LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ IR LIETUVOS BANKO VALDYBA

 

N U T A R I M A S

DĖL VALSTYBĖS VARDU IR SU VALSTYBĖS GARANTIJA GAUNAMŲ UŽSIENIO PASKOLŲ

 

1997 m. spalio 30 d. Nr. 1200/8

Vilnius

 

 

Vadovaudamosi Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos banko valdyba nutaria:

1. Nustatyti, kad:

1.1. metinė užsienio paskolų, gaunamų Lietuvos valstybės vardu ir imamų su valstybės garantija, suma neturi sudaryti daugiau kaip 25 procentų metinių Lietuvos nacionalinio biudžeto pajamų, o visa valstybės skola užsienio valiuta - daugiau kaip 20 procentų bendrojo vidaus produkto;

1.2. iš Lietuvos valstybės biudžeto išlaikomos biudžetinės įstaigos įsipareigojimų užsienio valiuta gali imtis tik vadovaudamosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu;

1.3. savivaldybės ir iš savivaldybių biudžetų išlaikomos biudžetinės įstaigos skolinasi užsienyje tik su valstybės garantija, neviršydamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka patvirtintų skolinimosi užsienyje limitų. Savivaldybės ir iš savivaldybių biudžetų išlaikomos biudžetinės įstaigos dėl visų kitų įsipareigojimų užsienio valiuta turi gauti Finansų ministerijos leidimą;

1.4. valstybės vardu arba su valstybės garantija gaunamos užsienio paskolos gali būti naudojamos investiciniams projektams finansuoti, jeigu investiciniai projektai atitinka bent vieną iš šių kriterijų, t. y. jeigu jie skirti:

1.4.1. infrastruktūrai plėtoti;

1.4.2. strategiškai svarbiems objektams statyti (rekonstruoti);

1.4.3. aplinkosaugai užtikrinti;

1.4.4. prioritetinių valstybės investicijų į socialinę sritį projektams įgyvendinti;

1.4.5. smulkiam ir vidutiniam verslui finansuoti (per komercinius bankus ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės specialiai šiam tikslui įsteigtas institucijas);

1.4.6. naujoms technologijoms diegti, kad būtų gaminama tinkama eksportui, galinti konkuruoti rinkoje produkcija.

2. Patvirtinti pridedamus:

2.1. Valstybės vardu ir su valstybės garantija gaunamų užsienio paskolų teikimo, paskirstymo ir grąžinimo tvarką;

2.2. Valstybinės užsienio paskolų komisijos sudėtį;

2.3. Investicinių projektų ekspertų komisijos sudėtį;

2.4. Investicinių projektų ekspertų komisijos nuostatus.

3. Nustatyti, kad:

3.1. Valstybinės užsienio paskolų komisijos ir Investicinių projektų ekspertų komisijos personalinę sudėtį tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė;

3.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendime turi būti nurodyta:

3.2.1. dėl užsienio paskolų paskirstymo, perskirstymo ir naudojimo – paskolos gavėjas, teikiamos paskolos suma ir valiuta, metinė palūkanų norma, laikotarpis, kuriam suteikiama paskola, paskolos tikslinė paskirtis, svarbiausieji šalių įsipareigojimai ir kitos paskolų suteikimo, administravimo bei grąžinimo sąlygos;

3.2.2. dėl valstybės garantijos suteikimo užsienio paskolai gauti – kreditorius, paskolos gavėjas, teikiamos paskolos suma ir valiuta, metinė palūkanų norma, laikotarpis, kuriam suteikiama paskola, tikslinė paskolos paskirtis, svarbiausieji šalių įsipareigojimai ir kitos paskolos suteikimo, administravimo bei grąžinimo sąlygos.

4. Nustatyti šį funkcijų ir pareigų pasiskirstymą tarp Valstybinės užsienio paskolų komisijos, valstybės institucijų, Lietuvos banko ir komercinių bankų:

4.1. Valstybinė užsienio paskolų komisija:

4.1.1. įvertina skolinimosi užsienyje politikos kryptis bei Valstybės skolinimosi metinės programos projektą ir teikia juos tvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybei;

4.1.2. svarsto užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų pasiūlymus dėl paskolų, rengia pasiūlymus dėl paskolų ėmimo valstybės vardu, teikia juos tvirtinti įstatymų nustatyta tvarka;

4.1.3. nagrinėja Lietuvos valstybės užsienio skolos būklę, paskolų panaudojimo bei grąžinimo eigą, prireikus teikia atitinkamus pasiūlymus Lietuvos Respublikos Vyriausybei;

4.1.4. nustato kriterijus, pagal kuriuos atrenkami projektai, kredituotini iš užsienio paskolų;

4.1.5. rengia pasiūlymus dėl užsienio paskolų paskirstymo, perskirstymo ir panaudojimo, teikia juos tvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybei, nurodydama paskolos gavėją, teikiamos paskolos sumą ir valiutą, metinę palūkanų normą, laikotarpį, kuriam suteikiama paskola, tikslinę paskolos paskirtį, pagrindinius šalių įsipareigojimus, kitas paskolų suteikimo, administravimo bei grąžinimo sąlygas;

