STATISTIKOS DEPARTAMENTAS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS

Į S A K Y M A S

DĖL BANDOMOJO DARBO UŽMOKESČIO STRUKTŪROS TYRIMO STATISTINĖS ATASKAITOS PATVIRTINIMO

2002 m. birželio 27 d. Nr. 108

Vilnius

Siekdamas įgyvendinti Lietuvos Respublikos statistikos įstatymo (Žin.,1993, Nr. 54-1048; 1999, Nr. 114-3299) nuostatas ir vadovaudamasis įstatymo 12 straipsnio 2 dalimi,

tvirtinu vienkartinę bandomojo darbo užmokesčio struktūros tyrimo statistinę ataskaitą DUS – 01 (pridedama).

Generalinis direktorius                                                                   Algirdas Šemeta

______________

Patvirtinta

Statistikos departamento generalinio direktoriaus 2002 m. birželio 27 d.

įsakymu Nr. 108

INFORMACIJA DĖL BANDOMOJO DARBO UŽMOKESČIO STRUKTŪROSTYRIMO (ataskaita DUS–01 vienkartinė)

TEISINIS PAGRINDAS	Lietuvos Respublikos statistikos įstatymas (Žin., 1993, Nr. 54-1048; 1999, Nr. 114-3299) ir Oficialiosios statistikos darbų programa, patvirtinta 2001 m. gruodžio 21 d. Statistikos departamento generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 160 (Žin., 2002, Nr. 7-261).
TYRIMO RŪŠIS, TIKSLAS IR APIMTIS	Tai – atrankinis tyrimas. Darbo užmokesčio struktūros ataskaitą pildo visų
	nuosavybės formų įmonės, įstaigos ir organizacijos, išskyrus individualias (personalines) įmones.Tyrimo tikslas – nustatyti samdomųjų darbuotojų darbo užmokestį, jo struktūrą šalies ūkyje pagal ekonominės veiklos rūšis. Tyrimo rezultatų reikia ekonominiams, konjunktūros ir tarifų politikos sprendimams. Tiriamasis laikotarpis – 2001 m. ir 2001 m. spalio mėn.
DUOMENŲ PATEIKIMO	Lietuvos Respublikos statistikos įstatymo 14 straipsnis.
PAREIGA	Juridiniai asmenys privalo neatlygintinai teikti statistinius duomenis Oficialiosios statistikos darbų programai įgyvendinti.
DUOMENŲ	Lietuvos Respublikos statistikos įstatymo 15 straipsnis.
KONFIDENCIALUMAS	Oficialiosios statistikos duomenys, jeigu pagal juos tiesiogiai ar netiesiogiai galima identifikuoti respondentą, apie kurį ar kurio veiklos rezultatus buvo surinkti pirminiai statistiniai duomenys, yra konfidencialūs ir saugomi įstatymo nustatyta tvarka.
STATISTIKOS DUOMENŲ PATEIKIMO TVARKOS PAŽEIDIMAS	Lietuvos Respublikos statistikos įstatymo 17 straipsnis. Fiziniai asmenys, įmonių, įstaigų ar organizacijų vadovai ir kiti atsakingi už oficialiosios statistikos duomenų rengimą ir teikimą asmenys, pažeidę šio įstatymo ir kitų su statistika susijusių teisės aktų reikalavimus, atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 173^2 straipsnis (Žin., 1992, Nr. 21-610; 2000, Nr. 54-1557). Statistikos duomenų nepateikimas nustatyta tvarka oficialiąją statistiką tvarkančioms institucijoms ir įstaigoms arba melagingų statistikos duomenų joms pateikimas užtraukia baudą nuo 500 iki 1000 Lt.Tokia pat veika, padaryta asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytus pažeidimus, užtraukia baudą nuo 3000 iki 6000 Lt.Dokumentų, patvirtinančių pateiktus statistinius duomenis, nepateikimas oficialiąją statistiką tvarkančių institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojams arba šių dokumentų nuslėpimas, taip pat minėtų valstybės tarnautojų teisėtų reikalavimų nevykdymas užtraukia baudą pareigūnams nuo 500 iki 1000 Lt.

PAAIŠKINIMAI BANDOMOJO DARBO UŽMOKESČIO STRUKTŪROS

TYRIMO ATASKAITAI DUS–01 PILDYTI

BENDRIEJI NURODYMAI

1. STATISTINIO TYRIMO TIKSLAS

Šią ataskaitą pildo tekstilės ir tekstilės gaminių gamybos bei transporto, sandėliavimo ir nuotolinių ryšių ekonominės veiklos rūšies įmonės, įstaigos ir organizacijos, neatsižvelgiant į jų nuosavybės formą. Joje pateikiamos žinios apie darbuotojų, dirbančių pagrindinėje ir ne pagrindinėje darbovietėje pagal darbo sutartis (terminuotas ir neterminuotas), darbo apmokėjimą, profesijas, išsilavinimą, darbo laiką ir kt. rodiklius ataskaitiniais metais.

Individualios (personalinės) įmonės minėtos ataskaitos nepildo.

2. ĮMONĖS, ĮSTAIGOS AR ORGANIZACIJOS KODAS

Ataskaitos adresinėje dalyje kiekviena įmonė, įstaiga ir organizacija įrašo savo kodą, nurodytą registracijos pažymėjime. Tai – septynių ženklų numeris.

