LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL INFORMACINIŲ IR KOMUNIKACINIŲ TECHNOLOGIJŲ DIEGIMO Į LIETUVOS ŠVIETIMĄ 2005-2007 METŲ STRATEGIJOS IR INFORMACINIŲ IR KOMUNIKACINIŲ TECHNOLOGIJŲ DIEGIMO Į LIETUVOS ŠVIETIMĄ 2005-2007 METŲ PROGRAMOS PATVIRTINIMO
2004 m. gruodžio 14 d. Nr. ISAK-2015
Vilnius
Vadovaudamasis Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 nuostatomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. IX-1700 (Žin., 2003, Nr. 71-3216), Lietuvos nacionaline informacinės visuomenės plėtros koncepcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. vasario 28 d. nutarimu Nr. 229 (Žin., 2001, Nr. 20-652), bei atsižvelgdamas į Bendrojo ugdymo tarybos 2004 m. lapkričio 8 d. protokolą Nr. 8. 1-10-BU1-6:
1. Tvirtinu pridedamas:
1.1. Informacinių ir komunikacinių technologijų diegimo į Lietuvos švietimą 2005–2007 metų strategiją;
2. Pavedu Švietimo informacinių technologijų centrui koordinuoti Informacinių ir komunikacinių technologijų diegimo į Lietuvos švietimą 2005–2007 metų programos įgyvendinimą.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo
ministro 2004 m. gruodžio 14 d.
įsakymu Nr. ISAK-2015
Informacinių ir komunikacinių technologijų diegimo Į Lietuvos švietimĄ 2005–2007 metų strategija
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Informacinių ir komunikacinių technologijų diegimo į Lietuvos švietimą 2005–2007 metų strategija (toliau – strategija) nustato informacinių ir komunikacinių technologijų (toliau – IKT) diegimo į Lietuvos švietimo sistemą analizę, strategijos misiją, tikslus, uždavinius ir pažangos vertinimo rodiklius.
2. Strategijos objektas – IKT integravimas į visų lygių mokymo ir mokymosi procesus siekiant tobulinti bendrąjį lavinimą ir profesinį mokymą Lietuvos švietimo sistemoje.
3. Strategija siekiama suteikti lygias galimybes visiems mokiniams atskleisti save ir įgyti asmens ir visuomenės poreikius atitinkančią IKT kompetenciją.
4. Strategija tęsia Informacijos ir komunikacijos technologijos diegimo Lietuvos švietime strategiją, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2000 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. 1279.
5. Strategija parengta vadovaujantis Valstybės ilgalaikės raidos strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. IX-1187 (Žin., 2002, Nr. 113-5029), Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. IX-1700 (Žin., 2003, Nr. 71-3216), Lietuvos nacionaline informacinės visuomenės plėtros koncepcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. vasario 28 d. nutarimu Nr. 229 (Žin., 2001, Nr. 20-652), Lietuvos informacinės visuomenės plėtros strateginiu planu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugpjūčio 10 d. nutarimu Nr. 984 (Žin., 2001, Nr. 71-2534), Elektroninės valdžios koncepcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 31 d. nutarimu Nr. 2115 (Žin., 2003, Nr. 2-54), Elektroninės valdžios koncepcijos įgyvendinimo priemonių planu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 25 d. nutarimu Nr. 168 (Žin., 2003, Nr. 112-5022), Lietuvių kalbos informacinėje visuomenėje 2000–2006 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. balandžio 26 d. nutarimu Nr. 471 (Žin., 2000, Nr. 36-1002), Visuotinio kompiuterinio raštingumo programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. 1176 (Žin., 2004, Nr. 140-5124), Lietuvos 2004–2006 metų bendruoju programavimo dokumentu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 2 d. nutarimu Nr. 935 (Žin., 2004, Nr. 123-4486).
6. Įgyvendinant IKT diegimo į švietimą strategiją svarbu aiškiai suvokti ir vertinti įvairių švietimo institucijų misiją ir jų veiklos principus, vadovautis bendrais siekiais bei derinti vykdomus žingsnius. Švietimo ir mokslo ministerija, apskričių viršininkai, savivaldybės, mokyklos ir kitos švietimo kompiuterizavimu besirūpinančios institucijos turi nuolat koordinuoti savo veiklą ir laikytis bendrųjų IKT diegimo švietime principų.
7. Bendrieji IKT diegimo švietime principai:
7.1. Dermės su Lietuvos ir Europos Sąjungos strateginiais dokumentais principas – IKT diegimo švietime tikslai, uždaviniai, taktika bei priemonės turi atitikti bendras Lietuvos švietimo reformos kryptis, jos tikslus ir pagrindinius principus; turi būti užtikrinta aiški sąsaja su Lietuvos ir Europos informacinės visuomenės ir žinių ekonomikos kūrimo strateginiais dokumentais.
7.2. Lygių galimybių principas – kokybiškas technologinis ir informacinis išprusimas bei galimybės naudotis moderniomis priemonėmis turi būti vienodai prieinamos įvairaus socialinio ir ekonominio statuso šeimų, skirtingų mokyklų tipų, lyčių bei tautybių mokiniams. Nuolatos rūpinamasi socialiai apleistų vaikų, kaimo mokyklų mokinių lygiateisiškumu.
7.3. Specialiųjų poreikių tenkinimo principas – išskirtinis dėmesys turi būti skiriamas neįgalių vaikų specialiems poreikiams tenkinti: neįgalių mokinių adaptavimuisi socialinėje aplinkoje ir visaverčiam integravimuisi į informacinę visuomenę.
7.4. Nuotolinio mokymo skatinimo principas – įvairios paslaugos turi būti teikiamos švietimo portale, skatinamas nuotolinis mokytojų mokymas.
7.5. Ilgalaikių projektų vykdymo pirmenybės principas – skelbiant ilgalaikius (tęstinius) projektus, pirmenybė turi būti teikiama universitetams ir mokslo institucijoms, – vertinami jų pasiekimai ir kompetencija vykdant švietimo kompiuterizavimo darbus.
7.6. Žmogaus ir krašto tradicinių vertybių puoselėjimo principas – IKT diegimas ir naudojimas turi puoselėti pagarbą tradicinėms žmogaus ir krašto vertybėms, paisyti etikos normų.
7.7. Sveikos mokymosi aplinkos principas – turi būti garantuojama saugi ir nekenksminga darbo aplinka. Kompiuterių klasės ir kabinetai su kompiuterizuotomis darbo vietomis turi būti įrengiami pagal visus higienos ir ergonomikos reikalavimus ir nuolat stebimi. Atitinkamai turi būti rekomenduojama laikytis reikalavimų rengiant kompiuterizuotas darbo vietas namie.
7.8. Peržiūros ir vertinimo principas – IKT diegimo į švietimą strategijos įgyvendinimo eiga yra kasmet peržiūrima ir vertinama. Atsižvelgiant į IKT pažangą ir švietimo pokyčius, strategija bei jos įgyvendinimo programos yra koreguojamos ir tikslinamos.
7.9. Decentralizacijos principas – mokykloms ir savivaldybėms paliekama pačioms spręsti šios Strategijos įgyvendinimo klausimus; centralizuotai vykdoma stebėsena ir centralizuoti pirkimai pagal mokyklų ir savivaldybių poreikius.
7.10. Paramos principas – pasinaudojant verslo parama aktyvinti universitetų ir mokslo institucijų veiklą diegiant IKT švietime.
II. IKT DIEGIMO Į LIETUVOS ŠVIETIMĄ ANALIZĖ
8. Mokyklų kompiuterizavimas prasidėjo, kai buvo įvestas privalomas informatikos pagrindų kursas 1986 metais.
9. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2000 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. 1279 buvo sukurta IKT diegimo į Lietuvos švietimą strategija, kuri susistemino vykdomą veiklą ir numatė pagrindines ateities darbų kryptis. Šį laikotarpį apibūdina svarbiausi darbai: mokyklos aprūpintos būtiniausiu kompiuterių skaičiumi (kritine mase), ugdomi 9–12 klasių mokinių ir jų mokytojų IKT įgūdžiai.
