Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lenkijos Respublikos Vyriausybės

SUTARTIS

dėl bendradarbiavimo jūrų prekybos laivininkystėje^*

Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lenkijos Respublikos Vyriausybė, toliau vadinamos „Susitariančiomis Šalimis“, siekdamos plėtoti ir pagyvinti bendradarbiavimą jūrų prekybos laivininkystės srityje, vadovaudamosi lygių teisių, abipusės naudos ir laisvės laivininkystėje principais, atsižvelgdamos į tarptautinius susitarimus jūrų transporto srityje, siejančius abi Susitariančias Šalis,

susitarė:

1 straipsnis

Šios Sutarties tikslams:

1. „Susitariančios Šalies laivas“ reiškia kiekvieną jūrų prekybos laivą, užregistruotą Susitariančios Šalies laivų rejestre ir plaukiojantį su jos vėliava. Sutartis netaikoma kariniams ir žvejybiniams laivams.

2. „Įgulos narys“ reiškia kiekvieną asmenį, taip pat laivo kapitoną, įdarbintą laive ir įrašytą įgulos sąraše.

3. „Susitariančios Šalies uostas“ reiškia kiekvieną jūrų uostą, taip pat reidus Susitariančios Šalies teritorijoje, Susitariančių Šalių pripažintą atviru tarptautinei laivybai.

2 straipsnis

1. Susitariančios Šalys nutaria:

1) raginti abiejų šalių laivų savininkus ir laivų valdytojus (armatorius) dalyvauti dvišaliuose prekybiniuose mainuose;

2) bendradarbiauti, šalinant visas kliūtis, galinčias apsunkinti jūrų prekybos plėtrą tarp jų uostų;

3) pagal galimybes skatinti savo laivus dalyvauti vežiojant prekes tarp jų uostų, taip pat iš trečiųjų šalių ir į jas.

2. Šio straipsnio nutarimai nepažeidžia trečiųjų šalių laivų teisių dalyvauti vežiojimuose jūra tarp Susitariančių Šalių uostų.

3 straipsnis

1. Ūkiniai subjektai, užsiimantys laivininkyste, teikiantys paslaugas šioje srityje bei draudimą, užregistruoti ir veikiantys pagal abiejų Susitariančių Šalių įstatymus ir norminius aktus, imasi priemonių, kad būtų plėtojami abiejų pusių teikiami patarnavimai, taip pat gali steigti bendras įmones arba vadovauti joms abiejų Susitariančių Šalių teritorijose.

2. Bendradarbiavimas galimas tarp jūrų administracijų tokiose srityse kaip laivų klasifikavimas ir registravimas, uostų ūkis, laivų remontas, gelbėjimo jūroje tarnyba, jūrų aplinkos apsauga ir jūreivių mokymas, taip pat tarp kitų organizacijų, užsiimančių jūrų transportu abiejose šalyse.

4 straipsnis

Vienos Susitariančios Šalies ūkiniai subjektai, užsiimantys laivyba ir teikiantys patarnavimus šioje srityje, laikydamiesi norminių aktų, turi teisę steigti atstovybes kitos Susitariančios Šalies teritorijoje.

5 straipsnis

Vienos Susitariančios Šalies laivams, įguloms, kroviniams, taip pat keleiviams sudaromos tokios pat sąlygos kaip ir saviems laivams, įguloms, kroviniams ir keleiviams atvykstant, išvykstant ir stovint kitos Susitariančios Šalies uostuose.

6 straipsnis

Susitariančių Šalių atsakingos žinybos pagal savo įstatymus ir norminius aktus imasi atitinkamų priemonių, siekdamos, kiek įmanoma, sumažinti laivų prastovas uostuose ir supaprastinti bei pagreitinti pasienio, muitinės, sanitarinius ir kitus uostuose taikomus formalumus.

7 straipsnis

1. Abi Susitariančios Šalys pripažįsta laivo valstybinę priklausomybę, remdamosi laivo dokumentais, išduotais kitos Susitariančios Šalies atsakingų žinybų pagal šalies įstatymus ir norminius aktus.

2. Laivo dokumentai kartu su įgulos dokumentais, išduoti arba pripažinti vienos Susitariančios Šalies atsakingų žinybų, pripažįstami kitos Susitariančios Šalies atsakingų žinybų.

3. Vienos Susitariančios Šalies laivai, turintys išduotus laivo talpos liudijimus, atitinkančius tarptautinių konvencijų reikalavimus, kitos Susitariančios Šalies uostuose atleidžiami nuo pakartotinio matavimo pagal tos šalies įstatymus.

8 straipsnis

Abi Susitariančios Šalys pripažįsta viena kitos atsakingų žinybų įgulų nariams išduotus asmens dokumentus.

Šie dokumentai yra:

- Lietuvos Respublikoje – „Jūrininko knygelė“;

- Lenkijos Respublikoje – „Jūrininko knygelė“.

9 straipsnis

1. Įgulų nariai, turintys asmens dokumentus, apie kuriuos kalbama 8 šios Sutarties straipsnyje, turi teisę be vizos išlipti į krantą kitos Susitariančios Šalies uostamiesčio teritorijoje. Tokie asmenys privalo tame uoste pereiti pasienio ir muitinės kontrolę.

2. Įgulų nariai, turintys asmens dokumentus, apie kurios kalbama 8 šios Sutarties straipsnyje, būdami kokios nors transporto priemonės keleiviais, turi teisę be vizų įvažiuoti į kitos Susitariančios Šalies teritoriją arba važiuoti per ją tranzitu, siekiant patekti į savo laivą, pakeisti jį kitu laivu arba grįžti į savo šalį.