4.1.6. rengia pasiūlymus dėl valstybės garantijos suteikimo užsienio paskolai gauti, teikia juos tvirtinti įstatymų nustatyta tvarka, nurodydama kreditorių, paskolos gavėją, teikiamos paskolos sumą ir valiutą, metinę palūkanų normą ir visas su paskolos gavimu susijusias išlaidas, taip pat laikotarpį, kuriam suteikiama paskola, tikslinę paskolos paskirtį, svarbiausiuosius šalių įsipareigojimus bei kitas paskolos suteikimo, administravimo bei grąžinimo sąlygas;

4.1.7. nagrinėja biudžetinių įstaigų ir organizacijų, valstybės ir savivaldybės įmonių, specialios paskirties akcinių bendrovių prašymus leisti skelbti konkursus įrengimams, prekėms ir paslaugoms įsigyti už planuojamas gauti valstybės vardu arba su valstybės garantija užsienio paskolas;

4.2. Finansų ministerija:

4.2.1. apibendrina užsienio paskolų poreikį, rengia Valstybės skolinimosi programos projektus ir teikia juos Valstybinei užsienio paskolų komisijai;

4.2.2. rengia ir derina paskolų sutarčių ir garantinių raštų arba sutarčių su užsienio bankais ir tarptautinėmis organizacijomis projektus, prireikus sudaro iš Finansų ministerijos, Ūkio ministerijos, Teisingumo ministerijos ir Lietuvos banko atstovų, atrinktų projektų vykdytojų bei ekspertų darbo grupę užsienio paskolų sutartims rengti ir derinti;

4.2.3. tvarko valstybės vardu ir su valstybės garantija gautų paskolų apskaitą, kontroliuoja finansinių įsipareigojimų vykdymą, planuoja ir atlieka su šiomis paskolomis susijusių įmokų mokėjimo procedūras;

4.2.4. periodiškai analizuoja išduotų ūkio subjektams užsienio paskolų, gautų Lietuvos valstybės vardu ar su valstybės garantija, būklę ir grąžinimo galimybes, teikia išvadas bei pasiūlymus Valstybinei užsienio paskolų komisijai;

4.2.5. nustato paskolų gavėjams (išskyrus komercinius bankus) užsienio paskolų apskaitos ir atskaitomybės tvarką;

4.2.6. Lietuvos Respublikos Vyriausybei patvirtinus Valstybinės užsienio paskolų komisijos pasiūlymą dėl paskolos suteikimo, sudaro su paskolos gavėju sutartį, kurioje numatomos paskolos suteikimo, naudojimo bei grąžinimo sąlygos, palūkanų ir kitų įmokų mokėjimo tvarka bei terminai;

4.2.7. administruoja ūkio subjektams suteiktas užsienio paskolas, už kurias visą turtinę atsakomybę prisiima Lietuvos Respublikos Vyriausybė;

4.2.8. teikia Lietuvos bankui užsienio paskolų grąžinimo ir kitų finansinių įsipareigojimų vykdymo grafikus;

4.2.9. praneša Lietuvos bankui apie užsienio valiutos poreikį ne vėliau kaip prieš 2 savaites iki paskolos grąžinimo arba kitų su ja susijusių įmokų mokėjimo pradžios;

4.2.10. užtikrina, kad be atskiro Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimo būtų įvykdyti visi valstybės įsipareigojimai pagal paskolų sutartis arba kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus iš visų galimų šiam tikslui panaudoti valstybės lėšų;

4.2.11. aptarnauja Valstybinę užsienio paskolų komisiją;

4.3. Lietuvos bankas:

4.3.1. yra valstybės pagrindinis fiskalinis agentas užsienio paskolų aptarnavimo klausimais. Šalių funkcijos, teisės ir pareigos įforminamos Finansų ministerijos ir Lietuvos banko tarpusavio sutartimis;

4.3.2. nustato komerciniams bankams užsienio paskolų apskaitos tvarką bei atskaitomybės formas ir pateikia Finansų ministerijai informaciją apie valstybės vardu gautų užsienio paskolų panaudojimą ir grąžinimą komerciniuose bankuose pagal Lietuvos banko, kaip fiskalinio agento, ir Finansų ministerijos sutartis;

4.3.3. inspektavimo metu, bet ne rečiau kaip kartą per metus, patikrina, kaip komerciniai bankai naudoja jiems suteiktas užsienio paskolas ir vykdo sutartinius įsipareigojimus dėl užsienio paskolų paskirstymo ir administravimo. Jeigu komerciniai bankai nevykdo šių įsipareigojimų, Lietuvos bankas informuoja apie tai Valstybinę užsienio paskolų komisiją;

4.3.4. ketvirčiui pasibaigus, teikia Finansų ministerijai sąrašą komercinių bankų, atitinkančių Lietuvos banko valdybos nustatytus kriterijus ir reikalavimus (taikomus ataskaitinei datai) ir galinčių suteikti paskolas, gaunamas Lietuvos valstybės vardu iš užsienio valstybių ir finansinių organizacijų (būtina nurodyti, kokią papildomą aktyvų riziką jie gali prisiimti);

