LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO
ĮSAKYMAS
DĖL VALSTYBĖS ĮMONĖS BIRŽŲ MIŠKŲ URĖDIJOS, VALSTYBĖS ĮMONĖS JURBARKO MIŠKŲ URĖDIJOS, VALSTYBĖS ĮMONĖS KAZLŲ RŪDOS MOKOMOSIOS MIŠKŲ URĖDIJOS IR VILNIAUS UNIVERSITETO MIŠKŲ PATIKSLINTŲ VIDINĖS MIŠKOTVARKOS PROJEKTŲ TVIRTINIMO
2010 m. liepos 30 d. Nr. D1-679
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (Žin., 1994, Nr. 96-1872; 2001, Nr. 35-1161; 2006, Nr. 61-2174) 14 straipsnio 3 dalimi ir Vidinės miškotvarkos projektų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. D1-406 (Žin., 2006, Nr. 95-3741; 2010, Nr. 81-4249), 22 ir 47 punktais,
tvirtinu pridedamus*:
3. Valstybės įmonės Kazlų Rūdos mokomosios miškų urėdijos patikslintą vidinės miškotvarkos projektą.
VĮ BIRŽŲ MIŠKŲ URĖDIJOS VIDINĖS MIŠKOTVARKOS PROJEKTO 2008–2017 M. TIKSLINIMO SANTRAUKA
Biržų miškų urėdijos vidinės miškotvarkos projektas buvo parengtas pagal 2007 m. valstybinės miškų inventorizacijos duomenis ir patvirtintas aplinkos ministro 2009 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. D1-212.
Pagal Biržų miškų urėdijos užduotį galiojantis miškotvarkos projektas tikslinamas numatant miško kelių remontą ir rekonstrukciją. Miškotvarkos projektas tikslinamas siekiant gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra“ veiklos sritį „Miškų infrastruktūros gerinimas“.
Miško kelių remonto ir rekonstrukcijos projektui pagrįsti nagrinėtos prielaidos:
4. Užtikrinti suprojektuotų 2008–2017 metams miško kirtimų apimčių įvykdymą.
Teritorijos charakteristika. Visa Biržų miškų urėdijos veiklos teritorija užima 267,7 tūkst. ha. 2007 m. inventorizuotas 60,7 tūkst. ha miško plotas. Teritorijos miškingumas – 22,1 % (Lietuvoje 2009 m.– 32,5 %). Urėdijos valdomi valstybinės reikšmės miškai užima 30,1 tūkst. ha (51 %), privatūs ir kiti miškai – 29,4 tūkst. ha (49 %).
Visi miškai pagal ūkininkavimo tikslus ir pagrindinę funkcinę paskirtį suskirstyti į miškų grupes: I grupės (rezervatiniai) – tokių miškų urėdijoje nėra, II grupės (ekosistemų apsaugos ir rekreaciniai miškai) užima 4,3 % ploto, III grupės (apsauginiai miškai) – 8,5 % ir IV grupės (ūkiniai miškai) – 87 % bendro ploto.
Valstybiniuose miškuose mišku apaugusi žemė (medynai) užima 28 653 ha. Neapaugusių mišku plotų yra 984 ha (3,3 % miško žemės ploto), iš jų 779 ha kirtavietės.
Beržynai užima 35 % medynų ploto, eglynai – 25 %, drebulynai – 10 %, pušynai – 9 %, juodalksnynai – 9 %, baltalksnynai – 5 %. Kietieji lapuočiai (ąžuolai, uosiai) auga 1850 ha plote (6 %). Brandžių medynų tūris 1 ha yra 284 m3. III ir IV grupės miškuose medynų plotai pagal brandumą: jaunuolynai – 37 %, pusamžiai – 27 %, bręstantys – 14 % ir brandūs – 22 %.
Vyrauja derlingos laikinai užmirkusios augavietės (66 %). Užmirkusios ir pelkinės augavietės užima 25 %, tačiau dauguma jų nusausintos. Normalaus drėgnumo augaviečių tėra 7 %. Organiniai (durpiniai) dirvožemiai užima 16 % ploto. Ekosistema yra lengvai pažeidžiama aplinkos veiksnių. Didžiausias beveik keturių dešimtmečių melioracijos darbų rezultatas yra smarkiai pakitusios, pagerėjusios augavietės. Visa tai lėmė ir žymų medynų tūrio prieaugio padidėjimą.
Miško kelių charakteristika. Miško kelių tiesimas pradėtas 1958 m. kartu su melioracijos darbais. Per dešimtmetį sausinant miškus ir sankasose ruošiant kelius labai pakito miškų vaizdas. 1973 m. bendras kelių tinklas krašto miškuose peržengė iki tol neregėtą ribą: 1 km kelio 100 ha miško. Kelių statybos kartu su miškų sausinimo darbais intensyviai tęsėsi iki pat 1990 m. Iki 1990 m. buvo nusausinta beveik 20 000 ha miškų. Nuo 1991 m. tiek melioracijos, tiek kelių statybos apimtys mažėjo, nuo 2005 m. sausinimo darbai nutraukti, o naujų kelių statyba taip pat nevykdoma. Iš viso 1957- 2009 m. urėdijos pastangomis nutiesta 705 km ūkinių kelių.
