LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJA

 

Į S A K Y M A S

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIEČIO PASO NUOSTATŲ VYKDYMO INSTRUKCIJOS, PATVIRTINTOS VRM 1991 M. GEGUŽĖS 31 D. ĮSAKYMU NR. 200, PAKEITIMO

 

1992 m. sausio 10 d. Nr. 12

Vilnius

 

 

Kadangi Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba š. m. gruodžio 5 d. priėmė Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymą, Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas patvirtino naują Lietuvos Respublikos piliečio paso blanko pavyzdį, pritaikytą automatizuoto skaitymo pasų išdavimui -

ĮSAKAU:

1. Patvirtinti Lietuvos Respublikos piliečio paso nuostatų vykdymo instrukciją (pridedama).

2. Nustatyti, kad Instrukcija įsigalioja nuo jos patvirtinimo dienos.

3. Vidaus reikalų ministerijos 1991 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 200 patvirtintą instrukciją (išskyrus priedus) pripažinti netekusia galios.

4. Su įsakymu supažindinti Vidaus reikalų ministerijos departamentų, valdybų, skyrių, miestų ir rajonų policijos komisariatų pareigūnus.

 

 

 

MINISTRO PAV.                                                                                                         P. VALIUKAS

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos VRM

1992 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. 12

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIEČIO PASO NUOSTATŲ VYKDYMO INSTRUKCIJA

 

I. BENDROJI DALIS

 

1. Pagal Lietuvos Respublikos piliečio paso nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. lapkričio 8 d. nutarimu Nr. I-766 ir 1991 m. gegužės 16 d. nutarimu Nr. I-1332 padarytais pakeitimais ir papildymais, ši instrukcija nustato Lietuvos Respublikos piliečio pase daromų įrašų, paso išdavimo, galiojimo ir jo naudojimo tvarką.

2. Pasas išduodamas pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymą tik Lietuvos Respublikos piliečiui nuo 16 metų amžiaus.

Piliečiams, kuriems sukako 25 ir 45 metai, išduodami nauji pasai. Pasai, išduoti piliečiams, vyresniems nei 45 metai, galioja 20 metų.

3. Piliečiui pasą išduoda, keičia jo gyvenamosios vietos miesto (rajono) policijos komisariato pasų poskyris arba Vilniaus miesto policijos komisariato pasų skyrius Lietuvos Respublikos konsulinės agentūros teikimu. Pilietis į pasų poskyrį, atstovybę atvyksta pats, pateikia raštišką prašymą bei reikalingus dokumentus, fotografijas.

Išduodantys pasą pareigūnai atsako už neteisėtai išduotą pasą, įrašytus jame duomenis.

4. Miesto (rajono) policijos komisariato pasų poskyris:

a) išduoda, keičia pasą;

b) priima išvykimo į užsienio valstybę dokumentus ir įrašo paso galiojimo kelionėms į užsienį laiką;

c) vykdo miestuose piliečių registravimą, kontroliuoja duomenų apie asmenų nuolatinę gyvenamąją vietą įrašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase tvarką;

d) teikia informaciją apie piliečių adresus, pagalbą ieškant asmenų, netekusių ryšio su savo giminaičiais;

e) kontroliuoja, kaip piliečiai, visų rūšių įmonių, įstaigų ir organizacijų pareigūnai ir kiti atsakingi asmenys vykdo paso nuostatų reikalavimus.

5. Pasus išduodantys pareigūnai vadovaujasi Lietuvos Respublikos Laikinuoju Pagrindiniu įstatymu (Konstitucija), Lietuvos Respublikos piliečio paso nuostatais, kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais ir potvarkiais, Vidaus reikalų ministerijos ir Užsienio reikalų ministerijos norminiais aktais, šia instrukcija, savivaldybių valdžios bei valdymo organų sprendimais, neprieštaraujančiais Lietuvos Respublikos įstatymams.

 

II. PASO IŠDAVIMAS

 

6. Pilietis, gaudamas Lietuvos Respublikos piliečio pasą, privalo turimą pasą atiduoti gyvenamosios vietos policijos komisariato pasų poskyriui.

Jeigu pilietis šį pasą yra praradęs, atliekamas patikrinimas pagal šios instrukcijos penktame skyriuje numatytą tvarką.

