LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS APSAUGOS MINISTERIJOS

Į S A K Y M A S

DĖL LEIDIMŲ VERSLINEI ŽVEJYBAI IŠDAVIMO BEI MOKESČIŲ UŽ VERSLINĮ ŽUVŲ IŠTEKLIŲ NAUDOJIMĄ SKAIČIAVIMO TVARKOS

1998 m. kovo 24 d. Nr. 54

Vilnius

Vykdydamas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymą (Žin., 1995, Nr. 61-1525), Vyriausybės 1998 m. kovo 5 d. nutarimą Nr. 262 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. spalio 10 d. nutarimo Nr. 1320 „Dėl mokesčių už valstybinius gamtos išteklius“ dalinio pakeitimo“ (Žin., 1998, Nr. 24-610) ir tobulindamas leidimų verslinei žūklei neišnuomotinuose vandens telkiniuose išdavimo bei mokesčių už verslinį žuvų išteklių naudojimą bei lėšų, kurias naudotojai turi skirti žuvų išteklių atkūrimo ir saugojimo sąlygoms vykdyti, skaičiavimo bei mokėjimo tvarką,

ĮSAKAU:

1. Patvirtinti:

1.1. Mokesčio už verslinį žuvų išteklių naudojimą bazinio tarifo perskaičiavimo įvairių tipų žvejybos įrankiams koeficientų bei lėšų, kurias žuvų išteklių naudotojai turi skirti žuvų išteklių atkūrimo ir saugojimo sąlygoms vykdyti, skaičiavimo lentelę (1 priedas).

1.2. Leidimų verslinei žūklei neišnuomotinuose (valstybinės reikšmės) vandens telkiniuose išdavimo bei mokesčių už verslinį žuvų išteklių naudojimą ir lėšų, kurias naudotojai turi skirti žuvų išteklių atkūrimui ir saugojimui, skaičiavimo bei mokėjimo tvarką (2 priedas).

2. Įpareigoti Aplinkos apsaugos ministerijos Žuvų išteklių departamentą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 03 05 nutarimu Nr. 262 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. spalio 10 d. nutarimo Nr. 1320 „Dėl mokesčių už valstybinius gamtos išteklius“ dalinio pakeitimo“ (Žin., 1998, Nr. 24-610) nustatyta tvarka kasmet iki gruodžio 15 d. apskaičiuoti bazinio mokesčio tarifo indeksavimo koeficientą ir bazinio mokesčio tarifo perskaičiavimo įvairių tipų įrankiams koeficientus.

3. Rajonų (miestų) savivaldybėms leidimus verslinei žvejybai neišnuomotuose valstybinio fondo vandens telkiniuose išduoti vadovaujantis šiuo įsakymu nustatyta tvarka.

4. Pripažinti netekusiu galios Aplinkos apsaugos ministerijos 1996 04 04 įsakymą Nr. 56 „Dėl leidimų verslinei žūklei išdavimo bei mokesčių už verslinį žuvų išteklių naudojimą skaičiavimo tvarkos (Žin., 1996, Nr. 33-826).