Miškotvarka 1995 m. inventorizavo kelių tinklą Biržų miškų urėdijos veiklos teritorijoje. Miškų urėdijos miškuose keliai su dirbtine danga sudarė 485 km ir gerai prižiūrimi gruntiniai keliai 628 km, o įskaitant ir bendro naudojimo kelius, einančius per miško žemę urėdijos miškuose, iš viso buvo 1157 km gerų kelių (1,93 km /100 ha). Biržų krašto miškai iš bene sunkiausiai prieinamų XXI a. pradžioje tapo lengviausiai pasiekiami bet kuriuo metų laiku.
Miško keliai buvo tiesiami miško sanitarinei bei priešgaisrinei apsaugai užtikrinti, paruoštai medienai išgabenti. Šie keliai svarbūs atokiausių kaimų bei vienkiemių gyventojams, privačių miškų savininkams, miško lankytojams.
Miškotvarka 2007 m. pakartotinai inventorizavo visą kelių tinklą ir jo būklę. 100-ui ha miško tenka 2,41 km kelių, iš jų – 0,93 km miško keliai ir 1,48 km vietinės reikšmės keliai prižiūrimi urėdijos. Tankiausias kelių tinklas, tenkantis 100 ha miško, yra Spalviškių (3,13 km), Būginių (2,77 km), Kriklinių (2,70 km) girininkijose.
Visi keliai yra pažymėti miškų žemėlapiuose, sutartiniais ženklais suskirstyti pagal priklausomybę ir kelių plotį bei dangos tipą (su dirbtine danga ir natūralūs). Biržų girios keliams suteikti vietiniai pavadinimai ir numeriai, kas palengvina ūkinių darbų planavimą ir administravimą.
Kelių tinklas yra pakankamas, naujų kelių tiesti artimiausiame dešimtmetyje neplanuojama. Didesnis dėmesys skiriamas kelių priežiūrai ir dalies kelių rekonstrukcijai. Kelių priežiūros apimtys 2007–2009 m. viršijo 400 km. Ir toliau bus remontuojami ir prižiūrimi esami keliai, daromi laikini privažiavimai prie kertamų biržių.
Priešgaisrinė miškų apsauga. Miškotvarkos priešgaisrinio tvarkymo projektas sudarytas bendras visų nuosavybių formų miškams. Visuose miškuose taikoma vientisa priešgaisrinių priemonių sistema, apimanti stebėjimo, profilaktinės ir priešgaisrinės saugos priemones.
Priešgaisrinio tvarkymo projekto dalys yra miškų suskirstymas gamtinio degumo klasėmis, miškų priešgaisrinio tvarkymo žemėlapiai, operatyvinis gaisrų gesinimo planas. Operatyvinį gaisrų gesinimo planą kasmet rengia (esamą tikslina) miškų urėdija, naudodama miškotvarkos sudarytą medžiagą.
Miškų urėdijos teritorijoje pirmos degumo klasės miškų yra 14 %. Valstybinės reikšmės miškuose pavojus kilti gaisrams gerokai didesnis. Pirmos degumo klasės miškų čia yra 33 %, antros – 33 % ir trečios – 34 %. Aukščiausia degumo klasė yra Kriklinių girininkijos miškų (2,2).
Priešgaisrinių priemonių žemėlapyje (M 1:50000) sutartiniais ženklais pažymėta: gamtinio degumo klasės, detalus kelių tinklas, ežerų, upių, upelių, griovų, dirbtinų tvenkinių tinklas, privažiavimo vietos prie vandens, girininkijų būstinės, priešgaisriniai statiniai ir įrenginiai, poilsiavietės, transporto stovėjimo aikštelės.
Priešgaisrinei apsaugai ir operatyviniam gaisrų gesinimui užtikrinti turi būti pastoviai ir ypač gaisrams kilti pavojingu laikotarpiu palaikoma gera viso kelių tinklo būklė. Kelių remonto ir rekonstrukcijos projektas rengtas siekiant gerinti ir priešgaisrinę miškų apsaugą.
Priešgaisrinių barjerų ir mineralizuotų juostų yra užtektinai, nes mineralizuotos visos kvartalinės linijos sausose ir degiose augavietėse. Be to, mineralizuotas juostas atstoja ir keliai, kurių tinklas degiuose miškuose yra pakankamai tankus. Projektuota mineralizuoti kasmet po 90–100 km priešgaisrinių linijų (kvartalinių, spindžių, pakelių juostų, juostų apie poilsiavietes ir kt.). Iš šio kiekio apie 20 % tenka privatiems miško plotams.
