LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINĖS MAISTO IR VETERINARIJOS TARNYBOS DIREKTORIUS

 

Į S A K Y M A S

DĖL VEIKSMŲ IR PRIEMONIŲ PLANO PASIREIŠKUS PAUKŠČIŲ GRIPUI

 

2000 m. gruodžio 21 d. Nr. 387

Vilnius

 

Siekdamas, kad paukščių gripo ligos kontrolė atitiktų Europos Sąjungos direktyvų reikalavimus:

1. Tvirtinu Veiksmų ir priemonių planą pasireiškus paukščių gripui.

2. Nurodau valstybinėms maisto ir veterinarijos tarnyboms vadovautis patvirtintu planu.

3. Įsakymo vykdymą kontroliuoti pavedu Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvūnų sveikatingumo skyriui.

 

 

Direktoriaus pavaduotojas                                                                       K. Gedrimas

______________


PATVIRTINTA

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos

direktoriaus 2000 12 21 įsakymu Nr. 387

 

VEIKSMŲ IR PRIEMONIŲ PLANAS PASIREIŠKUS PAUKŠČIŲ GRIPUI

 

I. ĮVADAS

 

1. Paukščių gripas (influensa) yra infekcinė paukščių liga, sukeliama gripo A viruso, kurio intraveninis patogeniškumo indeksas (IVPI) šešių savaičių viščiukams yra didesnis nei 1,2, arba gripo A viruso H5 ar H7 kamienų, kurių nukleotidų seka nurodo galimybę tapti virulentiškais.

2. Paukščių gripo klinika: tipiška, staigi. Pažeistiems paukščiams išsivysto apatija, anoreksija, sunkus kvėpavimas, diarėja, galvos edema, skiauterių ir barzdelių cianozė, kiaušinių produkcijos mažėjimas. Paukščiai, neturintys jokių klinikinių požymių, gali staigiai gaišti. Galima simptomų ir ligos stiprumo įvairovė.

3. Paukščių gripas oficialiai patvirtinamas po laboratorinio tyrimo teigiamos diagnozės (VII skyrius).

4. Veiksmai ir priemonės pasireiškus paukščių gripui taikomos vištoms, kalakutams, žąsims, antims, perlinėms vištoms (patarškoms), putpelėms, karveliams, fazanams ir kurapkoms, laikomiems nelaisvėje ir auginamiems veislei, mėsos ar kiaušinių produkcijai gauti ar sportinėms varžyboms, žaidimams, medžioklei.

5. Karveliams ir narveliuose laikomiems dekoratyviniams paukščiams gali būti taikomos ne visos šiame plane numatytos priemonės.

6. Paukščių gripas šalyje nuolatos kontroliuojamas (vykdomi laboratoriniai tyrimai). Tyrimų rezultatai gali būti prielaida įtarti paukščiams gripo patogeninių kamienų persistavimą.

 

II. DOKUMENTAI, KURIAIS VADOVAUJAMASI KONTROLIUOJANT PAUKŠČIŲ GRIPĄ

 

7. Paukščių gripo likvidavimo nuostatai (toliau – Nuostatai), patvirtinti Valstybinės veterinarijos tarnybos 1999 02 12 įsakymu Nr. 4-48.

8. Diagnostinių metodų ir vakcinų kontrolės standartų rinkinys SD.1.9:1994 m. (O. I. E Manual of standarts for diagnostic tests and vakcines) su vėlesniais papildymais.

9. Paukštidžių valymo, plovimo, dezinfekcijos ir kontrolės reikalavimai, patvirtinti Valstybinės veterinarijos tarnybos 1997 06 20 įsakymu Nr. 4-100.

10. Valstybinės veterinarijos tarnybos 1997 10 07 įsakymas Nr. 4-153 „Dėl nenumatytų gyvulių užkrečiamųjų ligų koordinavimo ir kontrolės centrų sudarymo“ ir vėlesni įsakymo papildymai.

