LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

N U T A R I M A S

DĖL ILGALAIKĖS (IKI 2025 METŲ) LIETUVOS TRANSPORTO SISTEMOS PLĖTROS STRATEGIJOS PATVIRTINIMO

2005 m. birželio 23 d. Nr. 692

Vilnius

Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Patvirtinti Ilgalaikę (iki 2025 metų) Lietuvos transporto sistemos plėtros strategiją (pridedama).

2. Nustatyti, kad šiuo nutarimu patvirtinta Ilgalaikė (iki 2025 metų) Lietuvos transporto sistemos plėtros strategija įgyvendinama Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų ir Europos Sąjungos fondų, taip pat kitų finansavimo šaltinių lėšomis.

3. Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. sausio 13 d. nutarimą Nr. 15 „Dėl Lietuvos Respublikos nacionalinės transporto plėtros programos“ (Žin., 1994, Nr. 5-72).

MINISTRAS PIRMININKAS                                                             ALGIRDAS BRAZAUSKAS

SUSISIEKIMO MINISTRAS                                                                                  PETRAS ČĖSNA

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2005 m. birželio 23 d. nutarimu

Nr. 692

ILGALAIKĖ (IKI 2025 METŲ) LIETUVOS TRANSPORTO SISTEMOS PLĖTROS STRATEGIJA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Ilgalaikė (iki 2025 metų) Lietuvos transporto sistemos plėtros strategija (toliau vadinama – ši Strategija) atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004–2008 metų programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2004 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. X-43 (Žin., 2004, Nr. 181-6703), nuostatas.

2. Dabartiniu metu Lietuvos transporto ir tranzito plėtros strategija yra tik atskirais fragmentais įtraukta į Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtros iki 2015 metų ilgalaikę strategiją, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 12 d. nutarimu Nr. 853 (Žin. 2002, Nr. 60-2424). Lietuvos transporto ir tranzito plėtros strategijoje išsamiau pateikti tik atskirų transporto rūšių plėtros strateginiai tikslai ir priemonės. Tuo tarpu viena svarbiausių naujų Europos Sąjungos (toliau vadinama – ES) ir Lietuvos transporto politikos krypčių – stiprinti skirtingų transporto rūšių sąveiką. Keleivių vežimo srityje – „vieno bilieto“ (kai su vienu bilietu galima pagal poreikius naudotis įvairių rūšių transporto paslaugomis) koncepcijos diegimas. Krovinių vežimo srityje daug dėmesio skiriama intermodaliniams transportavimo procesams ir technologijoms. Plėtojant intermodalinį transportą, labai svarbu steigti modernius logistikos centrus – „krovinių kaimelius“ arba tiesiog transporto centrus ir integruoti juos į Europos žemyne bei Baltijos jūros regione kuriamą transporto centrų tinklą.

3. Šioje Strategijoje išanalizuotos naujos kartos viešųjų logistikos centrų („krovinių kaimelių“) steigimo ilgalaikės plėtros perspektyvos. Taip pat joje pabrėžiama intermodalinė sąveika plėtojant Lietuvos transporto infrastruktūrą. Kelių, geležinkelių, jūrų ir oro uostų infrastruktūra turi būti modernizuojama ir plėtojama koordinuotai, kad intermodaliniai operatoriai galėtų naudoti efektyvias transportavimo technologijas ir procesus, kad būtų pasiekta įvairių transporto rūšių subalansuota plėtra, derama jų sąveika su kaimyninių valstybių (ypač ES valstybių narių) transporto sistemomis.

4. Šalia bendrų transporto politikos priemonių, šioje Strategijoje pateiktos ir atskirų transporto rūšių plėtros priemonės, numatytos konkretiems laikotarpiams: iki 2006 metų, iki 2013 metų ir iki 2025 metų.

II. LIETUVOS TRANSPORTO SISTEMOS VIZIJA IR MISIJA

LIETUVOS TRANSPORTO SISTEMOS VIZIJA

5. Iki 2025 metų Lietuvoje turi būti sukurta moderni ir subalansuota multimodalinė transporto sistema, savo techniniais parametrais, sauga ir teikiamų paslaugų kokybe prilygstanti ES valstybių senbuvių lygiui. Efektyviai sąveikaudama su kaimyninių valstybių transporto sistemomis, ji leis verslo sektoriui sėkmingai plėsti veiklą, o Lietuvos gyventojams – minimaliai sugaištant, patogiai susisiekti su svarbiausiais Europos turizmo, kultūros ir verslo centrais. Lietuvos transporto sektorius taps svarbiu Baltijos jūros pietinio regiono transporto sistemos elementu ir, teikdamas geros kokybės paslaugas, puikiai tarnaus bendriems Lietuvos ir išsiplėtusios ES poreikiams bei interesams.

LIETUVOS TRANSPORTO SISTEMOS MISIJA

6. Lietuvos transporto sistemos misija – užtikrinti nepertraukiamą visuomenės narių mobilumą ir prekių transportavimą palaikant dinamišką šalies ūkio plėtrą, didinti Lietuvos ir išsiplėtusios ES konkurencinį pajėgumą tarptautinėse rinkose.

Apibrėžiant valstybės institucijų misiją transporto sistemos plėtojimo srityje, būtina aptarti transporto, šios plačios sistemos, du svarbiausius segmentus: infrastruktūrą ir jos naudotojus (vežėjus, operatorius), pasižyminčius skirtinga funkcionavimo ir veiklos plėtros specifika. Transporto sistemoje vežėjai, operatoriai ir kiti transporto paslaugų tiekėjai, veikiami rinkos sąlygų, turi dirbti konkurencinėje aplinkoje. Todėl šiame transporto segmente tik rinkos mechanizmas ir konkurencija yra svarbiausieji sėkmės ir pažangos katalizatoriai. Valstybės institucijų vaidmuo čia turėtų apsiriboti vienodų konkurencinių sąlygų visiems transporto paslaugų dalyviams, paprastai veikiantiems privačios nuosavybės ir iniciatyvos pagrindu, sudarymu ir užtikrinimu. O transporto infrastruktūros (dažniausiai veikiančios viešosios nuosavybės pagrindu) efektyvumas ir jos plėtros nauda civilizuotame pasaulyje vertinama ne atskiros įmonės, bet atskiro regiono ar visos šalies mastu. Transporto tinklai yra Europos, kaip ir kitų žemynų, bendrosios rinkos arterijos ar net rinkų konkurencingumo varomoji dalis. Todėl transporto infrastruktūros plėtra ir modernizavimas yra viena svarbiausių ekonomikos pažangą užtikrinančių priemonių rengiant tiek ES, tiek atskirų jos narių valstybines ekonomikos plėtros strategijas ir programas. Be to, valstybinės institucijos negali atsiriboti nuo eismo saugos ir aplinkosaugos problemų (kadangi tai užfiksuota tarptautinėse konvencijose) sprendimo, daugelio kurių neįmanoma išspręsti aplenkiant transporto infrastruktūros modernizavimo ir plėtros klausimus. Atsižvelgiant į dabarties reikalavimus, Lietuvos transporto ir tranzito plėtros strategijoje transporto infrastruktūros plėtros klausimui skiriamas išskirtinis dėmesys.

III. LIETUVOS TRANSPORTO SISTEMOS ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ

7. Ši Strategija parengta vadovaujantis Strateginio planavimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 827 (Žin., 2002, Nr. 57-2312), taip pat Lietuvos ekonomikos ir transporto sektoriaus raidos tendencijų analize bei prognozėmis, atsižvelgiant į Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtros iki 2015 metų ilgalaikės strategijos nuostatas. Atsižvelgta ir į naujausias ES transporto sektoriaus plėtros tendencijas.

8. Lietuvos transporto sektoriaus raidos statistinių rodiklių, Lietuvos ekonomikos ir transporto sektoriaus raidos ilgalaikės prognozės, transporto sistemos stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių (SSGG) analizė buvo svarbiausieji veiksniai ir sąlygos, sudarę pagrindą rengti šią Strategiją.

9. Rengiant Lietuvos transporto plėtros ilgalaikes prognozes, buvo įvertinti 3 galimi Lietuvos ekonomikos augimo scenarijai: greito ekonomikos augimo (optimistinis); lėto ekonomikos augimo (pesimistinis); Ūkio ministerijos parengtas pagrindinis, paremtas nuosaikiu ekonomikos augimu. Kaip pateikta Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtros iki 2015 metų ilgalaikėje strategijoje:

9.1. Greito ekonomikos augimo scenarijuje iki 2010 metų numatomas labai spartus Lietuvos ekonomikos augimas (bendrasis vidaus produktas (toliau vadinama – BVP) didės vidutiniškai 7 procentus per metus), nes tikimasi, kad itin sparčiai bus plečiama Lietuvos pramonė, bendra ekonomikos plėtros politika bus labai palanki didelėms investicijoms, skirtoms ūkiui modernizuoti ir naujoms technologijoms įsigyti, o ES techninė ir ekonominė pagalba bus efektyvi. 2010–2015 metų laikotarpiu BVP didės lėčiau: iki 3 procentų per metus.

9.2. Lėto ekonomikos augimo scenarijuje prognozuojamą vidutinio metinio BVP didėjimo sulėtėjimą (2 procentai – iki 2010 metų ir 3 procentai – po 2010 metų) lems mažos vidaus ir užsienio investicijos, sulėtėjęs ūkio restruktūrizavimas, nenumatytos ekonominės ir politinės krizės.

9.3. Ūkio ministerijos parengtas pagrindinis nuosaikaus ekonomikos augimo scenarijus numato, kad iki 2010 metų vidutinis metinis BVP didėjimas bus 4,7 procento. Daroma prielaida, kad po 2010 metų, kaip ir kitų dviejų scenarijų atveju, BVP didės 3 procentais per metus.

10. Lietuvos ekonomikos raidą sąlygoja ir ateityje sąlygos labai daug išorinių ir vidinių veiksnių. Lietuvai tapus ES nare, susidarė palankios sąlygos priartinti bendrąjį šalies ekonomikos lygį prie ES vidurkio. Ilgalaikės globalinės raidos prognozes rengusi ekspertų grupė numato, kad iki 2020 metų Vakarų Europos valstybių vidutinio metinio BVP didėjimo sparta bus 2–2,4 procento, o Rytų Europoje (iš jų ir Baltijos valstybėse) – maždaug 5,8 procento. Faktinė BVP didėjimo sparta Lietuvoje per pastaruosius 2 metus gerokai pranoko optimistiškiausias prognozes. Antai 2004 metais BVP Lietuvoje padidėjo 6,7 procento, ir Lietuva buvo viena iš sparčiausiai besivystančių Europos valstybių. Tačiau finansų analitikai prognozuoja, jog ateityje Lietuvos BVP didės lėčiau dėl pastaraisiais metais mažėjančių investicijų (ypač iš užsienio) į šalies ūkį.

11. Vadovaujantis krovinių vežimo apimties Lietuvoje prognoze, iš daugelio pasirinktų rodiklių (nacionalinių pajamų, BVP, vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio, namų ūkio pajamų ir išlaidų, valstybės turto, vartotojų ir gamintojų kainų indekso, vartojimo prekių ir paslaugų pokyčio) geriausiai tinka BVP. Kaip rodo atliktos prognozės, krovinių vežimo apimtis 2020 metais, palyginti su 2004 metais, Lietuvoje turėtų padidėti beveik dvigubai – iki 198,53 mln. tonų (pagal pagrindinį BVP didėjimo scenarijų). Pagal optimistinį scenarijų krovinių vežimo apimtis turėtų padidėti iki 234,07 mln. tonų, o pagal pesimistinį – tik iki 140,03 mln. tonų.

12. Šios prognozės iš esmės sutampa su Europos Komisijos iniciatyva 1999 metais parengtoje TINA programoje pateiktomis ilgalaikėmis (2000–2015 metų) transporto srautų prognozėmis Vidurio ir Rytų Europos šalyse. Pagal šias prognozes per nurodytąjį laikotarpį svarbiausiose Vidurio ir Rytų Europos regiono transporto magistralėse vietinis vežimas didės vidutiniškai 70 procentų, eksportas – 150 procentų, importas – 140 procentų. Be to, prognozuojama, kad keleivių vežimas padidės net 3 ar 4 kartus.

13. 2002–2004 metais Lietuvos transporto sektoriaus pasiekti rezultatai atitinka minėtas prognozes. Ypač sėkmingi Lietuvos transporto sektoriui buvo 2004 metai, kai šiame ūkio sektoriuje buvo sukurta 9,5 procento BVP. Visų rūšių transportu pervežta 102,4 mln. tonų krovinių, t.y. 1,4 procento daugiau nei 2003 metais (100,9 mln. tonų). 2004 metais transporto sektoriuje buvo pasiektas rekordinis (nuo 1990 metų) krovinių vežimas geležinkeliais – vežta 45,6 mln. tonų krovinių (beveik 5 procentais daugiau nei 2003 metais). Valstybės įmonėje Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste (toliau vadinama – Klaipėdos jūrų uostas) ir Būtingės terminale 2004 metais perkrauta 27,5 mln. tonų krovinių, arba 13,9 procento mažiau nei 2003 metais (31,9 mln. tonų). Beveik pusę (49,8 procento) visų krovinių sudarė žalia nafta ir naftos produktai, kurių krova 2004 metais sumažėjo 21,2 procento (2004 metais – 13,7 mln. tonų, 2003 metais – 17,4 mln. tonų). Vis daugiau vežama konteinerių: 2004 metais perkrauta 174,2 tūkst. TEU (sąlyginis konteinerinis vienetas) konteinerių, arba 47,2 procento daugiau negu 2003 metais; tai sparčiausia plėtra, palyginti su Baltijos jūros rytinės pakrantės uostais. Kelių transportu 2004 metais vežta 51,5 mln. tonų krovinių (1,4 procento mažiau nei 2003 metais). Tarptautiniuose oro uostuose aptarnautas rekordinis keleivių skaičius – 1,1 mln. žmonių (38,9 procento daugiau negu 2003 metais).

IV. STIPRYBIŲ, SILPNYBIŲ, GALIMYBIŲ IR GRĖSMIŲ (SSGG) ANALIZĖ

14. Analizės objektas – numatyti tolesnius transporto sistemos plėtros tikslus ir priemones, kad Lietuvos transporto sektorius būtų konkurencingas, tenkintų didėjančius poreikius tiek Lietuvos vidaus, tiek bendroje išsiplėtusios ES transporto paslaugų rinkoje.