7. Pasui gauti pilietis pateikia:

a) raštišką prašymą (3 priedas);

Prašymą pildo pats pilietis, prireikus, pareigūnas, aiškia rašysena, pilnai atsakant į visus klausimus, išskyrus apie tautybę. Pilietis, kuris pageidauja, kad pase būtų įrašyta tautybė, prašyme nurodo savo tautybę ir pasirašo. Asmens prašyme piliečio parašą tvirtina policijos komisariato pasų poskyrio viršininkas, jo įpareigotas pasų poskyrio darbuotojas, apylinkės, gyvenvietės (valsčiaus) savivaldybės įgalioti pareigūnai;

b) Lietuvos Respublikos piliečio pažymėjimą ar Pažymėjimą apie apsisprendimą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės ir turimą pasą;

Pastaba: kai pilietis paso neturi (atsisakė turimo paso arba jo negavo, sukakus 16 metų), Lietuvos Respublikos piliečio pasas išduodamas remiantis pateiktu Respublikos piliečio pažymėjimu.

Pareigūnas, išduodamas Lietuvos Respublikos piliečio pasą, privalo patikrinti, ar pagrįstai ir teisėtai asmeniui buvo išduotas Lietuvos Respublikos piliečio pažymėjimas arba Pažymėjimas apie apsisprendimą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės. Asmeniui, kuriam buvo nepagrįstai ar neteisėtai išduoti Lietuvos Respublikos pilietybės dokumentai, Lietuvos Respublikos piliečio pasas negali būti išduotas, kol jo pilietybės klausimas nebus išspręstas pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymą.

Lietuvos Respublikos piliečio pažymėjimą, piliečiui prašant, leidžiama grąžinti, įspaudus jame spaudą apie paso išdavimą (21 priedas);

c) gimimo liudijimą, tėvų pasus (jei pasas išduodamas pirmą kartą);

Pastaba: gimimo liudijime dedamas spaudas apie paso išdavimą (21 priedas);

d) tris 35x45 mm dydžio fotografijas, atitinkančias piliečio amžių (viename lape).

Pastaba: pasui gauti pateiktos fotografijos turi būti tapatingos (padarytos iš to paties negatyvo), be galvos apdangalo, padarytos ant normalaus, balto, plono popieriaus. Asmuo, kuris nuolat nešioja akinius, privalo fotografuotis su jais. Fotografijos iki 35x45 mm dydžio apipjaustomos specialiais prietaisais pasų poskyriuose. Fotografijų darymo tvarką nustato speciali instrukcija (17 priedas).

Priimant dokumentus, antroje fotografijos pusėje pieštuku užrašomas piliečio vardas ir pavardė;

e) prireikus, kitus dokumentus (pavyzdžiui, pažymą apie bausmės atlikimą).

8. Asmenys, iki 1940 m. birželio 15 d. turėję Lietuvos Respublikos pilietybę, jų vaikai ir vaikaičiai, jeigu jie neįgijo kitos valstybės pilietybės, taip pat asmenys, 1919 m. sausio 9 d. – 1940 m. birželio 15 d. nuolat gyvenę dabartinėje Lietuvos Respublikos teritorijoje, jų vaikai ir vaikaičiai, jeigu jie pilietybės įstatymo įsigaliojimo dieną nuolat gyvena Lietuvoje ir nėra kitos valstybės piliečiai, kurie nepasirašė Pasižadėjimo, numatyto gaunant Lietuvos Respublikos piliečio pažymėjimą ar Pažymėjimą apie apsisprendimą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės, Lietuvos Respublikos piliečio pasą ar kitokį pilietybės dokumentą gauna tik tada, kai jie pasirašo tokį Pasižadėjimą.

Vidaus reikalų ministerijos pasų poskyriai, išduodantys pilietybės dokumentus šiems asmenims, privalo pareikalauti ir patikrinti dokumentus, įrodančius, jog asmenys atitinka Pilietybės įstatymo 1 straipsnio pirmosios dalies 1 ar 2 punktų sąlygas.

9. Dokumentai, įrodantys, jog asmenys iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę, yra jų išsaugoti Lietuvos Respublikos vidaus ir užsienio pasai, gimimo liudijimai, taip pat archyvų ar kiti dokumentai, patvirtinantys šį faktą.

Nuolat gyvenančiu Lietuvoje laikomas asmuo, jeigu jis:

– įrašytas į Lietuvos respublikos nuolatinių gyventojų registrą;

– ir yra įgijęs pagal nuosavybės teisę ar neterminuotai išsinuomojęs gyvenamąją patalpą Lietuvoje arba yra savininko ar nuomininko šeimos narys;

– ir dirba Lietuvoje pagal darbo sutartį ar turi kitą apmokestinamą užsiėmimą Lietuvoje, yra išlaikytinis ar gauna Lietuvoje legalią pensiją;

– ir moka Lietuvos teritorijoje pajamų ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytus mokesčius ar įstatymų nustatyta tvarka yra nuo jų atleistas.