 

III. SĄVOKOS IR APIBRĖŽIMAI

 

11. Vartojamos sąvokos:

paukštynas, ferma – įmonė ar atskiros paukštidės, dažnai su kitais pastatais ar įmonėmis (peryklos, skerdyklos, kulinarijos ir kt.), esančiomis bendroje teritorijoje, kur veisiami ar laikomi paukščiai;

savininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuriam priklauso paukščiai ar patikėta jais rūpintis;

Nenumatytų pavojingų gyvūnų užkrečiamųjų ligų likvidavimo priemonių koordinavimo centras (Respublikinis KC) – grupė specialistų, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos paskirtų kontroliuoti ligų situaciją respublikoje ir koordinuoti apskričių kontrolės centrų veiklą (Valstybinės veterinarijos tarnybos 1997 10 02 įsakymas Nr. 4-153);

Nenumatytų pavojingų gyvūnų užkrečiamųjų ligų likvidavimo priemonių koordinavimo apskrities kontrolės centras (Apskrities KC) – grupė specialistų, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos paskirtų kontroliuoti ligų situaciją apskrityje (Valstybinės veterinarijos tarnybos 1997 10 02 įsakymas Nr. 4-153);

židinys – paukštynas, ferma, kuriuose patvirtintas paukščių gripo protrūkis;

apsaugos zona – 3 km apie židinį esanti zona, nustatyta Apskrities KC. Zona panaikinama ir tampa priežiūros zona praėjus 21 dienai po gripo židinio likvidavimo, valymo ir dezinfekcijos, jei per tą laiką nebuvo nustatyta susirgimų gripu;

priežiūros zona – 10 km apie židinį esanti zona (įskaitant apsaugos zoną), nustatyta Apskrities KC. Priežiūros zona panaikinama praėjus 30 dienų po gripo židinio likvidavimo, valymo ir dezinfekcijos, jei per tą laiką nebuvo nustatyta susirgimų gripu;

infekcinė zona – sudaro apsaugos ir priežiūros zonos.

 

IV. PLANO VYKDYTOJAI, JŲ FUNKCIJOS IR TEISĖS

 

12. Plano vykdymą koordinuoja Respublikinis KC.

13. Planą vykdo Apskričių KC. Apskričių KC paruošia savo veiklos zonoje esančių paukštynų, fermų detalius veiksmų ir priemonių planus konkrečiam paukštynui, fermai, detalizuoja visus veiksmus ir darbuotojų mokymo planus.

14. Vykdant planą dalyvauja Nacionalinė veterinarijos laboratorija (toliau – NVL), kuri savarankiškai ar kartu su referentine ar kitomis specializuotomis laboratorijomis (Nuostatų 3 priedas) išskiria ir identifikuoja gripo virusą. NVL, remdamasi paukščių virusinių ligų kontrolės programa, Nuostatais ir šiuo planu, pasiruošia atlikti reikiamus paukščių gripo tyrimus ir sukuria darbuotojų apmokymo planus.

15. Apskrities KC, likviduodamas gripą, naudojasi:

15.1. visomis tinkamomis ryšio priemonėmis, įskaitant telefonus, signalinius aparatus, radiju, teleksu, telefaksu, elektroniniu paštu ir spausdintuvais;

15.2. žemėlapiais (1:50000 ir 1:10000);

15.3. reikalingomis transporto priemonėmis;

15.4. sąrašais žmonių, kuriuos galima iš karto pakviesti dirbti Apskrities KC;

15.5. sąrašais nacionalinių institucijų, su kuriomis reikia kontaktuoti paukščių gripo ligos atveju:

15.5.1. vietinės valdžios institucijomis,

15.5.2. policija,

15.5.3. pasienio tarnyba,

15.5.4. tarnybomis, aptarnaujančiomis paukštynus,

15.5.5. įmonėmis, gabenančiomis kiaušinius, paukščius ir paukštieną,

15.5.6. peryklomis,

15.5.7. kiaušinių pakavimo ir perdirbimo įmonėmis,

15.5.8. paukščių skerdyklomis,

15.5.9. paukštininkystės produkcijos supirkėjais, didmenininkais ir aukcionieriais,

15.5.10. privačiais veterinarijos gydytojais,

15.5.11. lesalų ir lesalų žaliavų tiekėjais,

15.5.12. paukštininkystės įrangos, medikamentų tiekėjais,

15.5.13. medžiotojų draugijomis,

15.5.14. graužikų naikinimo tarnyba,

15.5.15. veterinarijos gydytojų asociacijos vietiniu skyriumi,

15.5.16. ūkininkų kooperatyvų ar susivienijimų vietiniais skyriais,

15.5.17. telefonų kompanijomis,

15.5.18. metrologijos tarnyba.

