis gėrimas Gaivusis gėrimas su sultimis Gaivusis energinis gėrimas Gaivusis giros gėrimas Giros skonio gaivusis gėrimas |
| Stalo vanduo |
Stalo vanduo Aromatizuotas stalo vanduo |
|
| Gira |
Gira |
Gira |
4. Nealkoholinis gėrimas – negazuotas ar gazuotas gėrimas, gaminamas iš geriamojo, šaltinio ar natūralaus mineralinio vandens, pridedant ar nepridedant įvairių maisto medžiagų ir (ar) maisto priedų, kurio alkoholio koncentracija neviršija 0,5 tūrio proc.
5. Gaivusis gėrimas – saldintas nealkoholinis gėrimas. Gaivieji gėrimai klasifikuojami į šias kategorijas:
5.1. Aromatizuotas gaivusis gėrimas – gaivusis gėrimas, į kurį įdėta kvapiųjų medžiagų ir (ar) jų preparatų, prieskoninių žaliavų ekstraktų ir kitų kvapiųjų maisto produktų.
5.2. Gaivusis gėrimas su sultimis – gaivusis gėrimas, kurio sudėtyje yra ne mažiau kaip 5 tūrio proc. vaisių, uogų, daržovių sulčių arba jų mišinių.
5.3. Gaivusis energinis gėrimas – gaivusis gėrimas, kurio sudėtyje yra vitaminų ir tonizuojamųjų ar stimuliuojamųjų augalinių medžiagų (kofeino, guaranino, ginsenozidų, taurino ir pan.).
5.4. Gaivusis giros gėrimas – gaivusis gėrimas, gaminamas iš giros misos koncentrato ir (ar) kitos grūdinės žaliavos, pridedant vandens, cukraus, maisto priedų, kvapiųjų medžiagų ir kt.
6. Stalo vanduo – nealkoholinis gėrimas, gaminamas į geriamąjį vandenį pridedant natūralaus mineralinio vandens arba šaltinio vandens, arba mineralinių medžiagų. Gėrimas gali būti aromatizuotas kvapiosiomis medžiagomis ir (ar) vitaminizuotas.
7. Gira – gėrimas, gaminamas rauginant giros misą mikroorganizmų kultūrų raugu, po rauginimo pridedant arba nepridedant cukrinių ir kitų maisto žaliavų bei maisto priedų, kurio alkoholio koncentracija neviršija 1,2 tūrio proc.
8. Giros misa – iš duonos džiūvėsių ir (ar) kitų grūdinių produktų ekstrakto arba iš giros misos koncentrato gaunamas ekstrakcinių medžiagų tirpalas, į kurį pridedama cukraus sirupų.
III. GAMYBOS ŽALIAVOS IR MEDŽIAGOS
10. Gėrimų gamybai naudojamos žaliavos ir medžiagos turi atitikti teisės aktų ir kitų norminių dokumentų reikalavimus. Žaliavos ir medžiagos turi turėti atitikties deklaracijas arba kitus kokybės dokumentus, kuriuose nurodomi jų kokybės ir saugos rodikliai.
11. Gėrimų gamyboje naudojamos žaliavos ir medžiagos:
12. Naudojamų žaliavų ir medžiagų užteršimas cheminiais teršalais neturi viršyti 2006 m. gruodžio 19 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1881/2006, nustatančio didžiausias leidžiamas tam tikrų teršalų maisto produktuose koncentracijas (OL 2006 L 364, p. 5), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2008 m. liepos 2 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 629/2008 (OL 2008 L 173, p. 6), ir Lietuvos higienos normos HN 54:2008 „Maisto produktai. Didžiausios leidžiamos teršalų ir pesticidų likučių koncentracijos“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. V-884 (Žin., 2008, Nr. 109-4175), nustatytų leidžiamų lygių.
13. Natūralus mineralinis vanduo ir šaltinio vanduo turi atitikti Lietuvos higienos normos HN 28:2003 „Natūralaus mineralinio vandens ir šaltinio vandens naudojimo ir pateikimo į rinką reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. V-758 (Žin., 2004, Nr. 7-154), reikalavimus.
