LIETUVOS RESPUBLIKOS

VALSTYBĖS REZERVO ĮSTATYMO PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

2012 m. birželio 12 d. Nr. XI-2065

Vilnius

(Žin., 2000, Nr. 78-2359; 2006, Nr. 107-4045; 2011, Nr. 72-3468)

1 straipsnis. Lietuvos Respublikos valstybės rezervo įstatymo nauja redakcija

Pakeisti Lietuvos Respublikos valstybės rezervo įstatymą ir jį išdėstyti taip:

„LIETUVOS RESPUBLIKOS
VALSTYBĖS REZERVO

ĮSTATYMAS

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymas

1. Šis įstatymas nustato Lietuvos valstybės rezervo (toliau – valstybės rezervas) sudarymą, kaupimą, tvarkymą ir administravimą.

2. Šis įstatymas netaikomas:

1) naftos produktų ir naftos valstybės atsargoms, išskyrus šiame įstatyme nustatytus jų panaudojimo atvejus ir tvarką;

2) kariuomenės materialinių išteklių atsargoms.

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Valstybės rezervas – lėšos (nacionaline ir užsienio valiuta) ir valstybės lėšomis įsigytos materialinių išteklių atsargos, skirtos mobilizaciniams, ūkio, sveikatos ir civilinės saugos sistemos funkcionavimo ir nukentėjusių gyventojų poreikiams tenkinti ekstremaliųjų situacijų metu ir jų padariniams likviduoti, paskelbus mobilizaciją, įvedus nepaprastąją ar karo padėtį ar kitais šio įstatymo nustatytais atvejais.

2. Valstybės rezervo administravimas – valstybės rezervo koordinatoriaus, valstybės rezervo tvarkytojų ir valstybės rezervo atsakingųjų saugotojų funkcijų įgyvendinimas sudarant, kaupiant ir tvarkant valstybės rezervą.

3. Valstybės rezervo atsakingasis saugotojas – valstybės ar savivaldybės institucija, įstaiga ar įmonė, teisės aktų nustatyta tvarka sauganti ir įtraukianti į apskaitą valstybės rezervo materialinių išteklių atsargas.

4. Valstybės rezervo kaupimas – valstybės rezervo lėšų pervedimas į atskirą valstybės iždo sąskaitą Lietuvos banke bei materialinių išteklių įsigijimas ir perdavimas valstybės rezervo atsakingajam saugotojui.

5. Valstybės rezervo koordinatorius – Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) įgaliota institucija, koordinuojanti valstybės rezervo tvarkytojų veiklą.

6. Valstybės rezervo materialinių išteklių atsargos – būtiniausios žemės ūkio ir maisto produktų, civilinės saugos priemonių, medicinos ir kitos ūkio atsargos.

7. Valstybės rezervo naudojimas – valstybės rezervo lėšų ir materialinių išteklių atsargų panaudojimas šio įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka.

8. Valstybės rezervo sudarymas – valstybės rezervo lėšų dydžio, materialinių išteklių atsargų nomenklatūros ir kiekio bei sukaupimo terminų ir saugojimo sąlygų nustatymas.

9. Valstybės rezervo tvarkymas – valstybės rezervo lėšų naudojimas, apskaita ir valstybės rezervo materialinių išteklių atsargų laikymas saugojimo vietose, keitimas, atnaujinimas, nurašymas, naudojimas, atkūrimas ir apskaita.

10. Valstybės rezervo tvarkytojas – Vyriausybės įgaliota valstybės institucija, organizuojanti valstybės rezervo atitinkamos rūšies materialinių išteklių atsargų sudarymą, kaupimą ir tvarkymą.

11. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatyme (toliau – Civilinės saugos įstatymas), Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatyme (toliau – Mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymas), Lietuvos Respublikos nepaprastosios padėties įstatyme ir Lietuvos Respublikos karo padėties įstatyme.