4.3.5. valdo Tarptautinio valiutos fondo paskolą, skirtą užsienio valiutos rezervams papildyti ir lito stabilumui užtikrinti, atlieka jos grąžinimo bei kitų su šia paskola susijusių įmokų mokėjimo procedūras;

4.3.6. registruoja užsienio paskolas be valstybės garantijos ir kas ketvirtį pateikia informaciją Finansų ministerijai;

4.4. Ūkio ministerija:

4.4.1. kartu su kitomis ministerijomis formuoja investicijų strategiją, teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiūlymus dėl valstybės investicijų ir ūkio plėtros prioritetų;

4.4.2. rengia Valstybės investicijų programos projektus ir teikia juos Lietuvos Respublikos Vyriausybei;

4.4.3. aptarnauja Investicinių projektų ekspertų komisiją;

4.4.4. kartu su Statistikos departamentu prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2 kartus per metus renka ataskaitas apie Valstybės investicijų programoje numatytų projektų įgyvendinimą ataskaitiniais metais, teikia pranešimus Lietuvos Respublikos Vyriausybei bei Valstybinei užsienio paskolų komisijai (dėl užsienio paskolų dalies);

4.5. Teisingumo ministerija:

4.5.1. atlieka užsienio paskolų, gaunamų valstybės vardu, sutarčių ir valstybės garantijų juridinę analizę, teikia pastabas dėl paskolų sutarčių projektų;

4.5.2. per 2 savaites nuo prašymo įregistravimo pateikia teisinę išvadą dėl pasirašytų sutarčių arba suteiktų garantijų (kreditoriui pageidaujant);

4.6. šakinės ministerijos:

4.6.1. teikia Investicinių projektų ekspertų komisijai išvadas dėl jų reguliavimo sričiai priskirtų įmonių bei organizacijų investicinių projektų įgyvendinimo tikslingumo, o Finansų ministerijai – dėl žaliavų ir energijos išteklių importo verslo planų;

4.6.2. kontroliuoja, kaip įgyvendinami investiciniai projektai, ar paskolos lėšos naudojamos pagal paskirtį, ir informuoja apie tai Finansų ministeriją;

4.7. komerciniai bankai:

4.7.1. priima ir nagrinėja juridinių ir fizinių asmenų, pageidaujančių gauti užsienio paskolas, investicinius projektus ir verslo planus;

4.7.2. atlieka investicinių projektų, numatomų finansuoti per komercinius bankus, ekspertizę bei pretendento gauti paskolą ūkinės veiklos finansinę analizę ir pateikia Investicinių projektų ekspertų komisijai arba Finansų ministerijai išvadas dėl projektų aptarnavimo sąlygų bei rizikingumo;

4.7.3. priima sprendimus dėl konkrečių ūkio subjektų finansavimo pagal nustatytas sąlygas;

4.7.4. kontroliuoja, kad paskolos būtų naudojamos pagal paskirtį, ir atsako už šių paskolų grąžinimą.

5. Įpareigoti biudžetines įstaigas ir organizacijas informuoti Finansų ministeriją apie ketinimus pradėti derybas dėl siūlomo finansavimo iš užsienio paskolų ir paskolų su valstybės garantija.

6. Nustatyti, kad:

6.1. biudžetinės įstaigos ir organizacijos, valstybės ir savivaldybės įmonės, specialios paskirties akcinės bendrovės turi gauti Valstybinės užsienio paskolų komisijos leidimą skelbti konkursą įrengimams, prekėms ar paslaugoms įsigyti iš valstybės vardu arba su valstybės garantija gaunamų užsienio paskolų;

6.2. per 6 mėnesius Lietuvos Respublikos Vyriausybei nepatvirtinus Valstybinės užsienio paskolų komisijos parengtų sprendimo projektų, dėl kurių reikia Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimo, jie netenka galios.

7. Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos banko valdybos 1993 m. birželio 24 d. nutarimą Nr. 471 „Dėl užsienio paskolų ir finansinės paramos, gaunamos iš užsienio valstybių bei tarptautinių finansinių organizacijų“ (Žin., 1993, Nr. 26-607; 1994, Nr. 26-446, Nr. 93-1823; 1995, Nr. 58-1440, Nr. 95-2130; 1996, Nr. 22-583, Nr. 82-1977; 1997, Nr. 5-76).

8. Finansų ministerija ir Lietuvos bankas turi kontroliuoti, kaip vykdomas šis nutarimas.

 

 

 

MINISTRAS PIRMININKAS                                                              GEDIMINAS VAGNORIUS

 

 

 

LIETUVOS BANKO VALDYBOS PIRMININKAS                         REINOLDIJUS ŠARKINAS

 

 

 

FINANSŲ MINISTRAS                                                                                  ALGIRDAS ŠEMETA


 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir

Lietuvos banko valdybos

1997 m. spalio 30 d. nutarimu Nr. 1200/8

 

Valstybės vardu ir su valstybės garantija gaunamų užsienio paskolų teikimo, paskirstymo ir grąžinimo tvarka

 

Bendroji dalis

 

1. Ši tvarka reglamentuoja valstybės vardu ir su valstybės garantija gaunamų užsienio paskolų teikimą, paskirstymą ir grąžinimą, taip pat nustato institucijų, dalyvaujančių šiame procese, funkcijas ir pareigas.