14. Geriamasis vanduo, šaltinio vandens toksiniai (cheminiai) rodikliai turi atitikti Lietuvos higienos normos HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. V- 455 (Žin., 2003, Nr. 79-3606), reikalavimus. Gaiviųjų gėrimų gamybai rekomenduojama naudoti minkštintą vandenį, iš kurio pašalinta dalis magnio ir kalcio jonų.
15. Cukraus, gliukozės ir invertuotojo cukraus sirupų bei tirpalų kokybė turi atitikti Cukraus, skirto žmonėms vartoti, gliukozės ir invertuotojo cukraus sirupų bei tirpalų sudėties ir tyrimo metodų techninio reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 3D-325 (Žin., 2007, Nr. 79-3201), reikalavimus.
16. Vaisių sultys, koncentruotos vaisių sultys turi atitikti Vaisių sulčių ir panašių produktų techninio reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. vasario 29 d. įsakymu Nr. 61 (Žin., 2000, Nr. 20-518; 2003, Nr. 101-4564), reikalavimus.
17. Gėrimų gamyboje leidžiama vartoti tik Lietuvos higienos normoje HN 53:2003 „Leidžiami vartoti maisto priedai“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. V-793 (Žin., 2004, Nr. 45-1491), nurodytus maisto priedus. Jų koncentracija gėrimuose neturi viršyti šios higienos normos 4 priedo 14.1.1.2 ir 14.1.4 punktuose nustatytų didžiausių leistinų vartoti kiekių. Giros gamyboje galima vartoti karamelių spalvos dažiklius (E 150 a-d), pieno rūgštį E 270, askorbo rūgštį E 300, natrio askorbatą E 301, citrinų rūgštį E 330, akacijų sakus E 414.
18. Maisto priedai, importuojami ne iš Europos Sąjungos valstybių, išskyrus Islandijos Respubliką, Lichtenšteino Kunigaikštystę ir Norvegijos Karalystę, turi būti registruoti pagal Specialios paskirties maisto produktų ir maisto priedų registravimo tvarką, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 1998 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. 328 (Žin., 1998, Nr. 57-1610).
19. Maisto priedų specifinio grynumo kriterijai turi atitikti Lietuvos higienos normos HN 53-2:2002 „Leidžiami vartoti maisto priedai. Specifiniai saldiklių, dažiklių ir kitų maisto priedų grynumo kriterijai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 686 (Žin., 2003, Nr. 91-4135), reikalavimus.
20. Kvapiosios medžiagos turi atitikti Lietuvos higienos normos HN 53-1:2001 „Leidžiami vartoti maisto priedai. Leidžiamos vartoti kvapiosios medžiagos ir kvapiųjų medžiagų gamybos žaliavos“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 682 (Žin., 2002, Nr. 24-891), reikalavimus.
21. Vitaminų ir mineralų, kuriais leidžiama praturtinti nealkoholinius gėrimus, pavadinimai, jų grynumo kriterijai, naudojimo gamyboje sąlygos ir vartojimo apribojimai turi atitikti 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1925/2006 dėl maisto produktų papildymo vitaminais ir mineralais bei tam tikromis kitomis medžiagomis (OL 2006 L 404 p. 26) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2008 m. sausio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 108/2008 (OL 2008 L 39, p. 11), reikalavimus.
22. Anglies dioksidas, kuris naudojamas nealkoholiniams gėrimams gazuoti, turi atitikti šio reglamento priede nurodytus saugos ir kokybės reikalavimus.
IV. BENDRIEJI TECHNOLOGINIAI REIKALAVIMAI
24. Gėrimai ir jų gamybai naudojamos žaliavos ir medžiagos turi būti tvarkomi pagal 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 852/2004 dėl maisto produktų higienos (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 34 tomas, p. 319) ir Lietuvos higienos normos HN 15:2005 „Maisto higiena“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. V-675 (Žin., 2005, Nr. 110-4023), nuostatas.
25. Gamybos ir kiti tvarkymo procesai turi būti atliekami taip, kad būtų užtikrinta produkto sauga, o pagamintas gėrimas atitiktų šio reglamento ir kitų Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų bei kitų norminių dokumentų nuostatas.
