LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS IR JUNGTINIŲ AMERIKOS VALSTIJŲ VYRIAUSYBĖS EKSTRADICIJOS SUTARTIS

TURINYS

1 straipsnis	Pareiga išduoti
2 straipsnis	Nusikaltimai, dėl kurių išduodama
3 straipsnis	Pilietybė
4 straipsnis	Politiniai ir karo teisės nusikaltimai
5 straipsnis	Ankstesnis teisminis persekiojimas
6 straipsnis	Senatis
7 straipsnis	Mirties bausmė
8 straipsnis	Ekstradicijos tvarka ir reikalingi dokumentai
9 straipsnis	Dokumentų leistinumas
10 straipsnis	Vertimas
11 straipsnis	Laikinas suėmimas
12 straipsnis	Sprendimas ir perdavimas
13 straipsnis	Laikinas perdavimas ir perdavimo atidėjimas
14 straipsnis	Kelių valstybių prašymai išduoti
15 straipsnis	Turto areštas ir perdavimas
16 straipsnis	Specialioji taisyklė
17 straipsnis	Sutikimas atsisakyti ekstradicijos procedūrų
18 straipsnis	Tranzitas
19 straipsnis	Atstovavimas ir išlaidos
20 straipsnis	Konsultacijos
21 straipsnis	Taikymas
22 straipsnis	Ratifikavimas ir įsigaliojimas bei nutraukimas

Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybė (toliau vadinamos „Šalimis“),

prisimindamos 1924 metų balandžio 9 dieną Kaune pasirašytą Lietuvos Respublikos ir Jungtinių Amerikos Valstijų ekstradicijos sutartį ir 1934 metų gegužės 17 dieną Vašingtone pasirašytą papildomą ekstradicijos sutartį,

atkreipdamos dėmesį į tai, kad ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybė dabartiniu metu taiko tų Sutarčių sąlygas, ir

siekdamos nustatyti veiksmingesnį dviejų Valstybių bendradarbiavimą kovojant su nusikalstamumu ir tuo tikslu sudaryti naują Sutartį dėl nusikaltimus padariusių asmenų ekstradicijos;

susitarė:

1 straipsnis

Pareiga išduoti

Šalys susitaria pagal šios Sutarties nuostatas viena kitai išduoti asmenis, kuriems prašymą pateikiančios Valstybės institucijos yra pateikusios kaltinimus arba kuriuos jos yra nuteisusios už nusikaltimą, dėl kurio išduodama.

2 straipsnis

Nusikaltimai, dėl kurių išduodama

1. Nusikaltimas yra laikomas nusikaltimu, dėl kurio išduodama, jeigu už jį pagal abiejų Valstybių įstatymus yra baudžiama didesne kaip vienerių metų laisvės atėmimo arba griežtesne bausme.

2. Nusikaltimas taip pat yra laikomas nusikaltimu, dėl kurio išduodama, jeigu jį sudaro pasikėsinimas padaryti arba bendrininkavimas arba dalyvavimas darant bet kurį 1 dalyje apibūdintą nusikaltimą.

3. Pagal šį straipsnį nusikaltimas yra laikomas nusikaltimu, dėl kurio išduodama:

a) nepaisant to, ar prašymą pateikiančioje Valstybėje ir prašymą gaunančioje Valstybėje tas nusikaltimas yra priskiriamas tai pačiai nusikaltimų kategorijai, arba nepaisant to, ar nusikaltimas apibūdinamas tomis pačiomis sąvokomis; arba

b) nepaisant to, ar nusikaltimas yra toks, dėl kurio pagal Jungtinių Valstijų federalinius įstatymus reikia įrodyti, jog buvo transportuojama arba persiunčiama paštu iš vienos valstijos į kitą, arba imamasi kitų priemonių, darančių įtaką valstijų tarpusavio arba užsienio prekybai, kadangi šios priemonės taikomos tik jurisdikcijai Jungtinių Valstijų federaliniame teisme nustatyti.

4. Dėl nusikaltimo, dėl kurio išduodama, prašymas išduoti patenkinamas nepaisant to, kur buvo padaryta nusikaltimą sudaranti veika arba veikos.

5. Išduodant dėl nusikaltimo, dėl kurio išduodama, išduodama ir dėl bet kurio kito prašyme nurodyto nusikaltimo, net jei už tą nusikaltimą baudžiama vienerių metų laisvės atėmimu arba mažesne bausme, su sąlyga, kad yra patenkinami visi kiti ekstradicijos reikalavimai.

