LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL VALSTYBINĖS SMURTO PRIEŠ MOTERIS MAŽINIMO STRATEGIJOS IR JOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONIŲ 2007–2009 METŲ PLANO PATVIRTINIMO
2006 m. gruodžio 22 d. Nr. 1330
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006–2008 metų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1020 (Žin., 2006, Nr. 112-4273), 696 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Patvirtinti pridedamus:
2. Nustatyti, kad šiuo nutarimu patvirtintos Valstybinės smurto prieš moteris mažinimo strategijos (toliau vadinama – ši Strategija) įgyvendinimo priemonės finansuojamos iš ministerijoms ir valstybės įstaigoms, dalyvaujančioms įgyvendinant šią Strategiją, patvirtintų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto bendrųjų asignavimų.
3. Rekomenduoti savivaldybėms, Generalinei prokuratūrai, Nacionalinei teismų administracijai dalyvauti įgyvendinant šią Strategiją.
4. Pavesti Moterų ir vyrų lygių galimybių komisijai koordinuoti šios Strategijos įgyvendinimą ir kasmet, iki vasario 20 d., nustatytąja tvarka pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei šios Strategijos praėjusių metų priemonių įgyvendinimo ataskaitą.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2006 m. gruodžio 22 d.
nutarimu Nr. 1330
Valstybinė smurto prieš moteris mažinimo strategija
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Valstybinė smurto prieš moteris mažinimo strategija (toliau vadinama − ši Strategija) skirta smurtui prieš moteris šeimoje mažinti.
2. Ši Strategija parengta atsižvelgiant į:
2.1. Jungtinių Tautų konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims (Žin., 1996, Nr. 21-549), ratifikuotą Lietuvos Respublikos Seimo 1995 m. rugsėjo 10 d. nutarimu Nr. I-1035 „Dėl Jungtinių Tautų konvencijos dėl visų formų diskriminacijos moterims panaikinimo ratifikavimo“ (Žin., 1995, Nr. 76-1764);
2.2. Jungtinių Tautų Moterų diskriminacijos panaikinimo komiteto rekomendacijas Lietuvos Respublikos Vyriausybei dėl Konvencijos dėl visų formų diskriminacijos moterims panaikinimo nuostatų įgyvendinimo (Valstybių narių ataskaitų svarstymas. Lietuva. Pirmoji ir antroji periodinės ataskaitos, Niujorkas, 2000 m. birželio 12–30 d.);
2.3. Pekino deklaraciją ir Pekino veiksmų platformą, priimtą IV pasaulinėje konferencijoje moterų klausimais (Pekinas, 1995 m. rugsėjo 4–15 d.);
2.4. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 23-iosios specialiosios sesijos „Moterys 2000: lyčių lygybė, raida ir taika XXI amžiuje (Pekinas + 5)“ Baigiamąjį dokumentą (Niujorkas, 2000 m. birželio 5–9 d.);
2.5. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliuciją „Dėl nusikalstamumo prevencijos ir baudžiamosios teisenos priemonių smurtui prieš moteris panaikinti“, priimtą Niujorke, 1997 m. gruodžio 12 d.;
2.7. Europos Tarybos Žmogaus teisių komisaro pranešimą po vizito Lietuvoje 2003 m. lapkričio 23–26 d., patvirtintą Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2004 m. vasario mėn. sprendimu Nr. CM/Del/Dec/(2004)873;
2.8. Prekybos žmonėmis prevencijos bei kontrolės 2005−2008 metų programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 19 d. nutarimu Nr. 558 (Žin., 2005, Nr. 65-2333);
2.9. Lietuvos moterų pažangos programą, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. lapkričio 8 d. nutarimu Nr. 1299 (Žin., 1996, Nr. 110-2515).
3. Garantuodama žmogaus teisių įgyvendinimą, Lietuvos Respublika vadovaujasi visuotinai pripažintomis teisės normomis, įtvirtintomis Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje, Europos Sąjungos, Jungtinių Tautų, Europos Tarybos dokumentuose. Tarptautiniai dokumentai nustato, kad smurtas prieš moteris tiek viešajame, tiek privačiame gyvenime pažeidžia ir riboja moterų galimybes naudotis žmogaus teisėmis bei pagrindinėmis laisvėmis ir yra viena iš pagrindinių kliūčių, trukdančių pasiekti lyčių lygybės tikslą.
II. smurto šeimoje SAMPRATA
5. Šioje Strategijoje šeima suprantama kaip sąjunga tarp moters ir vyro, kuriuos sieja turtiniai ir asmeniniai neturtiniai teisiniai santykiai, atsirandantys santuokos ar bendro gyvenimo neįregistravus santuokos pagrindu.
6. Smurtas prieš moteris šeimoje apibrėžiamas kaip visi tyčiniai fiziniai, psichologiniai, ekonominiai, seksualiniai vieno šeimos nario – dažniausiai vyro veiksmai kito šeimos nario – dažniausiai moters atžvilgiu, jeigu šie veiksmai pažeidžia jos, kaip pilietės ir asmens, konstitucines teises ir laisves bei sukelia jai ekonominę, fizinę, psichinę ar moralinę žalą.
7. Smurtas šeimoje nepriklauso nuo socialinės padėties, religijos, seksualinės orientacijos arba etninės kilmės. Smurtą šeimoje gali patirti abiejų lyčių atstovai, tačiau absoliuti dauguma smurto šeimoje aukų yra moterys.
8. Tarptautinės teisės aktai skiria šias pagrindines smurto šeimoje formas: fizinį, psichologinį ir seksualinį smurtą. Užsienio šalių mokslinėje literatūroje nurodoma dar viena smurto šeimoje forma – ekonominis smurtas.
9. Kiekvienu konkrečiu atveju smurtas būna kitoks ir nebūtinai tik vienos rūšies: dažniausiai smurtas šeimoje yra fizinio, seksualinio, psichologinio ir ekonominio smurto derinys.
10. Psichologinis smurtas − tai pavojingas, visada sąmoningas, tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiantis baimintis, kad dėl tolesnių grasinančiojo veiksmų ar neveikimo atsiras tam tikrų neigiamų padarinių.
Psichologinis smurtas prieš moteris šeimoje įgyja įvairias formas: nuolatinės kritikos, riksmų ir barnių, veiksmų laisvės varžymo, jausmų ignoravimo, įsitikinimų išjuokimo, melo, manipuliavimo partnere, atsisakymo išeiti su ja į viešumą, trukdymo palaikyti santykius su giminaičiais ir draugais, viešo žeminimo, grasinimo nužudyti, sužaloti ar pagrobti vaikus, palikimo pavojingose vietose.
11. Fizinis smurtas – tai neteisėtas, tyčinis, prieš moters valią jos organizmui daromas fizinis poveikis, kuriuo siekiama atimti gyvybę, padaryti žalą sveikatai, atimti laisvę, sukelti bejėgišką būklę, fizinį skausmą ar kitokias fizines kančias.
