MUITINĖS DEPARTAMENTO PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTERIJOS DIREKTORIUS
Į S A K Y M A S
DĖL EKSPERTINIŲ TYRIMŲ ATLIKIMO MUITINĖS LABORATORIJOJE TVARKOS PATVIRTINIMO
2000 m. gegužės 23 d. Nr. 195
Vilnius
PATVIRTINTA
Muitinės departamento prie Lietuvos
Respublikos finansų ministerijos direktoriaus
2000 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. 195
EKSPERTINIŲ TYRIMŲ ATLIKIMO MUITINĖS LABORATORIJOJE
TVARKA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Muitinės laboratorijoje atliekami prekių ekspertiniai tyrimai:
1.1. nustatant prekių klasifikaciją pagal Kombinuotąją muitų tarifų ir užsienio prekybos statistikos nomenklatūrą (toliau – KPN);
2. Ekspertiniai tyrimai įforminami surašant ekspertinę išvadą – ekspertizės aktą, specialisto išvadą, tyrimo protokolą:
2.1. ekspertizės aktai pateikiami Baudžiamojo proceso kodekso, Civilinio proceso kodekso ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso numatytais atvejais nagrinėjant baudžiamąsias, civilines ir administracinių teisės pažeidimų bylas;
2.2. specialisto išvados pateikiamos Baudžiamojo proceso kodekso ir Civilinio proceso kodekso numatytais atvejais, kai reikia specialiųjų žinių arba tyrimų;
2.3. tyrimo protokolai surašomi juridinių ar fizinių asmenų (toliau – asmuo) prašymu, kai:
2.3.1. muitinės įstaigoms reikalingos specialiosios žinios ar tyrimai prekių mėginiams suklasifikuoti;
2.3.2. teisės aktų nustatytais atvejais Valstybinė mokesčių inspekcija arba Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba pareikalauja iš asmens pažymos apie prekių klasifikavimą;
2.3.3. teisės aktų nustatytais atvejais kitos valstybės institucijos pareikalauja pažymos apie prekių klasifikavimą;
3. Ekspertiniai tyrimai turi būti atlikti per 10 darbo dienų, jei nereikia papildomos informacijos ar sudėtingų tyrimų. Tokiais atvejais tyrimo terminas gali būti pratęstas dar iki 30 darbo dienų. Apie tokį pratęsimą nesibaigus pirminiam tyrimo terminui Muitinės laboratorija raštu informuoja pareiškėją.
4. Muitinės pareigūnų paimtų prekių mėginių (pavyzdžių) klasifikacija muitinės tikslams atliekama vadovaujantis Muitinės departamento nustatyta Prekių mėginių klasifikavimo tvarka.
5. Asmenų pateiktų prekių mėginių (pavyzdžių) klasifikacija muitinės tikslams atliekama vadovaujantis Muitinės departamento nustatyta Prekių klasifikacijos pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą patvirtinimo tvarka.
6. Prekės klasifikuojamos pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą (toliau – Kombinuotoji nomenklatūra) vadovaujantis Kombinuotosios nomenklatūros bendrosiomis interpretavimo taisyklėmis, skyrių, skirsnių, subpozicijų, papildomosiomis ir nacionalinėmis pastabomis, pozicijų ir subpozicijų pavadinimais, Harmonizuotos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos paaiškinimais, Kombinuotosios nomenklatūros paaiškinimais, prekių klasifikavimo patarimais, tarpžinybinės Kombinuotosios muitų tarifų ir užsienio prekybos statistikos nomenklatūros naudojimo komisijos ir Muitinės departamento prekių klasifikavimo komisijos išvadomis bei sprendimais.
II. MEDŽIAGOS, SIUNČIAMOS EKSPERTINIAMS TYRIMAMS ATLIKTI, ĮFORMINIMAS
7. Ekspertiniams tyrimams atlikti asmuo turi pateikti tinkamai įformintą medžiagą. Šiam tikslui pateikiama:
7.1. nutarimas (nutartis) skirti ekspertizę, pavedimas pateikti specialisto išvadą ar asmens prašymas;
7.2. ekspertinio tyrimo objektas – prekės pavyzdys arba mėginys, išsamus prekės aprašymas arba prekės nuotraukos, brėžiniai, techninė dokumentacija ar kiti dokumentai;
8. Nutarimas (nutartis), pavedimas pateikti specialisto išvadą ar asmens prašymas ir tyrimo objektas priimami ir registruojami Muitinės laboratorijos nustatyta tvarka.