3 straipsnis

Pilietybė

Išduoti neatsisakoma dėl prašomo išduoti asmens pilietybės.

4 straipsnis

Politiniai nusikaltimai ir nusikaltimai pagal karo teisę

1. Neišduodama, jei nusikaltimas, dėl kurio prašoma išduoti, yra politinis nusikaltimas.

2. Pagal šią Sutartį politiniais nusikaltimais nelaikomi šie nusikaltimai:

a) prašymą pateikusios Valstybės arba prašymą gavusios Valstybės vadovo arba Valstybės vadovo šeimos nario nužudymas arba kitas smurtinis nusikaltimas šiems asmenims;

b) nusikaltimas, dėl kurio ir prašymą pateikusi, ir prašymą gavusi Valstybė pagal daugiašalį tarptautinį susitarimą yra įsipareigojusi išduoti prašomą išduoti asmenį arba perduoti bylą savo kompetentingoms įstaigoms sprendimui dėl teisminio persekiojimo priimti;

c) nužudymas, nužudymas dėl neatsargumo, tyčinis kūno sužalojimas arba sunkus kūno sužalojimas;

d) nusikaltimas, kuris apima pagrobimą dėl išpirkos, pagrobimą arba bet kurią neteisėto laisvės atėmimo formą, įskaitant ir įkaito paėmimą;

e) padėjimas arba naudojimas sprogstamojo, padegamojo arba griaunamojo įtaiso, kuris gali sukelti pavojų gyvybei, padaryti sunkų kūno sužalojimą arba padaryti didelę turtinę žalą; ir

f) bendrininkavimas padarant ar pasikėsinimas padaryti kurį nors iš pirmiau minėtų nusikaltimų arba padėjimas asmeniui, kuris padaro ar kėsinasi padaryti tokius nusikaltimus, arba tokio asmens kurstymas.

3. Nepaisant šio straipsnio 2 dalies sąlygų, neišduodama, jeigu prašymą gavusios Valstybės vykdomosios valdžios institucija nustato, kad prašymas buvo politiškai motyvuotas.

4. Prašymą gavusios Valstybės vykdomosios valdžios institucija gali atsisakyti išduoti dėl nusikaltimų pagal karo teisę, kurie nėra nusikaltimai pagal bendrąją baudžiamąją teisę.

5 straipsnis

Ankstesnis teisminis persekiojimas

1. Neišduodama, kai prašomas išduoti asmuo prašymą gavusioje Valstybėje buvo nuteistas arba išteisintas už nusikaltimą, dėl kurio prašoma išduoti. Pagal Lietuvos įstatymus nuteisimas arba išteisinimas taip pat reiškia teismo patvirtintą susitarimą, kuris yra galutinis ir privalomas.

2. Išduoti netrukdo tai, kad prašymą gavusios Valstybės kompetentingos įstaigos yra priėmusios sprendimą:

a) nepersekioti prašomo išduoti asmens už veikas, dėl kurių prašoma išduoti; arba

b) nutraukti baudžiamąsias bylas, iškeltas prašomam išduoti asmeniui už šias veikas; arba

c) tirti asmens, kurį prašoma išduoti, tas pačias padarytas veikas.

6 straipsnis

Senatis

Prašymą gavusios Valstybės sprendimas, ar patenkinti ekstradicijos prašymą, priimamas, neatsižvelgiant nei į prašymą pateikusios, nei į prašymą gavusios Valstybės įstatymus dėl senaties.

7 straipsnis

Mirties bausmė

Kai už nusikaltimą, dėl kurio prašoma išduoti, yra baudžiama mirties bausme pagal prašymą pateikusios Valstybės įstatymus ir nėra baudžiama mirties bausme pagal prašymą gavusios Valstybės įstatymus, prašymą gavusi Valstybė gali išduoti su sąlyga, kad mirties bausmė prašomam išduoti asmeniui nebus skiriama, arba su sąlyga, kad, jei mirties bausmė jau buvo paskirta iki prašymo gavimo, ji nebus vykdoma. Jei prašymą pateikusi Valstybė sutinka su ekstradicija šioje pastraipoje išdėstytomis sąlygomis, ji tų sąlygų laikosi. Jei prašymą pateikusi Valstybė nesutinka su šiomis sąlygomis, ekstradicijos prašymas gali būti atmestas.