Fizinio smurto veiksmai gali būti įvairaus pobūdžio: mušimas, moters kūno išorinis ar vidaus organų žalojimas ir kitoks poveikis panaudojant fizinę jėgą, šaltąjį ar šaunamąjį ginklą, kitus daiktus, skysčius, medžiagas ir kita. Nusikalstami smurtiniai veiksmai skiriasi aukai padarytos žalos dydžiu.
12. Seksualinis smurtas – tai pirmiausia kėsinimasis į seksualinio apsisprendimo laisvę. Kartu su seksualiniu smurtu pasitaiko ir fizinio bei psichologinio smurto bruožų. Seksualinis smurtas šeimoje išryškėja tokiomis formomis kaip vertimas nusirengti, santykiauti prieš partnerės valią, ypač žiaurus lytinis santykiavimas prieš partnerės valią, vertimas stebėti ir kartoti pornografinius veiksmus.
13. Ekonominis smurtas (finansinis priklausomumas) – sudėtinga smurto forma, pasižyminti tam tikra specifika, nes jo padariniai nėra akivaizdūs kitiems visuomenės nariams. Šios rūšies prievarta stebima visų socialinių ekonominių sluoksnių šeimų gyvenime.
Labiausiai paplitusios šios ekonominio smurto formos: neleidžiama partnerei dirbti, iš jos atimami visi pinigai, verčiama prašyti pinigų savo reikmėms, neduodama pinigų būtiniausiems dalykams (maistui, medicinos pagalbai, išsilavinimui), kontroliuojamas šeimos biudžetas ir vienvaldiškai priimami finansiniai sprendimai, atsisakoma išlaikyti vaikus tiek gyvenant santuokoje, tiek skyrybų atveju, jeigu vaikai lieka su motina, atsisakoma teikti moteriai informaciją apie realią šeimos turtinę padėtį, prieš skyrybas turtas užrašomas smurtautojo giminaičiams ar kitiems asmenims.
III. esama būklė
Smurto šeimoje aukos padėtis
14. Smurtas prieš moteris šeimoje yra šiurkštus žmogaus teisių pažeidimas, kuris sukelia aukai tiek fizinius, tiek psichologinius neigiamus padarinius.
16. Kadangi nėra išsamių, pagal lytis suskirstytų statistikos duomenų apie smurto (ypač smurto šeimoje) paplitimą, sunku rengti reikiamas programas bei priemones ir vykdyti pokyčių šioje srityje stebėseną. Stokojama smurto šeimoje tyrimų ir analizės, o tai trukdo parengti strategiją ir veiksmus, kaip spręsti šią problemą. Lietuvos Respublikoje užregistruota tik menka visų smurto prieš moteris šeimoje atvejų dalis. Daugelis smurto atvejų nepatenka į oficialią teisės pažeidimų statistiką, nes dažniausiai smurto šeimoje aukos į teisėsaugos institucijas ar nevalstybines organizacijas nesikreipia.
17. 2003 m. gegužės 24 d. įsigaliojo Statistinių kortelių apie nusikalstamų veikų žinybinio registro objektus pildymo, registravimo, teikimo ir saugojimo instrukcija, patvirtinta vidaus reikalų ministro 2003 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. 1V-160 (Žin., 2003, Nr. 50-2230; 2006, Nr. 79-3118). Joje nustatyta nukentėjusio fizinio asmens arba juridinio asmens, tiesiogiai nukentėjusio nuo nusikalstamos veikos, t.y. asmens, kuris tapo nusikalstamos veikos auka, arba juridinio asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės ar neturtinės žalos, statistinės kortelės (50 kortelė) pildymo, registravimo, teikimo ir saugojimo tvarka. Iki šiol Informatikos ir ryšių departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau vadinama – Informatikos ir ryšių departamentas) tokios duomenų sistemos netvarkė, todėl nebuvo galimybių įvertinti, kiek moterų ir vaikų nukentėjo smurto šeimoje atvejais. Įvedus minėtąją statistinę kortelę, iš esmės turėtų pagerėti moterų – prievartos ir smurto aukų − analitinis apibūdinimas ir statistinės informacijos apie smurtą prieš moteris rinkimas.
18. Informatikos ir ryšių departamentas pateikia tokius statistikos duomenis apie asmenis, nukentėjusius nuo nusikalstamų veikų: per 2003 metų gegužės–gruodžio mėnesius Lietuvos Respublikoje iš viso buvo užregistruoti 40377 asmenys, nukentėję nuo visų nusikalstamų veikų, iš jų 19312 moterų; 2004 metais užregistruoti 53988 nukentėję asmenys, iš jų 21565 moterys; 2005 metais atitinkamai 52366 ir 20384. Per 2003 metų gegužės–gruodžio mėnesius dėl smurto buityje (smurto šeimoje) 393 asmenys nukentėjo nuo sutuoktinio (2004 metais – 454; 2005 metais – 364), 137 – nuo sugyventinio (2004 metais – 233; 2005 metais – 187), 18 – nuo partnerio (2004 metais – 26; 2005 metais – 12), 146 – nuo savo vaikų (2004 metais – 191; 2005 metais – 174).
19. 1997–1998 metais Lietuvoje atlikto sociologinio tyrimo „Smurtas prieš moteris“ duomenimis, 42,4 procento tuo metu ištekėjusių arba gyvenančių neregistruotoje santuokoje moterų bent kartą gyvenime patyrė savo dabartinio sutuoktinio (partnerio) fizinį, seksualinį smurtą arba joms buvo grasinta; 53,5 procento praeityje santuokinius ryšius turėjusių moterų patyrė savo buvusio vyro ar partnerio fizinį, seksualinį smurtą arba joms buvo grasinta.
20. Asociacija Moterų informacijos centras 2002 metais Jungtinių Tautų plėtros fondo moterims lėšomis užsakė, kad rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanija „Spinter“ atliktų kompleksinį tyrimą prievartai prieš moteris įvertinti. Šio tyrimo rezultatai patvirtino 1997–1998 metais atlikto tyrimo rezultatus, be to, pateikė detalesnę informaciją. Kaip rodo tyrimo rezultatai:
20.1. Absoliuti dauguma (87 procentai) gyventojų pripažįsta, kad šalyje egzistuoja prievarta prieš moterį šeimoje. Psichologinę prievartą, kaip prievartą prieš asmenį, pripažįsta esant 56 procentai apklaustųjų; ekonominė prievarta pripažįstama rečiausiai. Tikslinės grupės respondentų nuomone, šeimoje labiausiai paplitusi psichologinė prievarta, antrojoje vietoje – fizinė, trečiojoje – seksualinė prievarta. Tikslinės grupės dalyviai manė, kad fizinę prievartą dažniausiai patiria moterys ir vaikai, o seksualinę – moterys.
20.2. Net 17 procentų apklaustų moterų nurodė, kad buvo verčiamos (sutuoktinių/partnerių/tėvų/artimų giminaičių) lytiškai santykiauti. 10 procentų moterų dažnai tenka (teko) patirti fizinę prievartą šeimoje, 25 procentams – retkarčiais. Tik apie 20 procentų moterų nepatyrė psichologinės prievartos šeimoje. 20 procentų moterų teko susidurti su ekonomine prievarta.
20.3. Daugiau nei pusė (57 procentai) apklaustųjų nežinojo jokių tarnybų adresų ar telefonų, kuriais moterys galėtų prašyti pagalbos smurto atveju. Krizių centrai geriausiai žinomi Vilniuje (35 procentams apklaustųjų), mažiausiai – kaimuose (5 procentams). Net ¾ kaimo gyventojų teigė nežinantys jokių pagalbos formų. Kaip labiausiai reikalinga pagalba moterims, patyrusioms prievartą, buvo nurodytos psichologo ar socialinio darbuotojo konsultacijos ir pagalbos telefonai.
20.4. Buvo atlikta dienraščio „Lietuvos rytas“ ir regioninio laikraščio „Utenis“ turinio vienerių metų analizė ir nustatyta, kad dažniausiai rašoma apie fizinę prievartą šeimoje (60 procentų visų spausdintų straipsnių apie prievartą prieš moteris). Labai retai rašoma apie psichologinę ir ekonominę prievartą. Daugelyje straipsnių pateikiama tik faktinė informacija, pasinaudojama policijos suvestinėmis, nenagrinėjamos nei smurto priežastys, nei jo padariniai. Tik ketvirtadalyje straipsnių formuojama nuomonė, kad su šiuo reiškiniu reikia kovoti.
21. Vilniaus gimdymo namuose 2002 metų gegužės–lapkričio mėnesių laikotarpiu buvo platinamos anketos moterims. Siekta įvertinti, ar moterys žino apie smurtą šeimoje, kokios jo rūšys, ką jos norėtų sužinoti, ko joms labiausiai trūksta: pagalbos, žinių, informacijos. Absoliuti apklaustųjų dauguma norėjo kuo daugiau informacijos apie smurtą, jo pobūdį, apie 70 procentų jų norėjo konsultuotis su psichologu dėl smurto šeimoje problemų. Apibendrinus anketų duomenis, nustatyta, kad pacientės vengia kalbėtis su medikais apie smurtą šeimoje, paprastai šitai nutylima, išskyrus atvejus, kai ryškius moters sužalojimus pastebi net aplinkiniai.
22. Individualiai bendraudami su visomis Vilniaus gimdymo namų pacientėmis ir teiraudamiesi apie smurtą, medikai pastebėjo, kad kai kurios pacientės stengiasi pamiršti tai, kas buvo, ir bijo, kad personalas, sužinojęs jų negandas, ims niekinti jas pačias, ypač jeigu tarp personalo yra gerai pažįstamų žmonių. Kai kurios pacientės, dažniausiai turinčios aukštesnį išsilavinimą, kategoriškai atsisakė kalbėtis.
23. Smurto šeimoje aukos dažnai būna bejėgės, nes neturi kur kreiptis pagalbos. Prieglobstį ir pagalbą smurto šeimoje aukoms teikiančios organizacijos yra būtinos, ypač reikalingi krizių centrai. Lietuvoje yra daugiau kaip 25 tokios nevalstybinės organizacijos. Įsteigta asociacija Vyrų krizių ir informacijos centras, kurios pagrindinė veikla − darbas su smurtautojais.
Saugų prieglobstį užtikrinantys krizių centrai suteikia laikiną saugų prieglobstį ir ilgalaikę profesionalią teisinę, psichologinę ir socialinę pagalbą smurto šeimoje aukoms, motinoms su vaikais, padeda burtis pagalbos sau grupėms. Jose skatinama tarpusavio parama – moterys viena su kita dalijasi savo patirtimi, aptaria problemas.
24. Patirtas smurtas šeimoje sąlygoja ilgalaikius psichologinius padarinius. Moteriai, ilgesnį laiką patiriančiai sutuoktinio ar partnerio smurtą, formuojasi šie būdingi bruožai (jausmai):
vienišumas ir visiška izoliacija;
pasitikėjimo savimi praradimas, abejonės dėl gebėjimo tvarkyti savo gyvenimą, priimti teisingus sprendimus;
kaltės prisiėmimas ir gėda;
baimė, nerimas, polinkis sirgti įvairiausiomis su stresu susijusiomis ligomis, depresija.
25. Nuolat patiriant smurtą šeimoje, didėja savižudybės rizika, negalėjimas pasipriešinti ir nutraukti smurto ciklą gali paskatinti asmenybės degradaciją (prievartos auka gali tapti priklausoma nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, alkoholio ir panašiai).
Bendras psichologines konsultacijas smurto šeimoje aukoms teikia nevalstybinės organizacijos, psichologinės pagalbos tarnybos.
26. Pirminę teisinę pagalbą turi teisę gauti visi Lietuvos Respublikos piliečiai. Pirminė teisinė pagalba turi būti suteikta nedelsiant, kai asmuo kreipiasi į savivaldybės vykdomąją instituciją. Jeigu nėra galimybės nedelsiant suteikti pirminę teisinę pagalbą, pareiškėjui pranešama apie priėmimo laiką, kuris turi būti ne vėlesnis kaip 5 dienos nuo kreipimosi dienos. Pirminę teisinę pagalbą teikia savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai, darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, kuriose numatytos teisinio pobūdžio darbo funkcijos, arba advokatai (advokatų profesinės bendrijos), arba viešosios įstaigos, su kuriais savivaldybės yra sudariusios sutartį. Savivaldybės institucijos, atsižvelgdamos į pirminės teisinės pagalbos kokybę, efektyvumą ir ekonomiškumą, pasirenka konkretų pirminės teisinės pagalbos teikimo būdą. Teisę gauti antrinę teisinę pagalbą turi asmenys, atitinkantys Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (Žin., 2000, Nr. 30-827; 2005, Nr. 18-572) reikalavimus.
Nemokamos teisinės konsultacijos smurto šeimoje aukoms taip pat teikiamos Vilniaus miesto savivaldybėje veikiančioje viešojoje įstaigoje Teisinės pagalbos centre (steigėjas – Mykolo Romerio universitetas), viešojoje įstaigoje Teisės klinikoje (steigėjas – Vilniaus universitetas), Viešojoje advokatų kontoroje, taip pat asociacijose Moterų informacijos centre ir Vilniaus moterų namų Krizių centre.
Problemos
27. Smurto prieš moteris šeimoje nusikaltimai pasižymi itin dideliu latentiškumu, t.y. jie dažnai būna slepiami, nepastebimi.
28. Šiuo metu teikiamos paslaugos smurtą šeimoje patyrusioms moterims daugiausia yra fragmentiškos ir nesistemingos, nėra nuolatinio finansavimo ir rezultatų vertinimo.
29. Valstybės garantuojama teisinė pagalba daugeliui smurto šeimoje aukų yra sunkiai pasiekiama, ypač mažesnėse savivaldybėse.
30. Dėl teisinės informacijos stokos smurto šeimoje auka dažnai nežino, kaip ir kur kreiptis pagalbos, kad apgintų savo pažeistas teises.
31. Smurto šeimoje aukos dažniausiai patiria nedidelius sveikatos sutrikdymus, dėl kurių smurtautoją patraukti baudžiamojon atsakomybėn galima tik privataus kaltinimo tvarka. Aukos dažnai yra finansiškai, psichologiškai ir kitaip priklausomos nuo smurtautojo, todėl tik nedaugelis nukentėjusiųjų kreipiasi pagalbos į teisėsaugos institucijas ir teismus.
33. Per menkai išanalizuota smurto prieš moteris šeimoje paplitimas, smurto šeimoje aukų padėtis, pagalbos joms suteikimo galimybės.
Smurtautojas
35. Eurobarometro 1999 metų tyrimas parodė, kad 95 procentai Europos Sąjungos gyventojų mano, jog asmuo, kuris imasi smurto prieš savo partnerį, turi būti baudžiamas pagal Baudžiamąjį kodeksą.
36. Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas (Žin., 2000, Nr. 89-2741) ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas nustato galimybę taikyti teisinę atsakomybę smurtaujantiems asmenims, tačiau smurtas prieš moteris šeimoje nėra kvalifikuojamas kaip atskiras nusikaltimas.
37. Lietuvos baudžiamojo proceso teisėje minimi valstybinio ir privataus kaltinimo institutai. Paprastai vadovaujamasi valstybinio kaltinimo institutu, t.y. ikiteisminio tyrimo įstaigos, nustačiusios veiksmus, kurie gali būti įvardijami kaip nusikalstama veika, ar gavusios pranešimą apie juos, pradeda ikiteisminį tyrimą.
38. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (Žin., 2002, Nr. 37-1341) 407 straipsnis nustato atvejus, kai taikoma privataus kaltinimo tvarka: t.y. baudžiamųjų bylų atvejus dėl nusikalstamų veikų, nustatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalyje (nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo), 140 straipsnio 1 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas), 148 straipsnyje (žmogaus veiksmų laisvės varžymas), 152 straipsnyje (seksualinis priekabiavimas), 154 straipsnyje (šmeižimas), 155 straipsnyje (įžeidimas), 165 straipsnyje (neteisėtas asmens būsto neliečiamumo pažeidimas), 187 straipsnio 1 ir 3 dalyse (turto sunaikinimas ar sugadinimas). Šie straipsniai ir/ar jų dalys gali būti taikomi smurto prieš moteris šeimoje atvejais.
39. Tokiose bylose ikiteisminis tyrimas neatliekamas, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 409 straipsnyje nustatytus atvejus, t.y. jeigu šios Strategijos 38 punkte nurodytos nusikalstamos veikos turi visuomeninę reikšmę ar jos padaro žalą asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų, baudžiamąjį procesą dėl šių veikų turi teisę pradėti ir prokuroras, nesvarbu ar yra nukentėjusiojo skundas arba jo teisėto atstovo pareiškimas.
40. Teisės aktuose nustačius tokias vertinamojo pobūdžio sąlygas, kaip nusikalstamos veikos visuomeninė reikšmė ar jos padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų, siūlytina svarstyti galimybę išplėsti valstybinio kaltinimo ribas, esant smurto šeimoje nusikaltimams. Svarbia priežastimi tikslinga laikyti aukos priklausomybę (tiek psichologinę, tiek ekonominę). Paaiškėjus smurto šeimoje faktui, teisė pradėti baudžiamąjį procesą dėl šių veikų visais atvejais turėtų būti suteikiama prokurorui, tuomet smurto šeimoje aukų interesai būtų daug geriau ginami nei iki šiol. Be to, tai nebeleistų smurtautojui daryti spaudimą aukai, kad ši atsisakytų savo kaltinimų, taigi nuo jos nebepriklausytų, ar smurtautojui bus taikoma baudžiamoji atsakomybė.
41. Kaip rodo teismų ir ikiteisminio tyrimo įstaigų darbo praktika, Lietuvos Respublikoje beveik nėra tokių bylų, kurios būtų keliamos dėl moters išžaginimo ar seksualinio prievartavimo šeimoje. Moterys, kurios dažniausiai tampa tokių nusikaltimų aukomis, nesikreipia į ikiteisminio tyrimo įstaigas dėl įvairių priežasčių. Viena iš jų – tai įsigalėjęs mitas, kad privačių šeimos santykių srityje nėra prievartinio santykiavimo, o moteris turi paklusti savo partnerio valiai.
42. Administracinių teisės pažeidimų atveju įgaliotos institucijos, nustačiusios veiksmus, kurie gali būti traktuojami kaip administracinis teisės pažeidimas, arba gavusios pranešimą apie juos, pradeda tyrimą. Administracinės poveikio priemonės yra gerokai operatyvesnės nei baudžiamosios, be to, laiko tarpas tarp pažeidimo padarymo ir nuobaudos skyrimo yra gerokai trumpesnis nei baudžiamojo proceso atveju. Smurtautojas gali būti traukiamas atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174, 176 straipsnius tik tuomet, jeigu chuliganiški veiksmai pažeidžia viešąją tvarką ir žmonių rimtį.
43. Nagrinėjant nusikalstamas veikas smurto prieš moteris srityje, smurtautojui dažniausiai skiriamos laisvės atėmimo ar kitos bausmės, tačiau jos ne visada išsprendžia susidariusią sudėtingą konfliktinę situaciją šeimoje. Kaip rodo praktika, atlikę laisvės atėmimo bausmę, smurtautojai dažnai grįžta dar priešiškiau nusiteikę savo šeimos narių atžvilgiu, kaltina juos dėl paskirtų bausmių. Taigi smurto prieš moteris šeimoje problemos neišnyksta, jos tik atidedamos vėlesniam laikui, iki smurtautojas sugrįš iš laisvės atėmimo vietos.
44. Analizuojant Vakarų Europos šalių praktiką, galima tvirtinti, kad baudžiamųjų priemonių taikymas aukų apsaugos nuo smurto procese nėra dominuojantis. Antai Austrijoje svarbiausios yra civilinio proceso priemonės, kuriomis siekiama pirmiausia atskirti smurtautoją nuo nukentėjusios šeimos.
45. Smurto šeimoje atvejais tikslinga būtų taikyti alternatyvias poveikio priemones, kai nusikalstamos veikos nesukelia itin sunkių padarinių. Taikant alternatyvias poveikio priemones, smurtautojas (jo sutikimu) galėtų būti siunčiamas dalyvauti elgesio keitimo programose. Įvertinus kiekvieną individualų atvejį, smurtautojui (jo sutikimu) galėtų būti skiriamas gydymas nuo įvairių priklausomybės ligų.
46. Alternatyvios poveikio priemonės turi paveikti smurtautojus, kad jie laikytųsi įstatymų, nebenusikalstų ir atsisakytų smurtinio elgesio šeimoje.
Problemos
47. Policijos pareigūnų darbą smurto prieš moteris šeimoje prevencijos ir užkardymo srityje apsunkina veiksmingų prevencinio darbo ir poveikio priemonių stoka. Smurto šeimoje atvejais policija susiduria su įvairiais sunkumais – kad ir patekimo į patalpas teisiniu reglamentavimu. Tai susiję su būsto neliečiamybe, kurią garantuoja žmogaus teisių apsaugos dokumentai. Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo (Žin., 2000, Nr. 90-2777) 18 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad pareigūnas, persekiodamas asmenį, įtariamą padarius nusikalstamą veiką, ar nusikaltėlį, besislepiantį nuo teisėsaugos institucijų, taip pat siekdamas užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai, bet kuriuo paros metu turi teisę įeiti į fiziniams ar juridiniams asmenims priklausančias gyvenamąsias ar negyvenamąsias patalpas, teritorijas, sustabdyti transporto priemones ir į jas patekti. Tačiau jeigu nėra akivaizdžių požymių, kad įvyko ar gali įvykti smurtavimas ar kitas nusikaltimas, policija neturi pakankamo pagrindo įeiti į būstą, kuriame smurtaujama.
48. Šeimoje smurtaujančio asmens atsakomybė turi būti realiai įgyvendinama, įvairiais apribojimais, taikomais smurtautojui, tobulinama įstatymo nustatyta aukos apsauga nuo smurto. Smurto šeimoje atveju iš būsto turi būti pašalinamas smurtautojas, o ne auka. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 1321 straipsnis nustato naują kardomąją priemonę – įtariamojo įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo, jeigu pagrįstai manoma, kad įtariamasis, gyvendamas kartu su nukentėjusiuoju, bandys neteisėtai paveikti nukentėjusįjį arba nukentėjusiajam ar kartu su juo gyvenantiems asmenims darys naujas nusikalstamas veikas. Ši priemonė gali būti skiriama ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartimi, kuria teisėjas (teismas) gali įpareigoti įtariamąjį nesilankyti tam tikrose vietose, nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiuoju ar kitais nutartyje nurodytais asmenimis. Tačiau ši teisinė nuostata sunkiai praktiškai įgyvendinama ir teisėjo (teismo) taikoma retai. Nėra aptarti praktiniai šios priemonės įgyvendinimo klausimai, pavyzdžiui, kaip ji bus taikoma tada, kai smurtautojas neturės jokios alternatyvios gyvenamosios vietos, kai auka ir smurtautojas gyvena vieni nuošaliame vienkiemyje. Be to, ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartimi įtariamasis tik „gali būti“, bet ne „privalo ar turi būti“ įpareigojamas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo. Kad ši kardomoji priemonė taikoma retai, rodo ir statistikos duomenys. Informatikos ir ryšių departamento duomenimis, 2005 metais minėta kardomoji priemonė buvo paskirta tik 8 asmenims.
49. Privataus kaltinimo institutas smurto prieš moteris šeimoje atveju nėra pakankamai veiksmingas. Veikos, kurios priskiriamos prie privataus kaltinimo, dažnai yra susijusios ne tiek su fizine ar materialine žala, kiek su emocine trauma, psichologine žala, kai viena auka negali užtikrinti savo teisių, juolab palaikyti kaltinimo viso teisminio nagrinėjimo metu.
50. Stokojama visuomenės nepakantumo smurtui, smurtinio elgesio keitimo programų smurtautojams, kad jie suvoktų atsakomybę už savo veiksmus. Smurtautojas (vyras) savarankiškai gali kreiptis pagalbos į asociaciją Vyrų krizių ir informacijos centrą, teikiančią psichologines, teisines ir kitas konsultacijas. Tačiau Lietuvoje toks centras kol kas vienintelis.
Smurtautojai galėtų kreiptis į konsultacijas teikiančius psichologus, tačiau šios konsultacijos nėra specializuotos, o smurtautojai apskritai nemato prasmės kreiptis pagalbos. Be to, kaip rodo išsami užsienio šalių patirtis, psichologinės konsultacijos ar psichoterapiniai užsiėmimai ne visada veiksmingi, jie negarantuoja, kad smurtautojų elgesys deramai pasikeis. Reikėtų derinti teisines priemones ir specializuotas smurtinio elgesio keitimo programas, vykdomas kartu su pagalbą smurto aukoms teikiančiomis organizacijomis ir teisėsaugos institucijomis.
Visuomenės švietimas
51. Sąlygas smurtauti šeimoje sudaro ir visuomenėje susiklosčiusios tradicijos bei stereotipai. Nevalstybinių organizacijų darbuotojų, kuruojančių smurto prieš moteris šeimoje mažinimo sritį, praktika rodo, kad smurtas šeimoje vis dar dažnai laikomas privačiu reikalu. Visuomenės sąmonėje gyvas mitas, kad moteris pati kalta, jeigu ją muša, kad ji pati provokuoja smurtą savo atžvilgiu. Šis paplitęs įsitikinimas parodo, kad smurto prieš moteris problema yra socialinė: ji grindžiama lyčių stereotipų sampratomis.
52. Visuomenėje įdiegta dorovinė nuostata apie santuoką ir šeimą dažnai trukdo moteriai ryžtis palikti smurtautoją ir apginti savo teises. Ne viena moteris pati dangstosi šeimos išsaugojimo motyvu, bijodama sunkumų, su kuriais neišvengiamai susidurs pasiryžusi nutraukti žeminančius santuokos ryšius.
53. Stereotipinis požiūris į moterų ir vyrų tarpusavio santykius, nepakankamas visų formų smurto prieš moteris šeimoje priežasčių, smurto prevencijos galimybių, jo padarinių, smurto šeimoje aukų teisių suvokimas kliudo kovoti su smurtu šeimoje.
54. Tyrimai rodo, kad visuomenės teisinės žinios yra menkos, teisinis švietimas smurto šeimoje klausimais taip pat nepakankamas.
Problemos
55. Stokojama visuomenės teisinio švietimo smurto šeimoje tematika. Būtina formuoti smurto šeimoje aukų ir visuomenės visapusiško teisinio švietimo politiką, ugdyti nepakantumą smurtui šeimoje.
56. Visuomenės informavimo priemonės per mažai dėmesio skiria lyčių problematikai ir smurto šeimoje problemoms.
57. Stokojama policijos pareigūnams, kitų teisėsaugos, teisėtvarkos institucijų, švietimo ir mokymo atstovams skirtų specialių kursų smurto prieš moteris šeimoje tematika.
IV. Strategijos tikslas, prioritetinės kryptys ir uždaviniai
59. Šios Strategijos tikslas – valstybiniu lygiu nuosekliai, kompleksiškai, sistemingai mažinti smurtą prieš moteris šeimoje.
60. Šios Strategijos prioritetinės kryptys:
61. Šios Strategijos uždaviniai, įgyvendinant jos tikslą pagal prioritetines kryptis:
61.1. Teisinės bazės tobulinimas smurto prieš moteris mažinimo srityje (šios Strategijos 60.1 punktas):
61.1.1. išanalizuoti galiojančius įstatymus ir kitus teisės aktus, susijusius su smurtu prieš moteris šeimoje, nustatyti su jų taikymu susijusias praktines problemas ir pasiūlyti šių problemų sprendimo būdus bei priemones arba pateikti pasiūlymus dėl efektyvesnės smurto šeimoje aukų teisinės apsaugos;
61.1.3. išanalizuoti galimybę atsisakyti privataus kaltinimo instituto praktikos, esant smurto šeimoje faktui;
61.2. Smurto prieš moteris šeimoje būklės analizė (šios Strategijos 60.2 punktas):
61.2.1. atlikti išsamią smurto prieš moteris šeimoje paplitimo, smurto šeimoje aukų padėties analizę;
61.3. Kompleksinės pagalbos smurto šeimoje aukoms teikimas (šios Strategijos 60.3 punktas):
61.4. Poveikio priemonės smurtautojams (šios Strategijos 60.4 punktas):
61.4.1. tobulinti alternatyvių poveikio priemonių taikymo smurtautojams ir jų reabilitacijos sistemą;
61.5. Veiksminga smurto prieš moteris šeimoje prevencija (šios Strategijos 60.5 punktas):
61.5.1. nuolat dirbti švietėjišką darbą smurto prevencijos, teisinio švietimo, šeimos ir žmogiškųjų vertybių stiprinimo srityse, skiepyti nepakantumą smurtui;
61.5.2. formuoti korektišką ir etišką visuomenės informavimo priemonių atstovų elgesį, kiek tai susiję su smurto šeimoje aukų būkle;
61.5.4. tobulinti policijos pareigūnų, kitų teisėsaugos ir teisėtvarkos institucijų, sveikatos apsaugos atstovų, kuriems tenka rūpintis smurto prieš moteris šeimoje sritimi, profesinę kompetenciją, plėtoti žinias smurto šeimoje problematikos klausimais;
61.6. Institucinių gebėjimų stiprinimas (šios Strategijos 60.6 punktas):
61.6.1. užtikrinti glaudų visų teisėsaugos institucijų pareigūnų, institucijų, teikiančių socialinę, teisinę, medicininę pagalbą aukai, nevalstybinių organizacijų veiksmų koordinavimą smurto prieš moteris šeimoje atvejais;
V. STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMAS IR KOORDINAVIMAS
62. Šiai Strategijai įgyvendinti rengiami 3 metų priemonių planai. Priemonių planuose nustatytas priemones numatoma įgyvendinti pasitelkus nevalstybines organizacijas. Tikimasi ir užsienio valstybių, tarptautinių organizacijų paramos, ypač vykdant bendrus projektus, kai viena dalis lėšų projektui skiriama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, o kita dalis – iš tarptautinių fondų.
63. Šios Strategijos įgyvendinimo koordinavimą, priemonių planų rengimą ir įgyvendinimo stebėseną užtikrins Moterų ir vyrų lygių galimybių komisija (toliau vadinama – komisija), sudaryta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. kovo 7 d. nutarimu Nr. 266 (Žin., 2000, Nr. 22-564). Komisijos nariai kasmet, iki sausio 20 d., parengs praėjusių metų priemonių (kurių atsakinguoju vykdytoju bus patvirtinta jų atstovaujama ministerija) įgyvendinimo ataskaitas. Apibendrintą praėjusių metų priemonių įgyvendinimo ataskaitą, vadovaudamiesi Moterų ir vyrų lygių galimybių komisijos nuostatais, parengs Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai atstovaujantys komisijos nariai. Apibendrinta praėjusių metų priemonių įgyvendinimo ataskaita bus svarstoma komisijos posėdyje ir teikiama Lietuvos Respublikos Vyriausybei kasmet, iki vasario 20 dienos.
64. Šios Strategijos įgyvendinimo veiksmingumui įvertinti nustatomi šie kriterijai:
64.1. Kiekybės kriterijai:
VI. LAUKIAMI REZULTATAI
65. Tikimasi, kad įgyvendinus šios Strategijos priemones bus:
65.6. veiksmingiau užkertamas kelias smurtui prieš moteris šeimoje, valstybės institucijos, įstaigos ir nevalstybinės organizacijos glaudžiau bendradarbiaus šioje srityje;
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2006 m. gruodžio 22 d.
nutarimu Nr. 1330
VALSTYBINĖS SMURTO PRIEŠ MOTERIS MAŽINIMO STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONIŲ 2007−2009 METŲ PLANAS
| Uždavinys |
Priemonė |
Atsakingas vykdytojas |
Įvykdymo terminas (metai) |
Preliminarus lėšų poreikis (tūkst. litų) |
|||
| iš viso |
2007 metais |
2008 metais |
2009 metais |
||||
| Teisinės bazės tobulinimas smurto prieš moteris mažinimo srityje |
|||||||
| 1. Išanalizuoti galiojančius įstatymus ir kitus teisės aktus, susijusius su smurtu prieš moteris šeimoje, nustatyti su jų taikymu susijusias problemas ir pasiūlyti šių problemų sprendimo būdus bei priemones arba pateikti pasiūlymus dėl efektyvesnės smurto šeimoje aukų teisinės apsaugos |
Atlikti galiojančių įstatymų ir kitų teisės aktų (Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas, Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas ir kt.), teisminės praktikos, susijusios su smurtu prieš moteris šeimoje, analizę ir pasiūlyti problemų sprendimo būdus bei priemones arba pateikti pasiūlymus dėl efektyvesnės smurto šeimoje aukų teisinės apsaugos |
Teisingumo ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Nacionalinė teismų administracija |
2007 |
– |
– |
– |
– |
| 2. Nustatyti teisėjų specializaciją šeimos byloms nagrinėti |
Parengti Lietuvos Respublikos teismų įstatymo papildymo įstatymo projektą, kuriame būtų nustatyta teisėjų šeimos byloms nagrinėti specializacija (šeimos teisėjų specializacija) |
Teisingumo ministerija, Nacionalinė teismų administracija |
2008 |
– |
– |
– |
– |
| 3. Išanalizuoti galimybę atsisakyti privataus kaltinimo instituto praktikos, esant smurto šeimoje faktui |
Atlikti teisės aktų, reglamentuojančių valstybinio ir privataus kaltinimo bylų procesą, analizę ir pateikti pasiūlymus dėl galimybės taikyti valstybinį kaltinimą visais smurto šeimoje atvejais |
Teisingumo ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Generalinė prokuratūra |
2008 |
– |
– |
– |
– |
| 4. Stiprinti smurto šeimoje aukų apsaugą |
4.1. Atlikti galiojančių įstatymų ir kitų teisės aktų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kt.), susijusių su smurtautojo iškeldinimu iš šeimai priklausančių patalpų visais smurto šeimoje atvejais, analizę ir pateikti pasiūlymus dėl efektyvesnės smurto šeimoje aukų teisinės apsaugos |
Teisingumo ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Generalinė prokuratūra |
2007 |
– |
– |
– |
– |
|
|
4.2. Parengti generalinio prokuroro 2003 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. I-58 patvirtintų Rekomendacijų dėl kardomųjų priemonių (išskyrus suėmimą) sąlygų laikymosi kontrolės papildymo projektą |
Generalinė prokuratūra, Vidaus reikalų ministerija, Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau vadinama – Policijos departamentas) |
2007 |
– |
– |
– |
– |
| 5. Išplėsti laiku suteikiamos teisinės pagalbos smurto šeimoje aukoms prieinamumo galimybes |
Organizuoti pirminę teisinę pagalbą teikiančių subjektų mokymą apie teisinės pagalbos smurto šeimoje aukoms teikimą |
Teisingumo ministerija |
2008 |
– |
– |
– |
– |
| Smurto prieš moteris šeimoje būklės analizė |
|||||||
| 6. Atlikti išsamią smurto prieš moteris šeimoje paplitimo, smurto šeimoje aukų būklės analizę |
6.1. Atlikti mokslinį tyrimą siekiant išanalizuoti ir įvertinti smurto prieš moteris šeimoje paplitimą (pagal įvairias smurto formas, aukos ir smurtautojo statusą ir kt.), smurto šeimoje aukų būklę |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija |
2008 |
60 |
– |
60 |
– |
|
|
6.2. Atlikti teritorinių policijos įstaigų pranešimų, susijusių su smurtu prieš moteris šeimoje (policijos iškvietimų skaičius, užregistruoti pareiškimai ir kt.), analizę ir pateikti pasiūlymus dėl efektyvesnės smurto šeimoje aukų teisinės apsaugos |
Policijos departamentas, Bendrasis pagalbos centras |
2007−2009 |
– |
– |
– |
– |
|
|
6.3. Atlikti baudžiamųjų bylų Lietuvoje dėl smurto prieš moteris šeimoje analizę, siekiant nustatyti teisės aktų taikymo efektyvumą |
Teisės institutas |
2008 |
30 |
– |
30 |
– |
| 7. Rengti ir teikti vartotojams statistinę informaciją apie smurtą prieš moteris šeimoje |
7.1. Skelbti Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau vadinama – Informatikos ir ryšių departamentas) ir kitų institucijų statistinę informaciją apie smurtą prieš moteris šeimoje visuomenės informavimo priemonėse ir Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau vadinama – Statistikos departamentas) statistinių rodiklių duomenų bazėje (www.stat.gov.lt) |
Statistikos departamentas |
2007−2009 |
– |
– |
– |
– |
|
|
7.2. Rinkti išsamius nusikalstamų veikų (smurto prieš moteris šeimoje) statistikos duomenis pagal visus požymius |
Policijos departamentas, Informatikos ir ryšių departamentas |
2007−2009 |
– |
– |
– |
– |
| 8. Įvertinti smurto šeimoje aukoms teikiamas paslaugas, jų kokybę ir parengti pasiūlymus bei rekomendacijas, kaip tobulinti kompleksines paslaugas |
Atlikti mokslinį tyrimą siekiant nustatyti pagalbos smurto šeimoje aukoms priemonių ir valstybinių bei nevalstybinių organizacijų darbo užkertant kelią smurtui prieš moteris šeimoje efektyvumą, įvertinti smurto šeimoje aukų požiūrį į teikiamas paslaugas ir pateikti rekomendacijas bei pasiūlymus dėl tolesnių veiksmų taikymo |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija |
2009 |
60 |
– |
– |
60 |
| Kompleksinės pagalbos smurto šeimoje aukoms teikimas |
|||||||
| 9. Užtikrinti konsultavimo paslaugas smurto šeimoje aukoms |
9.1. Stiprinti Bendrojo pagalbos centro pareigūnų gebėjimus tinkamai reaguoti į smurtą šeimoje patiriančių moterų pagalbos prašymus bendruoju pagalbos telefonu 112 |
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau vadinama – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas), Socialinės apsaugos ir darbo ministerija |
2008−2009 |
4 |
– |
2 |
2 |
|
|
9.2. Parengti krizių centrų, atsakančių į nemokamos pagalbos linijos skambučius, darbuotojų ir savanorių komandas: parengti mokymo programas krizių centrų darbuotojams ir savanoriams rengti, organizuoti mokymo kursus, parengti ir išleisti metodines rekomendacijas |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Policijos departamentas, Socialinių paslaugų priežiūros departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau vadinama – Socialinių paslaugų priežiūros departamentas) |
2007−2009 |
90 |
30 |
30 |
30 |
| 10. Siekti, kad smurto šeimoje aukoms būtų suteiktas būtinas saugus laikinasis prieglobstis |
Skatinti steigti ir remti kiekvienoje apskrities teritorijoje ne mažiau kaip po vieną įstaigą ar organizaciją, teikiančią socialines paslaugas smurto šeimoje aukoms ir užtikrinančią suinteresuotų institucijų bendradarbiavimą |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, apskričių viršininkai, savivaldybės, Socialinių paslaugų priežiūros departamentas |
2007−2009 |
1400 |
500 |
500 |
400 |
| Poveikio priemonės smurtautojams |
|||||||
| 11. Tobulinti alternatyvių poveikio priemonių taikymo smurtautojams ir jų reabilitacijos sistemą |
11.1. Išanalizuoti teisės aktus ir prireikus parengti teisės aktų projektus, kurie išplėstų teismo galimybes įpareigoti smurtautojus dalyvauti elgesio keitimo programose |
Teisingumo ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Generalinė prokuratūra |
2008 |
– |
– |
– |
– |
|
|
11.2. Parengti ir patvirtinti smurtinio elgesio keitimo metodiką smurtautojams |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Socialinių paslaugų priežiūros departamentas |
2008 |
60 |
– |
60 |
– |
|
|
11.3. Tobulinti smurtautojų reabilitacijos (mokymo ir neprievartinio bendravimo įgūdžių lavinimo) sistemą laisvės atėmimo vietose ir pataisos įstaigose |
Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos |
2007−2009 |
60 |
– |
30 |
30 |
| 12. Steigti daugiau organizacijų, dirbančių su smurtautojais, siekiančiais atsikratyti smurtinio elgesio, burti smurtautojų pagalbos sau grupes |
Skatinti steigti kiekvienos apskrities teritorijoje vyrų krizių centrus, skatinti smurtautojų pagalbos sau grupes |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, apskričių viršininkai, savivaldybės, Socialinių paslaugų priežiūros departamentas |
2007−2009 |
300 |
100 |
100 |
100 |
| Veiksminga smurto prieš moteris šeimoje prevencija |
|||||||
| 13. Nuolat dirbti švietėjišką darbą smurto prevencijos, teisinio švietimo, šeimos ir žmogiškųjų vertybių stiprinimo srityje, skiepyti nepakantumą smurtui |
13.1. Organizuoti seminarus, skirtus moterų teisiniam švietimui (teisinės gynybos priemonės, teisminiai procesai, pagrindiniai norminiai aktai ir panašiai) |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Socialinių paslaugų priežiūros departamentas |
2007−2009 |
150 |
50 |
50 |
50 |
|
|
13.2. Organizuoti informacines kampanijas prieš smurtą šeimoje, informuoti visuomenę apie pagalbą smurto šeimoje aukoms ir galimybes jomis pasinaudoti, apie bausmes smurtautojams |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Socialinių paslaugų priežiūros departamentas |
2007−2009 |
210 |
80 |
70 |
60 |
|
|
13.3. Sukurti ir tvarkyti internetinį puslapį, kuriame bus skelbiama teisinė informacija, tyrimų duomenys, statistika ir kita šviečiamojo pobūdžio informacija |
Vidaus reikalų ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Teisingumo ministerija, Policijos departamentas |
2008 |
15 |
– |
15 |
– |
| 14. Formuoti korektišką ir etišką visuomenės informavimo priemonių atstovų elgesį, kiek tai susiję su smurto šeimoje aukų būkle |
Periodiškai rengti visuomenės informavimo priemonių atstovams seminarus, skirtus smurto prieš moteris šeimoje problemoms gvildenti visuomenės informavimo priemonėse |
Kultūros ministerija |
2007−2009 |
150 |
50 |
50 |
50 |
| 15. Užtikrinti kvalifikuotų specialistų rengimą darbui smurto prieš moteris šeimoje klausimais |
15.1. Rekomenduoti įdiegti aukštosiose mokyklose, rengiančiose teisininkus, kursą smurto prieš moteris šeimoje tematika |
Švietimo ir mokslo ministerija |
2008 |
– |
– |
– |
– |
|
|
15.2. Rekomenduoti įdiegti švietimo įstaigose, rengiančiose policijos pareigūnus, kursą smurto prieš moteris šeimoje tematika |
Švietimo ir mokslo ministerija, Vidaus reikalų ministerija |
2008 |
– |
– |
– |
– |
|
|
15.3. Rekomenduoti įdiegti aukštosiose mokyklose, rengiančiose socialinius darbuotojus, kursą smurto prieš moteris šeimoje tematika |
Švietimo ir mokslo ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija |
2008 |
– |
– |
– |
– |
|
|
15.4. Rekomenduoti įdiegti aukštosiose mokyklose, rengiančiose sveikatos priežiūros specialistus, kursą smurto prieš moteris šeimoje tematika |
Švietimo ir mokslo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija |
2008 |
– |
– |
– |
– |
|
|
15.5. Rekomenduoti įdiegti aukštosiose mokyklose, rengiančiose pedagogus, kursą smurto prieš moteris šeimoje tematika |
Švietimo ir mokslo ministerija |
2008 |
– |
– |
– |
– |
| 16. Tobulinti policijos pareigūnų, kitų teisėsaugos ir teisėtvarkos institucijų, sveikatos apsaugos atstovų, dirbančių smurto prieš moteris šeimoje srityje, profesinę kompetenciją, plėtoti žinias smurto šeimoje problematikos klausimais |
16.1. Įdiegti teisėsaugos institucijų darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo sistemoje mokymo kursą smurto prieš moteris šeimoje tematika |
Vidaus reikalų ministerija, Teisingumo ministerija, Policijos departamentas, Generalinė prokuratūra |
2007 |
– |
– |
– |
– |
|
|
16.2. Įdiegti teisėjų kvalifikacijos tobulinimo sistemoje mokymo kursą smurto prieš moteris šeimoje tematika |
Teisingumo ministerija |
2007 |
– |
– |
– |
– |
|
|
16.3. Įdiegti socialinių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo sistemoje mokymo kursą smurto prieš moteris šeimoje tematika |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos |
2007 |
– |
– |
– |
– |
|
|
16.4. Rekomenduoti įdiegti sveikatos priežiūros specialistų kvalifikacijos tobulinimo sistemoje mokymo kursą smurto prieš moteris šeimoje tematika |
Sveikatos apsaugos ministerija |
2007 |
– |
– |
– |
– |
|
|
16.5. Rekomenduoti kvalifikacijos tobulinimo institucijoms parengti kvalifikacijos tobulinimo programas smurto prieš moteris šeimoje prevencijos klausimais |
Švietimo ir mokslo ministerija |
2007 |
– |
– |
– |
– |
|
|
16.6. Organizuoti policijos pareigūnų mokymą apie smurto šeimoje prevenciją ir užkardymą |
Policijos departamentas |
2007−2009 |
60 |
20 |
20 |
20 |
|
|
16.7. Parengti ir išleisti policijos pareigūnams skirtas metodines rekomendacijas konfliktų šeimoje sprendimo taktikos ir policijos naudojamų teisinių priemonių taikymo klausimais |
Policijos departamentas |
2007 |
40 |
40 |
– |
– |
|
|
16.8. Parengti ir išleisti atmintines pareigūnams, kviečiamiems į įvykio vietą dėl smurto prieš moteris šeimoje |
Policijos departamentas |
2007 |
20 |
20 |
– |
– |
| 17. Tobulinti paslaugas smurto šeimoje aukoms teikiančių organizacijų darbuotojų ir savanorių kvalifikaciją, gerinti teikiamų paslaugų kokybę |
Parengti ir išleisti specialias praktines metodines rekomendacijas prieglobstį smurto šeimoje aukoms teikiančių organizacijų darbuotojams ir savanoriams, kaip dirbti su smurto šeimoje aukomis ir jų aplinka |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Socialinių paslaugų priežiūros departamentas |
2007 |
50 |
50 |
– |
– |
| Institucinių gebėjimų stiprinimas |
|||||||
| 18. Užtikrinti glaudų visų teisėsaugos institucijų pareigūnų, institucijų, teikiančių socialinę, teisinę, medicininę pagalbą aukoms, taip pat nevalstybinių organizacijų veiksmų koordinavimą bylų smurto prieš moteris šeimoje atvejais |
18.1. Kiekviename policijos komisariate paskirti asmenį, atsakingą už darbo su smurto šeimoje aukomis koordinavimą, pagalbą, informaciją ir pareigūnų konsultavimą |
Policijos departamentas |
2008 |
– |
– |
– |
– |
|
|
18.2. Reguliariai organizuoti apskritojo stalo diskusijas: Policijos departamento, Generalinės prokuratūros, kitų suinteresuotų organizacijų ar įstaigų bei pagalbą aukoms teikiančių nevalstybinių organizacijų atstovų reguliarius susitikimus, kuriuose būtų kompleksiškai sprendžiamos smurto prieš moteris šeimoje problemos Lietuvoje |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Socialinių paslaugų priežiūros departamentas |
2007−2009 |
– |
– |
– |
– |
| 19. Stiprinti nevalstybinių organizacijų darbą užkertant kelią smurtui prieš moteris šeimoje |
Teisės aktų nustatyta tvarka iš dalies finansuoti nevalstybinių organizacijų, dirbančių smurto prieš moteris šeimoje srityje, veiklos projektus |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Socialinių paslaugų priežiūros departamentas |
2007−2009 |
1200 |
400 |
400 |
400 |
| Iš viso lėšų šiai Strategijai įgyvendinti (tūkst. litų) |
2007–2009 |
3959 |
1340 |
1417 |
1202 |
||
______________