 

Valstybės vardu gaunamos užsienio paskolos

 

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu paskolos, gaunamos valstybės vardu, gali būti perskolinamos:

2.1. komerciniams bankams arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu įsteigtoms institucijoms, kad jos savo ruožtu galėtų teikti paskolas smulkaus ir vidutinio verslo investiciniams projektams (iki 0,5 mln. JAV dolerių) finansuoti pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamas smulkaus ir vidutinio verslo skatinimo programas.

Ūkio subjektas, pretenduojantis gauti užsienio paskolą, pateikia komerciniam bankui, atitinkančiam šios tvarkos 3.1 punkto nuostatas, dokumentus, susijusius su paskolos gavimu, pagal šio banko reikalavimus.

Komerciniai bankai, norintys gauti užsienio paskolas smulkiam ir vidutiniam verslui plėtoti, privalo pateikti Valstybinei užsienio paskolų komisijai projektų, numatomų finansuoti iš šių paskolų, sąrašus.

Priėmus sprendimą suteikti paskolas nustatytiems komerciniams bankams, Lietuvos bankas Finansų ministerijos pavedimu perveda komerciniams bankams lėšas ir vadovaudamasis Lietuvos banko, kaip fiskalinio agento, bei Finansų ministerijos sutartimi teikia informaciją;

2.2. ūkio subjektams – per atitinkamą komercinį banką investiciniams projektams (daugiau kaip 0,5 mln. JAV dolerių), kuriems pritarė Investicinių projektų ekspertų komisija ar šakinė ministerija, finansuoti.

Ūkio subjektai, pretenduojantys gauti per Valstybinę užsienio paskolų komisiją užsienio paskolą investiciniam projektui finansuoti, pateikia Investicinių projektų ekspertų komisijai dokumentus, nurodytus šiuo nutarimu patvirtintuose Investicinių projektų ekspertų komisijos nuostatuose.

Investicinių projektų ekspertų komisija pateikia Finansų ministerijai savo pasiūlymus ir išvadas, ar tikslinga svarstyti Valstybinėje užsienio paskolų komisijoje paskolos arba valstybės garantijos suteikimo klausimą.

Finansų ministerija registruoja paraiškas paskoloms gauti (jeigu yra pateikti visi dokumentai), per 4 savaites atlieka investicinių projektų finansinę analizę ir pateikia išvadas Valstybinei užsienio paskolų komisijai;

2.3. ūkio subjektams – žaliavų bei energijos išteklių importo ir gyvybiškai svarbių valstybės ūkio šakų rėmimo projektams finansuoti. Šios paskolos teikiamos laikantis Valstybinės užsienio paskolų komisijos nustatytos paskolų naudojimo bei grąžinimo tvarkos ir sąlygų, kurios įrašomos sutartyse, sudaromose tarp paskolos gavėjo ir Finansų ministerijos, ir dėl jų sprendimą priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Ūkio subjektai, pretenduojantys gauti paskolą importui, pristato Finansų ministerijai šakinės ministerijos tarpininkavimo raštą (išvadą) ir verslo planą (nurodydami jame konkretų importo poreikį, jo paskirtį, lėšų grąžinimo šaltinius), komercinio banko, atitinkančio šios tvarkos 3.1 punkto nuostatas, raštą dėl turtinės atsakomybės prisiėmimo, prireikus ir kitus dokumentus.

3. Paskolos ūkio subjektams gali būti suteikiamos per komercinius bankus, jeigu jie:

3.1. atitinka Lietuvos banko valdybos patvirtintus kriterijus bei reikalavimus ir gali suteikti paskolas, gaunamas Lietuvos valstybės vardu iš užsienio valstybių bei finansinių organizacijų;

3.2. prisiima visą turtinę atsakomybę dėl šių paskolų grąžinimo;

3.3. moka metinę palūkanų normą, 1 procentu didesnę už valstybės skolinimosi kainą;

3.4. ima ne didesnę kaip 5 procentų maržą;

3.5. atsako už paskolos panaudojimą pagal tikslinę paskirtį ir įsipareigoja vykdyti nustatytas paskolos naudojimo sąlygas.

4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė Valstybinės užsienio paskolų komisijos siūlymu gali priimti sprendimą suteikti ūkio subjektams paskolas, skiriamas įgyvendinti valstybinės reikšmės projektams (t. y. investiciniams projektams, įtrauktiems į Valstybės investicijų programą, bei žaliavų ir energijos išteklių importui), kurių įgyvendinimo rizikos neprisiėmė komerciniai bankai. Tuomet ūkio subjektai pasirašo paskolos sutartis su Finansų ministerija ir iš jų reikalaujama paskolos grąžinimą užtikrinančių priemonių. Jeigu bus nuspręsta, kad ūkio subjektas privalo pasirašyti sutartį su Finansų ministerija dėl nekilnojamojo turto įkeitimo, paskolos dydis negali viršyti 80 procentų įkeisto turto rinkos vertės; turto rinkos vertę turi nustatyti pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės numatytą metodiką asmenys, turintys kvalifikacinius turto vertintojo pažymėjimus, išduotus Turto vertintojų atestacijos komisijos prie Finansų ministerijos. Ūkio subjektas, pasirašantis paskolos sutartį su Finansų ministerija, už suteiktą paskolą moka metinę palūkanų normą, iki 3 procentų didesnę už valstybės skolinimosi kainą.