9. Ekspertinio tyrimo objektas, siunčiamas ekspertizei, turi būti tinkamai įpakuotas, kad siunčiant jis nebūtų prarastas, sugadintas ar pažeistas, o įpakavimas turi būti antspauduotas. Objektus reikia siųsti tuo pavidalu ir tiek, kiek jų buvo rasta. Jeigu tirtinų objektų yra labai daug (birios, skystos medžiagos), ekspertiniam tyrimui siunčiami jų vidutiniai pavyzdžiai. Naftos produktai, alkoholiniai gėrimai ir skystos narkotinės medžiagos tirti pateikiamos stikliniuose ar plastikiniuose sandariai uždarytuose induose. Ant kiekvieno siunčiamo tirti objekto įpakavimo nurodoma:
10. Jeigu tyrimui pateikiamus objektus numatoma vėliau siųsti kitai įstaigai ekspertiniam tyrimui, apie tai nurodoma įstaigos, paskyrusios ekspertizę, lydraštyje. Jame taip pat nurodoma, jei pateikiami objektai jau buvo tirti. Prireikus lydraštyje nurodoma, kad neleidžiama naudoti tyrimo metodų, kuriuos taikant sugadinami ar sunaikinami tiriamieji objektai.
11. Ekspertizei atlikti ją paskyrusi institucija turi pateikti medžiagą, įformintą pagal Baudžiamojo proceso kodeksą ir Civilinio proceso kodeksą bei šią tvarką. Jei siunčiama ekspertiniam tyrimui medžiaga parengta nesilaikant šios tvarkos, Muitinės laboratorija gali ją grąžinti pareiškėjui tyrimo neatlikus.
III. EKSPERTINIŲ TYRIMŲ ATLIKIMAS IR JŲ REZULTATŲ ĮFORMINIMAS
12. Ekspertas pradeda ekspertinį tyrimą gavęs Muitinės laboratorijos viršininko (pavaduotojo) pavedimą.
13. Ekspertinė išvada paprastai surašoma visoms su vienu nutarimu (nutartimi) pateiktoms skirtingų rūšių (pavadinimų) prekėms. Tuo atveju, kai su vienu nutarimu (nutartimi) skirti ekspertizę gaunama daug objektų, Muitinės laboratorijos viršininkas (pavaduotojas) gali pavesti atlikti keletą atskirų ekspertinių tyrimų. Remdamasis atliktų tyrimų rezultatais, kiekvienas ekspertas surašo atskirą ekspertizės aktą arba aktą, kad negali padaryti išvados. Jeigu nutarime (nutartyje) ekspertizė pavadinta neteisingai, ekspertas turi teisę patikslinti ekspertizės pavadinimą, ekspertizės akte nurodydamas tokio patikslinimo priežastį.
14. Jeigu ekspertiniam tyrimui pateikta ne visa reikalinga medžiaga, ekspertas turi teisę raštiškai prašyti pareiškėjo pateikti jam papildomos medžiagos. Negavęs papildomos medžiagos per 20 darbo dienų, ekspertas daro tyrimus remdamasis turima medžiaga. Jeigu tiriant turimą medžiagą negalima išspręsti nė vieno klausimo, dėl kurio paskirta ekspertizė, ekspertas surašo aktą, kad negali padaryti išvados.
15. Jeigu paskirtas tyrimas Muitinės laboratorijoje nedaromas arba Muitinės laboratorija neturi atitinkamų specialistų ar įrengimų, apie tai nedelsiant pranešama pareiškėjui.
16. Ekspertas daro tyrimą objektyviai ir visapusiškai, vadovaudamasis savo kompetencija, griežtai laikydamasis įstatymų reikalavimų. Jis privalo stengtis nesugadinti pateiktų objektų, jeigu tai nebūtina.