3 straipsnis. Valstybės rezervo sudarymo, kaupimo ir tvarkymo teisiniai pagrindai

Sudarydamos, kaupdamos ir tvarkydamos valstybės rezervą, valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ar įmonės privalo vadovautis šiuo įstatymu, Civilinės saugos įstatymu ir Mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymu.

4 straipsnis. Valstybės rezervo sudėtis

1. Valstybės rezervą sudaro lėšos ir valstybės rezervo materialinių išteklių atsargos.

2. Valstybės rezervo lėšos yra skirtos materialiniams ištekliams įsigyti, gelbėjimo ir atstatymo darbams ir kitoms reikmėms finansuoti ekstremaliųjų situacijų metu bei jų padariniams likviduoti, mobilizacijos, nepaprastosios padėties ar karo padėties metu ir kitais šio įstatymo nustatytais atvejais.

3. Civilinės saugos priemonių atsargos – valstybės rezervo materialinių išteklių atsargų dalis, skiriama civilinės saugos sistemos funkcionavimui užtikrinti ekstremaliųjų situacijų metu bei civilinės saugos pratyboms, teikiant priimančiosios šalies paramą, mobilizacinio ir priimančiosios šalies paramos mokymo pratyboms, paskelbus mobilizaciją arba mobilizacijos atveju ir nepaprastosios ar karo padėties metu bei kitais šio įstatymo nustatytais atvejais.

4. Medicinos atsargos – valstybės rezervo materialinių išteklių atsargų dalis, skiriama sveikatos priežiūrai užtikrinti ekstremaliųjų situacijų metu, civilinės saugos pratyboms, teikiant priimančiosios šalies paramą, mobilizacinio ir priimančiosios šalies paramos mokymo pratyboms, mobilizacijos atveju ir nepaprastosios ar karo padėties metu bei kitais šio įstatymo nustatytais atvejais.

5. Žemės ūkio ir maisto produktų atsargos – valstybės rezervo materialinių išteklių atsargų dalis, skiriama nukentėjusiems gyventojams aprūpinti žemės ūkio ir maisto produktais ekstremaliųjų situacijų metu, teikiant priimančiosios šalies paramą, mobilizacinio ir priimančiosios šalies paramos mokymo pratyboms, paskelbus mobilizaciją arba mobilizacijos atveju ir nepaprastosios ar karo padėties metu bei kitais šio įstatymo nustatytais atvejais.

6. Ūkio atsargos – valstybės rezervo materialinių išteklių atsargų dalis, skiriama būtiniausiems valstybės, savivaldybių institucijų, įstaigų, įmonių bei gyventojų poreikiams tenkinti ekstremaliųjų situacijų metu, mobilizacijos, nepaprastosios ar karo padėties metu, teikiant priimančiosios šalies paramą ir kitais šio įstatymo nustatytais atvejais.

5 straipsnis. Valstybės rezervo nuosavybė

Valstybės rezervo lėšos ir materialinių išteklių atsargos, įsigytos valstybės lėšomis, nepaisant jų saugojimo vietos, yra valstybės nuosavybė.

6 straipsnis. Valstybės rezervo finansavimas

1. Valstybės rezervo sudarymas, kaupimas ir tvarkymas finansuojamas:

1) valstybės biudžeto asignavimais;

2) lėšomis, gautomis pardavus valstybei nuosavybės teise priklausančias valstybės rezervo materialinių išteklių atsargas;

3) lėšomis, gautomis pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis;

4) kitomis teisėtai gautomis lėšomis.

2. Šio straipsnio 1 dalyje išvardytų finansavimo šaltinių lėšų apskaita tvarkoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu (toliau – Buhalterinės apskaitos įstatymas), Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymu, Lietuvos Respublikos valstybės iždo įstatymu ir kitais teisės aktais pagal valstybės rezervo programas. Šių programų lėšas naudoja valstybės rezervo tvarkytojai.

3. Vyriausybė kiekvienais metais nustato valstybės rezervo lėšų sumą, kuri negali būti panaudota einamajam valstybės rezervo materialinių išteklių atsargų kaupimui ir tvarkymui. Šias valstybės rezervo lėšas naudoja valstybės rezervo koordinatorius.

7 straipsnis. Valstybės rezervo duomenų slaptumas

Valstybės rezervo duomenys yra įslaptinta informacija, kuri įslaptinama, saugoma, naudojama ir išslaptinama įstatymų nustatyta tvarka, jeigu šis įstatymas nenustato ko kita. Duomenų apsaugą organizuoja ir atlieka valstybės rezervo koordinatorius, valstybės rezervo tvarkytojai ir valstybės rezervo atsakingieji saugotojai.

ANTRASIS SKIRSNIS

valstybės rezervO SUDARYMAS, KAUPIMAS IR TVARKYMAS

8 straipsnis. Valstybės rezervo sudarymo, kaupimo ir tvarkymo sąlygos

1. Vyriausybė tvirtina valstybės rezervo lėšų dydį ir sukaupimo terminus, valstybės rezervo materialinių išteklių atsargų nomenklatūrą, kiekį, sukaupimo terminus ir valstybės rezervo atsakinguosius saugotojus.

2. Valstybės rezervo materialinių išteklių atsargos turi atitikti Lietuvos Respublikoje nustatytus jų saugos, nekenksmingumo sveikatai ir aplinkai bei kokybės reikalavimus ir tikti ilgalaikiam saugojimui. Materialinių išteklių atitiktis nustatytiems saugos, nekenksmingumo sveikatai ir aplinkai bei kokybės reikalavimams tvirtinama įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

9 straipsnis. Valstybės rezervo materialinių išteklių atsargų pirkimas valstybės lėšomis ir jų keitimas

1. Valstybės rezervo tvarkytojai valstybės rezervui skirtus materialinius išteklius valstybės lėšomis perka Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka.

2. Valstybės rezervo materialinių išteklių atsargos keičiamos, jeigu saugojimo metu nustatoma gamybos trūkumų arba jeigu šie ištekliai neatitinka nustatytų saugos, nekenksmingumo sveikatai ir aplinkai bei kokybės reikalavimų ar netinka ilgalaikiam saugojimui. Keičiamų valstybės rezervo materialinių išteklių atsargų grąžinimo pardavėjui, atlyginimo už juos ir keitimo išlaidų padengimo sąlygos ir tvarka nustatomos vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu valstybės rezervo tvarkytojo ir pardavėjo pirkimo–pardavimo sutartyje nustatytomis sąlygomis. Jeigu keičiamų valstybės rezervo materialinių išteklių atsargų neįmanoma grąžinti pagal pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas, jie parduodami arba šio įstatymo nustatyta tvarka nurašomi.

10 straipsnis. Valstybės rezervo materialinių išteklių atsargų saugojimas

Valstybės rezervo materialinių išteklių atsargos saugomos Lietuvos Respublikos teritorijoje. Valstybės rezervo materialinių išteklių atsargos saugomos:

1) joms saugoti skirtuose statiniuose, kurių projektavimo techninės ir specialiosios sąlygos ir statinio techninės charakteristikos privalo atitikti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus saugomų valstybės rezervo materialinių išteklių atsargų kokybės, saugumo ir panaudojimo galimybių reikalavimus;

2) valstybės rezervo atsakingųjų saugotojų sandėliuose, vadovaujantis valstybės rezervo tvarkytojo ir valstybės rezervo atsakingojo saugotojo pasaugos sutartyje nustatyta materialinių išteklių atsargų saugojimo tvarka.

11 straipsnis. Valstybės rezervo materialinių išteklių atsargų atnaujinimas

1. Valstybės rezervo materialinių išteklių atsargos atnaujinamos, kai:

1) iki jų tinkamumo naudoti termino pabaigos liko ne daugiau kaip pusė viso tinkamumo naudoti laiko;

2) nepasibaigus tinkamumo naudoti terminui pablogėja jų kokybė;

3) jos neatitinka pasikeitusių Lietuvos Respublikoje nustatytų saugos ir nekenksmingumo sveikatai bei aplinkai reikalavimų arba analogiškų rinkoje esančių materialinių išteklių kokybės standartų ar techninio lygio.

2. Valstybės rezervo materialinių išteklių atsargas atnaujina valstybės rezervo tvarkytojai.

3. Šio straipsnio 1 dalyje išvardytais valstybės rezervo materialinių išteklių atsargų atnaujinimo atvejais Vyriausybės nustatyta tvarka:

1) atsargos parduodamos ir įsigyjama tiek pat analogiškų materialinių išteklių atsargų;

2) civilinės saugos priemonių atsargos, kurios nebuvo parduotos atliekant atnaujinimą, gali būti perduotos patikėjimo teise valdyti, naudoti ir disponuoti valstybės institucijoms jų steigimo dokumentuose nurodytai veiklai vykdyti ir savivaldybėms savarankiškosioms ir valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti;

3) žemės ūkio ir maisto produktų atsargos, kurios nebuvo parduotos atliekant atnaujinimą, bet iki jų tinkamumo vartoti termino pabaigos liko ne daugiau kaip 60 kalendorinių dienų, labdaros teikėjų prašymu gali būti jiems neatlygintinai perduotos nuosavybės teise labdarai gyventojams teikti;

4) medicinos atsargos, kurios nebuvo parduotos atliekant atnaujinimą, bet iki jų tinkamumo vartoti termino pabaigos liko ne daugiau kaip 6 mėnesiai, Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai priklausančių sveikatos priežiūros biudžetinių įstaigų prašymu gali būti patikėjimo teise perduotos jų steigimo dokumentuose nurodytai veiklai vykdyti;

5) medicinos atsargos, kurios nebuvo parduotos atliekant atnaujinimą, bet iki jų tinkamumo vartoti termino pabaigos liko ne daugiau kaip 6 mėnesiai, Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai priklausančių sveikatos priežiūros viešųjų ar kitų įstaigų ir įmonių prašymu gali būti neatlygintinai perduotos jų nuosavybėn jų steigimo dokumentuose nurodytai veiklai vykdyti. Perduodamos medicinos atsargos gali būti naudojamos tik iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo finansuojamoms sveikatos priežiūros paslaugoms teikti.

4. Atnaujinant valstybės rezervo materialinių išteklių atsargas, sprendimą dėl šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytų atsargų pardavimo, 2–5 punktuose nurodytų atsargų perdavimo priima Vyriausybė arba jos pavedimu valstybės rezervo tvarkytojas. Vyriausybės arba valstybės rezervo tvarkytojo sprendime atitinkamai turi būti nurodyta valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga, įgaliota sudaryti atsargų perdavimo–priėmimo aktą arba pirkimo–pardavimo sutartį. Šio straipsnio 3 dalies 2–5 punktuose nurodytais atvejais sprendime dėl atsargų perdavimo turi būti nurodytos perduodamos atsargos.

5. Lėšos, gautos už parduotas valstybės rezervo materialinių išteklių atsargas, skiriamos šių materialinių išteklių atsargų kiekiui atnaujinti ir tais finansiniais metais nustatytam šių ir kitų materialinių išteklių atsargų kiekiui sukaupti.

12 straipsnis. Valstybės rezervo materialinių išteklių atsargų nurašymas

1. Valstybės rezervo materialinių išteklių atsargos, kurios nebuvo parduotos ar perduotos valstybės institucijoms, savivaldybėms, labdaros teikėjams, Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai priklausančioms biudžetinėms, viešosioms ar kitoms sveikatos priežiūros įstaigoms ar įmonėms ir kurių neįmanoma parduoti, kadangi saugojimo metu pasibaigė jų tinkamumo naudoti (vartoti) terminas arba jie nebeatitinka Lietuvos Respublikoje nustatytų saugos ir nekenksmingumo sveikatai ir aplinkai reikalavimų ar analogiškų materialinių išteklių, esančių rinkoje, kokybės standartų ar techninio lygio, nurašomi Vyriausybės nustatyta tvarka valstybės rezervo tvarkytojo sprendimu.

2. Jeigu valstybės rezervo materialinių išteklių atsargų trūkumų ir nuostolių atlyginimo neįmanoma išieškoti vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) nuostatomis dėl to, kad neįmanoma nustatyti asmenų, atsakingų už susidariusius nuostolius, ar dėl nenugalimos jėgos aplinkybių, nustatytų Civiliniame kodekse, šie nuostoliai nurašomi Vyriausybės sprendimu su valstybės rezervo koordinatoriumi suderintu valstybės rezervo tvarkytojo siūlymu.

3. Nurašytų valstybės rezervo materialinių išteklių atsargų sunaikinimą Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka organizuoja valstybės rezervo tvarkytojas.

13 straipsnis. Valstybės rezervo, naftos produktų ir naftos valstybės atsargų naudojimas

1. Valstybės rezervas, naftos produktų ir naftos valstybės atsargos gali būti naudojami:

1) šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje išvardytiems poreikiams tenkinti;

2) teikiant priimančiosios šalies paramą;

3) pagalbai kitoms valstybėms suteikti pagal galiojančias Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis arba kai kitos valstybės ar tarptautinės organizacijos pateikia prašymą suteikti pagalbą materialiniais ištekliais.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais Vyriausybė priima sprendimą panaudoti valstybės rezervo lėšas, materialinių išteklių atsargas, naftos produktų ir naftos valstybės atsargas.

3. Vyriausybė ar jos pavedimu valstybės rezervo tvarkytojas nustato valstybės, savivaldybių institucijas, įstaigas ar įmones, kurioms paskirstomos valstybės rezervo lėšos ir materialinių išteklių atsargos. Naftos produktų ir naftos valstybės atsargas skirsto Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

4. Susidarius ekstremaliajai situacijai, paskelbus mobilizaciją ir (ar) įvedus nepaprastąją ar karo padėtį, valstybės rezervo tvarkytojas už šių situacijų administravimą atsakingų institucijų prašymu turi teisę pats priimti sprendimą panaudoti jo tvarkomas valstybės rezervo materialinių išteklių atsargas. Valstybės rezervo tvarkytojo sprendimai panaudoti valstybės rezervą turi būti nedelsiant pateikti Vyriausybei. Jeigu Vyriausybė šiems sprendimams nepritaria, žalą, atsiradusią dėl nepagrįsto valstybės rezervo panaudojimo, valstybės rezervo tvarkytojas atlygina įstatymų nustatyta tvarka.

5. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais naudojamų valstybės rezervo materialinių išteklių atsargų, naftos produktų ir naftos valstybės atsargų gabenimą į panaudojimo vietą organizuoja ekstremaliųjų situacijų operacijų centrai, o gabena į panaudojimo vietą civilinės saugos sistemos pajėgos, dalyvaujančios likviduojant ekstremaliąją situaciją, arba valstybės ir savivaldybių institucijos, prašančios suteikti pagalbą.

6. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais valstybės rezervo materialinių išteklių atsargų perdavimo, priėmimo ir gabenimo į panaudojimo vietą tvarką nustato valstybės rezervo tvarkytojai, o naftos produktų ir naftos valstybės atsargų panaudojimo tvarka nustatoma naftos produktų tiekimo ir vartojimo apribojimų taikymo plane.

7. Valstybės rezervo materialinių išteklių atsargos gali būti naudojamos civilinės saugos pratybų, tarptautinės pagalbos teikimo komandos pratybų ir mobilizacinio ar priimančiosios šalies paramos mokymo pratybų metu Vyriausybės nustatyta tvarka.