15. Stiprybės:

15.1. palanki tranzitui geografinė šalies padėtis (šalies teritoriją kerta du pripažinti kontinentinės svarbos transporto koridoriai);

15.2. neužšąlantis Klaipėdos jūrų uostas, turintis modernų konteinerių terminalą ir šiaurinėje dalyje rekonstruotas iki 14 metrų gylio krantines;

15.3. išplėstas automobilių kelių tinklas, labai geros kokybės jų priežiūros ir remonto sistema;

15.4. geri politiniai ir ekonominiai santykiai su kaimyninėmis šalimis;

15.5. iš esmės baigtas transporto sektoriaus komercinių struktūrų privatizavimas;

15.6. kvalifikuotas transporto sektoriaus mokslinis potencialas (Lietuvos mokslininkai vis dažniau kviečiami prisidėti prie tarptautinių programų ir projektų rengimo);

15.7. aukštas automobilizacijos lygis;

15.8. išplėsta transporto specialistų rengimo sistema;

15.9. laivybinės Ro-Ro linijos leidžia plėsti jūrų laivybą, jūrų greitkelius ir intermodalinį vežimą, organizuoti multimodalinį vežimą;

15.10. palyginti didelis turizmo potencialas (kurį sudaro ežerai, upės, Nemuno upės slėnio zona, Kuršių marios ir kita).

16. Silpnybės:

16.1. fiziškai susidėvėjusi geležinkelio infrastruktūra;

16.2. pasenęs geležinkelio riedmenų parkas;

16.3. nepakankamai išplėstas elektrifikuotų geležinkelio linijų tinklas;

16.4. geležinkelio transporto priklausomybė nuo Rusijos Federacijos krovinių tranzito politikos;

16.5. Klaipėdos jūrų uosto infrastruktūra nepritaikyta keleiviams aptarnauti;

16.6. prastas susisiekimas automobilių keliais ir geležinkeliais per Lenkiją su kitomis ES valstybėmis;

16.7. susidėvėjęs miestų ir priemiesčių autobusų parkas;

16.8. ne visi didieji šalies miestai turi aplinkkelius;

16.9. miestų gatvės nepritaikytos intensyviam transporto eismui;

16.10. tarptautinių oro uostų terminalai neatitinka Šengeno reikalavimų;

16.11. pasenusios orlaivių tūpimo pagal prietaisus sistemos ir šviesos įrenginių sistemos tarptautiniuose oro uostuose;

16.12. nesukurti teisiniai ir organizaciniai pagrindai intermodaliniam transportui skatinti;

16.13. neparengta teisinė bazė, reglamentuojanti transporto infrastruktūros modernizavimo ir plėtros mechanizmą taikant privataus ir viešojo kapitalo partnerystės principus;

16.14. nesukurtas mechanizmas keleivinio transporto intermodalinėms (kombinuotosioms) paslaugoms organizuoti, koordinuoti ir plėtoti;

16.15. didelis kelių transporto, ypač lengvųjų automobilių, avaringumas;

16.16. žalingas transporto, ypač automobilių, poveikis aplinkai;

16.17. per silpna atskirų keleivinio transporto rūšių tarpusavio sąveika;

16.18. Klaipėdos jūrų uoste nepakankamos konteinerių terminalų galimybės (negalima priimti 3–4 kartos konteinerių vežimo laivų);

16.19. Klaipėdos jūrų uosto akvatorijos gylis mažesnis nei konkuruojančiuose uostuose;

16.20. nepakankamai veiksminga Klaipėdos jūrų uosto ir Lietuvos geležinkelių tinklo sąveika, nepakankamai išplėstas geležinkelių tinklas uoste;

16.21. nepakankamai išvystyti privažiuojamieji automobilių keliai į Klaipėdos jūrų uostą;

16.22. netobula Klaipėdos jūrų uosto informacinė sistema;

16.23. nepakankamai subalansuota Klaipėdos jūrų uosto infrastruktūros plėtra, todėl investicijos naudojamos neefektyviai;

16.24. neišvystytas vidaus vandenų transportas: nebeatitinka dabarties reikalavimų vidaus vandenų uostai, pasenę laivai.

17. Galimybės:

17.1. pritaikyti ES teisines normas ir panaudoti ES finansinę paramą Lietuvos transporto sektoriui plėsti ir modernizuoti;

17.2. sukurti Kauno, Klaipėdos, Vilniaus, o prireikus – ir kituose regionuose (Panevėžio ir Šiaulių) modernius viešuosius logistikos centrus, integruoti juos į Baltijos jūros regiono transporto logistikos centrų tinklą;

17.3. taikyti privataus ir visuomeninio (valstybinio) kapitalo partnerystės principus (PPP) finansuojant transporto infrastruktūrą;

17.4. išvysčius oro uostų infrastruktūrą, plėsti keleivių ir krovinių tranzitą;

17.5. panaudoti bendrąją aviaciją oro taksi ir turizmo tikslams;

17.6. efektyviai įsitvirtinti kontinentinės Europos transporto paslaugų rinkoje;

17.7. plėsti jūrų greitkelius ir su jais susijusias sausumos transporto sistemas;

17.8. pritaikyti Klaipėdos jūrų uostą tenkinti tiek Lietuvos, tiek išsiplėtusios ES, tiek ir tranzito iš trečiųjų šalių poreikius;

17.9. didinti krovinių srautus vakarų–rytų kryptimi Klaipėdos uoste, pritaikant jį tiek Lietuvos, tiek išplėstos ES ekonominiams interesams;

17.10. plėsti vidaus vandenų transporto galimybes gabenti ir keleivius, ir krovinius;

17.11. modernizuoti keleivinį maršrutinį transportą – atnaujinti jį techniškai, derinti atskirų rūšių transporto paslaugas, diegti naujas bilietų sistemas (taip pat „vieno bilieto“ sistemą);

17.12. modernizuoti eismo valdymo ir kontrolės sistemas – užtikrinti saugų eismą, padidinti gatvių ir kelių pralaidumą;

17.13. suformuoti modernią šiaurės–pietų transporto ašį.

18. Grėsmės:

18.1. plečiant transeuropinius tinklus, nepakankamai koordinuojami veiksmai su kaimyninėmis šalimis;

18.2. transporto kamščiai didžiuosiuose šalies miestuose, stiprėjanti viešojo keleivinio transporto krizė dėl pavėluoto keleivinio transporto prisitaikymo prie persitvarkiusio gamybinių jėgų išsidėstymo bei pakitusios miestų ir gyvenviečių planinės situacijos;

18.3. didėjanti konkurencija kaimyninėse valstybėse plečiant jūrų transportą (uostus, logistikos centrus, jūrų greitkelius), ne visada sutampanti su Lietuvos interesais;

18.4. ribotos oro bendrovių galimybės konkuruoti liberalizuotoje oro transporto rinkoje ir su „pigaus bilieto“ sistemos vežėjais;

18.5. nesubalansuota su kaimyninėmis šalimis geležinkelio tarifų politika;

18.6. didėjant eismo intensyvumui, galimas eismo įvykių pagausėjimas šalies keliuose.

V. LIETUVOS TRANSPORTO SISTEMOS PLĖTROS TIKSLAI

19. Atlikta Lietuvos transporto sektoriaus būklės analizė įgalina nurodyti šiuos svarbiausius ilgalaikius Lietuvos transporto sistemos plėtros tikslus:

19.1. pasiekti ES valstybių senbuvių transporto paslaugų kokybės ir techninių parametrų lygį;

19.2. efektyviai bendradarbiauti su kaimyninių šalių transporto sistemomis; tapti integralia ir svarbia Baltijos jūros regiono transporto sistemos grandimi (Vakarai–Rytai);

19.3. suteikti galimybę Lietuvos žmonėms patogiai ir greitai susisiekti su svarbiausiais Europos kultūros, turizmo ir komercijos centrais;

19.4. efektyviai tarnauti Lietuvos ir išsiplėtusios ES interesams, didinti konkurencinį pajėgumą tarptautinėse rinkose.

VI. SVARBIAUSIOS TRANSPORTO POLITIKOS KRYPTYS

20. Šioje Strategijoje nurodomos tokios svarbiausios bendrosios Lietuvos transporto politikos kryptys:

20.1. transporto infrastruktūros plėtra;

20.2. intermodalinio transporto plėtra;

20.3. informacinių technologijų ir intelektinių transporto sistemų plėtra;

20.4. transporto plėtra ir aplinkosauga;

20.5. eismo saugos gerinimas kelių transporte;

20.6. transporto infrastruktūros įrenginių, krovinių ir keleivių apsauga;

20.7. administracinių gebėjimų stiprinimas.

21. Šioje Strategijoje kiekvienai transporto rūšiai atliktos analizės pagrindu numatyti konkretūs plėtros uždaviniai ir priemonės atitinkamiems laikotarpiams: iki 2006 metų; iki 2013 metų; ilgalaikei perspektyvai iki 2025 metų. Šios priemonės užtikrins ilgalaikių Lietuvos transporto sistemos plėtros tikslų įgyvendinimą.

TRANSPORTO INFRASTRUKTŪROS PLĖTRA

22. Ilgalaikėje Lietuvos transporto plėtros perspektyvoje transporto infrastruktūros modernizavimui ir plėtrai priklauso prioritetinis vaidmuo. Transporto infrastruktūros planavimas ir plėtra dažniausiai laikomi viena svarbiausiųjų transporto politikos priemonių rengiant tiek bendras ES, tiek atskirų ES valstybių transporto plėtros strategijas ir programas. Transporto tinklai yra Europos, kaip ir kitų žemynų, bendros rinkos arterijos ar netgi rinkų konkurencingumo varomoji jėga. Sunku įsivaizduoti kurios nors Europos šalies ekonomikos augimą ar aukštus gyvenimo kokybės standartus be veiksmingos transporto sistemos ir reikiamo jos infrastruktūros lygio, leidžiančių maksimaliai naudotis rinkos ekonomikos teikiamomis galimybėmis. Tyrimai rodo, kad ES valstybėse transporto infrastruktūros plėtros poreikį sąlygoja 2 svarbiausieji veiksniai. Keleivinio transporto srityje tai lemia neįtikėtinai didelė automobilių paklausa. Per praėjusius 30 metų ES valstybėse trigubai pagausėjo automobilių. Dabar daugelyje ES valstybių senbuvių automobilių skaičius stabilizuojasi, tačiau ES valstybėse naujokėse tokia tendencija dar nepastebima. Todėl prognozuojama, kad išplėstoje ES automobilių tik daugės.

Krovinius gabenančio transporto ir jo infrastruktūros paklausos didėjimą dažniausiai lemia Europos ekonomikos ir gamybos sistemos pokyčiai. Per pastaruosius 20 metų, panaikinus sienas Europos Bendrijoje, nuo sandėlių buvo pereita prie operatyviai atnaujinamų atsargų gamybos sistemos. Tačiau trūkstamos transporto infrastruktūros tinklo jungtys riboja galimybes kurti naujas rinkas, o grūstys transporto magistralėse mažina šalių ekonominį konkurencingumą. Tyrimų rezultatai, pateikti Europos Komisijos Baltojoje knygoje (Baltoji knyga: Europos transporto politika iki 2010 metų. – 2001) rodo, kad vien išorinės išlaidos dėl grūsčių keliuose siekia 0,5 procento ES BVP. Kartu prognozuojama, kad nesiėmus reikiamų priemonių, iki 2010 metų išlaidos dėl grūsčių keliuose gali pasiekti 80 mlrd. eurų per metus, arba apie 1 procentą ES BVP, t.y. tiek lėšų, kiek 15 ES valstybių senbuvių kasmet skirdavo investicijoms visų rūšių transporto infrastruktūrai modernizuoti ir plėtoti. Eismo grūstys susidaro ir todėl, kad užsitęsė transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) formavimas, kuris buvo numatytas ir įtrauktas į bendrus Europos Parlamento ir Tarybos 1994 metais (Esene) patvirtintus planus. 1996 metais Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 1692/96/EB buvo priimtos Bendrijos gairės dėl transeuropinio transporto tinklo plėtros. Kartu iki 2010 metų buvo numatyta atlikti darbų už 400 mlrd. eurų – modernizuoti ir plėtoti ES valstybių bendro intereso transporto infrastruktūrą, vadovaujantis teisiniais pagrindais dėl TEN-T plėtros. Tačiau kol kas įgyvendinta tik šiek tiek daugiau nei penktadalis numatytų projektų. Todėl ES institucijos buvo priverstos tikslinti transporto infrastruktūros plėtros planus, juolab kad ta pačia proga buvo galima įvertinti ir ES valstybių naujokių svarbiausiųjų transporto infrastruktūros tinklų reikšmę išplėstai ES.

Akivaizdu, kad svarbiausių Lietuvos transporto infrastruktūros tinklų modernizavimas ir plėtra yra ne tik Lietuvos, bet ir ES institucijų uždavinys. Be to, ES bendro intereso projektų neįmanoma įgyvendinti be jų planavimo ir vykdymo derinimo su kaimyninėmis valstybėmis. Labai svarbu, kad Lietuvos transporto sektoriuje sprendimus priimantys pareigūnai išmanytų bendrąją ES transporto infrastruktūros plėtros politiką. Lietuvos nacionalinius interesus atitinkančią transporto infrastruktūros modernizavimo ir plėtros strategiją galima įgyvendinti efektyviau ir mažesnėmis sąnaudomis, jeigu ji turi sąsają su bendrąja ES transporto infrastruktūros plėtros politika.

23. Būtina pabrėžti 2 pagrindinius prioritetus Lietuvos transporto infrastruktūros plėtros nacionalinių interesų srityje:

23.1. Pirmasis prioritetas – nacionalines sienas kertančio transeuropinio transporto tinklo sukūrimas, kuris leistų Lietuvos gyventojams patogiai ir su mažiausiomis laiko sąnaudomis susisiekti su kitų ES valstybių kultūros, turizmo ir verslo centrais. Tai modernios šiaurės–pietų transporto ašies, formuojamos I visos Europos transporto koridoriaus (Talinas–Ryga–Kaunas–Varšuva) pagrindu ir jungiančios Baltijos šalis su Lenkija, sukūrimas. Ši idėja pradėta įgyvendinti 1996 metais, pradėjus rekonstruoti ir modernizuoti automagistralę „Via Baltica“. Lietuvos nacionalinis interesas – siekti, kad vidutinio laikotarpio perspektyvoje (iki 2010 metų), vadovaujantis šiuo projektu, būtų nutiesta moderni šio greitkelio atšaka, kuri jungtų Vilnių ir Varšuvą ir galėtų tenkinti didėjančius Lietuvos ir Lenkijos, taip pat kitų ES valstybių prekybos ir turizmo poreikius. Kitas labai svarbus projektas plečiant minėtą transporto ašį ir įgyvendinant projektą „Rail Baltica“ yra modernios geležinkelio linijos Talinas–Varšuva per Kauną nutiesimas. 2004 metų balandį Europos Parlamentas priėmė naujas transeuropinio transporto tinklo plėtros gaires. Jose numatyta minėtojo tinklo 30 prioritetinių projektų plėtra. Šiame 30 prioritetinių projektų sąraše Lietuvos transporto ir ekonomikos interesų požiūriu svarbiausias yra „Rail Baltica“ projektas. Lietuvai reikėjo didelių pastangų, kad „Rail Baltica“ projektas būtų pripažintas prioritetiniu ES bendro intereso projektu. Jo įtraukimas į prioritetinių projektų sąrašą be parengtų projektinių dokumentų neteikia jokių garantijų, kad projektui bus teikiama ES finansinė parama. Todėl neatidėliotinas ir strategiškai svarbus uždavinys – laiku ir tinkamai parengti visus reikiamus projektinius dokumentus, kad gavus ES finansinę paramą konkretūs geležinkelio linijos tiesimo darbai nuo Lenkijos–Lietuvos sienos galėtų būti pradėti 2008 metais.

