LIETUVOS RESPUBLIKOS VERTYBINIŲ POPIERIŲ KOMISIJOS
N U T A R I M A S
DĖL Lietuvos respublikos vertybinių popierių komisijos 2007 m. liepos 12 d. nutarimo Nr. 1k-25 „DĖl FINANSINĖS GRUPĖS JUNGTINĖS (KONSOLIDUOTOS) PRIEŽIŪROS TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO“ pakeitimo
2010 m. spalio 28 d. Nr. 1K-10
Vilnius
1. Pakeisti Finansinės grupės jungtinės (konsoliduotos) priežiūros taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2007 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1K-25 „Dėl Finansinės grupės jungtinės (konsoliduotos) priežiūros taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 79-3213), ir išdėstyti jas nauja redakcija (pridedama).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos vertybinių
popierių komisijos 2007 m. liepos 12 d.
nutarimu Nr. 1K-25
(Lietuvos Respublikos vertybinių
popierių komisijos 2010 m. spalio 28 d.
nutarimo Nr. 1K-10 redakcija)
FINANSINĖS GRUPĖS JUNGTINĖS (KONSOLIDUOTOS) PRIEŽIŪROS TAISYKLĖS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Finansinės grupės jungtinės (konsoliduotos) priežiūros taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato patronuojančios finansų maklerio įmonės ar valdymo įmonės, turinčios teisę valdyti finansinių priemonių portfelius ir turinčios Vertybinių popierių komisijos išduotą licenciją, jungtinės (konsoliduotos) priežiūros vykdymą, konsoliduotų finansinių ir priežiūrai skirtų ataskaitų rengimo sąlygas ir pateikimo tvarką. Finansų maklerio įmonė, valdymo įmonė, turinti teisę valdyti finansinių priemonių portfelius, ir Europos Sąjungos įmonė, teikianti investicines paslaugas, šiose Taisyklėse vadinama Įmone.
2. Šių Taisyklių teisinis pagrindas – Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo (Žin., 2007, Nr. 17-627) 12 ir 18 straipsniai, Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo (Žin., 2003, Nr. 74-3424; 2007, Nr. 117-4772) 8 straipsnis.
3. Šios Taisyklės skirtos įgyvendinti:
3.1. 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/48/EB dėl kredito įstaigų veiklos pradėjimo ir vykdymo (nauja redakcija) (OL 2006 L 177, p. 1);
3.2. 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/49/EB dėl investicinių įmonių ir kredito įstaigų kapitalo pakankamumo (nauja redakcija) (OL 2006 L 177, p. 201);
3.3. 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/111/EB, iš dalies keičiančią direktyvų 2006/48/EB, 2006/49/EB ir 2007/64/EB nuostatas dėl centrinių įstaigų kontroliuojamų bankų, tam tikrų nuosavų lėšų straipsnių, didelių pozicijų, priežiūros priemonių ir krizių valdymo (OL 2009 L 302, p. 97).
4. Šiose Taisyklėse vartojamos sąvokos:
4.1. Finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė – tai finansų įmonė, kurios visos arba beveik visos dukterinės įmonės yra Įmonės arba kitos finansų įstaigos, iš kurių bent viena yra Įmonė, ir kuri nėra mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji (holdingo) įmonė;
4.2. Mišrią veiklą vykdanti kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė – tai patronuojanti įmonė, kuri nėra nei finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė, nei Įmonė ar mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji (holdingo) įmonė ir bent viena jos dukterinių įmonių yra Įmonė;
4.3. Patronuojanti Europos Sąjungos įmonė – tai valstybės narės patronuojanti Įmonė, kuri nėra kurioje nors valstybėje narėje gavusios veiklos leidimą kitos Įmonės, kredito įstaigos arba kurioje nors valstybėje narėje įsteigtos finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės dukterinė įmonė;
4.4. Patronuojanti Europos Sąjungos finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė – tai valstybės narės finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė, kuri nėra Įmonės arba kredito įstaigos, gavusios veiklos leidimą bet kurioje valstybėje narėje, arba kitos finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės, įsteigtos bet kurioje valstybėje narėje, dukterinė įmonė;
4.5. Patronuojanti valstybės narės finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė – tai finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė, kuri nėra Įmonės arba kredito įstaigos, gavusios leidimą verstis veikla toje pačioje valstybėje narėje, arba finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės, įsteigtos toje pačioje valstybėje narėje, dukterinė įmonė;
4.6. Patronuojanti valstybės narės įmonė – tai Įmonė, kuri turi dukterinę finansų įstaigą arba dalyvauja valdant tokių įstaigų kapitalą, bet pati nėra toje pačioje valstybėje narėje įsteigtos Įmonės, kredito įstaigos arba toje pačioje valstybėje narėje įsteigtos finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės dukterinė įmonė;
4.7. Jungtinės (konsoliduotos) priežiūros institucija – priežiūros institucija, atsakinga už patronuojančių Europos Sąjungos įmonių ir Įmonių, kurias kontroliuoja patronuojančios Europos Sąjungos finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės, jungtinės (konsoliduotos) priežiūros vykdymą;
4.8. kitos šiose Taisyklėse vartojamos sąvokos turi tą pačią prasmę kaip Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatyme, Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatyme, Lietuvos Respublikos įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatyme, Lietuvos Respublikos įmonių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme ir Finansų maklerio įmonių ir valdymo įmonių kapitalo pakankamumo reikalavimų taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2007 m. kovo 22 d. nutarimu Nr. 1K-10.
