LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS

 

Į S A K Y M A S

DĖL PIENO SUPIRKIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO IR 1998 03 26 ĮSAKYMO NR. 152 1 PRIEDO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS

 

1998 m. gruodžio 29 d. Nr. 323

Vilnius

 

 

Tobulindamas superkamo pieno kokybės vertinimo ir atsiskaitymo tvarką,

1. Tvirtinu naujos redakcijos Pieno supirkimo taisykles (priedas) ir nustatau jų įsigaliojimo datą 1999 m. sausio 1 d.

2. Nustatau, kad pieną superkančios įmonės:

2.1. kurioms pagal Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 03 26 įsakymo Nr. 152 2 priedo grafiką 1998 m. diegimo laikotarpis buvo numatytas du ir daugiau mėnesių, turi organizuoti darbą taip, kad už superkamą pieną būtų apmokama pagal VĮ „Pieno tyrimai“ nustatytus sudėties ir kokybės rodiklius nuo 1999 m. vasario 1 d.;

2.2. kurioms pagal minėtą grafiką 1998 m. nebuvo numatytas diegimo laikotarpis arba šis laikotarpis buvo tik vienas mėnuo, turi organizuoti darbą taip, kad už superkamą pieną būtų apmokama pagal VĮ „Pieno tyrimai“ nustatytus sudėties ir kokybės rodiklius nuo 1999 m. kovo 1 d.

3. Žinoti, kad už superkamo pieno sudėties ir kokybės tyrimus, kuriuos 1999 m. atliks VĮ „Pieno tyrimai“ atsiskaitymo su gamintojais tikslais, taip pat šios tvarkos įdiegimo laikotarpiu (iki 2 mėn.) bus apmokama iš Kaimo rėmimo fondo lėšų.

4. Nuo 1999 m. sausio 1 d. pripažįstu netekus galios Pieno supirkimo, kokybės vertinimo ir atsiskaitymo taisykles, patvirtintas Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 03 26 įsakymo Nr. 152 1 priedu.

5. Įsakymo vykdymą kontroliuoti viceministrui V. Grušauskui.

 

 

ŽEMĖS ŪKIO Ministras                                                                       EDVARDAS Makelis


 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos žemės

ūkio ministro 1998 12 29

įsakymu Nr. 323

 

Pieno supirkimo taisyklės

 

I. Bendrieji reikalavimai

 

1. Šios taisyklės nustato pieno supirkimo, sudėties ir kokybės nustatymo, vertinimo ir atsiskaitymo tvarką superkant iš pieno gamintojų žalią pieną.

2. Iš pieno gamintojų superkamo pieno sudėtis ir kokybė vertinama vadovaujantis Lietuvos standartu LST 1137:1997 „Žalias karvių pienas. Kokybės reikalavimai. Nustatymas ir įvertinimas“ ir šiomis taisyklėmis.

3. Pagrindinės šiose taisyklėse vartojamos sąvokos:

pieno gamintojai – fiziniai ir juridiniai asmenys, gaminantys pieną pardavimui (toliau – gamintojai);

pieno supirkėjai – fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka perka pieną iš gamintojų savo ūkinei veiklai (toliau – supirkėjai);

pieno siunta – supirkimo metu iš vieno gamintojo supirktas pienas;

įgaliota laboratorija – neutrali bandymų laboratorija, kurią, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu, Žemės ūkio ministerija įgalioja tirti pieno sudėties, kokybės ir falsifikavimo rodiklius, pagal kuriuos pieno supirkėjai apmoka gamintojams už parduotą pieną. Jos veikla kontroliuojama Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. Įgaliota laboratorija turi ne rečiau kaip 1 kartą per 3 mėnesius dalyvauti tarptautinėse tarplaboratorinių tyrimų patikrose;

pirminiai kokybės rodikliai – pieno spalva, kvapas, konsistencija, temperatūra, skonis, rūgštingumas, švarumas, tankis, neutralizuojančios medžiagos (mažinančios pieno rūgštingumą, pvz., soda, amoniakas, kitos panašios);

pieno sudėties rodikliai – riebalų ir baltymų kiekis procentais;

pieno kokybės rodikliai – bendras bakterinis užterštumas, tūkst./cm3, ir somatinių ląstelių skaičius, tūkst./cm3;

pieno falsifikavimo rodikliai – inhibitorinės medžiagos, stabdančios bakterijų augimą (antibiotikai, plovimo medžiagų likučiai, kitos panašios), ir pieno užšalimo temperatūra, ºC;

nerūšinis pienas – pienas, kurio bakterinis užterštumas ir somatinių ląstelių skaičius viršija antros rūšies pieno reikalavimus. Nerūšiniu pienu laikomas ir falsifikuotas pienas, kuriame rasta inhibitorinių medžiagų arba pašalinio vandens;

vienkartinis konservuotas arba nekonservuotas bandinys – iš bet kurios pieno siuntos paimtas bandinys;

sudėtinis konservuotas bandinys – bandinys, paruoštas iš ne ilgiau kaip 10 parų laikotarpiu iš kiekvienos pieno siuntos imamų vienkartinių bandinių, pridedant konservanto;

pereinamasis laikotarpis – LST 1137:1997 numatytas 1999 m. laikotarpis;

diegimo laikotarpis – kiekvienam supirkėjui numatytas ne ilgesnis kaip 2 mėnesių (po sutarties pasirašymo su įgaliota laboratorija) pasiruošimo darbui laikotarpis;

įskaitinis tiekimo laikotarpis – pastovios trukmės, bet ne ilgesnis kaip vieno mėnesio laikotarpis, kurio metu nustatomi patiekto pieno sudėties ir kokybės bei falsifikavimo rodikliai;

valstybės kontroliuojančios institucijos – Valstybinė veterinarijos tarnyba ir Valstybinė kokybės inspekcija, kitos valstybės įgaliotos institucijos.