3. EKONOMINĖS VEIKLOS RŪŠIS

Įmonės, kurios užsiima įvairia gamybine veikla, nurodo tą veiklą, iš kurios gauna daugiausia pajamų.

4. STATISTINIO TYRIMO LAIKOTARPIS – 2001 m. ir 2001 m. spalio mėn.

RODIKLIŲ SĄVOKOS

I. DUOMENYS APIE ĮMONĘ IR VIETOS VIENETĄ

1. Nuosavybės forma

Įmonės nuosavybės forma nustatoma atsižvelgiant į įmonės kapitalo dalį. Gali būti viešoji ir privati nuosavybė.

Viešoji nuosavybė yra įmonėje, kurioje valstybės ar savivaldybių nuosavybė sudaro 50% arba daugiau kaip 50% įmonės įstatinio kapitalo. Šį rodiklį galima nustatyti pagal įmonės pagrindinių finansinių rodiklių ataskaitą F – 01 (eil. 201 + 202 + 203 + 204).

Privati nuosavybė yra įmonėje, kurioje Lietuvos arba Lietuvos ir užsienio fiziniams bei juridiniams asmenims priklauso daugiau kaip 50% įmonės įstatinio kapitalo.

2. Kolektyvinių susitarimų ar sutarčių lygiai

Nurodomas kolektyvinio susitarimo, taikomo įmonėje ar sudarytos įmonėje (filiale) kolektyvinės sutarties lygis.

Remiantis Lietuvos Respublikos kolektyvinių susitarimų ir sutarčių įstatymu (Žin., 1991, Nr. 12-312; 1994, Nr. 29-511) įmonės gali sudaryti kolektyvinius susitarimus ar kolektyvines sutartis.

Kolektyvinis susitarimas sudaromas reguliuoti profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų darbo santykius ir su jais susijusius socialinius ir ekonominius klausimus.

kolektyviniai susitarimai gali būti sudaromi:

1) nacionaliniu lygiu;

2) šakiniu (gamybos, paslaugų, profesiniu) lygiu;

3) teritoriniu (apskrities, rajono, miesto) lygiu.

Nacionalinio kolektyvinio susitarimo šalys yra: centrinės (respublikinės) profesinės sąjungos ir darbdavių organizacijos.

Šakinio kolektyvinio susitarimo šalys yra: atitinkamos pramonės (gamybos, paslaugų, profesijos) šakos profesinės sąjungos ir darbdavių organizacijos.

Teritorinio kolektyvinio susitarimo šalys yra: toje teritorijoje (apskrityje, mieste, rajone) veikiančios profesinės sąjungos ir darbdavių organizacijos.

Kolektyviniame susitarime gali būti nustatoma:

– darbo apmokėjimo ir jo reguliavimo bei darbuotojų skatinimo sąlygos;

– priėmimo į darbą ir darbo sąlygos;

– saugos ir sveikatos darbe sąlygos;

– darbo organizavimo, darbo ir poilsio režimo sąlygos;

– darbuotojų mokymo ir perkvalifikavimo sąlygos;

– darbuotojų ir jų šeimos narių socialinės garantijos;

– darbo sutarčių nutraukimo sąlygos ir išeitinių pašalpų bei kompensacijų dydžiai;

– kiti darbo, socialiniai ir ekonominiai klausimai.

Kolektyvinis susitarimas taikomas įmonėse, kuriose darbdaviai yra šį susitarimą pasirašiusių darbdavių organizacijų nariai arba prie šių organizacijų prisijungė po kolektyvinio susitarimo pasirašymo.

Kolektyvinė sutartis yra susitarimas tarp profesinės sąjungos ir darbdavio (arba jų susivienijimų, organizacijų) dėl darbo, darbo apmokėjimo, darbo organizavimo, žmogaus saugos, darbo ir poilsio laiko bei kitų socialinių ir ekonominių sąlygų.

Kolektyvinės sutarties šalių atstovai yra įmonėje, įstaigoje, organizacijoje veikiančios profesinės sąjungos (ar jų susitarimu sudaryta jungtinė profesinių sąjungų atstovybė) ir darbdavys ar jo įgalioti atstovai.

Kolektyvinės sutarties, sudaromos profesiniu pagrindu, šalių atstovai yra atitinkamos profesijos profsąjungos organizacija ir darbdavys ar jo įgalioti atstovai.

Kolektyvinė sutartis sudaroma įmonėse nepriklausomai nuo darbuotojų skaičiaus, o darbuotojų reikalavimu – taip pat ir įmonių filialuose.

Kolektyvinėje sutartyje šalys nustato papildomas, palyginti su Lietuvos Respublikos įstatymais, darbo ir socialines buitines garantijas bei lengvatas arba tas sąlygas ir nuostatas, kurios Lietuvos Respublikos įstatymų nesureguliuotos ir įmonėms suteikta teisė pačioms tai spręsti.