IV. EKSPERTIZĖS AKTAS
18. Pagrindas surašyti ekspertizės aktą yra muitinės, policijos arba kitų kvotos bei tardymo įstaigų nutarimas arba teismo nutartis skirti ekspertizę.
19. Ekspertizės akte pateikiami ekspertizės rezultatai. Ekspertizės aktą sudaro trys dalys – įvadinė, tiriamoji ir išvados.
20. Ekspertizės akto įvadinėje dalyje nurodoma:
20.1. akto surašymo data ir numeris; byla, kurioje paskirta ekspertizė; ekspertizės atlikimo pagrindas (nutarimas arba nutartis) ir įstaigos, paskyrusios ekspertizę, pavadinimas; ekspertizės rūšis; medžiagos ekspertizei gavimo Muitinės laboratorijoje data; tyrimo objektai ir pavyzdžiai; papildomos medžiagos reikalavimo ir gavimo datos; pateiktų ekspertizei klausimų sąrašas; bylos aplinkybės, turinčios reikšmės tyrimams; tyrimo objektų ir pavyzdžių pažymėjimas specialiais spaudais; žinios apie ekspertą (pavardė, vardas, išsilavinimas, specialybė, mokslinis laipsnis, užimamos pareigos); kur buvo daroma ekspertizė, kas dalyvavo ir kas buvo kartu atliekant ekspertizę; kad ekspertas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už žinomai melagingos išvados davimą ir atsakomybės už neteisėtą atsisakymą vykdyti savo pareigas (baudžiamosiose bylose – pagal Baudžiamojo proceso kodekso 88 ir Baudžiamojo kodekso 293 straipsnius, civilinėse bylose – pagal Civilinio proceso kodekso 90 ir Baudžiamojo kodekso 293 straipsnius, administracinėse bylose – pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 1872 straipsnį);
20.2. jeigu ekspertizė yra papildoma ar pakartotinė, tai dar nurodoma, kas ir kada darė pirminę ekspertizę, kokios buvo išvados, kokie papildomos ir pakartotinės ekspertizės skyrimo motyvai, nurodyti nutarime (nutartyje) skirti ekspertizę;
20.3. klausimų ekspertui formuluotė turi atitikti pateiktą nutarime (nutartyje) skirti ekspertizę. Ekspertas neturi teisės performuluoti jam pateiktų klausimų, keisti jų turinio. Jis turi teisę tik suteikti jiems teisingą kalbinę formą, taip pat sugrupuoti klausimus, jo nuomone, tikslingiausia tyrimo tvarka;
20.4. jeigu klausimas netinkamai suformuluotas, bet užduotis ekspertui aiški, jis turi teisę paaiškinti, kaip supranta tą klausimą;
21. Ekspertizės akto tiriamojoje dalyje nurodoma:
21.1. tyrimo objektų įpakavimo būklė ir jų pristatymo į Muitinės laboratoriją būdas; tyrimo objektų būklė ir jų apžiūros rezultatai; kokius objektus ekspertai tyrė; kokiais pradiniais duomenimis naudojosi; kokius darė tyrimus; kokie tyrimo metodai ir priemonės buvo taikomos; ekspertinio eksperimento atlikimo sąlygos; atskira požymių analizė ir jų palyginimo rezultatai; kokiais norminiais dokumentais – standartais, nutarimais, įsakymais, instrukcijomis – vadovavosi ekspertas nagrinėdamas pateiktus klausimus; naudoti literatūros šaltiniai; tardymo veiksmų, apklausų, apžiūrų, eksperimentų ir kt. rezultatai, jeigu jie turėjo reikšmės išvadai pagrįsti; ekspertinis atskirų tyrimo etapų ir visų gautų rezultatų įvertinimas, kaip pagrindas atitinkamoms ekspertizės išvadoms formuluoti;
21.2. jei tiriant objektas buvo sunaikintas ar sugadintas, tai nurodoma tiriamojoje ekspertizės akto dalyje;
21.3. jeigu padarytos pakartotinės ekspertizės išvada nesutampa su pirminės ekspertizės išvada, tiriamojoje akto dalyje nurodomos skirtumo priežastys;