4. Jeigu pieno sudėties, kokybės ir falsifikavimo tyrimai atliekami įgaliotoje laboratorijoje, tai atsiskaitant už supirktą pieną būtina vadovautis tik įgaliotos laboratorijos duomenimis. Pereinamuoju laikotarpiu, kai tyrimai dar neatliekami įgaliotoje laboratorijoje, ir diegimo laikotarpiu, kai supirkėjai, vadovaudamiesi LST 1137:1997 bei šiomis taisyklėmis, pieno sudėties ir kokybės rodiklius tiria patys, už superkamą pieną apmokama pagal gautus duomenis.

5. Pienas superkamas sudarius dvišales rašytines pieno pirkimo-pardavimo sutartis.

6. Pirkimo-pardavimo sutartyse turi būti aptarta:

6.1. parduodamo pieno kiekis ir jo pateikimo terminai, kieno transportu pienas gabenamas, gabenimo išlaidų apmokėjimas, atsakomybė už transporto neatvykimą, pieno supirkėjų įsipareigojimai laikytis nustatytos tvarkos priimant pieną pagal jo kiekį ir kokybę, atsakomybė už šio įsipareigojimo nevykdymą, įskaitinio tiekimo laikotarpio trukmė, pieno supirkimo kainos, kurios negali būti mažesnės už Vyriausybės nustatytas minimalias ribines, įskaitinio tiekimo laikotarpio trukmė, atsiskaitymo terminai, ne ilgesni negu nustatyta Vyriausybės; nerūšinio pieno kainos apskaičiavimo tvarka, atsakomybė už norminiuose aktuose nustatytų atsiskaitymo terminų nesilaikymą, gamintojo atsakomybė nepatiekus produkcijos, force majeure sąlygos – atvejai, kada nė viena šalis neatsako už prisiimtų įsipareigojimų nevykdymą; sutarties nutraukimo nepasibaigus terminui sąlygos bei tvarka ir kaltosios šalies atsakomybė už jos nutraukimą;

6.2. įsipareigojimas, kad iš kiekvieno gamintojo pieno, kurio pirminiai kokybės rodikliai atitiko LST 1137:1997 reikalavimus, bus paimtas ir pagal įgaliotos laboratorijos techninius reikalavimus paruoštas bandinys išsiųstas į įgaliotą laboratoriją sudėties, kokybės ir falsifikavimo tyrimams atlikti.

7. Supirkėjas supažindina gamintoją su standartu LST 1137:1997 ir šiomis taisyklėmis. Šie norminiai dokumentai turi būti supirkimo vietose ir prireikus pateikiami gamintojams susipažinti.

8. Pienas superkamas pagal iš anksto supirkėjo nustatytą ir paskelbtą grafiką. Supirkimo laikas punktuose turi būti užrašytas pieno supirkimo ir priskaitymo knygelėje.

Transportui pavėlavus atvykti į supirkimo vietą daugiau kaip 30 minučių (žiemos laikotarpiu – 45 minutes), pieno bandiniai kokybės vertinimui neimami.

9. Supirkimo metu imami vienkartiniai bandiniai arba bandiniai sudėtiniam konservuotam bandiniui sudaryti. Paruošti išsiųsti į įgaliotą laboratoriją bandiniai gali būti plombuojami (1 priedo 12 punktas).

10. Bandinių atrinkimas vyksta supirkėjo nuožiūra pasirinktomis dienomis.

11. Pienas sveriamas ar matuojamas jo tūris, perskaičiuojant jį į svorį pagal faktinį tankį. Jei tankiui išmatuoti nėra galimybių, naudojamas perskaičiavimo koeficientas 1,027.

12. Supirkimo ir bandinių paėmimo metu gali dalyvauti gamintojai ar jų įgalioti atstovai, valstybės kontroliuojančių institucijų atstovai.

13. Pieno svorio perskaičiavimas pagal bazinius riebalų ir baltymų rodiklius atliekamas vadovaujantis Žalio pieno kiekio perskaičiavimo pagal bazinius sudėties rodiklius (riebumą ir baltymingumą) į bazinį pieno kiekį metodika.

14. Už gamintojo parduotą pieną apmokama sutartyje nustatyta tvarka priklausomai nuo jo svorio, sudėties, kokybės, falsifikavimo rodiklių, vadovaujantis šiuos klausimus reglamentuojančiais teisės aktais. Už supirktą pieną atsiskaitoma ne rečiau kaip du kartus per mėnesį. Kai įskaitinis tiekimo laikotarpis yra kalendorinis mėnuo, už pirmą mėnesio dalį patiekto natūralaus (neperskaičiuoto) pieno kiekį būtina išmokėti ne mažesnį kaip 80 proc. antros rūšies pieno kainos avansą, o galutinai atsiskaityti mėnesiui pasibaigus ir įvertinus vidutinius sudėties, kokybės ir falsifikavimo rodiklius. Galima atsiskaityti atskirai už per kiekvieną trumpesnį kaip mėnuo įskaitinį tiekimo laikotarpį supirktą pieną, nustačius faktinę pieno sudėtį ir kokybę.

 

II. Pieno sudėties ir kokybės tyrimo tvarka

 

15. Supirkimo metu apžiūros būdu nustatoma pieno spalva, kvapas, konsistencija, matuojama temperatūra. Kilus įtarimui, iš kiekvieno gamintojo pieno siuntos pagal LST ISO 707 imami bandiniai skoniui, rūgštingumui, švarumui, tankiui, neutralizuojančioms medžiagoms nustatyti. Stacionariuose punktuose pieno švarumas nustatomas ne rečiau kaip du kartus per mėnesį. Pienas superkamas, jei prieš tai išvardyti pirminiai kokybės rodikliai atitinka nurodytus LST 1137:1997. Jei pirminiai kokybės rodikliai standarto neatitinka, pienas nesuperkamas ir grąžinamas su atitinkamomis žymomis lydinčiuose dokumentuose. Kai supirkimo vietose nėra galimybių patikrinti neutralizuojančių medžiagų, pienas gali būti priimamas paimant bandinius. Jei įtarimas pasitvirtina ir randama neutralizuojančių medžiagų, pienas toliau gali būti nesuperkamas iki įskaitinio tiekimo laikotarpio pabaigos (jeigu tiekimo laikotarpis 1 mėnuo – ne ilgiau kaip 15 dienų).