10 straipsnis

1. Vienos Susitariančios Šalies laivams, įguloms, keleiviams ir kroviniams, esantiems kitos Susitariančios Šalies teritorijoje, bus taikomi tos šalies įstatymai ir kiti norminiai aktai, ypač dėl eismo ir saugumo, taip pat viešosios tvarkos, sienos perėjimo ir muitų kontrolės, valiutos, sveikatos, veterinarinės ir fitosanitarinės kontrolės.

2. Vienos Susitariančios Šalies laivams, esantiems kitos Susitariančios Šalies teritorijoje, bus taikomos aprūpinimo, įrengimo, laivų apsaugos priemonių, talpos ir tinkamumo plaukioti normos, galiojančios valstybėje, su kurios vėliava jie plaukioja.

11 straipsnis

1. Jei vienos Susitariančios Šalies laivas sudūžta, užplaukia ant seklumos, išmetamas į krantą arba jį ištinka kitoks nelaimingas atsitikimas prie kitos Susitariančios Šalies krantų, tai kitos Susitariančios Šalies teritorijoje laivui ir kroviniui bus taikomos tokios pačios lengvatos ir privilegijos bei įpareigojimai, kokie taikomi tos šalies laivui ir jo kroviniui. Kapitonui, įgulai ir keleiviams, taip pat laivui ir jo kroviniui visada bus teikiama tokia pat pagalba ir globa, kokia būtų teikiama saviems laivams.

2. Šio straipsnio nuostatos nepažeidžia teisių reikšti kokias nors pretenzijas gelbėjimo tarnybai dėl pagalbos ir globos laivui, jo keleiviams, įgulai ir kroviniui.

3. Vienos Susitariančios Šalies, kurios teritorijoje kitos Susitariančios Šalies laivą ištiko katastrofa, minima 1 punkte, atsakingos žinybos nedelsdamos praneša apie įvykį kitos Susitariančios Šalies artimiausiai konsulinei įstaigai.

12 straipsnis

Vienos Susitariančios Šalies laivo, laivybos tikslais esančio kitos Susitariančios Šalies uoste, kapitonui arba jo paskirtam įgulos nariui leidžiama kreiptis į šalies, su kurios vėliava laivas plaukia, konsulinę įstaigą arba į to laivo savininko atstovą, arba asmenį, nuomojantį tą laivą.

13 straipsnis

Visi mokėjimai, kylantys dėl šios Sutarties, bus vykdomi sutinkamai su 1992 m. liepos 27 d. Prekybos ir ekonominio bendradarbiavimo sutartimi tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lenkijos Respublikos Vyriausybės.

14 straipsnis

Abi Susitariančios Šalys lengvins ryšius tarp laivų valdytojų (armatorių) atstovų, įsiregistravusių ir veikiančių pagal kitos Susitariančios Šalies įstatymus ir norminius aktus bei turinčių savo būstines, įregistruotas kitos šalies teritorijoje, su laivais jų stovėjimo metu savo šalies teritorijoje esančiuose uostuose, kad jie galėtų atlikti pareigas.

15 straipsnis

Šios Sutarties sprendimai nepažeidžia Susitariančių Šalių teisių ir įsipareigojimų, kylančių dėl tarptautinių jūrų konvencijų, kurias yra pasirašiusios abi Susitariančios Šalys.

16 straipsnis

1. Susitariančios Šalys įsteigs bendrą laivininkystės komisiją, kurios uždavinys bus nagrinėti klausimus, galinčius kilti taikant šią Sutartį, taip pat siūlyti atitinkamas rekomendacijas atsakingoms už jūreivystės klausimus žinyboms savo šalyse. Ši komisija rinksis vienos iš Susitariančių Šalių pageidavimu.

2. Šią komisiją sudarys Susitariančių Šalių kompetentingų žinybų atstovai.

Tokios žinybos yra:

- iš Lietuvos pusės – Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija;

- iš Lenkijos pusės – Lenkijos Respublikos transporto ir jūrų ūkio ministras.

17 straipsnis

1. Visus nuomonių nesutapimus dėl šios Sutarties interpretavimo ir tinkamumo aptars ir išsiaiškins bendra laivininkystės komisija, minima 16 straipsnyje.

2. Tuo atveju, kai tarpusavio supratimas nepasiekiamas derybų keliu, nuomonių skirtumai bus nagrinėjami diplomatiniais kanalais.

18 straipsnis

1. Ši Sutartis įsigalioja pagal kiekvienos Susitariančios Šalies įstatymus ir tai patvirtinama pasikeičiant diplomatinėmis notomis. Sutartis įsigalios po trisdešimties dienų nuo paskutinės notos gavimo dienos.

2. Ši Sutartis sudaryta neribotam laikui. Sutartis netenka galios praėjus šešiems mėnesiams po to, kai viena iš Susitariančių Šalių gauna kitos Susitariančios Šalies pranešimą apie Sutarties galiojimo nutraukimą.

Sudaryta 1995 m. rugsėjo 1 d. Vilniuje dviem egzemplioriais, kiekvienas lietuvių ir lenkų kalbomis, abu vienodos teisinės galios.

Lietuvos Respublikos

Vyriausybės vardu

Lenkijos Respublikos

Vyriausybės vardu

______________