LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTERIJA
Į S A K Y M A S
DĖL PALAIKOMOJO GYDYMO IR SLAUGOS LIGONINIŲ BEI SKYRIŲ LAIKINŲJŲ TIPINIŲ NUOSTATŲ TVIRTINIMO
1996 m. sausio 9 d. Nr. 16
Vilnius
Įgyvendindamas Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 45 straipsnio 2 punktą ir vykdydamas 1995 m. spalio 4 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 1298, tvirtinu:
2. Stacionarinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos palaikomojo gydymo ir slaugos skyriaus laikinuosius tipinius nuostatus (pridedama).
SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS ANTANAS VINKUS
SUDERINTA
Socialinės apsaugos ir darbo ministras
Mindaugas Mikaila
1995 m. gruodžio 29 d.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos
sveikatos apsaugos ministerijos
1996 01 09 įsakymu Nr. 16
PALAIKOMOJO GYDYMO IR SLAUGOS LIGONINĖS LAIKINIEJI
TIPINIAI NUOSTATAI
1. BENDROJI DALIS
1.1. Palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninė – tai pirminio sveikatinimo lygio stacionarinė asmens sveikatos priežiūros įstaiga, kurioje terminuotai gydomi ir slaugomi asmenys, sergantys lėtinėmis ligomis, po traumų, užsitęsusių ligų išeitinėse fazėse arba kuriems dėl sveikatos būklės reikalinga kvalifikuota slauga, tačiau nereikalingas intensyvus gydymas.
1.2. Palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninė (toliau vadinama ligonine) savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais, Vyriausybės nutarimais, kitais teisės aktais bei šiais nuostatais.
1.3. Ligoninę steigia (ar į ją reorganizuoja anksčiau veikusią kitą asmens sveikatos priežiūros įstaigą), nustato jos struktūrą ir likviduoja steigėjas. Ligoninės steigėju gali būti miestų ir rajonų savivaldybės, juridiniai ir fiziniai asmenys. Privačios ligoninės steigėjas privalo turėti Sveikatos apsaugos ministerijos leidimą įstaigos steigimui, o medicinos personalas (personalas, kuriam pagal užimamas pareigas reikalingas specialus medicininis išsilavinimas) – Sveikatos apsaugos ministerijos licencijas privačiai praktikai.
1.4. Ligoninė yra juridinis asmuo, turintis savo antspaudą, išlaidų sąmatą, savarankišką balansą ir pagal galiojančią tvarką atsiskaitantis steigėjui.
2. LIGONINĖS VEIKLOS TIKSLAI
2.1. Teikti palaikomąjį gydymą senyvo amžiaus asmenims, asmenims su negalia ar sergantiesiems lėtinėmis ligomis.
3. VALDYMAS IR STRUKTŪRA
3.2. Už palaikomąjį gydymą atsako direktoriaus pavaduotojas gydymui. Šis asmuo privalo turėti aukštąjį medicinos išsilavinimą ir pirmąją kvalifikacinę kategoriją.
3.3. Už teikiamos slaugos kokybę, slaugos personalo (medicinos seserų, medicinos felčerių, akušerių ar slaugių- padėjėjų) kvalifikaciją atsako ligoninės vyriausiasis slaugos specialistas. Šis asmuo privalo turėti medicinos sesers, medicinos felčerio ar akušerės išsilavinimą, ne mažesnį kaip 3 metų darbo pagal specialybę stažą ir valstybės pripažintą Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtinto vadovavimo ir slaugymo organizavimo kurso baigimo pažymėjimą.
Tuomet, kai į šias pareigas skiriamas asmuo nėra išklausęs minėtų kursų, įstaigos vadovas privalo per 6 mėnesius pasiųsti darbuotoją į tokius kursus.
3.4. Ligoninės struktūrą sudaro padaliniai, kurie yra būtini slaugos, fizinės ir psichologinės reabilitacijos ir socialinės integracijos veiklai užtikrinti. Tam tikslui pagal tuo metu galiojančius normatyvus turi būti skiriamos būtinos patalpos ir įranga.
3.5. Ligoninėje gali būti įsteigtas padalinys (slaugos centras), kurio tikslas – slaugyti pacientus jų namuose. Šiam darbui turi būti papildomai įdarbinami darbuotojai.
3.6. Ligoninės personalo nomenklatūros sąrašą ir jų darbo apimtis nustato Sveikatos apsaugos ministerija, suderinusi su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Darbuotojų skaičius ir sudėtis privalo užtikrinti, kad būtų įgyvendinami įstaigai keliami tikslai.
4. PACIENTŲ NUKREIPIMO Į LIGONINĘ TVARKA IR INDIKACIJOS
4.1. Pacientų nukreipimo į miesto ar rajono savivaldybės ligoninę tvarką bei indikacijas nustato savivaldybė kartu su ligoninės administracija, vadovaudamiesi Sveikatos apsaugos bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų nurodymais ir rekomendacijomis.
4.2. Į ligoninę nukreipiami pacientai, laikinai ar visam laikui praradę fizinį ar psichinį savarankiškumą, ir asmenys, kuriems tuo metu yra būtinas palaikomasis gydymas ar kvalifikuota slauga, tačiau nereikalinga nuolatinė gydytojų priežiūra (būtina turėti savivaldybės globos ir rūpybos skyriaus rekomendaciją).
4.3. Paūmėjus lėtinėms ligoms ar prireikus specialistų konsultacijos bei intervencijos, jie kviečiami bendra tvarka arba patys pacientai nukreipiami ir palydimi į specializuotas sveikatos priežiūros įstaigas ar skyrius.
4.4. Pacientas negali būti nukreiptas į ligoninę be jo sutikimo (jei pacientas neveiksnus – be globėjo sutikimo).
5. LIGONINĖS FINANSAVIMAS BEI LĖŠŲ PANAUDOJIMAS
5.1. Pagrindiniai savivaldybės remiamos ligoninės finansavimo šaltiniai yra:
savivaldybių biudžetai;
valstybės biudžetas;
valstybinio socialinio draudimo lėšos;
privalomojo sveikatos draudimo lėšos;
asmeninės pacientų arba jų artimųjų įmokos;
privataus socialinio ir sveikatos draudimo lėšos;
labdara ir parama;
kiti teisėti finansavimo šaltiniai.
5.2. Mokamos medicinos paslaugos ir patarnavimai ligoninėje teikiami pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytą tvarką ir patvirtintas kainas.
5.3. Ligoninėje gali būti teikiamos mokamos ne medicinos paslaugos ir patarnavimai, kurių teikimo tvarką ir kainas nustato ligoninės direktorius, suderinęs su savivaldybe, vadovaudamasis galiojančiais transporto, ryšių, teisinių, buitinių, komunalinių ir kt. paslaugų bei patarnavimų kainomis ir savo ligoninės išlaidų paskaičiavimais.
5.4. Pacientai, kurie, esant laisvų vietų, tam tikrą laiką (bet ne ilgiau 3 mėnesių) patys pageidauja būti ligoninėje, apmoka patys (ar jų globėjai) pagal vienam pacientui nustatytą vienos paros buvimo ligoninėje kainą už visą buvimo ligoninėje laikotarpį.
Socialiai remtini asmenys už buvimą ligoninėje savo pageidavimu (jei nėra sveikatos indikacijų) moka 80% savo pajamų.
6. PRIVAČIOS LIGONINĖS FINANSAVIMAS BEI LĖŠŲ PANAUDOJIMAS
6.2. Privati ligoninė gali būti finansuojama iš savivaldybės ar valstybės biudžetų, valstybinio socialinio draudimo lėšų arba privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų tik tuo atveju, jei yra pasirašytos atitinkamos tarpusavio paslaugų teikimo ir jų apmokėjimo sutartys.
7. LIGONINĖS KONTROLĖ
Ligoninės veikla kontroliuojama Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos
sveikatos apsaugos ministerijos
1996 01 09 įsakymu Nr. 16
STACIONARINĖS ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGOS
PALAIKOMOJO GYDYMO IR SLAUGOS SKYRIAUS LAIKINIEJI
TIPINIAI NUOSTATAI
1. BENDROJI DALIS
1.1. Palaikomojo gydymo ir slaugos skyrius (toliau vadinamas skyriumi) – tai stacionarinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos padalinys, kuriame terminuotai gydomi ir slaugomi asmenys, sergantys lėtinėmis ligomis, po traumų, užsitęsusių ligų išeitinėse fazėse arba kuriems dėl sveikatos būklės reikalinga kvalifikuota slauga, tačiau nereikalingas intensyvus gydymas.
1.2. Skyrių steigia (ar į jį reorganizuoja anksčiau veikusį kito profilio asmens sveikatos priežiūros įstaigos skyrių), nustato jo struktūrą ir likviduoja steigėjas.
Privačios asmens sveikatos priežiūros įstaigos steigėjas privalo turėti Sveikatos apsaugos ministerijos leidimą skyriaus steigimui ar reorganizavimui, o medicinos personalas (personalas, kuriam pagal užimamas pareigas reikalingas specialus medicininis išsilavinimas) – Sveikatos apsaugos ministerijos licencijas privačiai praktikai.
1.3. Slaugos skyrius savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais, Vyriausybės nutarimais, kitais teisės aktais bei šiais nuostatais.
2. SLAUGOS SKYRIAUS VEIKLA
2.1. Teikti palaikomąjį gydymą senyvo amžiaus asmenims, asmenims su negalia ar sergantiesiems lėtinėmis ligomis.
3. VALDYMAS IR STRUKTŪRA
3.2. Už teikiamos slaugos kokybę, slaugos personalo (medicinos seserų, medicinos felčerių, akušerių ar slaugių- padėjėjų) kvalifikaciją atsako skyriaus vyresnioji medicinos sesuo. Šis asmuo privalo turėti medicinos sesers, medicinos felčerio ar akušerės išsilavinimą, ne mažesnį kaip 3 metų darbo pagal specialybę stažą ir valstybės pripažintą Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtinto vadovavimo ir slaugymo organizavimo kurso baigimo pažymėjimą.
Tuomet, kai į šias pareigas skiriamas asmuo nėra išklausęs minėtų kursų, įstaigos vadovas privalo per 6 mėnesius pasiųsti darbuotoją į tokius kursus.
Skyriaus vyresnioji medicinos sesuo pavaldi įstaigos slaugos vadovui (vyriausiajai medicinos seseriai).
3.3. Skyriuje turi būti sąlygos slaugos, fizinės ir psichologinės reabilitacijos ir socialinės integracijos veiklai užtikrinti. Tam tikslui pagal tuo metu galiojančius normatyvus turi būti skiriamos būtinos patalpos ir įranga.
3.4. Slaugos skyrius gali būti baze, organizuojant slaugą namuose, papildomai įdarbinant reikalingus darbuotojus.
3.5. Skyriaus personalo nomenklatūros sąrašą ir darbo apimtis nustato Sveikatos apsaugos ministerija, suderinusi su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Skyriaus darbuotojų skaičius ir sudėtis privalo užtikrinti, kad būtų įgyvendinami skyriui keliami tikslai.
4. PACIENTŲ NUKREIPIMAS IR INDIKACIJOS
4.1. Pacientų nukreipimo į miesto ar rajono savivaldybės asmens sveikatos priežiūros įstaigos slaugos skyrių tvarką bei indikacijas nustato savivaldybės kartu su asmens sveikatos priežiūros įstaigos administracija, vadovaudamiesi Sveikatos apsaugos bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų nurodymais ir rekomendacijomis.
4.2. Į slaugos skyrių nukreipiami pacientai, kurie laikinai ar visam laikui yra praradę fizinį ar psichinį savarankiškumą ir kuriems tuo metu yra būtinas palaikomasis gydymas ar kvalifikuota slauga, tačiau nereikalinga nuolatinė gydytojo priežiūra (būtina turėti savivaldybės globos ir rūpybos skyriaus rekomendaciją).
4.3. Pacientų buvimo skyriuje trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų sveikatos būklę (bet ne ilgiau kaip 6 mėnesius). Mėnesį prieš išrašant pacientą iš skyriaus, skyriaus administracija apie tai turi informuoti savivaldybės globos ir rūpybos skyrių.
4.4. Pacientas negali būti nukreiptas į slaugos skyrių be jo sutikimo (jei pacientas neveiksnus – be globėjo sutikimo).
5. SAVIVALDYBĖS STACIONARINĖS ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGOS PALAIKOMOJO GYDYMO IR SLAUGOS SKYRIAUS FINANSAVIMAS BEI LĖŠŲ PANAUDOJIMAS
5.1. Skyrius išlaikomas iš įstaigos biudžeto, asmeninių pacientų ar jų artimųjų įmokų, privataus socialinio ir sveikatos draudimo lėšų, labdaros ir paramos ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymais ir teisės aktais numatytų finansavimo šaltinių.
5.2. Mokamos medicinos paslaugos ir patarnavimai skyriuje teikiami pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytą tvarką ir patvirtintas kainas.
5.3. Skyriuje gali būti teikiamos mokamos ne medicinos paslaugos ir patarnavimai, kurių teikimo tvarką ir kainas nustato įstaigos vadovas, suderinęs su savivaldybe, vadovaudamasis galiojančiais transporto, ryšių, teisinių, buitinių, komunalinių ir kt. paslaugų bei patarnavimų kainomis ir skyriaus išlaidų paskaičiavimais.
5.4. Pacientai, kurie, esant laisvų vietų, tam tikrą laiką (bet ne ilgiau 3 mėnesių) patys pageidauja būti skyriuje, apmoka patys (ar jų globėjai) pagal vienam pacientui nustatytą vienos paros buvimo skyriuje kainą už visą buvimo skyriuje laikotarpį.
Socialiai remtini asmenys už buvimą skyriuje savo pageidavimu (jei nėra sveikatos indikacijų) moka 80% savo pajamų.
6. PRIVAČIOS STACIONARINĖS ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGOS SKYRIAUS FINANSAVIMAS IR LĖŠŲ PANAUDOJIMAS
6.1. Privačios stacionarinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos skyrius gali būti finansuojamas iš savivaldybės ar valstybės biudžetų, valstybinio socialinio draudimo lėšų ar privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų tik tuo atveju, jei yra pasirašytos atitinkamos tarpusavio paslaugų teikimo ir jų apmokėjimo sutartys.
7. SKYRIAUS KONTROLĖ
Skyriaus veikla kontroliuojama Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.