LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTERIJA
Į S A K Y M A S
DĖL PEDAGOGŲ ATESTACIJOS NUOSTATŲ
1998 m. vasario 19 d. Nr. 331
Vilnius
PATVIRTINTA
Švietimo ir mokslo ministerijos
1998 02 19 įsakymu Nr. 331
Pedagogų atestacijos NUOSTATAI
BENDROJI DALIS
1. Pedagogų atestacija (toliau tekste – atestacija)- valstybinių, savivaldybių ir nevalstybinių švietimo įstaigų pedagogų (išskyrus aukštųjų, aukštesniųjų mokyklų dėstytojus bei profesinių mokyklų profesijos mokytojus) teorinio pasirengimo, praktinės veiklos įvertinimas ir kvalifikacinės kategorijos suteikimas.
2. Atestaciją įteisina Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas, ją reglamentuoja šie Nuostatai, Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo sistemos ir švietimo įstaigų nuostatai.
3. Pedagogų atestacijos nuostatus, jų pakeitimus ir papildymus, Kolegijai aprobavus, tvirtina Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras.
TIKSLAI IR PRINCIPAI
5. Atestacijos tikslai:
5.1. Skatinti pedagogą tapti kūrybiškesniam ir tobulinti savo gebėjimus, nenutrūkstamai modernizuoti ugdymo turinį ir metodus.
6. Atestacijos principai:
6.1. Visuotinumas. Kiekvienas valstybinės, savivaldybės ar nevalstybinės švietimo įstaigos mokytojas, auklėtojas, papildomojo ugdymo pedagogas, logopedas, specialusis pedagogas, surdopedagogas, tiflopedagogas privalo atestuotis.
6.2. Tęstinumas. Pedagogo profesinis tobulinimasis ir atestavimasis – nenutrūkstamas procesas. Pedagogas reguliariai atestuojasi Nuostatuose numatytais atvejais.
6.3. Pasirenkamumas. Pedagogas Nuostatuose numatyta tvarka gali pasirinkti atestavimosi laiką, kvalifikacijos tobulinimo institucijas, kvalifikacijos tobulinimo programas, kokios kvalifikacinės kategorijos sieks ir pagal kelias pedagoginio darbo sritis (dėstomuosius dalykus) atestuosis.
KVALIFIKACINĖS KATEGORIJOS IR KVALIFIKACINIAI REIKALAVIMAI
7. Nustatytos keturios pedagogų kvalifikacinės kategorijos:
7.1. Mokytojo, auklėtojo, ikimokyklinio ugdymo auklėtojo, papildomojo ugdymo pedagogo, logopedo, specialiojo pedagogo (specialiojo pedagogo, surdopedagogo, tiflopedagogo) (toliau tekste – MOKYTOJO). Kvalifikacinę kategoriją gali įgyti aukštųjų, aukštesniųjų, specialiųjų vidurinių mokyklų absolventai.
7.1.1. Pedagogai, turintys pedagoginę – psichologinę kvalifikaciją, mokytojo kvalifikacinę kategoriją gali įgyti per pirmuosius darbo metus, bet ne anksčiau kaip po pusės metų nuo pedagoginio darbo pradžios.
7.2. Vyresnysis mokytojas, vyresnysis auklėtojas, vyresnysis ikimokyklinio ugdymo auklėtojas, vyresnysis papildomojo ugdymo pedagogas, vyresnysis logopedas, vyresnysis specialusis pedagogas (vyresnysis specialusis pedagogas, vyresnysis surdopedagogas, vyresnysis tiflopedagogas) (toliau tekste – VYRESNYSIS MOKYTOJAS).
Ši kategorija gali būti suteikiama arba patvirtinama pedagogui, kuris turi aukštąjį, aukštesnįjį ar specialųjį vidurinį išsilavinimą, atitinkantį pedagoginio darbo pobūdį bei pedagoginę-psichologinę kvalifikaciją ir ne mažesnę kaip 4 metų pedagoginio atestuojamosios srities darbo praktiką. Specialusis pedagogas privalo turėti aukštąjį specialųjį išsilavinimą, mokomojo dalyko aukštąjį išsilavinimą arba aukštąjį pedagoginį išsilavinimą ir būti baigęs tęstinius 2 metų specialiuosius kursus. Specialusis pedagogas, dirbantis bendrojo lavinimo švietimo įstaigoje su integruotais specialiųjų poreikių vaikais, privalo turėti ne mažesnį kaip 2 metų darbo atitinkamo tipo specialiojoje mokykloje stažą ir ne mažesnį kaip 2 metų darbo bendrojo lavinimo švietimo įstaigoje stažą arba ne mažesnę kaip 4 metų pedagoginio darbo su integruotais specialiųjų poreikių vaikais praktiką.
7.3. Mokytojas metodininkas, auklėtojas metodininkas, ikimokyklinio ugdymo auklėtojas metodininkas, papildomojo ugdymo pedagogas metodininkas, logopedas metodininkas, specialusis pedagogas metodininkas (specialusis pedagogas metodininkas, surdopedagogas metodininkas, tiflopedagogas metodininkas) (toliau tekste – MOKYTOJAS METODININKAS).
Ši kategorija gali būti suteikiama arba patvirtinama pedagogui, kuris turi aukštąjį išsilavinimą, atitinkantį pedagoginio darbo pobūdį bei pedagoginę-psichologinę kvalifikaciją ir ne mažesnę kaip 6 metų atestuojamosios srities pedagoginio darbo praktiką. Specialusis pedagogas, neturintis aukštojo specialiojo išsilavinimo, turi būti baigęs tęstinius 2 metų specialiuosius kursus. Specialusis pedagogas, dirbantis su integruotais specialiųjų poreikių vaikais bendrojo lavinimo švietimo įstaigoje, privalo turėti ne mažesnį kaip 6 metų darbo su specialiųjų poreikių vaikais praktiką.
7.4. Mokytojas ekspertas, auklėtojas ekspertas, ikimokyklinio ugdymo auklėtojas ekspertas, papildomojo ugdymo pedagogas ekspertas, logopedas ekspertas, specialusis pedagogas ekspertas (specialusis pedagogas ekspertas, surdopedagogas ekspertas, tiflopedagogas ekspertas) (toliau tekste – MOKYTOJAS EKSPERTAS).