16. Apskrities KC paukščių gripo likvidavimui turi būti apsirūpinęs:

16.1. apsauginiais rūbais ir avalyne;

16.2. efektyviais gripo dezinfekantais, detergentais ir muilu;

16.3. sanitarinio apruošimo ir dezinfekavimo aparatūra ir įrengimais;

16.4. įrengimais žemės darbams atlikti (kastuvai, ekskavatoriai, buldozeriai), siurbliais;

16.5. liepsnosvaidžiais ir degiomis medžiagomis;

16.6. vakcinavimo įranga;

16.7. perspėjimo ženklais, naudojamais zonoms žymėti;

16.8. humaniškomis priemonėmis ir įranga paukščių eutanazijai: elektros smūgio ar galvos nusukimo sistemomis, CO2 ar kitomis dujomis bei įranga ir tinkamomis uždaromis erdvėmis jas naudoti, barbitūratais ir prietaisais injekcijoms atlikti ir kt.

17. Apskrities KC turi būti paruošęs formas:

17.1. oficialių pranešimų;

17.2. pranešimų visuomenei;

17.3. epizootinio tyrimo;

17.4. judėjimo leidimų.

 

V. VEIKSMAI ĮTARUS PAUKŠČIŲ GRIPĄ

 

18. Paukščių gripas gali būti įtartas pagal paukščių kraujo serologinių tyrimų rezultatus ar paukštyne pasireiškus gripo klinikai. Įtarus paukščių gripą atliekami šie veiksmai:

18.1. jeigu paukščių gripas įtariamas pagal serologinio tyrimo rezultatus – NVL juos perduoda faksu Apskrities KC ir paukštynui;

18.2. jeigu paukščių gripą įtarė paukštyno veterinarijos gydytojas – jis tuojau pat praneša Apskrities KC;

18.3. Apskrities KC, gavęs 18.1 ar 18.2 punkte nurodytus pranešimus, nusiunčia veterinarijos inspektorių į paukštyną, kurio paukščiai įtariami užsikrėtus gripu;

18.4. veterinarijos inspektorius, atvykęs į paukštyną, kartu su aptarnaujančiu veterinarijos gydytoju sudaro ligos tyrimo planą, paima mėginius laboratoriniams tyrimams ir juos nusiunčia į NVL;

18.5. kol įtariama liga nepatvirtinta laboratorijoje, vykdomos priemonės, numatytos Nuostatų II skyriaus 5 punkte, o paukštyną kontroliuoja veterinarijos inspektorius;

18.6. veterinarijos inspektorius, dalyvaujant paukščių savininkui ar jo įgaliotam asmeniui bei aptarnaujančiam veterinarijos gydytojui, surenka informaciją apie paukštyną:

18.6.1. pagal Nuostatų V skyriaus reikalavimus (turi būti atsižvelgta į tai, kad virusas galėjo 7-10 dienų prieš pasireiškiant klinikai pradėti plisti),

18.6.2. paukščių ir kiaušinių įvežimą į paukštyną paskutinius 2 mėnesius,

18.6.3. asmenų lankymąsi paukštyne, aptarnaujančių darbuotojų nuosavo ūkio paukščių sveikatą, darbuotojų kontaktus su kitais paukštynais, individualiais paukščių laikytojais.

19. Apžiūrint paukščius, esančius paukštyne, laikomasi tokios tvarkos: pirmiausiai apžiūrimi sveiki paukščiai, o sergantys apžiūrimi paskutiniai. Jeigu būtina dar kartą apžiūrėti sveikus paukščius – apžiūrą vykdantys asmenys privalo atlikti dezinfekavimo procedūras.

 

VI. MĖGINIŲ ĖMIMAS IR JŲ SIUNTIMAS

 

20. Tyrimams turi būti paimti tokie mėginiai:

20.1. ne mažiau 10 tik ką nugaišusių paukščių, kurie prieš gaišimą turėjo klinikinių ligos požymių;

20.2. 20 kloakos nuoplovų iš paukščių, turėjusių ligos klinikinių požymių; gali būti tiriamos ir nuoplovos iš nosies ertmės; nuoplovos turi būti laikomos ir transportuojamos +4°C temperatūroje;

20.3. jeigu tyrimams nenaudojamos gaišenos – kloakų nuoplovų skaičius padidinamas dar 30 mėginių;

20.4. jeigu nėra pakankamo kiekio tik ką nugaišusių paukščių – gali būti paskersta keletas sergančių paukščių; paukščių skerdimas diagnostikai turi būti suderintas su Respublikiniu KC;

20.5. nuoplovos iš trachėjos gali būti imamos išimties atvejais, atsižvelgus į ligos pobūdį ir paukščių sveikatos būklę;

20.6. imama ne mažiau kaip 10 sergančių ir ne mažiau kaip 10 kliniškai sveikų paukščių kraujo mėginių; vienas mėginys – ne mažiau kaip 0,5 ml kraujo.

21. Mėginiai įpakuojami į dvigubą polietileninį maišelį ir įdedami į šaldytuvą su ledo paketais. Šaldytuvas turi būti apsaugotas nuo smūgių, todėl įdedamas į kartoninę dėžę. Į kartoninę dėžę įdedamas lydraštis. Dėžė su mėginiais pristatoma į NVL autotransportu kuo greičiau, prieš tai telefonu informuojama NVL apie mėginių atsiuntimą.

 

VII. VEIKSMAI PO LABORATORINĖS DIAGNOZĖS

 

22. Virusas išskiriamas ir identifikuojamas per 7-14 dienų. NVL, atlikusi tyrimus (savarankiškai ar kartu su viena iš laboratorijų, išvardytų šių Nuostatų 3 priede), pateikia atsakymą paukščių savininkui, Apskrities ir Respublikiniam KC faksu, o atsakymų originalą išsiunčia paštu. Po laboratorinio tyrimo atsakymo nustatoma diagnozė:

22.1. neigiama diagnozė:

22.1.1. nustatoma, jeigu paukščių gripo virusas nebuvo išskirtas per 7 dienas arba išskirtas virusas nebuvo H5 ar H7 kamieno ar išskirto viruso intraveninis patogeniškumo indeksas (IVPI) buvo žemesnis nei 1,2,

22.1.2. po laboratorijoje gautos neigiamos diagnozės, Apskrities KC veterinarijos inspektorius turi apsilankyti paukštyne ir patikrinti paukščių sveikatą. Konstatavęs, kad paukščiai neturi klinikinių požymių, duomenis apibendrina atitinkamu dokumentu ir pasiūlo Apskrities KC atšaukti apribojimus. Šią informaciją Apskrities KC pateikia Respublikiniam KC per 2 dienas;

22.2. negalutinė diagnozė:

22.2.1. jeigu gavus neigiamus laboratorinio tyrimo rezultatus paukštyne randami paukščiai, įtariami sergant gripu. Tuo atveju imami mėginiai pakartotiniam laboratoriniam tyrimui,

22.2.2. gavus neigiamus pakartotinio laboratorinio tyrimo rezultatus, Apskrities KC veikia pagal šio skyriaus 22.1.2 punktą,

22.2.3. prireikus Apskrities KC konsultuojasi su Respublikiniu KC;

22.3. teigiama diagnozė:

22.3.1. nustatoma, kai laboratorijoje išskirtas virusas buvo tipuotas kaip H5 ar H7 kamieno ar IVPI buvo didesnis nei 1,2.

 

VIII. PRIEMONĖS OFICIALIAI PATVIRTINUS PAUKŠČIŲ GRIPĄ

 

23. Apskrities KC po oficialaus paukščių gripo patvirtinimo:

23.1. paskelbia paukštyną (fermą) infekcijos židiniu;

23.2. priima sprendimą dėl infekcinės zonos ribų ir priemonių joje įgyvendinimo;

23.3. skubiai pritraukia profesiškai kompetentingus veterinarijos specialistus ir kitų tarnybų ar institucijų darbuotojus bei reikalingą įrangą;

23.4. perkelia į židinį darbuotojus ir techninę įrangą. Darbuotojai, dirbantys židinyje nuo įtarimo paskelbimo iki visiško gripo ligos židinio likvidavimo ir zonų panaikinimo, yra pavaldūs Apskrities KC;

23.5. vykdo Nuostatų IV skyriaus 9.1-9.7 punktų reikalavimus;

23.6. atlieka visų paukštynų, esančių infekcinėje zonoje, tyrimą; kliniškai patikrina paukščių sveikatą, o kilus įtarimui dėl paukščių sveikatos ar gaišimo – nusiunčia mėginius tyrimui į NVL. Būtinai tikrina privačius paukščių augintojus ir ūkininkus, esančius apsaugos zonoje;

23.7. apriboja judėjimą apsaugos ir priežiūros zonose ir uždaro bei uždraudžia rengti parodas, turgus, varžybas ir kt. renginius, kuriuose gali būti paukščių;

23.8. kontaktuoja su municipalinėmis ir kitomis įstaigomis ir organizacijomis.

 

IX. SERGANČIŲ PAUKŠČIŲ NAIKINIMAS

 

24. Po to, kai oficialiai patvirtinamas paukščių gripas, pulkai, kuriuose yra užkrėstų ar įtariamų užsikrėtus paukščių, nedelsiant naikinami (Nuostatų IV skyriaus 9.1 punktas). Šį darbą organizuoja Apskrities KC:

24.1. skiria atskirą darbo grupę ir suteikia jiems reikalingą techniką, transportą, įrangą paukščiams eutanazuoti, lavonams surinkti ir naikinti, lesalų likučiams paukštidėje surinkti ir sunaikinti, mėšlui pašalinti ir nukenksminti, dezinfekuoti;

24.2. parenka humaniškiausią ir tinkamiausią būdą bekraujei paukščių eutanazijai;

24.3. užtikrina tinkamas sanitarijos sąlygas, kad naikinant paukščius neišplistų gripo virusas;

24.4. užtikrina židinyje dirbančių žmonių sveikatos apsaugą.

25. Paukščiai naikinami oficialiai paskelbto židinio teritorijoje ir tik išimties atvejais, veterinarijos inspektoriui (suderinus su Apskrities KC) nusprendus, už teritorijos ribų, bet tik apsaugos zonoje.

 

X. VALYMAS, PLOVIMAS IR DEZINFEKAVIMAS

 

26. Po paukščių sunaikinimo paukštidėse ir aplink jas turi būti sunaikintas ligos sukėlėjas. Tam taikomos efektyvios priemonės, kartu siekiama apsaugoti darbuotojų sveikatą.

27. Užkrėsto paukštyno valymo ir dezinfekavimo tvarka pateikta Nuostatų 2 priede. Paukštidė dezinfekuojama ne tik iš vidaus, bet ir iš išorės: stogas, sienos, ventiliacijos angos, mėšladuobės, pašarų talpyklos ir kt., privažiavimo keliai, žalia veja.

28. Pašalinti iš paukščių lesinimo sistemos lesalai nukenksminami kaip ir naudotas kraikas ir mėšlas, pagal Nuostatų 3 priedo 2 skyriaus 2.3 punkto reikalavimus.

29. Paukštidžių girdymo sistemoje cirkuliuojantis vanduo pašalinamas, o sistema užpildoma tinkamo dezinfekanto skiediniu. Dezinfekuojama kelis kartus, siekiant gerai išvalyti ir išdezinfekuoti sistemą.

30. Naikinami vabzdžiai, graužikai ir laukiniai paukščiai.

31. Transportas ir įrengimai paukštidėms valyti, plauti ir dezinfekuoti kiekvieną dieną po darbo plaunami ir dezinfekuojami.

32. Darbuotojų darbo rūbai po darbo dezinfekuojami, darbuotojai prausiasi duše.

 

XI. PAUKŠČIŲ GABENIMAS

 

33. Paukščių gabenimas auginti:

33.1. bet koks paukščių gabenimas infekcinės zonos viduje, į ar iš zonos draudžiamas pirmąsias 15 dienų nuo apribojimų taikymo, išskyrus gabenimą į skerdyklą;

33.2. draudžiamas bet koks paukščių gabenimas tranzitu per infekcinę zoną;

33.3. paukščiai į infekcinėje zonoje esančias paukštides gali būti įvežti pagal Nuostatų VII skyriaus 17.8 punkto reikalavimus;

33.4. transporto priemonės, gabenančios paukščius, turi būti švarios ir dezinfekuotos. Prieš iškraunant paukščius, turi būti išdezinfekuoti transporto priemonės ratai ir išorė. Po paukščių iškrovimo transporto priemonės vidus ir išorė bei narvai, kuriuose buvo gabenami paukščiai, valomi, plaunami ir dezinfekuojami vietoje;

33.5. asmuo, gabenantis paukščius, privalo vilkėti apsauginius rūbus, dėvėti galvos dangalus ir avėti atsparia dezinfekantams avalyne. Po paukščių iškrovimo apsaugos priemonės dezinfekuojamos;

33.6. veterinarijos inspektorius išrašo leidimus kiekvienai gabenamų paukščių siuntai.

34. Paukščių gabenimas pjauti:

34.1. paukščius infekcinėje zonoje galima pjauti, jeigu jų sveikata yra kontroliuojama kiekvieną dieną ir paskutines 2 dienas nebuvo gripo įtarimų;

34.2. paukščiai gabenami tik švaria, dezinfekuota transporto priemone. Prieš paukščių iškrovimą dezinfekuojami transporto priemonės ratai ir išorė. Po paukščių iškrovimo plaunami ir dezinfekuojami transporto priemonės ratai, išorė ir vidus, paukščių gabenimo narvai, dėžės;

34.3. asmuo, gabenantis paukščius, privalo vilkėti švarius apsauginius rūbus, dėvėti kepuraites ir avėti dezinfekantams atsparia avalyne. Po paukščių iškrovimo apsaugos priemonės dezinfekuojamos;

34.4. kiekvienai paukščių siuntai veterinarijos inspektorius išrašo leidimą.

 

XII. PAUKŠČIŲ PJOVIMAS

 

35. Paukščių, esančių apsaugos zonoje, pjovimas:

35.1. paukščių, vežamų į skerdyklą priverstiniam pjovimui iš paukštidžių, esančių židinyje, bet neturinčių gripo klinikos, skerdenėlės turi būti termiškai perdirbtos;

35.2. paukščių, vežamų į skerdyklą iš paukštyno (fermos), esančio apsaugos zonoje, skerdenėlės gali būti tiekiamos tik šalies rinkai. Tokių skerdenėlių realizacijos būdus nustato Respublikinis KC;

35.3. apsaugos zonos paukščiai gali būti pjaunami skerdyklose, esančiose apsaugos zonoje, išimties atvejais – priežiūros zonoje;

35.4. registruojamas pjauti skirtų paukščių skaičius, nustatomas sergančių paukščių skaičius;

35.5. skerdykloje turi būti vykdoma griežta pjaunamų paukščių ir jų skerdenėlių veterinarinė kontrolė;

35.6. po paukščių pjovimo kiekvieną dieną skerdykla išvaloma, išplaunama ir išdezinfekuojama;

35.7. plunksnos ir skerdenėlių atliekos utilizuojamos ar kitu saugiu būdu sunaikinamos;

35.8. darbuotojai po darbo prausiasi duše, o jų darbo rūbai dezinfekuojami.

36. Paukščių, esančių priežiūros zonoje, pjovimas:

36.1. paukščiai pjaunami tik priežiūros zonoje esančiose skerdyklose, išimties atvejais – už infekcinės zonos ribų. Tokie paukščiai negali būti pjaunami apsaugos zonoje esančiose skerdyklose;

36.2. priežiūros zonoje esančiose skerdyklose negali būti pjaunami paukščiai iš paukštynų, esančių už infekcinės zonos ribų;

36.3. paukščių iš priežiūros zonos paukštidžių skerdenėlės gali būti realizuotos tik Lietuvoje. Tokių skerdenėlių realizacijos būdus nustato Respublikinis KC;

36.4. paukščiai, atvežti į skerdyklą iš paukštidžių, esančių infekcinėje zonoje, turi būti papjauti ne vėliau kaip po 48 valandų po atvežimo;

36.5. tuo metu, kai pjaunami paukščiai iš infekcinės zonos, skerdykloje negali būti jokių kitų paukščių;

36.6. skerdykloje turi būti vykdoma nuolatinė veterinarinė priežiūra;

36.7. po paukščių iš infekcinės zonos pjovimo kiekvieną dieną skerdykla valoma, plaunama ir dezinfekuojama;

36.8. plunksnos ir skerdenėlių atliekos yra utilizuojamos ar kitu saugiu būdu sunaikinamos;

36.9. darbuotojai po darbo prausiasi duše, o jų darbo rūbai dezinfekuojami.

 

XIII. KIAUŠINIŲ TVARKYMAS

 

37. Kiaušinių, skirtų perinti, tvarkymas:

37.1. perykloje, esančioje paskelbtame gripo židiniu paukštyne, apribojimų taikymo pirmąją dieną visi esantys kiaušiniai, besiritantys ar išsiritę viščiukai yra sunaikinami. Perykla valoma, dezinfekuojama ir uždaroma iki apribojimų atšaukimo;

37.2. peryklose, esančiose infekcinės zonos ribose ir už zonos ribų, sunaikinami visi kiaušiniai, gauti iš paukštyno, paskelbto gripo židiniu, įtariamu ligos inkubacijos periodu (7-10 dienų). Paukščiukai, išsiritę iš kiaušinių, kurie buvo pakrauti anksčiau nei skaičiuojamas gripo inkubacijos periodas, turi būti nuolatos stebimi ir kontroliuojami auginimo vietose;

37.3. peryklos ar ūkis, paminėti šio skyriaus 37.2 punkte, esantys už apskrities teritorijos ribų, kontroliuojami tos Apskrities KC;

37.4. pagal Nuostatų VII skyriaus 17.9 punktą galima įvežti į peryklas, esančias infekcinėje zonoje (išskyrus židinį), perinti sveikų paukščių, auginamų neužkrėstuose gripu paukštynuose, esančiuose infekcinėje zonoje ar už jos ribų, kiaušinius;

37.5. visi perinti skirti kiaušiniai turi būti dezinfekuoti tuoj po surinkimo ir pakartotinai – perykloje;

37.6. atvežtos dėžės su perinti skirtais kiaušiniais negali būti išvežtos iš infekcinės zonos ribų;

37.7. kiaušiniai gabenami tik švaria, dezinfekuota transporto priemone. Įvažiavus į peryklos teritoriją prieš kiaušinių iškrovimą, dezinfekuojami transporto priemonės ratai ir išorė. Prieš išvažiuojant iš peryklos teritorijos, plaunami ir dezinfekuojami transporto priemonės ratai, išorė ir vidus;

37.8. vairuotojas ir kiaušinius lydintis asmuo privalo vilkėti apsauginius rūbus, dėvėti galvos apdangalus ir avėti batus, atsparius dezinfekantams. Po kiaušinių iškrovimo rūbai dezinfekuojami;

37.9. veterinarijos inspektorius išrašo leidimus kiekvienai kiaušinių siuntai.

38. Maistinių kiaušinių tvarkymas ir gabenimas:

38.1. maistiniai kiaušiniai, surinkti gripo židinyje ar ligos inkubacijos periodu, bet nerealizuoti, taip pat surinkti paukštidėse likviduojant juose paukščius, turi būti sunaikinti;

38.2. realizuoti gripo ligos inkubacijos periodo metu kiaušiniai turi būti surasti ir sunaikinti, išskyrus tuos, kurie prieš realizaciją buvo tinkamai dezinfekuoti;

38.3. gripo židinyje esančiuose paukščių pulkuose, kurie buvo taip atskirti, kad virusas negalėjo patekti iš vieno pulko į kitą, o paukščiai kontroliuojami kaip potencialūs viruso nešiotojai, surinkti maistiniai kiaušiniai tuoj po surinkimo dezinfekuojami ir gali būti perdirbti į kiaušinių miltelius perdirbimo įmonėje;

38.4. kiaušinių surinkimas paukštidėse turi būti organizuotas taip, kad apsaugotų nuo infekcijos patekimo į pakavimo įmonę;

38.5. apsaugos zonoje surinktus kiaušinius galima gabenti tik transporto priemone, specialiai pritvirtinta šiai zonai. Ši transporto priemonė negali surinkti kiaušinių už apsaugos zonos ribų, jeigu jos vidus ir išorė nebus išplauta ir išdezinfekuota prieš kiekvieną surinkimą;