Kolektyvinėje sutartyje paprastai nustatoma:

– darbo sutarčių sudarymo, pakeitimo ir nutraukimo sąlygos;

– darbo apmokėjimo ir organizavimo sąlygos (tarifinių atlygių, pareiginių algų, priedų, priemokų, kitų lengvatų ir kompensacijų, darbo užmokesčio indeksavimo, darbo apmokėjimo ir skatinimo sistemų ir formų, uždarbio išmokėjimo tvarkos bei atskaitymų ir kitos nuostatos);

– darbo ir poilsio laiko sąlygos;

– įsipareigojimai dėl saugių darbo sąlygų sudarymo, kompensacijų ir lengvatų suteikimo, jeigu darbo sąlygos neatitinka įstatymuose ir kituose teisiniuose aktuose nustatytų reikalavimų;

– specialybės įgijimo, kvalifikacijos kėlimo, perkvalifikavimo sąlygos bei su tuo susijusios garantijos ir lengvatos;

– kitos šalims svarbios ekonominės ir socialinės sąlygos bei nuostatos.

Kolektyvinė sutartis galioja iki naujos kolektyvinės sutarties pasirašymo.

Kolektyvinės sutarties galiojimo trukmė nustatoma kolektyvinėje sutartyje, bet ne ilgiau kaip 2 metams.

3. Įmonės darbuotojų skaičius 2001 m. spalio 31 d.

Nurodomas pagrindinės ir ne pagrindinės darbovietės darbuotojų skaičius 2001 metų spalio 31 d. ir iš jo dirbančių ne visą darbo dieną arba savaitę darbuotojų skaičius.

Darbuotojas – asmuo, sudaręs darbo sutartį su įmone, įstaiga ar organizacija, remiantis Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymu (Žin., 1991, Nr. 36-973), ir gaunantis darbo užmokestį neatsižvelgiant į atliekamo darbo pobūdį, dirbtų valandų skaičių (visa darbo diena ar ne visa darbo diena) ir sutarties trukmę (terminuota ar neterminuota), neatsižvelgiant į tai, ar jam ši darbovietė yra pagrindinė ar ne pagrindinė.

Į darbuotojų skaičių įskaitomi darbuotojai, sudarę darbo sutartis, be to, sąlygiškai priskiriami pareigūnai, dirbantys statutiniais pagrindais (vidaus reikalų, krašto apsaugos, saugumo ir kt.), valstybės politikai, viešojo administravimo valstybės tarnautojai, su kuriais, remiantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymu (Žin., 1999, Nr. 66-2130; 2002, Nr. 45-1708), darbo sutartys nesudaromos.

Į darbuotojų skaičių neįskaitoma: asmenys, kuriems suteiktos atostogos nuo 2001 m. sausio 1 d. – gruodžio 31 d. vaikui prižiūrėti iki jam sueis treji metai (kuriems suteiktos minėtos atostogos trumpesnį laikotarpį negu vieneri metai, yra įskaitomi); asmenys, atliekantys karinę arba alternatyviąją tarnybą; darbuotojai, dirbantys pagal autorines sutartis; asmenys, dirbantys pagal patentą; mokiniai, su kuriais nesudaryta darbo sutartis. Be to, neįskaitomi vadovai, apmokami tik iš pelno.

Darbuotojai, dirbantys ne visą darbo dieną arba savaitę – tai asmenys, dirbantys trumpesnę darbo trukmę negu įstatymų nustatyta normali darbo trukmė (pusė dienos, tris ketvirtadalius normalios darbo trukmės ir pan.). Ne visos darbo dienos arba savaitės darbo laiko nustatymo tvarką reglamentuoja 1995 m. sausio 9 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 21 „Dėl ne visos darbo dienos ar savaitės darbo laiko nustatymo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1995, Nr. 5-92) ir jo pakeitimai.

4. Vietos vieneto pavadinimas ir eilės Nr.

Vietos vienetas yra įmonės dalis (padalinys). Padaliniu vadinama įmonės dalis (cechas, parduotuvė, restoranas, kavinė, medicinos punktas, poilsinė, administracija ir pan.), esanti kitoje geografinėje vietoje, kurioje vykdoma viena ar kelių rūšių ekonominė veikla, ir dirba vienas ar daugiau darbuotojų. Įmonės padalinys nėra juridinis asmuo ir gali prisiimti įsipareigojimus, sudaryti sandorius tik pagal įmonės suteiktus įgaliojimus.

Jei įmonė turi vietos vienetų, kurie pateko į Statistikos departamento sudarytą vietos vienetų imties sąrašą (kuris bus pateiktas priede kartu su raštu įmonei), nurodomas konkretaus, įtraukto į imties sąrašą, vietos vieneto pavadinimas ir jam suteiktas eilės Nr.

Pastaba: jei įmonė neturi vietos vienetų, 4, 6 ir 7 rodiklių nenurodo.

5. Sąlyginis vietos vieneto kodas

Šio rodiklio įmonei nurodyti nereikia.

6. Vietos vieneto pagrindinės veiklos pavadinimas (EVRK)

Vietos vieneto pagrindinė veiklos rūšis yra ta, iš kurios gaunama didžiausia pajamų dalis ar kuria užsiima daugiausia darbuotojų. Veiklos rūšiai suteikiamas 6 ženklų kodas pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių (EVRK). Jeigu neturite minėto klasifikatoriaus, kreipkitės į savo miesto, rajono statistikos skyrių arba skambinkite į Statistikos departamentą telefonu 36 47 66, taip pat jį galite rasti Statistikos departamento interneto svetainėje www.std.lt.