Ši kategorija gali būti suteikiama arba patvirtinama pedagogui, kuris turi aukštąjį išsilavinimą, atitinkantį pedagoginio darbo pobūdį bei pedagoginę-psichologinę kvalifikaciją, ir didesnę kaip 6 metų atestuojamosios srities pedagoginio darbo praktiką. Specialusis pedagogas privalo turėti aukštąjį specialųjį išsilavinimą ir 6 metų pedagoginio darbo su specialiųjų poreikių vaikais praktiką. Specialusis pedagogas, dirbantis su integruotais specialiųjų poreikių vaikais bendrojo lavinimo švietimo įstaigoje, privalo turėti ne mažesnę kaip 6 metų pedagoginio darbo su specialiųjų poreikių vaikais praktiką.
PASIRENGIMAS ATESTACIJAI
8. Ruošdamasis atestacijai, pedagogas vykdo pareigas, kurias nustato Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas ir atitinkamos švietimo įstaigos veiklos nuostatai, ir pildo siekiamos įgyti kvalifikacinės kategorijos reikalavimus (1-2 priedai).
9. Nelietuvišką mokyklą baigęs pedagogas turi turėti antrą valstybinės kalbos mokėjimo kvalifikacinę kategoriją.
10. Pedagogas, kuris pirmą kartą atestuojasi ir siekia įgyti aukštesnę nei mokytojo kvalifikacinę kategoriją, turi išlaikyti 3 bendrąsias įskaitas: šiuolaikinės pedagoginės psichologijos pagrindų, pedagoginės minties ir Lietuvos švietimo raidos, kalbos kultūros (švietimo įstaigoje dėstoma kalba), bei specialybės dalyko ir mokymo metodikų naujovių (specialusis pedagogas – papildomai specialiosios psichologijos) įskaitą. Pedagogui įskaitomos bendrosios įskaitos, jei jis baigė pedagogines neakivaizdines ar perkvalifikavimo studijas per paskutinius penkerius metus. Įskaitoms pedagogas gali ruoštis savarankiškai arba lankydamas atestacijai skirtus seminarus, organizuojamus pedagogų kvalifikacijos tobulinimo institucijose (Lietuvos pedagogų kvalifikacijos institute (toliau – LPKI), aukštosiose mokyklose, mokytojų švietimo centruose ir kt.) pagal kvalifikacinių komisijų prie LPKI patvirtintas programas.
11. Atestuotas pedagogas turi nuolat tobulinti savo dalykinę ir metodinę kvalifikaciją, dalyvaudamas pedagogų kvalifikacijos institucijų tobulinimo kursuose ir seminaruose ne mažiau kaip 15 dienų per 5 metus bei skleisdamas savo pedagoginio darbo patirtį, ir atitikti įgytos kvalifikacinės kategorijos reikalavimus.
Pedagogas pakartotinai atestuojasi šiais atvejais:
• nustačius, kad pedagogo teorinis pasirengimas, metodinė ir praktinė veikla neatitinka kvalifikacinės kategorijos reikalavimų, švietimo įstaigos vadovas, aptaręs su metodine taryba ar metodiniu būreliu, jei jų nėra – su pedagogų taryba, siūlo pedagogui pakartotinai atestuotis;
• jei pedagogo kvalifikacinė kategorija neatitinka turimos specialybės arba pedagogas neturi pedagoginės – psichologinės kvalifikacijos, jis privalo atestuotis kas penkeri metai, tačiau ne daugiau kaip du kartus;
• jei pedagogui pasiūlo atestuotis švietimo įstaigos veiklą prižiūrinčios institucijos, nustačiusios, kad jo veikla neatitinka suteiktos kvalifikacinės kategorijos reikalavimų;
• jei pedagogas pastaruosius 5 metus nedirbo pagal turimą kvalifikacinę kategoriją, išskyrus atvejus, kai eitos pareigos buvo renkamos ar prilygintos pedagoginiam darbui;
• jei pats pedagogas pageidauja įgyti aukštesnę kvalifikacinę kategoriją.
ATESTACIJOS IR KVALIFIKACIJOS KOMISIJOS
12. Pedagogų atestacijai organizuoti sudaromos šios komisijos: švietimo įstaigų pedagogų atestacijos komisijos ir kvalifikacijos komisijos prie LPKI. Bendruosius komisijų nuostatus tvirtina švietimo ir mokslo ministras.
13. Švietimo įstaigos pedagogų atestacijos komisiją sudaro 7 – 9 nariai. Atstovus į komisiją slaptu balsavimu balsų dauguma renka: švietimo įstaigos taryba du tėvus, kai komisijoje yra 7 nariai, 3 – kai 9 nariai, pedagogų taryba 3 – 4 atestuotus pedagogus ir vieną iš įstaigos vadovų (vadovą arba jo pavaduotoją ugdymui). Vienas komisijos narys yra švietimo įstaigos steigėjo deleguotas specialistas. Komisijos pirmininkas yra pedagogų išrinktas švietimo įstaigos vadovas. Pedagogų atestacijos komisijos sudėtis tvirtinama švietimo įstaigos steigėjo įsakymu. Komisija perrenkama kas treji metai.
14. Švietimo įstaigos pedagogų atestacijos komisijos posėdyje dalyvauja atestuojamas pedagogas, jo praktinio darbo ekspertai, gali dalyvauti atitinkamos kvalifikacijos komisijos nariai. Stebėtojų teisėmis gali dalyvauti švietimo įstaigos savivaldos institucijų ir pedagogų profesinės sąjungos įgalioti atstovai. Atestuojant prie bazinės švietimo įstaigos priskirtus mažakomplekčių švietimo įstaigų pedagogus, komisijos narių teisėmis posėdyje dalyvauja atestuojamojo pedagogo įstaigos vadovas ir švietimo įstaigos tarybos arba tėvų komiteto pirmininkas.
15. Švietimo įstaigos pedagogų atestacijos komisija:
15.3. Peržiūri, ar pedagogas atitinka visus siekiamai įgyti kategorijai keliamus reikalavimus, suteikia kategoriją ir išrašo atestacijos pažymėjimą.
15.4. Gavusi motyvuotą pedagogo prašymą (liga, ilgalaikė stažuotė ir kt.), gali jam atidėti pedagogų perspektyvinėje atestacijos programoje numatytą atestacijos laiką.