Finansų ministerijos su ūkio subjektu pasirašomoje paskolos sutartyje turi būti numatyta, kad ūkio subjektas įsipareigoja naudoti užsienio paskolą pagal paskirtį.

5. Biudžetinėms įstaigoms ir organizacijoms užsienio paskolos investiciniams projektams finansuoti teikiamos, jeigu šie projektai įtraukti į Valstybės investicijų programą ir Lietuvos valstybės arba savivaldybės biudžete numatytos su paskola susijusios išlaidos, taip pat numatytos tais metais pagal sutartį priklausančios sumokėti lėšos.

6. Jeigu paskolos sutartyje tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir užsienio kreditoriaus yra išdėstyti kitokie reikalavimai, negu numatyti šioje tvarkoje, reikia vadovautis užsienio paskolos sutarties reikalavimais, o prireikus teikti klausimą svarstyti Valstybinei užsienio paskolų komisijai.

7. Užsienio paskolos, gautos Lietuvos valstybės vardu, teikimo, grąžinimo, palūkanų, taip pat kitų pagal sutartį numatytų įmokų mokėjimo pagrindinės sąlygos ir tvarka nustatomos sutartyje tarp Finansų ministerijos ir paskolos gavėjo.

8. Visas užsienio paskolas, gautas Lietuvos valstybės vardu konkretiems projektams finansuoti, ūkio subjektai arba komerciniai bankai, prisiėmę aktyvų riziką, privalo grąžinti ta valiuta, kuria paskola buvo gauta, išskyrus specialią skolinimosi teisę (SST). Ši nuostata taikoma ir palūkanoms bei kitoms įmokoms, mokamoms pagal sutartis. Ūkio subjektai, gavę paskolas iš Tarptautinio valiutos fondo specialia skolinimosi teise, palūkanas moka JAV doleriais mokėjimo dienos kursu.

 

Su valstybės garantija gaunamos užsienio paskolos

 

9. Valstybės garantijos teikiamos dėl gaunamų užsienio paskolų, kurios skiriamos:

9.1. valstybinės reikšmės projektams (t. y. investiciniams projektams, įtrauktiems į Valstybės investicijų programą, bei žaliavų ir energijos išteklių importui) įgyvendinti;

9.2. ūkio subjektų projektams, už kuriuos visą turtinę atsakomybę prisiima investicinis arba komercinis bankas, atitinkantis šios tvarkos 3.1 punkto reikalavimus, įgyvendinti.

10. Valstybės garantija gali būti suteikta dėl gaunamos užsienio paskolos to pelno siekiančio ūkio subjekto, kurio investicinio projekto įgyvendinimas leidžia sukaupti pakankamai įplaukų paskolai grąžinti ir užtikrina pelną grąžinus paskolą.

11. Norint gauti valstybės garantiją dėl užsienio paskolos, laikomasi tokios pat tvarkos ir pateikiami tokie pat dokumentai, kaip ir užsienio paskolai gauti. Kartu pateikiami paskolos sutarties tarp kreditoriaus ir skolininko bei siūlomo pasirašyti valstybės garantinio rašto projektai ir investicinio arba komercinio banko, per kurį numatoma kredituoti projektą, raštas dėl turtinės atsakomybės prisiėmimo.

12. Pretendentai į užsienio paskolą su valstybės garantija turi tenkinti ir šiuos reikalavimus:

12.1. savininkai akcininkai, kurių turimų akcijų nominali vertė ne mažesnė kaip 1/10 įstatinio kapitalo, individualių įmonių savininkai nėra teisti už tyčinius nusikaltimus, jiems nėra iškelta baudžiamoji byla už ūkinės veiklos pažeidimus ir finansinius nusikaltimus;

12.2. įmonė nėra skolinga biudžetui, nebuvo ir nėra paskelbta nemokia, nėra pažeidusi įmonių registravimo tvarkos, nevyksta turtiniai ginčai teismuose tarp įmonės ir kitų subjektų;

12.3. ne mažiau kaip 15 procentų investicinio projekto vertės finansuojama savomis lėšomis.

13. Finansų ministerija registruoja paraiškas valstybės garantijai gauti (jeigu yra pateikti visi nurodyti dokumentai), per 4 savaites išanalizuoja pateiktus dokumentus ir pateikia išvadas Valstybinei užsienio paskolų komisijai.

14. Lietuvos Respublikos Vyriausybei nutarus suteikti valstybės garantiją dėl gaunamos paskolos, valstybės garantinis raštas pasirašomas tada, kai yra pasirašyta paskolos sutartis arba kiti įsipareigojamieji skolos dokumentai tarp kreditoriaus ir skolininko, arba tuo pačiu metu.

