LIETUVOS BANKO VALDYBA
N U T A R I M A S
DĖL BANKO VIDAUS AUDITO ORGANIZAVIMO BENDRŲJŲ NUOSTATŲ PATVIRTINIMO
2004 m. rugsėjo 2 d. Nr. 148
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo (Žin., 2002, Nr. 91-3891) 23 straipsniu bei Lietuvos Respublikos bankų įstatymo (Žin., 2004, Nr. 54-1832) 35 ir 36 straipsniais Lietuvos banko valdyba nutaria:
2. Pripažinti netekusiais galios:
2.1. Lietuvos banko valdybos 2000 m. lapkričio 30 d. nutarimą Nr. 154 „Dėl banko vidaus audito organizavimo bendrųjų nuostatų“ (Žin., 2000, Nr. 107-3404);
2.2. Lietuvos banko valdybos 2003 m. lapkričio 20 d. nutarimą Nr. 114 „Dėl Lietuvos banko valdybos 2000 m. lapkričio 30 d. nutarimo Nr. 154 „Dėl banko vidaus audito organizavimo bendrųjų nuostatų“ pakeitimo“ (Žin., 2003, Nr. 113-5113).
PATVIRTINTA
Lietuvos banko valdybos
2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 148
BANKO VIDAUS AUDITO ORGANIZAVIMO BENDROSIOS NUOSTATOS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Šis dokumentas nustato vidaus audito organizavimo principus banke: banko organų vaidmenį vidaus auditui, vidaus audito tikslus, funkcijas, vidaus audito tarnybos veiklos organizavimo principus, vidaus audito atlikimo principus.
2. Dokumento nuostatos taikomos Lietuvos Respublikos bankams ir Centrinei kredito unijai (toliau – bankai). Užsienio bankų filialai Lietuvoje taiko šio dokumento reikalavimus mutatis mutandis. Užsienio bankų filialuose šiame dokumente nustatytas stebėtojų tarybos ir vidaus audito komiteto funkcijas atlieka filialą įsteigusio banko vidaus audito tarnyba (vidaus auditorius), o valdybos funkcijas – filialo vadovai.
3. Dokumentas parengtas atsižvelgus į Bazelio bankų priežiūros komiteto rekomendacijas, visuotinai priimtus vidaus audito standartus, Lietuvos banko valdybos patvirtintas Bendrąsias banko vidaus kontrolės organizavimo nuostatas, kitus Lietuvos Respublikos teisės aktus ir kitų šalių praktiką.
4. Vidaus audito tikslas – nepriklausomai ir objektyviai tikrinant ir konsultuojant veiklą, sistemingai ir visapusiškai vertinant ir skatinant gerinti banko rizikos valdymą, vidaus kontrolės procesų veiksmingumą, taip padedant bankui įgyvendinti keliamus tikslus ir siekiant užtikrinti, kad mažiausiomis sąnaudomis būtų pasiekti vidaus kontrolės tikslai ir veiksmingai įgyvendinamos vidaus kontrolės funkcijos, numatytos Lietuvos banko valdybos patvirtintose Bendrosiose banko vidaus kontrolės organizavimo nuostatose.
5. Šis dokumentas nustato tik minimalius vidaus audito organizavimo reikalavimus. Bankas, vykdydamas šiuos dokumento reikalavimus, turi išsamiau reglamentuoti vidaus audito organizavimą, atsižvelgdamas į:
II. VIDAUS AUDITO ORGANIZAVIMAS
6. Visai banko finansinei grupei turi būti taikomi tie patys vidaus audito organizavimo principai. Banko finansinės grupės narėms (dukterinėms įmonėms) vidaus audito organizavimo principus, atsižvelgdamas į rizikos reikšmingumą dukterinėms įmonėms ir visai banko finansinei grupei, turėtų nustatyti globojančio (patronuojančio) banko vidaus audito komitetas. Globojantis (patronuojantis) bankas turi imtis visų priemonių, neprieštaraujančių įstatymams, kad globojančio (patronuojančio) banko vidaus audito tarnyba galėtų periodiškai atlikti kontroliuojamų įmonių vidaus auditą.
7. Įsteigus banko filialą užsienyje, globojantis (patronuojantis) bankas turi užtikrinti, kad šiame filiale būtų vykdomos vidaus audito funkcijos.