10. Pastaraisiais metais IKT vis labiau veikia mokymo ir mokymosi metodus, daro įtaką ne tik mokymo turiniui, bet ir visam ugdymo procesui. Švietimo ekspertai dabartinę švietimo būklę neretai įvardija perėjimu iš industrinei visuomenei būdingo mokymo, grindžiamo tiesioginio žinių perteikimo metodais, prie informacinei ir žinių visuomenei tinkamesnio mokymo ir mokymosi, paremto kryptingu gebėjimų ir kompetencijos formavimu, konstruktyvistiniais žinių įgijimo metodais.
11. Kokybiškai besikeičiančios technologijos bei jų taikymo galimybės, 2000 m. sukurtos IKT diegimo į švietimą strategijos analizė patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2003 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 566, jos numatytų darbų, prioritetų ir šiuolaikinių informacinių technologijų plėtros tempų neatitikimas, įgyvendinimo netolygumai akivaizdžiai parodė, jog būtina iš esmės peržiūrėti ir atnaujinti IKT diegimo į švietimą strategiją. Reikia numatyti tolesnius kompiuterių tinklų diegimo tikslus, rūpintis mokymo ir mokymosi turinio kompiuterių tinkluose formavimu, plėtoti IKT švietime infrastruktūrą. Svarbiausias dėmesys turi būti skiriamas mokinių mokymo ir mokymosi kokybiškam šuoliui pasiekti naudojant modernias technologijas. IKT diegimo į švietimą tąsai užtikrinti būtina turėti šiuos pokyčius nusakančią strategiją, kokybiškai naujus tikslus ir uždavinius, numatyti jų plėtojimo kryptis.
12. Informacinės visuomenės plėtros situacija šalyje:
12.1. Auga interneto vartotojų skaičius (nuo 5% Lietuvos gyventojų 2000 metais iki 29% 2004 metais).
12.2. Auga kompiuterių skaičius namų ūkiuose (1996 m. – 1%, 2000 m. – 5%, 2003 m. – 20%, iš kurių prieigą prie interneto turėjo 1996 m. – 2%, 2000 m. – 3%, 2003 m. – 8%). Lieka ženklūs kompiuterizavimo skirtumai tarp miesto ir kaimo gyventojų.
12.4. Atsiranda nauji technologiniai sprendimai – mobiliosios technologijos, virtualiosios mokymosi aplinkos, interneto paslaugos.
12.5. Skelbiami ir įgyvendinami įvairūs valstybiniai informacinės visuomenės, elektroninės valdžios, elektroninės demokratijos projektai.
13. 2000 metais parengtoje ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2000 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. 1279 patvirtintoje IKT diegimo į Lietuvos švietimą strategijoje numatyti keturi įgyvendinimo etapai. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2003 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 566 buvo atlikta šių etapo rezultatų analizė.
13.1. Pasiekti pagrindiniai planuoti pirmojo – parengiamojo strategijos etapo kiekybiniai rezultatai: mokinių ir kompiuterių santykis 9–12 klasėse tapo 7:1; 89% šių klasių mokytojų įgijo pradinį IKT technologinį, 38% – IKT edukacinį išprusimą; mokyklos aprūpintos pagrindine bendrosios paskirties programine įranga. Didėja kompiuterių skaičius bendrojo lavinimo mokyklose (2004 metų duomenimis, bendrojo lavinimo mokyklos turi apie 27 000 kompiuterių). Tačiau tik iš dalies atlikti IKT diegimo valdymo ir finansavimo sistemos sutvarkymo darbai: nebaigtas rengti IKT diegimo valdymo ir finansavimo reglamentas bei IKT diegimo profesinio rengimo srityje strategija, nesukurta pedagogų IKT kvalifikacijos tobulinimą organizuojančių institucijų sistema. Tai rodo, jog įvyko ženklus pokytis aprūpinant 9–12 klases technika, tačiau trūksta dalies svarbių IKT diegimą švietime reglamentuojančių dokumentų.
13.2. Antrojo etapo – mokyklų bibliotekų modernizavimo ir mokyklų kompiuterių centrų plėtojimas – pagrindiniai darbai: šalies licencijos bibliotekoms automatizuoti įsigijimas ir bibliotekininkų kompiuterinio raštingumo standarto parengimas bei jo įgyvendinimas. Ne mažiau svarbūs darbai – dokumentų rengimas, ypač Bendrųjų programų ir išsilavinimo standartų peržiūra siekiant integruoti IKT į įvairių dalykų mokymą – dar nepradėti. Su bibliotekų veikla susiję darbai vykdomi, tačiau dokumentų, aiškiai nusakančių IKT vaidmenį ugdymo procese, stoka trukdo įgyvendinti tolesnius uždavinius.
13.3. Trečiojo etapo – IKT integravimo į ugdymą – pagrindinis motyvas – mokinių, mokytojų, besimokančios visuomenės technologinio išprusimo puoselėjimas, IKT integravimas į įvairių dalykų mokymą ir mokymąsi. Parengti ir sėkmingai taikomi mokinių ir mokytojų kompiuterinio raštingumo standartai. Deja, IKT diegimo į įvairių dalykų mokymą ir mokymąsi uždaviniui dar nėra tinkamai pasiruošta.
13.4. Pradėti ketvirtojo etapo – švietimo tinklų plėtotės – darbai: sparčiau, negu buvo planuota, mokyklos jungiamos prie interneto, įrengiamos plačiajuosčio interneto prieigos. Interneto aktualumas mokykloje nuolat auga. Tačiau tik 12% mokyklų turi savo oficialias interneto svetaines. Todėl būtina numatyti tolesnius tinklų diegimo tikslus, parengti bei plėtoti infrastruktūrą.
14. Įvertinus šalies išorinę ir vidinę bei 2001–2004 metų darbų analizę, konstatuojama būtinybė:
14.2. Toliau plėtoti mokyklų bibliotekų tinklą kaip prieigos prie interneto visiems mokiniams, mokytojams, bendruomenei galimybę.
14.3. Parengti papildomus dokumentus, reglamentuojančius IKT diegimą bei integravimą į ugdymo turinį.
14.4. Peržiūrėti tinklų strategiją, mokomųjų kompiuterinių priemonių naudojimą visiems ugdymo lygmenims.
III. STRATEGIJOS MISIJA IR TIKSLAI
15. Ugdymas – svarbiausia švietimo sritis, apimanti ne tik visuomenės poreikius tenkinantį ir mokinių galimybes atitinkantį ugdymo turinį, šiuolaikinėmis technologijomis bei mokslo pasiekimais grįstą mokytojų ir mokinių bendravimą bei bendradarbiavimą ugdymo procese, bet ir visapusiškai patrauklią mokymo ir mokymosi aplinką, kokybišką mokinių pasiekimų vertinimą, veiksmingą vadybą. Ugdymo turinys čia suprantamas plačiąja prasme, apimantis ne tik Bendrąsias programas, Išsilavinimo standartus, vadovėlius, kitas mokymo priemones, bet ir pedagogų rengimą bei nuolatinį kvalifikacijos tobulinimą.
16. Švietimo tinklų, IKT infrastruktūros sisteminga plėtotė – viena svarbiausių ugdymo procesų kaitos sąlygų. Virtualiosios mokymosi aplinkos diegiamos mokyklose drauge kuriant interneto turinį, teikiant viešąsias elektronines paslaugas, organizuojant mokytojų, mokyklų vadovų, bibliotekininkų mokymus, atliekant viso proceso stebėseną. Internetas ir komunikacinės technologijos turi tapti visokeriopa parama mokyklos valdyme bei savivaldoje. Tai turėtų padėti įgyvendinti naująją mokymosi paradigmą, mokymosi bendradarbiaujant idėjas, konstruktyvizmą.