23.2. Antrasis prioritetas yra vakarų–rytų transporto ašies modernizavimas ir plėtra, darnus jos įkomponavimas per Baltijos jūroje numatomus plėsti jūrų greitkelius į Danijos, Švedijos, Vokietijos ir kitų ES valstybių transeuropinius tinklus. Lietuvos transporto ir ekonomikos strateginius interesus labiausiai atitiktų Baltijos jūroje šiaurės–pietų kryptimi formuojami jūrų greitkeliai.

Lietuvos užsienio prekybos poreikiai skatina ieškoti ES valstybių partnerių, suinteresuotų jūrų greitkelių plėtra vakarų–rytų kryptimi. Todėl Lietuvos interesas ir uždavinys yra inicijuoti tarptautines studijas, kurių tikslas – nustatyti, kurios konkrečios trumpų nuotolių laivybos linijos galėtų būti įtrauktos į bendro ES intereso transeuropinius tinklus ir kurių plėtrai galima tikėtis ES finansinės paramos.

INTERMODALINIO TRANSPORTO PLĖTRA

24. Krovinių sektoriuje intermodalinio transporto koncepcija realizuojama plečiant 3 tipų transporto mazgus: jūrų ir upių uostus bei sausumos uostais vadinamus naujosios kartos logistikos centrus („krovinių kaimelius“). Vandens transporto mazgų plėtros tikslai ir priemonės apibrėžti šios Strategijos VII skyriaus poskyryje „Vandens transporto modernizavimas ir plėtra“.

25. Naujosios kartos logistikos centrai („krovinių kaimeliai“) gali integruoti visus transporto sektorius: kelių, geležinkelių, oro ir vandens transportą. Įvairių transporto rūšių integravimas sukuria naujas galimybes didinti krovinių mobilumą, efektyviau naudoti transporto priemones, gerinti krovinių gabenimo ir muitinės paslaugų kokybę. Be to, tokiuose centruose veiksmingai bendradarbiauja tarpusavyje įvairių verslo rūšių (nebūtinai tik transporto ir logistikos) kompanijos. Užsienio patirtis rodo, kad „krovinių kaimelių“ veikloje kartu su transporto kompanijomis ir tikrinimą atliekančiomis institucijomis sau palankią nišą randa draudimo kompanijos, bankų filialai, informacinių technologijų centrai, transporto tyrimų, konsultacinės ir mokymo kompanijos. Dažniausiai tokie „krovinių kaimeliai“ moderniomis informacinių technologijų sistemomis sujungiami į tarptautinius tinklus, ir tai daro juos konkurencingesnius tarptautinėje transporto paslaugų rinkoje. „Krovinių kaimelių“ efektyvumas nebekelia abejonių Danijoje, Italijoje, Vokietijoje ir kitose ES valstybėse, turinčiose ilgametę šios veiklos patirtį, nes modernūs logistikos centrai ir intermodalinės technologijos leidžia sumažinti krovinių gabenimo išlaidas iki 20–30 procentų.

26. Rekomendacijos steigti Lietuvoje modernius logistikos centrus („krovinių kaimelius“) taip pat paremtos INTERREG IIIB programos projekto NeLoC studijos („Transporto logistikos centrų tinklo formavimas Baltijos jūros regione“) išvadomis. Šios studijos metu atlikta analizė leido nustatyti šiuos svarbiausius naujosios kartos logistikos centrų („krovinių kaimelių“) steigimo ir jų tinklo formavimo motyvus Baltijos jūros regiono šalyse:

26.1. skatinti intermodalinius transportavimo procesus diegiant transportavimo technologijų ir logistikos inovacijas;

26.2. gerinti logistikos paslaugų kokybę;

26.3. pagyvinti regiono ekonomiką – sukurti naujas modernaus verslo darbo vietas.

27. Baltijos jūros regiono logistikos centrų veiklos sisteminė analizė atskleidė, kad jų veiklos sėkmę labiausiai lemia tai, ar:

27.1. efektyviai panaudojami skirtingų transporto rūšių technologiniai pajėgumai;

27.2. efektyviai panaudojami esamos transporto infrastruktūros pajėgumai;

27.3. užtikrinama gera transportavimo paslaugų kokybė taikant JIT transportavimo schemą (JIT – angl. just in time; liet. pačiu laiku);

27.4. plačiai taikomos modernios informacinės technologijos.

28. Šiuolaikiniai logistikos centrai („krovinių kaimeliai“), įsikūrę gana toli nuo miestų, išlaisvina gyvenamuosius rajonus nuo intensyvių transporto srautų ir sukuria aplinkai nekenksmingą transporto sistemą. Be to, moderniomis technologijomis užtikrinamas krovinių pristatymas nuo durų iki durų. Tuomet nebūtina įvairaus verslo įmonėms turėti nuosavų sandėlių ar saugojimo patalpų miesto teritorijoje.

29. Lietuvoje formuojant naujosios kartos logistikos centrų plėtros politiką, labai svarbu deramai įvertinti visus minėtus jų plėtros Baltijos jūros regiono valstybėse veiksnius ir sėkmės kriterijus. Lietuvos ekonomikos augimas sukuria palankias sąlygas ir poreikius steigti naujosios kartos logistikos centrus ( „krovinių kaimelius“).

Pastaraisiais metais iš ES valstybių naujokių BVP labiausiai didėjo trijose Baltijos valstybėse. Tarptautinio valiutos fondo vertinimu, atliktu 2003 metų pradžioje, 2003–2007 metais Lietuvoje numatomas 6 procentų metinis BVP didėjimas. Atkreiptinas dėmesys, kad 2003 metais faktiškai BVP didėjimas siekė net 9 procentus, o 2004 metais – 6,7 procento. Taip pat reikia pastebėti teigiamą ES plėtros efektą. ES plėtra suteikia didelių ekonominio augimo galimybių tiek naujosioms ES valstybėms, tiek ir senbuvėms. ES teritorija išsiplėtė ir gyventojų pagausėjo trečdaliu. Bendroji rinka padidėjo nuo 370 mln. iki maždaug 500 mln. vartotojų, stiprinančių ES pozicijas pasaulio rinkoje.

Įvertinus visa tai, nekyla abejonių dėl transporto modernizavimo ir inovacijų diegimo svarbos išsiplėtusios ES ekonomikoje. Modernių transporto tinklų sukūrimas, gera transportavimo paslaugų kokybė – svarbiausios varomosios rinkos jėgos. Tai išryškina dar vieną svarbią naujosios kartos logistikos centrų („krovinių kaimelių“) steigimo ypatybę – transporto infrastruktūros modernizavimo bei plėtros ir logistikos centrų tinklo formavimo tarpusavio sąveiką. Lietuvai tai ypač aktualu, kadangi numatomos didžiulės investicijos (ir jau pradėta investuoti) į Lietuvos transporto infrastruktūrą (kad svarbiausios transporto magistralės efektyviai integruotųsi į transeuropinius tinklus) ekonomiškai gali pasiteisinti tik tuo atveju, jeigu labai pagausės krovinių ir keleivių.

30. Lietuvoje transeuropinės svarbos transporto infrastruktūros tinklas formuojamas Lietuvos TINA tinklo pagrindu. Lietuvos TINA tinklą, kurį modernizuoti ir išplėsti, glaudžiai bendradarbiaujant su kaimyninėmis valstybėmis ir ES institucijomis, numatyta iki 2015 metų, sudaro 1617 kilometrų kelių, 1100 kilometrų geležinkelių, 278 kilometrai vidaus vandens kelių, Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostai, Klaipėdos jūrų uostas. Išankstinė Lietuvos TINA tinklo modernizavimo ir plėtros kaina, siekiant jo techninį lygį priartinti prie transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) techninio lygio, sudarys apie 2,3 mlrd. eurų. Lietuvai įstojus į ES, TINA tinklo transporto elementai tapo transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) dalimi.

31. Atliktos krovinių srautų prognozės rodo, kad krovinių srautai svarbiausiose Lietuvos transporto magistralėse 2020 metais turėtų tapti dvigubai intensyvesni. Tai verčia ieškoti transportavimo technologijų ir transportavimo proceso organizavimo inovacijų ir jas diegti. Viena svarbiausiųjų naujovių, galinčių padidinti krovinių srautus būsimuosiuose tinkluose, ir yra naujosios kartos logistikos centrų („krovinių kaimelių“) steigimas, jų tinklo formavimas šalia minėtų tinklų.

32. Tarptautinės INTERREG IIIB programos projekto NeLoC studijos („Transporto logistikos centrų tinklo formavimas Baltijos jūros regione“) išvadų pagrindu Lietuvoje siūloma steigti 4 tarptautinės reikšmės logistikos centrus, kurie galėtų integruotis į Baltijos jūros regiono naujosios kartos logistikos centrų („krovinių kaimelių“) tinklą (Kauno, Klaipėdos, Panevėžio ir Vilniaus apskrityse). Minėtieji logistikos centrai („krovinių kaimeliai“) turėtų būti dislokuoti šalia Lietuvos TEN-T tinklų.

33. Lietuvos intermodalinio transporto plėtros geros perspektyvos prognozuojamos ir Europos Komisijos iniciatyva INTERMODA studijos rezultatuose. Lietuva pagal savo galimybes yra ketvirtoji tarp 15 Vidurio ir Rytų Europos valstybių, plečiančių intermodalinį transportą vakarų–rytų kryptimi.

INFORMACINIŲ TECHNOLOGIJŲ IR INTELEKTINIŲ TRANSPORTO SISTEMŲ PLĖTRA

34. Kad paspartėtų Lietuvos transporto sistemos integravimasis į Europos ir kitų pasaulio šalių ekonominę ir ūkinę bendriją, reikia sukurti visavertę, optimaliai funkcionuojančią transporto sistemos viduje ir suderintą su išore Lietuvos transporto sistemos informacinę infrastruktūrą.

35. Transporto sistemos informacinė infrastruktūra suprantama kaip integruota informatikos ir ryšio priemonių, standartų, techninių reglamentų ir organizacinių procedūrų visuma, leidžianti elektroniniu būdu sukaupti pagrindinius transporto sistemos informacinius išteklius, suderintai juos apdoroti ir kompiuterinio ryšio priemonėmis operatyviai teikti patikimą, įvairaus pobūdžio, pavidalo ir paskirties apibendrintą informaciją, kurios reikia tiek įmonių technologinei veiklai, tiek visapusiškai apskaitai, tiek įmonių ar transporto sistemos vadovybės sprendimams priimti. Jos taip pat reikia valstybinės valdžios, valdymo ir administravimo institucijų darbuotojams, įmonių vadovams ir kitiems suinteresuotiems juridiniams bei fiziniams asmenims pagal įstatymų numatytą kompetenciją.

36. Informacinės infrastruktūros sukūrimas suprantamas ne kaip vienos labai didelės kompiuterizuotos informacinės sistemos sukūrimas, o kaip įmonių informacinių sistemų funkcionavimo terpės sudarymas.

37. Transporto sistemos informacinės infrastruktūros paskirtis efektyvus ir optimalus Lietuvos transporto sistemos funkcionavimo informacinis palaikymas. Tokia informacinė infrastruktūra leis:

37.1. paspartinti ir optimizuoti transporto sistemos materialinių ir informacinių srautų judėjimą kompiuterizuojant ir informatizuojant jos elementų, reguliuojančių šį judėjimą, darbą;

37.2. integruoti Lietuvos transporto sistemą į Europos transporto tinklą;

37.3. įsijungti į Europos transporto paslaugų rinką.

38. Kuriant transporto sistemos informacinę infrastruktūrą, reikia atsižvelgti į bendruosius Europos reikalavimus ir į dvišalius bei daugiašalius susitarimus su kaimyninėmis valstybėmis. Kuriant informacinius projektus, būtina atsižvelgti į ES institucijų iniciatyvos ir Europos transporto ministrų konferencijos rezoliucijas (dėl GALILEO satelitinės radijo navigacinės sistemos, vežėjų sekimo sistemos EUTELTRAC, duomenų perdavimo standarto EDIFACT naudojimo ir kitus). Naujas telematikos pritaikymas pagrįstas palydovinėmis navigacijos sistemomis. Europos pasaulio tinklo palydovinė navigacijos sistema (GALILEO projektas) bus svarbiausia iš įvairių telematikos projektų. GALILEO projektas bus naudojamas visose transporto šakose: navigacijai, eismo ir transporto priemonių parko vadybai, stebėjimui, srautų sekimui, priežiūros ir gelbėjimo sistemoms. GALILEO projektas bus pagrindinis ateities intermodalinio eismo sistemos valdymo elementas. Jis gali suteikti naują plačią erdvę moksliniams tyrimams ir verslo taikymui transporto telematikos ir logistikos srityse. Kuriant projektus, reikia taip pat įvertinti prisijungimą prie Europoje veikiančių transporto telematikos projektų, kurie įgyvendinami pagal Europos transporto telematikos plėtros programą DRIVE.