9. Banke turi būti sukurtas vidaus audito komitetas. Vidaus audito komiteto funkcijos:
9.2. koordinuoti ir periodiškai vertinti vidaus audito darbą, aptarti vidaus ir išorės audito patikrinimų rezultatus;
9.3. aptarti vidaus audito tarnybos pateikiamą informaciją apie atliktus patikrinimus, nustatytų trūkumų šalinimą, vidaus audito darbo planų įgyvendinimą ir pan., o jei reikia, imtis atitinkamų veiksmų;
9.4. tvirtinti vidaus audito tarnybos nuostatus, vidaus audito tarnybos einamųjų metų vidaus audito planą ir asmenų, kuriems pateikiama audito ataskaita arba jos santrauka, sąrašą ir ataskaitos pateikimo tvarką;
9.5. siekti, kad vidaus audito tarnybai būtų skirta pakankamai finansinių išteklių numatytiems uždaviniams įgyvendinti, vidaus audito tarnybos darbuotojai turėtų reikiamą kvalifikaciją savo funkcijoms atlikti;
9.6. periodiškai aptarti, ar banko veikla atitinka Lietuvos Respublikos įstatymus, Lietuvos banko teisės aktus, kitus teisės aktus, banko įstatus, banko veiklos strategiją;
10. Vidaus audito komiteto sudėtį, posėdžių organizavimo, sprendimų juose priėmimo tvarką, vidaus audito komiteto teises, funkcijas, pareigas ir kitus veiklos organizavimo principus nustato banko stebėtojų tarybos patvirtinti vidaus audito komiteto nuostatai.
11. Bent vienas banko stebėtojų tarybos narys turi būti vidaus audito komiteto nariu. Vidaus audito komiteto nariais negali būti banko administracijos vadovai. Banko struktūrinių padalinių vadovų (iždo, kreditavimo departamento ir pan.) ir šiuos padalinius kuruojančių asmenų (valdybos narių, tarnybų vadovų ir pan.) vidaus audito komitete gali būti ne daugiau kaip 1/3 visų vidaus audito komiteto narių.
12. Vidaus audito komiteto posėdžiai organizuojami periodiškai, tačiau ne rečiau kaip du kartus per metus. Vidaus audito komiteto posėdžiuose gali dalyvauti banko valdybos pirmininkas ir (ar) valdybos nariai, administracijos vadovas, vidaus audito tarnybos darbuotojai.
13. Vidaus audito komitetui atliekant savo funkcijas turi būti suteikta teisė gauti bet kokią informaciją ar dokumentus, taip pat pasitelkti į pagalbą trečiuosius asmenis ypatingiems tyrimams arba kitoms užduotims atlikti.
14. Vidaus audito komitetas tiesiogiai pavaldus banko stebėtojų tarybai ir jai atsiskaito ne rečiau kaip kartą per metus.
15. Jei Centrinėje kredito unijoje vidaus audito komitetas nesudarytas, jo funkcijas atlieka Centrinės kredito unijos stebėtojų taryba.
16. Banko valdyba turi užtikrinti:
16.1. vidaus audito tarnybos teisę atlikti visų banko padalinių ir visų banko veiklos sričių auditą bei pateikti objektyvias išvadas ir vertinimus;
16.3. vidaus audito tarnybos vadovo teisę savo iniciatyva tiesiogiai kreiptis į banko valdybos pirmininką ar vidaus audito komitetą, taip pat, jei būtina, vadovaujantis vidaus audito tarnybos nuostatuose nustatyta tvarka, pasitelkti į pagalbą trečiuosius asmenis ypatingiems tyrimams ar kitoms užduotims atlikti.
17. Vidaus auditą banke atlieka vidaus audito tarnyba. Banko vidaus audito tarnyba turi veikti nuolat.
18. Banko vidaus audito tarnybos funkcijos:
18.2. nagrinėti ir vertinti, ar vidaus kontrolės sistema tinkama ir veiksminga, kaip taikomos atskiros vidaus kontrolės procedūros;
18.3. tikrinti, ar prisiimta rizika neviršija banko nustatytų rizikos limitų, nagrinėti ir vertinti, ar banko rizikos valdymo priemonės ir rizikos vertinimo metodai tinkami ir veiksmingi, ar užtenka kapitalo prisiimtai rizikai padengti;
18.4. vertinti, ar valdymo informacinės sistemos, įskaitant elektroninės bankininkystės paslaugas, patikimos ir saugios;
18.5. įvertinti, ar apskaitos duomenys, finansinės (pateikiamos Lietuvos bankui, akcininkams ir visuomenei) ir priežiūrai skirtos (pateikiamos Lietuvos bankui) ataskaitos tikslios, patikimos ir laiku pateikiamos;
18.6. tikrinti, kaip banke laikomasi teisės aktų ir Lietuvos banko reikalavimų, tarnybinės etikos normų, kaip įgyvendinama banko veiklos strategija, politikos, procedūros ir pan., kaip šalinami ankstesnio audito metu nustatyti trūkumai;
18.7. vertinti banko perkamų veiklą papildančių paslaugų kokybę, ar jos atitinka banko poreikius ir pan.