17. Strategijos misija:
17.1. Edukacinė misija – tobulinti visą ugdymo procesą, IKT teikiamas galimybes panaudoti ugdymo kokybei ir veiksmingumui stiprinti.
18. Strategijos tikslai:
18.1. Pasiekti proveržį mokinių mokyme ir mokymesi panaudojant modernias informacines technologijas.
18.2. Sukurti švietimo kompiuterių tinklą – mokymui ir mokymuisi skirta informacija užpildytą elektroninę erdvę, kartu sudarant sąlygas modernizuoti švietimo valdymą, mokyklų bendruomenių komunikavimą.
19. 18 punkte nurodyti tikslai – tai švietimo modernizavimą laiduojančios priemonės, glaudžiai susijusios su ugdymo turinio kaita, švietimo procesų tobulinimu, panaudojant IKT teikiamas galimybes. Tikslai integralūs – glaudžiai tarp savęs susiję ir vienas kitą papildantys.
20. Strategijoje laikomasi nuostatos, kad IKT naudojimas švietime neturi tapti savitiksliu dalyku. IKT turi būti taikomos ugdymo procese siekiant, kad ir mokymas, ir mokymasis kokybiškai pakistų, kad iš esmės pagerėtų mokyklų, mokytojų ir mokinių darbo veiksmingumas, o pats mokymo procesas taptų patrauklesnis besimokančiajam, kad kiekvienam šalies piliečiui būtų suteikiama daugiau galimybių kūrybinėms galioms skleistis bei savarankiškos veiklos poreikiams tenkinti.
21. Proveržis mokinių mokyme ir mokymesi (toliau vadinama – proveržis):
21.1. Siekiant veiksmingiau taikyti IKT mokyme ir mokymesi bei laipsniškai diegti jas į įvairius mokymo dalykus, planuojama šios Strategijos įgyvendinimo pradžioje telkti pastangas ir išteklius prioritetinėms kryptims – sukelti proveržį keliuose dalykuose ar dalykų srityse.
21.2. IKT diegimo proveržis įgyvendinamas atrinkus keletą mokyklinių dalykų ar ugdymo sričių ir vykdant kruopščiai parengtus žvalgomuosius projektus, kurių tikslas – pasiekti, kad atrinktuose dalykuose ar srityse ugdymas vyktų kiek galima intensyviau panaudojant IKT. Prioritetinius dalykus ar dalykų sritis atrenka atitinkamų dalykų ekspertų grupės, aktyviai dalyvaujant informacinių technologijų bei edukologijos ekspertams.
21.3. Visapusiškas dėmesys skiriamas mokinių mokymo ir mokymosi kokybiniams pokyčiams pasiekti, ugdymo turiniui gerinti kuriant ar adaptuojant mokomąsias kompiuterines priemones, tobulinant mokytojų kvalifikaciją.
21.4. Ugdomi mokinių darbo su informacija, grupinio, projektinio darbo, visuomeninio gyvenimo elektroninėje aplinkoje įgūdžiai.
21.5. Tobulinama mokytojų kvalifikacija IKT srityje: technologinis raštingumas siejamas su edukacine kompetencija, taikomi modernūs mokymo ir mokymosi metodai, naudojamos elektroninės priemonės. Ugdoma pedagogų informacinė kultūra, skatinamas nuolatinis mokytojų mokymasis, jų gebėjimas įsitraukti į gyvenimą informacinėje visuomenėje bei veiklą elektroninėje erdvėje.
22. Proveržio procesą sudaro šie žingsniai:
22.1. Dalykų ir ugdymo sričių ekspertai atrenka konkrečius dalykus ar sritis, kuriose bus siekiama įgyvendinti IKT proveržį.
22.2. Analizuojamos kiekvieno atrinkto dalyko ar srities Bendrosios programos bei Išsilavinimo standartai ir parengiamas IKT taikymo planas atskiroms temoms.
22.3. Parenkama arba kuriama proveržio tikslus atitinkanti mokomoji ir informacinė programinė įranga.
22.5. Stebint žvalgomųjų projektų eigą analizuojami rezultatai ir pagal juos koreguojamas tolesnis proveržio įgyvendinimas.
23. Proveržio įgyvendinimo procesas turi būti moksliškai grindžiamas ir tinkamai organizuotas. Tikslinga sukurti universitetų ir institutų mokslininkų darbo grupes ilgalaikiams proveržio uždaviniams spręsti bei veiklai koordinuoti. Proveržio vyksmas turi būti nuolatos stebimas ir koreguojamas siekiant, kad geroji patirtis būtų skleidžiama visose mokyklose.
24. Švietimo valdymo ir mokyklų bendruomenių komunikavimo modernizavimas, naudingo elektroninio mokymo ir mokymosi turinio kūrimas:
24.1. Vienas iš svarbiausių tikslų modernizuojant mokyklų bendruomenių komunikavimą – sukurti švietimo kompiuterių tinklą, kuriame būtų aktuali mokymo ir mokymosi medžiaga, prieinama kiekvienam bendrojo lavinimo siekiančiam šalies piliečiui.
24.2. Siekiant gerinti mokyklos veiklą būtina remti aktyvias mokyklų bendruomenes, kurių nariai turėtų daryti įtaką mokyklų valdymui: tarp savęs, su kitų mokyklų bendruomenėmis bei švietimo valdymo institucijomis bendrautų veiksmingai naudodamiesi elektroninėmis komunikavimo priemonėmis. Tam itin svarbu sukurti plačiajuosčių tinklų infrastruktūrą, taikyti interneto ir intraneto technologijas, įvertinti perspektyvias mobiliąsias technologijas, telkti jėgas patraukliam bei naudingam mokiniams ir mokytojams turiniui tinkluose formuoti.
24.3. Numatoma toliau plėtoti kompiuterių tinklus bendrojo lavinimo ir profesinėse mokyklose. Stengiamasi aprūpinti mokyklas šiuolaikine technine ir programine įranga, ypatingas dėmesys skiriamas jos priežiūrai bei tam tikru laiku numatomam atnaujinimui.
24.4. Dėmesys telkiamas patogiai ir veiksmingai virtualiajai mokymo bei mokymosi aplinkai klasėse ir internete skleisti bei mokyklų intraneto sistemoms diegti.
24.5. Interneto ir tinklų technologijos turi apimti visas švietimo sritis, tapti kasdienėmis priemonėmis, kuriomis mokiniai naudotųsi ir mokykloje, ir namie. Modernios komunikacijos priemonės turi užtikrinti naują bendradarbiavimo kultūrą mokykloje, skatinti mokymąsi bendradarbiaujant.
24.6. Nuolatinis dėmesys skiriamas elektroninei mokomajai medžiagai rengti ir atnaujinti nuolat gerinant jos kokybę, skatinant jos viešumą, suteikiant galimybių laisvai pasinaudoti kiekvienam mokiniui ir mokytojui. Siekiama gerokai padidinti naudingos, patrauklios mokytojams ir mokiniams mokomosios bei pažintinės informacijos kiekį lietuvių kalba internete.
24.7. Mokomosios kompiuterinės priemonės, virtualiosios mokymosi aplinkos, visa kita Lietuvoje rengiama ir diegiama elektroninio mokymosi medžiaga turi atitikti tarptautinius mokymosi objektų standartus.
24.8. Ugdymo turinys turi būti tikslingai parenkamas ir nuolatos tobulinamas – kuo daugiau šiuolaikiškų mokymo priemonių turi atsirasti mokyklų intranetuose ar internete.