39. Informacinių technologijų ir intelektinių transporto sistemų plėtros kryptyje paminėtinos šios priemonės:

39.1. sukurti ir įdiegti transporto tinklo eismo ir naudotojų informacijos valdymo bei kontrolės sistemą siekiant optimizuoti infrastruktūros naudojimą;

39.2. modernizuoti geležinkelių transporto duomenų perdavimo ir eismo valdymo sistemą, užtikrinti jos suderinimą su kaimyninių šalių analogiškomis sistemomis;

39.3. parengti transporto sistemos valdymo ir atskirų transporto šakų informacinių technologijų bei telekomunikacijų struktūros pertvarkymo, taip pat intelektinių transporto sistemų plėtros, integruojant Lietuvos transporto sistemą į ES transporto informacinių technologijų ir telekomunikacijų sistemas, programą;

39.4. sukurti ir įdiegti kompiuterizuotą sistemą, užtikrinančią galimybę automatiškai kontroliuoti kelių transporto techninę būklę, vairuotojų darbo ir poilsio režimą, informaciją apie vežamus krovinius. Sistemoje naudojamus duomenis pagal poreikius pateikti suinteresuotoms valstybės institucijoms, verslo asociacijoms ir atskiriems asmenims;

39.5. įdiegti vientisą informacinę apskaitos sistemą, apimančią visą geležinkelio sistemos veiklą ir užtikrinančią efektyvų viso geležinkelio transporto sistemos valdymą. Įdiegus šią informacinę sistemą, būtų galima:

39.5.1. racionaliai panaudoti esamus sistemos pajėgumus, mažiausiomis sąnaudomis ir per trumpiausią laiką praleisti krovinių srautus per Lietuvos teritoriją;

39.5.2. racionaliai ir stabiliai planuoti keleivių vežimą ir taikyti palankiausias priemones (keleiviniai dyzeliniai ir elektriniai traukiniai, automotrisės);

39.5.3. racionaliai planuoti ir vykdyti mobiliųjų ir stacionariųjų geležinkelio transporto sistemos objektų priežiūrą ir remontą: ne tik labai sumažėtų neracionaliai sandėliuojamų atsarginių dalių ir medžiagų, bet ir būtų lengviau nustatyti optimalią jų struktūrą, mažinti negamybines išlaidas;

39.5.4. sujungti ją su kitų transporto rūšių informacinėmis sistemomis ir organiškai įsilieti į viso Lietuvos transporto sektoriaus informacinę sistemą;

39.6. sukurti geležinkelių, kelių, vandens ir oro transporto informacines infrastruktūras;

39.7. parengti būtinas juridines, metodologines ir organizacines priemones informacinės infrastruktūros kūrimo veiklai koordinuoti;

39.8. nuolat diegti intelektines saugaus eismo sistemas didžiuosiuose miestuose;

39.9. mobilių komunikacijų pagrindu sukurti efektyvią transporto registravimo ir sekimo sistemą ir su transportu susijusios viešosios informacijos mobilųjį portalą.

TRANSPORTO PLĖTRA IR APLINKOSAUGA

40. Kuriant ekonomiškai efektyvią transporto sistemą, būtina suderinti visų transporto rūšių plėtrą, teikti pirmenybę mažesnį neigiamą poveikį aplinkai darančiam transportui, didinti energinio transporto sektoriaus efektyvumą, naudoti daugiau alternatyvių ir mažiau – aplinką teršiančių degalų, mažinti aplinkos taršą.

41. Aplinkosaugos srityje valstybė, užuot kovojusi su neigiamomis poveikio aplinkai pasekmėmis, turi kontroliuoti ir reguliuoti poveikį aplinkai, raginti ūkio subjektus ir valstybės institucijas vykdyti neigiamo poveikio aplinkai ir žmonių sveikatai prevenciją. Nuoseklus ES direktyvų ir nacionalinių įstatymų, reglamentuojančių poveikį aplinkai ir žmogaus sveikatai, įgyvendinimas, gamintojų atsakomybės už aplinkos taršą didinimas – vienas svarbiausiųjų valstybės uždavinių.

42. Vietiniai atsinaujinantys biologiniai ištekliai turi tenkinti iki 15 procentų Lietuvos kuro poreikių. Turi būti sukurta reikiama teisinė bazė ir teikiama visokeriopa parama energiniam žemės ūkiui, perdirbamajai pramonei plėtoti. Turi būti sudaryta galimybė maždaug tiek pat (15 procentų) transportui skiriamų degalų poreikio tenkinti gaminant biodyzeliną ir bioetanolį. Kaip rodo kitų valstybių patirtis, plačiau panaudoti alternatyvius energijos šaltinius (biokurą, vėjo ir vandens energiją ir kt.) labiausiai trukdo naftos produktus gaminančių ir jais prekiaujančių įmonių lobistinė veikla. Valstybė turi sureguliuoti teisinius ir ekonominius alternatyvios energijos gamybos ir realizavimo klausimus.

43. Vidutinės trukmės (iki 2013 metų) tikslai turi padėti geriau organizuoti ir reguliuoti transporto eismą, kad būtų mažesnė oro tarša ir triukšmas, pasiekti, kad oro tarša ir triukšmas miestuose neviršytų leistinų normatyvų.

44. Trumpalaikiai tikslai: sukurti ekonomines ir teisines sąlygas plėtoti mažiau aplinką teršiantį ir saugesnį transportą, daugiau naudoti ne tokių kenksmingų aplinkai (suskystintosios ir gamtinės dujos, mažai sieros turintis mazutas) ir alternatyvių (biodyzelinas, bioetanolis) degalų.

EISMO SAUGUMO GERINIMAS KELIŲ TRANSPORTE

45. Saugiam eismui šalies keliais užtikrinti būtina imtis įvairių priemonių, kurios leistų siekti užsibrėžtų tikslų įgyvendinant kompleksines ar specialiąsias programas.

46. Kadangi saugaus eismo veiksnių aplinka sudėtinga ir daugialypė, saugaus eismo problemos turi būti sprendžiamos tiek visais valstybės lygiais – Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, savivaldybių institucijų, tiek ūkio subjektų ir visų eismo dalyvių glaudžiu bendradarbiavimu.

47. Svarbiausiasis vaidmuo šioje srityje tenka vykdomajai valdžiai, pradedant reikiamos įstatymų bazės formavimu ir tobulinimu, materialinių išteklių kaupimu numatytoms priemonėms įgyvendinti ir baigiant atitinkamų poveikio priemonių visuomenei taikymu.

48. Tobulindama saugaus eismo sistemą, Lietuva turi vadovautis ES transporto ministrų 2003 m. spalio 24 d. Veronoje (Italija) pasirašyta „Veronos deklaracija“, kurios vienas svarbiausiųjų uždavinių – iki 2010 metų sumažinti kelyje žuvusiųjų skaičių 50 procentų. Šiam tikslui pasiekti būtina:

48.1. saugaus eismo problemas kelti kaip socialines problemas, pabrėžiant pasekmes žmonių sveikatai ir dėl to patiriamus nuostolius;

48.2. sukurti visuomenei priimtiną, saugią ateities transporto sistemą;

48.3. skirtingas programas (transporto politikos sritis) sieti pagal bendruosius principus: pasiekiamumo, mobilumo, saugaus eismo ir aplinkosaugos;

48.4. įteisinti ilgalaikę valstybinę eismo saugumo gerinimo programą, pagal galimybes parengti atitinkamas regionines ir vietines programas;

48.5. nuolat diegti intelektines saugaus eismo sistemas didžiuosiuose miestuose;

48.6. nustatyti aiškias ir tikslias institucijų, dirbančių saugaus eismo užtikrinimo srityje, atsakomybės ir kompetencijos ribas, numatyti jų veiklos koordinavimo veiksmus valstybiniu, regioniniu ir vietiniu lygiais;

48.7. išnagrinėti galimybę (atlikti galimybių studiją) sukurti nepriklausomą padalinį, kuris stebėtų ir įvertintų eismo saugumo gerinimo rezultatus ir lygintų juos su numatytais eismo saugumo gerinimo planuose; numatyti eismo saugumo gerinimo priemones, kurios būtų diegiamos savivaldybių ir valstybinės reikšmės keliuose;

48.8. dalį lėšų, surinktų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, skirti eismo saugumui gerinti.

TRANSPORTO INFRASTRUKTŪROS ĮRENGINIŲ, KROVINIŲ IR PILIEČIŲ APSAUGA

49. Vykdant ES teisės aktus, būtina užtikrinti transporto infrastruktūros įrenginių, krovinių ir piliečių, kurie naudojasi visų rūšių transportu, nuolatinę apsaugą. Sukurti aiškią ir išsamią politiką, užtikrinančią veiksmingą transporto įrenginių, krovinių ir piliečių apsaugą. Sukurti reikiamą kontrolės sistemą ir užtikrinti, kad būtų organizuojami patikrinimai vietose.

ADMINISTRACINIŲ GEBĖJIMŲ STIPRINIMAS

50. Administracinių gebėjimų stiprinimo kryptyje pažymėtinos šios priemonės:

50.1. Tolesnis transporto sektoriaus reguliavimo teisinės bazės tobulinimas:

50.1.1. Svarbiausieji transporto sektorių reglamentuojantys teisės aktai yra iš esmės suderinti su ES teisės aktais. Tobulinant transporto sektoriaus teisinę bazę, svarbiausia laiku reaguoti į naujus poreikius. Atsižvelgiant į tai, kad Europos Komisijos transporto politikoje (Baltoji knyga: Europos transporto politika iki 2010 metų. – 2001), taip pat šioje Strategijoje ypač daug dėmesio skiriama atskirų transporto rūšių plėtros subalansavimui bei jų efektyviai sąveikai per intermodalinių transportavimo procesų plėtotę, atsiranda poreikis parengti palankią teisinę bazę modernioms įvairių transporto rūšių technologijoms ir procesams plėtoti. Skatinant šiuolaikinių intermodalinio transporto technologijų diegimą, reikia įteisinti valstybės paramą kofinansuojant inovacijas ir mokslo tiriamuosius darbus šioje srityje. Be to, tobulinant transporto sektoriaus reguliavimo teisinę bazę, derėtų reikiamą dėmesį skirti teisės aktų, skatinančių privataus ir viešojo kapitalo partnerystės principo taikymą finansuojant transporto infrastruktūros plėtrą, rengimui.

50.1.2. Pasinaudojant Europos valstybių gerąja patirtimi (čia galėtų būti pasitelkta Skandinavijos šalių patirtis), reikia sukurti skaidrią teisinę bazę, tobulesnę už dabartinę, leidžiančią modernizuoti ir plėtoti viešąjį keleivinį transportą, plačiau taikyti rinkos ekonomikos elementus, pasitelkti privatų kapitalą ir pagerinti teikiamų paslaugų kokybę. Pirmiausia būtina užtikrinti laisvą ir skaidrų operatorių, kurie gali teikti labai geros kokybės paslaugas ir kurių reputacija bei finansinis pajėgumas atitinka nustatytus reikalavimus, patekimą į šią rinką.

50.2. Tolesnis institucinių pajėgumų stiprinimas:

50.2.1. Susisiekimo ministerijoje reikėtų sustiprinti geležinkelių transporto sektorių reguliuojantį padalinį, kad būtų užtikrintas šios svarbios transporto rūšies strateginis planavimas ir plėtra.

50.2.2. Reikėtų didinti Susisiekimo ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos, Finansų ministerijos departamentų ir savivaldybių administracijų atitinkamų struktūrinių padalinių atsakomybę ir gebėjimus planuoti bei koordinuoti transporto programas.

VII. SVARBIAUSIEJI ATSKIRŲ TRANSPORTO SEKTORIŲ UŽDAVINIAI IR PRIEMONĖS

KELIŲ TRANSPORTO MODERNIZAVIMAS IR PLĖTRA

51. Svarbiausieji kelių transporto modernizavimo ir plėtros uždaviniai:

51.1. integruoti Lietuvos kelių transporto tinklą į ES kelių transporto sistemą techniniais technologiniais ir teisinio reguliavimo aspektais, pasinaudojant patogia šalies geografine ir geopolitine padėtimi, didinant Lietuvos transporto įmonių galimybes ir vaidmenį tarptautinėje kelių transporto paslaugų rinkoje;

51.2. integruoti krašto kelių tinklą į ES kelių transporto sistemą, užtikrinant tarpregionines jungtis su transeuropiniu kelių tinklu, ir vietinės reikšmės kelių tinklą, suformuojant visą regionų plėtrai būtiną infrastruktūrą, papildant kelių tinklą trūkstamomis grandimis ir išvengiant nepakankamo pralaidumo vietų;

51.3. siekti, kad Lietuvos kelių tinklo techniniai parametrai atitiktų racionalų gamybinių jėgų išdėstymą ir patvirtintą kai kurių ūkio šakų plėtrą atskiruose regionuose, mažintų transportavimo išlaidas ir suteiktų galimybių keleiviniam ir krovininiam transportui laisvai judėti šalies teritorijoje;

51.4. siekti, kad šalies ir miestų kelių transporto sistemos būtų kompleksiškos ir integruotos. Tai padėtų racionaliai ir efektyviai naudoti lėšas infrastruktūros plėtrai: spręsti susisiekimo problemas tiek užmiestyje, tiek miestuose, plėtoti tranzitinius transporto koridorius ar aplinkkelius;

51.5. visokeriopai skatinti šalies gyventojus naudotis viešojo transporto paslaugomis, kad nebedidėtų lengvųjų automobilių srautai ir gatvių bei kelių tinklo apkrova, ypač didžiuosiuose miestuose;

51.6. Lietuvos miestų viešojo transporto paslaugų lygį (pasiekiamumo, kelionės trukmės, važiavimo kokybės ir kiti rodikliai) priartinti prie keleivių vežimo paslaugų kokybės lygio pažangiosiose ES valstybėse;

51.7. miesto viešojo transporto maršrutų tinklą patobulinti taip, kad jis tenkintų keleivių poreikius teritorijos aptarnavimo požiūriu;

51.8. subalansuoti miestų ir rajonų maršrutinio keleivinio transporto sistemos finansavimo mechanizmą, kad jis būtų veiksmingas rinkos ekonomikos sąlygomis, skatintų keleivinio transporto įmonių konkurenciją teikiant keleivių vežimo paslaugas;

51.9. laikytis socialinių principų formuojant viešojo transporto paslaugų pasiūlą ir jų tarifus;

51.10. diegti ir plėtoti įvairių transporto rūšių sąveiką vežant keleivius;

51.11. plėtoti tarptautinius maršrutus, efektyviau naudotis modernizuojamų TEN-T tinklų galimybėmis;

51.12. įgyvendinti suderintą su ES reikalavimais kelių transporto teisinę bazę, techninius standartus ir įmonių veiklos techninius reglamentus;

51.13. kurti aplinkai palankią kelių transporto sistemą, pirmenybę teikti mažesnį neigiamą poveikį aplinkai darančiam transportui, didinti energinį kelių transporto sektoriaus efektyvumą, daugiau naudoti alternatyvių ir aplinką mažiau teršiančių degalų, kad mažėtų aplinkos tarša;

51.14. ekologizuoti keleivių susisiekimo sąlygas, skatinti gyventojus pasirinkti alternatyvius susisiekimo būdus, modernizuoti ir tobulinti bevariklio transporto infrastruktūrą, miestuose ir gyvenvietėse kurti nuo motorinio transporto eismo atskirtas dviračių ir pėsčiųjų takų sistemas;

51.15. formuoti neįgaliųjų susisiekimo sistemą – parengti būtiną infrastruktūrą, organizuoti invalidų paramos autobusų eismą, pritaikyti jų poreikiams miestų gatvių perėjas, šaligatvius, prieigas prie traukos punktų, viešojo transporto stoteles ir automobilių stovėjimo aikšteles;

51.16. formuoti kelių transporto saugaus eismo sistemą, stiprinti eismo dalyvių saugumo prevenciją, gerinti eismo reguliavimo sąlygas, modernizuoti kelių infrastruktūrą (gerinti jos geometriją ir tobulinti dangą), griežtinti kelių transporto priemonių techninės būklės kontrolę;

51.17. numatomiems strateginiams tikslams ir uždaviniams įgyvendinti siūlomos priemonės pagal prioritetus ir jų įgyvendinimo galimybes skirstomos į trumpalaikės (iki 2006 metų), vidutinės (2007–2013 metai) ir ilgalaikės (iki 2025 metų) trukmės perspektyvines priemones.