7. Vietos vieneto darbuotojų skaičius 2001 m. spalio 31 d.

Įrašomas vietos vieneto, kurio pavadinimas ir eilės Nr. nurodytas 4 rodiklio pozicijoje, pagrindinės ir ne pagrindinės darbovietės darbuotojų skaičius 2001 m. spalio 31 d. bei nurodomas iš jo dirbančių ne visą darbo dieną arba savaitę darbuotojų skaičius.

II. DUOMENYS APIE DARBUOTOJĄ

Įmonės kodas

Kiekviena įmonė įrašo savo kodą, nurodytą registracijos pažymėjime. Tai – septynių ženklų numeris.

Vietos vieneto eilės numeris

Nurodomas vietos vieneto, įtraukto į imties sąrašą (kuris bus pateiktas priede kartu su raštu įmonei), įrašytas I skyriaus 4 rodiklio pozicijoje eilės numeris.

Sąlyginis vietos vieneto kodas

Šio rodiklio įmonei nurodyti nereikia.

1. Eilės numeris

Nurodomas darbuotojo, apie kurį bus pateikiami duomenys, eilės numeris, pvz.: jei į imtį iš viso reikia išrinkti dešimt darbuotojų, tai pirmo išrinkto darbuotojo eilės Nr. bus 1, kito darbuotojo eilės Nr. 2, trečio – 3,... dešimto – 10.

2. Lytis

Nurodykite darbuotojo lytį.

3. Gimimo data

Nurodomi du paskutiniai gimimo metų skaitmenys, mėnuo ir diena (asmens kodo 2-as, 3-ias, 4-as, 5-as, 6-as, 7-as skaitmenys).

4. Profesijos (pareigybės) pagal lietuvos profesijų klasifikatorių (LPK) pavadinimas

Nurodomas darbuotojo profesijos (pareigybės) pavadinimas ir trumpas darbo aprašymas.

Lietuvos profesijų klasifikatoriuje pateikiama tarptautiniu mastu pripažinta profesijos sąvoka, kurioje profesija siejama su vieno asmens atliekamu darbu.

Darbas (siaurąja prasme) apibrėžiamas kaip vieno asmens atliekamos ar atliktinos užduotys ar pareigos, kurioms atlikti reikia turėti tam tikrą kvalifikaciją ir įgūdžių.

Kvalifikacija apibrėžiama kaip sugebėjimas atlikti tam tikro darbo keliamas užduotis ar pareigas ir turi dvi papildomas sąlygas:

(a) kvalifikacijos lygmuo – tai atliekamų užduočių ar pareigų įvairovė;

(b) kvalifikacijos specializacija, kuri apibrėžiama reikiamomis žiniomis ar sritimi, darbo metu naudojamais įrankiais, medžiagomis, taip pat gaminamų prekių ar teikiamų paslaugų rūšimi.

Kvalifikacijos ir įgūdžių galima įgyti mokantis (formaliai ir neformaliai) ir iš patyrimo.

Atkreipiame dėmesį, kad darbuotojo profesija siejama su jo faktiškai atliekamu darbu, o ne su įgyta specialybe.

Lietuvos profesijų klasifikatorius patvirtintas 1999 04 15 Statistikos departamento generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 37. Klasifikatorius įsigaliojo nuo 2000 m. sausio 1 d. ir yra paskelbtas Statistikos departamento interneto svetainėje, kurios adresas www.std.lt.

5. Išsilavinimas

Nurodomas valstybinėse mokyklose ir valstybės pripažintose nevalstybinėse mokyklose įgytas aukščiausias išsilavinimas, remiantis mokyklos baigimo pažymėjimu, brandos atestatu, diplomu ir pan. Jei darbuotojas dar mokosi, nurodomas jau įgytas išsilavinimas. Išklausiusiam mokyklos kursą, bet negavusiam mokslo baigimo pažymėjimo, nurodomas anksčiau įgytas aukščiausias išsilavinimas. Darbuotojui, kuris nurodo, kad įgijo nebaigtą aukštąjį išsilavinimą, įrašomas anksčiau įgytas aukščiausias išsilavinimas (aukštesnysis, specialusis vidurinis arba vidurinis), remiantis mokyklos baigimo pažymėjimu, brandos atestatu ar pan.

Darbuotojui, įgijusiam išsilavinimą užsienyje, įrašomas išsilavinimas, kurį nurodo darbuotojas:

pradinis išsilavinimas arba neturi pradinio nurodomas darbuotojui, tam tikrais metais baigusiam keturias ar tris klases arba neturinčiam pradinio išsilavinimo, bet lankiusiam pradinę mokyklą ir mokančiam skaityti ir rašyti kuria nors kalba arba tik skaityti, nors ir lėtai;

pagrindinis išsilavinimas nurodomas darbuotojui, tam tikrais metais baigusiam dešimt, devynias, aštuonias, septynias bendrojo lavinimo mokyklos klases;

pagrindinis su profesiniu mokymu išsilavinimas nurodomas darbuotojui, baigusiam profesinę mokyklą, suteikiančią profesinę kvalifikaciją, ir turinčiam mokyklų baigimo (7, 8, 9, 10 klasių) pažymėjimus;