15.6. Suderinusi su švietimo įstaigos steigėju, tvirtina švietimo įstaigos pedagogų atestavimosi perspektyvinę programą penkerių metų laikotarpiui.
16. Kvalifikacijos komisijų sudėtį tvirtina švietimo ir mokslo ministras Švietimo ir mokslo ministerijos dalykų ekspertų komisijų teikimu. Jų sudėtis kas dveji metai atnaujinama vienu trečdaliu narių.
17. Kvalifikacijos komisijos:
17.1. Vadovaudamosi Kvalifikacijos komisijų nuostatais ir atsižvelgdamos į Lietuvos švietimo koncepcijos nuostatas, valstybinę švietimo politiką reglamentuojančius dokumentus, pasaulines švietimo raidos tendencijas, pedagogų poreikius, nustato teorinių įskaitų turinį (pirmą kartą besiatestuojantiems), vertinimo kriterijus ir metodus, įskaitų laikymo tvarką.
17.2. Atitinkamų kvalifikacijos komisijų nariai arba komisijų patvirtinti aukštos kvalifikacijos pedagogai, aukštųjų mokyklų dėstytojai – konsultantai vertina pirmą kartą besiatestuojančių pedagogų teorinį pasirengimą ir pasirašo įskaitas.
17.3. Rekomenduoja švietimo įstaigų pedagogų atestacijos komisijoms išimties tvarka atestuoti pedagogus (žr. 27 p.).
KVALIFIKACINIŲ KATEGORIJŲ SUTEIKIMAS IR PATVIRTINIMAS
19. Visi pedagogai, savo pedagoginį darbą pradėję iki 1994 12 01, pageidaujamu laiku iki 2000 metų privalo pirmą kartą atestuotis. Pedagogui atestuojantis pirmą kartą, vertinami jo paskutinių 0,5 – 6 metų praktinės veiklos rezultatai ir teorinis pasirengimas dirbti reformuojamoje švietimo sistemoje. Pedagogas pakartotinai atestuojasi ne anksčiau kaip po trijų metų po paskutinės atestacijos. Pedagogas, įgijęs mokytojo kvalifikacinę kategoriją iki 1997 01 01 ir įvykdęs vyresniojo mokytojo kvalifikacinius reikalavimus, gali atestuotis šiai kategorijai, nepraėjus 3 metams po pirminės atestacijos. Pakartotinai atestuojantis prioritetine tvarka atestuotiems pedagogams penkerių metų laikotarpis skaičiuojamas nuo bendrosios atestacijos pradžios (1994 12 01).
Į penkerių metų atestacijos laikotarpį neįskaitomos nėštumo ir gimdymo bei vaiko priežiūros atostogos.
20. Pedagogui, neįgijusiam ar nepatvirtinusiam mokytojo ar aukštesnės kvalifikacinės kategorijos, darbo užmokestis mokamas kaip neatestuotam.
21. Pedagogas švietimo įstaigos pedagogų atestacijos komisijai pateikia savo pedagoginių gebėjimų vertinimo anketą (1 priedas, I forma), pedagogo atestacijos anketą (1 priedas, V forma), kvalifikacijos įskaitų pažymėjimą ir kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimus (pakartotinai atestuojantis), metodinių darbų sąrašą, patvirtintą jo darbą kuruojančio švietimo įstaigos vadovo ar jo pavaduotojo, aptartą su metodine taryba ar būreliu, jei jų nėra – su pedagogų taryba (2 priedo 1 ar 2 ir 3 lentelės).
Pedagogas, pretenduojantis įgyti ar patvirtinti mokytojo metodininko kvalifikacinę kategoriją, papildomai pateikia miesto, rajono, apskrities ar zonos atitinkamo dalyko pedagogų metodinio būrelio, jei jo nėra, – savivaldybės specialisto, kuruojančio dalyką, rekomendaciją (savivaldybių švietimo įstaigų pedagogams) arba apskrities specialisto, kuruojančio dalyką, rekomendaciją (valstybinių ir nevalstybinių švietimo įstaigų pedagogams) šiai kategorijai įgyti; pretenduojantis įgyti eksperto kategoriją – Švietimo ir mokslo ministerijos atitinkamo dalyko ekspertų komisijos rekomendaciją. Papildomą rekomendaciją prie šių rekomendacijų metodininko ir eksperto kvalifikacinėms kategorijoms įgyti gali pateikti atitinkama kvalifikacinė komisija prie Lietuvos pedagogų kvalifikacijos instituto.
22. Švietimo įstaigos vadovas arba vadovo pavaduotojas (prireikus kviečiamas ne žemesnę kvalifikacinę kategoriją turintis pedagogas ar metodinio būrelio vadovas) nuolat stebi ir tiria pedagogo praktinę veiklą ir ugdymo rezultatus, pildo pedagogo praktinės veiklos įvertinimo pažymą (1 priedas, VI forma), kurią aptaria su švietimo įstaigos metodinio būrelio pedagogais ar metodine taryba, jei jų nėra, su pedagogų taryba ir pateikia švietimo įstaigos pedagogų atestacijos komisijai.
Pedagogui keičiant darbovietę, jam prašant, švietimo įstaigos vadovas išduoda praktinės veiklos įvertinimo pažymą už atestuojamąjį laikotarpį (1 priedo VI forma).
23. Mažakomplekčių švietimo įstaigų, kuriose dirba mažiau nei 10 pedagogų, jų praktinę veiklą vertina vadovas kartu su bazinės švietimo įstaigos deleguotu ne žemesnės kvalifikacinės kategorijos atitinkamo dalyko pedagogu. Jiems kvalifikacinę kategoriją suteikia bazinės švietimo įstaigos pedagogų atestacijos komisija.
24. Nustatant, ar pretendento praktinis darbas atitinka mokytojo metodininko, mokytojo eksperto kvalifikacinę kategoriją, dalyvauja savivaldybės administracijos švietimo padalinio, valstybinėms ir nevalstybinėms švietimo įstaigoms – apskrities viršininko administracijos švietimo padalinio deleguotas atitinkamo dalyko specialistas, turintis ne žemesnę kaip pretenduojamą kategoriją. Praktinio darbo vertinimo pažymos (2 priedas) VI formą pildo abu vertintojai.