38.6. vairuotojai ir kiaušinius lydintis asmuo privalo vilkėti apsauginius rūbus, dėvėti galvos apdangalus ir avėti batus, atsparius dezinfekantams. Batai turi būti dezinfekuojami prieš ir po kiaušinių pakrovimo į transporto priemonę;

38.7. transporto priemonė turi būti gerai išvalyta ir išdezinfekuota iš vidaus ir iš išorės kiekvieną kartą prieš atvykstant į kiaušinių surinkimo vietą;

38.8. surinktiems kiaušiniams iš paukštynų, esančių apsaugos zonoje, turi būti naudojami tik nauji kiaušinių dėkliukai;

38.9. po to, kai iš apsaugos zonos paukštynų surinkti kiaušiniai buvo priimti į pakavimo įmonę, visi dėkliukai sunaikinami, o dėžės ar konteineriai dezinfekuojami;

38.10. kiaušiniams gabenti iš paukštidžių į pakavimo įmonę turi būti atskira transporto priemonė, t. y. negali būti naudojama transporto priemonė, gabenanti supakuotus kiaušinius iš pakavimo įmonės į realizacijos vietas;

38.11. kiaušiniai, gabenami iš apsaugos zonos paukštynų, negali būti iškrauti pakavimo įmonėje, kol neiškrauti kiaušiniai, atvežti iš priežiūros zonos paukštynų;

38.12. pakavimo įmonės darbuotojai negali vaikščioti iš pakavimo įmonės į paukštides;

38.13. paukštidžių darbuotojai turi naudotis skirtingais įėjimais ir išėjimais nei pakavimo įmonės darbuotojai;

38.14. surenkant maistinius kiaušinius iš paukštidžių, esančių priežiūros zonoje, turi būti laikomasi šio skyriaus 38.4, 38.6, 38.7, 38.9 punktų reikalavimų;

38.15. visi maistiniai kiaušiniai iš apsaugos ir priežiūros zonos paukštynų, kuriuos galima realizuoti žmonių maistui, realizuojami tik dezinfekuoti;

38.16. kiekvienai kiaušinių siuntai veterinarijos inspektorius išrašo leidimą;

38.17. bet koks kiaušinių produkcijos sumažėjimas paukštidėse, esančiose infekcinėje zonoje, turi būti tuojau praneštas veterinarijos inspektoriui.

 

XIV. PAUKŠČIŲ VAKCINAVIMAS

 

39. Reikalavimai dėl paukščių vakcinavimo pateikti Nuostatų XII skyriuje. Sprendimą dėl paukščių vakcinavimo priima Respublikinis KC, o Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba šį sprendimą derina su Tarptautiniu epizootijų biuru.

 

XV. DARBUOTOJŲ MOKYMAS

 

40. Respublikinis KC paruošia inspektorių tęstinio mokymo programą. Inspektorius pagal tęstinio mokymo programą turi:

40.1. žinoti epidemiologinę, diagnostinę ir kontrolės procedūras;

40.2. mokėti kliniškai ir patologoanatomiškai diagnozuoti paukščių gripą, teisingai vertinti laboratorinių tyrimų rezultatus;

40.3. žinoti infekuotų paukščių, kontaktavusių ar galimai kontaktavusių su sergančiais gripu, pjovimo reikalavimus, skerdenėlių paskirtimi, sanitarines procedūras skerdykloje;

40.4. žinoti kiaušinių ir kitų paukštininkystės produktų iš infekcinės zonos realizavimo galimybes ir taikomas jiems higienos priemones;

40.5. mokėti organizuoti ir įgyvendinti veiksmų ir priemonių planą pasireiškus paukščių gripui.

41. Apskričių KC sudaro tęstinio mokymo programas paukštynus aptarnaujantiems veterinarijos gydytojams.

42. Paukštynus aptarnaujantys veterinarijos gydytojai sudaro mokymo programas ir apmoko paukštyno darbuotojus būtiniausių veiksmų pasireiškus paukščių gripui.

43. Programos nuolat atnaujinamos ir papildomos.

______________