LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO MINISTRAS

Į S A K Y M A S

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO MINISTERIJOS ANTIKORUPCINĖS PROGRAMOS 2002–2003 METAMS

2002 m. lapkričio 26 d. Nr. 424

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. IX-711 „Dėl Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija programos patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 10-355) patvirtinta Lietuvos Respublikos nacionaline kovos su korupcija programa:

1. Tvirtinu Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos antikorupcinę programą 2002–2003 metams (pridedama).

2. Pavedu:

2.1. Ūkio strategijos departamentui vykdyti Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos antikorupcinės programos 2002–2003 metams įgyvendinimo techninį koordinavimą.

2.2. Ūkio ministerijos departamentams ir prie ministerijos esančioms įstaigoms, atsakingoms pagal kompetenciją už Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos antikorupcinėje programoje 2002–2003 metams numatytų priemonių įvykdymą, analizuoti situaciją ir, esant reikalui, teikti pasiūlymus Ūkio strategijos departamentui dėl numatytų priemonių patikslinimo ir naujų priemonių įtraukimo.

2.3. Ūkio ministerijos valstybės sekretoriui Gediminui Miškiniui sudaryti Ūkio ministerijos antikorupcinės programos įgyvendinimo ir tobulinimo darbo grupę.

3. Skiriu Ūkio ministerijos valstybės sekretorių Gediminą Miškinį atsakingu už Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos antikorupcinės programos 2002–2003 metams įgyvendinimo kontrolę.

ŪKIO MINISTRAS                                                                                                  PETRAS ČĖSNA

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos ūkio

ministro 2002 m. lapkričio 26

d. įsakymu Nr. 424

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO MINISTERIJOS ANTIKORUPCINĖ PROGRAMA

2002–2003 METAMS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Norint įgyvendinti radikalias korupcijos prevencijos priemones, šalinant šio neigiamo socialinio reiškinio priežastis, būtina stiprinti Ūkio ministerijos veiklos sistemą, skatinti glaudesnį jos bendradarbiavimą su visuomene, taip pat ugdyti visuomenės narių pilietinę sąmonę ir nepakantumą negerovėms.

2. Korupcijos požymiai tiek valstybės tarnyboje, tiek ir privačiame sektoriuje kenkia demokratijai, ekonomikai ir teisės sistemai, todėl kovos su ja priemonės turi būti nuoseklios, visapusiškos ir ilgalaikės, daug dėmesio skiriant korupcijos apraiškų prevencijai.

3. Pasaulyje visuotinai pripažįstamais elementais, tokiais kaip prevencija ir visuomenės švietimas, pagrįsta Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos antikorupcinė programa 2002–2003 metams (toliau – Antikorupcinė programa) padės sėkmingai kovoti su korupcijos apraiškomis.

4. Antikorupcinėje programoje numatytos priemonės yra nuosekliai siejamos su visuomenės apsauga nuo esamų ir atsirandančių korupcijos šaltinių, kartu visokeriopai ginant visuotinai pripažįstamas žmogaus teises ir laisves.

5. Ši programa parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. IX-711 patvirtinta Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija programa, 2002 m. gegužės 28 d. Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymu (Žin., 2002, Nr. 57-2297), 1999 m. birželio 17 d. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu (Žin., 1999, Nr. 60-1945) ir kitais teisės aktais.

6. Antikorupcinė programa apima ir prie ministerijos esančias įstaigas: Įmonių bankroto valdymo departamentą prie Ūkio ministerijos, Valstybinį turizmo departamentą prie Ūkio ministerijos, Valstybinę ne maisto produktų inspekciją prie Ūkio ministerijos ir Valstybinę energetikos inspekciją prie Ūkio ministerijos.

7. Ūkio ministerijos antikorupcinė programa bus atnaujinama kas dveji metai.

II. APLINKOS ANALIZĖ

I. KORUPCIJOS PRIELAIDOS

8. Santykinai galima išskirti tokias bendrąsias korupcijos prielaidas:

8.1. teisines prielaidas, kurios apima teisės aktų netobulumą, dažną jų keitimą ir kolizijas, kontrolės sistemų, teisinių procedūrų ir priemonių bei profesinių elgesio kodeksų valstybės tarnyboje nebuvimą;

8.2. institucines prielaidas, kurios apima motyvacinės karjeros sistemos nebuvimą, neišplėtotas vidaus ir išorės audito sistemas, nepakankamai skaidrius sprendimų priėmimo procesus, taip pat ir prielaidas korupcijai atsirasti skiriant įmonių, kuriose vyrauja valstybės kapitalas, vadovus, nustatant jų atsakomybę;

8.3. visuomenės pilietiškumo stokos prielaidas, kurios apima visuomenės požiūrio į korupciją neapibrėžtumą ir prieštaringumą, nesipriešinimą korumpuotiems valstybės tarnautojams bei piliečių pasyvumą antikorupcinėje veikloje.