25. Švietimo įstaigos pedagogų atestacijos komisija slaptu balsavimu balsų dauguma priima nutarimą dėl kvalifikacinės kategorijos suteikimo ir teikia jį tvirtinti švietimo įstaigos steigėjui (savivaldybės, apskrities administracijos švietimo skyriui ir kt.). Steigėjui ne vėliau kaip per dvi savaites patvirtinus nutarimą, švietimo įstaigos pedagogų atestacijos komisijos sekretorius išduoda Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtinto pavyzdžio atestacijos pažymėjimą. Komisija, suteikusi pedagogui žemesnę kvalifikacinę kategoriją negu pretenduojama, raštu argumentuoja tokį sprendimą. Steigėjas, nepatvirtinęs nutarimo dėl kvalifikacinės kategorijos suteikimo, raštu argumentuoja ir grąžina jį švietimo įstaigos pedagogų atestacijos komisijai papildomai svarstyti. Neradus priimtino sprendimo, švietimo įstaigos pedagogų atestacijos komisija ir švietimo įstaigos steigėjas gali pateikti apeliaciją kvalifikacijos komisijai prie LPKI.
26. Pedagogas, turintis profesoriaus ar docento pedagoginį mokslo vardą arba daktaro ar habilituoto daktaro mokslo laipsnį, pirmą kartą gali atestuotis norimai kvalifikacinei kategorijai, o magistras – vyresniojo mokytojo kvalifikacinei kategorijai po vienerių metų pedagoginio darbo praktikos švietimo įstaigoje ir gavęs praktinio darbo įvertinimą.
27. Pedagogas, neturintis kvalifikacinei kategorijai reikalingo išsilavinimo, pedagoginės – psichologinės kvalifikacijos ar reikiamos specialybės, tačiau vykdantis kitus pretenduojamos kategorijos reikalavimus, išimties tvarka, švietimo įstaigos steigėjui pritarus, gali įgyti arba pakartotinai atestuodamasis patvirtinti ne aukštesnę kaip vyresniojo mokytojo kvalifikacinę kategoriją. Išimtis netaikoma bendrąjį vidurinį išsilavinimą turintiems pedagogams. Pedagogas, įgijęs aukštąjį išsilavinimą, bet neturintis reikiamos specialybės ar pedagoginės-psichologinės kvalifikacijos, tačiau vykdantis kitus pretenduojamos kategorijos reikalavimus, išimties tvarka, atitinkamai kvalifikacijos komisijai prie LPKI pritarus, gali įgyti arba patvirtinti mokytojo metodininko ar mokytojo eksperto kvalifikacinę kategoriją.
28. Pedagogas, dėstantis kelis dalykus arba turintis kelias pedagogines pareigas, gali pasirinkti, iš kurių dalykų (sričių) pageidauja atestuotis. Jei pedagogas pirmą kartą atestuojasi iš antro ar trečio dėstomojo dalyko, jis papildomai laiko specialybės dalyko ir mokymo metodikų naujovių įskaitą, jei pakartotinai – ne mažiau kaip 10 dienų per penkerius metus tobulina savo kvalifikaciją kursuose ir seminaruose.
29. Specialusis pedagogas, turintis aukštąjį išsilavinimą, pedagoginę – psichologinę kvalifikaciją ir didesnį nei 8 metų stažą specialiojoje mokykloje, bet neturintis specialiojo pedagogo specialybės, gali atestuotis ne aukštesnei kaip vyresniojo specialiojo pedagogo kategorijai, jei atitinka kitus šios kategorijos kvalifikacijos reikalavimus.
30. Suteikiant kvalifikacinę kategoriją specialiajam pedagogui dalykininkui arba auklėtojui, mokomasis dalykas arba auklėtojo kvalifikacija nenurodoma. Atestuotam specialiajam pedagogui, tiflopedagogui, surdopedagogui, logopedui, dėstančiam specialiuosius dalykus arba dirbančiam su lavinamosiomis klasėmis bei su integruotai ugdomais specialių poreikių vaikais bendrojo lavinimo mokykloje, įgyta kvalifikacinė kategorija išlieka.
31. Darbų, muzikos, dailės ir kūno kultūros mokytojai, turintys atitinkamą aukštąjį arba aukštesnįjį išsilavinimą, pedagoginę – psichologinę kvalifikaciją ir didesnę kaip 6 metų pedagoginio darbo praktiką specialiojoje (sutrikusio intelekto vaikų) mokykloje, gali atestuotis pagal specialybę specialiojo pedagogo metodininko kvalifikacinei kategorijai, jei atitinka kitus šios kategorijos kvalifikacinius reikalavimus.
32. Suteikiant arba patvirtinant neformaliojo papildomojo ugdymo pedagogų kvalifikacines kategorijas, nurodomos specializacijos. Jas nustato atitinkamos kvalifikacinės komisijos prie LPKI, tvirtina švietimo ir mokslo ministras.
33. Pedagogui, įgijusiam aukštesniosios mokyklos dėstytojo kategoriją ir turinčiam atitinkamo dalyko pamokų bendrojo lavinimo ar profesinėje mokykloje, atlyginimas mokamas kaip vyresniajam mokytojui, vyresniojo dėstytojo kategoriją – kaip mokytojui metodininkui, o dėstytojo eksperto kategoriją – kaip mokytojui ekspertui.
34. Pedagogui darbo užmokesčio priedas už įgytą kvalifikacinę kategoriją skaičiuojamas už tų dalykų pamokas, papildomojo ugdymo valandas ar pedagogines pareigas, iš kurių yra atestuotas, dirbant bet kurioje bendrojo lavinimo (taip pat ir profesinės bei aukštesniosios mokyklos bendrojo lavinimo skyriuje) ar neformaliojo papildomojo ugdymo įstaigoje. Darbo užmokesčio priedas už kvalifikacinę kategoriją taip pat mokamas:
• pradinių klasių moksleivių pailgintos dienos grupės auklėtojui, atestuotam kaip pradinių klasių mokytojui;
• politologijos mokytojui, atestuotam kaip istorijos mokytojui;
• atestuotam muzikos mokytojui dėstant giminingus muzikos dalykus;
• „Gamta ir žmogus“ dalyko mokytojams, atestuotiems kaip chemijos, geografijos, biologijos, fizikos ir astronomijos mokytojams;
• astronomijos mokytojui, atestuotam kaip fizikos mokytojui;
• ekonomikos pagrindų mokytojui, atestuotam kaip geografijos mokytojui;
• atestuotiems vaikų globos namų, internatinių mokyklų, specialiųjų vaikų auklėjimo ir globos namų, kūdikių namų, vaikų sanatorijų, ligoninių, mokyklų bendrabučių, pailgintos dienos grupių auklėtojams, dirbantiems bet kurioje iš šių įstaigų.