24.9. Keičiantis mokyklai organizacinis ir administracinis darbas joje turi būti grindžiamas šiuolaikiškomis elektroninėmis priemonėmis ir metodais. Įvaldyti ir naudoti juos – viena iš pagrindinių mokytojų bei mokyklų vadovų kompetencijų.
24.10. Kad Strategijoje numatytos priemonės vyktų sklandžiai ir būtų veiksmingos, turi būti nuolat stebima ir analizuojama esama IKT plėtros švietime situacija, vykdomi užsakomieji tyrimai. Stebėjimo rezultatai bus pagrindas strateginėms nuostatoms tikslinti bei koreguoti. IKT situacijos Lietuvos švietime analizė bus tiriama kas metai, rezultatai viešai skelbiami Lietuvoje ir pateikiami atitinkamoms Europos Sąjungos institucijoms.
25. Gyventojų kompiuterinė kompetencija ir socialinė sanglauda:
25.1. Nuolatinis mokymasis, profesinės ir asmeninės veiklos tobulinimas, žinios ir gebėjimai tampa pagrindine visų visuomenės sričių varomąja jėga. Greitas ir paprastas informacijos pasiekiamumas, informacinių paslaugų plėtra tampa pagrindine sąlyga sprendžiant ekonominius ir socialinius uždavinius.
25.2. Mokymo ir mokymosi kaita turi vykti visose visuomenės plotmėse – visiems gyventojams turi būti suteikiama galimybė įgyti žinių, įgūdžių ir kvalifikacijos IKT srityje, kad jie galėtų pasinaudoti ryšių ir informacijos technologijų teikiamais pranašumais ir lanksčiau prisitaikytų prie sparčiai kintančių gyvenimo ir darbo sąlygų, sėkmingai konkuruotų Europos Sąjungos ir kitų šalių rinkose.
25.3. Mokymo ir mokymosi veiksmingumas daugiausia priklauso nuo gebėjimo tinkamai pasinaudoti visais informaciniais šaltiniais bei informacinėmis technologijomis. Tam reikia, kad IKT įgūdžiai būtų pradedami formuoti jaunesnėse 5–8 klasėse– mokiniai, kurie mokosi pagal pagrindinio ugdymo programas turi būti supažindinami su jų amžių atitinkančiomis kompiuterinėmis priemonėmis, mokomi kryptingai panaudoti jas savo reikmėms tenkinti.
25.4. Mokiniai, mokytojai bei kiti šalies piliečiai turi būti visokeriopai skatinami siekti bei patvirtinti savo kompiuterinį raštingumą – turi būti organizuojami įvairių lygių kursai, rengiamos metodinės mokymo priemonės, kompiuterinis raštingumas turi būti vertinamas atestacijos bei konkursų nuostatuose.
25.5. Siekiant išlyginti miesto ir kaimo informacinės infrastruktūros netolygumus reikia stengtis panaudoti mokyklose sukauptą patirtį, aktyvias mokyklų bendruomenes.
25.6. Norint sparčiau įtraukti gyventojus į informacinės visuomenės procesus, reikia, ypač kaime ar mažesniuose mieteliuose, plėtoti mokyklos bibliotekos kaip mokyklos ir visos bendruomenės informacinio centro veiklos kryptį. Tam turėtų būti sudarytos sąlygos gyventojams naudotis kompiuterizuotomis mokyklų bibliotekų paslaugomis.
25.7. Mokymui ir mokymuisi gerinti turėtų būti sukurta visuomenei lengvai prieinama nuotolinių studijų sistema, paremta informacinių technologijų panaudojimu, kuri leistų gyventojams nuolat mokytis, tobulinti savo kvalifikaciją ir kompetenciją. Įgyvendinant tokią nuotolinę studijų sistemą galėtų talkinti aktyvios mokyklų bendruomenės – mokytojai, vyresniųjų klasių mokiniai, tėvai.
IV. STRATEGIJOS UŽDAVINIAI IR PAŽANGOS VERTINIMO RODIKLIAI
26. Kiekvienam strategijoje iškeltam tikslui suformuluoti uždaviniai ir pateiktos pažangos vertinimo rodiklių reikšmės.
27. 18.1 punkte nurodyto tikslo pažangos vertinimo rodiklis (toliau vadinama rodikliu): dalykų ar sričių, kuriuose pasiekti kokybiniai mokymo ir mokymosi pokyčiai, skaičius.
Šiam tikslui pasiekti numatomi šie uždaviniai ir rodikliai:
27.1. Uždavinys: Atlikti bendrojo lavinimo mokyklų Bendrosiomis programomis ir Išsilavinimo standartais apibrėžto ugdymo turinio analizę siekiant integruoti IKT.
Rodiklis: Bendrųjų programų ir Išsilavinimo standartų analizės ataskaita ir rekomendacijos.
27.2. Uždavinys: Rengti ir įgyvendinti žvalgomuosius projektus visuotiniam IKT diegimui pasirinktose srityse.
Rodiklis: Sričių, kurias apima žvalgomieji projektai, skaičius (ne mažiau kaip 6).
IKT naudojimo mokinių pasiekimų vertinime ir egzaminuose lygmuo (galimybių tyrimas, žvalgomasis pasiekimų vertinimo naudojant IKT projektas, rekomendacijos).
Išskirtų ir skleidžiamų gerosios patirties pavyzdžių skaičius (18–24).
Žvalgomųjų projektų, naudojančių virtualiąsias mokymosi aplinkas, procentas (ne mažiau kaip 30%).
27.3. Uždavinys: Diegti virtualiąsias mokymosi aplinkas, kurios leistų kokybiškai keisti mokymo ir mokymosi procesą, orientuojantis į proveržio dalykus, specialiųjų poreikių ir gabių vaikų ugdymą.
Rodiklis: Parengtų virtualiųjų kursų skaičius (specialiųjų poreikių vaikams bei gabiems mokiniams).
27.4. Uždavinys: Gerinti pedagogų ir mokyklos vadovų IKT kompetenciją profesinėje veikloje – edukacinis IKT naudojimo pobūdis.
Rodiklis: Pedagogų ir mokyklos vadovų, įgijusių edukacinį IKT raštingumą, procentas (siekiama daugiau kaip 75%).
27.5. Uždavinys: Modernizuoti IKT diegimo į švietimą koordinavimą, metodinį, mokslinį darbą ir tyrimus, įtraukiant universitetus, mokslo institucijas ir kitas organizacijas kaip vykdančiąsias projektus ir už juos visiškai atsakingas.
Rodiklis: Universitetų ir mokslo institucijų parengtų dokumentų apie IKT diegimo modernizavimą skaičius.
Universitetų ir mokslo institucijų darbo grupių parengtų ir vykdomų projektų skaičius.
28. 18.2 punkte nurodyto tikslo rodiklis – sukurtas švietimo kompiuterių tinklas, švietimo portalas, įdiegtos mokyklų intraneto sistemos.
Šiam tikslui pasiekti numatomi šie uždaviniai ir rodikliai:
28.1. Uždavinys: Sukurti mokyklų, savivaldybių ir šalies švietimo įstaigų kompiuterių tinklus.
Rodiklis: Savivaldybių tinklų, prisijungusių prie LITNET, procentas (daugiau kaip 75%).
28.2. Uždavinys: Diegti mokyklų intranetines sistemas, kurios teiktų IKT paslaugas mokyklos bendruomenei.
Rodiklis: Mokyklų, kuriose įdiegtos intraneto sistemos, procentas (daugiau kaip 50% mokyklų);
Procentas mokyklų, kurių intraneto sistemose teikiama ne mažiau kaip 5 paslaugos mokyklų bendruomenei: (el. paštas mokiniams ir mokytojams; mokyklos bendruomenės informavimas IKT priemonėmis; mokomosios medžiagos kaupimas ir skleidimas; tikralaikės diskusijos; daugialypės terpės paslauga – vaizdo konferencijos).