10. Dokumentus Lietuvos Respublikos piliečio pasui išduoti priima pasų poskyrio viršininkas arba kiti policijos komisaro įsakymu patvirtinti pareigūnai, kurie pasirašo asmens prašymo kortelėje, patvirtindami piliečio parašą.

11. Pareigūnas, priimantis dokumentus Lietuvos Respublikos piliečio pasui gauti, privalo kruopščiai juos patikrinti, atkreipdamas dėmesį: ar šie dokumentai tikrai priklauso šiam asmeniui;

ar dokumentuose nėra suklastojimo pėdsakų, panaikintų įrašų, perdėtų puslapių, suklastotų spaudų, ar atitinka herbinio antspaudo numeris to rajono, miesto pavadinimą, kuris užrašytas eilutėje „Kas išdavė pasą“, ar neperklijuota fotografija.

Jeigu abejojama pateiktų dokumentų autentiškumu, yra pagrindo manyti, kad jie suklastoti, šie dokumentai patikrinami. Apie patikrinimo rezultatus surašoma išvada, kurią tvirtina miesto (rajono) policijos komisariato pasų poskyrio viršininkas.

12. Pasas piliečiui, jeigu nereikalingas papildomas tikrinimas, išduodamas eilės tvarka (ne ilgiau kaip per 1 mėnesį).

 

III. PASO IŠRAŠYMO IR JO GALIOJIMO TVARKA

 

13. Piliečio asmens duomenys pase rašomi lietuvių kalba.

14. Vardas ir pavardė rašomi pagal pateikto paso (ar kito asmens dokumento, kuriuo remiantis išduodamas pasas) lietuviškus įrašus didžiosiomis raidėmis. Pavyzdžiui: ANTANAS IVANAUSKAS.

Nelietuvių tautybės asmenų vardai ir pavardės lietuvių kalba išduodamame pase rašomi pagal Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos patvirtintą vardų ir pavardžių rašymo tvarką.

Taip pat būtina vadovautis Valstybinės lietuvių kalbos komisijos prie Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo patvirtintomis Lietuvos lenkų, baltarusių (gudų), ukrainų ir kitų tautybių asmenų pavardžių ir vardų rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase taisyklėmis.

15. Gimimo data rašoma trimis arabiškų skaitmenų grupėmis, paliekant tarp jų vieno spaudmens dydžio tarpus. Pavyzdžiui, pilietis yra gimęs 1948 m. liepos 24 d., rašoma: 1948 07 24. Pase analogiškai rašomos ir kitos datos (išdavimo, galiojimo, pratęsimo ir registravimo).

16. Gimimo vietos įrašai daromi sutinkamai su galiojančiu administraciniu teritoriniu paskirstymu, rašant didžiosiomis raidėmis tik miesto (rajono) pavadinimą, nenurodant nei apylinkės, nei kaimo pavadinimo. Pavyzdžiui: ANYKŠČIAI, PAKRUOJIS, VILNIAUS R. KAUNO R.

Gimusių užsienyje piliečių pasuose įrašomas valstybės pavadinimas ir miesto ar rajono pavadinimas. Pavyzdžiui: VOKIETIJA BERLYNAS, LATVIJA RYGA.

17. Paso rūšis, valstybės kodas ir asmens kodas įrašomi pagal atskirai nustatytą tvarką.

18. Grafoje „Pasą išdavė“ įrašai daromi didžiosiomis raidėmis, rašant tik miesto ar rajono pavadinimą, žodžius „PASŲ POSKYRIS“ ir skliausteliuose – pasų poskyrio herbinio antspaudo numerį. Pavyzdžiui: PANEVĖŽIO PASŲ POSKYRIS (50);

Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio rajonų pavadinimai rašomi analogiškai, pridedant raide „R“. Pavyzdžiui: PANEVĖŽIO R. PASŲ POSKYRIS (76).

19. Paso galiojimo laikas nustatomas, atsižvelgiant į piliečio amžių. Pavyzdžiui, pilietis yra gimęs 1967 m. liepos 24 d., jo pase įrašoma, kad pasas galioja iki 1992 08 24, t. y. iki jam sukaks 25 metai ir dar vieną mėnesį papildomai, per kurį pilietis privalo pateikti nustatytus dokumentus naujam pasui gauti.

Piliečių, kuriem yra 45 ir daugiau metų, pasas galioja 20 metų. Pavyzdžiui, jei pilietis, gimęs 1936 m. (ir jam yra 56 metai), pasą keis 1992 m. vasario 2 d., tai jo pase įrašoma, kad pasas galioja iki 2012 m. kovo 2 d., t. y. 20 metų ir dar vieną mėnesį, per kurį pilietis privalo pateikti nustatytus dokumentus naujam pasui gauti.