Gamtosauga ir biologinė miškų įvairovė. Urėdijos veiklos teritorijoje yra Biržų regioninis parkas ir 7 valstybiniai draustiniai. Taip pat Biržų biosferos poligonas ir su jo riba sutampanti paukščių apsaugai svarbi teritorija (PAST) bei vietovės, atitinkančios gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus (BAST), taip pat dalis Žaliosios girios bei kiti šeši BAST plotai įvairiose vietose. Pasvalio r. savivaldybės administracijos įsteigti 5 draustiniai.
Bendras miškų, priskirtų saugomoms teritorijoms, plotas miškų urėdijos valstybinės reikšmės miškuose yra 16,8 tūkst. ha, arba 55 % viso urėdijos valdomų miškų ploto. Biržų miškų urėdijos įsipareigojimu valstybiniuose miškuose saugoma 141 kertinė miško buveinė (823 ha) bei pagal miškų sertifikavimo reikalavimus saugomi ir nevykdomi kirtimai kituose ekologiškai vertinguose sklypuose, užimančiuose 5 proc. miškų ploto.
Biržų giria tai savitas, unikalus objektas gamybiniu ir gamtosauginiu požiūriu (plotas per 18 tūkst. ha). Valstybiniai miškai sudaro 90 %, privatūs – 10 %. Biržų girioje gausu įvairios paskirties saugomų teritorijų ir objektų. Beveik visa giria priskirta Biržų girios biosferos poligonui. Visoje Biržų girioje inventorizuota retų, saugotinų paukščių 62 lizdavietės, perimvietės, 255 saugotinų augalų, grybų ir kerpių buveinių, išskirtos 95 kertinės miško buveinės. 27 kultūros ir gamtos paveldo objektai. Girioje laikosi apie 360 elninių žvėrių, yra 42 bebravietės.
Ūkiniai miškai užima 92 %, ekosistemų apsaugos ir apsauginiai miškai – 8 %. Medynų našumas aukštas, prieaugis sudaro 7,2 ktm/ha. Kasmet Biržų girioje priauga 125 tūkst. ktm. medienos. Biržų girioje intensyviai ūkininkaujama.
Biržų urėdijos teritorija patenka į karstinį regioną, kuriame išskirta intensyvaus karsto zona su I–IV grupių žeme ir jos apsaugos rajonas. Tai ypač ekologiškai jautri teritorija, kurioje nustatyta ūkinės veiklos apribojimų.
Pastebimą žalą miškams daro medžiojamieji žvėrys. Sumažėjus elninių daromai žalai (dėl taikomų efektyvių apsaugos priemonių), padidėjo bebrų daroma žala. Miškotvarka 2007 m. valstybiniuose miškuose inventorizavo 110 bebraviečių. Ypač bebrai pamėgo pakelių griovius. Urėdijos miškuose bebrai patvenkė 41 ha medynų (iš jų 8 ha jau žuvę) ir 64 km melioracijos griovių. Dėl užtvankų buvo pažeista ir iškirsta apie 1000 ktm medienos. Be to, mažėja nusausintų medynų prieaugis. Bebrų daroma žala dar labiau išryškėja, kai skaičiuojami sugadintų sausinimo sistemų ir kelių atstatymo kaštai. Miškotvarkos duomenimis neperspektyvių naikintinų bebraviečių yra 90 (įrengtos melioracijos kanaluose). Ypač daug tokių neperspektyvių bebraviečių yra Biržų girioje.
Miškotvarkos sudarytas gamtosauginių priemonių planas (aiškinamasis raštas ir žemėlapis M1:50 000, girininkijoms M1:20000). Aiškinamajame rašte pateikiamas visas kompleksas gamtosauginių miško ūkinių priemonių biologinės įvairovės išsaugojimui. Plane pažymėtos, aprašytos ir rekomenduotos apsaugos priemonės ekologiniu požiūriu vertingų objektų. Pateiktas ekologinis miškotvarkos projekto vertinimas.
Visuomenės poreikių užtikrinimas. Biržų urėdijos veiklos teritorijoje yra 60,7 tūkst. ha miškų, medienos sukaupta 10,6 mln. ktm., gyventojų – apie 69 tūkst. Vienam gyventojui tenka 0,86 ha miško ir 1,53 ktm medienos. 2009 01 01 privačių miškų yra 23,7 tūkst. ha, 6500 savininkų. Vidutinis valdos dydis – 3,6 ha. Biržų miškų urėdijos valstybinės reikšmės miškuose kasmet vidutiniškai paruošiama apie 100 tūkst. m3 medienos.
Kelių gera būkle suinteresuoti seniūnijų gyventojai. Pagal privačių miško savininkų ir gyventojų nusiskundimus dėl atskirų kelių per Biržų girią blogos būklės Biržų r. savivaldybės administracija, taip pat Nemunėlio Radviliškio seniūnija ir Parovėjos seniūnija kreipėsi į Biržų miškų urėdiją su prašymu rasti galimybę kapitališkai suremontuoti kelio atkarpą Tamošiūnų girininkijoje tarp kvartalų 115/116 iki 166/167, tarp Latvelių girininkijos 55/56 ir 789/80 kvartalų. Pasvalio r. savivaldybė kreipėsi dėl kelio kapitalinio remonto Kriklinių girininkijoje.