vidurinis išsilavinimas nurodomas darbuotojui, baigusiam vidurinę bendrojo lavinimo mokyklą (tam tikrais metais baigusiam dvylika, vienuolika, dešimt klasių);

vidurinis su profesiniu mokymu išsilavinimas nurodomas darbuotojui, baigusiam profesinę mokyklą, suteikiančią profesinę kvalifikaciją ir brandos atestatą, taip pat baigusiam aukštesniųjų mokyklų profesinio rengimo bei konservatorijų bendrojo lavinimo skyrius ir gavusiems brandos atestatus;

vidurinis su profesiniu mokymu po vidurinio išsilavinimas nurodomas darbuotojui, baigusiam vidurinę mokyklą ir tik po to baigusiam profesinę mokyklą;

specialusis vidurinis išsilavinimas nurodomas darbuotojui, baigusiam technikumą arba kitą specialiąją vidurinę mokyklą iki 1991 m. (pedagoginę, medicinos, kultūros ir pan.);

aukštesnysis išsilavinimas nurodomas darbuotojui, baigusiam aukštesniąją mokyklą arba konservatoriją 1994 m. ir vėliau;

aukštasis išsilavinimas nurodomas darbuotojui, baigusiam aukštąją mokyklą (išskyrus liaudies ar marksizmo-leninizmo universitetą), kolegiją.

6. Darbuotojo priėmimo į darbą įmonėje data

Nurodoma paskutinio priėmimo į darbą šioje įmonėje data, t. y. du paskutiniai metų skaitmenys, mėnuo ir diena, kai darbuotojas buvo priimtas į darbą.

Jei darbuotojas yra dirbęs keliose įmonėse, nurodoma priėmimo į darbą paskutinėje darbovietėje data.

Prašome atkreipti dėmesį į tai, kad remiantis Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo 32 straipsniu (Žin., 1991, Nr. 36-973) reorganizuojant įmonę darbuotojo darbo santykiai tęsiasi. Įmonės savininko, jos pavadinimo pasikeitimas, jos suskaidymas, prijungimas prie kitos įmonės, įmonės rūšies pasikeitimas, neatsižvelgiant į tai, kaip minėti įmonės pertvarkymai buvo įvardyti (įmonės likvidavimu, reorganizavimu ir kt.) ir kaip buvo įformintas darbuotojo darbo santykių tęstinumas (atleidimu ir priėmimu, perkėlimu ir pan.), darbo stažo nenutraukia. Šiais atvejais nurodoma darbuotojo paskutinio priėmimo į darbą prieš reorganizuojant įmonę data.

7. Sutarties tipas

Nurodykite darbdavio su darbuotoju sudarytą sutarties tipą:

– neterminuota darbo sutartis

– terminuota darbo sutartis

– statutiniais pagrindais

– pagal valstybės tarnybos įstatymą

– pagal kitas nepaminėtas sutartis

Darbo sutartis – darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas, paklusdamas nustatytai vidaus darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja mokėti darbuotojui darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, numatytas darbo įstatymuose, kolektyvinėje sutartyje, kituose norminiuose aktuose ir šalių susitarimu.

Visi įmonėje, įstaigoje, organizacijoje atliekami darbai, kuriuos fizinis asmuo dirba susitaręs su darbdaviu ar jo įgaliotu asmeniu, turi būti įforminami darbo sutartimi. Ši nuostata netaikoma darbams, atliekamiems pagal autorines sutartis, ir fiziniams asmenims, turintiems patentą šiems darbams atlikti (Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymas, Žin., 1991, Nr. 36-973).

Neterminuota darbo sutartis – tai neapibrėžtos trukmės sutartis tarp darbdavio ir darbuotojo, kurioje darbo sutarties terminas nėra nustatomas, t. y. darbuotojo darbas yra nuolatinio pobūdžio.

Terminuota darbo sutartis – tai sutartis tarp darbdavio ir darbuotojo, kurioje nustatomas terminas, bet ne ilgesnis kaip penkeri metai. Darbo sutarties terminas gali būti nustatomas iki tam tikros datos arba iki tam tikrų aplinkybių atsiradimo, pasikeitimo arba pasibaigimo.

Statutiniais pagrindais – tai pareigūnai, dirbantys vidaus reikalų, krašto apsaugos, saugumo ir kt. tarnybose.

Dirbantys pagal valstybės tarnybos įstatymą – tai valstybės politikai, viešojo administravimo valstybės tarnautojai, su kuriais, remiantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymu (Žin., 1999, Nr. 66-2130; 2002, Nr. 45-1708), darbo sutartys nesudaromos.

8. Nustatytas darbo laikas

Jei darbuotojas dirba visą darbo dieną (visu etatu), tai nurodykite nustatytą darbo laiką „Visa darbo diena“, o jei darbuotojas dirba ne visą darbo dieną arba savaitę – tai nurodykite „Ne visa darbo diena ar savaitė“.