14 straipsnis. Valstybės rezervo atkūrimas

Šio įstatymo 13 straipsnyje nustatytais atvejais panaudotų valstybės rezervo lėšų ir materialinių išteklių atsargų atkūrimo terminus ir tvarką nustato Vyriausybė, priimdama sprendimą panaudoti valstybės rezervo atsargas.

TREČIASIS SKIRSNIS

VALSTYBĖS REZERVO ADMINISTRAVIMAS

15 straipsnis. Valstybės rezervo administravimo subjektai

1. Valstybės rezervo administravimo subjektai yra valstybės rezervo koordinatorius, valstybės rezervo tvarkytojai ir valstybės rezervo atsakingieji saugotojai.

2. Valstybės rezervo atsakingieji saugotojai ir valstybės rezervo materialinių išteklių atsargų saugojimo vietos parenkami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

3. Valstybės rezervo koordinatoriaus nurodymai dėl valstybės rezervo administravimo yra privalomi valstybės rezervo tvarkytojams, o valstybės rezervo tvarkytojų nurodymai – valstybės rezervo atsakingiesiems saugotojams.

16 straipsnis. Valstybės rezervo koordinatorius

Valstybės rezervo koordinatorius:

1) kiekvienais metais teikia Vyriausybei siūlymus dėl valstybės rezervo lėšų dydžio, materialinių išteklių atsargų nomenklatūros ir kiekio, sukaupimo termino ir valstybės rezervo atsakingųjų saugotojų patvirtinimo;

2) kiekvienais metais teikia Vyriausybei siūlymus dėl valstybės biudžeto asignavimų ir kitų valstybės lėšų skyrimo valstybės rezervui sudaryti, kaupti ir tvarkyti;

3) derina valstybės rezervo tvarkytojų teikiamus dokumentus, reglamentuojančius jų veiklos sričiai priklausančio valstybės rezervo atsargų sudarymą, kaupimą ir tvarkymą.

17 straipsnis. Valstybės rezervo tvarkytojas

1. Valstybės rezervo tvarkytojas:

1) teikia valstybės rezervo koordinatoriui siūlymus dėl valstybės rezervo materialinių išteklių atsargų nomenklatūros, kiekio, sukaupimo termino, valstybės rezervo atsakingųjų saugotojų nustatymo;

2) teikia valstybės rezervo koordinatoriui siūlymus dėl valstybės biudžeto lėšų poreikio valstybės rezervui kaupti ir tvarkyti;

3) suderinęs su valstybės rezervo koordinatoriumi, pagal priskirtą kuravimo sritį teikia Vyriausybei siūlymus dėl valstybės rezervo kaupimo užduočių pakeitimo ir teisės aktų, susijusių su valstybės rezervo tvarkymu, projektus;

4) Buhalterinės apskaitos įstatymo nustatyta tvarka organizuoja valstybės rezervo materialinių išteklių atsargų apskaitą;

5) sudaro pasaugos sutartis su valstybės rezervo atsakingaisiais saugotojais;

6) pagal pirkimo dokumentus moka už pirktas valstybės rezervo materialinių išteklių atsargas;

7) Vyriausybės nustatyta tvarka priima sprendimus nurašyti valstybės rezervo materialinių išteklių atsargas;

8) suderinęs su valstybės rezervo koordinatoriumi, teikia Vyriausybei siūlymus nurašyti valstybės rezervo materialinių išteklių atsargų trūkumus ir nuostolius, viršijančius natūralios netekties normas, jeigu šių trūkumų ir nuostolių atlyginimo neįmanoma išieškoti iš asmenų, atsakingų už minėtų trūkumų ir nuostolių susidarymą;

9) organizuoja ir kontroliuoja valstybės rezervo materialinių išteklių atsargų atnaujinimą, keitimą, atkūrimą bei sunaikinimą ir tikrina valstybės rezervo materialinių išteklių atsargų saugojimo sąlygas;

10) organizuoja valstybės rezerve saugomų materialinių išteklių atsargų darbinės būklės periodinius tikrinimus;

11) naudoja su valstybės rezervo tvarkymu ir administravimu susijusias valstybės rezervo materialinių išteklių atsargas ir kontroliuoja jų naudojimą.

2. Valstybės rezervo tvarkytojas turi teisę kreiptis į kitas kompetentingas institucijas, kad jos atliktų valstybės rezervo materialinių išteklių atsargų tikrinimus.

3. Valstybės rezervo tvarkytojas turi teisę perduoti šio straipsnio 1 dalies 4, 6, 9, 10, 11 punktuose nustatytas valstybės rezervo tvarkytojo funkcijas valstybės rezervo atsakingiesiems saugotojams.

18 straipsnis. Valstybės rezervo atsakingasis saugotojas

1. Valstybės rezervo atsakingasis saugotojas:

1) Buhalterinės apskaitos įstatymo nustatyta tvarka traukia į apskaitą saugomas valstybės rezervo materialinių išteklių atsargas;

2) vadovaudamasis Civilinio kodekso nuostatomis ir sudarytoje pasaugos sutartyje nustatytais įsipareigojimais, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka inventorizuoja saugomas valstybės rezervo materialinių išteklių atsargas ir informuoja rezervo tvarkytoją apie inventorizacijos rezultatus;

3) užtikrina tinkamą valstybės rezervo materialinių išteklių atsargų saugojimą, jų tinkamos kokybės išlaikymą;

4) kontroliuoja, ar saugomos valstybės rezervo materialinių išteklių atsargos atitinka Lietuvos Respublikoje nustatytus saugos ir nekenksmingumo sveikatai bei aplinkai reikalavimus;

5) palaiko valstybės rezervui priklausančių saugomų materialinių išteklių atsargų darbinę būklę;

6) užtikrina, kad valstybės rezervo naudojimo metu saugomos valstybės rezervo materialinių išteklių atsargos būtų laiku perduotos Vyriausybės nustatytiems subjektams.

2. Valstybės rezervo atsakingojo saugotojo, saugančio valstybės rezervo materialinių išteklių atsargas, įsipareigojimai ir atsakomybė nustatomi valstybės rezervo tvarkytojo ir valstybės rezervo atsakingojo saugotojo sudarytoje pasaugos sutartyje.

3. Valstybės rezervo atsakingasis saugotojas, nepažeisdamas pasaugos sutartyje nustatytų sąlygų, valstybės rezervo tvarkytojo leidimu gali sudaryti pasaugos sutartis su kitomis įmonėmis dėl valstybės rezervo materialinių išteklių atsargų saugojimo.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

19 straipsnis. Atsakomybė už šio įstatymo reikalavimų pažeidimus

1. Šio įstatymo reikalavimus pažeidę asmenys atsako šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

2. Materialinių išteklių pardavėjų atsakomybė už tai, kad valstybės nuosavybėn parduodami materialiniai ištekliai, skirti valstybės rezervo materialinių išteklių atsargoms sudaryti, neatitinka šio įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, šalių susitarimu nustatoma vadovaujantis Civiliniu kodeksu valstybės rezervo tvarkytojo ir pardavėjo sudaromose pirkimo–pardavimo sutartyse. Sudarant šias sutartis, būtina laikytis sąlygos, kad pardavėjas atlygina materialinių išteklių, neatitinkančių šio įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, keitimo išlaidas ir sumoka ne mažiau kaip 5 procentų neatitinkančių reikalavimų materialinių išteklių pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytos vertės dydžio baudą.“

2 straipsnis. Pasiūlymai Lietuvos Respublikos Vyriausybei, kitoms valstybės institucijoms ir įstaigoms

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, kitos valstybės institucijos ir įstaigos iki 2012 m. gruodžio 31 d. parengia ir patvirtina šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

Šis įstatymas, išskyrus 2 straipsnį, įsigalioja 2013 m. sausio 1 d.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTĖ                                                    DALIA GRYBAUSKAITĖ