Biržų girininkiją sudaro eilė atskirų miško masyvų, tarp kurių susisiekimas vyksta regioniniais ir vietiniais keliais. Miško masyvų keliai įsilieja į bendrą kelių tinklą. Keliai per miško masyvus jungia atskiras gyvenvietes, kaimus ir yra svarbūs vietos gyventojams. Joniškėlio girininkijos Girelės ir Lepšynės miškų pagrindiniai keliai svarbūs gyventojų susisiekimui, taip pat ir medienos gabenimui. Būginių girininkijoje per Šilų mišką einantis pagrindinis kelias svarbus susisiekimui su Kupiškio rajonu, taip pat miško priešgaisrinei apsaugai.
Biržų miškų urėdijos miškotvarkos projekto sudėtinė dalis yra valstybinių miškų rekreacinio sutvarkymo projektas. Projektą sudaro aiškinamasis raštas ir valstybinės reikšmės miškų rekreacinio planavimo schema (M1:50 000). Pateikti duomenys apie esamus ir projektuojamus rekreacinius objektus, projektuojamus kraštovaizdžio formavimo kirtimus. Įvertintas rekreacinis potencialas, inventorizuotos miško poilsiavietės ir kiti rekreaciniai objektai su įvairia rekreacine įranga. Projekte kuriama stovyklaviečių, poilsiaviečių, atokvėpio vietų, apžvalgos aikštelių bei turistinių takų sistema, kurią įgyvendinus per miškotvarkos projekto galiojimo laikotarpį (10) metų, iki galo išnaudotas miškų urėdijos rekreacinis potencialas.
Kelių priežiūra reikalinga rekreacinės infrastruktūros plėtrai ir naudojimui, turizmo tikslais. Kelių gera būkle suinteresuoti poilsiautojai, uogų ir grybų rinkėjai, medžiotojai, o ypač vietiniai gyventojai. Privačių miško valdų savininkai, vykdydami ūkinę veiklą, urėdijos prižiūrimais keliais naudojasi lygiais pagrindais.
Miško kirtimai. Miškotvarkos projekte patvirtinta metinė miško kirtimų apimtis sudaro 116,7 tūkst. m3 likvidinės medienos. Pagrindiniam kirtimui tenka 73 %, tarpiniam – 27 % bendro naudojimo. Iš 1 ha mišku apaugusio ploto kertama po 4,1 m3 likvidinio tūrio.
2009–2013 m. plynais kirtimais bus iškirsta 1765 ha , iš jų 92 % ploto ūkiniuose miškuose. Pagrindinių kirtimų planas sudarytas pirmam vykmečio penkmečiui, t. y. 2009–2013 metams. Apibendrinus įvykdytus kirtimus bus rengiamas kirtimų planas 2014–2017 metams. Didžiausios kirtimų apimtys (tūkst. ktm) numatytos Latvelių (21,5), Būginių (18,9), Spalviškių (17,0) girininkijose, kiek mažiau kertama Tamošiūnų (13,9) ir Kriklinių (13,5) girininkijose.
Išdėstant pagrindinių kirtimų normą urėdijos teritorijoje, biržės derintos prie esamo kelių tinklo. Urėdija kelius tiesė atsižvelgdama į medienos išteklių išsidėstymą ir galimas kirtimų apimtis tuo metu ir perspektyvoje. Todėl kirtimų apimtys susiję su kelių tankumu.
Biržų girioje kelių tinklas yra racionaliai išdėstytas. Praktiškai visos skersinės ir išilginės kvartalinės yra apskaitomos keliais. Suprojektuotos biržės galais dauguma atvejų remiasi į skersinius kelius. Todėl kertant biržes medienos ištraukimo atstumas iki kelio yra minimalus ir medienos išvežimas iš miško nesudaro problemų. Gali tekti tik pagerinti esamus privažiavimus prie suprojektuotų biržių. Didesnis dėmesys skiriamas kelių remontui ir dalies kelių rekonstrukcijai.
Kelių remonto ir rekonstrukcijos projektas. Sprendiniai parengti atsižvelgiant į ekonominius, ekologinius ir socialinius faktorius. Pagrindinis kriterijus buvo kelių apkrovos medienai išvežti. Svarbiausias objektas yra Biržų giria. Joje pradėti tiesti pirmieji keliai, eksploatuojami jau 30–40 metų. Biržų girioje suprojektuota metinė miško kirtimų apimtis – 64 tūkst. ktm likvidinės medienos (54 proc. urėdijos visos kirtimų apimties). Keliai visais metų laikais išlaiko dideles apkrovas transportuojant medieną, nutiesti per jautrią ekosistemą (užmirkę ir pelkinės augavietės). Be to, kelius tam tikru laipsniu gadina ir pakelių grioviuose nuolat įsikuriantys bebrai.