26. Kiekviena įmonė privalo turėti gėrimų gamybos ir tvarkymo (technologijos) instrukciją (toliau – technologijos instrukcija), patvirtintą įmonės vadovo ar jo įgalioto asmens. Technologijos instrukcija rengiama, tvirtinama ir registruojama pagal Maisto produktų gamybos technologijos instrukcijų rengimo, tvirtinimo ir registravimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1997 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. 285 (Žin., 1997, Nr. 43-1063).
27. Pagal patvirtintas technologijos instrukcijas įmonės atsakingi asmenys žurnaluose ir (ar) kituose nustatytos formos dokumentuose daro įrašus apie žaliavų ir medžiagų priėmimą bei išdavimą, gamybos ir tvarkymo procesų eigą: nurodomi procesų parametrai; žaliavų, medžiagų, pusgaminių bei pagamintų gėrimų kiekiai; kiti reikiami duomenys.
28. Gaminant nealkoholinius gėrimus yra taikomos šios technologijos operacijos:
28.2. geriamojo vandens technologinis paruošimas:
28.3. cukraus sirupų paruošimas:
29. Gaminant girą, įskaitant giros gėrimą, yra taikomos šios technologijos operacijos:
29.3. giros misos paruošimas:
29.3.1. giros misos koncentrato skiedimas arba duonos džiūvėsių ir (ar) kitų grūdinių produktų ištraukos gaminimas;
29.4. mielių ir pieno rūgšties bakterijų grynųjų kultūrų arba kepimo mielių raugo paruošimas (girai);
30. Gėrimų gamyboje taikomos technologijos operacijos parenkamos kiekvienoje įmonėje, įvertinus žaliavų kokybę, gėrimo sudėtį ir gamybos ypatumus, todėl leistinos ir kitos technologijos instrukcijoje numatytos technologijos operacijos.
31. Skaidrinimui galima naudoti tik mechaniškai ar adsorbcijos būdu veikiančias medžiagas, kurias panaudojus galima pašalinti, arba jų liekana nesukelia pavojaus vartotojų sveikatai ir nepakeičia gėrimo juslinių savybių.
32. Gėrimų laikymo stabilumui pagerinti gali būti taikomi šie fizikiniai ir cheminiai būdai: pasterizavimas, sterilusis filtravimas, aseptinis išpilstymas, aktyviojo rūgštingumo (pH) reguliavimas bei konservuojamųjų ir kitų stabilizuojamųjų priedų pridėjimas. Šie procesai, jų deriniai ir taikomos medžiagos bei įranga parenkami kiekvienoje įmonėje pagal produkcijos asortimentą ir gamybos specifiką.
33. Gėrimai, kurių kokybė patvirtinama teisės aktų nustatyta tvarka išduotu kokybės pažymėjimu, perduodami pilstyti.
34. Gėrimai pilstomi į vienkartinę arba apyvartinę tarą. Buteliai turi būti sandariai užkemšami. Tara ir kamščiai turi būti pagaminti iš 2004 m. spalio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1935/2004 dėl žaliavų ir gaminių, skirtų liestis su maistu, ir panaikinančio Direktyvas 80/590/EEB ir 89/109/EEB (OL 2004 L 338, p. 4), ir Lietuvos higienos normos HN 16: 2006 „Medžiagų ir gaminių, skirtų liestis su maistu, specialieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. V-371 (Žin., 2006, Nr. 58-2069), reikalavimus atitinkančių medžiagų. Tara ir kamščiai, pagaminti Lietuvoje arba importuoti ne iš Europos Sąjungos valstybių, išskyrus Islandijos Respublikos, Lichtenšteino Kunigaikštystės ir Norvegijos Karalystės, turi turėti ne maisto prekės higieninį pažymėjimą, išduotą pagal Ne maisto prekės higieninio pažymėjimo išdavimo medžiagoms ir gaminiams, skirtiems liestis su maistu, taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V- 460 (Žin., 2007, Nr. 67-2622).
35. Nealkoholiniai gėrimai gabenami ir sandėliuojami apsaugoti nuo tiesioginių saulės spindulių ar kitų šilumos šaltinių ir šalčio. Nepasterizuota gira laikoma, transportuojama ir sandėliuojama esant temperatūrai nuo +2 ?C iki +12 ?C.