16. Pieno supirkimo metu LST ISO 707 nurodytais būdais imami bandiniai sudėčiai, kokybei ir falsifikavimui tirti. Pieno bandiniams imti galima naudoti metalinius 7-9 mm vidinio skersmens cilindro formos vamzdelius. Prieš paimant bandinį bet kokiems tyrimams, pienas turi būti gerai išmaišomas.

17. Bandinius sudėties, kokybės ir falsifikavimo tyrimams ima asmenys, turintys Valstybinės kokybės inspekcijos terminuotą kvalifikacinį pažymėjimą šiam darbui atlikti. Šių asmenų darbą kontroliuoja Valstybinė kokybės inspekcija.

18. Bandiniai sudėties, kokybės ir falsifikavimo tyrimams atrenkami ir ruošiami tokia tvarka:

18.1. sudėtinis konservuotas bandinys ruošiamas iš kiekvienos pieno siuntos, ne ilgiau kaip 10 dienų laikotarpiu imant vienkartinius bandinius ir pridedant konservantą (2 priedas). Šis bandinys turi būti ruošiamas pagal su įgaliota laboratorija suderintą grafiką;

18.2. vienkartiniai konservuoti ar nekonservuoti bandiniai imami pieno supirkimo vietose supirkėjo nuožiūra pasirinktomis dienomis;

18.3. jei pieno siunta pristatoma keliuose induose, tai pieno sudėties ir somatinių ląstelių skaičiaus bandiniui paimti jis perpilamas į svėrimo indą (ar matuoklį). Esant didesniam pieno kiekiui, bandinys imamas tiek kartų, kiek kartų pienas perpilamas į svėrimo indą (ar matuoklį). Bandinio sudarymui taip pat galima naudoti gamintojo didžiausio tūrio indą, t. y. bandinys pirmiausia paimamas iš didžiausio tūrio indo, po to iš mažesnių pienas perpilamas į tą patį didžiausią indą ir t. t. Jeigu tyrimui ruošiamas vienkartinis bandinys, iš visų pieno siuntos bandinių sudarytas bendras bandinys supilamas į atskirą indą, išmaišomas ir iš jo imamas jungtinis bandinys.

Šiais atvejais bandiniui paimti metalinis cilindro formos vamzdelis lėtai nuleidžiamas į indo dugną taip, kad vamzdelis prisipildytų pienu iki inde esančio lygio.

Imant bandinį mikrobiologiniams ar falsifikavimo tyrimams, sudaromas jungtinis visos siuntos bandinys, nebūtinai proporcingas indo tūriui.

Pieno bakteriniam užterštumui ir inhibitorinėms medžiagoms tirti bandiniai imami iš tos pačios pieno siuntos. Vienas iš šių bandinių, skirtas bendro bakterinio užterštumo nustatymui įgaliotoje laboratorijoje, turi būti konservuojamas pieno supirkimo vietoje.

19. Pieno sudėtis, kokybė ir falsifikavimas tiriami ne rečiau kaip LST 1137:1997 nurodytu periodiškumu (pirminiai kokybės rodikliai: spalva, kvapas, konsistencija, temperatūra – priimant kiekvieną pieno siuntą; skonis, rūgštingumas, švarumas, tankis – kilus įtarimui; riebalų ir baltymų kiekis – ne rečiau kaip du kartus per mėnesį; užterštumas bakterijomis ir inhibitorinės medžiagos – ne rečiau kaip du kartus per mėnesį; somatinių ląstelių skaičius ir pieno užšalimo temperatūra – ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį). Atliekant tyrimus įgaliotoje laboratorijoje, somatinių ląstelių skaičius nustatomas ne rečiau kaip du kartus per mėnesį.

Tyrimų atlikimo tvarka nurodyta schemoje.

 

Pirminiai kokybės rodikliai

Pieno spalva, kvapas, konsistencija, temperatūra, kilus įtarimui – skonis, rūgštingumas, švarumas, tankis, neutralizuojančios medžiagos

Nustato supirkėjas

Pieno sudėtis ir kokybė

Riebalų ir baltymų kiekis

Bendras bakterijų ir somatinių ląstelių skaičius

Nustato įgaliota laboratorija

(pereinamuoju ir diegimo laikotarpiu gali nustatyti

supirkėjas)

Pieno falsifikavimas

Inhibitorinės medžiagos ir pieno užšalimo temperatūra

Nustato įgaliota laboratorija

(pereinamuoju ir diegimo laikotarpiu – supirkėjas)

 

20. Bandinius, siunčiamus į įgaliotą laboratoriją, pagal šios laboratorijos techninius reikalavimus paruošia supirkėjas, vadovaudamasis šių taisyklių 1 ir 2 priedais.

 

III. Pieno sudėties įvertinimas

 

21. Pieno sudėtis supirkėjo nuožiūra tiriama iš sudėtinio ir/arba vienkartinio bandinio.

22. Vidutinis per įskaitinį tiekimo laikotarpį supirkto pieno riebalų ir baltymų kiekis apskaičiuojamas pagal per šį laikotarpį paimtų bandinių tyrimų aritmetinį vidurkį, nevertinant 37 punkte nurodyto atvejo. Jei įskaitinio tiekimo laikotarpio metu dėl 37 punkte nurodytų priežasčių buvo atlikti papildomi tyrimai, įskaitomi šių tyrimų rezultatai, atmetant prieš tai atlikto tyrimo duomenis. Jei 37 punkte minimais atvejais papildomi tyrimai nebuvo atlikti, o prieš tai buvo atlikta pakankamai sudėties tyrimų (lyginant su LST 1137:1997 nurodytu periodiškumu), įskaitomas praeito tyrimo rezultatas.