Didžiausi medienos gabenimo kiekiai vyksta Išilginiu keliu, todėl jį projektuojama rekonstruoti. Rekonstruoti numatyti ir skersiniai keliai medienai išvežti iš Biržų girios – Panskas kelias Nr. 1, Gaidelio kelias Nr. 59, Eglynės kelias Nr. 60, Balzieriškio kelias Nr. 99, Medinėlės kelias Nr. 68. Kiti keliai su mažesnėmis apkrovomis planuojami remontuoti. Iš viso Biržų girioje planuojama rekonstruoti 47,7 km ir remontuoti 78,8 km kelių. Tai sudaro beveik 60 proc. visų kelių rekonstrukcijos ir remonto apimties.
Miško keliai kitose girininkijose nutiesti reljefo pakilimais, todėl mažesnė rizika dėl pravažumo lietingais mėnesiais. Čia svarbiausi darbai: kelių priežiūra ir remontas. Didžiausios darbų apimtys planuojamos Kriklinių girininkijos Moliūnų miške (rekonstrukcija dviejų kelių – 11,5 km). Kriklinių girininkijoje keliai svarbūs ir priešgaisrine prasme, nes miškai yra aukšto gamtinio degumo.
Biržų girininkijos teritorija yra svarbi ekologine prasme. Yra Biržų regioninis parkas, kuriame išskirta 16 draustinių, ekologinė, rekreacinė ir gyvenamoji zonos. Be to, yra karstinio regiono intensyvi zona. Girininkiją sudaro eilė atskirų miško masyvų, kurių keliai įsilieja į bendrą kelių tinklą. Biržų girininkijos miškuose planuojama remontuoti 13,3 km ir rekonstruoti 5,9 km kelių.
Joniškėlio girininkijoje daugiausiai kelių numatoma remontuoti Girelės miške (7,3 km), taip pat Lepšynės (3,5 km.) ir Didžiųjų Gružių miško masyvuose (2,7 km). Tai ūkiniai miškai, juose išdėstyta nemažai pagrindinių kirtimų biržių. Taip pat keliai svarbūs kaip tranzitiniai susisiekimui tarp gyvenviečių.
Būginių girininkijoje svarbus vaidmuo tenka pagrindiniam keliui per Šilų mišką medienai gabenti, priešgaisrinei miško apsaugai, tiek vietos gyventojams susisiekti su Kupiškio rajonu. Tai ilgiausias rekonstruotinas kelias (8,4 km) po Išilginio kelio Biržų girioje.
61,2 km (28 %) kelių rekonstruojami, 154,3 km (72 % ) remontuojami. Biržų rajone 76 % visų remontuojamų ir rekonstruojamų kelių, Pasvalio rajone – 23 %. Detalesnė informacija apie kelius pateikta projekte.
Remontuojami ir rekonstruojami keliai sutartiniais ženklais parodyti Biržų miškų urėdijos schemoje M1:50000 (ir skaitmeniniu formatu). Atskiriems miško masyvams pagal girininkijas parengti schemos fragmentai M1:50000 (A3 formatu). Biržų girios masyvas pateiktas M1:100000 (pridėtas projekte) ir M1:50000 (stendiniam demonstravimui).
_________________
VĮ JURBARKO MIŠKŲ URĖDIJOS VIDINĖS MIŠKOTVARKOS PROJEKTO TIKSLINIMO SANTRAUKA
VĮ Jurbarko miškų urėdijos vidinės miškotvarkos projektas 2005–2014 metams buvo parengtas 2004 m. valstybinės miškų inventorizacijos duomenų pagrindu ir patvirtintas aplinkos ministro 2006 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. D1-202.
VĮ Jurbarko miškų urėdijos vidinės miškotvarkos projekto patikslinimas susideda iš 2 dalių: 1. Viešojo naudojimo rekreacinės infrastruktūros objektų Nemuno žemupio rekreacinės srities valstybiniuose miškuose išdėstymo schemos ir 2. Valstybinių miškų melioracijos objektų išdėstymo schemos.
1. Viešojo naudojimo rekreacinės infrastruktūros objektų Nemuno žemupio rekreacinės srities valstybiniuose miškuose išdėstymo schema. Ji atlikta papildant Jurbarko miškų urėdijos vidinės miškotvarkos projekto „Rekreacinių išteklių“ ir „Socialinės miško funkcijos stiprinimo“ skyrius. Miškotvarkos projekto tikslinimas atliktas siekiant miškų urėdijai gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“.
Projektavimo uždaviniai:
– atlikti teritorijos rekreacinio potencialo analizę;
– aptarti socialinės funkcijos stiprinimo priemones;
– patikslinti kraštovaizdžio formavimo priemonių projektavimą ir įgyvendinimą;
– parengti poilsio organizavimo girininkijos miškuose koncepciją, numatant teritorijos pritaikymo žmonių lankymui bei pateikiant rekomendacijas būsimam rekreacinės infrastruktūros techniniam projektui.
Projekto sudėtis.
Projekto patikslinimą sudaro tekstinė (aiškinamasis raštas) ir grafinė (brėžiniai) dalys bei procedūrų dokumentai.