20. Piliečiui, pareiškus raštišką pageidavimą, kad jo pase būtų įrašyta tautybė, paso 25-me puslapyje (viršuje) dedamas spaudas (14 priedas) ir įrašoma tautybė pagal gimimo liudijimo, turėto paso duomenis. Apie tai taip pat daroma žyma asmens prašymo kortelėje arba siunčiamas pranešimas (6 priedas) pasų poskyriui, išdavusiam pasą.

Tautybė į pasą įrašoma atsižvelgiant į tėvų tautybę. Jeigu tėvų tautybė mišri, tai išduodant pasą pirmą kartą ji įrašoma pagal tėvo arba motinos tautybę, kaip pageidauja pilietis. Toliau įrašas apie tautybę keičiamas pagal atskirai nustatytą tvarką.

21. Jeigu pilietis yra susituokęs, paso 25-me puslapyje, iškart po tautybės įrašo, dedamas spaudas apie santuokos įregistravimą.

Pastaba: pakeitus pavardę, santuokos liudijime dedamas spaudas apie paso išdavimą.

22. Paso 25-me ir 26-me puslapiuose, iškart po santuokos registravimo spaudo, įrašomi duomenys apie nepilnamečius vaikus. Pavyzdžiui, Paulius Eiva, 1978 08 28.

23. Įrašus apie santuokos sudarymą ar nutraukimą, nepilnamečius vaikus daro metrikacijos įstaigos (22 priedas).

Keičiant pasą arba išduodant naują vietoj prarasto, pasą išduodantys pareigūnai perkelia į jį duomenis apie vaikus, kurie neturi 16 metų, taip pat apie santuokos sudarymą, asmens nuolatinę gyvenamąją vietą.

Duomenys apie nepilnamečius vaikus įrašomi abiejų tėvų pasuose.

24. Paso 29-to puslapio apačioje, piliečiui sutikus, sveikatos apsaugos įstaigos daro įrašus apie kraujo grupę ir rezus faktorių (Rh) (18 priedas).

25. Paso 27-me, 28-me ir 29-me puslapiuose policijos komisariatų pasų poskyriai ir apylinkės, gyvenvietės (valsčiaus) savivaldybės įgalioti pareigūnai daro žymas apie nuolatinę gyvenamąją vietą maksimaliai taupydami šiam reikalui skirtus lapus (25-26 priedai).

Duomenys apie piliečio nuolatinę gyvenamąją vietą pase įrašomi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

26. Pasą išrašantis darbuotojas privalo:

26.1. Vienos iš pateiktų asmens fotografijų antroje pusėje juoda arba mėlyna pasta įrašyti paso savininko vardą, pavardę ir įklijuoti ją į asmens prašymo kortelę.

Prieš pritvirtinant fotografiją į pasą, nurodyto rėmelio apačioje juoda arba mėlyna pasta užrašyti asmens vardą ir pavardę.

26.2. Jeigu pateiktas keitimui pasas buvo išduotas tame pačiame policijos komisariate, – padaryti žymą asmens prašymo kortelėje, o kai pasas buvo išduotas kitame pasų poskyryje, – išrašyti ir išsiųsti specialų pranešimą (6 priedas).

Asmens prašymo kortelė išimama iš galiojančios kartotekos ir perkeliama į archyvinę kartoteką.

26.3. Piliečio pateiktą keitimui pasą, išrašius naują, specialiu prietaisu padaryti negaliojančiu.

27. Pasų poskyrių darbuotojai duomenis apie išrašytus pasus įašo į piliečiams išduotų pasų apskaitos knygą (2 priedas), pilnai užpildydami nustatytas skiltis.

Gautų ir piliečiams išduotų pasų apskaitos knyga yra griežtos atskaitomybės, vedama tvarkingai. Įrašai atliekami violetiniu arba juodu rašalu (pasta). Suklydus, ištaisyti leidžiama išbraukiant (viena linija) neteisingą įrašą ir šalia įrašant teisingai. Darbuotojas, padaręs ištaisymą, pasirašo greta naujo įrašo (nurodo savo pavardę).

28. Jei išrašant pasą, jis sugadinamas, iš jo I-mo puslapio iškerpama paso serija su numeriu ir įklijuojama į pasų apskaitos knygą. Techniškai sugadinti pasai sunaikinami pagal aktą, kurį tvirtina miesto (rajono) policijos komisaras. Apie paso sunaikinimą, pasų apskaitos knygos skiltyje „Pastaba“ įrašoma akto numeris ir data.