Darbuotojai, dirbantys visą darbo dieną – tai asmenys, kurie dirba įstatymo nustatytą visą darbo laiko trukmę. Remiantis Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (Žin., 1993, Nr. 55-1064; 2000, Nr. 95-2968) 40 straipsniu, normali darbuotojų, tarp jų pamaininių darbuotojų, darbo laiko trukmė įmonėse negali būti ilgesnė kaip 40 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį).

Jei darbuotojai dirba įstatymo nustatytą sutrumpintą darbo laiką (remiantis Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 41 straipsniu), bet jiems mokamas darbo užmokesčio vidurkis, jie laikomi dirbančiais visą darbo dieną.

Darbuotojai, dirbantys ne visą darbo dieną arba savaitę – tai asmenys, dirbantys trumpesnę darbo trukmę negu įstatymų nustatyta normali darbo trukmė (pusė dienos, tris ketvirtadalius normalios darbo trukmės ir pan.). Ne visos darbo dienos arba savaitės darbo laiko nustatymo tvarką reglamentuoja 1995 m. sausio 9 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 21 „Dėl ne visos darbo dienos ar savaitės darbo laiko nustatymo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1995, Nr. 5-92) ir jo pakeitimai.

Nustatyta darbo savaitės (mėnesio) trukmė

Nurodykite darbuotojui nustatytą darbo savaitės (mėnesio) trukmę valandomis.

Normali darbuotojų, tarp jų pamaininių darbuotojų, darbo laiko trukmė įmonėse negali būti ilgesnė kaip 40 valandų per savaitę (Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 40 str., Žin., 1993, Nr. 55-1064; 2000, Nr. 95-2968).

Remiantis Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 42 straipsniu, darbo dienų skaičius per savaitę, darbo dienos (pamainos) pradžia, pabaiga, pertrauka pailsėti ir pavalgyti, papildomos ir specialios pertraukos darbo metu nustatomos vidaus darbo tvarkos taisyklėse, darbo (pamainų) grafikuose, o jie tvirtinami kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka. Jei įmonėje kolektyvinė sutartis nesudaroma, darbo grafiką tvirtina darbdavys.

Darbuotojams nustatoma penkių darbo dienų savaitė su dviem poilsio dienomis.

Įmonėse, kuriose dėl gamybos pobūdžio ar kitų sąlygų penkių darbo dienų savaitė neįmanoma, nustatoma šešių darbo dienų savaitė su viena poilsio diena.

Esant šešių dienų darbo savaitei, darbo laikas negali trukti ilgiau kaip 7 valandas, kai savaitės darbo laiko norma –40 valandų.

Nustatytą darbo mėnesio trukmę nurodo tos įmonės, kuriose įvesta suminė darbo laiko apskaita. Nepertraukiamai dirbančiose įmonėse, taip pat atskiruose cechuose, baruose, darbuose, kur yra nepertraukiamas darbo dienos režimas, ir darbuose, kur dėl gamybinių, techninių ir kitų sąlygų negalima taikyti konkrečiai darbuotojų kategorijai ar darbams nustatytos dienos ar savaitės darbo laiko trukmės, gali būti įvedama suminė darbo laiko apskaita. Įvedus suminę darbo laiko apskaitą, privalo būti garantuota, kad vidutinė maksimali savaitės darbo laiko trukmė per 4 mėnesių suminės darbo laiko apskaitos laikotarpį neviršytų 48 valandų per savaitę ir 12 valandų per darbo dieną.

Esant suminei darbo laiko apskaitai, privalo būti garantuota Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo nustatyta paros bei savaitės nepertraukiamo poilsio trukmė.

9. Bruto darbo užmokesčio lėšos 2001 m. spalio mėn., litais

Bruto darbo užmokesčio lėšos – tai darbuotojui per spalio mėn. apskaičiuota pinigų suma, įskaitant privalomuosius atskaitymus (fizinių asmenų pajamų ir darbuotojų privalomojo socialinio draudimo mokesčius).

Į bruto darbo užmokesčio lėšas įskaitoma: darbo užmokestis už atliktą darbą ar dirbtą laiką (pareiginė alga); priemokos (už darbą triukšmingomis, kenksmingomis, pavojingomis sąlygomis, darbą nakties metu, viršvalandžius, darbą poilsio dienomis, už darbą pamainomis, už papildomų funkcijų, darbų ir paslaugų atlikimą ir kt.); priedai (už darbuotojo profesionalumą, kvalifikaciją, sąžiningumą, punktualumą ir kt.); reguliarios premijos; užmokestis už nedirbtą laiką (atostogas, prastovas, kitas nedirbtas dienas įstatymų arba kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka, už pirmąsias dvi kalendorines nedarbingumo dėl ligos dienas, už kurias darbdavys sumoka iš savo lėšų, papildomas atostogų dienas ir pan.); autorinis honoraras laikraščių, žurnalų, telegramų ir spaudos agentūrų, leidyklų, televizijos, radijo ir kitų organizacijų darbuotojams; kitos išmokos.

Reguliarios premijos – tai reguliariai kas mėnesį išmokamos premijos.