18.8. vertinti, ar banko turtas saugomas, valdomas ir naudojamas taupiai, racionaliai, laikantis įstatymų, sutarčių ir kitų reikalavimų;
19. Vidaus audito tarnybos veiklos principus nustato vidaus audito tarnybos nuostatai, patvirtinti vidaus audito komiteto. Vidaus audito tarnybos nuostatuose turi būti numatyta:
19.7. atvejai ir sąlygos, kada vidaus audito tarnyba gali būti pasitelkta, kad būtų suteiktos konsultacijos, patarimai banko struktūriniams padaliniams arba atlikti kiti specialūs pavedimai;
20. Vidaus audito tarnybos vadovas periodiškai įvertina, ar tikslai, teisės ir funkcijos, numatytos vidaus audito tarnybos nuostatose, yra pakankami, kad vidaus audito tarnyba galėtų tinkamai įvykdyti pavestas užduotis.
22. Vidaus audito tarnybos darbuotojams, atliekantiems jiems pavestas užduotis, vidaus audito tarnybos nuostatose nustatyta tvarka turi būti suteikta teisė:
22.1. tikrinti ir vertinti bet kurį banko padalinį ar bet kurią banko veiklos sritį, įskaitant banko veiklą papildančių paslaugų teikėjus;
22.2. naudotis išorės auditorių atliktų tikrinimų informacija, stebėti jų atliekamus patikrinimus ir (ar) juose dalyvauti;
22.3. gauti visus su tikrinama veikla susijusius duomenis, dokumentus, įskaitant banko vadovybei teikiamą informaciją, posėdžių protokolus, naudotis banko informacine sistema ir pan.;
22.4. tiesiogiai bendrauti su bet kuriuo banko darbuotoju, gauti jo paaiškinimus. Dalyvauti banko organų, struktūrinių padalinių susirinkimuose, darbo grupių veikloje ir pan. Išimtiniais atvejais ši vidaus audito tarnybos darbuotojų teisė gali būti apribota tik banko stebėtojų tarybos arba vidaus audito komiteto motyvuotu sprendimu;
22.5. kreiptis į struktūrinių padalinių vadovus, kad tų padalinių darbuotojams būtų nurodyta atlikti konkrečias užduotis;
23. Vidaus audito tarnybos darbuotojai savo veikloje privalo vadovautis visuotinai priimtais vidaus auditorių profesinės praktikos ir etikos standartais.
24. Vidaus audito tarnybos darbuotojai turi būti nepriklausomi nuo kitų banko darbuotojų ir banko struktūrinių padalinių bei nevykdyti kitų su vidaus auditu nesusijusių užduočių. Banko vidaus audito tarnybos darbuotojai, vykdydami savo pareigas, neturi būti susiję su audituojama veikla ir kiekvieną dieną atliekama vidaus kontrole. Vidaus audito tarnybos vieta banko valdymo ir organizacinėje struktūroje turi sudaryti sąlygas vidaus audito tarnybos darbuotojams tinkamai atlikti jiems pavestas užduotis.
25. Vidaus audito tarnybos darbuotojai gali pareikšti tik nuomonę apie kuriamas, perkamas, taikomas vidaus kontrolės priemones, banko paslaugas ir pan. Banko vidaus audito tarnyba pareikšdama nuomonę negali pati kurti, parinkti, įgyvendinti procedūrų, paslaugų ir pan. ar būti už tai atsakinga. Nuomonės pareiškimas vidaus audito tarnybos darbuotojams turi būti tik papildoma veikla ir neturi trukdyti atlikti pavestas užduotis ar riboti vidaus audito tarnybos darbuotojų nepriklausomybės.
26. Sprendimus, kada vidaus audito tarnyba gali būti pasitelkta pareikšti nuomonę dėl vidaus kontrolės organizavimo, banko reorganizavimo, naujos banko veiklos, naujo padalinio steigimo, banko rizikos valdymo, informavimo ar informacinių technologijų sistemų ir kt., taip pat ar atlikti kitus specialius pavedimus, nenumatytus vidaus audito planuose, gali priimti tik banko stebėtojų taryba, stebėtojų tarybos pirmininkas, vidaus audito komitetas arba banko valdybos pirmininkas. Banko valdybos pirmininkas, prieš priimdamas minėtą sprendimą, turi gauti banko vidaus audito komiteto sutikimą.