5. Aplinkos apsaugos ministerijos kompiuterinėje sistemoje vadovautis reikšminiais žodžiais – „valdymas“, „gyvūnija“.

L. E. APLINKOS APSAUGOS MINISTRO PAREIGAS                            IMANTAS LAZDINIS

______________

PATVIRTINTA

Aplinkos apsaugos ministerijos

1998 03 24 įsakymu Nr. 54

1 priedas

MOKESČIO UŽ VERSLINĮ ŽUVŲ IŠTEKLIŲ NAUDOJIMĄ BAZINIO TARIFO

PERSKAIČIAVIMO ĮVAIRIŲ TIPŲ ŽVEJYBOS ĮRANKIAMS KOEFICIENTŲ BEI

LĖŠŲ, KURIAS ŽUVŲ IŠTEKLIŲ NAUDOTOJAI TURI SKIRTI ŽUVŲ IŠTEKLIŲ

ATKŪRIMO IR SAUGOJIMO SĄLYGOMS VYKDYTI, SKAIČIAVIMO LENTELĖ

I. Baltijos jūra

Žvejybos įrankio pavadinimas	Strimėlinis tralas			Bretlinginis tralas 200 AJ laivui		Menkinis tralas 200 AJ laivui	Plekšninis tralas 200 AJ laivui
	300 AJ laivui paprastas (bazinis įrankis)	200 AJ laivui		paprastas	porinis
		paprastas	porinis
Žvejybos įrankio vidutinis efektyvumas (vidutinis paros sugavimas vienu įrankiu, kg) (En)	1800	1200	3200	710	3560	385	270
Vidutinė žvejybos įrankiu sugaunamų žuvų kaina, Lt/kg (Vn)	0,82	0,82	0,82	0,78	0,78	2,50	1,86
Vidutinės pajamos už vienu įrankiu per vieną parą sužvejojamas žuvis, Lt (En x Vn)	1500	984	2624	553,8	2777	962,5	502
Bazinio mokesčio tarifo perskaičiavimo koeficientas (kn)	1	0,656	1,749	0,37	1,853	0,64	0,334
Mokesčio tarifas, Lt	15,0	9,84	26,24	5,55	27,8	9,6	5,0
Lėšos, skiriamos žuvų išteklių saugojimui ir atkūrimui, Lt	60,0	39,36	104,96	22,21	111,08	38,5	20,08

Žvejybos įrankio tipas	Menkinis žiauninis tinklas 65 m, menkinė ūda 1000 kab.	Lašišinis dreifinis tinklas 25 m, lašišinė ūda 1000 kab.	Strimėlinis statomas tinklas (gaudyklė)	Traukiamas tinklas pakrantės žvejybai 300 m		Statomasis tinklaitis pakrantės žvejybai 75 m	Ungurinė plekšninė ūda 1000 kab.
				lašišų, šlakių	kitų žuvų
Žvejybos įrankio vidutinis efektyvumas (vidutinis paros sugavimas vienu įrankiu, kg) (En)	14	0,5	200	20	50	2,5	5
Vidutinė žvejybos įrankiu sugaunamų žuvų kaina, Lt/kg (Vn)	2,35	15,25	0,82	15,25	2,50	3,21	10,0
Vidutinės pajamos už vienu įrankiu per vieną parą sužvejojamas žuvis, Lt (En x Vn)	32,9	7,63	164,0	305,0	125,0	8,0	50,0
Bazinio mokesčio tarifo perskaičiavimo koeficientas (kn)	0,022	0,0053	0,109	0,20	0,083	0,0055	0,033
Mokesčio tarifas, Lt	0,33	0,08	1,64	3,0	1,25	0,08	0,50
Lėšos, skiriamos žuvų išteklių saugojimui ir atkūrimui, Lt	1,32	0,36	6,56	12,2	5,0	0,32	2,0

II. Kuršių marios

Žvejybos įrankio tipas	Traukiamas tinklas, 500 m	Dreifinis tinklas, 240 m	Statomasis tinklaitis (70 mm), 60 m	Statomasis tinklaitis (40-45 m), 50 m	Pelaginis tinklaitis  (40-45 mm), 50 m	Stintinis statomasis tinklaitis, 20 m	Stintinė gaudyklė, 30 m	Ungurinė gaudyklė	Stambiaakė gaudyklė (varta)	Stintinis statomasis tinklas (gaudyklė)	Ungurinė ūda, 1000 kab.
Žvejybos įrankio vidutinis efektyvumas (vidutinis paros sugavimas vienu įrankiu, kg) (En)	645	75,0	7,5	7,8	14,6	6,4	8,0	5,0	14,0	30,0	15,2
Vidutinė žvejybos įrankiu sugaunamų žuvų kaina, Lt/kg (Vn)	1,80	3,0	2,75	1,88	1,86	2,2	1,89	5,0	2,00	1,89	10,20
Vidutinės pajamos už vienu įrankiu per vieną parą sužvejojamas žuvis, Lt (En x Vn)	1161	225,00	20,6	14,7	27,2	14,1	15,12	25,0	28,0	56,7	155,0
Bazinio mokesčio tarifo perskaičiavimo koeficientas (kn)	0,774	0,15	0,014	0,01	0,018	0,0095	0,01	0,017	0,019	0,038	0,103
Mokesčio tarifas, Lt	11,61	2,25	0,20	0,15	0,27	0,14	0,15	0,25	0,28	0,57	1,55
Lėšos, skiriamos žuvų išteklių saugojimui ir atkūrimui, Lt	46,4	9,0	0,80	0,60	1,09	0,56	0,61	1,0	1,12	2,28	6,2