8 straipsnis

Ekstradicijos tvarka ir reikalingi dokumentai

1. Visi ekstradicijos prašymai perduodami diplomatiniais kanalais.

2. Visuose prašymuose pateikiami:

a) dokumentai, pažymos arba kitokio pobūdžio informacija, kuri apibūdina prašomo išduoti asmens tapatybę ir galimą buvimo vietą;

b) informacija, apibūdinanti nusikaltimo faktus ir procesinę bylos istoriją;

c) įstatymų nuostatų, apibūdinančių esminius nusikaltimo, už kurį prašoma išduoti, sudėties elementus, atitinkamas tekstas;

d) įstatymų nuostatų, nustatančių bausmę už tą nusikaltimą, atitinkamas tekstas; ir

e) įstatymų nuostatų, numatančių baudžiamojo persekiojimo terminus, tekstas; ir

f) dokumentai, pažymos arba kitokia atitinkamai šio straipsnio 3 arba 4 dalyse nurodyta informacija.

3. Ekstradicijos prašyme išduoti asmenį teisminiam persekiojimui taip pat pateikiama:

a) teisėjo, teismo arba kitos kompetentingos institucijos išduoto suėmimo orderio arba nutarties suimti kopija;

b) dokumento, kuriuo pateikti kaltinimai, kopija; ir

c) tokia informacija, kuri leistų pagrįstai tikėti, kad prašomas išduoti asmuo padarė nusikaltimą, dėl kurio prašoma išduoti.

4. Prašyme išduoti asmenį, kuris yra nuteistas už nusikaltimą, dėl kurio prašoma išduoti, taip pat pateikiama:

a) apkaltinamojo nuosprendžio kopija arba, jei tokios kopijos negalima gauti, teismo institucijos pažyma, kurioje nurodoma, kad tas asmuo yra nuteistas;

b) informacija, patvirtinanti, kad prašomas išduoti asmuo yra tas asmuo, kurio kaltė yra pripažinta;

c) nuosprendžio, kuriuo paskirta bausmė, kopija, jei prašomam išduoti asmeniui paskirta bausmė, ir pažyma, patvirtinanti, kokia dalimi nuosprendis įvykdytas; ir

d) tuo atveju, jei asmuo yra nuteistas jam nedalyvaujant, pagal 3 dalį reikalingi dokumentai.

9 straipsnis

Leistini dokumentai

Ekstradicijos prašymas yra priimamas ir leistinas kaip įrodymas ekstradicijos procesuose, jeigu:

a) pateikiant prašymą iš Jungtinių Valstijų, jis yra patvirtintas prašymą pateikiančios Valstybės vykdomosios valdžios institucijos parašu ir oficialiu antspaudu;

b) pateikiant prašymą iš Lietuvos Respublikos, jis yra patvirtintas, kaip numatoma Jungtinių Valstijų ekstradicijos įstatymuose, Lietuvos Respublikoje reziduojančio Jungtinių Valstijų vyriausiojo diplomatinės atstovybės arba konsulinės įstaigos pareigūno; arba

c) jis yra patvirtintas kokiu nors kitu būdu, priimtinu pagal prašymą gavusios Valstybės įstatymus.

10 straipsnis

Vertimas

Visi prašymą pateikiančios Valstybės pateikiami dokumentai yra išverčiami į prašymą gaunančios Valstybės kalbą.

11 straipsnis

Laikinas suėmimas

1. Ypatingos skubos atveju prašymą pateikianti Valstybė, kol bus pateiktas ekstradicijos prašymas, gali prašyti laikinai suimti prašomą išduoti asmenį. Prašymas laikinai suimti gali būti perduodamas diplomatiniais kanalais arba tiesiogiai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros – Jungtinių Valstijų teisingumo departamentui ir Jungtinių Valstijų teisingumo departamento – Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai. Tokiam prašymui perduoti taip pat gali būti naudojamasi Tarptautinės kriminalinės policijos organizacijos (Interpolo) galimybėmis.

2. Prašyme laikinai suimti pateikiama:

a) prašomo išduoti asmens aprašymas;

b) prašomo išduoti asmens buvimo vieta, jei žinoma;

c) trumpas bylos faktų išdėstymas, įskaitant, jei įmanoma, nusikaltimo padarymo laiką ir vietą;

d) pažeisto (-ų) įstatymo (-ų) apibūdinimas;

e) pažyma apie tai, kad yra orderis suimti arba yra nustatytas kaltumas, arba yra apkaltinamasis nuosprendis prašomo išduoti asmens atžvilgiu; ir

f) pažyma apie tai, kad ekstradicijos prašymo pateisinamieji dokumentai bus pateikti per šioje Sutartyje nustatytą laiką.