28.3. Uždavinys: Sukurti švietimo portalą.
Rodiklis: Portale teikiamų skirtingų mokymo, mokymosi, informavimo ir komunikavimo, nuotolinio mokymosi paslaugų skaičius (ne mažiau kaip 5).
28.4. Uždavinys: Skatinti, kad visos švietimo įstaigos būtų atspindimos elektroninėje erdvėje: savivaldybių švietimo skyriai ir mokyklos turi parengti ir naudoti interneto svetaines.
Rodiklis: Savivaldybių administracijų atsakingų padalinių ir mokyklų prižiūrimų interneto svetainių procentas (švietimo skyrių – 80%, mokyklų – 70%).
28.5. Uždavinys: Aprūpinti mokyklas veiksminga ir tarp savęs derančia technine bei programine įranga, atitinkančia ugdymo bei mokymo modernizavimo poreikius bei standartus, pirmenybę teikiant mokykloms, vykdančioms žvalgomuosius projektus.
Rodiklis: Pasiektas 5–12 klasių mokinių ir kompiuterių santykis (10:1).
28.6. Uždavinys: Organizuoti IKT diegimo švietime tyrimus ir stebėseną, nuolatinę vykdymo priežiūrą ir atnaujinimą, vertinimą ir sklaidą.
Rodiklis: Parengtų stebėsenos ataskaitų skaičius (kasmet po vieną).
Sukurta IKT diegimo švietime stebėjimo ir vertinimo kiekybinių ir kokybinių rodiklių sistema.
29. 18.3 punkte nurodyto tikslo rodiklis: Gyventojų nuo 15 iki 74 metų kompiuterinio raštingumo lygis (procentas).
Šiam tikslui pasiekti numatomi šie uždaviniai ir rodikliai:
29.1. Uždavinys: Intensyvinti IKT įgūdžių formavimą jaunesnėse pagrindinės mokyklos klasėse, kompleksiškai rengti elektroninį ugdymo turinį, mokomąsias ir metodines priemones.
Rodiklis: Jaunesniojo amžiaus mokinių (5–8 klasės), gebančių naudotis IKT įvairių dalykų mokymuisi, procentas (ne mažiau kaip 80%).
29.2. Uždavinys: Gerinti pedagogų ir mokyklos vadovų IKT kompetenciją (technologinį kompiuterinį raštingumą).
Rodiklis: Pedagogų ir mokyklos vadovų, turinčių ir patvirtinusių IKT kompetenciją, procentas.
29.3. Uždavinys: Plėtoti bibliotekos kaip mokyklos informacinio centro veiklos kryptį – skatinti, kad tokie centrai po pamokų būtų veiksmingai naudojami ir prieinami mokiniams ir bendruomenės nariams.
Rodiklis: Bendrojo lavinimo mokyklų, kuriose veikia atviri interneto centrai, procentas (ne mažiau kaip 75%).
29.4. Uždavinys: Įgyvendinti Vyriausybės priimtą visuotinio kompiuterinio raštingumo programą.
Rodiklis: Įgyvendintų visuotinio kompiuterinio raštingumo programos priemonių skaičius.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo
ministro 2004 m. gruodžio 14 d.
įsakymu Nr. ISAK-2015
Informacinių ir komunikacinių technologijų diegimo Į LIETUVOS švietimĄ 2005–2007 METŲ PROGRAMA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Informacinių ir komunikacinių technologijų (toliau – IKT) diegimo į Lietuvos švietimą 2005–2007 metų programa (toliau – Programa) parengta siekiant įgyvendinti informacinių ir komunikacinių technologijų diegimo į Lietuvos švietimą 2005–2007 metų strategiją (toliau vadinama strategija). Programos tikslai ir uždaviniai atitinka strategijoje suformuluotus tikslus ir uždavinius.
Tikslų ir uždavinių rodikliai bei jų reikšmės pateiktos 1 priede, uždavinių priemonės, jų rodikliai bei reikšmės pateiktos 2 priede.
2. Švietimo ir mokslo ministerija:
2.1. atsako už tarptautinių elektroninio mokymosi (mokomųjų objektų) standartų adaptavimą ir diegimą į visus elektroninės leidybos lygius;
2.2. inicijuoja ir prižiūri IKT diegimo į švietimą klausimų svarstymą, sprendimų priėmimą bei programų tvirtinimą;
2.3. rūpinasi mokykloms reikalingos bendrosios paskirties ir mokomosios programinės įrangos pirkimu, kūrimu, vertimu į lietuvių kalbą ir adaptavimu, siekia centralizuotai, šalies lygiu aprūpinti mokyklas modernia, pasaulinį informacinių technologijų lygį atitinkančia kompiuterių įranga ir tinklų įranga bei kitomis priemonėmis;
2.4. skatina abipusiškai naudingų švietimo institucijų bendradarbiavimo su informacinių technologijų bendrovėmis (įmonėmis ir kt.) formų, kurios paspartintų bei kokybiškai pagerintų mokyklų aprūpinimą informacijos ir komunikacijos priemonėmis, padidintų teikiamų paslaugų įvairovę;
3. Savivaldybės atstovaujamoji institucija:
3.1. skatina kuo aktyviau dalyvauti mokyklų kompiuterizavimo procese, skleisti gerosios patirties pavyzdžius, savo lėšomis prisidėti prie programų įgyvendinimo;
3.2. siekia, kad vietos bendruomenė kuo plačiau įsitrauktų į mokyklų kompiuterizavimo bei IKT diegimo darbus;
3.3. rūpinasi mokyklų parengtų projektų analize: sudaro vertinimo grupę, kuri sprendžia apie mokyklų bendruomenių pasirengimą, šioje strategijoje numatytų tikslų, uždavinių ir rodiklių pasiekimą savivaldybėje ir skiria atitinkamą lėšų arba techninės bei programinės įrangos kiekį, siūlo Švietimo ir mokslo ministerijai centralizuotų pirkimų planus.
4. Savivaldybių indėlis vertinamas kuriant, plėtojant ir naudojant savivaldybės švietimo įstaigų kompiuterių tinklą, skirstant šalies mastu centralizuotai perkamą kompiuterinę įrangą.
7. Mokyklų bendruomenės aptaria ir parengia informacinių technologijų taikymo mokykloje projektus, kuriuose numatoma, kaip bus įgyvendinti mokyklos strateginiame plane iškelti tikslai bei uždaviniai.
II. LAUKIAMI PROGRAMOS REZULTATAI
9. Atrinktose srityse bus pasiekti kokybiniai mokymo ir mokymosi pokyčiai:
9.1. Bus parengta bendrojo lavinimo mokyklų Bendrųjų programų ir išsilavinimo standartų analizės IKT integravimo klausimais ataskaita ir rekomendacijos.
9.3. IKT bus naudojamos vertinant mokinių pasiekimus ir egzaminuose (galimybių tyrimas, žvalgomasis pasiekimų vertinimo naudojant IKT projektas, rekomendacijos).
9.8. Mokslo ir studijų institucijos parengs 8–15 dokumentų (mokslinių straipsnių, tiriamųjų ataskaitų, rekomendacijų, metodinių darbų) apie IKT diegimo modernizavimą.
10. Bus sukurtas švietimo kompiuterių tinklas, švietimo portalas, bus įdiegtos mokyklų intraneto sistemos:
10.3. Apie 25% mokyklų intraneto sistemose bus teikiamos ne mažiau kaip 5 paslaugos mokyklų bendruomenei: (elektroninis paštas mokiniams ir mokytojams; mokyklos bendruomenės informavimas IKT priemonėmis; mokomosios medžiagos kaupimas ir skleidimas; tikralaikės diskusijos; daugialypės terpės paslauga – vaizdo konferencijos).