Priemonės, numatomos įgyvendinti iki 2006 metų

52. Priemonėse, numatomose įgyvendinti iki 2006 metų, didžiausias prioritetas skiriamas kelių infrastruktūros modernizavimui ir plėtrai, kad svarbiausios Lietuvos transporto magistralės ir mazgai atitiktų transeuropiniams tinklams keliamus kokybės ir techninius parametrus, o tarptautinės svarbos projektai būtų parengti ir teikiami Europos Komisijai Sanglaudos fondo finansavimui gauti:

52.1. plėtojant IXB transporto koridorių (sutampantį su TEN-T), modernizuoti kelią Vilnius–Kaunas–Klaipėda: platinti ir stiprinti kelio dangą, įrengti skirtingų lygių sankryžas, remontuoti tiltus ir viadukus, diegti eismo saugumo ir aplinkosaugos priemones;

52.2. plėtojant IXD transporto koridorių (sutampantį su TEN-T), rekonstruoti kelią Marijampolė–Kybartai: paplatinti kelio dangą iki 9 metrų pločio ir įgyvendinti aplinkosaugos priemones;

52.3. plėtojant „Via Baltica“ kelią, stiprinti ir platinti kelio dangą, remontuoti tiltus ir viadukus, įgyvendinti eismo saugumo ir aplinkosaugos priemones;

52.4. plėtojant IA transporto koridorių (sutampantį su TEN-T), stiprinti kelio Ryga–Šiauliai–Tauragė–Kaliningradas dangą;

52.5. plėtojant aplinkkelių ir skirtingo lygio sankryžų statybą bei pakelės infrastruktūros sistemos kūrimą E lygio magistralėse, atlikti transeuropinių kelių E85, E272, E28 atskirų ruožų plėtrą: stiprinti ir platinti kelio dangą, įgyvendinti eismo saugumo ir aplinkosaugos priemones, remontuoti ir rekonstruoti esamus tiltus ir viadukus;

52.6. tęsiant magistralinių kelių rekonstrukciją, tobulinant krašto ir rajoninių kelių techninius parametrus iki šalies ir tarptautiniu požiūriu suderinto lygio, įgyvendinant eismo saugumo ir aplinkosaugos priemones, mažinant automobilių emisijos ir triukšmo poveikį, parengti ir įgyvendinti projektus, finansuojamus ES paramos fondų ir Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšomis:

52.6.1. toliau vykdyti Lietuvos kelių (žvyrkelių) asfaltavimo programą;

52.6.2. integruoti į rengiamus kelių transporto infrastruktūros plėtros projektus bevariklio transporto infrastruktūros kūrimą. Eismo saugumo ir aplinkosaugos gerinimo tikslais įrengti apie 100 kilometrų dviračių ir pėsčiųjų takų, rekonstruoti 8 sankryžas, įrengti atitvarus, įgyvendinti atitinkamų ES teisės aktų reikalavimus;

52.6.3. siekiant atnaujinti krašto ir rajoninių kelių dangą, paplatinti 125 kilometrų kelių ruožus, sustiprinti 139 kilometrų kelių ruožus;

52.6.4. rekonstruoti krašto ir rajoninius kelius;

52.7. siekiant geriau integruoti krovininį transportą į žemyno vežėjų rinką, stiprinti savo pozicijas joje, gerinti vietinių ir tarptautinių paslaugų kokybę, artimiausiu metu būtina įgyvendinti šias prioritetines priemones:

52.7.1. užbaigti vykdyti pereinamojo laikotarpio teisės aktų (tachografų įdiegimas – iki 2006 m. sausio 1 d., finansinio pajėgumo užtikrinimas – iki 2007 m. sausio 1 d.) įgyvendinimo plano priemones;

52.7.2. tobulinti sunkiojo krovininio transporto rinkliavų surinkimo sistemą (infrastruktūros naudotojų rinkliava);

52.7.3. suderinti pagrindinius transporto srities teisės aktus ir techninius reglamentus su ES teisine sistema ir su transporto sistemoje taikomais standartais;

52.8. plėtoti viešojo keleivinio transporto paslaugų rinką pagal reguliuojamos konkurencijos modelį, labiau subalansuoti paklausos ir pasiūlos santykį šioje rinkoje. Savivaldybėms, atstovaujant gyventojų interesams, pagal miesto ar rajono biudžeto galimybes tikslinga suformuoti ir nuolat atnaujinti maršrutinio transporto tinklus, nustatyti paslaugų apimtį ir kokybės lygį, kad būtų tenkinami kintantys šalies gyventojų susisiekimo poreikiai:

52.8.1. baigiant restruktūrizaciją, savivaldybių administracijose tikslinga sukurti viešąjį keleivinį transportą koordinuojančius struktūrinius padalinius ir didinti jų darbuotojų gebėjimus, užtikrinant šalies gyventojų aprūpinimą reguliaraus susisiekimo keleiviniu transportu, sukurti kelių infrastruktūrą, būtiną socialiniams, ekonominiams ir rekreaciniams poreikiams tenkinti;

52.8.2. tobulinti viešojo transporto paslaugų sistemos formavimą: sudaryti vienodas patekimo į keleivių vežimo paslaugų rinką sąlygas licencijuotiems Lietuvos vežėjams, didinti transporto įmonių konkurencingumą;

52.8.3. užtikrinti maršrutinio transporto paslaugų finansavimą, sudaryti veiksmingą nuostolių kompensavimo ir veiklos subsidijavimo mechanizmą;

52.8.4. vykdyti maršrutinio transporto paslaugų stebėseną ir kokybės kontrolę;

52.8.5. įdiegti keleivių vežėjų pasirengimo dirbti tarptautinėje ir vietinėje rinkoje kvalifikacijos kėlimo sistemą;

52.8.6. viešojo transporto paslaugas derinti su asmeninių lengvųjų automobilių naudotojų poreikiais, pritaikyti maršrutinį transportą žmonėms su negalia;

52.8.7. aiškinti visuomenei saugaus eismo svarbą, mokyti eismo dalyvius eismo saugumo ir pagalbos teikimo, griežtinti transporto priemonių techninės būklės priežiūrą ir eismo kontrolę, gerinti eismo sąlygas keliuose;

52.8.8. vykdyti valstybinę eismo saugos stebėseną, kaupti duomenų banką, realizuoti specialiąsias saugaus eismo programas.

Priemonės, numatomos įgyvendinti iki 2013 metų

53. Priemonėse, numatomose įgyvendinti iki 2013 metų, prioritetas skiriamas keliams modernizuoti ir plėtoti, visų lygių kelių tinklui visiškai suformuoti, trūkstamoms jungtims įgyvendinti ir eismo organizavimo technologijoms modernizuoti:

53.1. toliau plėtojant E lygio magistralių tinklo tobulinimą, aplinkkelių ir skirtingo lygio sankryžų statybą, pakelės infrastruktūros sistemos kūrimą, plėsti atskirus transeuropinių kelių ruožus, stiprinti ir platinti kelių dangą, įgyvendinti eismo saugumo ir aplinkosaugos priemones;

53.2. modernizuotus pagal Europos standartus Lietuvos kelių tinklus sujungti su Lenkijos, o per ją – ir su kitų ES valstybių transeuropinių tinklų sistema, kad būtų galima susisiekti su svarbiausiais ES valstybių miestais, turizmo ir kultūros centrais;

53.3. tobulinti jungtis su TEN-T tinklu;

53.4. tobulinti krašto ir rajoninių kelių techninius parametrus iki šalies ir tarptautiniu požiūriu suderinto lygio, įgyvendinti eismo saugumo ir aplinkosaugos priemones;

53.5. didinti asfaltuojamų žvyrkelių skaičių, mažinti neigiamą transporto poveikį aplinkai;

53.6. integruoti regioninės reikšmės kelių tinklą į tarptautinės reikšmės magistralių tinklą;

53.7. plėtoti dviračių ir pėsčiųjų takų tinklą miestuose, gyvenvietėse ir užmiesčio keliuose;

53.8. didinti gatvių pralaidumą, toliau tiesti miestų aplinkkelius, rekonstruoti ir statyti naujus infrastruktūros objektus ir statinius (tiltus, viadukus, skirtingo lygio sankryžas), juos integruoti į esamus gatvių tinklus;

53.9. miestų aplinkkelius ir užmiesčio kelius integruoti į susiformavusius miestų gatvių tinklus, susieti juos naujomis įvažiavimo magistralėmis, skirtingo lygio sankryžomis, trūkstamais tiltais per upes;

53.10. diegti kelių transporte informacines sistemas, informuojančias apie eismo sąlygas, eismo sutrikimus, taikomas eismo valdymo priemones, automobilių statymo galimybes, viešojo transporto teikiamas paslaugas, pakelės infrastruktūrą;

53.11. didžiuosiuose Lietuvos miestuose diegti modernias koordinuoto automatinio eismo valdymo sistemas, reaguojančias į eismo pokyčius;

53.12. užtikrinti darnią transporto infrastruktūros objektų rekonstrukciją ar plėtrą miestuose ir užmiestyje pagal planuojamų teritorijų naudojimo ir tvarkymo reikalavimus, taikyti priemones, mažinančias neigiamą transporto poveikį aplinkai;

53.13. labiau koncentruoti miestų, naujų rajonų ir gyvenviečių užstatymą, projektuoti kompleksinius visuomeninius centrus, kurie generuotų keleivių srautus, pakankamus aptarnauti viešuoju maršrutiniu transportu;

53.14. pritaikyti miesto ir tarpmiestinį viešąjį maršrutinį transportą ir jo stotis (terminalus) keleivių dviračiams (neišardytiems), vaikų ir invalidų vežimėliams vežti ir laikyti;

53.15. susieti pagrindinėmis dviračių trasomis tankiausiai gyvenamus miesto rajonus su miesto centrais, didžiausiomis darbo ir mokymosi vietų teritorijomis, mokyklomis, universitetais, stambiais prekybos, laisvalaikio organizavimo objektais, didelėmis įmonėmis ir tarnybomis;

53.16. krovininio transporto plėtros vidutinės trukmės prioritetai skiriami multimodalinio transporto plėtrai, integracijai į ES rinką, tarptautinio bendradarbiavimo klausimams Baltijos jūros regione ir tranzito paslaugų plėtrai:

53.16.1. laipsniškai diegti aplinkosaugos priemones automobilių transporte: skatinti perėjimą prie alternatyvių, mažiau aplinką teršiančių degalų; griežtinti reikalavimus, keliamus išmetamosioms dujoms ir triukšmo lygiui;

53.16.2. parengti vidinių muitinės postų stambinimo koncepciją remiantis prekių srautų analize ir jų kaitos tendencijomis;

53.16.3. pertvarkyti pasienio kontrolės postus su Rusija ir Baltarusija pagal Šengeno reikalavimus;

53.16.4. sukurti valstybės paramos kombinuotojo transporto plėtrai ir šios transporto rūšies skatinimo sistemą (remiantis atitinkamomis ES direktyvomis, planinio laikotarpio pradžioje reikia parengti norminius aktus, kurie skatintų privačią iniciatyvą ir leistų pritraukti investicijas intermodalinio ir kombinuotojo transporto logistikos centrams, ateityje turėsiantiems svarbią reikšmę tranzitinio vežimo plėtrai, steigti);

53.16.5. pasirengti kurti profesionalių vairuotojų pirminio mokymo ir periodinio kvalifikacijos kėlimo sistemą; įdiegti ją pagal ES reikalavimus;

53.16.6. didinti reikalavimus, keliamus automobilių techninei būklei dėl automobilių emisijos ir triukšmo poveikio mažinimo, įgyvendinti priemones avaringumui mažinti;

53.16.7. tobulinti vežėjų (krovinių ir keleivių) kvalifikacijos kėlimo sistemą;

53.17. keleivinio transporto vidutinės trukmės laikotarpio prioritetai skiriami viešojo maršrutinio transporto paslaugoms ir lengvųjų automobilių naudojimui subalansuoti, laikantis nacionalinės teritorinės plėtros principų ir ES direktyvų keisti modalinį pasiskirstymą miesto transporte, suteikiant pirmenybę viešajam susisiekimui, pėstiesiems ir dviratininkams:

53.17.1. modernizuoti keleivinio transporto įmonių transporto priemonių parkus, keleivių vežimui taikyti švarias technologijas, diegti modernias maršrutinio transporto eismo valdymo informacines sistemas miestuose;

53.17.2. integruoti išorinio ir vidaus keleivinio transporto paslaugas – skatinti vieno bilieto sistemą, išorinio keleivinio transporto terminalus (oro, jūrų, upių uostų ir geležinkelio stočių) jungti su vidaus susisiekimo sistema, užtikrinti gerą susisiekimą miestuose ir gyvenvietėse;

53.17.3. pertvarkyti tarifų ir bilietų sistemas, kad jos atitiktų Lietuvos miestų gyventojų socialines ekonomines sąlygas ir galimybes, užtikrintų reikiamo dydžio įplaukas, skatintų aktyviau naudotis viešuoju transportu;

53.17.4. diegti naujosios kartos maršrutinio transporto sistemas, skatinti plačiau pereiti prie elektros energiją naudojančio ir mažiau aplinką teršiančio transporto;

53.17.5. lengvųjų automobilių naudojimą derinti prie viešojo maršrutinio transporto sistemos darbo, įrengti automobilių laikymo aikšteles prie persėdimo į maršrutinį transportą punktų, riboti ir drausti lengvųjų automobilių judėjimą senamiesčiuose, centrinėse miestų dalyse ir tankaus užstatymo gyvenamųjų rajonų centruose, kur tikslinga įrengti susisiekimo pėsčiomis ir bevarikliu transportu zonas;

53.17.6. skatinti naudoti švarų kurą (taikant 20 procentų viso kuro sudarantį pakaitalą), taikyti elektromobilius ir hibridinius automobilius miesto kelionėms, ypač miesto aptarnavimo srityje, vengti transporto kamščių ir oro taršos intensyviai lankomose miestų ir gyvenviečių vietose;

53.17.7. tobulinti keleivių aptarnavimo ir paslaugų koordinavimo srityje dirbančių darbuotojų kvalifikacijos kėlimo sistemą;

53.17.8. diegti informacines technologijas, kad kompiuterių ir interneto naudojimas pakeistų dalį priverstinių kelionių keleiviniu maršrutiniu arba individualiu transportu.