3. Prašymą pateikusiai Valstybei nedelsiant pranešama apie sprendimą dėl jos prašymo laikinai suimti ir apie priežastis, dėl kurių negalima patenkinti prašymo.

4. Jeigu prašymą gaunančios Valstybės vykdomosios valdžios institucija negauna 8 straipsnyje nurodyto ekstradicijos prašymo, laikinai suimtas asmuo gali būti paleistas praėjus šešiasdešimčiai (60) dienų nuo laikino suėmimo pagal šią Sutartį dienos. Ekstradicijos prašymas, gautas prašymą gaunančios Valstybės ambasadoje prašymą pateikiančioje Valstybėje, reiškia, kad prašymas yra gautas prašymą gaunančios Valstybės valdžios institucijoje.

5. Tai, kad prašomas išduoti asmuo buvo paleistas pagal šio straipsnio 4 dalį, netrukdo suimti ir išduoti tą asmenį, jei ekstradicijos prašymas ir reikalingi dokumentai yra pateikiami vėliau.

12 straipsnis

Sprendimas ir perdavimas

1. Prašymą gavusi Valstybė nedelsdama praneša prašymą pateikusiai Valstybei apie savo sprendimą dėl ekstradicijos prašymo.

2. Jei atsisakoma patenkinti ekstradicijos prašymą arba jo dalį, prašymą gavusi Valstybė paaiškina atsisakymo priežastis. Prašymą gavusi Valstybė pateikia atitinkamų teismo sprendimų kopijas, jei to prašoma.

3. Jei ekstradicijos prašymas patenkinamas, prašymą pateikusios Valstybės ir prašymą gavusios Valstybės valdžios institucijos susitaria dėl prašomo išduoti asmens perdavimo laiko ir vietos.

4. Jei prašymą pateikusi Valstybė nepasiima prašomo išduoti asmens iš prašymą gavusios Valstybės teritorijos per pastarosios Valstybės įstatymuose nustatytą terminą, tas asmuo gali būti paleistas, ir prašymą gavusi Valstybė savo nuožiūra vėliau gali atsisakyti išduoti dėl to paties nusikaltimo.

13 straipsnis

Laikinas perdavimas ir perdavimo atidėjimas

1. Jei sutinkama išduoti asmenį, kuriam iškelta byla arba kuris atlieka bausmę prašymą gavusioje Valstybėje, prašymą gavusi Valstybė gali laikinai perduoti prašomą išduoti asmenį prašymą pateikusiai Valstybei dėl baudžiamojo persekiojimo. Taip perduotas asmuo prašymą pateikusioje Valstybėje yra laikomas suimtas ir, baigus procesinius veiksmus to asmens atžvilgiu, grąžinamas prašymą gavusiai Valstybei laikantis prašymą pateikusios Valstybės ir prašymą gavusios Valstybės tarpusavio susitarimu nustatytų sąlygų.

2. Prašymą gavusi Valstybė gali atidėti asmens, kurio atžvilgiu vyksta teisminis persekiojamas arba kuris toje Valstybėje atlieka bausmę, ekstradicijos procesą. Atidėjimas gali tęstis tol, kol prašomo išduoti asmens persekiojimas bus baigtas arba kol toks asmuo bus atlikęs skirtą bausmę.

14 straipsnis

Kelių valstybių pateikti ekstradicijos prašymai

Jei Valstybė, kurios yra prašoma, gauna prašymą pateikiančios Valstybės ir kurios nors kitos valstybės arba valstybių prašymus išduoti tą patį asmenį dėl to paties arba skirtingų nusikaltimų, prašymą gavusios Valstybės vykdomosios valdžios institucija nusprendžia, kuriai Valstybei ji perduos tą asmenį, jeigu apskritai perduos. Priimdama sprendimą prašymus gavusi Valstybė atsižvelgia į visus svarbius veiksnius, įskaitant, tačiau neapsiribojant:

a) tuo, ar prašymai pateikti pagal kokią nors sutartį;

b) vieta, kurioje buvo padarytas kiekvienas iš nusikaltimų;

c) atitinkamą prašymą pateikusių Valstybių suinteresuotumu;

d) nusikaltimų sunkumu;

e) nukentėjusiojo pilietybe;

f) bet kokio vėlesnio išdavimo tarp prašymą pateikusių Valstybių galimybe; ir

g) chronologine tvarka, kuria prašymai buvo gauti iš prašymą pateikusių Valstybių.