II. JUNGTINĖ (KONSOLIDUOTA) PRIEŽIŪRA
5. Vertybinių popierių komisija atlieka finansinės grupės jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, jei:
5.1. Įmonė, turinti Vertybinių popierių komisijos išduotą licenciją, yra patronuojanti valstybės narės įmonė arba patronuojanti Europos Sąjungos įmonė;
5.2. Įmonės, turinčios Vertybinių popierių komisijos išduotą licenciją, patronuojanti įmonė yra patronuojanti valstybės narės finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė arba patronuojanti Europos Sąjungos finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė ir nė viena iš kontroliuojamųjų finansinės grupės įmonių nėra kredito įstaiga.
6. Jungtinė (konsoliduota) priežiūra – tai patronuojančios ir kontroliuojamos įmonės ar jų grupės priežiūra siekiant nustatyti ir įvertinti įmonių tarpusavio poveikį bei su tuo susijusią riziką. Jungtinės (konsoliduotos) priežiūros tikslas – siekti įmonių veiklos patikimumo ir stabilumo.
7. Patronuojanti Įmonė, kuri kontroliuoja kitas Įmones, privalo jas valdyti arba veikti jų veiklą taip, kad visa finansinė grupė, kartu ir kiekviena į šią grupę įeinanti įmonė, dirbtų saugiai ir patikimai, taip pat užtikrinti, kad visos Įmonės turėtų pakankamai kapitalo ir atitiktų įmonių kapitalo pakankamumo reikalavimus.
8. Jungtinė (konsoliduota) priežiūra atliekama vadovaujantis konsoliduotomis finansinėmis ataskaitomis ir priežiūrai skirtomis kapitalo pakankamumo ataskaitomis, kurias privalo sudaryti ir Vertybinių popierių komisijai pateikti patronuojanti Įmonė.
9. Vertybinių popierių komisija, atlikdama jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą (jeigu patronuojančiai Įmonei priklausančioms dukterinėms įmonėms nėra taikoma tokia priežiūra), turi teisę pareikalauti, kad patronuojanti Įmonė pateiktų papildomos informacijos, palengvinančios Įmonės priežiūrą.
10. Jeigu Įmonė valstybėje narėje turi patronuojančią kredito įstaigą, tai konsoliduoti kapitalo reikalavimai taikomi patronuojančiai kredito įstaigai. Jeigu finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės dukterinės įmonės yra kredito įstaiga ir Įmonė, tai konsoliduoti kapitalo reikalavimai taikomi kredito įstaigai.
11. Jeigu finansinės grupės patronuojanti įmonė yra patronuojanti valstybės narės įmonė arba ji yra patronuojanti Europos Sąjungos įmonė, tai jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą atlieka priežiūros institucija, išdavusi tai įmonei veiklos leidimą. Jeigu bent viena iš kontroliuojamųjų finansinės grupės Įmonių turi Vertybinių popierių komisijos išduotą licenciją, tai tos Įmonės individualią priežiūrą atlieka Vertybinių popierių komisija ir ta Įmonė turi individualiai vykdyti teisės aktuose nustatytus reikalavimus.
12. Jeigu Įmonės patronuojanti įmonė yra patronuojanti valstybės narės finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė arba patronuojanti Europos Sąjungos finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė, tai jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą atlieka priežiūros institucija, išdavusi tai Įmonei veiklos leidimą.
13. Jeigu Įmonės, turinčios veiklos leidimus dviejų arba daugiau valstybių narių teritorijose, yra kontroliuojamos tos pačios patronuojančios valstybės narės finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės arba tos pačios patronuojančios Europos Sąjungos finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės, tai jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą atlieka valstybės narės, kurioje finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė įregistruota, Įmonės priežiūros institucija.
14. Jeigu Įmonės, turinčios veiklos leidimus dviejų arba daugiau valstybių narių teritorijose, yra kontroliuojamos daugiau nei vienos patronuojančios finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės ir jų pagrindinės buveinės yra skirtingose valstybėse narėse, o kiekvienoje iš šių valstybių yra Įmonė, tai jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą atlieka didžiausią bendrą balansinį turtą turinčios Įmonės priežiūros institucija.
15. Jeigu daugiau nei viena Įmonė, turinti veiklos leidimą Europos Sąjungoje, yra kontroliuojama tos pačios patronuojančios finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės ir nė viena iš Įmonių neturi veiklos leidimo valstybėje narėje, kurioje finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė įregistruota, tai jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą atlieka didžiausią bendrą balansinį turtą turinčios Įmonės priežiūros institucija.
16. Šių Taisyklių 13–15 punktuose nurodytos priežiūros institucijos bendro susitarimo pagrindu gali netaikyti tuose punktuose aptartoms Įmonėms jungtinės (konsoliduotos) priežiūros tais atvejais, kai ta priežiūra neatitinka Įmonių veiklos santykinės svarbos atskirose valstybėse narėse, ir paskirti kitą priežiūros instituciją jungtinei (konsoliduotai) priežiūrai atlikti. Prieš priimdamos sprendimą, Vertybinių popierių komisija ir kitos priežiūros institucijos turi konsultuotis su patronuojančia Europos Sąjungos įmone ar patronuojančia Europos Sąjungos finansų kontroliuojančiąja (holdingo) bendrove arba didžiausią bendrą balansinį turtą turinčia Įmone.