Aiškinamajame rašte išnagrinėti projektuojamos teritorijos rekreaciniai ištekliai (bendra teritorijos apžvalga, gamtos ir kultūros ištekliai, lankytini objektai, poilsiavimo savitumai miškuose, esama miškų urėdijos rekreacinė infrastruktūra), išanalizuoti rekreacinio potencialo privalumai, trūkumai, galimybės ir grėsmės (SSGG analizė), aptartos socialinės funkcijos stiprinimo priemonės (rekreacinės infrastruktūros poreikis, poilsio organizavimo idėjos, kraštovaizdžio formavimo kirtimai ir kt.), numatytas projektuojamos rekreacinės infrastruktūros objektų išdėstymas bei pateiktos rekomendacijos rekreacinės infrastruktūros techniniam projektui rengti.
Projekto patikslinimą iliustruoja rekreacinio planavimo schemos 3 brėžiniai.
Pagrindiniai sprendiniai.
Kraštovaizdžio formavimo priemonių projektavimas.
Pagrindinė priemonė – kraštovaizdžio formavimo kirtimai suprojektuoti 35,4 ha plote, iš jų Jūravos girininkijoje – 5,9 ha (116 m3 ), Pašvenčio girininkijoje – 29,5 ha (iki 594 m3). Bus taikomas tik kompleksinio kraštovaizdžio formavimo miško kirtimų būdas. Kraštovaizdžio formavimo kirtimais iškertamas didžiausias tūris turėtų neviršyti 710 m3.
Rekreacinės infrastruktūros objektų išdėstymas. Jurbarko miškų urėdijos rekreacinės sistemos papildymas numatytas miškuose, įeinančiuose į Nemuno žemupio rekreacinę sritį (bei su ja glaudžiai susijusiuose miškuose) – Mociškių, Jūravos, Smalininkų bei Pašvenčio girininkijose.
Miškų urėdijos rekreacinę sistemą papildys 1 rekreacinis kompleksas, 1 rekreacinis takas, 1 transporto stovėjimo aikštelė, 1 regykla, 5 informaciniai nukreipiamieji ženklai.
Svarbiausi darbai. Pašvenčio girininkijoje numatyta Pašvenčio poilsiavietės rekonstrukcija, pagausinant ją rekreaciniais įrenginiais, įrengiant prie jos mokomąjį ir rekreacinį takus, kurie sudarys žiedinę trasą. Miške prie Jurbarko miesto, prie Muitinės ir Knygnešių gatvių planuojamas rekreacinis kompleksas. Jūravos girininkijoje numatytas rekreacinis takas prie esamos poilsiavietės. Šiems pagrindiniams objektams reikalingi techniniai projektai.
2. Valstybinių miškų melioracijos objektų išdėstymo schema.
Joje projektuojami būtiniausi griovių valymo, gilinimo, naujų kanalų kasimo, pralaidų remonto ir naujų pralaidų statybos bei kelių remonto ir kelių tiesimo darbai.
Miškų infrastruktūros gerinimo darbai numatyti tik valstybinės reikšmės miškuose ir besiribojančiuose su privačiais miškais sklypuose. Kelių tiesimo, remonto ir sausinimo darbai privačiuose miškuose be savininkų raštiško sutikimo neprojektuojami.
Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra“ veiklos srities „Miškų infrastruktūros gerinimas“ įgyvendinimo taisykles urėdija turi teisę prašyti ES paramos šiam projektui įgyvendinti. Pagal šias taisykles gali būti finansuojama iki 60 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų.
Lėšų poreikis projektuojamiems darbams paaiškės tik padarius techninius projektus ir viešo pirkimo konkurso metu, išaiškėjus darbų vykdytojui.
Griovių gilinimo ir valymo nuo apaugimo darbų daugiausia projektuojama Jūravos ir Viešvilės girininkijose, atitinkamai 4,1 ir 4,0 km. Naujai iškasti kanalus daugiausia projektuojama Balandinės girininkijoje (8,6 km). Siekiant, kad nepasitvenktų miško sklypai supylus sankasas, projektuojama pastatyti 69 pralaidas.
Bendrai per visą urėdijos teritoriją (šešias girininkijas) projektuojama apie 11 km griovių gilinimo darbų, prieš tai iškertant augančius griovyje krūmus (9,5 km). Projektuojama naujai iškasti 14,85 km kanalų, suremontuoti 7 esamas pralaidas, pastatyti 82 naujas pralaidas, nutiesti 11,3 km kelių. Mociškių girininkijoje būtina išvalyti ir pagilinti esamą tvenkinį, kad efektyviai veiktų esama griovių sistema. Jūravos girininkijoje, norint apželdinti mišku buvusias pievas, reikia išvalyti esamus griovius ir 28 kvartale iškasti tvenkinį, kuris tarnautų ir kaip priešgaisrinis vandens rezervas.
_________________
VĮ KAZLŲ RŪDOS MOKOMOSIOS MIŠKŲ URĖDIJOS VIDINĖS MIŠKOTVARKOS PROJEKTO TIKSLINIMO SANTRAUKA
Kazlų Rūdos mokomosios miškų urėdijos vidinės miškotvarkos projektas 2004–2013 metams buvo parengtas 2003 m. valstybinės miškų inventorizacijos duomenų pagrindu ir patvirtintas aplinkos ministro 2005 m. vasario 7d. įsakymu Nr. D1-64.