III. Ežerai, vandens talpyklos, upės

Žvejybos įrankio tipas	Traukiamas tinklas įvairiai žuviai, 300 m		Traukiamas seliavinis tinklas, 500 m	Traukiamas stintinis tinklas (upinis), 100 m	Plukdomasis stintinis tinklaitis, 60 m	Statomieji seliaviniai tinklaičiai (18-22 mm), 75 m	Statomieji, plukdomieji tinklaičiai, 75 mm
	vasarinis	žieminis					Kauno marios, 34–46 mm	kiti telkiniai, 24–40 mm
Žvejybos įrankio vidutinis efektyvumas (vidutinis paros sugavimas vienu įrankiu, kg) (En)	30	150	235	300	17,5	2,0	7,95	1,75
Vidutinė žvejybos įrankiu sugaunamų žuvų kaina, Lt/kg (Vn)	2,0	2,54	2,28	2,54	1,86	4,0	1,88	2,35
Vidutinės pajamos už vienu įrankiu per vieną parą sužvejojamas žuvis, Lt (En x Vn)	60,0	381,0	536	762	32,55	8,0	14,95	4,11
Bazinio mokesčio tarifo perskaičiavimo koeficientas (kn)	0,04	0,254	0,357	0,508	0,022	0,0054	0,01	0,0027
Mokesčio tarifas, Lt	0,6	3,81	5,36	7,62	0,33	0,08	0,15	0,04
Lėšos, skiriamos žuvų išteklių saugojimui ir atkūrimui, Lt	2,4	15,24	21,14	30,48	1,30	0,32	0,60	0,16

Žvejybos įrankio tipas	Tinklaičiai, 75 m			Gaudyklė įvairiai žuviai	Ungurinė ežerinė gaudyklė (2 katilų)	Ungurinė ūda, 1000 kab.	Ungurinė upinė gaudyklė	Nėginis bučiukas	Vėžinis bučiukas
	statomieji		plukdomieji virš 40 mm
	Kauno marios virš 46 mm	kiti telkiniai virš 40 mm
Žvejybos įrankio vidutinis efektyvumas (vidutinis paros sugavimas vienu įrankiu, kg) (En)	5,3	1,42	19,0	1,0	0,2	5,0	5,0	0,5	0,15
Vidutinė žvejybos įrankiu sugaunamų žuvų kaina, Lt/kg (Vn)	1,97	3,34	2,4	2,0	25,0	21,19	25,0	4,24	15,0
Vidutinės pajamos už vienu įrankiu per vieną parą sužvejojamas žuvis, Lt (En x Vn)	10,44	4,74	45,6	2,0	5,0	105,95	125,0	2,12	2,25
Bazinio mokesčio tarifo perskaičiavimo koeficientas (kn)	0,007	0,0034	0,031	0,0014	0,0034	0,071	0,083	0,0014	0,0014
Mokesčio tarifas, Lt	0,10	0,05	0,46	0,02	0,05	1,06	1,25	0,02	0,02
Lėšos, skiriamos žuvų išteklių saugojimui ir atkūrimui, Lt	0,40	0,19	1,83	0,08	0,2	4,24	5,0	0,08	0,08

Pastabos: 1. Bazinio mokesčio tarifo perskaičiavimo koeficientai apskaičiuoti baziniu įrankiu imant paprastą strimėlinį tralą 300 AJ (vidutinis naudojamų laivų galingumas) galingumo laivui.

2. Laivų galingumui, žvejybos įrankių ilgiui (ūdų kabliukų skaičiui) neatitinkant nurodytų lentelėje, efektyvumas, mokesčio tarifas ir lėšos, skiriamos žuvų išteklių saugojimui ir atkūrimui, proporcingai didinamos arba mažinamos.