Į bruto darbo užmokesčio lėšas neįskaitoma: vienkartinės premijos; išeitinės pašalpos ir kompensacijos; delspinigiai už laiku nesumokėtą darbo užmokestį; piniginės kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas; dividendai; materialinė parama; dotacijos darbuotojų maitinimui; kompensacinio pobūdžio išmokos (už butų nuomą, komunalines paslaugas, mėnesinius transporto bilietus ir pan.); negrąžintinos paskolos gyvenamųjų namų ir butų statybai; pašalpos mokamos laikinojo nedarbingumo metu, ir kitos išmokos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų, piniginės kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas, komandiruočių išlaidos (dienpinigiai, gyvenamosios patalpos nuomojimo išlaidos ir pan.), darbo užmokestis darbuotojams, dirbusiems pagal patentą ir pagal autorines sutartis.

Prašome atkreipti dėmesį į tai, kad į bruto darbo užmokesčio lėšas spalio mėnesį neįskaitomos vienkartinės premijos už metinius darbo rezultatus, kas ketvirtį, pusmetį išmokamos premijos bei kitos vienkartinės išmokos.

Už kasmetines atostogas apskaičiuotos pinigų sumos paskirstomos proporcingai atostogų dienų skaičiui. Į bruto darbo užmokesčio lėšas spalio mėnesį įskaitomas darbo užmokestis už atostogų dienas, kurios įeina į spalio mėnesį. Darbo užmokestis už atostogų dienas, tenkančias kitam mėnesiui, patenka į kito mėnesio darbo užmokestį ir į bruto darbo užmokesčio lėšas spalio mėnesį neįskaitomas.

Darbo užmokestis už viršvalandžius

Į už viršvalandžius spalio mėnesį apskaičiuotą pinigų sumą įskaitomas tik darbo užmokestis už viršvalandžius, dirbtus spalio mėnesį. Darbo užmokestis apskaičiuotas už viršvalandžius, kurie dirbti ankstesniais mėnesiais, neįskaitomas.

Viršvalandžiai – laikas, kai dirbamas darbas viršija įstatymo nustatytą normalią 40 valandų per savaitę darbo laiko trukmę. Darbuotojo viršvalandinis darbas per 2 dienas iš eilės neturi viršyti 4 valandų ir 120 valandų per metus. Už viršvalandžius mokama didesniais tarifais (ne mažiau kaip pusantro darbuotojui nustatyto valandinio tarifinio atlygio (mėnesinės algos)).

Viršvalandiniu darbu išimtiniais atvejais nelaikomas tam tikrų kategorijų darbuotojų (gydymo, socialinės globos, avarijų likvidavimo specializuotų tarnybų ir t. t.), politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų darbas viršijant Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytą normalų darbo laiką.

Priemokos už darbą pamainomis, nakties metu, poilsio dienomis

Įskaitomos priemokos už darbą pamainomis, už darbą nakties metu, poilsio dienomis, kuris nelaikomas viršvalandiniu darbu, bet kuris, remiantis Lietuvos Respublikos darbo apmokėjimo įstatymo 7, 8 straipsniais (Žin., 1991, Nr. 4-104), apmokamas didesniais tarifais.

10. Bruto darbo užmokesčio lėšos 2001 m., litais

Bruto darbo užmokesčio lėšų suma – tai darbuotojui per metus apskaičiuota pinigų suma, įskaitant privalomuosius atskaitymus (fizinių asmenų pajamų ir privalomojo valstybinio socialinio draudimo mokesčius).

Į bruto darbo užmokesčio lėšas įskaitoma: darbo užmokestis už atliktą darbą ar dirbtą laiką (pareiginė alga); priemokos (už darbą triukšmingomis, kenksmingomis, pavojingomis darbo sąlygomis, darbą nakties metu, viršvalandžius, darbą poilsio ir švenčių dienomis, už darbą pamainomis, už papildomų funkcijų, darbų ir paslaugų atlikimą ir kt.); priedai (už darbuotojo profesionalumą, kvalifikaciją, sąžiningumą, punktualumą ir kt.); vienkartinės ir reguliarios premijos; vienkartinės išmokos; užmokestis už nedirbtą laiką (atostogas, prastovas, kitas nedirbtas dienas įstatymų arba kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka, už pirmąsias dvi kalendorines nedarbingumo dėl ligos dienas, už kurias darbdavys sumoka iš savo lėšų, papildomas atostogų dienas ir pan.); tantjemos; autorinis honoraras laikraščių, žurnalų, telegramų ir spaudos agentūrų, leidyklų, televizijos, radijo ir kitų organizacijų darbuotojams.

Į bruto darbo užmokesčio lėšas neįskaitoma: išeitinės pašalpos ir kompensacijos pasibaigus darbo santykiams, delspinigiai už laiku nesumokėtą darbo užmokestį, dividendai, materialinės pašalpos, dotacijos darbuotojų maitinimui, kompensacinio pobūdžio išmokos (už butų nuomą, komunalines paslaugas, mėnesinius transporto bilietus ir pan.), negrąžintinos paskolos gyvenamųjų namų ir butų statybai, pašalpos laikino nedarbingumo metu ir kitos išmokos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų, piniginės kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas, komandiruočių išlaidos (dienpinigiai, gyvenamosios patalpos nuomojimo išlaidos ir pan.), darbo užmokestis darbuotojams, dirbusiems pagal patentą ir pagal autorines sutartis.

Metinės premijos

Šioje skiltyje nurodomos metinės premijos, darbuotojui apskaičiuotos už ataskaitinių 2001 metų metinius darbo rezultatus. Ankstesnių metų priskaitymai čia neįskaičiuojami.

11. Mėnesių ir dienų, su kuriais susijęs metinis darbo užmokestis, skaičius

Nurodomas darbuotojo 2001 metais dirbtų ir apmokėtų mėnesių bei kalendorinių dienų skaičius. Jei darbuotojas buvo priimtas į darbą ne nuo metų pradžios, o vėliau, pvz., priimtas į darbą nuo kovo 17 d., tokiu atveju nurodoma 9 mėnesių 15 dienų (nuo kovo 17 d. – gruodžio 31 d.) trukmė.

12. Apmokėtų žmogaus valandų skaičius 2001 m. spalio mėnesį

Tai darbuotojo apmokėtų valandų skaičius spalio mėnesį.

Faktiškai apmokėtas darbo laikas – tai darbuotojų normalios darbo trukmės ir viršvalandžių suma, taip pat nedirbtas, bet darbdavio įstatymų ar kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka apmokėtas laikas, pvz., pirmosios dvi kalendorinės nedarbingumo dėl ligos dienos, už kurias darbdavys sumoka iš savo lėšų; darbdavio apmokėtos prastovos; atostogų laikas. Čia neįskaitomos kalendorinės nedarbingumo dėl ligos dienos, už kurias pašalpos mokamos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų.

Iš jų viršvalandžių

Viršvalandžiais laikomas darbo laikas, viršijantis nustatytą normalų darbo laiką (savaitės, mėnesio). Įskaitomos tos valandos, kurios apmokamos padidintais tarifais ir susijusios su rodikliu „Darbo užmokestis už viršvalandžius“. Darbo vietoje dirbtas, bet neapmokėtas laikas bei laikas, sugaištas kelionėms į darbo vietą ir atgal, į viršvalandžių skaičių neįskaitomas.

13. Nedirbtų dienų skaičius per metus, darbo dienomis

Nurodomas darbuotojo dėl įvairių priežasčių nedirbtas, bet įstatymų ar kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka apmokėtas bei nedirbtas ir neapmokėtas darbo laikas darbo dienomis, pvz., atostogų laikas, prastovos, dienos, kai darbuotojas stažuojasi ar tobulinasi kvalifikacijos kėlimo kursuose, nedirbtos dienos pagal nedarbingumo pažymėjimus (už kurias mokama iš darbdavio lėšų arba iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų), taip pat dienos, kurias darbuotojas nedirbo dėl asmeninių priežasčių, bet už jas buvo mokamas arba nemokamas darbo užmokestis ir t. t.

Kasmetinių atostogų dienų skaičius

Nurodomas kasmetinių mokamų atostogų dienų skaičius 2001 metais darbo dienomis. Įskaitomos kasmetinių atostogų dienos, taip pat papildomų atostogų dienos, kurios darbuotojui gali būti suteiktos kolektyvinėje ar darbo sutartyse nustatyta tvarka.

Kasmetinės atostogos – tai kalendorinės dienos, suteikiamos darbuotojams pailsėti ir atstatyti darbingumą, paliekant darbo vietą (pareigas) ir mokant vidutinį darbo užmokestį. Švenčių dienos, paskelbtos nedarbo dienomis, į atostogų trukmę neįskaičiuojamos (Lietuvos Respublikos atostogų įstatymas, Žin., 1992, Nr. 2-18).

Kasmetinės atostogos gali būti:

minimalios

pailgintos

Į kasmetinių atostogų dienų skaičių neįskaitoma:

- suteikta poilsio diena dirbant brigadinį (konvejerinį) darbą (kadangi tai jau yra įskaityta skaičiuojant savaitinį darbo valandų skaičių);

- švenčių dienos;

- mokymosi atostogų dienos;

- laisvos dienos, suteiktos dėl asmeninių priežasčių.

Pagal nedarbingumo pažymėjimus nedirbtų dienų skaičius per metus

Tai faktiškas pagal nedarbingumo pažymėjimus (dėl ligos ar ligonio slaugymo) nedirbtų dienų skaičius per metus darbo dienomis, už kurias mokamos pašalpos iš darbdavio lėšų arba iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų, ir dienos, už kurias nemokama.

Pagal nedarbingumo pažymėjimus nedirbtų dienų skaičius per metus, už kurias moka darbdavys

Įskaitomos pagal nedarbingumo pažymėjimus (dėl ligos ar ligonio slaugymo) nedirbtos dienos, kurias apmoka darbdavys įstatymo nustatyta tvarka, ir kitos pagal nedarbingumo pažymėjimus nedirbtos papildomos darbdavio apmokėtos dienos (jei tai nustatyta kolektyvinėje sutartyje ar kitais atvejais).

Profesinio mokymosi dienų skaičius per metus

Tai bendras profesinio mokymosi ar darbuotojo tobulinimosi kvalifikacijos kėlimo kursuose dienų skaičius per metus. Čia neįskaitomas mokinių ir praktikantų su specialiomis mokymosi sutartimis mokymosi laikas.

Konsultacijų dėl ataskaitos pildymo prašome kreiptis į Statistikos departamento Darbo statistikos skyrių tel.: 364878; 364890; 364644.

______________