15. Kreditoriai gali perleisti trečiosioms šalims reikalavimo teisę pagal valstybės garantuotas paskolų sutartis arba įsipareigojamuosius skolos dokumentus, Finansų ministerijai patvirtinus šį perleidimą.

16. Už suteiktą garantiją imama vienkartinė rinkliava – iki 3 procentų užsienio paskolos sumos. Konkretų rinkliavos dydį nustato Valstybinė užsienio paskolų komisija.

Rinkliava užsienio paskolos valiuta sumokama į Finansų ministerijos paskolų rizikos sąskaitą. Šiomis lėšomis disponuoja Finansų ministerija. Prireikus šios sąskaitos lėšas ministerija naudoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka valstybės turtiniams įsipareigojimams, susijusiems su valstybės skola vidaus ir užsienio kreditoriams, įvykdyti.

17. Investicinis arba komercinis bankas, per kurį numatoma kredituoti projektą ir kuris prisiima turtinę atsakomybę už įsipareigojimų įvykdymą, nesėkmės atveju įvykdo visus sutartyje numatytus įsipareigojimus ir gali imti iš ūkio subjekto iki 5 procentų maržą, o neprisiėmęs turtinės atsakomybės gali imti iki 0,5 procento maržą.

18. Valstybės garantijos dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų gaunamų paskolų investiciniams projektams finansuoti teikiamos, jeigu jie įtraukti į Valstybės investicijų programą ir Lietuvos valstybės arba savivaldybės biudžete yra numatytos su paskola susijusios išlaidos, taip pat numatytos tais metais pagal sutartį priklausančios sumokėti lėšos.

 

Apskaita ir atskaitomybė

 

19. Kiekvienai užsienio paskolai, gautai valstybės vardu, Finansų ministerija atidaro Lietuvos banke sąskaitą, iš kurios lėšos pervedamos komerciniams bankams arba ūkio subjektams pagal Finansų ministerijos pavedimus šiame nutarime nustatyta tvarka. Paskolos terminui pasibaigus, lėšos grąžinamos į šią sąskaitą.

Pakartotinai paskola išduodama iš tos pačios sąskaitos.

20. Paskola turi būti grąžinama užsienio ir tarptautinėms organizacijoms arba bankams iš tos Finansų ministerijos sąskaitos, į kurią buvo pervestos paskolos lėšos iš užsienio.

21. Komerciniai bankai ir ūkio subjektai palūkanas už gautą paskolą perveda į atskirą Finansų ministerijos vardu atidarytą sąskaitą Lietuvos banke arba komerciniame banke.

Iš šios sąskaitos Finansų ministerija atsiskaito (išskyrus pačią paskolą) su užsienio ir tarptautinėmis organizacijomis arba bankais, suteikusiais paskolą Lietuvos valstybės vardu.

22. Užsienio paskolų apskaita tvarkoma pagal jų rūšis, trukmę, oficialius paskolų šaltinius ir kitus duomenis, kurių reikia Lietuvos Respublikos valstybės užsienio skolai efektyviai valdyti.

23. Ūkio subjektai, gavę užsienio paskolą arba garantiją, kas ketvirtį, bet ne vėliau kaip iki kito ketvirčio pirmojo mėnesio 5 dienos, pateikia Finansų ministerijai ataskaitas apie paskolų panaudojimą ir grąžinimą Finansų ministerijos nustatyta tvarka, o komerciniai bankai pateikia Lietuvos bankui ataskaitas Lietuvos banko nustatyta tvarka.

24. Ūkio subjektai, gavę užsienio paskolą be valstybės garantijos, privalo per 10 dienų ją įregistruoti Lietuvos banke.

25. Finansų ministerija kas ketvirtį informuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybę apie valstybės užsienio skolos būklę.

26. Gavę užsienio paskolą arba garantiją ūkio subjektai (išskyrus komercinius bankus) privalo kas ketvirtį pateikti Finansų ministerijai finansinės-ūkinės veiklos ataskaitas (balansus, pelno ar nuostolio ataskaitas).

 

________________


 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

ir Lietuvos banko valdybos

1997 m. spalio 30 d. nutarimu Nr. 1200/8

 

Valstybinė užsienio paskolų komisija

 

Komisijos pirmininkas

– Europos reikalų ministras

Komisijos pirmininko pavaduotojai:

– finansų ministras

 

– Lietuvos banko valdybos pirmininkas

Komisijos sekretorius

– Finansų ministerijos viceministras

Komisijos nariai:

– Investicinių projektų ekspertų komisijos pirmininkas

 

– Lietuvos Respublikos Vyriausybės patarėjas bankų, kreditų ir atsiskaitymų klausimais

 

– Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys

 

– Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės atstovas

 

– teisininkas

 

– Ministro Pirmininko patarėjas

 

______________


 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

ir Lietuvos banko valdybos

1997 m. spalio 30 d. nutarimu Nr. 1200/8

 

Investicinių projektų ekspertų komisija

 

