LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL UŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ IR JŲ SUKĖLĖJŲ, KURIE GALI BŪTI PANAUDOTI KAIP BIOLOGINIS AGENTAS, SĄRAŠO PATVIRTINIMO
2003 m. balandžio 7 d. Nr. V-197
Vilnius
Siekdamas tobulinti užkrečiamųjų ligų epidemiologinės priežiūros, greito atsako ir reagavimo sistemą bei apsaugoti Lietuvos Respublikos gyventojus nuo pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų išplitimo:
1. Tvirtinu Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų, kurie gali būti panaudoti kaip biologinis agentas, sąrašą (pridedama).
2. Pavedu:
2.1. asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų vadovams, įtarus Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų, kurie gali būti panaudoti kaip biologinis agentas, sąraše nurodytas užkrečiamąsias ligas, teikti informaciją Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. 122 „Dėl skubios informacijos apie užkrečiamąsias ligas teikimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 30-1095) nustatyta tvarka;
2.2. Lietuvos AIDS centrui ir Vilniaus visuomenės sveikatos centrui įdiegti Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų, kurie gali būti panaudoti kaip biologinis agentas, sąraše nurodytų ligų sukėlėjų mikrobiologinę diagnostiką bei sudaryti su kitų valstybių mikrobiologijos laboratorijomis bendradarbiavimo sutartis dėl užkrečiamųjų ligų, sukėlėjų, kurių laboratorinę diagnostiką atlikti Lietuvoje nėra galimybės, nustatymo;
2.3. Ekstremalių sveikatai situacijų centrui, sudarant Lietuvos Respublikos valstybės rezervo medicinos materialinių išteklių atsargas, atsižvelgti į Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų, kurie gali būti panaudoti kaip biologinis agentas, sąraše išvardytas užkrečiamąsias ligas ir jų sukėlėjus;
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos
ministro 2003 m. balandžio 7 d. įsakymu
Nr. V-197
Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų, kurie gali būti panaudoti kaip biologinis agentas, sąrašas
Liga |
Sukėlėjas
|
A kategorija |
|
1. Raupai |
Variola major |
2. Beždžionių raupai |
Orthopoxviruse |
3. Juodligė |
Bacillus anthracis |
4. Maras |
Yersinia pestis |
5. Botulizmas |
Clostridium botulinum |
6. Tuliaremija |
Francisella tularensis |
7. Virusinės hemoraginės karštligės |
Ebola virusas, Lassa virusas, Marburgo virusas, Junin virusas, Krymo-Kongo hemoraginės karštligės virusas, Machupo virusas |
B kategorija |
|
8. Ku karštligė |
Coxiella burnetti |
9. Bruceliozė |
Brucella spp. |
10. Įnosės |
Burkholderia mallei (Pseudomonas mallei) |
11. Melioidozė |
Burkholderia pseudomallei (Pseudomonas pseudomallei) |
12. Encefalitai |
Rytų arklių encefalito virusas, Venesuelos arklių encefalito virusas, Vakarų arklių encefalito virusas |
13. Epideminė šiltinė |
Rickettsia prowazekii |
14. Toksinis sindromas |
Toksinai (pvz., Ricin, stafilokokinis enterotoksinas B, staphylococcus aureus toksinas, Clostridium perfringens toksinas) |
15. Psitakozė |
Chlamydia psittaci |
16. Per maistą plintančios ligos |
(pvz., Salmonella spp., Escherichia coli O157:H7) |
17. Per vandenį plintančios ligos |
(pvz., Vibrio cholerae, Cryptosporidium parvum, Shigella dysenteriae) |
C kategorija
|
|
18. Hantavirusų sukeltos ligos |
Hantavirusai (Hantaan, Sin Nombre, Seoul, Dobrava, Puumala) |
19. Erkinis encefalitas |
Rusijos pavasario–vasaros virusas, Kyasanur miškų virusas, Louping III virusas |
20. Erkių pernešama hemoraginė karštligė |
Erkių pernešamas hemoraginės karštligės virusas |
21. Geltonoji karštligė |
Geltonosios karštligės virusas |
KITOS LIGOS |
|
22. Chikungunya karštligė |
Chikungunya karštligės virusas |
23. Denge karštligė |
Dengė karštligės virusas |
24. Limfocitinis choriomeningitas |
Limfocitinio choriomeningito virusas |
25. Rift Valley karštligė |
Rift Valley karštligės virusas |
26. Japoniškas encefalitas |
Japoniško encefalito virusas |
27. Riketsijų sukeltos ligos |
Rickettsia rickettsii, Bartonella quintana, Rochalimea quintana, Rickettsia quintana |
28. Toksinai |
Ricin, Conotoxin, Saxitoxin, Shiga toksinas, Tetrodotoxin, Verotoxin, Microcystin (Cyanginosin), Aflatoxins |
______________