9. Taip pat santykinai galima išskirti ir specifines korupcijos prielaidų sumažinimo kryptis pagal Ūkio ministerijai ir prie ministerijos esančioms įstaigoms priskirtas funkcijas:

9.1. licencijų ir leidimų, susijusių su energetikos veikla, išdavimo teisinį reglamentavimą ir procesą;

9.2. nefasuotų naftos produktų prekybos licencijų išdavimo, perregistravimo, papildymo ir patikslinimo teisinį reglamentavimą ir procesą;

9.3. nepakankamas valstybės institucijų bendradarbiavimas išduodant, sustabdant ir panaikinant netauriųjų metalų laužo ir atliekų realizavimo bei supirkimo licencijas, taip pat nepakankamas bendradarbiavimas tų valstybės institucijų, kurios kontroliuoja ir prižiūri tokias licencijas turinčias įmones;

9.4. privatizavimo procesą reglamentuojančių teisės aktų tobulinimas, siekiant užtikrinti privatizavimo proceso skaidrumą.

II. KORUPCIJOS LYGIS IR PAPLITIMAS

10. Remiantis Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, nuo 1995 metų iki 2002 metų Lietuvos Respublikoje buvo užregistruota 1530 nusikaltimų valstybės tarnybai.

11. Tuo tarpu tarptautinės visuomeninės antikorupcinės organizacijos „Transparency International“ duomenimis Lietuvos Respublika pagal korupcijos suvokimo indeksą 2001 metais jau pakilo iki 38 vietos, kai 1999 metais tebuvo tik 50 vietoje tarp kitų pasaulio valstybių. Tokie duomenys buvo gauti apibendrinus 12 kasmetinių tarptautinių korupcijos tyrimų, kuriuos sudaro garsios „Gallup“ organizacijos rengiamos tarptautinės su įvairiomis šalimis bendradarbiavimo patirtį turinčių ekspertų apklausos, taip pat ir kitų žinomų ekonominių, politinių ir mokslo institucijų įvertinimai.

12. Bendros Lietuvos ir Didžiosios Britanijos įmonės „Baltijos tyrimai“ 2000 m. pabaigoje atliktos Lietuvos gyventojų apklausos apie korupcijos problemą šalyje duomenimis 24 % Lietuvos gyventojų netiki kovos su korupcija sėkme arba neturi nuomonės šiuo klausimu, tačiau net 76 % mano, kad su korupcija reikia kovoti ir kovoti pačiomis griežčiausiomis priemonėmis, taikant ir nedemokratinius kovos metodus (41 %), kad su korupcija Lietuvoje reikia kovoti visomis įmanomomis demokratinėmis priemonėmis (21 %) ir kad korupcija Lietuvoje gali būti sumažinta iki minimalaus lygio, griežtinant esamus įstatymus (14 %).

13. Apibendrinus šiuos statistikos duomenis, žiniasklaidoje spausdinamus įvairius pranešimus ir už kovą su korupcija atsakingų institucijų pateikiamą informaciją, galima daryti prielaidą, kad Lietuvos Respublikoje ūkio ministerija yra viena iš mažiausiai korumpuotų valstybės institucijų. Tačiau, nepaisant visa to, korupcijos prevencija Ūkio ministerijoje ir prie ministerijos esančiose įstaigose yra vienas svarbiausių ministerijos uždavinių norint užtikrinti šalies ekonominę, o kartu ir socialinę plėtrą bei korupcijos mažėjimą.

III. KORUPCIJOS PASEKMĖS

14. Korupcijai pažeidus visuomeninius santykius ir rinkos sistemą, gali išryškėti tokios pasekmės:

14.1. sumažėti šalies ūkio efektyvumas ir rinkos konkurencija, pablogėti gaminamų prekių ir paslaugų kokybė, o kartu ir investicinė veikla, gali būti prarandamas verslininkų pasitikėjimas valstybės institucijomis, dalis investicijų, taip pat sumažėti šalies prestižas;

14.2. atsirasti socialinė įtampa, kuri veikia ir šalies ekonomiką, ir politinį stabilumą;

14.3. sumažėti piliečių pasitikėjimas valstybe ir demokratija;

14.4. pablogėti viešojo administravimo kokybė ir sustiprėti organizuoto nusikalstamumo ryšiai su korumpuotais valstybės tarnautojais ir politikais.