V. KOKYBĖS IR SAUGOS RODIKLIAI
37. Kiekvieno pavadinimo gėrimui turi būti parengta receptūra, kurią tvirtina įmonės vadovas. Gėrimų receptūroje aprašoma:
38. Gėrimų organoleptiniai rodikliai:
| Rodiklio pavadinimas |
Charakteristika ir norma |
| Išvaizda: |
|
| skaidrieji gėrimai |
Skaidrus skystis be nuosėdų ir kitų priemaišų. |
| drumstieji gėrimai |
Vientisas, be pašalinių priemaišų neskaidrus skystis. Leidžiamos natūralios kilmės nežymios nuosėdos. |
| Skonis, aromatas |
Grynas, be organoleptinių defektų, būdingas nurodytoms žaliavoms. |
| Spalva |
Būdinga gėrimui, nurodyta receptūroje. |
39. Gėrimų fizikiniai ir cheminiai rodikliai:
| Rodiklio pavadinimas |
Norma |
| Anglies dioksido kiekis, masės procentais: |
|
| stipriai gazuoti |
Daugiau kaip 0,50, bet ne daugiau kaip 0,80 |
| gazuoti |
Daugiau kaip 0,30, bet ne daugiau kaip 0,50 |
| silpnai gazuoti |
Ne daugiau kaip 0,30 |
| Alkoholio koncentracija, tūrio procentais: |
|
| gaivieji gėrimai |
Ne didesnė kaip 0,5 |
| gira |
Ne didesnė kaip 1,2 |
| Tirpių sausųjų medžiagų kiekis, masės procentais: |
|
| gaivieji gėrimai |
Pagal receptūras |
| gira |
Daugiau kaip 3,0 |
| Gaiviųjų gėrimų titruojamasis rūgštingumas, perskaičiuotas į citrinų rūgštį, g/l |
Pagal receptūras |
| Giros titruojamasis rūgštingumas, ml 1 M NaOH tirpalo 100 ml giros |
Nuo 1,5 iki 6,0 |
PASTABA. Anglies dioksido kiekis nustatomas tik į butelius ir metalinius indelius išpilstytame gėrime.
40. Leidžiami maksimalūs gėrimų fizikinių ir cheminių rodiklių nuokrypiai:
41. Gėrimų rodikliams nustatyti taikomi oficialiai Lietuvoje įteisinti analizės metodai. Gali būti taikomi ir kiti analizės metodai, bet tik tuo atveju, jei gauti rezultatai, įvertinus metodų leidžiamas tikslumo, pakartojamumo ir atkuriamumo vertes, atitinka nurodytus Lietuvos standartuose. Kilus ginčui rezultatai tikrinami akredituotose laboratorijose oficialiai įteisintais analizės metodais.
42. Gėrimų mikrobiologinė sauga turi atitikti 2005 m. lapkričio 15 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 2073/2005 dėl maisto produktų mikrobiologinių kriterijų (OL 2005 L 338, p. 1) ir šiuos kriterijus:
| Maisto pavadinimas |
Mikroorganizmai |
Mėginio vnt. skaičius |
Užterštumo riba |
||
| n |
c |
m |
M |
||
| Nealkoholiniai gėrimai |
Bendras mikroorganizmų skaičius |
5 |
0 |
? 1,0 x 102 |
|
| Koliforminės bakterijos |
5 |
2 |
< 1,0 |
1,0 x 10 |
|
| Žarninės lazdelės (Escherichia coli) |
5 |
0 |
Neturi būti |
||
44. Nepasterizuotos giros tinkamumo vartoti terminas turi neviršyti 10 parų nuo išpilstymo į prekinę tarą dienos.
45. Didžiausias leistinas alavo kiekis gėrimuose, išpilstytuose į metalines dėžutes, turi neviršyti 2006 m. gruodžio 19 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 1881/2006, nustatančiame didžiausias leistinas tam tikrų teršalų maisto produktuose koncentracijas (OL 2006 L 364, p. 5), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2007 m. rugsėjo 28 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1126/2007 (OL 2007 L 255, p. 14), nustatyto kiekio.