Komisijos pirmininkas

– Ūkio ministerijos viceministras

Komisijos pirmininko pavaduotojas

– Europos reikalų ministerijos viceministras

Komisijos sekretorius

– Ūkio ministerijos atstovas

Komisijos nariai:

– Europos reikalų ministerijos atstovas

 

– Finansų ministerijos atstovas

 

– Finansų ministerijos atstovas

 

– Lietuvos banko atstovas

 

– Žemės ir miškų ūkio ministerijos atstovas

 

– Ryšių ir informatikos ministerijos atstovas

 

– Susisiekimo ministerijos atstovas

 

– Statybos ir urbanistikos ministerijos atstovas

 

– Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijos atstovas

 

– Aplinkos apsaugos ministerijos atstovas

 

– Vidaus reikalų ministerijos atstovas

 

– PHARE konsultantas – Ūkio ministerijos atstovas

 

________________


 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

ir Lietuvos banko valdybos

1997 m. spalio 30 d. nutarimu Nr. 1200/8

 

Investicinių projektų ekspertų komisijos nuostatai

 

Bendroji dalis

 

1. Investicinių projektų ekspertų komisija (toliau vadinama – ekspertų komisija) sudaroma Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos banko valdybos nutarimu. Ekspertų komisija, atsižvelgdama į ūkio plėtros poreikius bei Valstybės investicijų programą, vykdo šias funkcijas:

1.1. nagrinėja Lietuvos Respublikoje įregistruotų ūkio subjektų paraiškas suteikti jiems imamas valstybės vardu, taip pat su valstybės garantija paskolas investiciniams projektams finansuoti (toliau vadinama – paraiška užsienio paskolai (garantijai) gauti);

1.2. nagrinėja ministerijų, kitų valstybinių tarnybų, miestų (rajonų) savivaldybių pasiūlymus dėl investicinių projektų, kuriems įgyvendinti reikia užsienio paskolų, įtraukimo į Valstybės investicijų programą, rengiant šią programą vykdo priežiūros komisijos funkcijas;

1.3. teikia pasiūlymus ir išvadas, ar tikslinga svarstyti Valstybinėje užsienio paskolų komisijoje ūkio subjektų pateiktas paraiškas užsienio paskoloms (garantijoms) gauti, teikia Ūkio ministerijai rekomendacijas, kuriuos investicinius projektus derėtų įtraukti į Valstybės investicijų programą.

2. Ekspertų komisijos darbui vadovauja komisijos pirmininkas.

 

Projektų priėmimas, registravimas ir nagrinėjimas

 

3. Ūkio subjektai, norintys gauti užsienio paskolą, imamą valstybės vardu arba su valstybės garantija, pateikia ekspertų komisijai šiuos dokumentus:

3.1. paraišką užsienio paskolai (garantijai) gauti;

3.2. investicinį projektą (verslo planą);

3.3. trumpą investicinio projekto charakteristiką;

3.4. įmonės registracijos pažymėjimo nuorašą;

3.5. įmonės įstatų nuorašą;

3.6. praeitų metų finansinę ataskaitą ir einamųjų metų ketvirčių ataskaitas;

3.7. audito įmonės, turinčios Finansų ministerijos licenciją, išvadą (pateikia visi ūkio subjektai, išskyrus biudžetines įstaigas);

3.8. išvadą, ar tikslinga įgyvendinti investicinį projektą. Šią išvadą pasirašo ministerijos, kitos valstybinės tarnybos arba miesto (rajono) savivaldybės, kurios reguliavimo sričiai priskirtas ūkio subjektas (nepriklausomai nuo nuosavybės formos), pateikęs paraišką užsienio paskolai (garantijai) gauti, vadovas;

3.9. užsienio banko dokumentą, kad sutinkama skirti paskolą su valstybės garantija (nurodomos kreditavimo sąlygos: paskolos dydis, skolinimo trukmė, metinių palūkanų norma ir kita);

3.10. Lietuvos Respublikoje įregistruoto komercinio banko, kuris atitinka Lietuvos banko valdybos patvirtintus kriterijus bei reikalavimus ir gali suteikti paskolas, gaunamas Lietuvos valstybės vardu iš užsienio valstybių bei finansinių organizacijų, raštą dėl turtinės atsakomybės prisiėmimo.

4. Dokumentai, nurodyti šių nuostatų 3 punkte, ekspertų komisijai pateikiami 3 egzemplioriais, o trumpa investicinio projekto charakteristika – 17 egzempliorių. Pateikti investiciniai projektai, įskaitant gautuosius paštu, registruojami Ūkio ministerijoje. Šie projektai pateikiami svarstyti ekspertų komisijai tik tuo atveju, jeigu atsižvelgta į visus 3 punkto reikalavimus. Ūkio subjektas, pateikęs investicinį projektą, apie registraciją informuojamas raštu.

5. Ekspertų komisija gali papildomai reikalauti iš ūkio subjektų ir kitų dokumentų: akcininkų susirinkimo sprendimo imti užsienio paskolą investiciniam projektui įgyvendinti bei akcininkų susirinkimo sutikimo už gaunamą paskolą įkeisti bendrovės turtą (jeigu investicinį projektą įgyvendina akcinė bendrovė), gamtosaugos tarnybų išvadų dėl projekto įgyvendinimo ekologinių padarinių, miesto (rajono) savivaldybės išvados dėl projekto įgyvendinimo tikslingumo, atitinkamų mokesčių institucijų pažymų, kad atsiskaityta su Lietuvos valstybės biudžetu, savivaldybės biudžetu ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetu.