III. VIDAUS AUDITO PROCESAS BANKE
27. Vidaus audito procesas – tai:
28. Vidaus audito tarnybos darbas privalo būti planuojamas. Planuodama savo veiklą, vidaus audito tarnyba turi sudaryti:
29. Atsižvelgdama į įvairių banko veiklos sričių riziką ir jų reikšmingumą bankui, banko vidaus audito tarnyba turi sudaryti ilgalaikį (ne mažiau kaip 3 metų) vidaus audito planą. Ilgalaikis vidaus audito planas turi atitikti banko veiklos strategiją, jame turi būti atsižvelgta į banko struktūrinių padalinių veiklos ypatumus.
30. Ilgalaikis vidaus audito planas, atsižvelgiant į besikeičiančią banko vidaus ir išorės aplinką, audituojamų veiklos sričių (struktūrinių padalinių) rizikos pokyčius, periodiškai gali būti peržiūrimas.
31. Atsižvelgdamas į banko ilgalaikį vidaus audito planą, įvairių banko veiklos sričių riziką ir jų reikšmingumą bankui, vidaus audito tarnybos vadovas turi sudaryti einamųjų metų vidaus audito tarnybos darbo planą.
32. Einamųjų metų vidaus audito plane turi būti numatyta:
33. Parengiama išsami kiekvieno patikrinimo programa. Patikrinimo programą tvirtina vidaus audito tarnybos vadovas.
34. Patikrinimo programa rengiama atsižvelgiant į išankstinę audituojamos veiklos srities (struktūrinio padalinio) apžvalgą (planuojamos tikrinti veiklos srities (struktūrinio padalinio) organizacinės struktūros, aplinkos, tikslų, veiklos, rizikos, planų, vidaus kontrolės procedūrų ir pan. įvertinimas).
36. Atliekant vidaus auditą, turi būti surinkta pakankamai tinkamų ir patikimų duomenų, reikalingų vidaus audito ataskaitai parengti ir audito išvadai pateikti.
37. Atliekant vidaus auditą, dėmesys skiriamas ne tik atskirų banko struktūrinių padalinių, bet ir tam tikros veiklos srities ar net skirtingų veiklos sričių (struktūrinių padalinių), susijusių tomis pačiomis rizikos rūšimis, patikrinimui.
38. Vidaus audito tarnyba atlieka:
38.1. finansinį auditą (tikslas – patikrinti apskaitos sistemos tinkamumą, ar finansinės ataskaitos, rodikliai ir rezultatai pateikia tikrą ir teisingą informaciją);
38.2. atitikimo auditą (tikslas – patikrinti, kaip banko veikla atitinka įstatymus, kitus Lietuvos banko teisės aktus, banko veiklos strategiją, politikas, procedūras ir vidaus taisykles);
38.3. veiklos auditą (tikslas – įvertinti politikas, procedūras, kontrolės priemones, siekiant nustatyti vidaus kontrolės sistemos, rizikos valdymo sistemos, informacinių sistemų ir pan. veiksmingumą);
38.4. valdymo auditą (tikslas – įvertinti valdymo kokybę, siekiant banko tikslų ir užtikrinant tinkamą kontrolę ir rizikos valdymą);
38.5. informacinių sistemų auditą (tikslas – įvertinti banko informacinių sistemų kontrolę, tikslumą, saugumą, ar jos atitinka banko poreikius ir pan.);
39. Vidaus auditorių veikla dokumentuojama. Darbo dokumentų pagrindu rengiamos vidaus audito ataskaitos, taip pat grindžiamos vidaus audito išvados ir rekomendacijos. Darbo dokumentuose nurodomos taikytos vidaus audito procedūros ir vidaus audito mastas, apibendrinama surinkta vidaus audito išvadas ir rekomendacijas patvirtinanti informacija. Išsamius vidaus audito veiklos dokumentavimo reikalavimus (dokumentų struktūra, forma, turinys, sudarymo, pateikimo, saugojimo tvarka ir pan.) turi parengti vidaus audito tarnyba ir patvirtinti vidaus audito komitetas.