15. Atsižvelgiant į šias pasekmes ir aiškiai suvokiant korupcijos reiškinį galima numatyti veiksmingesnes antikorupcines poveikio priemones.

IV. ANTIKORUPCINĖS TEISINĖS BAZĖS PLĖTRA

16. Vienas iš svarbiausių Ūkio ministerijos veiklos uždavinių kovojant su korupcijos reiškiniu turėtų būti ūkio srities teisės aktų, kurie realiai pašalintų prielaidas korupcijai atsirasti ir plisti, kūrimas ir jų tobulinimas formuojant darnią ir veiksmingą kovos su korupcija sistemą.

17. Antikorupcinė programa 2002–2003 metams padės vykdyti kryptingą korupcijos prevencijos politiką ir kartu leis užtikrinti skaidresnę, veiksmingesnę ir viešesnę valstybės institucijos bei pareigūnų veiklą.

III. KOVOS SU KORUPCIJA 2002–2003 METAMS STRATEGIJA

I. PAGRINDINIS SIEKIS

18. Pagrindinis strategijos siekis – šalinti prielaidas korupcijai atsirasti ir plisti Ūkio ministerijoje bei prie ministerijos esančiose įstaigose ir tęsti antikorupcinę veiklą, diegiant veiksmingas korupcijos prevencijos procedūras ir sistemas.

II. KOVOS SU KORUPCIJA STRATEGIJOS PRINCIPAI

19. Kovos su korupcija strategija remiasi šiais principais:

19.1. vadovautis įstatymo viršenybės principu, kad visi veiksmai atitiktų Lietuvos Respublikos teisės aktuose įtvirtintas nuostatas, o veikla būtų pagrįsta įstatymais;

19.2. remtis objektyvumo principu, kad sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai būtų nešališki ir objektyvūs;

19.3. vadovautis tarnybinio bendradarbiavimo principu, kad viešojo administravimo institucijos, rengdamos administracinius aktus, prireikus teiktų viena kitai reikalingą informacinę ir kitokią pagalbą;

19.4. tobulinti Ūkio ministerijos veiklos sistemą, skatinant glaudesnį jos bendradarbiavimą su visuomene;

19.5. numatyti nuoseklias, visapusiškas ir ilgalaikes korupcijos prevencijos priemones, siekiant sukurti veiksmingą korupcijos prevencijos sistemą;

19.6. ypatingą dėmesį skirti ūkio srities teisės aktų, kurie realiai pašalintų prielaidas korupcijai atsirasti ir plisti, kūrimui ir jų tobulinimui, formuojant darnią ir veiksmingą kovos su korupcija sistemą.

III. STRATEGINIAI TIKSLAI

20. Šios kovos su korupcija strateginiai tikslai yra šie:

20.1. kovos su korupcija kultūros kūrimas;

20.2. veiksmingos korupcijos prevencijos sistemos kūrimas ir diegimas;

20.3. išaiškintų korupcinių nusikaltimų tyrimas pagal ministerijos kompetenciją.

21. Kovos su korupcija kultūros kūrimas yra kovos su korupcija pagrindas, leisiantis suvokti korupcijos daromą žalą ne tik kuriai nors vienai valstybės institucijai, bet ir visai visuomenei – mokesčių mokėtojams, kurie labiausiai ir nukenčia nuo korupcinių nusikaltimų pasekmių.

22. Į kovos su korupcija kultūros kūrimą turi būti įtrauktas visas Ūkio ministerijos ir prie ministerijos esančių įstaigų personalas, jų vadovai, patarėjai, konsultantai ir netgi Ūkio ministeriją ir joje dirbančius valstybės tarnautojus aptarnaujantys fiziniai ir juridiniai asmenys.

23. Pradėdami kurti kovos su korupcija kultūrą, pirmiausia su šia Antikorupcine programa supažindinsime visus Ūkio ministerijos ir prie ministerijos esančių įstaigų tarnautojus bei darbuotojus, su valstybės institucija ryšius tiesiogiai palaikančius fizinius ir juridinius asmenis, o vėliau į šį procesą bandysime įtraukti ir visus valstybės piliečius, nuo kurių aktyvumo arba pasyvumo daugiausia priklauso bendras visos valstybės korupcijos lygis.