29. Išrašius pasą, ant pritvirtintos fotografijos įspaudžiamas herbinis reljefinis antspaudas.

30. Pasų poskyrio viršininkas, patikrinęs, ar teisingai padaryti įrašai ir žymos, pasirašo pase ir savo parašą patvirtina herbiniu antspaudu.

Jeigu pasų poskyrio viršininko ar jo pareigas einančio darbuotojo nėra, Lietuvos Respublikos piliečio pase pasirašo miesto, rajono policijos komisaras.

31. Gaunantis pasą pilietis turi pasirašyti:

a) pasižadėjimą (jeigu nebuvo gavęs Lietuvos Respublikos piliečio pažymėjimo);

b) asmens prašymo kortelėje – skiltyje apie paso gavimą;

c) pase – tam skirtoje vietoje.

Piliečiams rekomenduojama pase pasirašyti įskaitomai, t. y. normalia rašysena parašyti vardą ir pavardę.

32. Pareigūnas už išduotą pasą paima iš piliečio valstybinės rinkliavos ženklą, atitinkantį nustatytą mokestį. Mokesčio tvarką ir dydį reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 31 d. nutarimas Nr. 314 „Dėl valstybinės rinkliavos“ ir vėliau priimti nutarimai dėl jo papildymo.

Valstybinės rinkliavos ženklą pareigūnas įklijuoja prašymo „Tarnybinės atžymos“ grafoje ir nuvertina jį parašu, nurodydamas nuvertinimo datą.

Iki bus pagaminti rinkliavos ženklai, pilietis pateikia pareigūnui kvitą paso mokesčio sumai, pagal kurį pareigūnas prašymo „Tarnybinės atžymos“ grafoje įrašo įmokėtos sumos dydį. Gauti apmokėjimo kvitai segami į atskirą bylą.

Nuo valstybinio mokesčio už paso išdavimą atleidžiami netekusieji tėvų globos vaikai ir našlaičiai, socialinės apsaugos įstaigų (pensionatų) globotiniai, vieniši pensijinio amžiaus asmenys.

Pasą išduodančiai įstaigai šie piliečiai turi pateikti prašymą dėl atleidimo nuo valstybinio mokesčio už išduodamą pasą, vietos savivaldybės ar kitų kompetentingų įstaigų išduotą pažymą, patvirtinančią šias aplinkybes. Sprendimą dėl atleidimo nuo valstybinio mokesčio už išduotą pasą priima miesto (rajono) policijos komisariato pasų poskyrio viršininkas.

3. Asmens prašymo kortelė yra išduoto Lietuvos Respublikos piliečio paso pateisinamasis dokumentas.

Šios kortelės saugomos pasų poskyryje specialiose kartotekose, alfabeto tvarka (pagal pavardes, vardus, gimimo metus).

Leidimą naudotis šia kartoteka turi tik pasus išduodančio poskyrio darbuotojai. Kitiems policijos komisariato (kitų teisėsaugos įstaigų) darbuotojams patiems naudotis kartoteka draudžiama.

34. Išimti piliečių asmens prašymo kortelę iš kartotekos leidžiama vykdant paklausimus, darant nuorašus. Išduoti ją kitų tarnybų darbuotojams arba siųsti pagal paklausimus draudžiama.

 

IV. PASŲ KEITIMAS

 

35. Pasas keičiamas:

1) pakeitus vardą, pavardę, kitus duomenis;

2) dėl netikslių įrašų;

3) išnaudojus paso galiojimo pratęsimui, vizoms skirtus lapus;

4) pasui susinešiojus, suplyšus ar kitaip tapus netinkamu naudoti.

36. Pilietis, keičiantis pasą, pateikia:

a) nustatytos formos užpildytą asmens prašymo kortelę, kurioje nurodomos paso keitimo aplinkybės;

b) keičiamą pasą;

c) Lietuvos Respublikos piliečio pažymėjimą arba Pažymėjimą apie apsisprendimą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės;

d) tris 35x45 mm dydžio fotografijas, atitinkančias piliečio amžių;

e) žyminį ženklą (kvitą) apie užmokėtą nustatyto dydžio mokestį už paso pakeitimą;

f) vardo, pavardės keitimo liudijimą;

g) prireikus, kitus dokumentus (jeigu santuokoje – santuokos liudijimą, išsituokęs – ištuokos liudijimą, jeigu turi vaikų iki 16 metų – jų gimimo liudijimus).