SUDERINTA

Žemės ir miškų ūkio

ministerija

1998 03 24

______________

PATVIRTINTA

Aplinkos apsaugos ministerijos

1998 03 24 įsakymu Nr. 54

2 priedas

LEIDIMŲ VERSLINEI ŽVEJYBAI NEIŠNUOMOTINUOSE (VALSTYBINĖS REIKŠMĖS) VANDENS TELKINIUOSE IŠDAVIMO BEI MOKESČIŲ UŽ VERSLINĮ ŽUVŲ IŠTEKLIŲ NAUDOJIMĄ IR LĖŠŲ, KURIAS NAUDOTOJAI TURI SKIRTI ŽUVŲ IŠTEKLIŲ ATKŪRIMO IR SAUGOJIMO SĄLYGOMS VYKDYTI, SKAIČIAVIMO BEI MOKĖJIMO

TVARKA

1. Leidimas verslinei žvejybai (toliau – leidimas) yra pagrindinis dokumentas, suteikiantis teisę naudoti žuvų išteklius verslo tikslais jame nurodytame telkinyje bei nurodytu laiku, kiekiais, įrankiais ir sąlygomis.

2. Leidimus žvejoti neišnuomotinuose (valstybinės reikšmės) vandens telkiniuose, laikydamiesi šios tvarkos, išduoda Aplinkos apsaugos ministerijos Žuvų išteklių departamentas ir jo regioniniai padaliniai.

3. Leidimai išrašomi griežtos apskaitos numeruotuose blankuose, kurie gaminami, laikomi, apskaitomi ir panaudojami pagal Finansų ministerijos 1992 10 15 rašte Nr. 96 „Dėl griežtos apskaitos dokumentų blankų gaminimo, laikymo, apskaitos ir panaudojimo tvarkos“ nurodytus reikalavimus.

4. Leidimuose nurodomi šie privalomi duomenys:

1) galiojimo laikas;

2) žvejojanti įmonė (pavadinimas, kodas, adresas), jos padalinys;

3) žvejybos vieta (vandens telkinys, jo dalis);

4) žvejybos objektai (leidžiamos gaudyti žuvų bei kitų vandens gyvūnų rūšys bei kiekiai);

5) žvejybos įrankiai (tipas, akių dydis, ilgis, skaičius, kabliukų skaičius (ūdos));

6) žvejybos sąlygos (išteklių atkūrimo bei saugojimo sąlygos, kitos reikalingos sąlygos);

7) atsakingas už žvejybą asmuo (vardas, pavardė, pareigos);

8) leidimą išdavęs asmuo (vardas, pavardė);

9) leidimo išdavimo data.

5. Leidimuose žvejoti Baltijos jūroje (be teisės žvejoti priekrantėje) papildomai nurodomi šie privalomi duomenys:

1) laivo duomenys:

pavadinimas

registracijos uostas

vėliavos valstybė

registracijos Nr.

borto Nr.

laivo ilgis (m)

talpa (BRT)

talpa (NRT)

galingumas (AJ)

šaukinys;

2) laivo savininkas (įmonės pavadinimas, kodas, adresas);

3) laivo naudotojas (įmonės pavadinimas, kodas, adresas).

Laivo duomenys turi atitikti Lietuvos Respublikos laivų rejestre įrašytus duomenis.

6. Prireikus į leidimą gali būti įrašomi ir kiti papildomi duomenys.

7. Leidimai išrašomi ne ilgesniam kaip 3 mėnesių laikotarpiui įmonei pateikus prašymą raštu. Prašymai leidimams pateikiami ne vėliau kaip prieš 1 dieną iki pageidaujamos leidimo įsigaliojimo datos.

Prašyme pirmajam kalendorinių metų leidimui gauti turi būti nurodyta, ar įmonė pati vykdys žuvų išteklių atkūrimo ir saugojimo sąlygas, ar įgalioja jas vykdyti Žuvų išteklių departamentą arba jai atstovaujančią žvejybos įmonių asociaciją. Jeigu įmonė įgaliojo žuvų išteklių atkūrimo ir saugojimo sąlygas vykdyti Žuvų išteklių departamentą arba žvejybos įmonių asociaciją, prie paraiškos turi būti pridėtas įgaliojimas, kuris vėliau išsiunčiamas Žuvų išteklių departamento Žvejybos reguliavimo skyriui, o jo kopija paliekama leidimą išdavusiame skyriuje.