40. Siekdamas objektyvumo ir nuoseklumo, vidaus audito tarnybos vadovas:
40.1. gali vykdyti rotaciją, t. y. periodiškai keisti kiekvienam vidaus auditoriui priskirtą tikrinimo sritį;
41. Jei vidaus audito metu randama reikšmingų pažeidimų, apie tai nedelsiant informuojamas vidaus audito tarnybos vadovas.
42. Vidaus audito metu nustačius, kad kyla grėsmė banko mokumui ir likvidumui, banko veikla nėra saugi, patikima, reikšmingų pažeidimų padarė banko vadovai ar kitais, banko vidaus audito tarnybos vadovo nuomone, reikšmingais atvejais, nedelsiant informuojamas banko vidaus audito komitetas, stebėtojų taryba, banko valdyba ir Lietuvos banko Kredito įstaigų priežiūros departamentas.
43. Informuojant atitinkamus asmenis apie nustatytus pažeidimus arba dėl kitų priežasčių gali būti rengiamos tarpinės vidaus audito ataskaitos (pranešimai).
44. Vidaus auditorius, baigęs patikrinimą, per nustatytą laiką turi pateikti ataskaitą, kurią vidaus auditorius ir vidaus audito tarnybos vadovas patvirtina savo parašais. Ataskaitoje nurodomas tikrinimo objektas, laikotarpis, tikslai, atlikti (neatlikti) tikrinimo darbai, nustatyti faktai, rasti trūkumai ir pažeidimai, pavojai, gresiantys tolesnei banko veiklai, jų reikšmingumas, išvados, rekomendacijos, kaip pagerinti padėtį, pasiekti norimų rezultatų, pašalinti trūkumus, audituotų struktūrinių padalinių darbuotojų ir vadovų paaiškinimai.
45. Patvirtinta ataskaita arba jos santrauka banko vidaus audito komiteto nustatyta tvarka pateikiama paskirtiems asmenims, o ataskaitos kopija arba ataskaitos išrašas – struktūriniams padaliniams, kuriuose buvo atliktas patikrinimas.
46. Vidaus audito tarnybos vadovas vidaus audito tarnybos nuostatose nustatyta tvarka ir periodiškumu, bet ne rečiau kaip kartą per metus, atsiskaito vidaus audito komitetui.
47. Banko valdyba arba jos įgalioti asmenys, atsižvelgdami į vidaus audito metu nustatytus trūkumus ir vidaus audito tarnybos pateiktas rekomendacijas, tvirtina audituoto struktūrinio padalinio pateiktą veiksmų trūkumams pašalinti ir rekomendacijoms įgyvendinti planą (toliau – veiksmų planas), nurodydama atsakingus asmenis ir trūkumų pašalinimo (rekomendacijų įgyvendinimo) terminus. Patvirtintas veiksmų planas pateikiamas vidaus audito tarnybai.
48. Vidaus audito tarnybos nuostatose nustatyta tvarka turi būti atliekama vidaus audito metu nustatytų trūkumų šalinimo ir pateiktų rekomendacijų įgyvendinimo kontrolė (toliau – veikla po audito). Tarp vidaus audito tarnybos ir struktūrinio padalinio, kuriame buvo atliktas vidaus auditas, kilus ginčams dėl to, ar tinkamai buvo įgyvendintas veiksmų planas, ginčus sprendžia banko vidaus audito komitetas arba stebėtojų taryba. Veiklos po audito pobūdį, trukmę ir mastą nustato vidaus audito tarnybos vadovas, atsižvelgdamas į veiksmų planą. Veikla po audito gali apimti ir tikrinimus, kaip šalinami išorės auditorių ir Lietuvos banko nustatyti trūkumai ir kaip įgyvendinamos pateiktos rekomendacijos.
49. Jei veiklos po audito metu randama reikšmingų pažeidimų (veiksmų planas įgyvendinamas netinkamai, nesilaikoma jame nustatytų terminų, įgyvendinus veiksmų planą nustatyti trūkumai nebus pašalinti ir pan.), vidaus audito tarnybos vadovas apie tai informuoja banko valdybą arba jos įgaliotus asmenis ir vidaus audito komitetą.
IV. VIDAUS IR IŠORĖS AUDITAS
50. Banko vidaus audito tarnyba vidaus audito komitetui pateikia informaciją apie planuojamos samdyti išorės audito įmonės tinkamumą, įskaitant tai, ar ji atitinka Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatyme nustatytus reikalavimus.
51. Banko vidaus auditoriai periodiškai turi pareikšti nuomonę apie išorės audito įmonės atliktą darbą ir apie tai informuoti vidaus audito komitetą: