LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS

Į S A K Y M A S

DĖL VISUOMENĖS SVEIKATOS UGDYMO VEIKLOS KRYPČIŲ 1999–2002 METAMS PATVIRTINIMO

1999 m. rugpjūčio 13 d. Nr. 377

Vilnius

Įgyvendindamas visuomenės sveikatos priežiūros reformą ir plėtodamas Visuomenės sveikatos centrų funkcijas visuomenės sveikatos ugdymo srityje,

1. Tvirtinu:

1.1. Visuomenės sveikatos ugdymo ir gyventojų sveikatos mokymo prioritetines kryptis bei veiklos planus 1999–2002 m. (1 ir 2 priedai);

1.2. Visuomenės sveikatos centrų Sveikatos ugdymo skyrių tipinius nuostatus (3 priedas).

2. ĮSAKAU:

2.1. visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų vadovams vykdant visuomenės sveikatos ugdymą vadovautis 1.1 punkte patvirtintomis strateginėmis kryptimis bei įgyvendinimo planu;

2.2. Alytaus, Klaipėdos, Marijampolės, Tauragės, Telšių ir Utenos Visuomenės sveikatos centrų direktoriams iki 1999 m. rugsėjo 1 d. įsteigti Sveikatos ugdymo skyrius, vadovaujantis 1.2 punkte patvirtintais šių skyrių tipiniais nuostatais ir neviršijant Visuomenės sveikatos centrui nustatytų biudžeto asignavimų.

3. Įsakymo vykdymo kontrolę pavedu sveikatos apsaugos viceministrui V. Kriauzai.

SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS                                      RAIMUNDAS ALEKNA

______________

PATVIRTINTA

sveikatos apsaugos ministro

1999 08 13 įsakymu Nr. 377

1 priedas

VISUOMENĖS SVEIKATOS UGDYMO IR MOKYMO PRIORITETINĖS (STRATEGINĖS) KRYPTYS 1999–2002 m.

Tikslas – sveikesnio žmogaus ugdymas, didinant jo informuotumą, veikiant jo nuostatas ir elgesį.

Artimieji tikslai iki 2003 m.:

1. Įgyvendinti integruotą ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikų sveikatos ugdymo sistemą.

2. 10 % padidinti skaičių žmonių, pasirenkančių sveikesnį gyvenimo būdą.

3. Pasiekti, kad įvairaus amžiaus ir socialinės padėties bei lyties žmonių grupėms būtų prieinamas efektyvus sveikatos ugdymas ir mokymas.

Strategija

Pagrindiniai sveikatos stiprinimo ir visuomenės sveikatos ugdymo politikos ir strategijos principai (suformuluoti Otavos Chartijoje (1986), kitose tarptautinėse konferencijose (Adelaide 1988, Sundsvall 1991, Jakarta 1997), Mastrichto (1991) ir Amsterdamo (1995) sutartyse, Lietuvos nacionalinėje sveikatos koncepcijoje (1991), Lietuvos sveikatos programoje (patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 1998 07 02 nutarimu Nr. VIII-833) yra šie:

- formuoti visuomenės sveikatos politiką;

- kurti sveikatai palankią aplinką;

- stiprinti bendruomenės veiklą;

- ugdyti asmeninius įgūdžius;

- perorientuoti sveikatos priežiūrą sveikatos ugdymo ir stiprinimo kryptimi.

Šiuo metu yra aiškiai įrodyta, kad: (1) naudojant visų 5 strategijų derinį gaunami geriausi rezultatai; (2) šios strategijos praktiškai įgyvendinamos tam tikroje gyvenamojoje ir socialinėje aplinkoje – miestuose, bendruomenėse, prekyvietėse, darbovietėse, mokyklose ir sveikatos įstaigose; (3) norint, kad ši veikla būtų efektyvi, žmonės turi patys dalyvauti sveikatos ugdymo renginiuose ir priimant sprendimus; (4) labai svarbus yra švietimo ir informacijos vaidmuo siekiant aktyvaus bendruomenės ir žmonių dalyvavimo sveikatos stiprinimo procese; (5) sveikatos ugdymas ir stiprinimas yra pagrindinis investicijų ir sveikatos vystymo elementas (iš 51-osios Pasaulio sveikatos asamblėjos rezoliucijos, 1998 m.).

Atsižvelgiant į pagrindines sveikatos (širdies ir kraujagyslių ligos, vėžys), aplinkos (industrializacija, sveikatai kenksmingos darbo sąlygos) ir elgsenos (rūkymas, alkoholio vartojimas, hipodinamija) problemas,

1999–2002 metams rekomenduojamos tokios prioritetinės (strateginės) visuomenės sveikatos ugdymo kryptys ligų profilaktikos, sveikatos stiprinimo ir sveikatos apsaugos srityse:

Ligų profilaktika:

- koronarinės širdies ligos ir insulto profilaktika, arterinio kraujospūdžio kontrolė;

- vėžio profilaktika;

- AIDS ir lytiškai plintančių ligų profilaktika;

- tuberkuliozės ir užkrečiamųjų žarnyno ligų profilaktika;

- dantų ėduonies ir parodontito profilaktika.

Sveikatos stiprinimas ir sveikos gyvensenos įtvirtinimas:

- rūkymo, alkoholio ir kitų narkotikų vartojimo prevencija;

- fizinio aktyvumo skatinimas;

- streso kontrolė ir psichinės sveikatos stiprinimas;

- sveikos mitybos ir burnos higienos įgūdžių formavimas;

- asmens higienos ir sveiko lytinio gyvenimo mokymas.

Sveikatos apsauga:

- traumatizmo profilaktika;

- sveikos ir saugios aplinkos kūrimas.

Atsižvelgiant į ribotus išteklius ir galimybes veikti visomis kryptimis visas gyventojų amžiaus ir socialines grupes,

1999–2002 metams rekomenduojami tokie visuomenės sveikatos ugdymo prioritetai pagal:

- gyventojų grupes: vaikai, jaunimas, moterys;

- sveikatos ir ligų determinantes: rūkymo, alkoholio ir kitų narkotikų vartojimo prevencija; fizinio aktyvumo skatinimas; arterinio kraujospūdžio kontrolė; streso kontrolė ir savižudybių prevencija;

- socialinio gyvenimo aplinką: miesto ir kaimo bendruomenė; ikimokyklinio ir mokyklinio ugdymo įstaigos (mokyklos); sveikatos priežiūros įstaigos (ligoninės).

______________

PATVIRTINTA

sveikatos apsaugos ministro

1999 08 13 įsakymu Nr. 377

2 priedas

VISUOMENĖS SVEIKATOS UGDYMO IR GYVENTOJŲ SVEIKATOS MOKYMO VEIKLOS PLANAS 1999–2002 METAMS

Šis veiklos planas parengtas visuomenės sveikatos priežiūros reformai sveikatos ugdymo srityje įgyvendinti, vadovaujantis Lietuvos sveikatos programa, Nacionaline sveikatos koncepcija (kur siekimas ugdyti sąmoningą visuomenės požiūrį į sveikatos išsaugojimą ir stiprinimą yra nurodomas kaip pagrindinė socialiai visaverčio gyvenimo sąlyga), Lietuvos Respublikos Seimo rezoliucijos (1999 01 05) „Dėl Lietuvos sveikatos politikos principų“ nuostatomis (kuriose siūloma ypatingą dėmesį skirti visuomenės sveikatos stiprinimui, gerinant gyventojų informuotumą sveikatos klausimais), Sveikatos sistemos įstatymo pakeitimo įstatymu (Žin., 1998, Nr. 112-3099), Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymu (Žin., 1998, Nr. 109-2995), atsižvelgiant į naujausias Pasaulio sveikatos organizacijos ir Tarptautinės sveikatos ugdymo ir mokymo sąjungos rekomendacijas.

Plane nubrėžtos strateginės kryptys (rėmimas, profesinis tobulinimas, tinklo kūrimas, partnerystė, struktūros plėtotė), numatytos veiklos rūšys (priemonės) padės įgyvendinti praktinius sveikatos ugdymo ir mokymo tikslus bei uždavinius.

STRATEGIJA: rėmimas

• Propaguoti sveikatos ugdymo ir mokymo reikšmę stiprinant gyventojų sveikatą, formuoti sveikatos ugdymo sistemą, kurti politinio rėmimo pagrindus.

Tikslas (1): formuoti visuomenės sveikatos ugdymo sistemą

Priemonės:

• parengti visuomenės sveikatos priežiūros reformos įgyvendinimo sveikatos ugdymo ir mokymo srityje projektą 1999–2002 m. (terminas – 1999 m., papildymai: 1999 ir 2000 m.);

• siekti, kad naujai rengiami įstatymai ir kiti teisės aktai būtų palankūs gyventojų sveikatai (1999-2002 m.);

• parengti Valstybės (nacionalinę) visuomenės sveikatos ugdymo programą 2001–2005 m. (1999-2000 m.);

• pasiekti, kad sveikatos ugdymas ir mokymas taptų visų asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros, švietimo, kūno kultūros ir sporto, visuomenės informavimo įstaigų ir jose dirbančio personalo funkcija. Apibrėžti minėtų sektorių personalo funkcijas sveikatos ugdymo srityje. Įteisinti privalomą pacientų sveikatos mokymą (1999–2001 m.);

• sudaryti Nacionalinį sveikatos stiprinimo komitetą (atnaujinti Valstybinės sveikatos reikalų komisijos sudėtį) žinybiniam bendradarbiavimui stiprinti (1999 m.);

• sudaryti Sveikatos ugdymo ir mokymo koordinavimo komitetą (sveikatos ugdymo ir mokymo strategijai parengti, projektams koordinuoti), Sveikatos ugdymo ekspertų mokslinę tarybą (sveikatos ugdymo ir mokymo kokybei ir efektyvumui vertinti, konsultuoti sveikatos ugdymo planų sudarymo ir jų įgyvendinimo klausimais), Visuomenės sveikatos ugdymo ekspertų komisiją (sveikatos žinias propaguojančių leidinių, sveikatos ugdymo metodų ekspertizei vykdyti), Privalomojo sveikatos mokymo ekspertų komisiją (konsultuoti privalomojo sveikatos mokymo klausimais). (1999–2000 m.);

• parengti ir įgyvendinti karių sveikatos ugdymo sistemą (1999–2000 m.);

• pasiekti, kad sveikatos mokymas taptų privaloma švietimo programų dalimi vaikų ir jaunimo ugdymo įstaigose (2000 m.);

• parengti norminius dokumentus:

higienos normas bei jų papildymus:

¨ Apskrities visuomenės sveikatos ugdymo centras. Funkcijos, struktūra, darbo organizavimas (1999-2000 m.);

¨ Sveikatos edukologas. Kvalifikaciniai reikalavimai (1999–2000 m.);

¨ Sveikatos mokymo organizatorius. Kvalifikaciniai reikalavimai (1999 m.);

¨ papildyti parengtas ir patvirtintas medicinos ir higienos normas visuomenės sveikatos ugdymo (pacientų sveikatos mokymo) dalimis (2000–2002 m.);

• dėl privalomojo sveikatos mokymo (Vyriausybės nutarimą ir SAM įsakymus, 1999 m.);

• dėl akreditavimo sveikatos ugdymui, šeimos planavimo konsultavimui, sveikatos žinių populiarinimui (SAM įsakymą, 1999 m.);

• dėl ligonių (pacientų) sveikatos mokymo sveikatos priežiūros įstaigose (SAM įsakymą, 1999 m.);

• dėl priskyrimo didelės rizikos savo sveikatai grupių sąrašų (SAM įsakymas, 1999–2000 m.);

Tikslas (2): propaguoti sveikatos politiką, sveikatos rėmimo ir stiprinimo idėjas

Priemonės:

• pripažinti sveikatos ugdymą ir mokymą prioritetine visuomenės sveikatos vystymo ir investicijų sritimi (1999–2000 m.);

• parengti Nacionalinę sveikatos stiprinimo ir rėmimo strategiją (2000 m.);

• įkurti Sveikatos propagandos poskyrį Valstybiniame visuomenės sveikatos centre (1998–1999 m.);

• įkurti Visuomenės informavimo biurą Visuomenės sveikatos ugdymo centre (1999 m.);

• parengti norminius dokumentus:

- dėl socialinės reklamos tvarkos (Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo straipsnį, 1999 m.);

- dėl sveikatos loterijos organizavimo (Vyriausybės nutarimo projektą, 2000 m.);

- dėl sveikatos žinių populiarinimo paslaugų finansavimo iš Sveikatos draudimo fondo lėšų (Privalomojo sveikatos draudimo tarybos sprendimą, 1999–2000 m.);

- dėl sveikatos žinių pripažinimo sveikatos priežiūros paslaugų ir vaistų reklama kriterijų (SAM įsakymą, 1999 m.);

- sutartis su televizijos ir radijo kompanijomis bei kitomis visuomenės informavimo priemonėmis dėl sveikatos politikos iniciatyvų ir sveikatos žinių populiarinimo (1999–2000 m.);

- sveikatos rėmimo sutartis tarp savivaldybių (Lietuvos savivaldybių asociacijos) ir Valstybinės sveikatos reikalų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (2000–2001 m.);

• teikti informaciją žiniasklaidai aktualiomis sveikatos politikos, sveikatos stiprinimo ir ligų prevencijos temomis (1998-2002 m.);

• leisti sveikatos žinių populiarinimo leidinius (pagal leidybinio darbo planus), centralizuoti leidybą Visuomenės sveikatos ugdymo centre (nuo 2001 m.);

• organizuoti renginius (kampanijas), skirtus Pasaulio sveikatos organizacijos ir kitų organizacijų Lietuvoje skelbiamoms sveikatos dienoms paminėti (kasmet pagal atskirą renginių planą-grafiką);

• rengti ir vykdyti sveikatos propagandos, sveikatos ugdymo ir stiprinimo, ligų bei rizikos veiksnių (tabako, alkoholio bei kitų narkotikų) prevencijos programas, finansuojamas iš valstybės ir savivaldybių biudžetų, tarptautinių organizacijų, fondų bei privačių šaltinių (pagal patvirtintus programų įgyvendinimo planus);

• remti nevyriausybinių organizacijų (NVO) veiklos programas sveikatos stiprinimo ir žalingų įpročių prevencijos srityje (iš Valstybinio ir savivaldybių sveikatos fondų, 1999–2002 m.);

• integruoti sveikatos ugdymą į švietimo sistemą, bendruomenių socialinį ir ekonominį vystymą, šeimos gyvenimą, saugos darbe principus (2000–2002 m.);

• remti Pasaulio sveikatos organizacijos iniciatyvas įgyvendinant sveikatą stiprinančios gyvenamosios, mokslo ir darbo aplinkos programas Lietuvoje, kuriant „sveikų miestų“, „sveikų kaimų“, sveikatą stiprinančių mokyklų, universitetų, ligoninių nacionalinius tinklus (1999–2002 m.).

Tikslas (3): kontroliuoti sveikatos ugdymo procesą apskrityse ir savivaldybėse

Priemonės:

• vykdyti sveikatos ugdymo proceso priežiūrą apskrityse ir savivaldybėse (1999–2002 m.);

• analizuoti sveikatos ugdymo ir mokymo darbą apskrityse ir savivaldybėse (kasmet);

• koordinuoti sveikatos ugdymą ir mokymą sveikatos priežiūros bei švietimo įstaigose (1999-2002 m.);

• apibendrinti visuomenės sveikatos ugdymo priemonių rengimo ir įgyvendinimo praktiką Lietuvos Respublikoje, teikti siūlymus suinteresuotoms žinyboms, kitoms valstybinėms įstaigoms, apskričių valdytojams, savivaldybių vykdomosioms institucijoms dėl jų rengimo ir įgyvendinimo (2000-2002 m.);

• kontroliuoti privalomojo sveikatos mokymo tvarką ir kokybę (1999–2002 m.).

Tikslas (4): vykdyti mokslinius tyrimus

Priemonės:

• atlikti suaugusių Lietuvos žmonių gyvensenos tyrimus (pagal FINBALT HEALTH MONITOR, CINDI, MONICA ir kt. programas), 1996, 1998, 2000, 2002 m.;

• atlikti suaugusių Lietuvos gyventojų sveikatos žinių ir elgsenos tyrimą (2002 m.);

• atlikti sveikatos propagandos per žiniasklaidos priemones tyrimus (1998, 2000 m.);

• atlikti Seimo narių apklausą jų žinioms apie sveikatą ir jos būklę nustatyti (1998, 2001 m.);

• įvertinti sveikatos mokymo įtaką gyventojų elgsenos pokyčiams (1999–2000 m.);

• atlikti aukštųjų mokyklų studentų elgesio rizikos įvertinimą (1999 m.);

• nustatyti sveikatos ugdymo ir mokymo apimtis Pirminės sveikatos priežiūros grandies gydytojų darbe (1999 m.);

• ištirti rūkymo, alkoholio ir kitų narkotikų vartojimo paplitimą tarp jaunimo (pagal Phare Narkotikų poreikio mažinimo ir tarptautinę ESPAD programas, Valstybines tabako ir alkoholio bei narkotikų prevencijos ir kontrolės programas), 1999, 2000 m.;

• atlikti visuomenės informacinio ugdymo išteklių planavimo, naudojimo bei valdymo efektyvumo įvertinimą (2001 m.);

• įvertinti sveikatos politikos ir sveikos gyvensenos populiarinimo, sveikatos ugdymo renginių bei leidinių įtaką gyventojų požiūriui į sveikatą ir sveikatos elgesiui (1999–2002 m.);

• atlikti ligų gydymo ir prevencijos kaštų lyginamąją analizę (2000–2001 m.);

• atlikti tabako ir alkoholio vartojimo lemiamos socialinės ir ekonominės žalos paskaičiavimus (2001 m.);

• įvertinti kitų žinybų vykdomos sveikatos propagandos apimtis, poreikius ir jų finansavimo šaltinius (2001 m.);

• atlikti populiariausių knygų ir kitų sveikatos žinias propaguojančių leidinių ekspertizę (2000–2002 m.);

• parengti išteklių planavimo bei lėšų, reikalingų visuomenės sveikatos ugdymui, skaičiavimo metodikas (2000–2001 m.).

STRATEGIJA: Profesinis tobulinimas

• Rengti visuomenės sveikatos ugdymo ir sveikatos mokymo specialistus;

• organizuoti kvalifikacijos kėlimo ir tobulinimosi kursus sveikatos ugdymo klausimais visuomenės sveikatos specialistams. Kelti sveikatos mokymo organizatorių ir asmenų, vykdančių privalomąjį sveikatos mokymą, kvalifikaciją.

Tikslas (5): rengti sveikatos ugdymo specialistus

Priemonės:

• patvirtinti visuomenės sveikatos specialybių ir subspecialybių sąrašą/nomenklatūrą (1999–2000 m.);

• sudaryti visuomenės sveikatos ugdymo specialistų poreikio prognozes, paskaičiuoti specialistų rengimo ir tobulinimosi kaštus (1999–2000 m.);

• parengti sveikatos ugdymo ir mokymo specialistų studijų programas (1999–2000 m.);

• rengti visuomenės sveikatos ugdymo specialistus su aukštuoju medicinos ir pedagoginiu išsilavinimu (sveikatos edukologus, sveikatos mokytojus, sveikatos priežiūros vadybininkus), 1999–2002 m.;

• rengti visuomenės sveikatos ugdymo ir gyventojų sveikatos mokymo specialistus su aukštesniuoju išsilavinimu (sveikatos mokymo organizatorius, sveikatos edukologus, bendruomenės slaugytojus), 1999–2002 m.;

• įtraukti sveikos gyvensenos motyvacijos įtvirtinimo dėstymą į sveikatos priežiūros specialistų, vaikų ir jaunimo ugdymo specialistų rengimo ir kvalifikacijos kėlimo ar perkvalifikavimo programas (2000–2001 m.).

Tikslas (6): vykdyti visuomenės sveikatos ugdymo specialistų podiplominį tobulinimą

Priemonės:

• organizuoti tobulinimosi kursus visuomenės sveikatos ugdymo klausimais prevencinės medicinos, higienos, bendrosios praktikos gydytojams, sveikatos priežiūros administratoriams, apskričių ir savivaldybių gydytojams (pagal atskirus kvalifikacijos kėlimo planus);

• organizuoti kvalifikacijos kėlimo kursus visuomenės sveikatos ugdymo klausimais sveikatos mokymo organizatoriams, mokyklų ir ikimokyklinių įstaigų sveikatos punktų slaugos personalui, pedagogams (kasmet);

• organizuoti tobulinimosi kursus užsiimantiems privalomuoju pirmosios medicinos pagalbos ir higienos įgūdžių mokymu (pagal poreikį);

• organizuoti mokymo kursus specialistams, dirbantiems narkotikų prevencijos srityje (1999–2002 m.);

• organizuoti seminarus, rengti konferencijas, posėdžius ir pasitarimus aktualiomis visuomenės sveikatos ugdymo temomis (pagal metinius darbo planus);

• dalyvauti tarptautiniuose mokymosi ir kvalifikacijos kėlimo kursuose, konferencijose, seminaruose bei kituose kvalifikacijos kėlimo renginiuose visuomenės sveikatos ugdymo ir gyventojų sveikatos mokymo klausimais (pagal bendradarbiavimo programas, atsižvelgiant į finansines galimybes).

Tikslas (7): teikti metodinę pagalbą

Priemonės:

• rengti metodinę ir informacinę medžiagą aktualiais visuomenės sveikatos ugdymo ir gyventojų sveikatos mokymo klausimais (informacinius-metodinius laiškus, biuletenius ir kitus leidinius, straipsnius pagal metinius darbo planus);

• teikti metodinę pagalbą sveikatos ugdymo renginių metu (organizuojant bendrus renginius), vykdant sveikatos ugdymo ir mokymo proceso kontrolę apskrityse ir savivaldybėse (pagal metinius darbo planus).

Tikslas (8): perteikti gero darbo patirtį

Priemonės:

• rinkti ir platinti informaciją apie šalies ir užsienio patirtį sveikatos ugdymo ir mokymo srityje (1998–2002 m.);

• organizuoti visuomenės sveikatos ugdymo specialistų stažuotes Visuomenės sveikatos ugdymo ir kituose specializuotose centruose (2000–2002 m.).

STRATEGIJA: Tinklo kūrimas

• Vystyti žmonių ir institucijų, dirbančių visuomenės sveikatos ugdymo srityje, nacionalinius tinklus (stiprinti egzistuojančius ir inicijuoti naujų kūrimą).

Tikslas (9): įgyvendinti sveikatą stiprinančius projektus

Priemonės:

• teikti metodinę pagalbą Pasaulio sveikatos organizacijos sveikatą stiprinančių projektų vykdytojams (1999–2002 m.);

• skatinti nacionalinių „sveikų miestų“, sveikatą stiprinančių mokyklų bei ligoninių tinklų kūrimąsi ir remti jų veiklą (1999–2002 m.);

• inicijuoti „Sveikatą stiprinančių universitetų“, „Sveiko kaimo“, „Sveikos turgavietės“, „Sveikos darbovietės“ ir kitų projektų įgyvendinimą Lietuvoje (pagal metinius darbo planus);

• parengti ir įgyvendinti Pacientų sveikatos mokymo programą (1999–2001 m.);

• inicijuoti sveikatos mokyklų, kabinetų ir klubų steigimąsi ir remti jų veiklą (1999–2002 m.);

• steigti šeimos planavimo ir jaunavedžių konsultavimo kabinetus apskrityse bei savivaldybėse (pagal metinius darbo planus).

Tikslas (10): koordinuoti sveikatos ugdymo ir mokymo veiklą

Priemonės:

• įkurti Visuomenės informavimo skyrių Visuomenės sveikatos ugdymo centre valstybės sveikatos politikai, sveikatos rėmimo ir stiprinimo idėjoms propaguoti, prevencijos programų sveikatos ugdymo ir mokymo priemonėms koordinuoti (1999 m.);

• pavesti savivaldybių gydytojams koordinuoti savivaldybės lygio visuomenės sveikatos ugdymo veiklą (1999–2000 m.);

• koordinuoti prevencinių sveikatos programų visuomenės sveikatos ugdymo ir mokymo priemonių įgyvendinimą (1999–2002);

• įdiegti elektroninį ryšį tinklo veiklos koordinavimui pagerinti (2000 m.);

• vystyti privalomojo sveikatos mokymo veiklą (parengti naują privalomojo sveikatos mokymo tvarką ir reikalavimus, norintiems užsiimti šia veikla, sudaryti teikiančiųjų privalomojo sveikatos mokymo paslaugas sąrašą, registruoti privalomojo sveikatos mokymo programas, 1999–2000 m.).

STRATEGIJA: Partnerystės ir bendradarbiavimo vystymas

• Vystyti partnerystę, kuri leistų telkti sąjungininkus iš įvairių valstybės sektorių ir nevyriausybinių organizacijų, didinti jų vaidmenį visuomenės sveikatos ugdymo srityje.

Tikslas (11): telkti sveikatos ugdymo ir mokymo sąjungininkus

Priemonės:

• kurti informacinę duomenų bazę apie nevyriausybinių organizacijų veiklą sveikatos ugdymo ir mokymo srityje (1999–2000 m.);

• bendradarbiauti su žiniasklaida, valstybinėmis, savivaldybių, nevyriausybinėmis organizacijomis bei privačiomis įmonėmis vykdant sveikatos propagandą, organizuojant sveikatos ugdymo ir mokymo renginius, atliekant gyventojų apklausas ir tyrimus (1999–2002 m.);

• dalyvauti kitų įstaigų ir organizacijų renginiuose, tarybų, komisijų ir kitų valdymo, koordinavimo bei konsultavimo organų darbe, organizuojamuose posėdžiuose bei pasitarimuose (pagal pakvietimus ir sutartis);

• informuoti žiniasklaidą ir suinteresuotas organizacijas apie planuojamus renginius ir susitikimus, projektų aptarimus bei problemų svarstymus (pagal mėnesinius darbo planus);

• inicijuoti Visuomenės sveikatos klausimų propagavimo asociacijos steigimą ir remti jos veiklą (2000 m.).

Tikslas (12): vystyti tarptautinį bendradarbiavimą ir ryšius

Priemonės:

• dalyvauti Tarptautinės sveikatos ugdymo ir mokymo sąjungos (IUHPE) veikloje (1999–2002 m.);

• bendradarbiauti su Pasaulio sveikatos organizacijos Europos biuro Sveikatos ugdymo padaliniu, Latvijos, Estijos, Suomijos, Škotijos, Anglijos ir kitų šalių sveikatos ugdymo ir mokymo įstaigomis (dalyvauti pasitarimuose, konferencijose, keistis informacija ir darbo patirtimi, leidiniais, organizuoti bendrus renginius);

• bendradarbiauti su Šiaurės šalių visuomenės sveikatos mokykla vykdant visuomenės sveikatos specialistų mokymą pagal Baltijos šalių BRIMHEALTH programą;

• bendradarbiauti su Pasaulio sveikatos organizacija ir kitomis tarptautinėmis organizacijomis ir įstaigomis įgyvendinant sveikų miestų, sveikatą stiprinančių mokyklų, ligoninių, universitetų projektus, CINDI, MONICA ir kitas sveikatos ugdymo ir ligų profilaktikos programas, atliekant gyventojų sveikatos ir elgsenos tyrimus (pagal FINBALT HEALTH MONITOR, ESPAD ir kt. programas);

• bendradarbiauti įgyvendinant PHARE Pirminės narkotikų prevencijos bendruomenėje programą Klaipėdos mieste (1999 m.).

STRATEGIJA: Struktūros plėtotė

• Atlikti Visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų pertvarkymus, numatytus visuomenės sveikatos priežiūros reformos įgyvendinimo sveikatos ugdymo ir mokymo srityje projektuose;

• pasiekti, kad visose asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigose būtų vykdomas gyventojų sveikatos ugdymas ir mokymas, o savivaldybės gydytojas taptų šio darbo koordinatoriumi bendruomenėje.

Tikslas (13): vystyti sveikatos ugdymo ir mokymo struktūras

Priemonės:

• atlikti Sveikatos mokymo ir Visuomenės sveikatos centrų struktūrų pakeitimus, plečiant jų funkcijas visuomenės sveikatos ugdymo srityje (1999–2000 m.):

• pertvarkyti miestų Sveikatos mokymo centrus į apskričių Visuomenės sveikatos ugdymo centrus (1998–1999 m.);

• pertvarkyti Respublikinį sveikatos mokymo centrą į Visuomenės sveikatos ugdymo centrą (1999 m.);

• įsteigti Sveikatos ugdymo skyrius Klaipėdos, Marijampolės, Alytaus, Tauragės, Telšių, Utenos Visuomenės sveikatos centruose (apskrityse, kuriose nėra apskričių Visuomenės sveikatos ugdymo centrų) (1999 m.);

• įsteigti Visuomenės informavimo biurą Visuomenės sveikatos ugdymo centre (1999 m.);

• įsteigti Narkomanijos prevencijos specialistų mokymo (vykdant Nacionalinę narkotikų prevencijos ir kontrolės programą) ir Narkotikų prevencijos koordinavimo (vykdant Phare Pirminės prevencijos bendruomenėje projektą) centrus Visuomenės sveikatos ugdymo centre (1999–2000 m.);

• įsteigti visuomenės sveikatos ugdymo ir narkotikų prevencijos leidinių biblioteką Visuomenės sveikatos ugdymo centre (1999–2000 m.);

• centralizuoti iš valstybės biudžeto finansuojamą sveikatos mokymo leidinių leidybą Visuomenės sveikatos ugdymo centre (2000–2001 m.);

• įkurti Savivaldybių visuomenės sveikatos priežiūros biurus visuomenės sveikatos ugdymo ir mokymo veiklai bendruomenėje įgyvendinti (2000–2001 m.);

• pavesti savivaldybių gydytojams koordinuoti savivaldybės lygio visuomenės sveikatos ugdymo veiklą (1999–2000 m.);

• inicijuoti visuomenės sveikatos ugdymo ir mokymo struktūrų kūrimą neformaliojo švietimo sistemoje (2001 m.).

______________

PATVIRTINTA

sveikatos apsaugos ministro

1999 08 13 įsakymu Nr. 377

3 priedas

VISUOMENĖS SVEIKATOS CENTRO

SVEIKATOS UGDYMO SKYRIAUS

TIPINIAI NUOSTATAI

I. BENDROJI DALIS

1. Sveikatos ugdymo skyrius (toliau – Skyrius) yra Visuomenės sveikatos centro padalinys, kuris vykdo visuomenės sveikatos ugdymą antriniame Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos veiklos lygyje (apskrityje).

2. Skyriaus personalas savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Sveikatos apsaugos ministerijos norminiais dokumentais, Visuomenės sveikatos ugdymo centro metodinėmis rekomendacijomis, Visuomenės sveikatos centro ir šiais nuostatais.

II. SKYRIAUS FUNKCIJOS

3. Svarbiausias Skyriaus uždavinys yra koordinuoti ir planuoti sveikatos ugdymo veiklą apskrities lygiu, populiarinti sveikatos žinias, formuoti sąmoningą požiūrį į sveikatos išsaugojimą ir stiprinimą, ugdyti sveikos gyvensenos įgūdžius ir atsakomybę už savo ir bendruomenės narių sveikatą, mažinti sveikatos rizikos veiksnių paplitimą tarp apskrities gyventojų.