17. Jeigu Vertybinių popierių komisija pagal šių Taisyklių 16 punkte minimą susitarimą tampa atsakinga už jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, apie tai ji turi pranešti Europos Komisijai.
18. Jeigu Įmonės patronuojanti įmonė yra mišrią veiklą vykdanti kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė, tai Vertybinių popierių komisija turi teisę atlikti Įmonės ir mišrią veiklą vykdančios kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės, taip pat Įmonės ir kitų dukterinių įmonių sudaromų sandorių priežiūrą.
19. Vertybinių popierių komisija taip pat privalo reikalauti, kad Įmonės pateiktų informaciją apie kiekvieną su šių Taisyklių 18 punkte minėtomis įmonėmis sudaromą sandorį. Jeigu tokie sandoriai kelia grėsmę Įmonės finansinei padėčiai, Vertybinių popierių komisija turi teisę imtis reikiamų priemonių.
20. Finansinės grupės, kuriai atliekama jungtinė (konsoliduota) priežiūra, Įmonėse turi būti tinkama rizikos valdymo ir vidaus kontrolės sistema, patikimos apskaitos tvarkymo ir atskaitomybės procedūros, kurios užtikrintų galimybę prieiti prie visų finansinės grupės įmonių ataskaitų, duomenų ir informacijos, reikalingos konsoliduotoms ataskaitoms parengti ir konsoliduotai priežiūrai vykdyti.
III. BENDRADARBIAVIMAS VYKDANT JUNGTINĘ (KONSOLIDUOTĄ) PRIEŽIŪRĄ
21. Vertybinių popierių komisija, kai ji yra atsakinga už finansinės grupės jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą arba atlieka svarbių filialų priežiūrą, vykdo šias užduotis:
21.1. nuolat, taip pat susidarius kritinėms situacijoms, koordinuoja svarbios ir esminės informacijos rinkimą bei skleidimą;
21.2. nuolat, taip pat susidarius kritinėms situacijoms, bendradarbiauja su kitomis jungtinėje (konsoliduotoje) priežiūroje dalyvaujančiomis valstybių narių priežiūros institucijomis planuodama ir koordinuodama jungtinės (konsoliduotos) priežiūros veiklą tęstinumo sąlygomis;
21.3. su visomis suinteresuotomis jungtinėje (konsoliduotoje) priežiūroje dalyvaujančiomis ar svarbius finansų maklerio įmonių filialus prižiūrinčiomis priežiūros institucijomis planuoja ir koordinuoja priežiūros veiklą rengiantis kritinėms situacijoms ir joms susidarius, įskaitant neigiamus pokyčius Įmonėse ir finansinių priemonių rinkose. Priežiūros planavimas ir koordinavimas atliekamas sutarčių, sudarytų su atitinkamos valstybės narės priežiūros institucija, nustatyta tvarka, siekiant sudaryti kuo palankesnes sąlygas krizių valdymui. Priežiūros planavimas ir koordinavimas apima susijusių institucijų informavimą apie neigiamus pokyčius Įmonėse, joms pritaikytas sankcijas ar išskirtines priemones (įskaitant papildomų kapitalo reikalavimų nustatymą ir kitus apribojimus), bendrų vertinimų rengimą, nepaprastosios padėties planų įgyvendinimą ir visuomenės informavimą.
22. Jeigu Vertybinių popierių komisija yra atsakinga už jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą ir jai reikia informacijos, kuri jau buvo pateikta kitai priežiūros institucijai, tai Vertybinių popierių komisija, siekdama išvengti dvigubo informacijos teikimo, turi kreiptis į informaciją turinčią priežiūros instituciją.
23. Siekiant, kad priežiūros sistema būtų paprastesnė ir veiksmingesnė, Vertybinių popierių komisija ir kitos priežiūros institucijos turi turėti raštiškus koordinavimo ir bendradarbiavimo susitarimus.
24. Vadovaujantis su valstybių narių priežiūros institucijomis sudarytais susitarimais, kuriuose tiksliai apibrėžiamas sprendimų priėmimo procesas ir bendradarbiavimo procedūros, Vertybinių popierių komisijai jungtinės (konsoliduotos) priežiūros tikslu gali būti pavesta atlikti papildomas užduotis.
25. Vertybinių popierių komisija įgaliojimus atlikti atskirą dukterinės Įmonės kapitalo pakankamumo priežiūrą susitarimo pagrindu gali perduoti tai valstybės narės priežiūros institucijai, kuri patronuojančiai Įmonei yra išdavusi veiklos leidimą ir kuri prisiima atsakomybę už dukterinės Įmonės priežiūrą.