VI. PREKINIS PATEIKIMAS
46. Gėrimus galima laikyti pardavimui ir parduoti vartotojui, jeigu jie atitinka šio reglamento nuostatas, kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų bei kitų norminių dokumentų ir receptūros reikalavimus.
47. Teikiamas žmonėms vartoti gėrimas turi būti apibrėžtas ir klasifikuotas, kaip nustatyta šio reglamento II skyriuje.
48. Gėrimai ženklinami pagal Lietuvos higienos normos HN 119:2002 „Maisto produktų ženklinimas“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 677 (Žin., 2003, Nr. 13-530), kitų Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių gėrimų ženklinimą, reikalavimus.
VII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
50. Gėrimų gamintojai, importuotojai, įvežėjai ir pardavėjai turi užtikrinti, kad jų gaminamo, importuojamo, įvežamo ir parduodamo gėrimo prekinis pateikimas atitiktų šio reglamento reikalavimus, išskyrus išlygas, nurodytas šio reglamento 2 punkte.
51. Kiekviena Lietuvos Respublikoje pagaminta ir realizuojama gėrimų partija turi turėti atitikties deklaraciją, įformintą pagal Lietuvos standartą LST EN ISO/IEC 17050-1:2005 „Atitikties įvertinimas. Tiekėjo atitikties deklaracija. 1 dalis. Bendrieji reikalavimai“.
52. Tiekėjas tvarko atitikties deklaraciją remdamasis patvirtinamaisiais dokumentais, kaip nurodyta Lietuvos standarte LST EN ISO/IEC 17050-2:2005 „Atitikties įvertinimas. Tiekėjo atitikties deklaracija. 2 dalis. Patvirtinamieji dokumentai“.
53. Gėrimų vežėjai kiekvienai įvežtai ir realizuojamai siuntai turi turėti užsienio valstybės ūkio subjektų, iš kurių gėrimas buvo įsigytas, išduotus atitiktį patvirtinančius dokumentus. Importuotojai privalo turėti kiekvienos gėrimo siuntos originalų gėrimų saugą ir kokybę patvirtinantį dokumentą lietuvių (arba anglų, vokiečių, rusų) kalba. Importuojamų gėrimų kontrolė vykdoma vadovaujantis Importuojamo negyvūninio maisto valstybinės maisto kontrolės tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2008 m. rugsėjo 24 d. įsakymu Nr. B1-478 (Žin., 2008, Nr. 113-4324), nuostatomis.
Nealkoholinių gėrimų ir giros
apibūdinimo, gamybos ir prekinio
pateikimo techninio reglamento
priedas
ANGLIES DIOKSIDO KOKYBĖS IR SAUGOS RODIKLIAI
Pagal tarptautinių organizacijų – Europos dujų asociacijos (The European Industrial Gases Association), Suspaustųjų dujų asociacijos (Compressed Gases Association) ir Tarptautinės gėrimų technologų sąjungos (The International Society of Beverage Technologists) – reikalavimus maisto ir gėrimų pramonėje naudojamas anglies dioksidas turi atitikti šiuos kokybės ir saugos rodiklius:
| 1. CO2 kiekis, tūrio %, ne mažiau kaip |
99,9 |
| 2. Vandens garų tūrio dalis, ppm, ne daugiau kaip |
20 |
| 3. Amoniakas, ml/l, ne daugiau kaip |
0,0025 |
| 4. Deguonis, ml/l, ne daugiau kaip |
0,03 |
| 5. Nelakios liekanos masės dalis, ppm, ne daugiau kaip |
10 |
| 6. Nelakios organinės liekanos, masės dalis, ne daugiau kaip |
5 |
| 7. Visi lakūs angliavandeniliai, nustatomi kaip metanas ml/l, ne daugiau kaip |
0,05 |
| 8. Aromatiniai angliavandeniliai (perskaičiuoti į benzeną), ml/l, ne daugiau kaip |
0,00002 |
| 9. Anglies monoksidas, ml/l, ne daugiau kaip |
0,01 |
| 10. Metanolis, ml/l, ne daugiau kaip |
0,01 |
| 11. Bendros sieros (kaip S) tūrio dalis, ppm, ne daugiau kaip |
0,1 |
| 12. Kvapas |
be pašalinių kvapų |