APELIACIJŲ TEIKIMO IR ATESTACIJOS PRIEŽIŪROS TVARKA
35. Pedagogas, nesutinkantis su praktinės veiklos įvertinimu, ne vėliau kaip per dvi savaites gali kreiptis į įstaigos pedagogų atestacinę komisiją. Pedagogas, nepatenkintas atestacijos rezultatu, ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo nutarimo patvirtinimo datos gali raštu kreiptis į LPKI Atestacijos organizavimo skyrių.
36. Atitinkama kvalifikacijos komisija prie LPKI kartu su Atestacijos organizavimo skyriumi, peržiūrėjusi dokumentus, išklausiusi įstaigos pedagogų atestacijos komisijos pirmininką ir pedagogą (prireikus – steigėjo atstovą), priima atitinkamą nutarimą dėl apeliacijos. Prireikus komisija per 6 savaites nuo apeliacijos padavimo datos atlieka papildomą pedagogo praktinio darbo tyrimą. Jį atlieka to paties dalyko (specialybės) pedagogų, turinčių kaip pretendento arba aukštesnę kvalifikacinę kategoriją, grupė. Atlikusi tyrimą grupė rašo pažymą, su ja supažindina pedagogą ir pateikia atitinkamai dalykinei kvalifikacijos komisijai. Šios komisijos sprendimas yra galutinis.
37. Apeliacija nagrinėjama ir sprendimas priimamas per 2 mėnesius (neįskaitant vasaros atostogų) nuo jos gavimo datos.
38. Atestaciją organizuoja Švietimo ir mokslo ministerija ir LPKI. Ją prižiūri savivaldybių administracijų švietimo padaliniai, apskričių viršininkų administracijų švietimo padaliniai, Švietimo ir mokslo ministerija, LPKI, vadovaudamiesi Bendraisiais priežiūros ir Valstybinės švietimo inspekcijos nuostatais.
39. Atestaciją prižiūrinčios institucijos, nustačiusios, kad pedagogo praktinė veikla neatitinka suteiktos kvalifikacinės kategorijos, siūlo švietimo įstaigos pedagogų atestacijos komisijai peratestuoti pedagogą. Švietimo įstaigos pedagogų atestacijos komisijai atmetus prašymą, atestaciją prižiūrinčios institucijos gali kreiptis į atitinkamą kvalifikacijos komisiją prie LPKI.
______________
1 priedas
PEDAGOGO PRAKTINIO DARBO VERTINIMO SISTEMA*
Pirma – ketvirta formos – stebėjimo ir profesinio tobulėjimo procesas;
Penkta forma – Pedagogo anketa;
Šešta forma – Pedagogo praktinės veiklos įvertinimo pažyma.
* Parengta pagal Peter Selden „Successful Teaching Evolution Programs“, 1993
(Program presented for Valencia Community College, Orlando, F. I.)
_____________
Pildo pedagogas
I forma
SAVO PEDAGOGINIŲ GEBĖJIMŲ VERTINIMAS
Pedagogo vardas ____________________ Kvalifikacinė kategorija__________________________
Pavardė ___________________________ Stažas_________________________________________
Dalykas (pedagog. veiklos sritis)______________________________________________________
Data_____________________________________________________________________________
5. Kaip vertinate savo įnašą į miesto(rajono), apskrities, šalies savo srities specialistų gyvenimą?
Pildo stebėtojas
ATASKAITA PO STEBĖTOS PAMOKOS (VEIKLOS)
II forma
(geriausiai tinka gebėjimų vertinimo procese)
Pedagogo vardas__________________ Stebėtojo pavardė ___________________________
Pavardė_______________________ Stažas______________________________________
Klasė (grupė)________________ Kategorija______________________________________
Ugdytinių skaičius__________________________ Data_____________________________
Prieš kelias dienas iki stebimos pamokos (veiklos) stebėtojas turėtų susitikti su pedagogu ir aptarti šį klausimyną. Pedagogas turėtų paaiškinti stebėtojui, kokius kels ugdymo tikslus, kokius naudos metodus. Po stebėtos pamokos (veiklos) stebėtojas ir pedagogas turėtų vėl susitikti, aptarti stebėtą pamoką ir padaryti išvadas.
2. Įvertinkite pamoką, veiklą (problemų reikšmingumą, medžiagos gausumą ir pagrįstumą, dėstymo išsamumą ir detalumą).