15 straipsnis

Turto areštas ir perdavimas

1. Prašymą gavusi Valstybė, kiek leidžia jos įstatymai, gali areštuoti ir perduoti prašymą pateikusiai Valstybei visus daiktus, įskaitant dokumentus ir įrodymus, kurie yra susiję su nusikaltimu, dėl kurio sutinkama išduoti. Šiame straipsnyje minėti daiktai gali būti perduodami net ir tuo atveju, jei ekstradicija negali būti įvykdyta dėl prašomo išduoti asmens mirties, dingimo arba pabėgimo.

2. Prašymą gavusi Valstybė gali nustatyti sąlygą, kad daiktai bus perduodami prašymą pateikusiai Valstybei pakankamai užtikrinus, kad tas turtas kuo greičiau bus grąžintas prašymą gavusiai Valstybei. Prašymą gavusi Valstybė taip pat gali atidėti tokių daiktų perdavimą, jei jie yra reikalingi kaip įrodymai prašymą gavusioje Valstybėje.

3. Trečiųjų šalių teisės į tokius daiktus yra deramai saugomos vadovaujantis prašymą gavusios Valstybės įstatymais.

16 straipsnis

Specialioji taisyklė

l. Pagal šią Sutartį išduotas asmuo negali būti sulaikomas, teisiamas arba baudžiamas prašymą pateikusioje Valstybėje, išskyrus už:

a) nusikaltimą, dėl kurio buvo išduotas, arba už kitaip kvalifikuotą nusikaltimą, pagrįstą tais pačiais faktais kaip ir nusikaltimas, dėl kurio buvo išduotas, su sąlyga, kad tai yra nusikaltimas, dėl kurio išduodama, arba ne toks sunkus panašios sudėties nusikaltimas;

b) nusikaltimą, padarytą po asmens išdavimo, arba

c) nusikaltimą, už kurį prašymą gavusios Valstybės vykdomosios valdžios institucija sutinka, kad tas asmuo būtų sulaikytas, teisiamas arba baudžiamas. Pagal šios straipsnio dalies šį punktą:

i) prašymą gavusi Valstybė gali reikalauti pateikti 8 straipsnyje nurodytus dokumentus; ir

ii) kol prašymas bus nagrinėjamas, išduotas asmuo gali būti prašymą pateikusios Valstybės sulaikytas 90 dienų arba ilgesniam laikui, kurį gali sankcionuoti prašymą gavusi Valstybė;

2. Pagal šią Sutartį išduotas asmuo negali būti išduodamas trečiajai valstybei arba išduodamas ar perduodamas tarptautiniam tribunolui dėl nusikaltimo, padaryto iki išdavimo, nebent prašymą gavusi Valstybė su tuo sutinka.

3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalys netrukdo išduotą asmenį sulaikyti, teisti ar nubausti arba išduoti tą asmenį trečiajai valstybei, jeigu:

a) tas asmuo po išdavimo išvyksta iš prašymą pateikusios Valstybės teritorijos ir savanoriškai į ją sugrįžta; arba

b) tas asmuo neišvyksta iš prašymą pateikusios Valstybės teritorijos per 10 dienų nuo tos dienos, kai gali laisvai išvykti.

17 straipsnis

Sutikimas atsisakyti ekstradicijos procedūrų

Jei prašomas išduoti asmuo raštu sutinka būti perduotas prašymą pateikusiai Valstybei, prašymą gavusi Valstybė gali kuo greičiau tą asmenį perduoti be tolesnių procedūrų.

18 straipsnis

Tranzitas

1. Kiekviena iš Valstybių gali leisti vežti per savo teritoriją asmenį, trečiosios valstybės perduodamą kitai Valstybei. Tranzito prašymas perduodamas diplomatiniais kanalais arba tiesiogiai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos – Jungtinių Valstijų teisingumo departamentui ir Jungtinių Valstijų teisingumo departamento – Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai. Tokiam prašymui perduoti pirmiau minėtoms institucijoms taip pat gali būti naudojamasi Tarptautinės kriminalinės policijos organizacijos (Interpolo) galimybėmis. Tranzito prašyme pateikiamas vežamo asmens aprašymas ir trumpas bylos faktų išdėstymas. Tranzito metu vežamo asmens laisvė gali būti suvaržoma.