26. Vertybinių popierių komisija turi glaudžiai bendradarbiauti su kitomis priežiūros institucijomis, keistis su jomis priežiūros funkcijoms atlikti reikalinga informacija ir jungtinės (konsoliduotos) priežiūros tikslu teikti viena kitai esminę ir svarbią informaciją. Vertybinių popierių komisija, kai ji yra atsakinga už jungtinę (konsoliduotą) patronuojančios Europos Sąjungos įmonės priežiūrą, visą svarbią informaciją teikia kitoms priežiūros institucijoms, prižiūrinčioms patronuojančios Įmonės dukterines įmones.
27. Esminė informacija – tai tokia informacija, kuri galėtų žymiai paveikti kitoje valstybėje narėje esančios kredito įstaigos ar Įmonės finansinio patikimumo vertinimą. Esmine informacija laikoma:
27.1. finansinei grupei priklausančių didelių Įmonių struktūros ir priežiūros institucijų, prižiūrinčių grupei priklausančias Įmones, nustatymas;
28. Vertybinių popierių komisija, vykdydama jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, turi konsultuotis su kitomis valstybių narių priežiūros institucijomis ir keistis informacija apie:
28.1. grupei priklausančių Įmonių akcininkų, organizacinės arba valdymo struktūros pokyčius, kuriems įgyvendinti būtinas priežiūros institucijos patvirtinimas arba leidimas;
29. Vertybinių popierių komisija turi teisę nuspręsti nesikonsultuoti su kitomis valstybių narių priežiūros institucijomis ir taikyti sankcijas ar kitas priemones, jeigu atvejai yra skubūs arba jeigu dėl tokio konsultavimosi gali nukentėti sprendimų veiksmingumas. Tokiu atveju Vertybinių popierių komisija privalo nedelsdama informuoti atitinkamas Europos Sąjungos valstybių narių priežiūros institucijas.
30. Vertybinių popierių komisija, kai ji yra atsakinga už finansinės grupės jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, steigia priežiūros institucijų kolegijas, padedančias vykdyti šių Taisyklių 21.3 ir 31 punktuose nurodytas užduotis ir – prireikus – užtikrinti tinkamą veiksmų koordinavimą ir bendradarbiavimą su atitinkamomis trečiųjų šalių priežiūros institucijomis. Kolegijos steigiamos ir veikia vadovaujantis sutartimis, sudarytomis su suinteresuotomis valstybių narių priežiūros institucijomis.
31. Priežiūros institucijų kolegijos steigiamos tam, kad padėtų Vertybinių popierių komisijai ir kitoms jungtinėje (konsoliduotoje) priežiūroje dalyvaujančioms priežiūros institucijoms:
31.2. susitarti dėl savanoriško užduočių pavedimo ir – prireikus – dėl savanoriško atsakomybės perdavimo;
31.5. nuosekliai taikyti rizikos ribojimo reikalavimus nepažeidžiant Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytų pasirinkimo galimybių ir valstybių narių priežiūros institucijų kompetencijos;
32. Lietuvos Respublikoje susidarius kritinei situacijai (įskaitant neigiamus pokyčius finansinių priemonių rinkose) galinčiai kelti grėsmę rinkos likvidumui ir finansinės sistemos stabilumui bet kurioje kitoje valstybėje narėje, kurioje yra licencijuotos finansinei grupei priklausančios Įmonės, Vertybinių popierių komisija, kai ji yra atsakinga už finansinės grupės jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, iš karto, kai tik praktiškai įmanoma, apie tai praneša Finansinių priemonių rinkų įstatymo 80 straipsnio 5 dalyje nurodytoms institucijoms ir pateikia joms visą informaciją, kuri yra esminė jų funkcijoms atlikti.
33. Vertybinių popierių komisija, vadovaudamasi Finansinių priemonių rinkų įstatymo 80–82 straipsnių nuostatomis, priežiūros tikslu gauta informacija keičiasi su kitomis priežiūros institucijų kolegijose dalyvaujančiomis institucijomis.
34. Priežiūros institucijų kolegijose dalyvauja už patronuojančios Europos Sąjungos įmonės arba patronuojančios Europos Sąjungos finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės dukterinių Įmonių priežiūrą atsakingos valstybių narių priežiūros institucijos, tų valstybių narių, kuriose įsteigti svarbūs finansų maklerio įmonių filialai, priežiūros institucijos bei – prireikus – centriniai bankai ir trečiųjų šalių priežiūros institucijos, jeigu, visų priežiūros institucijų kolegijoje dalyvaujančių valstybių narių priežiūros institucijų nuomone, trečiųjų šalių priežiūros institucijoms priežiūros tikslu gautos informacijos apsaugai taikomi reikalavimai yra lygiaverčiai 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/48/EB dėl kredito įstaigų veiklos pradėjimo ir vykdymo (nauja redakcija) (OL 2006 L 177, p. 1) 1 skyriaus 2 skirsnyje nustatytiems reikalavimams.
35. Kai Vertybinių popierių komisija tampa atsakinga už finansinės grupės jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, ji pirmininkauja kolegijos posėdžiams ir sprendžia, kurios priežiūros institucijos dalyvaus posėdžiuose arba konkrečios kolegijos veikloje. Visi kolegijos nariai iš anksto informuojami apie kolegijos posėdžius ir pagrindinius klausimus, kurie bus aptariami per posėdį, o po posėdžio jiems laiku pateikiama informacija apie tai, kas buvo nuspręsta.
36. Planuodama ir koordinuodama priežiūros kolegijų veiklą, Vertybinių popierių komisija atsižvelgia į priimamų sprendimų svarbą kolegijoje dalyvaujančioms institucijoms, visų pirma į galimą jų poveikį kolegijoje dalyvaujančių valstybių narių finansų sistemos stabilumui.
37. Vertybinių popierių komisija ir už patronuojančios Europos Sąjungos įmonės arba patronuojančios Europos Sąjungos finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės dukterinių Įmonių priežiūrą atsakingos priežiūros institucijos bendradarbiauja siekdamos priimti bendrą sprendimą dėl finansinės grupės konsoliduotų nuosavų lėšų pakankamumo. Toks sprendimas priimamas atsižvelgiant į finansinės grupės finansinę padėtį ir rizikos pobūdį bei reikalaujamą kiekvienos finansinės grupės Įmonės ir visos finansinės grupės konsoliduotų nuosavų lėšų dydį (toliau – bendras sprendimas).
38. Bendras sprendimas turi būti priimamas per šešis mėnesius (nuo 2013 m. sausio 1 d. – per keturis mėnesius) po to, kai už finansinės grupės jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą atsakinga Vertybinių popierių komisija, kitoms jungtinėje (konsoliduotoje) priežiūroje dalyvaujančioms priežiūros institucijoms pateikia ataskaitą, kurioje pagal Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2007 m. kovo 22 d. nutarimu Nr. 1K-12 patvirtintas Vertybinių popierių komisijos vykdomos kapitalo pakankamumo reikalavimų priežiūros taisykles įvertinta finansinės grupės rizika. Priimant bendrą sprendimą atsižvelgiama į atitinkamų finansinės grupės jungtinėje (konsoliduotoje) priežiūroje dalyvaujančių institucijų atliktus dukterinių Įmonių rizikos vertinimus.
39. Bendras sprendimas įforminamas raštu, išdėstant visus argumentus. Šį sprendimą Vertybinių popierių komisija pateikia jos prižiūrimai Įmonei.
40. Jei jungtinėje (konsoliduotoje) priežiūroje dalyvaujančios priežiūros institucijos per šešis mėnesius (nuo 2013 m. sausio 1 d. – per keturis mėnesius) bendro sprendimo nepriima, jį priima Vertybinių popierių komisija atsižvelgdama į dukterinių Įmonių rizikos vertinimus, atliktus atitinkamų finansinės grupės jungtinėje (konsoliduotoje) priežiūroje dalyvaujančių institucijų. Šis sprendimas yra galutinis ir privalo būti taikomas susijusiose valstybėse narėse.
41. Esant šių Taisyklių 40 punkte nurodytai situacijai, sprendimus dėl patronuojančios Europos Sąjungos įmonės arba patronuojančios Europos Sąjungos finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės dukterinių Įmonių nuosavų lėšų pakankamumo pagal jų finansinę padėtį ir rizikos pobūdį bei reikalaujamą nuosavų lėšų dydį priima kiekviena už tokios dukterinės Įmonės priežiūrą atsakinga institucija atskirai ar iš dalies konsoliduotai, atsižvelgdama į jungtinės (konsoliduotos) priežiūros institucijos nuomonę ir išlygas. Tokie sprendimai įforminami raštu, išdėstant visus argumentus ir atsižvelgiant į kitų kompetentingų institucijų per šešių mėnesių (nuo 2013 m. sausio 1 d. – per keturių mėnesių) laikotarpį pateiktą rizikos vertinimą, išsakytas nuomones ir išlygas. Jungtinės (konsoliduotos) priežiūros institucija šį sprendimą perduoda visoms suinteresuotoms priežiūros institucijoms ir patronuojančiai Europos Sąjungos įmonei. Tokie sprendimai yra galutiniai ir privalo būti taikomi susijusiose valstybėse narėse.
42. Šių Taisyklių 38 ir 41 punktuose nurodyti sprendimai turi būti atnaujinami kasmet arba kai už patronuojančios Europos Sąjungos įmonės arba patronuojančios Europos Sąjungos finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės dukterinių Įmonių priežiūrą atsakinga priežiūros institucija jungtinės (konsoliduotos) priežiūros institucijai raštu pateikia pagrįstą prašymą atnaujinti tokius sprendimus. Tokiu atveju bendradarbiavimas gali vykti dvišaliu pagrindu tarp jungtinės (konsoliduotos) priežiūros institucijos ir prašymą pateikusios priežiūros institucijos.
IV. SVARBŪS FILIALAI IR BENDRADARBIAVIMAS ATLIEKANT JŲ PRIEŽIŪRĄ
43. Vertybinių popierių komisija gali prašyti jungtinės (konsoliduotos) priežiūros institucijos, jei Lietuvos Respublikoje filialą įsteigusi valstybės narės finansų maklerio įmonė priklauso jos prižiūrimai finansinei grupei, arba valstybės narės, kurioje licencijuota Lietuvos Respublikoje filialą įsteigusi finansų maklerio įmonė, priežiūros institucijos Lietuvos Respublikoje įsteigtą valstybėje narėje licencijuotos finansų maklerio įmonės filialą laikyti svarbiu. Teikiant prašymą valstybėje narėje licencijuotos finansų maklerio įmonės filialą laikyti svarbiu reikia nurodyti:
43.1. tikėtiną valstybėje narėje licencijuotos finansų maklerio įmonės veiklos sustabdymo arba nutraukimo poveikį Lietuvos finansinių priemonių rinkų sistemos likvidumui, taip pat mokėjimo, kliringo ir atsiskaitymo sistemoms;
44. Šių Taisyklių 43 punkte nurodytas prašymas teikiamas tik dėl tokių valstybėje narėje licencijuotų finansų maklerio įmonių, kurios gali būti prilygintos Lietuvoje licencijuotoms A kategorijos finansų maklerio įmonėms.
45. Vertybinių popierių komisija bendradarbiauja su šių Taisyklių 43 punkte nurodytomis priežiūros institucijomis siekdama priimti bendrą sprendimą dėl Lietuvos Respublikoje įsteigto valstybėje narėje licencijuotos finansų maklerio įmonės filialo paskelbimo svarbiu. Jei per du mėnesius nuo prašymo pateikimo dienos toks bendras sprendimas nepriimamas, Vertybinių popierių komisija per papildomą dviejų mėnesių laikotarpį pati nusprendžia, ar valstybėje narėje licencijuotos finansų maklerio įmonės filialas laikytinas svarbiu. Priimdama sprendimą Vertybinių popierių komisija atsižvelgia į šių Taisyklių 43 punkte nurodytų priežiūros institucijų nuomonę ir išlygas.
46. Šių Taisyklių 45 punkte nurodytas sprendimas valstybėje narėje licencijuotą finansų maklerio įmonės filialą paskelbti svarbiu įforminamas raštu, išdėstant visus argumentus. Toks sprendimas perduodamas visoms suinteresuotoms priežiūros institucijoms. Priimtas sprendimas yra galutinis ir Vertybinių popierių komisija bei kitos susijusios priežiūros institucijos jį taiko vykdydamos valstybėje narėje licencijuotos finansų maklerio įmonės filialo priežiūrą.
47. Vertybinių popierių komisija, gavusi kitos valstybės narės priežiūros institucijos prašymą Vertybinių popierių komisijos išduotą licenciją turinčios A kategorijos finansų maklerio įmonės kitoje valstybėje narėje įsteigtą filialą paskelbti svarbiu, siekia, kad sprendimas būtų priimamas kartu su prašymą pateikusia valstybės narės priežiūros institucija. Jei per du mėnesius nuo prašymo pateikimo dienos bendras sprendimas nepriimamas, Vertybinių popierių komisija turi taikyti prašymą pateikusios valstybės narės priežiūros institucijos sprendimą – Lietuvos Respublikoje licencijuotos A kategorijos finansų maklerio įmonės filialą, įsteigtą toje valstybėje narėje paskelbti svarbiu.
48. Tam, kad būtų lengviau vykdyti šių Taisyklių 21.3 punkte nurodytas ir kitas papildomas užduotis, Vertybinių popierių komisija įsteigia priežiūros institucijų kolegiją ir jai pirmininkauja, jei tokia kolegija nėra įsteigta dėl visos finansinės grupės, kuriai priklauso ir svarbiu paskelbtą filialą įsteigusi finansų maklerio įmonė. Kolegija steigiama ir veikia vadovaujantis sutartimis, sudarytomis su valstybių narių, kuriose įsteigti svarbūs filialai, priežiūros institucijomis. Vadovaudama priežiūros institucijų kolegijai Vertybinių popierių komisija atsižvelgia į šių Taisyklių 33–36 punktus.
49. Vertybinių popierių komisija, sužinojusi apie su jos licencijuota A kategorijos finansų maklerio įmone, kuri kitoje valstybėje narėje yra įsteigusi svarbiu pripažintą filialą, susijusią kritinę situaciją (įskaitant pokyčius finansinių priemonių rinkose), galinčią sukelti grėsmę tos valstybės narės rinkos likvidumui ir finansinės sistemos stabilumui, iš karto, kai tik praktiškai įmanoma, praneša apie tai Finansinių priemonių rinkų įstatymo 80 straipsnio 5 dalyje nurodytoms institucijoms ir pateikia visą informaciją, kuri yra esminė jų funkcijoms atlikti.
V. KONSOLIDUOTOSIOS FINANSINĖS IR PRIEŽIŪRAI SKIRTOS ATASKAITOS
50. Konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys (toliau – konsoliduotosios finansinės ataskaitos) – tai finansinės grupės sudaromas finansinių ataskaitų rinkinys, kuriame pateikiami apibendrinti įmonių grupės ataskaitinio laikotarpio finansiniai duomenys. Konsoliduotosios finansinės ataskaitos turi būti sudarytos taip, kad tikrai ir teisingai parodytų įmonių grupės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, pajamas ir sąnaudas, pinigų srautus.
51. Įmonės, tvarkydamos apskaitą ir rengdamos konsoliduotąsias finansines ataskaitas, turi vadovautis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu, Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymu, Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymu, verslo apskaitos standartais arba tarptautiniais apskaitos standartais.
52. Konsoliduotąsias finansines ataskaitas sudaro:
53. Konsoliduotųjų finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte Įmonė privalo pateikti šią su konsolidavimu susijusią informaciją:
54. Įmonė savo apskaitos politikoje privalo nustatyti ir pasitvirtinti finansinių ataskaitų konsolidavimo procedūras.
55. Įmonei, rengiančiai konsoliduotąsias ataskaitas, kontroliuojamos įmonės privalo pateikti ataskaitas ir visą informaciją, kuri būtina konsoliduotosioms finansinėms ataskaitoms, kapitalo pakankamumo skaičiavimo ataskaitai rengti ir jungtinei (konsoliduotai) priežiūrai vykdyti.
56. Konsoliduotųjų finansinių ataskaitų pagrindu yra sudaroma finansinės grupės patronuojančios Įmonės priežiūrai skirta Kapitalo pakankamumo skaičiavimo ataskaita, kuri turi būti parengta pagal Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2007 m. kovo 22 d. nutarimu Nr. 1K-10 patvirtintas Finansų maklerio įmonių ir valdymo įmonių kapitalo pakankamumo reikalavimų taisykles.
57. Įmonė, siekdama, kad įvykiai finansinėje grupėje bei atskirų finansinei grupei priklausančių įmonių veikla nekeltų grėsmės, turi analizuoti kiekvienos finansinei grupei priklausančios įmonės įtaką jos finansinei būklei bei kapitalo pakankamumo reikalavimams.
58. Kiekviena finansinės grupės Įmonė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2007 m. kovo 22 d. nutarimu Nr. 1K-10 patvirtintomis Finansų maklerio įmonių ir valdymo įmonių kapitalo pakankamumo reikalavimų taisyklėmis, privalo skaičiuoti savo kapitalo pakankamumą, laikytis jo reikalavimų ir pateikti Vertybinių popierių komisijai kapitalo pakankamumo skaičiavimo ataskaitą, jeigu pagal susitarimą su kita priežiūros institucija kapitalo pakankamumo priežiūra neperduota kitai priežiūros institucijai.
59. Vertybinių popierių komisija finansinės grupės jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą atlieka vadovaudamasi šių Taisyklių 5 punktu, tačiau, atskirai įvertinusi kiekvieną atvejį, ji turi teisę konsoliduotų kapitalo pakankamumo reikalavimų grupei netaikyti, jeigu:
59.1. kiekviena finansinei grupei priklausanti valstybės narės Įmonė, skaičiuodama įmonės kapitalą, vadovaujasi šių Taisyklių 60 punkto nuostatomis;
59.2. finansinei grupei priklausančios valstybės narės Įmonės atitinka Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2007 m. kovo 22 d. nutarimu Nr. 1K-10 patvirtintų Finansų maklerio įmonių ir valdymo įmonių kapitalo pakankamumo reikalavimų taisyklių 45–48 punktų reikalavimus ir, skaičiuodamos įmonės kapitalą, iš jo atima visus įsipareigojimus finansų įstaigoms, turto valdymo įmonėms ir papildomas paslaugas teikiančioms įmonėms, kurie turėtų būti konsoliduojami;
59.3. visos finansinei grupei priklausančios Įmonės turi B ar C kategorijos finansų maklerio įmonės ar valdymo įmonės veiklos licenciją;
59.4. bet kuri finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė, kuri yra patronuojanti finansinės grupės Įmonė, ir jos turima kapitalo suma, apskaičiuota sudėjus Finansų maklerio įmonių ir valdymo įmonių kapitalo pakankamumo reikalavimų taisyklių 16.1, 16.11, 16.4.1, 16.4.2, 16.4.3 ir 16.4.4 punktuose nustatytas sumas, yra ne mažesnė už tą sumą, kuri gaunama sudėjus visą finansų įstaigų, turto valdymo įmonių ir papildomas paslaugas teikiančių įmonių turtą ir subordinuotas paskolas, kurie turėtų būti konsoliduojami.
60. Įmonė, priklausanti finansinei grupei, kuriai suteikta teisė pagal šių Taisyklių 59 punktą netaikyti nustatytų konsoliduotų kapitalo pakankamumo reikalavimų, kapitalo pakankamumą apskaičiuoja taip, kaip nustatyta 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/49/EB dėl investicinių įmonių ir kredito įstaigų kapitalo pakankamumo (OL 2006 L 177, p. 201) 16 straipsnyje.
61. Jeigu finansinei grupei taikoma šių Taisyklių 59 punkte nustatyta išimtis, kiekviena Įmonė turi turėti sistemas, reikalingas kapitalo šaltinių ir visų tai finansinei grupei priklausančių finansų kontroliuojančiųjų (holdingo) bendrovių bei kitų įmonių finansavimui valdyti ir kontrolei užtikrinti.
62. Finansinei grupei priklausanti Įmonė, kuriai netaikomos šių Taisyklių 59 punkto nuostatos, turi informuoti Vertybinių popierių komisiją apie riziką, įskaitant su jų kapitalo šaltiniais ir finansavimu susijusią riziką, kuri gali pabloginti Įmonės finansinę būklę. Jeigu Įmonės finansinė padėtis nėra pakankamai saugi, tai Vertybinių popierių komisija privalo pareikalauti, kad Įmonė imtųsi reikiamų priemonių, arba, esant būtinybei, taikyti tam tikrus apribojimus, susijusius su Įmonės kapitalo pervedimu finansinei grupei priklausančioms įmonėms.
63. Jeigu finansinė grupė pasinaudoja šių Taisyklių 59 punkte nustatyta išimtimi netaikyti konsoliduotų kapitalo pakankamumo reikalavimų, Vertybinių popierių komisija privalo imtis reikiamų priemonių stebėti visos grupės, taip pat ir įmonių, kurios įsteigtos ne Lietuvoje, rizikas, ypatingą dėmesį skirdama didelių pozicijų rizikai.
64. Vertybinių popierių komisija kiekvienos finansinei grupei priklausančios Įmonės priežiūrą atlieka vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2007 m. kovo 22 d. nutarimu Nr. 1K-12 patvirtintomis Vertybinių popierių komisijos vykdomos kapitalo pakankamumo reikalavimų priežiūros taisyklėmis.
65. Jei finansinei grupei priklausančioms B ar C kategorijos licenciją turinčioms finansų maklerio įmonėms ar valdymo įmonėms taikomi Finansų maklerio įmonių ir valdymo įmonių kapitalo pakankamumo reikalavimų taisyklių 47 punkto reikalavimai ir grupėje nėra kredito įstaigų, tai valstybės narės patronuojančios Įmonės konsoliduotas kapitalas, apskaičiuotas pagal konsoliduotąsias finansines ataskaitas, visada turi būti ne mažesnis kaip didesnioji iš šių Taisyklių 65.1 ir 65.2 punktuose nurodytų sumų:
65.1. kapitalo poreikių suma:
65.1.2. į prekybos knygą įtrauktų pozicijų rizikos, atsiskaitymų ir sandorio šalies, ir didelių pozicijų rizikos kapitalo poreikio suma;
66. Jei finansinei grupei priklausančioms B ar C kategorijos licenciją turinčioms finansų maklerio įmonėms ar valdymo įmonėms taikomi Finansų maklerio įmonių ir valdymo įmonių kapitalo pakankamumo reikalavimų taisyklių 47 punkto reikalavimai ir grupėje nėra kredito įstaigų, tai patronuojančios finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės kontroliuojamos Įmonės konsoliduotas kapitalas, apskaičiuotas pagal konsoliduotąsias finansines ataskaitas, turi būti ne mažesnis kaip didesnioji iš šių Taisyklių 66.1 ir 66.2 punktuose nurodytų sumų:
66.1. kapitalo poreikių suma:
66.1.2. į prekybos knygą įtrauktų pozicijų rizikos, atsiskaitymų ir sandorio šalies, ir didelių pozicijų rizikos kapitalo poreikio suma;
67. Patronuojanti Įmonė, skaičiuodama kapitalo pakankamumo reikalavimus pagal konsoliduotas ataskaitas, toliau nurodytas pozicijas prideda prie konsoliduoto kapitalo, jeigu jos yra neigiamos, arba atima, jeigu jos teigiamos:
67.3. valiutos perskaičiavimo skirtumus, susidariusius konsolidavus finansines ataskaitas, dėl užsienyje veikiančių įmonių kapitalo ir rezervų ar jų dalies perskaičiavimo ataskaitoje nurodyta valiuta;
68. Pagal konsoliduotas ataskaitas vertinant, kaip vykdomi kapitalo pakankamumo reikalavimai ir kiti rizikos apribojimai, finansinei grupei taikomi tie patys apribojimų dydžiai, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2007 m. kovo 22 d. nutarimu Nr. 1K-10 patvirtintose Finansų maklerio įmonių ir valdymo įmonių kapitalo pakankamumo reikalavimų taisyklėse.
VI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
69. Patronuojanti finansinės grupės Įmonė, turinti Vertybinių popierių komisijos išduotą veiklos licenciją, konsoliduotą ataskaitą, parengtą pagal pirmo pusmečio paskutinės dienos duomenis, privalo pateikti Vertybinių popierių komisijai per 1 mėnesį pusmečiui pasibaigus, o parengtą pagal metų paskutinės dienos duomenis – per 4 mėnesius metams pasibaigus po to, kai visuotinis akcininkų susirinkimas patvirtina konsoliduotąsias finansines ataskaitas. Konsoliduotą ataskaitą sudaro:
69.1. Finansų maklerio įmonių ir valdymo įmonių kapitalo pakankamumo reikalavimų taisyklių 3 priede nustatyta Kapitalo pakankamumo skaičiavimo ataskaita;
Finansinės grupės jungtinės (konsoliduotos) priežiūros
taisyklių
priedas
INFORMACIJA APIE FINANSŲ MAKLERIO ĮMONIŲ IR VALDYMO ĮMONIŲ
KONTROLIUOJAMAS ĮMONES
| KONTROLIUOJAMOS ĮMONĖS |
|
|||||||||
| PAVADINIMAS |
ĮMONĖS KODAS |
Kredito ir gautinų sumų sumažėjimo rizikos ir sandorio šalies kredito rizikos kapitalo poreikis |
Atsiskaitymų rizikos kapitalo poreikis |
Pozicijų, užsienio valiutos kurso ir biržos prekių kainos rizikos kapitalo poreikis |
Operacinės rizikos kapitalo poreikis |
Didelių pozicijų rizikos kapitalo poreikis |
KAPITALO POREIKIS |
ĮMONĖS KAPITALAS |
IŠ JŲ: PRADINIS KAPITALAS |
KAPITALO PERVIRŠIS (+) / DEFICITAS (-) |
| 1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
8=3+4+5+6+7 |
9 |
10 |
11=9-8 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|