Pedagogo gebėjimų aptarimas švietimo įstaigos metodiniame būrelyje
III forma
VIZITACIJŲ APIBENDRINIMAS IR VEIKSMŲ PLANAS
(pildoma vertinant gebėjimus prieš galutinį įvertinimą)
Pedagogo vardas ____________________________________________________________
Pavardė ___________________________________________________________________
Stebėtojas ________________________________________ Data ____________________
Pildo stebėtojas
(aprašymas laisva forma)
IV forma
DALINIS PEDAGOGO KOMPETENCIJOS ĮVERTINIMAS
Pedagogo vardas_______________________ Stebėtojo pavardė______________________
Pavardė______________________________ Data_________________________________
Klasė(grupė) _______________________________________________________________
Aprašykite kiekvieną iš šių savybių, pabrėždami stipriuosius pedagogo ypatumus ir tuos įgūdžius, kuriuos reikėtų tobulinti:
V forma
PEDAGOGO ATESTACIJOS ANKETA
| 1. Vardas, pavardė |
|
| 2. Asmens kodas (iš paso) |
|
| 3. Pretenduojama kategorija (nurodyti dalyką) |
|
| 4. Pedagoginio darbo stažas |
|
| 5. Dėstomojo dalyko darbo stažas |
|
| 6. Darbo vieta |
|
| 7. Pareigos |
|
8. Išsilavinimas:
| Mokymo įstaiga |
Specialybė |
Baigimo metai |
Diplomo serija ir Nr. |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 9. Mokslo laipsnis |
10. Pedagoginis mokslo vardas |
|
|
|
|
|
|
11. Darbas švietimo (mokslo) įstaigose per pastaruosius 6 metus:
| Metai |
Įstaiga |
Pareigybė |
Dėstomieji dalykai |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
12. Kvalifikacijos tobulinimas per pastaruosius 5 metus arba įgijus kvalifikacinę kategoriją (pakartotinai atestuojantis):
| Metai |
Institucija |
Kvalifikacijos tobulinimo renginio pavadinimas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
VI forma
PEDAGOGO PRAKTINĖS VEIKLOS ĮVERTINIMO PAŽYMA
(Fiksuoti atsakymai paremti kriterijais, kuriais apibendrinamas galutinis atestacijos įvertinimas)
Vardas, pavardė_____________________________________________________________
Švietimo įstaiga_____________________________________________________________
Dalykas (ped. veiklos sritis)____________________________________________________
Vertintojas(-ai______________________________________________________________
Data______________________________________________________________________
Įvertinimų paaiškinimas
5 – puikiai, 4 – gerai, 3 – vidutiniškai, 2 – žemiau vidurkio, 1 – prastai (vertinant balas apvedamas rutuliuku). Galutinis įvertinimas išvedamas kaip visų balų vidurkis, suapvalintas iki sveiko skaičiaus. Pedagogo praktinė veikla, įvertinta 5 balais, atitinka mokytojo eksperto ir mokytojo metodininko kvalifikacinę kategoriją, 4 – vyresniojo mokytojo, 3 – mokytojo kvalifikacinę kategoriją.
A. MOKYMO KOMPETENCIJA:
| 1. Dalykinė kompetencija |
__________2___________ Būtina papildyti žinias |
________3____________ Vidutinės dalykinės žinios |
4_arba________ 5________ Gerai išmano savo dalyką |
| 2. Kurso turinio organizacija ir turinio planavimas |
1_arba_____2___________ Trūksta kryptingumo, menkas planavimas |
________3____________ Kurso uždaviniai padeda tvarkingai organizuoti turinį |
4__________5___________ Labai geras organizavimas, kruopštus planavimas |
| 3. Pasiruošimas atskirai pamokai (veiklai) |
1_______2_____________ Nepakankamai suplanuota; daug laiko prarasta |
________3____________ Neblogai suplanuoti veiksmai |
4__________5___________ Akivaizdus, puikus planavimas |
| 4. Mokymo įgūdžiai, gebėjimas sudominti mokinius |
1_______2_____________ Pamokos (veikla) neskatina ugdytinių susidomėjimo |
________3____________ Retai kinta mokymo būdas; ugdytinių susidomėjimas vidutinis |
4__________5___________ Nuolat sudomina; skatina norą mokytis |
| 5. Individualizuotas mokymas |
1_______2_____________ Tam tikri veiksmai, suplanuoti visiems ugdytiniams |
________3____________ Yra požymių, rodančių, jog atsižvelgiama į ugdytinių lygio skirtumus |
4___________5__________ Ugdytiniai dirba savo tempu, prižiūrimi pedagogo. Akivaizdžios žinių praplėtimo bei gilinimo pastangos |
| 6. Ugdytinių |
1_______2_____________ Diskusijos vangios ir betikslės; menkas ugdytinių dalyvavimas; prastas ryšys tarp ugdytinių ir pedagogo |
________3____________ Klausimai dažniausiai šabloniški; pedagogo ir ugdytinių santykiai vidutiniškai geri |
__________5____________ kūrybiški klausimai; įdomios diskusijos; aktyvūs ugdytiniai; puikūs ugdytinių ir pedagogo santykiai |
|
|
|||
| 7. Ugdymosi sąlygos – drausmė |
1_______2_____________ Ugdytiniai nuolat kalbasi; netvarka trukdo pedagogui. Prastos ugdymosi sąlygos |
________3____________ Ugdytiniai apskritai klauso nurodymų; išsiblaškymas retai trukdo mokytis |
__________5____________ ugdytiniai nuolat dirba ir klausosi. Gera mokymosi atmosfera |
| 8. Pamokos (veiklos) tikslų suvokimas |
1_______2_____________ Pateikti skubotai, neaiškiai; kartais nesuprantami ar neapibrėžti |
________3____________ Paprastai adekvatūs ir suprantami |
___________5___________ Ugdytiniai tiksliai suvokia užduotį, žino, ko iš jų tikimasi |
| 9. Mokymo stiliaus originalumas ir kūrybiškumas |
1_______2_____________ Mokymo stilius retai kinta; retai taikomi nauji metodai |
________3____________ Taiko naujus metodus |
____________5__________ Labai kūrybiškas, puikiai įgyvendinamos naujos mokymo idėjos ir savitas stilius |
| 10. Pamokos (veiklos) pabaiga |
1________2____________ Pamoka(veikla) pasibaigia staiga suskambus skambučiui, jokių tęsinio planų |
________3____________ Yra tam tikras ryšys tarp pamokų (veiklos) |
4____________5_________ Ugdytiniai tiksliai suvokia, ko iš jų tikimasi, turi tikslų ateinančiai pamokai (veiklai) |