2. Leidimo nereikia, kai viena Valstybė naudojasi oro transportu ir kitos Valstybės teritorijoje nusileidimas nėra numatomas. Nenumatyto nusileidimo atveju ta Valstybė, kurios teritorijoje įvyksta nenumatytas nusileidimas, gali prašyti pateikti tranzito prašymą pagal šio straipsnio 1 dalį ir gali sulaikyti tą asmenį, kol bus gautas tranzito prašymas; tranzitas tęsiamas, jei prašymas gaunamas per 48 valandas po nenumatyto nusileidimo.

19 straipsnis

Atstovavimas ir išlaidos

1. Prašymą gavusi Valstybė konsultuoja, padeda, atstovauja teisme ir atstovauja prašymą pateikusios Valstybės interesams visuose iš ekstradicijos prašymo kylančiuose procesuose.

2. Prašymą pateikusi Valstybė apmoka visas išlaidas, susijusias su ekstradicijos dokumentų vertimu ir perduodamo asmens vežimu. Prašymą gavusi Valstybė apmoka visas kitas toje Valstybėje su ekstradicijos procesu susijusias išlaidas.

3. Nė viena iš Valstybių nepateikia kitai Valstybei piniginių pretenzijų dėl asmenų suėmimo, sulaikymo, apklausos arba perdavimo pagal šią Sutartį.

20 straipsnis

Konsultacijos

Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra bei Teisingumo ministerija ir Jungtinių Valstijų teisingumo departamentas gali konsultuotis nagrinėdami atskirus atvejus ir siekdami veiksmingai įgyvendinti šią Sutartį.

21 straipsnis

Taikymas

Ši Sutartis yra taikoma iki ir po jos įsigaliojimo padarytiems nusikaltimams.

22 straipsnis

Ratifikavimas, įsigaliojimas ir nutraukimas

1. Ši Sutartis turi būti ratifikuojama; ratifikavimo dokumentais pasikeičiama kuo greičiau.

2. Ši Sutartis įsigalioja pasikeitus ratifikavimo dokumentais.

3. Šiai Sutarčiai įsigaliojus, 1924 metų balandžio 9 dieną Kaune pasirašyta Lietuvos Respublikos ir Jungtinių Amerikos Valstijų ekstradicijos sutartis ir 1934 metų gegužės 17 dieną Vašingtone pasirašyta papildoma ekstradicijos sutartis nustoja galioti. Vis dėlto ankstesnės Sutartys taikomos ekstradicijos procesuose, kuriuose šios Sutarties įsigaliojimo metu ekstradicijos dokumentai jau buvo pateikti prašymą gaunančios Valstybės teismams; tačiau tokiems procesams taikomas šios Sutarties 17 straipsnis. Šios Sutarties 16 straipsnis taikomas asmenims, kurie buvo pripažinti išduotinais pagal ankstesnes Sutartis.

4. Ekstradicijos procesuose, kuriuose Valstybė, kurios prašoma, gavo ekstradicijos prašymą, tačiau iki šios Sutarties įsigaliojimo savo teismams jo neperdavė, prašymą pateikusi Valstybė, įsigaliojus šiai Sutarčiai, gali pataisyti arba papildyti ekstradicijos prašymą taip, kaip yra būtina, kad jį būtų galima perduoti prašymą gavusios Valstybės teismams pagal šią Sutartį.

5. Bet kuri Valstybė, pateikdama rašytinį pranešimą kitai Valstybei, gali bet kuriuo metu nutraukti šią Sutartį. Nutraukimas įsigalioja praėjus šešiems mėnesiams nuo tokio pranešimo dienos.

Tai patvirtindami, toliau nurodyti atitinkamų Vyriausybių tinkamai įgalioti asmenys pasirašė šią Sutartį.

Sudaryta 2001 m. spalio 23 d. Vilniuje dviem egzemplioriais lietuvių ir anglų kalbomis. Abu tekstai yra vienodai autentiški.

LIETUVOS RESPUBLIKOS	JUNGTINIŲ AMERIKOS VALSTIJŲ
VYRIAUSYBĖS VARDU	VYRIAUSYBĖS VARDU

______________