37. Dėl anketinių duomenų pasikeitimo, išskyrus keičiančius pavardę dėl santuokos sudarymo ir nutraukimo, pateikus vardo, pavardės keitimo liudijimus, policijos komisariato pasų poskyris atlieka patikrinimą.

Iš metrikacijos įstaigų išreikalauja piliečio gimimo ir santuokos (jeigu susituokęs) aktų įrašų nuorašus, o atstatant gimimo datą – seserų, brolių (jeigu jų turi) gimimo aktų įrašų nuorašus.

Per atitinkamas miesto (rajono) policijos tarnybas patikrina, ar asmuo nebuvo anksčiau teistas.

38. Patikrinimo metu nustačius, kad pilietis anksčiau buvo teistas, į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos informacinį centrą siunčiamas specialus pranešimas (19 priedas). Taip pat pranešimas siunčiamas ir tada, kai anksčiau teistas pilietis pagal metrikacijos įstaigos išduotą vardo, pavardės keitimo liudijimą keičia pasą arba keičia pavardę, sudarius santuoką.

39. Apie anketinių duomenų pakeitimo galimybę surašoma išvada, kurią tvirtina miesto (rajono) policijos komisaras.

Pakeitus pasą padaroma atžyma asmens prašymo kortelėje. Jeigu pasas buvo išduotas kitame mieste ar rajone, apie tai pranešama atitinkamo policijos komisariato pasų poskyriui.

40. Keičiant piliečiui pasą dėl netikslių įrašų, jeigu jis suplyšta arba kitaip tampa netinkamas naudoti, nesant pateiktame pase fotografijos, policijos komisariato pasų poskyris turi atlikti asmens tapatybės nustatymo patikrinimą.

41. Tuo tikslu:

a) užklausiamas Vidaus reikalų ministerijos adresų informacijos biuras apie piliečio gyvenamąją vietą, paso duomenis;

b) jeigu pateiktas pasas išduotas kitame miesto ar rajono policijos komisariate, išreikalaujama pateikto keitimui paso asmens prašymo kortelės (pareiškimo forma Nr. 1) fotokopija (nuorašas). Kartu su paklausimu siunčiama piliečio fotografija (11 priedas).

c) esant reikalui, policijos komisariato pasų poskyrio viršininkas gali išsiųsti atpažinimo asmens fotografijas, kartu su ne mažiau kaip trimis kitų asmenų, kurie savo išore į jį panašūs, fotografijomis, pateikti su juo gyvenusiems ar dirbusiems žmonėms atpažinti.

Apie atpažinimą surašomas protokolas. Jis vykdomas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nustatytą tvarką (nedalyvaujant kviestiniams).

42. Jeigu pateiktas keitimui piliečio pasas buvo išduotas toje pačioje tarnyboje, prie patikrinimo medžiagos pridedamas asmens prašymo kortelės nuorašas.

 

V. NAUJO PASO IŠDAVIMAS VIETOJE PRARASTO

 

43. Piliečiui, praradusiam Lietuvos Respublikos piliečio pasą, naują išduoda miesto (rajono) policijos komisariato pasų poskyris pagal jo gyvenamąją vietą.

44. Pasui gauti pilietis pateikia:

a) prašymą, kuriame nurodo, kur, kada ir kokiomis aplinkybėmis prarado pasą (8 priedas);

b) užpildytą asmens prašymo kortelę;

c) tris 35x45 mm dydžio fotografijas, atitinkančias piliečio amžių;

d) įregistravimo kortelės nuorašą arba išrašą ir namų knygos;

e) žyminį ženklą (kvitą) apie užmokėtą nustatyto dydžio mokestį;

f) prireikus, kitus dokumentus.

45. Gautas prašymas dėl naujo paso išdavimo registruojamas miesto (rajono) policijos komisariato pasų poskyryje, piliečių prašymų, išduoti naują pasą vietoje prarasto, apskaitos knygoje (9 priedas). Piliečio prašymas turi būti išnagrinėtas per vieną mėnesį. Tam tikrais atvejais, miesto (rajono) policijos komisariatui leidus, šis terminas gali būti pratęstas dar vieną mėnesį.

46. Duomenys apie pilietį, praradusį pasą, tikrinami:

a) pagal miesto (rajono) policijos komisariato įskaitą (prireikus, VRM);

b) respublikiniame adresų informacijos biure;

c) pagal prarasto paso išdavimo vietą.

47. Jeigu tikrinimo metu išaiškėja, kad pilietis yra paieškomas teisėsaugos įstaigų, apie tai tuojau pat pranešama policijos komisarui.