Viešojo naudojimo miško rekreacinės infrastruktūros objektų išdėstymo schema Kazlų Rūdos girininkijos teritorijoje atlikta papildant Kazlų Rūdos mokomosios miškų urėdijos vidinės miškotvarkos projekto „Rekreacinių išteklių“ ir „Socialinės miško funkcijos stiprinimo“ skyrius. Miškotvarkos projekto tikslinimas atliktas siekiant miškų mokomajai urėdijai gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“.
Projektavimo uždaviniai:
– atlikti teritorijos rekreacinio potencialo analizę;
– numatyti socialinės funkcijos stiprinimo priemones;
– patikslinti kraštovaizdžio formavimo priemonių projektavimą ir įgyvendinimą;
– parengti poilsio organizavimo girininkijos miškuose koncepciją, numatant teritorijos pritaikymo žmonių lankymui principus bei pateikiant rekomendacijas būsimam rekreacinės infrastruktūros techniniam projektui.
Projekto sudėtis.
Projektą sudaro tekstinė (aiškinamasis raštas) ir grafinė (brėžiniai) dalys bei procedūrų dokumentai.
Aiškinamajame rašte išnagrinėti projektuojamos teritorijos rekreaciniai ištekliai (bendra teritorijos apžvalga, gamtos ir kultūros ištekliai, lankytini objektai, poilsiavimo savitumai miškuose, esama miškų urėdijos rekreacinė infrastruktūra), išanalizuoti rekreacinio potencialo privalumai, trūkumai, galimybės ir grėsmės (SSGG analizė), aptartos socialinės funkcijos stiprinimo priemonės (rekreacinės infrastruktūros poreikis, poilsio organizavimo idėjos, kraštovaizdžio formavimo kirtimai ir kt.), numatytas projektuojamos rekreacinės infrastruktūros objektų išdėstymas bei pateiktos rekomendacijos rekreacinės infrastruktūros techniniam projektui rengti.
Projektą iliustruoja rekreacinio planavimo schemos 3 brėžiniai.
Pagrindiniai sprendiniai.
Kraštovaizdžio formavimo priemonių projektavimas. Suprojektuotos šios kraštovaizdžio formavimo priemonės: būsimo parko kraštovaizdžio formavimas želdiniais (1 sklype 2,8 ha plote) bei kraštovaizdžio formavimo kirtimai (9 sklypuose 26,0 ha plote). Bus taikomi sudėties formavimo (2,5 ha) ir kompleksinio kraštovaizdžio formavimo (23,5ha) miško kirtimų būdai. Kraštovaizdžio formavimo kirtimais iškertamas didžiausias tūris turėtų neviršyti 325 ktm.
Rekreacinės infrastruktūros objektų išdėstymas. Kazlų Rūdos girininkijos projektuojamą linijinę rekreacinę infrastruktūrą sudarys 2 žiedinio tipo pažintiniai takai dviratininkams ir 2 rekreaciniai takai pėstiesiems bei 1 žiemos rogučių trasa. Girininkijos rekreacinę sistemą papildys 5 atokvėpio vietos, 1 poilsiavietė, 1 masinių renginių vieta, 1 žaidimų aikštelė, 1 apžvalgos bokštelis bei prie jų esančios informacinės priemonės (stendai, ženklai, rodyklės). Numatyta poilsiavietės, esančios 50 miško kvartale, rekonstrukcija.
_________________
VILNIAUS UNIVERSITETO MIŠKŲ VIDINĖS MIŠKOTVARKOS PROJEKTO TIKSLINIMO SANTRAUKA
Vilniaus universiteto miškų vidinės miškotvarkos projektas tikslinamas vadovaujantis 2010 metų birželio 22 dienos sutartimi Nr. APS-13300-848 tarp Vilniaus universiteto ir VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto.
Tikslinant miškotvarkos projektą vadovautasi Miškų įstatymu (Žin., 1994, Nr. 96-1872; 2001, Nr. 35-1161; 2006, Nr. 61-2174), Miškų tvarkymo schemų ir vidinės miškotvarkos projektų rengimo taisyklėmis (Žin., 2006, Nr. 95-3741), Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcija (2010, Nr. 11-10-V), Miško kirtimo taisyklėmis (Žin., 2010, Nr. 14-676), Miško atkūrimo bei įveisimo nuostatais (Žin., 2004, Nr. 39-1280; 2005, Nr. 3-51, Nr. 80-2911; 2006, Nr. 120-4572) bei kitais galiojančiais dokumentais ir teisės aktais.
Teritorijos charakteristika. Visi Vilniaus technikos universiteto miškai išsidėstę Vilniaus miesto savivaldybės Valakupių girininkijos teritorijoje – įsiterpę tarp girininkijos miškų.
Inventorizuoti visi teritorijoje esantys miškai 75,0 ha plote.