23. Tiriant pieno sudėtį prietaisais, riebalų ir baltymų kiekis piene nustatomas šimtųjų dalių tikslumu.

24. Sudėties tyrimų metodams pripažįstama paklaida yra ±0,1 % ir dėl jos susidaręs supirkto iš gamintojų ir priimto įmonėje perskaičiuoto pieno kiekio skirtumas įvertinamas kaip nuostolis arba perteklius.

25. Pieno sudėties tyrimą atlikus supirkėjui, sudėtinis bandinys turi būti saugomas iki kitos darbo dienos pabaigos.

 

IV. Kokybės ir falsifikavimo įvertinimas

 

26. Pieno kokybės rodikliai turi atitikti LST 1137:1997 reikalavimus.

27. Gamintojas turi pristatyti pieną plastmasiniame arba alaviniame, nerūdijančio plieno, aliuminiame, emaliuotame, švariame, uždengtame, skirtame tik maisto produktams laikyti inde. Draudžiama pieną pristatyti cinkuotame inde.

28. Pirmųjų ir paskutiniųjų 7 laktacijos dienų pienas nesuperkamas.

29. Surenkant pieną automobiliais, rūgštingumą galima įvertinti ir indikatoriniais popierėliais, skirtais ribiniam pieno rūgštingumui nustatyti.

30. Pieno švarumą galima nustatyti ir prietaisu „Laktis“.

31. Jeigu pieno užšalimo temperatūra neatitinka standarto reikalavimų ir yra tarp minus 0,515 ir minus 0,520ºC (pašalinio vandens iki 1%), gamintojas įspėjamas, o kainos nuoskaitos iš karto netaikomos. Šiuo atveju supirkėjas, siekdamas įsitikinti pieno natūralumu, gali paimti pieno bandinį gamintojo ūkyje ir jį ištirti arba išsiųsti tyrimui į įgaliotą laboratoriją. Įsitikinus, kad pienas natūralus, tai įforminama aktu, kurio galiojimo laiką nustato supirkėjas. Nustačius pieno falsifikavimą, gamintojui taikomos kainos nuoskaitos. Jeigu pieno užšalimo temperatūra yra aukštesnė negu minus 0,515ºC, gamintojui tą įskaitinį tiekimo laikotarpį, kada paimtas bandinys (jeigu tiekimo laikotarpis 1 mėnuo – ne ilgiau kaip 15 dienų), taikomos kainos nuoskaitos.

32. Radus piene inhibitorinių medžiagų, supirkėjas turi kaip galima greičiau įspėti gamintoją. Gamintojui tą įskaitinį tiekimo laikotarpį, kada paimtas bandinys (jeigu tiekimo laikotarpis 1 mėnuo – ne ilgiau kaip 15 dienų), taikomos kainos nuoskaitos. Antrą kartą radus inhibitorinių medžiagų, taikomos pieno kainos nuoskaitos ir pienas iš šio gamintojo nebepriimamas. Supirkimas atnaujinamas, kai gamintojas pateikia Valstybinės veterinarijos tarnybos išvadas (leidimą) toliau parduoti pieną.

33. Pieno bakterinis užterštumas įskaitiniu tiekimo laikotarpiu turi būti apskaičiuotas pagal per paskutiniuosius du mėnesius atliktų tyrimų geometrinį vidurkį (atliekant ne mažiau kaip 2 tyrimus per mėnesį), o somatinių ląstelių skaičius – pagal per tris mėnesius atliktų tyrimų geometrinį vidurkį (atliekant ne mažiau kaip 1 tyrimą per mėnesį). Atsiskaitymui už pieną naudojamos paskutinės įskaitinį tiekimo laikotarpį apskaičiuotos kokybės tyrimų geometrinių vidurkių reikšmės.

34. Nustačius, kad bendras bakterijų skaičius ir/ar somatinių ląstelių skaičius (neperskaičiuotas) didesnis, negu reikalaujama antros rūšies pienui, gamintojas turi būti kaip galima greičiau įspėjamas apie pieno kokybės blogėjimą. Jeigu per įskaitinį tiekimo laikotarpį paskutinis apskaičiuotas kokybės rodiklių tyrimų geometrinis vidurkis yra aukštesnis nei reikalaujama antros rūšies pienui, šį laikotarpį (jeigu tiekimo laikotarpis 1 mėnuo – ne ilgiau kaip 15 dienų) jis vertinamas kaip nerūšinis ir pieno supirkimas nutraukiamas. Supirkimas atnaujinamas, kai gamintojas pateikia Valstybinės veterinarijos tarnybos išvadas (leidimą) toliau parduoti pieną.

35. Pieno kokybės įvertinimą pagal geometrinį vidurkį atlieka įgaliota laboratorija. Jei dar nėra atlikta pakankamai tyrimų geometrinio vidurkio apskaičiavimui, pieno kokybė įvertinama pagal paskutiniojo tyrimo rezultatą.

36. Pieno bakterinio užterštumo geometrinio vidurkio apskaičiavimo pavyzdys (analogiškai atliekamas ir somatinių ląstelių skaičiaus geometrinio vidurkio apskaičiavimas):

 

Tyrimų duomenys * 1000

Geometrinis vidurkis * 1000

Pieno rūšis

99

aukščiausia

472

pirma

621

antra

 

3734

antra

 

V. Papildomų tyrimų atlikimas

 

37. Papildomas vienkartinis konservuotas bandinys pieno sudėčiai ištirti gali būti imamas ir tiriamas, jeigu įgaliotoje laboratorijoje nustatyti to paties gamintojo pieno sudėties rodikliai žymiai skiriasi nuo anksčiau nustatytųjų (skirtumas daugiau kaip 1% riebalų ar 0,5 % baltymų kiekių). Šiuo atveju įskaitomas papildomo tyrimo rezultatas, atmetant prieš tai atlikto tyrimo rezultatą.