21.4. tiriamojoje ekspertizės akto dalyje nurodomos priežastys, kodėl nebuvo įmanoma atsakyti į atskirus pateiktus klausimus;
21.5. tiriamoji ekspertizės akto dalis turi būti suprantama ir ne specialistams, specialūs terminai ir vartojamos santrumpos turi būti paaiškinti;
22. Ekspertizės akto išvadose atsakymai į pateiktus klausimus formuluojami jų išdėstymo įvadinėje dalyje tvarka:
22.1. į kiekvieną iš pateiktų klausimų turi būti atsakyta iš esmės arba nurodyta, kad to padaryti neįmanoma paaiškinant priežastis;
23. Ekspertizės akto įforminimas:
23.1. ekspertizės aktas surašomas Muitinės laboratorijos firminiame blanke, jį pasirašo tyrimą atlikęs ekspertas;
23.2. ekspertizės aktas kartu su ištirta medžiaga pateikiamas Muitinės laboratorijos viršininkui ar jo pavaduotojui derinti. Jei Muitinės laboratorijos viršininkas ar jo pavaduotojas nustato, kad tyrimas padarytas neišsamiai ar nesilaikant tyrimo metodikos arba kad jis neteisingai įformintas, ekspertizės aktas grąžinamas ekspertui pataisyti ir/arba papildyti. Jei ekspertas su tuo nesutinka ir raštu pareiškia, kad jo išvada teisinga, Muitinės laboratorijos viršininkas ar jo pavaduotojas gali pavesti tyrimą atlikti keliems ekspertams dalyvaujant ekspertizę dariusiam ekspertui;
24. Ekspertizės akto ir priedų surašomas vienas originalo egzempliorius, kuris atiduodamas institucijai, paskyrusiai ekspertizę, o jo kopija paliekama Muitinės laboratorijoje. Ekspertizės aktų kopijos saugomos Muitinės laboratorijos nustatyta tvarka.
25. Institucijos, paskyrusios ekspertizę, atstovas ekspertizės aktą atsiima Muitinės laboratorijoje.
26. Jeigu ekspertas tais pačiais klausimais jau darė ekspertizę parengtinio tyrimo metu arba iki bylos nagrinėjimo teisme, jis turi teisę, jeigu nepriėjo kitos išvados, remtis tyrimo rezultatais, kuriuos išdėstė pirmame ekspertizės akte, ir įforminti tai atskiru ekspertizės aktu.
27. Aktą, kuriame nurodoma, kad negalima padaryti išvados, sudaro trys dalys: įvadinė, motyvuojamoji ir baigiamoji:
28. Aktas, kuriame nurodoma, kad negalima padaryti išvados, surašomas vadovaujantis šios tvarkos 23 punktu. Jis kartu su pateikta ekspertizei medžiaga, vadovaujantis šios tvarkos 25 punktu, atiduodamas ekspertizę paskyrusiai institucijai, o jo kopija paliekama Muitinės laboratorijoje.
29. Jeigu vienais klausimais ekspertas pateikia išvadą, o kitais jos padaryti negali, surašomas vienas ekspertizės aktas.
30. Visi pateikti ekspertizei daiktai ir dokumentai, atlikus ekspertizę ar grąžinant nutarimą (nutartį) neįvykdytą, vadovaujantis šios tvarkos 25 punktu grąžinami ekspertizę paskyrusiai institucijai. Neatsiimti daiktai ir dokumentai atlikus ekspertizę saugomi Muitinės laboratorijoje 2 metus. Jei po dvejų metų daiktiniai įrodymai ir dokumentai neatsiimami, jie sunaikinami.
32. Už ekspertizių atlikimą civilinėse bylose Muitinės laboratorijai apmoka jas paskyręs teismas. Muitinės laboratorija, vadovaudamasi patvirtintais įkainiais, nustato ekspertizės kainą ir kartu su ekspertizės aktu pateikia teismui sąskaitą. Teismas nurodytą sumą išreikalauja iš šalių ir perveda į Muitinės laboratorijos sąskaitą.