Priemonės, numatomos įgyvendinti iki 2025 metų

54. Ilgalaikio perspektyvinio laikotarpio infrastruktūros plėtros prioritetai skiriami naujoms transporto technologijoms taikyti ir transporto veiklai modernizuoti, siekiant sudaryti geras eismo sąlygas šalies ir užsienio vartotojams. Iki 2025 metų numatoma:

54.1. užtikrinti visuose magistraliniuose keliuose stabilaus ir saugaus eismo sąlygas;

54.2. užbaigti asfaltuoti krašto ir rajoninius kelius, kuriais kursuoja viešasis maršrutinis transportas, valstybiniame kelių tinkle asfaltuotų kelių dalį padidinti iki 80 procentų;

54.3. modernizuoti magistralinių kelių tinklą, kad jis atitiktų ES reikalavimus;

54.4. tobulinti viso kelių tinklo eismo saugumo ir aplinkosaugos priemones;

54.5. nutiesti reikiamus pėsčiųjų ir dviračių takus miestuose ir gyvenvietėse, integruoti juos į bendrą susisiekimo sistemą įrengiant dviračių laikymo aikšteles prie galinių viešojo transporto stotelių;

54.6. krovininio transporto veiklą numatoma modernizuoti diegiant intelektines technologijas, sukuriant ir įdiegiant kompiuterizuotą sistemą, sudarančią galimybes naudoti elektroninę įrangą rinkliavoms už naudojimąsi infrastruktūra rinkti, transporto techninei būklei, vairuotojų darbo ir poilsio režimui kontroliuoti;

54.7. keleivinio transporto plėtros ilgalaikio perspektyvinio laikotarpio prioritetai skiriami naujoms technologijoms miestų transporte diegti, gyventojams skatinti naudotis viešojo maršrutinio transporto paslaugomis ir gyventojų priverstinio važiavimo poreikiui mažinti, dalį kelionių pakeičiant informacinių technologijų teikiamomis susisiekimo galimybėmis:

54.7.1. kurti bendras (intermodalines) paslaugas teikiančią sistemą, tobulinti įvairių keleivių vežimo transporto rūšių tarpusavio sąveiką, steigti bendrus įvairių transporto rūšių paslaugų terminalus, keleivių patogumui įdiegti vieno elektroninio bilieto koncepciją;

54.7.2. derinti bilietų platinimo sistemą su viso žemyno išankstinio bilietų užsakymo sistema ir integruotis į ją;

54.7.3. įgyvendinti pertvarkytas tarifų ir bilietų platinimo sistemas, kurios užtikrintų reikiamo dydžio įplaukų apsaugą ir skatintų aktyviau naudotis viešuoju transportu;

54.7.4. plėtoti turizmo sausumos keliais Baltijos jūros regione ir Europos žemyne programas;

54.7.5. įdiegti tobulesnes informacines miestų keleivinio transporto valdymo ir eismo kontrolės sistemas;

54.7.6. diegti naujas miestų transporto technologijas, tiesti pajėgesnes ir modernesnes viešojo transporto linijas, modernizuoti esamą transporto priemonių parką;

54.7.7. įrengti saugią ir patogią bevariklio transporto infrastruktūrą;

54.7.8. tobulinti neįgaliųjų aptarnavimo transporto programas, taikyti naujas technologijas, integruoti jiems skirtas paslaugas į bendrą susisiekimo sistemą;

54.7.9. taikyti alternatyvius degalus, diegti aplinkai saugias technologijas, priimti mažiausiai ekologiškai kenksmingus transporto planavimo sprendimus.

GELEŽINKELIŲ TRANSPORTO MODERNIZAVIMAS IR PLĖTRA

55. Geležinkelių transporto ilgalaikės plėtros pagrindiniai uždaviniai:

55.1. parengti teisinę bazę ir stiprinti rinkos reguliavimo instituciją siekiant efektyviai veikti ES geležinkelių transporto rinkoje;

55.2. baigti geležinkelių sektoriaus restruktūrizavimą;

55.3. sukurti stiprią ir efektyvią eismo saugumo kontrolės sistemą;

55.4. sukurti vientisą geležinkelių aplinkosaugos sistemą, apimančią visus galimus (oro, vandens, dirvožemio) taršos šaltinius;

55.5. modernizuoti infrastruktūrą, leidžiančią veiksmingai integruotis į ES transporto sistemą, modernizavimo darbus vykdyti pagal AGC ir AGTC susitarimus bei Europos Tarybos ir Parlamento gaires dėl transeuropinių tinklų plėtros;

55.6. vykdyti pagal ES teisės aktus Lietuvos geležinkelių transporto sektoriaus reformą, kad padidėtų šalies geležinkelių konkurencingumas Europos transporto paslaugų rinkoje;

55.7. įsigyti keleivinių ir prekinių riedmenų, atitinkančių modernizuotos infrastruktūros parametrus;

55.8. užtikrinti geležinkelių transporto saugą atsižvelgiant į tai, jog didėjantis tarptautinių paslaugų poreikis tinklo ir sistemos tarpusavio suderinamumo požiūriu, rinkos atvėrimas verčia iš naujo įvertinti geležinkelių saugumo problemas. Sistemų suderinamumas turėtų užtikrinti tokį pat (o gal net ir didesnį) saugumo lygį, nei šiuo metu pasiektas kiekvienoje ES valstybėje. Kaip tik todėl Europos Tarybos direktyvoje 96/48/EB dėl transeuropinės greitųjų geležinkelių sistemos sąveikos ir Europos Tarybos direktyvoje 2001/16/EB dėl transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos sąveikos saugumas minimas kaip vienas būtiniausių transeuropinės geležinkelių sistemos eksploatavimo reikalavimų. Tai skatina imtis veiksmų techniniu ir administraciniu lygiais:

55.8.1. techniniu lygiu būtina apibrėžti kiekvienos geležinkelio sistemos sudedamosios dalies (bėgių, riedmenų, signalinės sistemos, darbo procedūrų ir panašiai) standartus;

55.8.2. administraciniu lygiu būtina nustatyti visų sistemos darbuotojų, pradedant infrastruktūros vadybininkais, baigiant susisiekimo institucijų atstovais (nepamirštant nei geležinkelių transporto bendrovių, nei valstybinių institucijų atstovų), pareigas ir atsakomybę. Tai turėtų būti vykdoma pagal akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ saugaus eismo programą, kurią numatoma parengti ir susisiekimo ministro įsakymu patvirtinti dar 2005 metais.

56. Kad būtų galima sėkmingai integruotis į transeuropinio geležinkelių tinklo struktūras, padidinti traukinių važiavimo greičius ir eismo saugumą, įgyvendinti ES keliamus reikalavimus dėl aplinkos taršos, užtikrinti efektyvų susisiekimą tarp Vakarų ir Rytų teikiant keleivių ir krovinių vežimo paslaugas, iki 2025 metų būtina įgyvendinti toliau numatomas priemones.

Priemonės, numatomos įgyvendinti iki 2006 metų

57. Iki 2006 metų numatoma:

57.1. baigti derinti Lietuvos statybų techninius reglamentus su tarptautiniais ir ES standartais;

57.2. pradėti Vilniaus–Kauno geležinkelių linijos modernizavimą, kad keleiviniai traukiniai galėtų važiuoti 160 km/h, o prekiniai traukiniai – 120 km/h greičiu;

57.3. paleisti Lietuvos tiesioginį keleivinį traukinį su automatiškai keičiamu aširačių pločiu maršrutu Vilnius–Varšuva;

57.4. baigti tiesti šviesolaidines skaitmenines linijas IXB ir IXD Europos transporto koridoriuose (sutampančiuose su transeuropiniais tinklais) ir modernizuoti automatinį telefono ryšį, sujungti šias linijas su kaimyninių šalių komunikacijų tinklais;

57.5. rengti techninę dokumentaciją Kenos–Kybartų geležinkelių linijai elektrifikuoti;

57.6. išspręsti specialistų rengimo ir kvalifikacijos kėlimo klausimus, tam panaudojus visą Lietuvos geležinkelių transporto mokslinį ir gamybinį potencialą. Tai leistų pagerinti rengiamų geležinkelių specialistų kvalifikaciją ir sutaupyti lėšų;

57.7. pradėti su IX Europos transporto koridoriumi sutampančiuose transeuropiniuose tinkluose skirstymo stočių modernizavimo darbus (Vaidotai, Radviliškis);

57.8. pradėti rekonstruoti Kauno geležinkelio tunelį;

57.9. modernizuoti riedmenų automatinės kontrolės prietaisus (RAKP);

57.10. pradėti dviejų lygių pervažų įrengimą Vilniaus–Kauno linijoje (IX Europos transporto koridorius – TEN-T);

57.11. pradėti modernizuoti radijo ryšį;

57.12. pradėti įgyvendinti keleivinių riedmenų atnaujinimo programą;

57.13. modernizuoti uosto ir geležinkelių transporto sąveiką (Klaipėdos geležinkelio mazgo plėtra: I etapas – Pauosčio kelyno plėtra);

57.14. pradėti diegti geležinkelių linijų ir stočių pralaidumą didinančias priemones (antrųjų kelių tiesimas, stočių kelių ilginimas 6000 tonų traukiniams priimti, signalizacijos įrenginių modernizavimas);

57.15. rekonstruoti Vilniaus geležinkelio stoties centrinę požeminę pėsčiųjų perėją ir stoginę virš jos – I etapas;

57.16. atkurti ir modernizuoti Kužių–Mažeikių linijos infrastruktūrą – I etapas;

57.17. atkurti ir modernizuoti Vilniaus–Stasylų linijos infrastruktūrą – I etapas;

57.18. parengti aplinkosaugos programą.

Priemonės, numatomos įgyvendinti iki 2013 metų

58. Iki 2013 metų numatoma:

58.1. baigti akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ restruktūrizavimą;

58.2. baigti Vilniaus–Kauno geležinkelių linijos modernizavimą;

58.3. atkurti ir modernizuoti Klaipėdos–Pagėgių linijos infrastruktūrą;

58.4. atkurti ir modernizuoti Obelių–Radviliškio linijos infrastruktūrą;

58.5. modernizuoti Kaišiadorių–Klaipėdos ir Kauno–Kybartų geležinkelių linijas, kad keleiviniai traukiniai pasiektų 160 km/h, o prekiniai traukiniai – 120 km/h greitį;

58.6. parengti geležinkelio riedmenų atnaujinimo strategiją, koreguoti ją pagal prognozuojamą krovinių ir keleivių srautą;

58.7. nutiesti šviesolaidines skaitmenines linijas likusiose geležinkelių magistralėse ir baigti komunikacijų modernizavimą;

58.8. elektrifikuoti IX Europos transporto koridoriaus TEN-T linijas Kena–Vilnius ir Kaunas–Kybartai;

58.9. rekonstruoti Vilniaus geležinkelio stoties centrinę požeminę pėsčiųjų perėją ir stoginę virš jos – II etapas;

58.10. baigti (IX Europos transporto koridoriaus TEN-T) skirstymo stočių modernizavimą;

58.11. baigti Kauno geležinkelio tunelio rekonstrukciją;

58.12. toliau diegti geležinkelių linijų pralaidumą didinančias priemones (antrųjų kelių tiesimas, stočių kelių ilginimas 6000 tonų traukiniams priimti, signalizacijos įrenginių modernizavimas);

58.13. baigti radijo ryšio modernizavimo darbus;

58.14. modernizuoti signalizaciją ir elektros tiekimą ruožuose Kena–Kybartai ir Radviliškis–Šiauliai (IX Europos transporto koridorius TEN-T);

58.15. nutiesti europinio standarto geležinkelių liniją nuo Lietuvos ir Lenkijos valstybinės sienos iki Kauno (2010 metais) ir sukurti intermodalinio transporto mazgą („Rail Baltica“ projektas);

58.16. baigti įrengti dviejų lygių pervažas Vilniaus–Kauno linijoje;

58.17. parengti geležinkelio riedmenų dislokavimo planą su būtinomis priežiūros ir remonto bazėmis bei reikiama įranga;

58.18. parengti „Rail Baltica“ nuo Kauno iki Lietuvos ir Latvijos valstybinės sienos europinio standarto geležinkelių linijos projektą ir pradėti tiesti šią liniją;

58.19. atkurti ir modernizuoti Kužių–Mažeikių linijos infrastruktūrą – II etapas;

58.20. atkurti ir modernizuoti Vilniaus–Stasylų linijos infrastruktūrą – II etapas;

58.21. atkurti ir modernizuoti Klaipėdos–Pagėgių linijos infrastruktūrą – II etapas;

58.22. vykdyti aplinkosaugos programą.

Priemonės, numatomos įgyvendinti iki 2025 metų

59. Iki 2025 numatoma:

59.1. nutiesti europinio standarto geležinkelių liniją nuo Kauno iki Lietuvos ir Latvijos valstybinės sienos (2014 metais);

59.2. elektrifikuoti Kaišiadorių–Klaipėdos geležinkelių liniją (IX Europos transporto koridorius TEN-T), esant ekonominiam projekto pagrindimui;

59.3. įdiegti naujas krovinių vežimo geležinkelių transportu technologijas.

VANDENS TRANSPORTO MODERNIZAVIMAS IR PLĖTRA

60. Svarbiausieji vandens transporto modernizavimo ir plėtros uždaviniai:

60.1. didinti tiek Lietuvos, tiek tranzitinių keleivių ir krovinių vežimo vandens transportu galimybes, Klaipėdos jūrų uosto ir Būtingės terminalo konkurencingumą, vidaus vandenų transporto pajėgumą Baltijos jūros regione;

60.2. plėtoti trumpųjų nuotolių laivybą ir jūrų greitkelius, vidaus vandenų, multimodalinį bei intermodalinį transportą, steigti linijas, jungiančias Klaipėdos jūrų ir vidaus vandenų uostus su kitais Europos uostais, geriau panaudoti Klaipėdos uosto rezervines teritorijas uosto laivybos reikmėms, skatinti jūrų ir vidaus vandenų transportą, kad Lietuva prisidėtų prie transeuropinio laivybos tinklo, taip pat tarptautinės reikšmės vidaus vandenų – E kategorijos – kelių (AGN) tinklo sudarymo.