38. Jei dėl kurios nors ypatingos force majeure priežasties įgaliotoje laboratorijoje negalėjo būti atliktas pieno sudėties ir kokybės tyrimas, įskaitomas paskutiniojo tyrimo rezultatas arba supirkėjas turi paimti bandinius papildomiems tyrimams. Paskutiniojo tyrimo rezultatai gali būti įskaityti tik tuo atveju, jei pienas buvo rūšinis. Jei pienas buvo nerūšinis, įgaliota laboratorija organizuoja pieno kokybės tyrimą kitoje laboratorijoje.

39. Jei pienas nepateikiamas pagal grafiką nustatytą sudėties ir kokybės rodiklių tyrimo dieną arba pateikto pieno kiekis žymiai skiriasi nuo kitomis dienomis pristatyto, gali būti įskaitytas paskutiniojo sudėties tyrimo rezultatas ir prieš tai buvusi pieno rūšis, jei pieno pirkimo-pardavimo sutartyse nenumatyta kitaip. Tai turi būti pažymėta pieno supirkimo ir priskaitymo knygelėje.

40. Jei į įgaliotą laboratoriją atsiunčiamas netinkamas tyrimui bandinys (netinkamai konservuotas, nepakankamas bandinio kiekis, blogas identifikavimo kodas ir pan.), supirkėjas tą įskaitinį tiekimo laikotarpį turi paimti bandinius papildomiems tyrimams. Jei netinkamas tyrimui bandinys atsiųstas įskaitinio tiekimo laikotarpio pabaigoje, bandinys papildomiems tyrimams gali būti paimtas kitą įskaitinį tiekimo laikotarpį, bet ne vėliau kaip per 5 dienas mėnesiui pasibaigus, arba įskaitomas paskutiniojo tyrimo rezultatas (jei pienas buvo rūšinis).

 

VI. Superkamo pieno apskaita

 

41. Superkamo pieno apskaita tvarkoma pagal nustatytos formos pirkimo-pardavimo dokumentus.

42. Iš fizinių asmenų superkamo pieno apskaitos dokumentai yra: pieno lydraštis – kai pieną savo transportu pristato gamintojas, arba pieno supirkimo ir priskaitymo knygelė bei pieno pirkimo apskaitos žurnalas (žiniaraštis) – kai pieną surenka arba stacionariuose punktuose priima supirkėjas, taip pat pieno pirkimo kvitas.

43. Pieno supirkimo ir priskaitymo knygelę gamintojui išduoda supirkėjas. Jos registruojamos įrištame, numeruotais lapais, vyr. finansininko (arba vadovo) pasirašytame, antspauduotame pieno supirkimo ir priskaitymo knygelių išdavimo registracijos žurnale.

44. Pieno supirkimo ir priskaitymo knygelėse kasdien žymimas faktinis supirkto pieno kiekis litrais (jei pienas perkamas matuojant tūrį) ir kilogramais (pieno kiekis, perskaičiuotas iš tūrio į svorį arba pasvertas). Jei iš gamintojo pienas nebuvo supirktas dėl pirminių kokybės rodiklių neatitikimo, pieno supirkimo ir priskaitymo knygelėje tą dieną rašoma „Grąžinta“, nurodant grąžinimo priežastis (rūgštingumas, švarumas, skonis ar kitos).

45. Pieno supirkimo ir priskaitymo knygelėse supirkėjas pažymi per įskaitinį tiekimo laikotarpį iš gamintojo supirkto pieno riebumą, baltymingumą, faktinį pieno kiekį, perskaičiavimo koeficientą, rūšį ir, jei buvo nustatytas, falsifikavimą pagal įgaliotos laboratorijos duomenis. Įrašai atliekami ne vėliau kaip per 7 dienas po įskaitinio tiekimo laikotarpio pabaigos.

46. Pieno pirkimo apskaitos žurnalą (žiniaraštį) pildo supirkėjas ir juo remdamasis gamintojams – fiziniams asmenims išrašo pieno pirkimo kvitą. Apskaitos žurnalas turi būti įrištas arba susegtas metalinėmis sankabėlėmis, numeruotais lapais, vyr. finansininko (arba vadovo) pasirašytas ir antspauduotas. Žurnale turi būti surašytos gamintojų pavardės ir kodai, atitinkantys klijuojamus ant pieno bandinių indelių (jei bandiniai siunčiami tyrimui į įgaliotą laboratoriją).

47. Pieno pirkimo apskaitos žurnale (žiniaraštyje) surašomi tie patys duomenys, kaip ir pieno supirkimo ir priskaitymo knygelėse: kasdien – rodikliai, nurodyti 44 punkte (pieno kiekis įrašomas kilogramais); už įskaitinį tiekimo laikotarpį – duomenys, nurodyti 45 punkte.

48. Jeigu tyrimus atlieka įgaliota laboratorija, pieno pirkimo apskaitos žurnale (žiniaraštyje) įrašomas tik faktinis supirkto pieno kiekis. Iš įgaliotos laboratorijos gauti tyrimų protokolai yra privalomi apskaitos žurnalo (žiniaraščio) priedai.

49. Iš gamintojų – juridinių asmenų perkamam pienui įforminti naudojamas važtaraštis ir pieno pirkimo kvitas.

50. Gamintojo – juridinio asmens išrašytame pieno važtaraštyje ir fizinio asmens išrašytame pieno lydraštyje turi būti nurodytas faktinis pieno kiekis ir, jei yra nustatyta, sudėties ir kokybės rodikliai. Priimdamas pieną, supirkėjas šiame važtaraštyje turi įrašyti tuos duomenis, kuriuos tikrina priėmimo metu: faktinį pieno kiekį, pirminius kokybės ir kitus įmonėje nustatomus rodiklius.

