LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL LIETUVOS BENDROJO LAVINIMO MOKYKLOS EGZAMINŲ IR DIAGNOSTINIO TESTAVIMO PLĖTROS GAIRIŲ
1999 m. rugpjūčio 31 d. Nr. 987
Vilnius
1. Tvirtinu Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos egzaminų ir diagnostinio testavimo plėtros gaires (priedas).
2. Egzaminų centrą (A. Zabulionis) įpareigoju:
2.1. iki 1999 10 01 parengti 1999–2000 mokslo metų Lietuvos vidurinės bendrojo lavinimo mokyklos brandos bei pagrindinės dešimtmetės mokyklos baigiamųjų egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarką;
3. Pavedu Mokslo ir studijų departamento prie Švietimo ir mokslo ministerijos Studijų skyriui (R. Vaitkus) iki 1999 11 01 apibendrinti ir paskelbti Lietuvos aukštųjų mokyklų nustatytus kiekvienai studijų krypčiai mokomuosius dalykus, kurių vertinimai bus skaičiuojami 2000–2002 metais į stojamųjų konkursų balų skaičių.
Patvirtinta
švietimo ir mokslo ministro
1999 08 31 įsakymu Nr. 987
Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos Egzaminų ir diagnostinio testavimo plėtros gairės
Vienas iš švietimo reformos tikslų – siekti geros švietimo kokybės. Didėjant mokymo programų, vadovėlių, mokyklų tipų ir profilių įvairovei, didėja ir poreikis ne tik formaliai deklaruoti teisę kiekvienam jaunam šalies piliečiui įgyti gerą vidurinį išsilavinimą, bet ir imtis priemonių, kad tai būtų realiai pasiekiama. Siekiant geros švietimo kokybės, būtina matuoti ir vertinti moksleivių pasiekimus.
Mokymosi rezultatų kokybės matavimas yra sudėtingas procesas. Diagnostinių testų sistemos, leidžiančios nuolat stebėti mokymo ir mokymosi rezultatus, Lietuvoje dar nėra. Egzistuojanti egzaminų sistema neteikia pakankamai objektyvios informacijos apie moksleivių žinias ir gebėjimus, todėl egzaminų rezultatais ne visada pasitikima. Geri brandos egzaminų rezultatai dažnai nepasitvirtina universitetinių studijų metu, todėl universitetai, norėdami patikimiau prognozuoti moksleivių tinkamumą studijoms, organizuoja stojamuosius egzaminus. Nuo tokios praktikos nukenčia abiturientai, vasarą laikantys daugybę egzaminų ir testų. Nepatenkinti ir pedagogai.
Pirmaeilis uždavinys – keisti vidurinės mokyklos egzaminų turinį bei jų administravimą, atkurti pasitikėjimą brandos egzaminais, profiliuoti vidurinį mokslą. Būtina turėti objektyvią ir įvairiapusišką informaciją apie moksleivius ir abiturientus bei surinkti duomenis švietimo monitoringui apie mokomojo dalyko problemas. Perėjimas prie valstybinių brandos egzaminų sistemos leistų objektyviai, atvirai ir demokratiškai atrinkti abiturientus tolesnėms studijoms universitetuose bei pagerintų vidurinio mokslo kokybės kontrolę.
Lietuvos pagrindinei mokyklai tapus dešimtmetei, keičiasi ir pagrindinės mokyklos baigiamųjų egzaminų tikslai bei uždaviniai. Šie egzaminai turi teikti svarbią informaciją ne tik apie moksleivių mokymosi rezultatus, bet ir apie mokomųjų dalykų dėstymo problemas.
Greta egzaminų turi būti kuriama diagnostinių testų sistema, leidžianti stebėti ir analizuoti visų svarbiausių švietimo proceso etapų rezultatus, suteikianti kiekvienam moksleiviui galimybę geriau pažinti save, o mokytojui – įrankį palyginti moksleivio mokymosi rezultatus su šalies švietimo standartais ir reikalavimais.
Moksleivių testavimas ir egzaminavimas, žinių ir gebėjimų tyrimai yra neatsiejama mokymo proceso dalis, todėl jų reforma turi derėti prie visos Lietuvos švietimo kaitos. Šiame dokumente aptariami:
• diagnostinių testų bei egzaminų tikslai ir vykdymo būdai;
• svarbiausi pagrindinės (dešimtmetės) mokyklos baigiamųjų egzaminų organizavimo ir vykdymo principai;
• svarbiausi bendrojo lavinimo mokyklos brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo principai;
• centralizuoto diagnostinio testavimo perspektyvos;
• egzaminų sistemos raidos perspektyvos.