V. SPECIALISTO IŠVADA
33. Pagrindas surašyti specialisto išvadą yra muitinės, policijos ir/arba kitų kvotos bei tardymo institucijų, teisėjo arba teismo rašytinis pavedimas.
34. Rašytinis pavedimas pateikti specialisto išvadą rašomas tais atvejais, kai reikia specialiųjų žinių klausimams išspręsti ir nereikia atlikti sudėtingų tyrimų. Pavedime pateikti specialisto išvadą nurodoma:
VI. TYRIMO PROTOKOLAS
37. Prašyme turi būti nurodyta:
37.1. duomenys apie pareiškėją (pavardė, vardas ir/arba įmonės, įstaigos ar organizacijos pavadinimas, adresas, prašymą pasirašiusio asmens pareigos);
37.3. pateikiamos medžiagos sąrašas (ekspertinio tyrimo objektai, pavyzdžiai lyginamajam tyrimui, kiti tyrimui svarbūs duomenys);
38. Tyrimo protokolu įforminami ekspertiniai tyrimai, neturintys teismo ekspertizės statuso. Tyrimo protokolas surašomas vadovaujantis šios tvarkos 23 punktu.
39. Surašytas tyrimo protokolas atiduodamas pareiškėjui, o jo kopija paliekama Muitinės laboratorijoje kartu su visa tyrimui pateikta bei tyrimo metu gauta medžiaga.
40. Už atliktą tyrimą apmokama vadovaujantis Muitinės departamento nustatyta Mokėjimo už muitinės įstaigų teikiamas paslaugas tvarka bei patvirtintais paslaugų tarifais.
41. Tyrimo protokolas galioja vienerius metus nuo jo surašymo datos, išskyrus atvejus, kai priimamas Tarpžinybinės kombinuotosios muitų tarifų ir užsienio prekybos statistikos nomenklatūros naudojimo komisijos ar Muitinės departamento Prekių klasifikavimo komisijos sprendimas ir tai turi įtakos tyrimo protokole nurodytų prekių klasifikacijai. Tokiais atvejais tyrimo protokolas netenka galios nuo minėtų sprendimų įsigaliojimo datos.
42. Muitinės laboratorijos viršininko sprendimu tyrimo protokolas gali būti pripažintas negaliojančiu dėl netikslios (nepilnos) arba klaidingos informacijos, pateiktos prašyme, arba paaiškėjus, kad jame nurodytos prekės neteisingai suklasifikuotos dėl kitų priežasčių. Tyrimo protokolas netenka galios nuo sprendimo dėl jo pripažinimo negaliojančiu priėmimo dienos. Apie tai informuojamas asmuo, kuriam tyrimo protokolas buvo išduotas.
VII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
43. Ekspertizės aktai, specialisto išvados ir tyrimo protokolai registruojami Ekspertinių tyrimų registravimo žurnale (forma pridedama) eilės tvarka, kiekvienam dokumentui suteikiant šešiaženklį numerį, kurį sudaro:
43.2. antras ženklas – raidė „E“ (ekspertizės aktų atveju), raidė „C“ (specialistų išvadų atveju) arba raidė „T“ (tyrimo protokolų atveju);
45. Asmuo, nesutinkantis su prekės klasifikacija, nurodyta tyrimo protokole, gali kreiptis į Muitinės departamento Prekių klasifikavimo komisiją, pateikdamas tyrimo protokolo originalą ir nurodydamas nesutikimo su jame nurodyta prekių klasifikacija motyvus.
46. Asmuo, nesutinkantis su Muitinės departamento Prekių klasifikavimo komisijos sprendimu, gali kreiptis į Tarpžinybinę kombinuotosios muitų tarifų ir užsienio prekybos statistikos nomenklatūros naudojimo komisiją, sudarytą vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1052 „Dėl Lietuvos Respublikos kombinuotosios muitų tarifų ir užsienio prekybos statistikos nomenklatūros“.
______________