51. Pieno pirkimo kvitai fiziniams ir juridiniams asmenims išrašomi už kiekvieną įskaitinį tiekimo laikotarpį patiektą pieno kiekį Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1997 06 30 įsakymu Nr. 393 (Žin., 1997, Nr. 64-1519; 1998, Nr. 73-2123) nustatyta tvarka. Be šioje tvarkoje nurodytų privalomų specialių apskaitos dokumentų rekvizitų, pieno kvite turi būti įrašomi vidutiniai sudėties ir kokybės duomenys, gauti iš įgaliotos laboratorijos arba nustatyti supirkėjo laboratorijoje.

52. Pieno pirkimo kvitą supirkėjas išrašo juridiniams asmenims – per įskaitinį tiekimo laikotarpį išrašytų pieno važtaraščių, o fiziniams asmenims – pieno lydraščių arba pieno pirkimo apskaitos žurnalo (žiniaraščio) pagrindu.

53. Pieno apskaitos dokumentai saugomi buhalterinės apskaitos dokumentams teisės aktais nustatytais terminais.

 

VII. Pieno kainos apskaičiavimas

 

54. Už pieną priklausanti mokėti suma apskaičiuojama remiantis bazinio pieno kaina. Sudėties, kokybės ir falsifikavimo tyrimų duomenis supirkėjas gauna iš įgaliotos laboratorijos arba pereinamuoju (ar diegimo) laikotarpiu, kol tyrimai neatliekami įgaliotoje laboratorijoje, vadovaujasi savo tyrimų duomenimis.

55. Pieno svoris perskaičiuojamas į bazinį kiekį vadovaujantis Žalio pieno kiekio perskaičiavimo pagal bazinius sudėties rodiklius (riebumą ir baltymingumą) į bazinį pieno kiekį metodika.

56. Nerūšinio pieno kaina apskaičiuojama įvertinus nuoskaitas už pieno falsifikavimą vandeniu, inhibitorinėmis medžiagomis ir bakterijų kiekį bei somatinių ląstelių skaičių, tačiau negali būti mažesnė kaip 80 proc. antros rūšies pieno kainos.

 

VIII. Informavimas apie tyrimų rezultatus

 

57. Įgaliota laboratorija ne vėliau kaip po 4 dienų nuo bandinių iš supirkėjo paėmimo pateikia jam bandymų rezultatų protokolus (elektroniniu paštu – ne vėliau kaip po 3 dienų). Bandymų protokolai negali būti taisomi, tikslinami ir kitaip keičiami.

58. Supirkėjas supažindina gamintoją su kokybės ir falsifikavimo bandymų rezultatų protokolais ne vėliau kaip per 2 supirkimo punkto darbo dienas po jų gavimo iš įgaliotos laboratorijos. Apie nerūšinio pieno ar falsifikavimo atvejus supirkėjas informuoja gamintoją, kaip numatyta 32 ir 34 punktuose. Sudėties tyrimų rezultatai paskelbiami įskaitiniam tiekimo laikotarpiui pasibaigus.

59. Įgaliotoje laboratorijoje atliktų tyrimų duomenys prireikus pateikiami elektroniniu paštu į valstybinių kontroliuojančių institucijų ir Žemės ūkio rūmų savivaldos organizacijų centrinius skyrius.

 

IX. Reikalavimai gamintojams, supirkėjams ir įgaliotai laboratorijai

 

60. Gamintojas atsako už: parduodamo pieno paruošimą pagal LST 1137:1997 reikalavimus; asmens ir karvių sveikatingumą, pieno indų švarą, sutarties su supirkėju reikalavimų vykdymą, sutarto pieno kiekio pristatymą laiku į pieno supirkimo vietą.

61. Supirkėjas atsako už: pieno pirminių kokybės rodiklių ištyrimą tinkamais metodais, pieno kiekio teisingą įvertinimą, pieno priėmimą laiku pagal grafiką, tinkamą pieno bandinių paėmimą, paruošimą, laikymą, gabenimą ir išsaugojimą iki išsiuntimo į įgaliotą laboratoriją, atsiskaitymą už supirktą pieną pagal nustatytą kainą ir sutartyje numatytu laiku, sutarties su gamintoju reikalavimų vykdymą, savalaikį ir teisingą gamintojo informavimą apie įgaliotos laboratorijos tyrimų rezultatus, sutarties su įgaliota laboratorija reikalavimų vykdymą.

62. Įgaliota laboratorija atsako už: tinkamą bandinių atvežimą iš sutartų su supirkėju bandinių paėmimo vietų, jų laikymą tinkamomis sąlygomis, tyrimą tinkamais tyrimų metodais ir prietaisais; tyrimų tikslumą neviršijant nustatytų paklaidų ribų, savalaikį informacijos apie tyrimų rezultatus teikimą supirkėjui; sutarties su supirkėju reikalavimų vykdymą.

 

X. Ginčų sprendimas

 

63. Ginčus, susijusius su perkamo-parduodamo pieno kokybe, sprendžia Valstybinė kokybės inspekcija, Valstybinė veterinarijos tarnyba, visus kitus ginčus – teismas. Išlaidas dėl papildomų tyrimų apmoka pralaimėjusioji pusė.

 

SUDERINTA

Lietuvos Respublikos valstybinės

veterinarijos tarnybos direktorius

K. Lukauskas

1998 12 21

______________


 

Pieno supirkimo taisyklių

1 priedas

 

Pieno bandinio paėmimas ir paruošimas išsiųsti į įgaliotą laboratoriją

 

1. Bandiniai tyrimams paimami supirkimo vietose pagal LST ISO 707 ir įgaliotos laboratorijos nustatytą tvarką. Bandinių tara, bandinio identifikavimo kodas, bandinio tūris ir naudojami konservantai turi atitikti šios laboratorijos techninius reikalavimus. Bandinių tarą (konteinerius ir indelius) ir konservantus įsigyja supirkėjas.