Dokumente nurodomos tik bendriausios egzaminų ir diagnostinio testavimo plėtros gairės. Jomis remiantis, turi būti kuriama konkreti egzaminų tvarka ir reikalavimai.
DIAGNOSTINIS TESTAVIMAS
1. Diagnostinio testavimo tikslai – suteikti galimybę moksleiviui ir jo mokytojui palyginti mokymo(-si) rezultatus su išsilavinimo standartuose numatytais ugdymo pasiekimais, padėti moksleiviui teisingai pasirinkti tolesnį mokymosi kelią, teikti informaciją švietimo monitoringui.
3. Diagnostinį testavimą galima taikyti atskiro mokomojo dalyko ar regiono, mokyklos problemoms, jis gali būti plataus tarpdalykinio profilio.
4. Diagnostinis testavimas skirtas specialiems švietimo uždaviniams spręsti (pvz., atitinkami centralizuoti kontroliniai darbai), jis vykdomas pagal švietimo monitoringo numatytą sistemą svarbiausių ugdymo etapų pabaigose – 4 ir 8 klasėse.
pagrindinės mokyklos baigiamieji egzaminai
1. Pagrindinės mokyklos baigiamųjų egzaminų tikslai – padėti susisteminti išeitą medžiagą, patvirtinti moksleivio pasiektą pagrindinį išsilavinimą, sudaryti moksleiviams sąlygas pasitikrinti savo sugebėjimus ir žinias, teikti informaciją švietimo monitoringui.
3. Pagrindinės mokyklos baigimo pažymėjimas moksleiviui gali būti išduotas neišlaikius baigiamųjų egzaminų, bet turint patenkinamus dalykų metinius pažymius.
4. Nuo 1999-2000 mokslo metų, baigdamas pagrindinę bendrojo lavinimo mokyklą, moksleivis laiko du egzaminus: lietuvių (gimtosios arba valstybinės) kalbos ir matematikos. Mokyklose, kuriose mokoma nevalstybine kalba, moksleiviai papildomai laiko tos kalbos egzaminą.
5. Švietimo ir mokslo ministerijos kolegijos siūlymu pagrindinės mokyklos baigiamųjų egzaminų sąrašas ateityje gali būti papildytas kitais egzaminais. Sąrašui papildyti būtina, kad ne mažiau kaip prieš dvejus metus iki egzamino vykdymo Egzaminų centras parengtų ir paskelbtų egzamino programos projektą bei pavyzdines užduotis. ŠMM Ugdymo turinio tarybai patvirtinus egzamino programą, tas egzaminas gali būti vykdomas tik kitais mokslo metais po patvirtinimo.
6. Pagrindinės mokyklos baigiamųjų egzaminų programos rengiamos centralizuotai. Egzaminai vykdomi ir darbai vertinami mokyklose. Lietuvių kalbos ir matematikos egzaminų užduotys bei vertinimo instrukcijos rengiamos centralizuotai.
BRANDOS EGZAMINAI
1. Brandos egzaminų tikslai – patvirtinti pasiektą abituriento brandą, tarnauti švietimo monitoringo tikslams, teikti informaciją centralizuotam priėmimui į Lietuvos aukštąsias ir aukštesniąsias mokyklas.
2. Baigdamas Lietuvos bendrojo lavinimo vidurinę mokyklą, moksleivis privalo išlaikyti ne mažiau kaip penkis brandos egzaminus.
3. Lietuvių kalbos (gimtosios arba valstybinės kalbos) egzaminą privalo laikyti visi abiturientai. Kitus egzaminus renkasi pats abiturientas. Iš jų ne mažiau kaip du abiturientas renkasi iš privalomojo pasirinkimo dalykų grupės: matematikos, užsienio (anglų, prancūzų, rusų, vokiečių) kalbos, gimtosios (baltarusių, lenkų, rusų) kalbos, istorijos, biologijos, chemijos, fizikos.
4. 1999-2000 mokslo metais organizuojami šių dalykų brandos egzaminai: lietuvių (gimtosios ir valstybinės) kalbos, gimtosios (baltarusių, lenkų, rusų) kalbos, matematikos, užsienio (anglų, prancūzų, rusų, vokiečių) kalbos, istorijos, biologijos, chemijos, fizikos, geografijos, muzikos, dailės ir informatikos.
5. Vykdant profesinio mokymo reformą ir profiliuojant vidurinį mokslą, Švietimo ir mokslo ministerijos kolegijos siūlymu brandos egzaminų sąrašas ateityje gali būti papildytas naujais dalykais – profesinės (pvz., mechanika, technologija, verslas ir pan.) ar akademinės pakraipos (pvz., filosofija, menai, kūno kultūra). Sąrašui papildyti būtina, kad ne mažiau kaip prieš dvejus metus iki egzamino vykdymo Egzaminų centras parengtų ir paskelbtų egzamino programos projektą bei pavyzdines užduotis. ŠMM Ugdymo turinio tarybai patvirtinus egzamino programą, tas egzaminas gali būti vykdomas tik kitais mokslo metais po patvirtinimo.
6. Vieno mokomojo dalyko egzaminai gali būti mokykliniai, valstybiniai, B lygio, A lygio arba be lygio. Jie vykdomi pagal skirtingas egzamino programas, egzamino vykdymo ir darbų vertinimo procedūras.
7. Mokyklinių brandos egzaminų pagrindinis tikslas yra patvirtinti pasiektą abituriento brandą ir tarnauti švietimo monitoringo tikslams. Šie egzaminai vykdomi ir darbai vertinami mokyklose pagal kartu su egzamino užduotimi pateiktas instrukcijas.
8. Mokykliniams brandos egzaminams vertinti naudojama dešimtbalė pažymių skalė. To paties mokomojo dalyko skirtingų egzaminų įvertinimai tarp savęs nelyginami.
9. Valstybiniai brandos egzaminai skiriami moksleivių įgytoms žinioms ir gebėjimams palyginti. Šių egzaminų informacija yra pagrindinis kriterijus aukštųjų ir aukštesniųjų mokyklų priėmimo konkursams. Valstybiniai brandos egzaminai vykdomi lokaliuose egzaminų centruose, darbai vertinami centralizuotai.
10. Valstybiniams brandos egzaminams vertinti naudojama šimtabalė vertinimo skalė, kurioje balai siejami su išlaikiusiojo egzaminą procentiniu rangu.
11. 2001–2002 mokslo metais visa brandos egzaminų sistema bus pakeista į valstybinių ir mokyklinių brandos egzaminų sistemą.
12. Brandos egzaminų vykdoma tiek, kiek yra parengta ir patvirtinta egzaminų programų. Daugumos egzaminų užduotys rengiamos centralizuotai.
14. Pagrindinė brandos egzaminų sesija vyksta gegužės ir birželio mėnesiais, pakartotinė sesija – birželio-liepos mėnesiais.
15. Neišlaikius valstybinio ar mokyklinio brandos egzamino, galima laikyti to dalyko mokyklinį brandos egzaminą pakartotinės sesijos metu. Perlaikyti išlaikytą egzaminą galima tik kitais mokslo metais.
16. 1999–2000 mokslo metų vasario mėnesį bus organizuojama brandos egzaminų sesija profesinių ir žemės ūkio mokyklų moksleiviams. Nuo 2000–2001 mokslo metų speciali brandos egzaminų sesija profesinių ar žemės ūkio mokyklų moksleiviams nebus organizuojama.
17. 1999–2000 mokslo metais bus vykdomi valstybiniai ir mokykliniai biologijos, chemijos, fizikos, istorijos bei matematikos brandos egzaminai.
18. 1999–2000 mokslo metais bus vykdomi šie lietuvių kalbos egzaminai: lietuvių kalba raštu (A ir B lygiu), lietuvių valstybinė kalba (A ir B lygiu), lietuvių kalba žodžiu (A ir B lygiu). Lietuvių kalbos raštu arba lietuvių valstybinės kalbos egzaminą privalo laikyti visi abiturientai. Lietuvių kalbos egzaminas žodžiu yra privalomojo pasirinkimo dalykų grupės egzaminas.
19. Nuo 2000–2001 mokslo metų bus vykdomi valstybiniai ir mokykliniai lietuvių kalbos (gimtosios ir valstybinės), biologijos, chemijos, fizikos, istorijos bei matematikos brandos egzaminai.
20. Nuo 2001–2002 mokslo metų bus vykdomi valstybiniai ir mokykliniai užsienio (anglų, vokiečių, prancūzų ir rusų) kalbų, lietuvių kalbos (gimtosios ir valstybinės), biologijos, chemijos, fizikos, istorijos bei matematikos brandos egzaminai.
21. Nuo 2001–2002 mokslo metų mokyklinių brandos egzaminų (išskyrus anglų, baltarusių, lenkų, prancūzų, rusų ir vokiečių kalbų) užduotys rengiamos lietuvių kalba.