8. Leidimai išrašomi trimis egzemplioriais. Pirmas leidimo egzempliorius atiduodamas žvejybos įmonei, antras (pranešimas) – Žuvų išteklių departamento Žvejybos reguliavimo skyriui, trečias (šaknelė) – paliekamas leidimą išdavusiame skyriuje.

Žuvų išteklių departamento padalinių išduotų leidimų antri egzemplioriai (pranešimai) ne rečiau kaip 2 kartus per mėnesį turi būti išsiųsti Žuvų išteklių departamento Žvejybos reguliavimo skyriui. Leidimų žvejoti vidaus vandens telkiniuose kopijos (pranešimai) tą pačią dieną faksu perduodamos telkinį kontroliuojančiam regiono aplinkos apsaugos departamentui ir išsiunčiamos rajono (miesto), kuriame yra vandens telkinys, regiono departamento aplinkos apsaugos agentūrai ir savivaldybės institucijai, nacionaliniam parkui (jeigu telkinys yra parko teritorijoje) bei Aplinkos apsaugos ministerijos valstybinei aplinkos apsaugos inspekcijai.

9. Išduodami leidimai registruojami žurnale, kuriame pažymima:

1) eilės numeris;

2) išdavimo data;

3) leidimo numeris;

4) žvejybos įmonės ir jos padalinio (laivo) pavadinimas;

5) leidžiamų naudoti žūklės įrankių (pagal jų tipus ir akių dydį) skaičius ir ilgis;

6) žvejybos vieta;

7) leidimo galiojimo laikas;

8) apskaičiuotas mokesčio už verslinį žuvų išteklių naudojimą dydis;

9) apskaičiuotas lėšų, kurias naudotojas turi skirti žuvų išteklių atkūrimui ir saugojimui, dydis;

10) dokumento, patvirtinančio lėšų, kurias naudotojai turi skirti žuvų išteklių atkūrimui ir saugojimui, sumokėjimą, data ir numeris, sąskaita, į kurią sumokėtos lėšos;

11) pastabos.

10. Išduodamas leidimus, prieš leidimo numerį kiekvienas Žuvų išteklių departamento padalinys įrašo atitinkamas raides:

1) Žvejybos reguliavimo skyrius – „ŽR“;

2) Kauno skyrius – „KM“;

3) Klaipėdos skyrius: „J“ (leidimuose žvejoti atviroje jūroje); „JP“(leidimuose žvejoti jūros priekrantėje);

5) Kuršių marių skyrius – „K“ (leidimuose, išduotuose Šilutėje);

„KN“ (leidimuose, išduotuose Neringoje žvejybai Kuršių mariose);

„KNJP“ (leidimuose, išduotuose Neringoje žvejybai Baltijos jūros priekrantėje);

6) Tauragės skyrius – „T“.

11. Bet koks privalomų duomenų taisymas leidime, jo šaknelėje ar pranešime yra draudžiamas. Žvejyba su leidimu, kuriame ištaisyti privalomi duomenys, yra neteisėta. Asmenys, kalti dėl ištaisymų, traukiami atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka. Taisymas leidimų registravimo žurnale gali būti daromas, jeigu dėl klaidos įrašas žurnale skiriasi nuo įrašo leidime. Tokiu atveju taisymas patvirtinamas padalinio vadovo parašu ir antspaudu.

12. Pratęsiami gali būti tik leidimai, kurie išduoti trumpesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui ir kurių galiojimo laikas nepasibaigęs. Leidimo pratęsimas įforminamas raštu, kurio kopijos išsiunčiamos 8 punkte nurodytoms institucijoms. Apie leidimo pratęsimą pažymima leidimų registravimo žurnale.

13. Leidimai gali būti anuliuojami Žuvų išteklių departamento sprendimu, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka įmonės (jos padalinio) žvejyba sustabdoma, arba Aplinkos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka, jeigu įmonė pati kreipėsi raštu prašydama leidimą anuliuoti.