2. Pagal įgaliotos laboratorijos techninius reikalavimus paruošti bandiniai turi būti laikomi žemoje teigiamoje temperatūroje, ne aukštesnėje kaip 10ºC, ir išsiunčiami į įgaliotą laboratoriją kaip galima greičiau, o bendro bakterinio užterštumo ir falsifikavimo tyrimams – per 24 val. Bandiniai tyrimams pateikiami pagal su įgaliota laboratorija suderintą grafiką.

3. Pieno bandiniai, surinkti supirkimo vietose, supirkėjo transportu atvežami į vietą, sutartą su įgaliota laboratorija. Bandiniai iš sutartų vietų paimami ir gabenami į įgaliotą laboratoriją pagal iš anksto suderintą grafiką šios laboratorijos transportu, kuriame palaikoma žema teigiama temperatūra, ne aukštesnė kaip 10ºC.

4. Kiekvieno gamintojo pieno riebalų, baltymų ir somatinių ląstelių kiekio nustatymui paimamas vienkartinis konservuotas bandinys. Šiems tyrimams gali būti renkamas sudėtinis konservuotas bandinys, kuris ne vėliau kaip po 10 parų turi būti pašildytas iki 35 ± 2ºC ir perpiltas į įgaliotos laboratorijos tarą. Nepriklausomai nuo tyrimų rūšies pienas prieš paimant bandinį turi būti gerai išmaišomas.

5. Bakteriniam užterštumui nustatyti imamas vienkartinis konservuotas, falsifikavimui tirti – vienkartinis nekonservuotas bandinys.

Bakteriniam užterštumui ir inhibitorinėms medžiagoms tirti bandiniai imami iš tos pačios pieno siuntos. Vienas iš šių bandinių, skirtas bendram bakteriniam užterštumui nustatyti prietaisais, turi būti konservuojamas. Kitas, skirtas inhibitorinėms medžiagoms nustatyti, siunčiamas į įgaliotą laboratoriją nekonservuotas.

6. Bandiniai pieno riebalų, baltymų, somatinių ląstelių kiekiui nustatyti turi būti konservuojami natrio azidu arba konservantu „Broad Spectrum Microtabs“. Bandiniai bakteriniam užterštumui nustatyti konservuojami konservantu „Broad Spectrum Microtabs“ pieno supirkimo vietose kaip galima greičiau po bandinio paėmimo.

7. Bandinių tarą mikrobiologiniams tyrimams ruošia supirkėjas.

8. Bandinių tūris turi sudaryti ne mažiau kaip 2/3 indelio talpos, kad jo užtektų tyrimui ir kad bandinį prieš tyrimą būtų galima gerai išmaišyti. Indelis neturi būti labai pilnas, nes gali nusilaistyti nusistoję riebalai.

9. Siunčiamiems į įgaliotą laboratoriją bandiniams identifikuoti ant kiekvieno indelio dangtelio bandinį imantis asmuo užklijuoja gamintojo numerį (brūkšninį kodą), atitinkantį įgaliotos laboratorijos techninius reikalavimus. Jame turi būti užkoduota informacija apie rajoną, supirkimo vietą (punktą) ir gamintoją.

10. Etiketę su gamintojo kodu paruošia supirkėjas arba įgaliota laboratorija (tai numatoma sutartyse su įgaliota laboratorija).

11. Bandinį paėmęs asmuo užpildo lydraštį, kuris įdedamas į konteinerį. Lydraščių pavyzdžiais aprūpina įgaliota laboratorija. Lydraštyje pateikiama tokia informacija:

rajono kodas,

pieno supirkimo punkto kodas,

bandinio kodas,

konteinerio (dėžės) Nr.,

bandinių skaičius,

naudotas konservantas,

bandinio temperatūra,

bandinio paėmimo ir išsiuntimo į įgaliotą laboratoriją data,

įgaliotos laboratorijos adresas,

bandinį paėmusio asmens pareigos, pavardė, parašas,

liudytojų pareigos, pavardė, parašas (jeigu dalyvauja imant bandinius).

12. Bandiniai su užklijuotu gamintojo brūkšniniu kodu sudedami į konteinerius. Bandiniai (konteineriai arba indeliai) gali būti plombuojami pieno supirkimo vietose, dalyvaujant gamintojams. Supirkėjas raštu informuoja įgaliotą laboratoriją apie plombuotų pieno bandinių pateikimą, plombų tipą. Plombų tipai turi būti suderinti su įgaliota laboratorija. Plombavimo išlaidos dengiamos šalių susitarimu. Nesusitarus išlaidas dengia plombavimo pageidaujanti šalis.

13. Tyrimų rezultatai įgaliotoje laboratorijoje saugomi teisės aktų nustatytais terminais.

______________


 

Pieno supirkimo taisyklių

2 priedas

 

Pieno bandinių konservavimas

 

Konservanto „Broad Spectrum Microtabs“ panaudojimas

 

1. Šiuo konservantu konservuojami žalio pieno bandiniai riebumui, baltymingumui, somatinių ląstelių kiekiui ištirti ir bakteriniam užterštumui nustatyti bakterijų analizatoriumi „Cobra-Asterias“. Konservuoti bandiniai netinka tyrimui sėjimo į Petri lėkšteles būdu.

2. Pieno bandinių konservavimui naudojamos bronopolo tabletės „Broad Spectrum Microtabs“ (susidedančios iš 8 mg bronopolo ir 0,30 mg natamicino). Riebumui, baltymingumui ir somatinių ląstelių kiekiui ištirti gali būti ruošiamas vienkartinis arba sudėtinis bandinys, pieno bakteriniam užterštumui ištirti – tik vienkartinis bandinys.