Pagal 2003 metų gegužės 5 dienos valstybinės žemės panaudos sutartį K01/2003-26994 universitetui perduota 20,04 ha žemės, tarp jų iš Nemenčinės miškų urėdijos Liepynės girininkijos 2,9 ha miško.
Be to, iš Nemenčinės urėdijos Liepynės girininkijos 2003 metais perduota dar 19,5 ha miško.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1219 patvirtintos Vilniaus miesto valstybinių miškų ribos, dalis 2002 metais inventorizuotų miškelių (10,5 ha) buvo išjungti iš valstybinių miškų ploto.
Miškų grupės ir pogrupiai pagal nustatytą ūkinį režimą priskirti atitinkamoms miškų grupėms, o pagal funkcinę paskirtį suskirstyti į pogrupius.
Miškų suskirstymas į grupes ir pogrupius atliktas pagal Miškų įstatymo reikalavimus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. birželio 5 d. nutarimu Nr. 547 „Dėl miškų priskyrimo miškų grupėms tvarkos ir miškų priskyrimo miškų grupėms normatyvų patvirtinimo pakeitimo“.
Visi Vilniaus technikos universiteto žemėje esantys miškai priskirti Rekreacinių miškų grupei (IIb) miško parkų ir miesto miškų pogrupiui.
Žemės naudmenos. Didžiąją miško žemės dalį 71,2 ha (95 proc.) užima savaiminės ir kultūrinės kilmės medynai.
Ne miško žemės inventorizuota 3,8 ha, iš jų 2,4 ha – miško keliai, 0,9 ha – kvartalinės, 0,3 ha – pelkės, 0,1 ha – elektros linija ir 0,1 ha – griovys.
Savaiminės kilmės medynų 58 ha (81 proc.), kultūrinės – 13,7 ha (19 proc.).
Ryškiai vyrauja pušynai – 51,5 ha, eglynai – 5,2 ha. Kitų rūšių medynų nedaug: beržynų – 7,5 ha, baltalksnynų – 3,2 ha, liepynų – 1,7 ha, drebulynų – 2,1 ha.
Vyrauja 5-tos, 6-tos (iš viso 88 proc. ploto) amžiaus klasių medynai.
Pažymėtina, kad miškai yra aukšto produktyvumo: vidutinis bonitetas – 1,4. Našūs 1a, 1 bonitetų medynai užima 57 proc. medynų ploto. Žemo našumo medynų (4 ir žemesnio boniteto) nėra. Medynų vidutinis skalsumas taip pat gana aukštas – 0,8. Aukšto skalsumo (0,8–1,0) medynų yra 52,0 ha (73 proc.), vidutinio skalsumo (0,7) yra 10,8 ha (15 proc.), (0,5–0,6) yra 6,9 ha (10 proc.), retų medynų – 2,0 ha (2 proc.). Vidutinis medynų amžius – 59 metai ir vidutinis tūris viename ha 294 m3.
Ūkinių priemonių projektas 2002–2011 metams. Ūkiniai darbai Vilniaus technikos universitetui priskirtuose miškuose kaip ir visoje Valakupių girininkijos teritorijoje projektuojami vadovaujantis nuostata, kad ši teritorija pirmiausia patraukli rekreaciniu požiūriu. Čia neprojektuojami jokie pagrindiniai kirtimai. Ugdymo kirtimai projektuoti pagal Miško kirtimų taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. D1-79. Kirtimų apimtis nustatyta optimali miškininkystės požiūriu. Sanitarinių kirtimų apimtis apskaičiuota pagal natūraliai iškrintančios (iškirstinos) medynų tūrio dalies procentus. Kirtimų apimtis koreguojama pagal taksacijos metu nustatytą sausuolių ir virtėlių tūrį. Rekreaciniuose miškuose ugdymo kirtimų tikslas – formuoti atsparius medynus bei padidinti jų rekreacines savybes. Sklypai, kuriuose numatomi ugdymo kirtimai, atrinkti bei kirtimų intensyvumas nustatytas vadovaujantis kirtimų taisyklėmis, tačiau patys kirtimai turėtų būti vykdomi vadovaujantis kraštovaizdžio formavimo principais, pagrindinį dėmesį skiriant ugdomo medyno estetinių bei rekreacinių savybių pagerinimui. Intensyvaus rekreacinio naudojimo zonose turėtų būti kertama pagal atskirus projektus. Ugdymo metu turėtų būti išsaugomi kietieji lapuočiai, miškinės obelys, paprastosios kriaušės, stambūs šermukšniai, putinai, ožekšniai.
* VĮ Biržų miškų urėdijos, VĮ Jurbarko miškų urėdijos, VĮ Kazlų Rūdos mokomosios miškų urėdijos ir Vilniaus universiteto miškų vidinės miškotvarkos projektų santraukos skelbiamos „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“. Vidinės miškotvarkos projektų originalai saugomi Aplinkos ministerijos Miškų departamento Miškotvarkos ir miško išteklių skyriuje adresu: A. Juozapavičiaus g. 9, Vilnius.