24. Skatinsime visus asmenis laikytis šioje Antikorupcinėje programoje įtvirtintų principų.

25. Šią Antikorupcinę programą mes nuolat peržiūrėsime, siekdami užtikrinti, kad visos suinteresuotos šalys reguliariai būtų informuojamos apie mūsų kovos su korupcija strategijos principus, reikalavimus ir atitinkamas sankcijas, kurios bus taikomos nesilaikant tų principų ir reikalavimų.

26. Stengsimės, kad korupcijos prevencija taptų pagrindiniu mūsų kompetencijai priklausančios politikos elementu. Siekdami veiksmingai įgyvendinti Antikorupcinę programą, užtikrinsime, kad visi tarnautojai ir darbuotojai susipažintų su šia programa ir žinotų savo pareigas ją įgyvendinant, taip pat kad galėtų informuoti ir kitus su Antikorupcinės programos turiniu nesusipažinusius asmenis apie joje įtvirtintas kovos su korupcija nuostatas. Tokiu būdu bus stengiamasi sujungti darbą su informacijos skleidimu bei tarpusavio bendradarbiavimu siekiant veiksmingai įgyvendinti Antikorupcinėje programoje užsibrėžtus tikslus.

27. Be to, visi tarnautojai ir darbuotojai privalo nuolat gerinti sistemas bei procesus, už kuriuos yra paskirti atsakingais, ir pranešti apie bet kokias silpnąsias vietas, rizikos veiksnius ar prielaidas atsirasti ir plisti korupcijai.

28. Aiškinsime kovos su korupcija svarbą. Siekdami įgyvendinti šį tikslą, paskelbsime pareiškimą, kad visi tarnautojai ir darbuotojai žinotų, ką daryti, jeigu išaiškinamas ar įtariamas sukčiavimas, kartu nepamiršdami užtikrinti informatoriaus apsaugos.

29. Iš Ūkio ministerijoje ir prie jos esančiose įstaigose tarnaujančių vadovų reikalausime patvirtinimo, kad visi jiems pavaldūs tarnautojai ir darbuotojai laikosi ir supranta pareiškimo dėl kovos su korupcija nuostatas ir yra ėmęsi veiksmų, kad apsaugotų kuruojamus padalinius.

30. Užtikrinsime, kad Ūkio ministerijos tarnautojams ir darbuotojams būtų nuolat teikiamas atnaujintas mokymas, kartu užtikrindami, kad atsakomybė ir pareigos būtų reguliariai peržiūrimos ir tobulinamos.

31. Suprasdami kovos su korupcija kultūros kūrimo svarbą, Antikorupcinę programą paskelbsime Ūkio ministerijos interneto svetainėje ir reguliariai ją atnaujinsime bei stengsimės į šį procesą įtraukti ne tik valstybės tarnautojus, bet ir likusią visuomenės dalį.

32. Pradėjus formuoti valstybės tarnautojų ir kitų Ūkio ministerijoje bei prie jos esančiose įstaigose dirbančių asmenų kovos su korupcija kultūrą, kitas etapas yra veiksmingos korupcijos prevencijos sistemos kūrimas ir jos diegimas.

33. Prieš numatant konkrečias prevencijos priemones, iš pradžių reikia nusistatyti tas veiklos sritis, kuriose rizikos veiksnių yra daugiausia.

34. Todėl nemažai dėmesio skirsime Ūkio ministerijos vykdomos politikos ir jos funkcijas bei įgaliojimus reglamentuojančių teisės aktų analizei.

35. Atsižvelgdami į Ūkio ministerijos antikorupcinės programos įgyvendinimo ir tobulinimo darbo grupės atliktos analizės rezultatus numatysime korupcijos prevencijos priemones.

36. Norint užtikrinti prevencinių priemonių veiksmingumą, kartu bus nustatyti bei užtikrinti ir šių priemonių įgyvendinimo terminai bei atsakingi asmenys.

37. Be to, svarbu yra atkreipti dėmesį į tai, kad korupcijos prevencijos priemones rengiantys asmenys turėtų būti labai atidūs ir saugotis, kad prevencinėmis priemonėmis nesukurtų naujų paskatų daryti korupcinius nusikaltimus.

38. Kuriant ir diegiant veiksmingos korupcijos prevencijos sistemą, bus prašoma Ūkio ministerijos ir prie ministerijos esančiose įstaigose tarnaujančių asmenų pranešti vadovybei savo įtarimus dėl apgaulingos šiose institucijose tarnaujančių asmenų veiklos. Į dabar šalia ūkio ministro kabineto esančią pasiūlymų dėžutę bus galima dėti pranešimus dėl minėtų įtarimų.

39. Jei įtarimai bus pagrįsti, jie bus nagrinėjami išsamiau, ir jei pasitvirtins korupcijos faktas, tai apie tai bus pranešama atitinkamai tokius korupcinius nusikaltimus tiriančiai institucijai.

40. Siekdama išvengti neigiamų pasekmių, Ūkio ministerija garantuos asmens, kuris informuos apie negatyvų reiškinį, anonimiškumą, taip pat reikalaus ir iš prie ministerijos esančių įstaigų užtikrinti apie pagrįstus korupcinius nusikaltimus vadovybei pranešusių asmenų anonimiškumą.

41. Siekdami šviesti tiek personalą, tiek ir visą visuomenę korupcijos prevencijos priemonių būtinumo ir potencialaus jų efektyvumo klausimais, organizuosime personalo tarpusavio susitikimus prie apskritojo stalo, taip pat ir susitikimus su kitų valstybės institucijų bei visuomenės atstovais.

42. Su kitomis ministerijomis ir valstybės institucijomis taip pat ketiname palaikyti glaudžius ryšius, dalyvauti įvairiuose dalykiniuose susitikimuose bei forumuose siekdami užsitikrinti, kad turima informacija apie korupcijos prevenciją ir išaiškinimo būdus būtų pati naujausia, kuria bus vadovaujamasi išaiškinant korupcinius nusikaltimus bei iš naujo peržiūrint Antikorupcinę programą.

43. Be to, ketiname peržiūrėti jau egzistuojančias Ūkio ministerijos kompetencijai priklausančias veiklos sistemas, kad jose tikrai būtų įtvirtintos adekvačios korupcijos prevencijos priemonės.

44. Sieksime veiksmingo valstybės turto valdymo.

45. Tęsime teisės aktų, reglamentuojančių valstybės turto privatizavimo procesą, tobulinimą.

46. Nuolat peržiūrėsime teisės aktus, susijusius su energetikos (elektros, šilumos, dujų) įrenginių eksploatavimo verslo leidimų išdavimu, ir prireikus juos tobulinsime.

47. Supaprastinsime licencijų išdavimo procedūras: bus panaikintas licencijų perregistravimas, bus išduodamos licencijos neterminuotam laikui, taip pat bus panaikintas naftos produktų eksporto licencijavimas.

48. Peržiūrėsime valstybės institucijų, išduodančių, sustabdančių ir panaikinančių netauriųjų metalų laužo ir atliekų realizavimo bei supirkimo licencijas, bendradarbiavimo mechanizmus. Taip pat sieksime pagerinti bendradarbiavimą ir tų valstybės institucijų, kurios kontroliuoja ir prižiūri tokias licencijas turinčias įmones.

49. Konkrečios korupcijos prevencijos priemonės ir jų įgyvendinimas numatytas Ūkio ministerijos antikorupcinės programos įgyvendinimo priemonių plane 2002–2003 metams (priedas).

50. Ilgainiui korupcijos prevencijos priemonės leis sukurti veiksmingą kovos su korupciniais nusikaltimais sistemą.

51. Išaiškinus korupcinį nusikaltimą labai svarbu yra užtikrinti tokio korupcijos atvejo savalaikį, profesionalų ir objektyvų tyrimą.

52. Kadangi Ūkio ministerija nėra ta institucija, kuri tiria korupcinius nusikaltimus, tad visas dėmesys bus sutelkiamas į korupcinių nusikaltimų atvejų išaiškinimą ir korupcijos prevenciją.

53. Taip pat nemažai dėmesio bus skiriama bendradarbiavimui su korupcinius nusikaltimus tiriančia valstybės institucija.

54. Bendradarbiausime su kitomis ministerijomis ir valstybės institucijomis, lygindami veiklos rezultatus korupcijos prevencijos srityje.

55. Rinksime informaciją apie išaiškintus korupcijos atvejus mūsų institucijoje ir prie jos esančiose įstaigose.

56. Pasikartojus korupcijos atvejams arba manant, kad esama nusikaltimo valstybės tarnybai požymių, informacija bus perduodama atitinkamoms valstybės institucijoms tolesniam tyrimui.

57. Informacijos dokumentavimas ir jos analizė kartu leis tobulinti korupcijos prevencijos sistemą, užkertančią kelią korupcijos plėtrai.

______________

Lietuvos Respublikos ūkio

ministerijos antikorupcinės

programos 2002–2003 metams

priedas

ŪKIO MINISTERIJOS ANTIKORUPCINĖS PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONIŲ

PLANAS 2002–2003 METAMS

Eil. Nr.	Priemonės pavadinimas įvykdymo terminas	Tikslas	Priemonės	Atsakingas vykdytojas
1.	Sudaryti Ūkio ministerijos antikorupcinės programos įgyvendinimo ir tobulinimo darbo grupę.	Darbo grupė prižiūrėtų, kaip laikomasi Antikorupcinėje programoje įtvirtintų nuostatų, reguliariai kas ketvirtį tikrintų ir analizuotų, kaip yra įgyvendinama Antikorupcinė programa, prireikus rengtų jos pakeitimo projektus, rinktų informaciją apie išaiškintus korupcijos atvejus Ūkio ministerijoje. Pasikartojus korupcijos atvejams arba manant, kad esama nusikaltimo valstybės tarnybai požymių, informacija būtų perduodama atitinkamoms valstybės institucijoms tolesniam tyrimui. Darbo grupės funkcijos taip pat būtų dokumentuoti ir analizuoti informaciją, kartu tobulinant korupcijos prevencijos sistemą, užkertančią kelią korupcijos plėtrai. Siekdama šviesti tiek personalą, tiek ir visuomenę korupcijos prevencijos priemonių būtinumo ir potencialaus jų efektyvumo klausimais, darbo grupė organizuotų personalo tarpusavio susitikimus prie apskritojo stalo, taip pat ir susitikimus su kitų ministerijų, valstybės institucijų bei visuomenės atstovais.	2002 m. IV ketvirtis	Ūkio ministerijos valstybės sekretorius Gediminas Miškinis.
2.	Supažindinti visus Ūkio ministerijos bei prie ministerijos esančių įstaigų tarnautojus ir darbuotojus su Ūkio ministerijos Antikorupcine programa.	Siekiant veiksmingai įgyvendinti programą, užtikrinti, kad visi darbuotojai žinotų savo pareigas įgyvendinant Antikorupcinę programą, taip pat kad galėtų informuoti ir kitus su jos turiniu nesusipažinusius asmenis apie joje įtvirtintas kovos su korupcija nuostatas.	2002 m. IV ketvirtis	Ūkio ministerijos antikorupcinės programos įgyvendinimo ir tobulinimo darbo grupė.
3.	Parengti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl energetikos veiklos rūšių, kurioms reikalingas leidimas, sąrašo patvirtinimo“ projektą.	Parengti teisės aktų, nustatančių energetikos įrenginių eksploatavimo verslo leidimų išdavimą, pakeitimo projektus, siekiant sumažinti galimybes daryti korupcinius nusikaltimus išduodant tuos leidimus.	2002 m. IV ketvirtis	Energetikos departamento Elektros ir šilumos skyriaus vedėja Vida Dzermeikienė ir Valstybinės energetikos inspekcijos prie Ūkio ministerijos viršininkas Vytautas Miškinis.
4.	Parengti Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą.	Užtikrinti, jog administratoriais negalėtų tapti buvę akcininkai, turėję daugiau kaip 10 procentų bankrutuojančios įmonės akcijų, kad būtų išvengta atvejų, kai paskirtasis administratorius nagrinėtų savo sudarytų sandorių teisėtumą, o buvusį 12 mėnesių apribojimą, kuris buvo taikomas atleistiems bankrutuojančios įmonės vadovams ir kitiems atsakingiems asmenims, skiriant šios įmonės administratoriais, padidinti iki 36 mėnesių. Sugriežtinti reikalavimus administratoriui – juridiniam asmeniui, o visus reikalavimus ir apribojimus, taikomus fiziniam asmeniui, taikyti ir juridinio asmens, teikiančio bankrutuojančių įmonių administravimo paslaugas, vadovui ir kitiems atsakingiems asmenims.	2002 m. IV ketvirtis	Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos l. e. direktorės pareigas Svajonė Alunderienė.
5.	Parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 12 straipsnio papildymo įstatymo projektą.	Įteisinti galimybę valstybės įgaliotai institucijai bet kada gauti informaciją iš restruktūrizuojamos įmonės, tai yra sudaryti galimybę Įmonių bankroto valdymo departamentui prie Ūkio ministerijos kontroliuoti įmonių restruktūrizavimo procesus. Šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyti, kad restruktūrizuojamos įmonės vadovas privalo pateikti su restruktūrizavimo byla susijusią informaciją Vyriausybės įgaliotai institucijai, jei ji to reikalauja.	2002 m. IV ketvirtis	Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos l. e. direktorės pareigas Svajonė Alunderienė.
6.	Parengti Lietuvos Respublikos netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso atitinkamų straipsnių pakeitimo įstatymo projektą.	Nustatyti, kad supirkimo aikštelę galima panaikinti pažeidus supirkimo tvarką vieną kartą, bei sugriežtinti baudas už supirkimo tvarkos pažeidimus.	2002 m. IV ketvirtis	Užsienio prekybos departamento Užsienio prekybos skyriaus vyresnysis specialistas Vytautas Kalvelis.
7.	Parengti pareiškimą „Dėl kovos su korupcija Ūkio ministerijoje“ ir pateikti jį Ūkio ministerijos bei prie ministerijos esančių įstaigų tarnautojams ir darbuotojams.	Užtikrinti, kad visi suprastų korupcijos prevencijos svarbą ir žinotų, ką daryti, jeigu išaiškinamas ar įtariamas sukčiavimas.	2003 m. I ketvirtis	Ūkio ministerijos antikorupcinės programos įgyvendinimo ir tobulinimo darbo grupė.
8.	Parengti Teisės teikti įmonių bankroto ir restruktūrizavimo administravimo paslaugas fiziniams ir juridiniams asmenims suteikimo tvarkos, patvirtintos ūkio ministro 2001 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. 221, pakeitimo projektą.	Užtikrinti, kad administratorius privalėtų nuolat kelti savo kvalifikaciją, rengti administratorių atestaciją kas treji metai.	2003 m. I ketvirtis	Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos l. e. direktorės pareigas Svajonė Alunderienė.
9.	Parengti Duomenų apie restruktūrizuojamą įmonę bei restruktūrizavimo procesą pateikimo ir skelbimo tvarkos, patvirtintos ūkio ministro 2001 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. 221, pakeitimo projektą.	Priėmus Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 12 straipsnio papildymo įstatymą, parengti projektą, kuriame nustatyti, kad Įmonių bankroto valdymo departamentas yra valstybės įgaliota institucija, kurios prašymu restruktūrizuojamos įmonės vadovas privalo pateikti informaciją apie restruktūrizuojamą įmonę.	2003 m. I ketvirtis	Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos l. e. direktorės pareigas Svajonė Alunderienė.
10.	Vadovaujantis Energetikos įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi parengti Nefasuotų naftos produktų prekybos licencijavimo tvarką.	Liberalizuoti nefasuotų naftos produktų prekybos licencijavimą, kad nebūtų licencijų perregistravimo, būtų perpus sumažintas nustatomų licencijų rūšių skaičius, verslo aplinkos gerinimui siūlant sumažinti skystojo kuro (mazuto) licencijuojamų pozicijų skaičių, paliekant skystojo kuro (mazuto) produktus, kuriems nustatytas 720 Lt už toną akcizo tarifas.	2003 m. I ketvirtis	Užsienio prekybos departamento Netarifinio reguliavimo skyriaus vyriausioji specialistė Birutė Sakalauskaitė.
11.	Vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 3 d. nutarimą Nr. 1038 „Dėl informacijos, susijusios su mokesčio mokėtoju ir importuotoju bei eksportuotoju, paskleidimo Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai įmonių veiklos analizei atlikti“, pasirašyti informacijos teikimo sutartis.	Paspartinti įmonių veiklos analizės atlikimą siekiant, kad būtų laiku reaguojama į analizės išvadas bei priimami atitinkami sprendimai.	2003 m. I ketvirtis	Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos l. e. direktorės pareigas Svajonė Alunderienė.
12.	Vadovaujantis Netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymu parengti Netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo licencijavimo taisyklių pakeitimo projektą.	Sugriežtinti įmonių, turinčių licencijas, atsakomybę už licencijuojamos veiklos sąlygų pažeidimus.	2003 m. I ketvirtis	Užsienio prekybos departamento Užsienio prekybos skyriaus vyresnysis specialistas Vytautas Kalvelis.