Apie leidimo anuliavimą daroma žyma leidimų registravimo žurnalo skiltyje „Pastabos“, nurodant sprendimo anuliuoti leidimą datą bei numerį, ir perskaičiuojamas mokestis už verslinį žuvų išteklių naudojimą bei lėšų, kurias įmonė turi skirti žuvų išteklių atkūrimo ir saugojimo sąlygų vykdymui, dydis, atmetus sumą už neišnaudotas leidimo galiojimo dienoms. Perskaičiuoti lėšų dydžiai nurodomi žurnale bei apie juos ne vėliau kaip per 5 dienas nuo leidimo anuliavimo raštu informuojama įmonė bei Žvejybos reguliavimo skyrius. Jeigu, prieš gaunant leidimą, avansu buvo sumokėta daugiau lėšų negu perskaičiuota suma, lėšų likutis grąžinamas įmonei arba, jai sutikus, įskaitomas už vėliau gaunamus leidimus.

14. Išduodant leidimą žvejoti Kuršių mariose arba vidaus vandens telkiniuose, leidimo dalyje „Žvejybos sąlygos“ nurodomos sumos, kurias įmonė turi sumokėti už verslinį žuvų išteklių naudojimą, sumos, kurias naudotojas turi skirti žuvų išteklių atkūrimo ir saugojimo sąlygoms vykdyti, bei šių mokėjimų sąskaitos ir terminai. Leidimuose žvejoti Baltijos jūroje nurodomas terminas, kada įmonės savininkas arba jo įgaliotas asmuo turi atvykti į leidimą išdavusį Žuvų išteklių departamento skyrių šioms sumoms apskaičiuoti (ne ilgesnis kaip 10 d. nuo paskutinės leidimo galiojimo dienos). Apskaičiavus lėšas žuvų išteklių atkūrimo ir saugojimo sąlygoms vykdyti bei mokesčius už verslinį žuvų išteklių naudojimą, už žvejybą Baltijos jūroje įmonei išrašoma sąskaita-faktūra. Joje įrašomas žvejybai naudotų kiekvienos rūšies įrankių skaičius bei jais žvejotų dienų skaičius. Vienas sąskaitos-faktūros egzempliorius paliekamas leidimą išrašiusiame Žuvų išteklių departamento skyriuje ir saugomas finansinės ir buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimui nustatyta tvarka.

15. Jeigu aplinkos apsaugos pareigūnai nustato, kad, žvejojant Baltijos jūroje, į žvejybos žurnalą visai neįrašytas arba įrašytas mažesnis žvejybos parų arba žvejybai naudotų įrankių skaičius, apie tai, užbaigus administracinę bylą, informuojamas leidimą išdavęs Žuvų išteklių departamento skyrius išsiunčiant jam nutarimo kopiją. Tokiu atveju mokesčiai už verslinį žuvų išteklių naudojimą ir lėšos žuvų išteklių atkūrimo ir saugojimo sąlygoms vykdyti už laikotarpį nuo leidimo įsigaliojimo iki pažeidimo padarymo dienos apskaičiuojamos pagal tai, kiek parų per šį laikotarpį galiojo leidimas žvejybai ir kiek leidime įrašyta žvejybos įrankių. Be to, tokiu atveju taikoma dešimteriopo mokesčio tarifo dydžio bauda, kuri mokama į Valstybinį gamtos apsaugos fondą.

16. Išduodantys leidimus Žuvų išteklių departamento padaliniai lėšas, skiriamas centralizuotam žuvų išteklių atkūrimo ir saugojimo sąlygų įgyvendinimui (pavedimų lėšas), gali priimti grynais pinigais tiktai laikantis kasos darbo ir operacijų vykdymo taisyklių.

17. Išduodantys leidimus Žuvų išteklių departamento padaliniai kas ketvirtį iki kito ketvirčio pirmo mėnesio 10 dienos privalo pateikti įmonėms bei atitinkamoms rajonų (miestų) mokesčių inspekcijoms (pagal įmonės registravimo vietą) kiekvienai įmonei apskaičiuotą mokesčių už verslinį žuvų išteklių naudojimą dydį (pagal leidimus, kurių galiojimas pasibaigė iki praėjusio ketvirčio pabaigos). Šie mokesčiai iki kito ketvirčio pirmo mėnesio 15 dienos turi būti sumokėti į rajono (miesto) valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją pajamų sąskaitą.

18. Už leidimus žvejoti Baltijos jūroje įmonės lėšų žuvų išteklių atkūrimo ir saugojimo sąlygoms vykdyti avansu, prieš išduodant leidimą, nemoka. Šias lėšas įmonės gali sumokėti dalimis, galutinai atsiskaitydamos per 15 dienų pasibaigus leidimo galiojimo laikui. Kuršių mariose ir vidaus vandens telkiniuose žvejojančios įmonės šias lėšas privalo sumokėti Metodiniuose nurodymuose žuvų išteklių atkūrimo ir saugojimo sąlygoms nustatyti, patvirtintuose Aplinkos apsaugos ministerijos 1997 07 25 įsakymu Nr. 130, nurodyta tvarka ir terminais.

19. Draudžiama išduoti leidimus įmonėms, nustatytu laiku neatsiskaičiusioms už lėšas, kurias jos turėjo skirti žuvų išteklių atkūrimo ir saugojimo sąlygoms vykdyti, arba nesumokėjusioms mokesčių už verslinį žuvų išteklių naudojimą (pagal mokesčių inspekcijų pranešimus). Išduoti leidimai žvejybai, įmonėms laiku neatsiskaičius, pripažįstami negaliojančiais ir apie tai raštu pranešama 8 punkte nustatyta tvarka.

Lėšų žuvų išteklių atkūrimo ir saugojimo sąlygoms vykdyti mokėjimo terminai gali būti atidėti tiktai Aplinkos apsaugos ministerijos vadovybės sprendimu, esant objektyvioms priežastims ir įmonei pateikus garantinį raštą dėl skolos sumokėjimo.

20. Leidimus išduodantys Žuvų išteklių departamento padaliniai privalo pagal leidimų registravimo žurnalų duomenis pateikti Žvejybos reguliavimo skyriui:

20.1. iki kiekvieno mėnesio 15 dienos – lėšų, kurias naudotojai turi skirti žuvų išteklių atkūrimo ir saugojimo sąlygoms vykdyti, sumas didėjančia tvarka, apskaičiuotas kiekvienai įmonei už leidimus, kurių galiojimo laikas baigėsi praėjusį mėnesį, jų sumokėjimą į atskiras sąskaitas (ŽID pavedimų lėšų sąskaita, asociacijų sąskaitos ar kt.) pagal įmonių pateiktus mokėjimo dokumentus bei likusius įmonių įsiskolinimus;

20.2. iki kiekvieno ketvirčio pirmo mėnesio 15 dienos – kiekvienai įmonei apskaičiuotą mokesčių už verslinį žuvų išteklių naudojimą sumą didėjančia tvarka (pagal leidimus, kurių galiojimas pasibaigė iki praėjusio ketvirčio pabaigos).

21. Žuvų išteklių departamentas privalo savo padaliniuose ne rečiau kaip 2 kartus per metus patikrinti mokesčių už verslinį žuvų išteklių naudojimą bei lėšų žuvų išteklių atkūrimo ir saugojimo sąlygoms vykdyti skaičiavimo teisingumą. Patikrinimai įforminami aktais, kuriuos pasirašo tikrinantis pareigūnas bei padalinio vadovas. Patikrinimo metu nustačius priskaičiuotas per dideles arba per mažas mokesčių (lėšų žuvų išteklių atkūrimo ir saugojimo sąlygoms vykdyti) sumas, apie tai per 5 dienas nuo akto pasirašymo patikrinimą atlikęs pareigūnas informuoja žvejybos įmonę, mokesčių inspekciją ir ŽID buhalteriją (apie lėšas žuvų išteklių atkūrimui ir saugojimui). Pranešimai išsiunčiami registruotu laišku.

Nesumokėti mokesčiai bei lėšos, kurias naudotojai turi skirti žuvų išteklių atkūrimo ir saugojimo sąlygoms vykdyti, turi būti sumokamos ne vėliau kaip per 20 dienų nuo tada, kai mokėtojas apie tai sužinojo.

Permokėtos lėšos įmonei grąžinamos per 30 dienų nuo tada, kai Žuvų išteklių departamento buhalterija gavo raštišką pranešimą dėl jų permokėjimo.

______________