4. Skyrius atlieka šias funkcijas:

1) nustato prioritetines apskrities sveikatos ugdymo ir mokymo kryptis bei strategijas;

2) savanoriškojo ir privalomojo sveikatos mokymo priežiūrą apskrityje;

3) vykdo sveikatos žinių ir apskrities sveikatos politikos strateginių iniciatyvų propagandą, sveikatai kenksmingų prekių ir paslaugų antireklamą per žiniasklaidą, platina savivaldybėse Visuomenės sveikatos ugdymo centro leidinius, leidžia sveikatos mokymo literatūrą (vietos reikmėms);

4) analizuoja apskrities gyventojų sveikatos problemas ir gyvensenos ypatumus, teikia pasiūlymus apskrities gydytojui, Visuomenės sveikatos ugdymo centrui dėl sveikatinimo veiklos gerinimo, rengia apskrities norminių aktų projektus;

5) formuoja informacinę duomenų bazę apie apskrityje vykdomas sveikatos ugdymo ir mokymo, sveikatos stiprinimo programas;

6) rengia ir įgyvendina regionines sveikatos ugdymo ir mokymo programas (fizinio aktyvumo plėtojimo, alkoholio ir tabako kontrolės bei kitų programų rengimą ir įgyvendinimą apskrityje);

7) teikia metodinę pagalbą savivaldybių lygiu dirbantiems sveikatos mokymo organizatoriams, konsultuoja pirminių sveikatos priežiūros įstaigų personalą ligonių sveikatos mokymo klausimais;

8) kelia Vyriausybės nustatytų kategorijų apskrities valdininkų ir tarnautojų kvalifikaciją visuomenės sveikatos stiprinimo klausimais;

9) vykdo asmenų, užimtų nustatytose profesijose ir darbuose, ligonių antrinės sveikatos priežiūros stacionarinėse įstaigose privalomąjį sveikatos mokymą;

10) vykdo sveikatos marketingą juridinių ir fizinių asmenų užsakymu;

11) bendradarbiauja su kitomis apskrities valstybinėmis ir nevyriausybinėmis organizacijomis, įmonėmis vykdant gyventojų sveikatos ugdymą ir mokymą.

III. SKYRIAUS DARBO ORGANIZAVIMAS IR VALDYMAS

5. Skyriaus darbui vadovauja Visuomenės sveikatos centro Sveikatos ugdymo skyriaus vedėjas, su kuriuo nustatyta tvarka darbo sutartį sudaro Visuomenės sveikatos centro direktorius. Sveikatos ugdymo skyriaus vedėjo pareigose gali dirbti asmuo, turintis aukštąjį medicinos ar visuomenės sveikatos priežiūros išsilavinimą ir darbo patirtį sveikatos edukologijos ar profilaktinės medicinos srityje.

6. Skyriaus etatus, atsižvelgdamas į numatytas funkcijas, planuojamų darbų mastą, Visuomenės sveikatos ugdymo centro rekomendacijas bei Centrui nustatytą metinį darbo užmokesčio fondą, tvirtina Visuomenės sveikatos centro direktorius.

7. Sveikatos ugdymo skyriaus vedėjas:

1) organizuoja Skyriaus darbą, jam vadovauja ir atsako už jo veiklą;

2) parengia Skyriaus darbuotojų pareigines instrukcijas;

3) rengia Skyriaus darbo planus ir ataskaitas;

4) teikia pasiūlymus Visuomenės sveikatos centro direktoriui dėl Skyriaus darbo gerinimo, nustatant Skyriaus darbuotojų tarnybinius atlyginimus ir priedus, dėl padėkų ir bausmių skyrimo.

8. Vykdydamas 4 punkte nurodytas funkcijas, Skyriaus personalas glaudžiai bendradarbiauja su Visuomenės sveikatos ugdymo centru, Apskričių visuomenės sveikatos ugdymo centrais, apskrities ir savivaldybių gydytojais, žiniasklaida, švietimo, kūno kultūros ir kitomis apskrities valstybinėmis ir nevyriausybinėmis organizacijomis bei privačiomis institucijomis.

IV. SKYRIAUS VEIKLOS NUTRAUKIMAS

9. Skyriaus veiklos nutraukimo ar reorganizavimo klausimus, Skyriaus nuostatų pakeitimus bei papildymus Visuomenės sveikatos centro direktorius derina su Visuomenės sveikatos ugdymo centru bei Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos skyriumi.

______________