| 11. Klasės (kabineto) patalpos priežiūra |
1________2____________ Ugdytiniai netausoja ugdymo įstaigos turto; klasė nešvari ir netvarkinga |
________3____________ Ugdymo įstaigos turto, klasės patalpos išvaizda vidutinė |
4___________5__________ Ugdytiniai tausoja ugdymo įstaigos turtą; klasė tvarkinga ir tikslingai naudojama |
| 12 Įvertinimas |
1________2____________ Vertinimas ne visada panaudojamas tikslingai; per mažai vertinimų |
________3____________ Vertinimai bei rezultatai panaudojami vidutiniškai |
4___________5__________ Testai bei kiti kriterijai naudojami labai veiksmingai; rezultatai panaudojami planavimui |
B. PEDAGOGINĖ KOMPETENCIJA:
| 1. Gebėjimas vertinti ir daryti sprendimu s |
1_______2__________ Kartais priima labai nevykusius sprendimus, dėl kurių atsiranda problemų |
________3_________ Spręsdamas problemas, paprastai remiasi logiškais argumentais |
4__________5__________ Sprendimai ir veiksmai teisingi ir tinkami |
| 2. Iniciatyva |
1_______2__________ Vengia papildomų pareigų; minimaliai planuoja pamokoje (veikloje) |
________3_________ Prisiima papildomų pareigų; turi tam tikrų papildomų planų, domisi ugdytiniais |
4__________5_________ I ieško papildomų pareigų; linkęs padėti ugdytiniams individualiai papildomai planuodamas ir organizuodamas pamoką (veiklą) |
| 3. Dokumentacijos tvarkingumas |
1_______2__________ Užrašai, ataskaitos, planai ir žurnalai dažnai netvarkingi |
________3_________ Atsitiktinės klaidos užrašuose, ataskaitose, planuose ir žurnaluose |
4__________5__________ Retai daro klaidų savo užrašuose, ataskaitose, planuose ir žurnaluose |
| 4. Punktualumas |
1_______2__________ Dažnai vėluoja į darbą ar pamoką (veiklą); retai laiku pateikia ataskaitas, vertinimus ir pan.; vėluoja į susirinkimus ir kt. |
________3_________ Retkarčiais pavėluoja į darbą ar pamoką (veiklą); paprastai laikosi ataskaitų pateikimo terminų ir tvarkaraščio |
4__________5__________ Laiku darbe ir pamokoje (veikloje); visuomet laiku pateikia reikiamus dokumentus, atvyksta į susirinkimus |
| 5. Kalbos kultūra |
1_______2__________ Kartais daro gramatinių klaidų; balsas silpnas ir monotoniškas; mokiniai nuobodžiauja |
________3_________ Sakinių daryba gera, balso tonas tinkamas ir malonus |
4__________5__________ Aukšta kalbos kultūra; balsas panaudojamas susidomėjimui didinti |
| 6. Savitvarda, pusiausvyra |
1_______2__________ Pedagogas greitai supyksta, leidžia prasiveržti susierzinimui ir pykčiui |
________3_________ Pedagogas susitvardo, iškilus menkiems incidentams |
4__________5__________ Pedagogas išlieka ramus, esant stresinėms situacijoms |
| 7. Patikimumas |
1_______2__________ Pedagogas kartais neatlieka savo pareigų; reikalinga nuolatinė priežiūra |
________3_________ Pareigas ir užduotis vykdo patikimai |
4__________5__________ Labai gerai susidoroja su pareigomis ir užduotimis |
Kaip seniai vertintojas pažįsta vertinamąjį pedagogą?_____________________________________
____________________________________
__________________ ________________________________
Vertintojo parašas Jo pareigos
__________________ ________________________________
Vertintojo parašas Jo pareigos
Švietimo įstaigos metodinio būrelio susirinkimo, apibendrinusio pedagogo darbą, data.
______________
2 priedas
PEDAGOGŲ KVALIFIKACIJOS TOBULINIMO IR METODINĖS VEIKLOS RODIKLIAI
Dalykinės ir metodinės kvalifikacijos tobulinimas
Įgijus kvalifikacinę kategoriją, pedagogo dalyvavimas pedagogų kvalifikacijos tobulinimo institucijų kursuose įskaitomas:
• pagal dalykinių kvalifikacinių komisijų prie LPKI įvertintas kvalifikacijos tobulinimo programas taškais (1 taškas prilyginamas vienai įskaitomai dienai);
• pagal kvalifikacijos tobulinimo programas, neįvertintas dalykinių kvalifikacijos komisijų prie LPKI taškais, suteikiama tiek įskaitomų dienų, kiek numatyta programoje.
Kiekviena įskaitoma kvalifikacijos tobulinimo diena yra 6 valandų darbo trukmės.
Edukologijos studijos aukštojoje mokykloje pedagogui penkerių metų laikotarpiu įskaitomas kaip kvalifikacijos tobulinimas.
Į kvalifikacijos tobulinimo laiką įskaitoma pedagoginė stažuotė užsienyje (pedagogas pateikia pažymėjimą).
Metodinės veiklos rodikliai
(pirmą kartą besiatestuojantiems ar siekiantiems įgyti aukštesnę kvalifikacinę kategoriją)
| Eil. Nr. |
Kvalifikacinės kategorijos |
Rodiklių skaičius*** |
| 1. |
Ekspertas |
Nr. 1-12 – vienas rodikliai |
| Nr. 13-28 – du rodikliai |
||
| Nr. 29-47 – trys rodikliai |
||
| Nr. 48-51 – trys rodikliai |
||
| 2. |
Metodininkas |
Nr. 13-28 – du rodikliai |
| Nr. 29-47 – trys rodikliai |
||
| Nr. 48-51 – trys rodikliai |
||
| 3. |
Vyresnysis mokytojas |
Nr. 29-47 – trys rodikliai |
| Nr. 48-51 – du rodikliai |
||
| 4. |
Mokytojas |
Nr. 48-51 – trys rodikliai |
Metodinės veiklos rodikliai
(pakartotinai tai pačiai kategorijai besiatestuojantiems pedagogams)
| Eil. Nr. |
Kvalifikacinė kategorija |
Būtinų rodiklių skaičius*** |
| 1. |
Ekspertas |
Nr. 1-28 – du rodikliai Nr. 29-51 – trys rodikliai |
| 2. |
Metodininkas |
Nr. 13-28 – vienas rodiklis |
| Nr. 29-51 – trys rodikliai |
||
| 3. |
Vyresnysis mokytojas |
Nr. 29-51 – trys rodikliai |
| 4. |
Mokytojas |
Nr. 48-51 – du rodikliai |
*Metodiniai darbai, atlikti iki 1997 01 01 ir patvirtinti dokumentais, yra įskaitomi pirmą kartą besiatestuojantiems pedagogams už atestuojamąjį laikotarpį, pakartotinai besiatestuojantiems – už laikotarpį po įgytos kvalifikacinės kategorijos.
**Pedagogas gali pasirinkti metodinės veiklos rodiklius ir atlikti darbus, atitinkančius ir aukštesnės kategorijos reikalavimus.