10.4. Bus sukurtas švietimo portalas, kuriame bus teikiama ne mažiau kaip 5 skirtingų mokymo, informavimo ir komunikavimo paslaugos.
10.5. 80% savivaldybių administracijų atsakingų padalinių ir 70% mokyklų parengs ir prižiūrės interneto svetaines.
10.8. Bus sukurta IKT diegimo švietime stebėjimo ir vertinimo kiekybinių ir kokybinių rodiklių sistema.
11. Pakils gyventojų (15–74 metų) kompiuterinio raštingumo lygis:
11.1. Daugiau kaip 50% darbingo amžiaus gyventojų gebės naudotis kompiuterinėmis informacijos technologijomis.
11.2. Apie 80% jaunesniojo amžiaus (5–8 klasės) mokinių gebės naudotis IKT įvairių dalykų mokymuisi.
III. LĖŠŲ ŠALTINIAI
12. Valstybės lėšos programos priemonėms įgyvendinti, atsižvelgiant į šalies finansines galimybes, numatomos atitinkamų metų valstybės biudžete bei Valstybės investicijų programose.
IV. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PRIEŽIŪRA
14. Programos įgyvendinimą koordinuos Švietimo ir mokslo ministerijai pavaldi institucija – Švietimo informacinių technologijų centras. Programoje dalyvaus Švietimo ir mokslo ministerija, ministerijai pavaldžios įstaigos (Nacionalinis egzaminų centras, Švietimo aprūpinimo centras, Švietimo plėtotės centras ir kt.) bei kitos įstaigos ir organizacijos (Švietimo kaitos fondas, universitetai, institutai, kolegijos ir kt.), taip pat apskričių ir savivaldybių administracijų atsakingi padaliniai bei švietimo centrai.
15. Visus numatomus atlikti darbus vertins Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo informacinių technologijų ekspertų komisija.
Informacinių ir komunikacinių technologijų
diegimo į Lietuvos švietimą 2005–2007 metų
programos 1 priedas
TIKSLŲ IR UŽDAVINIŲ RODIKLIAI BEI JŲ REIKŠMĖS
| Tikslų ir uždavinių rodiklis |
Rodiklio reikšmė |
Rodiklio reikšmė kiekvienais metais |
||
| 2005 |
2006 |
2007 |
||
| 1. Dalykų ar sričių, kuriose pasiekti kokybiniai mokymo ir mokymosi pokyčiai, skaičius |
ne mažiau kaip 6 |
1-2 |
2-3 |
3-6 |
| 1.1. Parengtų tyrimų (turinio analizė) kartu su sklaida skaičius |
3 tyrimai |
1 |
1 |
1 |
| 1.2. Sričių, kurias apima žvalgomieji projektai, skaičius |
ne mažiau kaip 6 |
1 |
2 |
3 |
| 1.3 IKT naudojimo mokinių pasiekimų vertinime ir egzaminuose lygmuo |
3 tyrimai |
1 |
1 |
1 |
| 1.4. Išskirtų ir skleidžiamų gerosios patirties pavyzdžių skaičius |
18-24 |
6 |
6 |
6 |
| 1.5. Žvalgomųjų projektų, naudojančių virtualiąsias mokymosi aplinkas, skaičius |
ne mažiau kaip 6 |
1 |
2 |
3 |
| 1.6. Vykstančių virtualiųjų kursų skaičius (spec. poreikių vaikams bei gabiesiems) |
15-20 |
3-4 |
5-7 |
7-9 |
| 1.7. Pedagogų, įgijusių edukacinį IKT raštingumą, procentas |
ne mažiau kaip 75% |
ne mažiau kaip 50% |
ne mažiau kaip 60% |
ne mažiau kaip 75% |
| 1.8 Universitetų ir mokslo institutų parengtų dokumentų apie IKT diegimo modernizavimą skaičius |
8-15 |
2-5 |
3-5 |
3-5 |
| 1.9. Universitetų ir mokslo institutų darbo grupių parengtų ir vykdomų projektų skaičius |
8-12 |
2-3 |
2-3 |
4-6 |
| 2. Mokinių, turinčių kompiuterių tinklus, procentas |
75 |
50 |
60 |
75 |
| 2.1. Savivaldybių tinklų, prisijungusių prie LITNET, procentas |
ne mažiau kaip 75% |
50 |
60 |
75 |
| 2.2. Mokyklų, kuriose įdiegtos intraneto sistemos, procentas |
ne mažiau kaip 50% |
10 |
20 |
50 |
| 2.3. Portale teikiamų skirtingų mokymo, informavimo ir komunikavimo paslaugų skaičius |
ne mažiau kaip 5 |
1 |
2 |
2 |
| 2.4. Savivaldybių administracijų atsakingi padaliniai ir mokyklų prižiūrimų interneto svetainių procentas |
švietimo skyrių – 80%, mokyklų – 70% |
švietimo sk. – 20%, mokyklų – 20% |
švietimo sk. – 50%, mokyklų – 40% |
švietimo sk. – 80%, mokyklų – 70% |
| 2.5. Mokinių ir kompiuterių santykis bendrojo lavinimo mokyklose |
1 kompiuteriui tenkančių mokinių skaičius |
17 |
13 |
10 |
| 2.6. Parengtų stebėsenos ataskaitų, naudojant stebėjimo ir vertinimo kiekybinių ir kokybinių rodiklių sistemą, skaičius |
3 |
1 |
1 |
1 |
| 2.7. Sukauptų duomenų pagrindu veikiančių informacinių sistemų skirtingiems poreikiams tenkinti skaičius |
ne mažiau kaip 3 |
1 |
1 |
1 |
| 3. Gyventojų nuo 15 iki 74 metų, naudojančių IKT savo veikloje, procentas |
40 |
20 |
30 |
40 |
| 3.1. Jaunesniojo amžiaus (5-8 klasių) mokinių, naudojančių IKT bent vieno dalyko mokymesi, procentas |
ne mažiau kaip 90% |
60 |
80 |
90 |
| 3.2. Neinformacinių technologijų dalykų pedagogų, naudojančių IKT savo darbe, procentas |
ne mažiau kaip 90% |
ne mažiau kaip 60% |
ne mažiau kaip 75% |
ne mažiau kaip 90% |
| 3.3. Bendrojo lavinimo mokyklų, kuriose veikia atviri interneto centrai, procentas |
ne mažiau kaip 75% |
30 |
50 |
75 |
| 3.4. Gyventojų, turinčių kompiuterinio raštingumo standarto žinių, procentas |
ne mažiau kaip 50% |
30 |
40 |
50 |
| 3.5. Dalyvavusių IKT diegimo į švietimą konferencijose procentas |
ne mažiau 30% |
10 |
10 |
10 |
______________
Informacinių ir komunikacinių technologijų
diegimo į Lietuvos švietimą 2005–2007 metų
programos 2 priedas
UŽDAVINIŲ PRIEMONĖS, JŲ RODIKLIAI BEI REIKŠMĖS
| Atitinkamo uždavinio priemonė |
Rodiklis |
Įgyven. laikas |
2005 |
2006 |
2007 |
Įkainis |
Rodiklių reikšmės |
Atsakinga institucija |
Numatomi finansavimo šaltiniai |
|
||
| 2005 |
2006 |
2007 |
||||||||||
| tūkst. Lt |
tūkst. Lt |
tūkst. Lt |
tūkst. Lt |
|
||||||||
| 1. Atlikti Bendrųjų programų ir Išsilavinimo standartų analizę (atitinka strategijos 27.1 punktą) |
Tyrimo ataskaitų skaičius |
kasmet |
25 |
25 |
25 |
25 |
1 |
1 |
1 |
ŠPC |
ŠIV |
|
| 2. Organizuoti sklaidos seminarus (atitinka strategijos 27.1 punktą) |
Seminarų skaičius |
2006–2007 |
0 |
70 |
70 |
1 |
|
70 |
70 |
PPRC, švietimo centrai |
ŠIV |
|
| 3. Parengti (atnaujinti) žvalgomuosius projektus (atitinka strategijos 27.2 punktą) |
Parengtų projektų skaičius |
kasmet |
30 |
30 |
30 |
15 |
2 |
2 |
2 |
Projekto administratorius |
ŠIV |
|
| 3.1. Parengti priemones darbui (atitinka strategijos 27.2 punktą) |
Nupirktų testavimui priemonių skaičius |
kasmet |
300 |
300 |
300 |
30 |
10 |
10 |
10 |
Projekto administratorius |
ŠIV, ES SF |
|
| 3.2. Parengti mokytojus projektų vykdymui (atitinka strategijos 27.2 punktą) |
Išmokytų mokytojų skaičius |
kasmet |
210 |
210 |
210 |
1 |
210 |
210 |
210 |
Projekto administratorius |
ŠIV |
|
| 3.3. Nupirkti įrangą, reikalingą projektams (atitinka strategijos 27.2 punktą) |
Kompiuterinių klasių komplektų skaičius |
kasmet |
2240 |
2240 |
2240 |
32 |
70 |
70 |
70 |
Projekto administratorius |
ŠIV, ES SF |
|
| 3.4. Ištirti projektų poveikį, įvertinti mokinių pasiekimus (atitinka strategijos 27.2 punktą) |
Tyrimo ataskaitų skaičius |
2006- 2007 |
0 |
100 |
200 |
50 |
|
2 |
4 |
Projekto administratorius |
ŠIV |
|
| 3.5. Parengti programų ir standartų patikslinimą (atitinka strategijos 27.2 punktą) |
Dokumentų skaičius |
2006–2007 |
0 |
20 |
20 |
20 |
|
1 |
1 |
Projekto administratorius |
ŠIV |
|
| 3.6. Organizuoti projekto sklaidos seminarus kiekvienoje apskrityje (atitinka strategijos 27.2 punktą) |
Seminarų skaičius |
kasmet |
20 |
20 |
20 |
2 |
10 |
10 |
10 |
Projekto administratorius |
ŠIV |
|
| 3.7. Parengti metodinę medžiagą, atkreipiant dėmesį į vertinimą (atitinka strategijos 27.2 punktą) |
Autorinių lankų skaičius |
kasmet |
30 |
60 |
90 |
1 |
30 |
60 |
90 |
Projekto administratorius |
ŠIV |
|
| 3.8. Administruoti įgyvendinančios institucijos projektą (atitinka strategijos 27.2 ir 27.5 punktus) |
Plano veiklų įvykdymas |
kasmet |
288 |
576 |
864 |
144 |
2 |
4 |
6 |
ITC |
ŠIV, ES SF |
|
| 4. Sukurti virtualius kursus (ir juos prižiūrėti): proveržio dalykams, gabiems mokiniams ir specialiam ugdymui (atitinka strategijos 27.3 punktą) |
Kursų ir MKP skaičius |
kasmet |
750 |
1500 |
2250 |
150 |
5 |
10 |
15 |
ITC |
ŠIV |
|
| 5. Rengti nuotolinio mokymo kursus mokytojų IKT kvalifikacijai tobulinti (edukologinė dalis) (atitinka strategijos 27.4 punktą) |
Išmokytų mokytojų skaičius |
kasmet |
200 |
200 |
200 |
0,04 |
5000 |
5000 |
5000 |
ITC |
ŠIV |
|
| 6. Organizuoti MKP diegimo seminarus) (atitinka strategijos 27.4 punktą) |
Išmokytų mokytojų skaičius |
kasmet |
250 |
250 |
250 |
0,5 |
500 |
500 |
500 |
ITC, MKC |
ŠIV, ES SF |
|
| 7. Atlikti pedagogų rengimo padėties tyrimus IKT diegimo švietime aspektu) (atitinka strategijos 27.4 punktą) |
Tyrimo ataskaitų skaičius |
2005 |
50 |
0 |
0 |
50 |
1 |
|
|
ITC |
ŠIV |
|
| 8. Parengti rekomendacijas tinklams kurti (atitinka strategijos 28.1 punktą) |
Dokumentų skaičius |
kasmet |
10 |
10 |
10 |
10 |
1 |
1 |
1 |
ITC |
ŠIV |
|
| 9. Investuoti į savivaldybės mokyklų tinklo prijungimą prie interneto (atitinka strategijos 28.1 punktą) |
Prijungtų mokyklų skaičius |
kasmet |
1000 |
1500 |
1500 |
5 |
200 |
300 |
300 |
ITC |
ŠIV |
|
| 10. Aptarnauti interneto ryšius (atitinka strategijos 28.1 punktą) |
Interneto veikimo stabilumas |
kasmet |
500 |
650 |
800 |
0,5 |
1000 |
1300 |
1600 |
Savivaldybės |
Savivaldybių biudžetai |
|
| 11. Įsigyti intraneto sistemos programinę įrangą ir ją prižiūrėti (atitinka strategijos 28.2 punktą) |
Mokyklų, naudojančių intranetą, skaičius |
kasmet |
3000 |
3900 |
4800 |
3 |
1000 |
1300 |
1600 |
ITC, savivaldybės |
ŠIV, MTP |
|
| 12. Kurti švietimo portalą plėtojant švietimo dalyviams paslaugas (atitinka strategijos 28.3 punktą) |
Portale teikiamų paslaugų skaičius |
kasmet |
300 |
600 |
900 |
300 |
1 |
2 |
3 |
ITC |
ŠIV |
|
| 13. Sukurti pagalbos svetainę mokytojams IKT klausimais (atitinka strategijos 28.3 punktą) |
Informacijos kiekis |
kasmet |
60 |
60 |
60 |
0,06 |
1000 |
1000 |
1000 |
ITC |
ŠIV |
|
| 14. Kurti ar adaptuoti MKP portalui (atitinka strategijos 28.3 punktą) |
MKP skaičius |
kasmet |
575 |
575 |
575 |
115 |
5 |
5 |
5 |
ITC |
ŠIV |
|
| 15. Klasifikuoti, tvarkyti ir skelbti švietimo portale sukauptą mokymo metodinę medžiagą, kurti, įsigyti bei adaptuoti naują aktualią medžiagą (atitinka strategijos 28.3 punktą) |
Paskelbtos portale mokomosios medžiagos kiekis |
kasmet |
360 |
180 |
300 |
0,06 |
6000 |
3000 |
5000 |
ITC |
ŠIV |
|
| 16. Organizuoti svetainių kūrimo seminarus (atitinka strategijos 28.4 punktą) |
Seminarų skaičius |
kasmet |
70 |
70 |
70 |
1 |
70 |
70 |
70 |
PPRC, švietimo centrai |
ŠIV |
|
| 17. Organizuoti svetainių atnaujinimo konkursus (atitinka strategijos 28.4 punktą) |
Konkursų skaičius |
kasmet |
10 |
10 |
10 |
10 |
1 |
1 |
1 |
ITC |
ŠIV |
|
| 18. Kurti mokytojų darbo vietas (atitinka strategijos 28.5 uždavinį) |
Mokytojų darbo vietų skaičius |
kasmet |
2560 |
2560 |
2560 |
1,6 |
1600 |
1600 |
1600 |
ITC |
ŠIV, ES SF |
|
| 19. Įsigyti programinę įrangą (atitinka strategijos 28.5 punktą) |
Programų skaičius |
kasmet |
460 |
460 |
460 |
115 |
4 |
4 |
4 |
ITC |
ŠIV |
|
| 20. Sukurti IKT diegimo švietime rodiklių sistemą (atitinka strategijos 28.6 punktą) |
Dokumentų skaičius |
2005 |
50 |
0 |
0 |
50 |
1 |
|
|
ITC |
ŠIV |
|
| 21. Rengti stebėsenos ataskaitą (atitinka strategijos 28.6 punktą) |
Ataskaitų skaičius |
kasmet |
10 |
10 |
10 |
10 |
1 |
1 |
1 |
ITC |
ŠIV |
|
| 22. Periodiškai atlikti IKT diegimo Lietuvos švietime tyrimus (atitinka strategijos 28.6 punktą) |
Tyrimo ataskaitų skaičius |
kasmet |
50 |
50 |
50 |
50 |
1 |
1 |
1 |
ITC |
ŠIV |
|
| 23. Įdiegti įvairias informacines sistemas (švietimo valdymo, pasiekimų, vertinimo, tėvų informavimo) (atitinka strategijos 28.7 punktą) |
Sistemų skaičius |
kasmet |
1000 |
1000 |
1000 |
1000 |
1 |
1 |
1 |
ITC, savivaldybės |
ŠIV |
|
| 24. Nupirkti kompiuterių įrangą (atitinka strategijos 29.1 punktą) |
Kompiuterių klasių skaičius |
kasmet |
3120 |
3120 |
3120 |
16 |
195 |
195 |
195 |
ITC, mokyklos |
ŠIV |
|
| 25. Pirkti elektronines mokymo priemones (atitinka strategijos 29.1 punktą) |
MKP skaičius |
kasmet |
115 |
115 |
115 |
115 |
1 |
1 |
1 |
ITC |
ŠIV |
|
| 26. Organizuoti seminarus mokytojams (atitinka strategijos 29.1 punktą) |
Seminarų skaičius |
kasmet |
70 |
70 |
70 |
1 |
70 |
70 |
70 |
PPRC |
ŠIV |
|
| 27. Organizuoti kursus pedagogams (technologinis raštingumas) (atitinka strategijos 29.2 punktą) |
Išmokytų mokytojų skaičius |
kasmet |
200 |
300 |
300 |
0,1 |
2000 |
3000 |
3000 |
ITC |
ŠIV, ES SF |
|
| 28. Aprūpinti bibliotekas kompiuterine technika (atitinka strategijos 29.3 punktą) |
Bibliotekų kompl. skaičius |
kasmet |
2880 |
4800 |
4800 |
9,6 |
300 |
500 |
500 |
ITC |
ŠIV, ES SF, AIKOS |
|
| 29. Organizuoti kursus bibliotekininkams (atitinka strategijos 29.3 punktą) |
Išmokytų bibliotekininkų skaičius |
kasmet |
75 |
150 |
150 |
0,5 |
150 |
300 |
300 |
ITC |
ŠIV |
|
| 30. Vykdyti socialinės reklamos kompaniją apie IKT taikymą kasdieniame gyvenime ir informacinės visuomenės iššūkius bei organizuoti kitas visuomenines akcijas, skirtas piliečių kompiuteriniam raštingumui mokyti (atitinka strategijos 29.4 punktą) |
Reklaminė informacija |
kasmet |
50 |
50 |
50 |
50 |
1 |
1 |
1 |
ŠMM spaudos tarnyba |
ŠIV |
|
| 31. Sukurti bendrą kompiuterinio raštingumo mokymo paslaugas teikiančių institucijų (švietimo institucijos, bibliotekos, visuomeninės organizacijos ir kt.) duomenų bazę ir interneto portalą (atitinka strategijos 29.4 punktą) |
Duomenų bazės įrašų skaičius |
kasmet |
10 |
10 |
10 |
10 |
1 |
1 |
1 |
ITC |
ŠIV |
|
| 32. Remti vietos bendruomenės kompiuterinio raštingumo mokymus (atitinka strategijos 29.4 punktą) |
Išmokytų žmonių skaičius |
kasmet |
4824 |
9648 |
9648 |
0,134 |
36000 |
72000 |
72000 |
SADM, ŠMM |
ES SF 2.2 |
|
| 33. Vykdyti valstybės tarnautojų ir darbuotojų kompiuterinio raštingumo mokymus (atitinka strategijos 29.4 punktą) |
Išmokytų valstybės tarnautojų ir darbuotojų skaičius |
kasmet |
938 |
938 |
1876 |
0,134 |
7000 |
7000 |
14000 |
Valstybės institucijos ir savivaldybės |
Valstybinių institucijų ir savivaldybių biudžetai |
|
| 34. Aprūpinti institucijas, teikiančias kompiuterinio raštingumo mokymo paslaugas, metodine medžiaga (atitinka strategijos 29.4 punktą) |
Leidinių skaičius |
kasmet |
100 |
100 |
100 |
10 |
10 |
10 |
10 |
ITC |
ŠIV |
|
| 35. Atlikti tęstinius Programos vykdymo mokslo tiriamuosius darbus, kasmet atlikti tiriamąją vartotojų poreikių analizę (atitinka strategijos 29.4 punktą) |
Tyrimo ataskaitų skaičius |
kasmet |
50 |
50 |
50 |
50 |
1 |
1 |
1 |
ITC |
ŠIV |
|
| 36. Organizuoti viešas diskusijas apie Programos įgyvendinimą bei atsižvelgiant į siūlymus ir mokslo tyrimų rezultatus kasmet peržiūrėti Programos diegimo strategiją, formuluoti naujus prioritetus (atitinka strategijos 29.4 punktą) |
Dokumentų skaičius |
kasmet |
25 |
25 |
25 |
25 |
1 |
1 |
1 |
ITC |
ŠIV |
|
| 37. Konkurso būdu siųsti ekspertus, konsultantus dalyvauti konferencijose, parodose (atitinka strategijos 29.5 punktą) |
Išvykusių ekspertų skaičius |
kasmet |
50 |
50 |
50 |
5 |
10 |
10 |
10 |
ITC |
ŠIV |
|
| Iš viso |
|
|
26915 |
36662 |
40238 |
|
|
|
|
|
|
|
Santrumpos:
ŠMM – Švietimo ir mokslo ministerija
ŠIV – ŠMM strateginio plano programa „Švietimas informacinei visuomenei“
ES SF – Europos Sąjungos struktūriniai fondai
ŠPC – Švietimo plėtotės centras
ITC – Švietimo informacinių technologijų centras
PPRC – Pedagogų profesinės raidos centras
MKC – Mokymo ir konsultavimo centras
MTP – Mokyklų tobulinimo programa
AIKOS – Atvira informavimo, konsultavimo, orientavimo sistema
SADM – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
Projekto administratorius – fizinis arba juridinis asmuo, koordinuojantis žvalgomąjį projektą
______________
Informacinių ir komunikacinių technologijų
diegimo į Lietuvos švietimą 2005–2007 metų
programos 3 priedas
INFORMACINIŲ IR KOMUNIKACINIŲ TECHNOLOGIJŲ DIEGIMO Į ŠVIETIMO SISTEMĄ NUMATOMAS FINANSAVIMAS
| Finansavimo šaltiniai (tūkst. litų) |
2005 |
2006 |
2007 |
Iš viso |
| Programos „Švietimas informacinei visuomenei“ lėšos |
14935 |
14720 |
15645 |
45300 |
| ES SF lėšos |
10542 |
19454 |
20117 |
50113 |
| Savivaldybių biudžeto lėšos |
500 |
1550 |
2600 |
4650 |
| Valstybės biudžeto lėšos |
938 |
938 |
1876 |
3752 |
| Iš viso |
26915 |
36662 |
40238 |
103815 |
______________