Priemonės, numatomos įgyvendinti iki 2006 metų

61. Iki 2006 metų numatoma:

61.1. toliau rekonstruoti esamas Klaipėdos jūrų uosto krantines ir pastatyti naujas krantines (apie 1000 metrų, įskaitant 50–70 metrų Kuršių marių akvatorijos, gylis – 12,5 metro), prie kurių būtų galima įrengti modernų Ro-Ro-Lo-Lo integruotų laivų ir trečios ar ketvirtos kartos konteinerių laivų terminalą;

61.2. parengti Klaipėdos jūrų uosto 2006–2010 metų investicijų programą ir pradėti ją vykdyti;

61.3. parengti teisinę bazę Šventosios valstybinio jūrų uosto atstatymui;

61.4. parengti šiaurinės Klaipėdos jūrų uosto dalies geležinkelio aplinkkelio į pietinę uosto dalį įvertinimo studiją;

61.5. parengti Klaipėdos jūrų uosto infrastruktūrą ir suprastruktūrą didesnio tonažo laivams aptarnauti įvairiose uosto dalyse;

61.6. pastatyti Klaipėdos jūrų uosto keleivinių krovininių keltų terminalą;

61.7. parengti Klaipėdos jūrų uosto teritoriją su jūrų transportu susijusiai krovos ir logistikos veiklai;

61.8. parengti naujas logistikos centrų schemas sutelkiant visas logistikos grandies dalis (prekių siuntėjus, laivų savininkus, kelių ir geležinkelių bei kitus operatorius) į vieną centrą;

61.9. parengti jūrų greitkelių projektus (pritaikant juos laivybos linijose tarp Klaipėdos ir Vokietijos, Švedijos, Danijos ir kitų šalių uostų);

61.10. stiprinti vandens transporto teisinę bazę siekiant atnaujinti ir plėtoti jūrų bei vidaus vandenų laivynus;

61.11. stiprinti laivybos eismo stebėseną ir kontrolę;

61.12. parengti Lietuvos vidaus vandenų kelių plėtros galimybių integruojant Lietuvos vidaus vandenų kelius į Europos vidaus vandenų kelių sistemą studiją;

61.13. parengti Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto plėtros iki 2025 metų programą;

61.14. įvertinti vidaus vandenų uostų ir prieplaukų būklę, pateikti siūlymus dėl jų atkūrimo.

Priemonės, numatomos įgyvendinti iki 2013 metų

62. Iki 2013 metų numatoma:

62.1. pritaikyti esamas Klaipėdos jūrų uosto dalis didesnio tonažo ir naujosios kartos laivams priimti, modernioms technologijoms diegti;

62.2. parengti Klaipėdos jūrų uosto laivybos kanalo ir akvatorijos gilinimo iki didžiausio leistino gylio galimybių studiją;

62.3. įgyvendinti naują jūrų transporto valdymo sistemą (laivų „juodosios dėžės“, GALILEO programa);

62.4. įgyvendinti Jungtinių Tautų Organizacijos (toliau vadinama – JTO) ir ES reglamentus dėl viengubo korpuso tanklaivių likvidavimo;

62.5. susiklosčius palankiai rinkos situacijai, pradėti statyti giliavandenį Klaipėdos jūrų uostą, kurio galutinis planuojamas pajėgumas būtų iki 40 mln. tonų, gylis prie krantinių – iki 17 metrų;

62.6. įdiegti bendrą Lietuvos Respublikos jūrų uostų (Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ir Būtingės naftos terminalo) informacinę sistemą;

62.7. rekonstruoti Šventosios valstybinį jūrų uostą (plėtojant infrastruktūrą);

62.8. didinti jūrų laivyną siekiant pritraukti laivų savininkus registruoti laivus Lietuvoje;

62.9. atnaujinti keleivių susisiekimą vidaus vandenų transportu tarp Kauno ir Nidos, rekonstruoti Kauno ir Nidos prieplaukas;

62.10. užtikrinti tarptautinės reikšmės vidaus vandenų kelių (AGN) IV klasės standartus atitinkančio ruožo Nemuno upe iki Kauno veikimą, rekonstruoti esamus vidaus vandenų uostus: padidinti garantinį gylį ruože Jurbarkas–Kaunas, rekonstruoti esamą ir statyti naują krovinių krantinę Kauno mieste;

62.11. atlikti projektavimo darbus, pastatyti ir pradėti naudoti vidaus vandenų laivybos kelią Nerimi nuo Kauno iki Jonavos;

62.12. įsteigti turistinį maršrutą Kaliningradas–Klaipėda–Baltijos jūros pakrantė: sutvarkyti ir paženklinti vidaus vandenų kelią Kaliningradas–Klaipėda per Kuršių marias (suderinus pasienio ir muitinės procedūras su atitinkamomis Rusijos Federacijos institucijomis);

62.13. sukurti ir pradėti naudoti Lietuvoje upių informacijos paslaugų sistemą, integruoti ją į bendrą Europos RIS (RIS – upių informacijos paslaugos) sistemą.

Priemonės, numatomos įgyvendinti iki 2025 metų

63. Iki 2025 numatoma:

63.1. pritraukti transkontinentines konteinerių laivų linijas į Klaipėdos jūrų uostą;

63.2. toliau diegti priemones, padėsiančias Klaipėdos jūrų uostui aptarnauti naujos kartos laivus;

63.3. parengti mokslinę studiją, nagrinėjančią techninius ir ekonominius Kauno hidroelektrinės laivybos šliuzo statybos klausimus, prireikus pastatyti Kauno hidroelektrinės laivybos šliuzą;

63.4. plėtoti naujus vidaus vandenų kelių maršrutus.

ORO TRANSPORTO MODERNIZAVIMAS IR PLĖTRA

64. Svarbiausieji oro transporto modernizavimo ir plėtros uždaviniai:

64.1. sukurti geros kokybės, integruotą ir tranzitui pritaikytą oro transporto sistemą;

64.2. plėtoti skrydžių saugą užtikrinančią ir aviacijos veiklą reglamentuojančią teisinę sistemą, suderintą su Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO), Europos civilinės aviacijos konferencijos (ECAC), Europos jungtinės aviacijos administracijos (JAA), Europos civilinės aviacijos skrydžių saugos agentūros (EASA), Tarptautinės oro transporto asociacijos (IATA), Tarptautinės oro uostų tarybos (ACI), Europos saugios oro navigacijos organizacijos (EUROCONTROL) teisės aktų, standartų ir rekomenduojamos praktikos sistemomis;

64.3. įstoti į Europos saugios oro navigacijos organizaciją ir integruoti skrydžių valdymą į bendrą ES oro eismo paslaugų teikimo sistemą;

64.4. plėtoti suderintą oro transporto aviacijos specialistų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo sistemą.

Priemonės, numatomos įgyvendinti iki 2006 metų

65. Keleivių ir krovinių vežėjų patogumui Lietuvos oro transporto sistema turi būti susieta su automobilių, geležinkelių, vandens transporto sistemomis ir paslaugų sritimi, vieno bilieto ir multimodalinio krovinių vežimo technologijomis, kad kuo geriau būtų panaudotos Lietuvos geografinės padėties, Vilniaus ir Kauno dvimiesčio kūrimo, Klaipėdos pramonės, transporto regiono ir Baltijos pajūrio poilsio zonų traukos, TEN-T tinklo modernizavimo ir plėtros teikiamos galimybės. Turi būti sudarytos sąlygos oro turizmui. Tam reikia parengti Lietuvos oro transporto infrastruktūros plėtros, bendrosios aviacijos plėtros, skirtingų transporto rūšių sąveikos programas, išspręsti aviacijos poveikio aplinkai mažinimo, skrydžių saugos ir aviacinio saugumo sistemos plėtros, aviacijos specialistų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo sistemos kūrimo problemas, modernizuoti oro uostų infrastruktūrą siekiant įgyvendinti Šengeno reikalavimus, pasirengti diegti naujos kartos krovinių gabenimo oru technines priemones.

66. Iki 2006 metų numatoma:

66.1. parengti ir įgyvendinti integruotą Lietuvos oro transporto sistemos infrastruktūros plėtros programą (oro uostų plėtra Vilniaus ir Kauno dvimiesčio infrastruktūroje, jų jungtys su dvimiesčio logistikos centrais; Palangos oro uosto plėtra; orlaivių priežiūros ir keleivių aptarnavimo infrastruktūros gerinimas Lietuvos tarptautiniuose oro uostuose);

66.2. parengti civilinės aviacijos platesnio integravimo į šalies transporto sistemą programą;

66.3. parengti privataus ir visuomeninio (valstybinio) kapitalo partnerystės oro transporto infrastruktūros plėtros procese įteisinimo koncepciją;

66.4. parengti valstybės ir savivaldybių oro uostų naudojimo programą;

66.5. siekti, kad aviacijos įmonės įgyvendintų jungtinius aviacijos reikalavimus (JAR) ir integruotųsi į ES bei NATO aviacijos tyrimų ir gamybos programas;

66.6. įstoti į Europos saugios oro navigacijos organizaciją;

66.7. diegti SES koncepciją (siekti, kad valstybės įmonė „Oro navigacija“ įgytų ES pripažįstamą sertifikatą teikti oro navigacijos paslaugas vientisame Europos danguje; įgyvendinti ATMAS projektą; įgyvendinti funkcinių oro erdvės blokų koncepciją);

66.8. privatizuoti akcinę bendrovę aviakompaniją „Lietuvos avialinijos“;

66.9. baigti formuoti aviacijos specialistų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo sistemą;

66.10. pakeisti nauja intensyvia žiburių sistema pasenusią Kauno oro uosto kilimo ir tūpimo tako žiburių sistemą;

66.11. užtikrinti keleivių ir krovinių tranzitines paslaugas tarptautiniuose oro uostuose;

66.12. pakeisti naujomis pasenusias tūpimo sistemas ILS Palangos oro uoste ir Vilniaus oro uoste;

66.13. modernizuoti Vilniaus regioninio skrydžių valdymo centro įrangą;

66.14. rekonstruoti Palangos oro uosto kilimo ir tūpimo taką;

66.15. modernizuoti perimetro apsaugos sistemas Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostuose;

66.16. vykdant aplinkos apsaugos reikalavimus ir orlaivių keliamo triukšmo poveikio žmonių sveikatai mažinimo programas, įrengti triukšmo matavimo sistemą Kauno oro uoste; patikslinti Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų sanitarinių apsaugos zonų ribas.

Priemonės, numatomos įgyvendinti iki 2013 metų

67. Atsižvelgiant į naujas keleivių ir krovinių vežimo technologijas, orlaivių parko, navigacinių sistemų ir procedūrų plėtros perspektyvas, priemonėse, numatomose įgyvendinti iki 2013 metų, prioritetas skiriamas tolesnei oro transporto sistemos infrastruktūros plėtrai, taip pat poveikio aplinkai ir gamtosaugos problemoms spręsti:

67.1. parengti oro eismo valdymo koncepcijos CNS/ATM ir globalios navigacijos palydovinės sistemos (GNSS) – diegimo strategiją;

67.2. išanalizavus triukšmo stebėsenos sistemos duomenis, įvertinti orlaivių triukšmo poveikį aplinkai, parengti orlaivių triukšmo poveikio aplinkai mažinimo planą;

67.3. modernizuoti oro uostų infrastruktūrą – pritaikyti ją intermodalinio transporto technologijoms;

67.4. pritaikyti tarptautinių oro uostų terminalus Šengeno reikalavimams, pastatyti (išplėsti) keleivių terminalus Vilniaus ir Palangos oro uostuose iki prisijungimo prie Šengeno susitarimo;

67.5. parengti programą, pagal kurią į keleivių vežimo su vienu bilietu sistemą būtų integruota civilinė aviacija;

67.6. modernizuoti aviacijos specialistų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo sistemą;

67.7. skatinti mažosios aviacijos plėtrą kartu su vidaus susisiekimo, oro turizmo, laisvalaikio industrijos plėtra.

Priemonės, numatomos įgyvendinti iki 2025 metų

68. Atsižvelgiant į laukiamą naujų oro ir kosminio transporto pramonės, palydovinių skrydžių valdymo sistemų įgyvendinimą, tolesnį įvairių transporto rūšių integravimą, siekiant saugaus, greito ir patogaus integruoto keleivių ir krovinių vežėjų aptarnavimo, iki 2025 metų numatoma:

68.1. įgyvendinti oro eismo valdymo koncepcijos CNS/ATM programą;

68.2. įgyvendinti pasaulinės palydovinės navigacijos sistemos GNSS programą;

68.3. įgyvendinti bepiločio oro transporto naudojimo priemones;

68.4. toliau įgyvendinti orlaivių keliamo triukšmo poveikio aplinkai ir žmonių sveikatai mažinimo programą;

68.5. integruoti antžeminio, vandens, oro ir kosminio transporto sistemas;

68.6. tęsti aviacijos specialistų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo sistemos modernizavimo ir pritaikymo naujoms technologijoms programą;

68.7. parengti bepiločio oro transporto kroviniams gabenti, techninių įrenginių ir valstybės sienų stebėsenos funkcijoms atlikti panaudojimo koncepciją.

VIII. LIETUVOS TRANSPORTO INFRASTRUKTŪROS MODERNIZAVIMO IR PLĖTROS INVESTICIJŲ POREIKIS

69. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos transporto sistemai skiriamų valstybės investicijų tikslinė paskirtis yra transporto infrastruktūros modernizavimas ir plėtra, eismo saugos ir saugumo užtikrinimas, investicijų poreikis šios Strategijos priemonėms įgyvendinti buvo vertinamas pagal minėtąsias sritis.

70. Skaičiuojant investicijų poreikį, kartu buvo įvertinti šie šaltiniai: Sanglaudos fondo strategija 2004–2006 metams, patvirtinta bendru finansų ministro, aplinkos ministro ir susisiekimo ministro 2004 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. 1K-054/D1-79/3-99 (Žin., 2004, Nr. 33-1071), Lietuvos 2004–2006 metų bendrasis programavimo dokumentas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 2 d. nutarimu Nr. 935 (Žin., 2004, Nr. 123-4486), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 1 d. nutarimas Nr. 1176 „Dėl Pasienio kontrolės punktų plėtros strategijos patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 84-2935; 2002, Nr. 118-5313), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 19 d. nutarimas Nr. 1194 „Dėl Nacionalinio Šengeno acquis priėmimo veiksmų plano“ (Žin., 2002, Nr. 74-3192), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. vasario 18 d. nutarimas Nr. 192 „Dėl Valstybės investicijų 2005–2007 metų programoje numatytų 2005 metams kapitalo investicijų paskirstymo pagal asignavimų valdytojus ir investicijų projektus“ (Žin., 2005, Nr. 25-810), atskirų transporto sistemos objektų strategijos, investicijų panaudojimo transporto sektoriuje ataskaitos.

71. Transporto infrastruktūros modernizavimo darbams 50 procentų lėšų planuojama panaudoti iš ES struktūrinių paramos fondų, 50 procentų sudarys paskolos, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (įskaitant Kelių priežiūros ir plėtros finansavimo programos lėšas), nuosavos įmonių ir kitos lėšos.