48. Asmens prašymo kortelės skiltyje „Pateikė dokumentus“ įrašoma „vietoje prarasto“ ir nurodomi prarasto paso duomenys.

49. Jeigu pasas buvo išduotas kitame miesto (rajono) policijos komisariate, išreikalaujama asmens prašymo kortelės fotokopija (nuorašas). Kartu su paklausimu siunčiama piliečio fotografija (11 priedas).

50. Pasų poskyryje gautas paklausimas ir fotografija sutikrinami su piliečio asmens prašymo kortelės duomenimis ir fotografija. Šios kortelės skiltyje „Tarnybinės atžymos“ įrašoma: kada gautas paklausimas apie paso praradimą ir koks policijos komisariatas atlieka patikrinimą.

51. Apie patikrinimo rezultatus paklausimo iniciatoriui siunčiamas atsakymas (12 priedas) bei piliečio asmens prašymo kortelės fotokopija (nuorašas).

52. Kol vyks patikrinimas dėl naujo paso išdavimo, piliečiui pageidaujant, išduodamas laikinas pažymėjimas, patvirtinantis asmens tapatybę.

53. Laikino pažymėjimo formą ir išdavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

54. Apie patikrinimo rezultatus surašoma išvada, kurią tvirtina policijos komisariato pasų poskyrio viršininkas (13 priedas).

55. Jeigu prarastas pasas atsiras iki piliečiui bus išduotas naujas, tai pagal asmeninį jo pareiškimą, tikrinimo eiga dėl naujo paso išdavimo nutraukiama.

56. Piliečiui išdavus naują pasą ir atsiradus prarastajam, pastarasis sunaikinamas pagal šeštame skyriuje nustatytą tvarką.

57. Jeigu pilietis prarado pasą dėl jo atžvilgiu įvykdyto nusikaltimo, apie tai jis turi nedelsiant pranešti policijos komisariatui. Priėmęs piliečio pareiškimą policijos komisariatas išduoda atitinkamą pažymą, kuri pateikiama kartu su prašymu išduoti naują pasą.

 

VI. NEGALIOJANČIŲ PASŲ APSKAITA IR JŲ NAIKINIMO TVARKA

 

58. Negaliojančiais pasais laikomi: rasti, grąžinti mirusiųjų asmenų pasai, pasai, kurie dėl įvairių priežasčių buvo keičiami.

59. Metrikacijos įstaigos, apylinkių (valsčių), gyvenviečių savivaldybės mirusiųjų asmenų pasus kiekvieną mėnesį perduoda rajono, miesto policijos komisariato pasų poskyriui su nustatytos formos apyrašu (7 priedas). Jeigu įregistravus mirtį, pasas nebuvo grąžintas, apie tai atžymima apyraše.

Pasų poskyrio darbuotojas asmens prašymo kortelėje (pareiškime forma Nr. 1) nurodo mirties akto įrašo registracijos datą ir numerį, priežastį, dėl kurios pasas negrąžintas. Atlikus įrašą, asmens prašymo kortelė (pareiškimo forma Nr. 1) išimama iš galiojančios kartotekos ir perkeliama į archyvinę kartoteką.

60. Jeigu pasas buvo išduotas kitame policijos komisariate, apie paso sunaikinimą šiam komisariatui siunčiamas pranešimas (6 priedas).

Jeigu pasas nebuvo grąžintas, pranešimo (12 priedas) skiltyje „negrąžintas“ nurodoma mirties akto įrašo registracijos data ir numeris.

61. Gauti negaliojantys pasai tą pačią dieną įrašomi į negaliojančių pasų apskaitos knygą, pilnai užpildant visas skiltis (5 priedas).

62. Iki negaliojančių pasų sunaikinimo asmens prašymo kortelėse (pareiškime forma Nr. 1) įrašoma kiekvieno paso sunaikinimo priežastis ir data (pavyzdžiui, pakeitė pavardę į Eivienę, 1991 07 18). Padarius atitinkamą įrašą, asmens prašymo kortelė (pareiškimo forma Nr. 1) iš galiojančios kartotekos išimama ir perkeliama į archyvinę kartoteką.

63. Negaliojančių pasų naikinimui kasmet sudaroma komisija, kurią tvirtina miesto (rajono) policijos komisaras.

64. Negaliojantys pasai naikinami, kaip taisyklė, kas mėnesį, komisijai sutikrinus negaliojančius pasus su įrašais negaliojančių pasų apskaitos knygose, asmens prašymo kortelėse, išsiųstais pranešimais dėl paso sunaikinimo jį išdavusiai įstaigai. Apie patikrinimo rezultatus daromos žymos negaliojančių pasų apskaitos knygoje, kurioje pasirašo komisijos nariai.

65. Paskyrus kardomąją priemonę – suėmimą, kaltinamajam ar įtariamajam padarius nusikaltimą, kvotėjas arba tardytojas privali iš šio asmens paimti pasą. Apie tai įrašoma į atitinkamą protokolą, nurodant paso savininko vardą, pavardę, gimimo datą bei vietą, paso seriją ir numerį, kas ir kada išdavė.

Policijos komisariatas, kuriam buvo pavesta suimti kaltinamąjį ar įtariamąjį, imasi priemonių pasui surasti ir išimti, jeigu suėmimo metu pasas nebuvo išimtas.

Suimtųjų asmenų pasai kartu su baudžiamosiomis bylomis perduodami pagal teismingumą. Panaikinus kardomąją priemonę – suėmimą, pasas grąžinamas jo savininkui.

Įsiteisėjus nuosprendžiui, jo nuorašas kartu su pasu siunčiamas laisvės atėmimo įstaigos, kurioje laikomas nuteistasis, administracijai.

Asmeniui, atlikusiam laisvės atėmimo bausmę, pasas grąžinamas. Apie tai įrašoma jam išduodamoje bausmės atlikimo pažymoje (nurodoma paso serija ir numeris).

 

VII. PASŲ BLANKŲ APSKAITA IR JŲ SAUGOJIMO TVARKA

 

66. Pasų blankai yra griežtos atskaitomybės, todėl turi būti užtikrintas visiškas jų saugumas.

67. Vidaus reikalų ministerijoje, miestų ir rajonų policijos komisariatuose ir kitose įstaigose pasų blankai saugomi specialiai įrengtose saugyklose (turi būti įvesta apsauginė signalizacija) arba policijos komisariato budinčioje dalyje esančiame seife ar metalinėje dėžėje, kuri užrakinama ir antspauduojama.

Įeiti į pasų saugyklas turi teisę tik pareigūnai, vykdantys pasų blankų apskaitą ir atsakantys už jų saugumą. Taip pat pareigūnai, atliekantys pasų blankų saugojimo tvarkos ir apskaitos patikrinimą kartu su darbuotojais, atsakingais už pasų blankus ir jų saugojimą.

68. Pasų blankus pagal miestų ir rajonų policijos komisariatų paraišką išsiunčia Vidaus reikalų ministerija.

Pervežti pasų blankus autotransporto priemonėmis leidžiama tik su ginkluotų darbuotojų apsauga.

69. Gavus pasų blankus miestų ir rajonų policijos komisariatuose patikrinama, ar nepažeistas jų įpakavimas. Sutikrinami pasų blankų serija ir numeriai, užrašyti ant paketo, su serija ir numeriais, nurodytais važtaraštyje.

Gavus pasų blankus nedelsiant surašomas aktas ir per 3 dienas išsiunčiamas Vidaus reikalų ministerijos pasų skyriui.

Pasų blankai užpajamuojami gautų pasų knygoje (1 priedas), užpildant visas skiltis.

70. Atidarius pasų blankų paketą, pasai suskaičiuojami, patikrinama, ar atitinka jų serija ir numeriai su nurodytais važtaraštyje.

Nustačius, kad įpakavimas pažeistas, trūksta pasų blankų ar suradus defektinių blankų (nėra spausdinto teksto, kartojasi tie patys numeriai, neteisingai subrošiūruoti paso lapai, rastų pakete pasų serija, numeriai neatitinka nurodytų ant įpakavimo ar važtaraštyje) surašomas aktas dviem egzemplioriais. Pirmas akto egzempliorius su defektiniais pasų blankais nustatyta tvarka siunčiamas VRM pasų skyriui.

71. Patikrinti pasų blankai pagal numerius įrašomi į išduodamų pasų apskaitos knygą (2 priedas).

72. Nustačius pasų blankų praradimą ar vagystę, miesto (rajono) policijos komisariatas atlieka tarnybinį patikrinimą. Apie patikrinimo rezultatus surašoma išvada, kurią tvirtina miesto (rajono) policijos komisaras, ir per 10 dienų pateikiama Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai.

73. Visos specialios priemonės, naudojamos pasų išrašymui ir įforminimui (rašalas, klijai, dažai antspaudams), herbiniai ir reljefiniai antspaudai, įregistravimo, išregistravimo ir kiti spaudai saugomi pagal pasų blankų apsaugos taisykles.

74. Specialias priemones panaudoti kitais tikslais, nenumatytais šioje instrukcijoje, draudžiama.

 

 

Vidaus reikalų ministerijos pasų skyrius

______________