3. Ruošiant vienkartinį bandinį, į indą įpilamas pienas ir dedama „Broad Spectrum Microtabs“ tabletė. Jei kitaip nenurodyta firmos-gamintojos rekomendacijoje, į 40 ml pieno įdedama viena konservanto tabletė.

4. Ruošiant sudėtinį bandinį, konservantas pridedamas proporcingai įpilto šviežio pieno kiekiui, t. y. po vieną tabletę į 40 ml pieno.

5. Įdėjus konservantą, pienas gerai išmaišomas (nesuplakant, kad nesusidarytų laisvi riebalai). Kad tabletės ištirptų, indeliai su pienu keletą kartų pavartomi, kol vizualiai įsitikinama, kad tabletė ištirpo ir konservantas gerai išmaišytas. Bandinio spalvos intensyvumas turi būti vienodas visame tūryje, o indelio dugne neturi būti tabletės dalelių. Tai ypač svarbu ruošiant bandinį mikrobiologiniam tyrimui.

6. Šiuo būdu konservuoti bandiniai riebalų, baltymų kiekio ir somatinių ląstelių kiekiui ištirti gali būti laikomi uždengtuose induose žemoje teigiamoje temperatūroje, ne aukštesnėje kaip 10ºC, ne ilgiau kaip 10 parų. Po to bandiniai turi būti pašildyti iki 35 ± 2ºC ir perpilti į įgaliotos laboratorijos tarą.

7. Šiuo būdu konservuoti bandiniai bakteriniam užterštumui nustatyti išsiunčiami į įgaliotą laboratoriją per 24 valandas. Įgaliotoje laboratorijoje bandiniai iki ištyrimo laikomi ne aukštesnėje kaip 6ºC temperatūroje. Bendras konservuoto bandinio išlaikymo laikas neturi viršyti 3 parų.

8. Konservanto laikymas ir saugos priemonės jį naudojant:

8.1. tabletės laikomos sausoje vietoje, apsaugant nuo tiesioginių saulės spindulių. Negalima laikyti šalia maisto produktų. Saugoti nuo vaikų, vengti kontakto su oda, akimis ir rūbais. Esant ilgalaikiam asmeniniam kontaktui, reikia nešioti apsauginius rūbus, pirštines ir akinius;

8.2. pirmosios pagalbos priemonės:

8.2.1. patekus konservanto į akis, plauti jas vandeniu ne trumpiau kaip 10 minučių ir kreiptis medicininės pagalbos;

8.2.2. konservanto užtiškus ant odos – nuplauti vandeniu ir muilu, prarijus – praplauti burną vandeniu, išgerti vandens, įkvėpus – išeiti į gryną orą. Jei savijauta pablogėja, kreiptis medicininės pagalbos.

 

Pieno bandinių konservavimas natrio azidu

 

1. Šiuo konservantu gali būti konservuojami žalio pieno bandiniai riebumui, baltymingumui ir somatinių ląstelių kiekiui ištirti prietaisais. Šis konservantas netinka bandinių, tiriamų rūgštiniu Gerberio metodu, konservavimui.

2. Konservanto pagaminimui naudojamos cheminės medžiagos: natrio azidas NaN3, indikatorius metileno mėlis ir prietaisai: techninės svarstyklės 0,01 g tikslumo, matavimo kolba 1000 ml, stikliniai indai 250 ml.

3. Konservanto pagaminimas ir laikymas:

3.1. paruošiamas 8% natrio azido tirpalas. Į 250 ml stiklinį indą įpilama 100 ml distiliuoto vandens ir jame ištirpinama 80 g natrio azido;

3.2. į 250 ml stiklinį indą įpilama 100 ml distiliuoto vandens ir jame ištirpinama 0,7 g metileno mėlio;

3.3. tirpalai iš abiejų stiklinių indų supilami į 1000 ml matavimo kolbą ir užpilami distiliuotu vandeniu iki kolbos žymos. Matavimo kolba keletą kartų pavartoma, kad jos turinys gerai išsimaišytų.

4. Pieno bandinių konservavimui į 40 ml pieno įpilama 0,2 ml paruošto natrio azido konservanto. Pienas gerai išmaišomas (nesuplakant, kad nesusidarytų laisvi riebalai). Ruošiant sudėtinį bandinį, konservanto pridedama proporcingai įpilto šviežio pieno kiekiui, t. y. po 0,2 ml tirpalo į 40 ml pieno.

5. Šiuo būdu konservuoti bandiniai riebalų, baltymų kiekio ir somatinių ląstelių skaičiaus nustatymui gali būti saugomi uždengtuose induose žemoje teigiamoje temperatūroje, ne aukštesnėje kaip 10ºC, ne ilgiau kaip 10 parų. Po to bandiniai turi būti pašildyti iki 35 ± 2ºC ir perpilti į įgaliotos laboratorijos tarą.

6. Konservanto laikymas ir saugos priemonės jį naudojant:

6.1. pagamintas konservantas laikomas 4–8ºC temperatūroje, gerai uždengtas, apsaugant nuo tiesioginių saulės spindulių ne ilgiau kaip 3 mėnesius;

6.2. negalima laikyti šalia maisto produktų. Saugoti nuo vaikų, vengti kontakto su oda, akimis ir rūbais. Esant ilgalaikiam asmeniniam kontaktui, nešioti apsauginius rūbus, pirštines ir akinius;

6.3. pirmosios pagalbos priemonės:

6.3.1. patekus konservanto į akis, plauti jas vandeniu ne trumpiau kaip 15 minučių ir kreiptis medicininės pagalbos;

6.3.2. konservanto užtiškus ant odos – plauti vandeniu ir muilu, prarijus – praplauti burną vandeniu, išgerti vandens, įkvėpus – išeiti į gryną orą. Jei savijauta pablogėja, kreiptis medicininės pagalbos.

______________