72. Lietuvos transporto infrastruktūros modernizavimo ir plėtros investicijų poreikio suvestinė pateikta šios Strategijos priede. Joje nurodytas investicijų poreikis (2004–2006 metais – 4770 mln. litų, 2007–2013 metais – 10650–13210 mln. litų), taip pat atsakingos institucijos.

IX. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

73. Šios Strategijos nuostatų įgyvendinimą organizuojanti ir koordinuojanti institucija yra Susisiekimo ministerija.

74. Tolesnė transporto politika bus vykdoma atsižvelgiant į šios Strategijos nuostatas.

75. Ši Strategija bus įgyvendinama Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, savivaldybės biudžeto ir ES paramos fondų, taip pat kitų finansavimo šaltinių lėšomis.

76. ES paramos panaudojimo planai ateinančiam finansiniam 2007–2013 metų laikotarpiui turėtų būti rengiami atsižvelgiant į šią Strategiją.

______________

Ilgalaikės (iki 2025 metų)

Lietuvos transporto sistemos plėtros strategijos

priedas

LIETUVOS TRANSPORTO INFRASTRUKTŪROS MODERNIZAVIMO IR PLĖTROS INVESTICIJŲ POREIKIO SUVESTINĖ

Eil. Nr.	Infrastruktūros modernizavimo darbai	Lėšų poreikis, mln. litų			Galimi finansavimo šaltiniai*	Atsakinga institucija
		2004–2006 metai		2007–2013 metai
I. KELIŲ TRANSPORTAS
1.	IXB transporto koridoriaus plėtra (Vilnius–Kaunas–Klaipėda)	187		200–250	Sanglaudos fondas, Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas (toliau vadinama – valstybės biudžetas)	Susisiekimo ministerija, Finansų ministerija, Transporto investicijų direkcija, Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos (toliau vadinama – Lietuvos automobilių kelių direkcija)
2.	IXD transporto koridoriaus plėtra	42		25	Sanglaudos fondas, valstybės biudžetas	Susisiekimo ministerija, Finansų ministerija, Transporto investicijų direkcija, Lietuvos automobilių kelių direkcija
3.	I transporto koridoriaus plėtra („Via Baltica“)	84		190–200	Sanglaudos fondas, valstybės biudžetas	Susisiekimo ministerija, Finansų ministerija, Transporto investicijų direkcija, Lietuvos automobilių kelių direkcija
4.	IA transporto koridoriaus kelio Ryga–Šiauliai–Tauragė–Kaliningradas plėtra	46		160–180	Sanglaudos fondas, valstybės biudžetas	Susisiekimo ministerija, Finansų ministerija, Transporto investicijų direkcija, Lietuvos automobilių kelių direkcija
5.	Transeuropinio tinklo kelių A2, A6, A9, A15, A16, A141 plėtra	328		250–300	Sanglaudos fondas, valstybės biudžetas	Susisiekimo ministerija, Finansų ministerija, Transporto investicijų direkcija, Lietuvos automobilių kelių direkcija
6.	Greitkelių projekto užbaigimas	15			valstybės biudžetas	Susisiekimo ministerija, Finansų ministerija, Lietuvos automobilių kelių direkcija
7.	Lietuvos kelių (žvyrkelių) asfaltavimo programa	140		500–700	Europos regioninės plėtros fondas, valstybės biudžetas	Susisiekimo ministerija, Finansų ministerija, Transporto investicijų direkcija, Lietuvos automobilių kelių direkcija
8.	Krašto ir rajoninių kelių dangų atnaujinimas	141		450–550	Europos regioninės plėtros fondas, valstybės biudžetas	Susisiekimo ministerija, Finansų ministerija, Transporto investicijų direkcija, Lietuvos automobilių kelių direkcija
9.	Krašto ir rajoninių kelių rekonstravimas	140		400–450	Europos regioninės plėtros fondas, valstybės biudžetas	Susisiekimo ministerija, Finansų ministerija, Transporto investicijų direkcija, Lietuvos automobilių kelių direkcija
10.	IX B transporto koridoriaus Vilniaus mieste plėtra	260		170	Sanglaudos fondas, valstybės biudžetas, savivaldybės lėšos	Susisiekimo ministerija, Finansų ministerija, Vilniaus miesto savivaldybė, Transporto investicijų direkcija, Lietuvos automobilių kelių direkcija
11.	Eismo saugos ir aplinkosaugos priemonių diegimas	62		40–50	Europos regioninės plėtros fondas, valstybės biudžetas	Susisiekimo ministerija, Finansų ministerija, Transporto investicijų direkcija, Lietuvos automobilių kelių direkcija
12.	Jungčių su tarptautiniais koridoriais gerinimas			70–90	Europos regioninės plėtros fondas, valstybės biudžetas	Susisiekimo ministerija, Finansų ministerija, Transporto investicijų direkcija, Lietuvos automobilių kelių direkcija
13.	IX B multimodalinio transporto koridoriaus jungties su jūrų greitkeliais gerinimas			165	Sanglaudos fondas, Transeuropinių tinklų fondo (TEN) lėšos, valstybės biudžetas, savivaldybės lėšos	Susisiekimo ministerija, Finansų ministerija, Klaipėdos rajono savivaldybė, Transporto investicijų direkcija, Lietuvos automobilių kelių direkcija, akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ (toliau vadinama – „Lietuvos geležinkeliai“)
14.	Transporto paslaugų kokybės gerinimo priemonių įgyvendinimas savivaldybėse	190		450–500	Europos regioninės plėtros fondas, valstybės biudžetas, savivaldybių lėšos	Susisiekimo ministerija, Finansų ministerija, Transporto investicijų direkcija, savivaldybės
15.	Kiti projektai: ilgalaikio turto įsigijimas, teritorijų planavimas, kelių tiesimas, tiltų ir viadukų statyba	375		280–300	valstybės biudžetas	Susisiekimo ministerija, Finansų ministerija, Lietuvos automobilių kelių direkcija
Iš viso kelių transportui		2010		3350–3930
II. GELEŽINKELIŲ TRANSPORTAS
16.	IX geležinkelio transporto koridoriaus kelių atnaujinimas	214	200–300		paskolos, valstybės biudžetas, nuosavos įmonių ir kitos (toliau vadinama – nuosavos) lėšos	Susisiekimo ministerija, Finansų ministerija, „Lietuvos geležinkeliai“
17.	Signalizacijos ir elektros tiekimo įrenginių modernizavimas	230	250–300		Sanglaudos fondas, valstybės biudžetas, nuosavos lėšos	Susisiekimo ministerija, Finansų ministerija, „Lietuvos geležinkeliai“, Transporto investicijų direkcija
18.	IX Kretos koridoriaus geležinkelio tiltų rekonstravimas	70	100–150		Sanglaudos fondas, valstybės biudžetas, nuosavos lėšos	Susisiekimo ministerija, Finansų ministerija, „Lietuvos geležinkeliai“, Transporto investicijų direkcija
19.	Skirstymo stočių modernizavimas	30	60–80		Sanglaudos fondas, valstybės biudžetas, nuosavos lėšos	Susisiekimo ministerija, Finansų ministerija, „Lietuvos geležinkeliai“, Transporto investicijų direkcija
20.	Telekomunikacijų modernizavimas	19	100–150		Sanglaudos fondas, valstybės biudžetas, nuosavos lėšos	Susisiekimo ministerija, Finansų ministerija, „Lietuvos geležinkeliai“, Transporto investicijų direkcija
21.	Kauno geležinkelio tunelio rekonstravimas	17	70		Sanglaudos fondas, valstybės biudžetas, nuosavos lėšos	Susisiekimo ministerija, Finansų ministerija, „Lietuvos geležinkeliai“, Transporto investicijų direkcija
22.	Riedmenų automatinės kontrolės prietaisų modernizavimas (RAKP)	70			Europos regioninės plėtros fondas, valstybės biudžetas, nuosavos lėšos	Susisiekimo ministerija, Finansų ministerija, „Lietuvos geležinkeliai“, Transporto investicijų direkcija
23.	Radijo ryšio (GSMR įdiegimas) modernizavimas	42	170–200		Sanglaudos fondas, valstybės biudžetas, nuosavos lėšos	Susisiekimo ministerija, Finansų ministerija, „Lietuvos geležinkeliai“, Transporto investicijų direkcija
24.	Uosto ir geležinkelių transporto sąveikos tobulinimas	56	125–140		Sanglaudos fondas, valstybės biudžetas, nuosavos lėšos	Susisiekimo ministerija, Finansų ministerija, „Lietuvos geležinkeliai“, Transporto investicijų direkcija
25.	Stočių kelių ilginimas 6000 tonų traukiniams priimti	10	90–110		Sanglaudos fondas, valstybės biudžetas, nuosavos lėšos	Susisiekimo ministerija, Finansų ministerija, „Lietuvos geležinkeliai“, Transporto investicijų direkcija
26.	Vilniaus geležinkelio mazgo plėtra	17	15–25		Europos regioninės plėtros fondas, valstybės biudžetas, nuosavos lėšos	Susisiekimo ministerija, Finansų ministerija, „Lietuvos geležinkeliai“, Transporto investicijų direkcija
27.	Jungiančiųjų linijų modernizavimas	106	360–450		Europos regioninės plėtros fondas, valstybės biudžetas, nuosavos lėšos	Susisiekimo ministerija, Finansų ministerija, „Lietuvos geležinkeliai“, Transporto investicijų direkcija
28.	Kelio rekonstravimas IX transporto koridoriuje traukinių greičiui iki 160 km/h	36	330–450		Sanglaudos fondas, valstybės biudžetas, nuosavos lėšos	Susisiekimo ministerija, Finansų ministerija, „Lietuvos geležinkeliai“, Transporto investicijų direkcija
29.	Dviejų lygių pervažų įrengimas	20	180–250		Sanglaudos fondas, valstybės biudžetas, nuosavos lėšos	Susisiekimo ministerija, Finansų ministerija, „Lietuvos geležinkeliai“, Transporto investicijų direkcija
30.	I transporto koridoriaus „Rail Baltica“ geležinkelio plėtra	30	1000–1300		Sanglaudos fondas, Transeuropinių tinklų fondo (TEN) lėšos, paskolos, valstybės biudžetas, nuosavos lėšos	Susisiekimo ministerija, Finansų ministerija, Transporto investicijų direkcija, „Lietuvos geležinkeliai“
31.	Kiti geležinkelių transporto projektai	600	1400–1600		Europos regioninės plėtros fondas, valstybės biudžetas, nuosavos lėšos	Susisiekimo ministerija, Transporto investicijų direkcija, „Lietuvos geležinkeliai“
Iš viso geležinkelių transportui		1567	4450–5575
III. VANDENS TRANSPORTAS
32.	Uosto vartų rekonstravimas	60			paskolos, nuosavos lėšos	Susisiekimo ministerija, valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (toliau vadinama – Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija)
33.	Klaipėdos jūrų uosto keleivinių krovininių keltų terminalo statyba	32			paskolos, nuosavos lėšos	Susisiekimo ministerija, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija
34.	Esamų krantinių rekonstravimas ir naujų statyba	90	250–300		paskolos, nuosavos lėšos	Susisiekimo ministerija, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija
35.	Geležinkelio mazgo rekonstravimas	78	100–150		Europos regioninės plėtros fondas, nuosavos lėšos	Susisiekimo ministerija, Finansų ministerija, Transporto investicijų direkcija, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija
36.	Kompleksinė vidaus vandenų kelio Nemuno upe ir Kuršių mariomis plėtra, uostų, prieplaukų modernizavimas	10	70–100		Europos regioninės plėtros fondas, valstybės biudžetas, nuosavos lėšos	Susisiekimo ministerija, Finansų ministerija, Transporto investicijų direkcija, valstybės įmonė Vidaus vandenų kelių direkcija
37.	Giliavandenio Klaipėdos jūrų uosto statyba		200–300		Sanglaudos fondas, valstybės biudžetas, paskolos, nuosavos lėšos	Susisiekimo ministerija, Finansų ministerija, Transporto investicijų direkcija, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija
38.	Kiti projektai	100	400–600		paskolos, nuosavos lėšos	Susisiekimo ministerija, Finansų ministerija, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija
Iš viso vandens transportui		370	1020–1450
IV. ORO TRANSPORTAS
39.	Regioninių skrydžių valdymo centrų įrangos modernizavimas	28			Europos regioninės plėtros fondas, nuosavos lėšos	Susisiekimo ministerija, Transporto investicijų direkcija, „Oro navigacija“
40.	Tūpimo pagal prietaisus sistemų tobulinimas	7	25–30		Europos regioninės plėtros fondas, nuosavos lėšos	Susisiekimo ministerija, Transporto investicijų direkcija, „Oro navigacija“
41.	Kilimo ir tūpimo takų, šviesos signalinių sistemų modernizavimas	22	40–50		Europos regioninės plėtros fondas, nuosavos lėšos	Susisiekimo ministerija, Transporto investicijų direkcija, „Oro navigacija“
42.	Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų teritorijos apsaugos sistemų modernizavimas	10			Europos regioninės plėtros fondas, nuosavos lėšos	Susisiekimo ministerija, Transporto investicijų direkcija, oro uostai
43.	Šengeno reikalavimų įgyvendinimas tarptautinių Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų terminaluose, keleivių terminalų statyba (plėtra)	30	15–25		Šengeno, įmonių lėšos	Susisiekimo ministerija, Vidaus reikalų ministerija, oro uostai
44.	Kitų aviacinio saugumo ir skrydžių saugos projektų įgyvendinimas	6	100–150		Sanglaudos fondas, Europos regioninės plėtros fondas, valstybės biudžetas, nuosavos lėšos	Susisiekimo ministerija, Transporto investicijų direkcija, oro uostai
Iš viso oro transportui		103	180–255
V. KITI PROJEKTAI
45.	Pasienio kontrolės postų su Rusija, Baltarusija ir Klaipėdos valstybiniame jūsų uoste pertvarkymas	200	100–150		Šengeno, valstybės biudžeto lėšos	Susisiekimo ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Finansų ministerija, Transporto investicijų direkcija
46.	Išorės transporto infrastruktūros logistikos centrams Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje (prireikus – ir kituose regionuose) sukūrimas		350–450		Sanglaudos fondas, valstybės biudžetas	Susisiekimo ministerija, Finansų ministerija, Transporto investicijų direkcija
47.	Savivaldybių projektai, vykdomi Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšomis	520	1200–1400		valstybės biudžetas, savivaldybių lėšos	Susisiekimo ministerija, savivaldybės, Lietuvos automobilių kelių direkcija
Iš viso kitiems projektams		720	1650–2000
IŠ VISO		4770	10650–13210

*Transporto infrastruktūros modernizavimo darbams 50 procentų lėšų planuojama panaudoti iš ES paramos fondų, 50 procentų sudarys paskolos, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (įskaitant Kelių priežiūros ir plėtros finansavimo programos lėšas), nuosavos įmonių ir kitos lėšos.

______________