PEDAGOGAMS REKOMENDUOJAMA METODINĖ VEIKLA
| Rodiklio Nr. |
Metodinės veiklos rodikliai |
| 1. |
Vadovėlis (ŠMM aprobuotas ir naudojamas šalies švietimo įstaigose) |
| 2. |
Ugdymo programa (ŠMM aprobuota ir naudojama šalies švietimo įstaigose) |
| 3. |
Metodinis leidinys (ŠMM aprobuotas ir naudojamas šalies švietimo įstaigose) |
| 4. |
Mokymo priemonė (ŠMM aprobuota ir naudojama šalies švietimo įstaigose) |
| 5. |
Eksperimentas (ŠMM aprobuotas) |
| 6. |
Autorinis tyrimas (ŠMM aprobuotas) |
| 7. |
Pedagogo arba jo mokinio autorinis koncertas, paroda |
| 8. |
Ugdytiniai – tarptautinių olimpiadų, festivalių, konkursų, Lietuvos jaunųjų filologų konkursų, parodų, varžybų laureatai, nugalėtojai, šalies dainų švenčių dalyviai |
| 9. |
Šalies dainų šventės dirigentai, koncertmeisteriai, vertinimo komisijos nariai |
| 10. |
Brandos ir pagrindinės mokyklos baigimo egzaminų medžiagos parengimas ir užduočių banko kūrimas |
| 11. |
Pranešimas tarptautinėje mokslinėje konferencijoje |
| 12. |
Darbas ŠMM ekspertų komisijoje, ŠMM aprobuojamo leidinio recenzavimas |
| 13. |
Vadovavimas pedagogų metodiniam būreliui rajone, mieste ne mažiau kaip vienerius metus |
| 14. |
Vadovavimas šalies, apskrities metodinei, dalykinei pedagogų veiklai |
| 15. |
Darbas LPKI kvalifikacijos komisijoje, švietimo įstaigos pedagogų atestacijos komisijoje |
| 16. |
Pranešimas šalies, apskrities, miesto, rajono mokslinėje-praktinėje konferencijoje, konferencijos tezės |
| 17. |
Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo programos parengimas ir dalyvavimas ją įgyvendinant |
| 18. |
Laimėtas fondų, tarptautinių organizacijų organizuotas projektų konkursas |
| 19. |
Paskaitos kvalifikacijos tobulinimo institucijų pedagogų kursuose ir seminaruose |
| 20. |
Paskaita apskrities, rajono, miesto mokytojams, pranešimas miesto, rajono metodiniame būrelyje ar metodinėje taryboje |
| 21. |
Atvira pamoka, kita organizuota ugdytinių veikla šalies, apskrities, rajono, miesto ir užsienio pedagogams |
| 22. |
Autorinis seminaras |
| 23. |
Mokslinis, metodinis straipsnis, aukštosios mokyklos aprobuojamo leidinio, studentų bei magistrų darbų recenzavimas |
| 24. |
Metodinis arba dalykinis straipsnis, recenzija |
| 25. |
Dalyvavimas vykdant ŠMM, PI aprobuotą mokslinį tyrimą, eksperimentą |
| 26. |
Užduočių parengimas olimpiadoms, konkursams, parodoms, varžyboms ir darbas jų komisijose |
| 27. |
Ugdytiniai – šalies olimpiadų, konkursų, parodų, varžybų, festivalių dalyviai |
| 28. |
Mokomosios – pažintinės ekskursijos ugdytiniams po Lietuvą ir užsienio šalis |
| 29. |
Paties sukurta ir naudojama, švietimo įstaigos vadovo ar ŠMM aprobuota ugdymo programa |
| 30. |
Paties sukurta ir naudojama, švietimo įstaigos vadovo ar steigėjo aprobuota didaktinė medžiaga |
| 31. |
Mokytojo ir jo moksleivių dalyvavimas įvairių fondų organizuojamuose projektuose |
| 32. |
Paties sukurta ir naudojama, švietimo įstaigos vadovo ar steigėjo aprobuota mokymo priemonė (vaizdinė, garsinė, kompiuterinė) |
| 33. |
Vadovavimas švietimo įstaigos metodiniam būreliui, metodinei tarybai ne mažiau kaip vienerius metus |
| 34. |
Darbas švietimo įstaigos pedagogų atestacijos komisijoje arba buvusiose komisijose: Vyriausiojoje pedagogų atestacijos komisijoje, rajono (miesto) pedagogų atestacijos komisijoje – ne trumpiau kaip vienus metus |
| 35. |
Darbas šalies pedagogų dalykinės asociacijos valdyboje ne trumpiau kaip vienerius metus |
| 36. |
Straipsnis pedagogine tema visuomenei |
| 37. |
Pedagogo meninės, techninės kūrybos darbas |
| 38. |
Kraštotyrinės mokomosios medžiagos kaupimas ir sisteminimas |
| 39. |
Mokomosios – pažintinės ekskursijos mokiniams po rajoną, miestą |
| 40. |
Pagalba mažesnę patirtį turinčiam pedagogui |
| 41. |
Vadovavimas studentų praktikai |
| 42. |
Dalyvavimas nustatant, ar kito pedagogo praktinė veikla atitinka kvalifikacinę kategoriją |
| 43. |
Dalyvavimas kuriant švietimo įstaigos organizacijos ir ugdymo turinio kaitos projektus |
| 44. |
Ugdytinių darbų parodos, koncerto, varžybų, konkurso, konferencijos, olimpiados, akcijos, plenero švietimo įstaigoje organizavimas |
| 45. |
Apskrities, zonos, rajono, miesto olimpiadų, festivalių konkursų, parodų, varžybų, čempionato, pirmenybių laureatai, laimėtojai, dainų švenčių dalyviai |
| 46. |
Stažuotė užsienyje pagal specialybę (ne mažiau kaip 1 mėnesį) |
| 47. |
Stažuotė Lietuvoje pagal specialybę (ne mažiau kaip 1 mėnesį) |
| 48. |
Atvira pamoka, veikla švietimo įstaigos pedagogams, studentams |
| 49. |
Švietimo įstaigos pedagogo pamokos, veiklos stebėjimas ir aptarimas |
| 50. |
Pranešimas įstaigos metodiniame būrelyje, metodinėje taryboje |
| 51. |
Paskaita tėvams, visuomenei |
| 52. |
Kita metodinė veikla
|