13.	Parengti ūkio ministro įsakymo „Dėl Leidimų energetikos veiklos rūšims išdavimo taisyklių ir sąlygų patvirtinimo“ projektą (jei Lietuvos Respublikos Vyriausybė suteiks Ūkio ministerijai įgaliojimus tvirtinti tokį teisės akto projektą).	Parengti teisės aktų, nustatančių energetikos įrenginių eksploatavimo verslo leidimų išdavimą, pakeitimo projektus, siekiant sumažinti galimybes padaryti korupcinius nusikaltimus išduodant tuos leidimus.	2003 m. II ketvirtis	Energetikos išteklių departamento Dujų ir vietinių išteklių skyriaus vedėjas Jurgis Gliaubertas, Energetikos departamento Energetikos vystymo skyriaus vedėjas Faustas Juška ir Valstybinės energetikos inspekcijos prie Ūkio ministerijos viršininkas Vytautas Miškinis.
14.	Peržiūrėti teisės aktus, susijusius su metalų prekyba, ir prireikus pateikti Ūkio ministerijos antikorupcinės programos įgyvendinimo ir tobulinimo darbo grupei planą dėl numatomų atitinkamų teisės aktų tobulinimo.	Tobulinti metalų prekybą reglamentuojančius teisės aktus, siekiant šalinti prielaidas korupcijai atsirasti ir plisti.	2003 m. III ketvirtis	Užsienio prekybos departamento direktorius Rimantas Šegžda.
15.	Peržiūrėti teisės aktus, susijusius su viešaisiais pirkimais, ir prireikus pateikti Ūkio ministerijos antikorupcinės programos įgyvendinimo ir tobulinimo darbo grupei planą dėl numatomų atitinkamų teisės aktų tobulinimo.	Siekti veiksmingo valstybės turto valdymo.	2003 m. III ketvirtis	Bendrosios rinkos departamento direktorė Nijolė Katinienė.
16.	Peržiūrėti teisės aktus, susijusius su valstybės turto privatizavimu, ir prireikus pateikti Ūkio ministerijos antikorupcinės programos įgyvendinimo ir tobulinimo darbo grupei planą dėl numatomų atitinkamų teisės aktų tobulinimo.	Siekti skaidraus valstybės turto privatizavimo.	2003 m. III ketvirtis	Įmonių ekonomikos ir valdymo departamento direktorė Audronė Railaitė.
17.	Peržiūrėti teisės aktus, susijusius su turizmo veikla, ir prireikus pateikti Ūkio ministerijos antikorupcinės programos įgyvendinimo ir tobulinimo darbo grupei planą dėl numatomų atitinkamų teisės aktų tobulinimo ar naujų poįstatyminių teisės aktų projektų rengimo.	Tobulinti turizmo veiklą Lietuvos Respublikoje reglamentuojančius poįstatyminius teisės aktus, siekiant šalinti prielaidas korupcijai atsirasti ir plisti išduodant Lietuvos Respublikos turizmo įstatyme nustatytus turizmo paslaugų teikimo pažymėjimus bei vykdant apgyvendinimo paslaugų klasifikavimą.	2003 m. III ketvirtis	Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos direktorius Alvitis Lukoševičius.
18.	Peržiūrėti teisės aktus, susijusius su teisės aktais reglamentuojamų produktų saugos ir ženklinimo reikalavimais, ir prireikus pateikti Ūkio ministerijos antikorupcinės programos įgyvendinimo ir tobulinimo darbo grupei planą dėl numatomų atitinkamų teisės aktų tobulinimo.	Tobulinti teisės aktus, susijusius su reglamentuojamų produktų saugos ir ženklinimo reikalavimais, siekiant šalinti prielaidas korupcijai atsirasti ir plisti bei ginti vartotojų teises ir užtikrinti jų teisę į informaciją apie produktų saugą.	2003 m. III ketvirtis	Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos viršininkas Ramūnas Lebedys.
19.	Įvertinus padarytą pažangą ir veiklos rezultatus, peržiūrėti Ūkio ministerijos antikorupcinę programą ir parengti Ūkio ministerijos antikorupcinės programos įgyvendinimo priemonių planą 2004-2005 metams.	Peržiūrėti Ūkio ministerijos kompetencijai priklausančias veiklos sritis siekiant, kad jose tikrai būtų įtvirtintos adekvačios korupcijos prevencijos priemonės. Išanalizuoti Ūkio ministerijos vykdomos politikos ir institucijos funkcijas bei įgaliojimus reglamentuojančius teisės aktus ir atsižvelgus į gautus rezultatus numatyti naujas korupcijos prevencijos priemones. Siekiant užtikrinti prevencinių priemonių veiksmingumą, nustatyti šių priemonių įgyvendinimo terminus bei atsakingus asmenis.	2003 m. IV ketvirtis	Ūkio ministerijos antikorupcinės programos įgyvendinimo ir tobulinimo darbo grupė.

______________