6. Investicinis projektas turi būti parengtas atsižvelgiant į susiformavusius reikalavimus. Projekte turi būti nurodyta:

6.1. ūkio subjekto raida, investicinio projekto idėja, pagrindinio produkto (paslaugos) charakteristika, vadovai ir personalas, gamybos procesas, marketingas bei galimi finansiniai rezultatai (optimistinis, pesimistinis, pateiktas investiciniame projekte), investicinio projekto efektyvumo rodikliai;

6.2. rizikos veiksniai ir priemonės jiems išvengti;

6.3. duomenys apie perkamų įrengimų kainas užsienio valstybėse ir firmose, jų techninių ir ekonominių parametrų palyginimas, kuriuo remiantis pasirenkamas pardavėjas; ar tokie įrengimai gaminami Lietuvoje.

7. Trumpoje investicinio projekto charakteristikoje būtina nurodyti prašomos paskolos dydį, projekto tikslą, savų lėšų dalį (palyginti su visa investicijų suma), kreditorinį ir debitorinį įsiskolinimą, įgyvendinamo investicinio projekto ypatumus, vadovų patirtį, finansinius aspektus, apibūdinančius paskolos prašytojui, investitoriui ir valstybei teikiamą naudą (nurodomas visas pelnas, kuris bus gaunamas per nustatytą laikotarpį, pelno mokesčiai į biudžetą, įmonei liekantis pelnas, darbo vietų dinamikos rodikliai).

8. Ekspertų komisijos pirmininkas skiria ekspertus investiciniams projektams nagrinėti. Ekspertais skiriami Ūkio ministerijos, kitų ministerijų bei valstybinių tarnybų, miestų (rajonų) savivaldybių darbuotojai arba pasikviečiami mokslo įstaigų specialistai. Ekspertai išnagrinėja investicinį projektą ir pateikia ekspertų komisijai išvadas, kuriose įvertinamas investicinis projektas, nurodomi jo pranašumai ir trūkumai. Prireikus ekspertams sudaromos sąlygos susipažinti su objektu vietoje. Atsižvelgdamas į ekspertų išvadas, ekspertų komisijos pirmininkas skiria investicinio projekto svarstymo datą. Ne vėliau kaip prieš 3 dienas iki posėdžio ekspertų komisijos nariams ir ūkio subjektams pranešama, kad jie turi dalyvauti svarstant investicinį projektą. Investicinis projektas turi būti išnagrinėtas ir apsvarstytas per mėnesį nuo jo įregistravimo. Jeigu reikia papildomos medžiagos arba papildomo tyrimo, šis terminas ekspertų komisijos sprendimu gali būti pratęstas.

9. Svarstydama investicinius komercinius projektus, įtrauktus į Valstybės investicijų programą, ekspertų komisija papildomai gali naudotis valstybės investicijų programų grupės turima medžiaga.

10. Ekspertų komisija nesvarsto valstybinės svarbos socialinių investicinių projektų, kuriems įgyvendinti skirtas užsienio paskolas grąžinti ir palūkanas mokėti numatoma iš Lietuvos valstybės biudžeto. Valstybinei užsienio paskolų komisijai šiuos projektus teikia Finansų ministerija.

11. Ekspertų komisijos nariams posėdžio medžiaga (trumpa investicinio projekto charakteristika) pateikiama pranešant posėdžio datą. Su visa investicinio projekto medžiaga ekspertų komisijos nariai gali susipažinti prieš komisijos posėdį Ūkio ministerijoje.

12. Ekspertų komisija dirba Ūkio ministerijos patalpose. Ją aptarnauja Ūkio ministerija. Tam tikrais atvejais, kai svarstomi dideli ir valstybinės svarbos investiciniai projektai, ekspertų komisijos posėdžiai gali būti rengiami pačiame objekte.

 

Priimtų sprendimų įteisinimas

 

13. Ekspertų komisijos sprendimai įteisinami pirmininko ir sekretoriaus pasirašytu protokolu bei išvadomis. Ne vėliau kaip per 5 dienas po ekspertų komisijos posėdžio protokolai, išvados, ūkio subjektų paraiškos užsienio paskolai (garantijai) gauti ir investicinio projekto 2 egzemplioriai su visais reikiamais priedais pateikiami Finansų ministerijai. Ekspertų komisijos sprendimai (protokolai ir išvados) dėl ministerijų, kitų valstybinių tarnybų, miestų (rajonų) savivaldybių paraiškų, susijusių su Valstybės investicijų programos projekto sudarymu, pateikiami Ūkio ministerijai. Jais Ūkio ministerija vadovaujasi rengdama Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiūlymus šiuo klausimu. Ekspertų komisijos posėdžio protokolų išrašai bei išvados taip pat siunčiami ministerijoms, kitoms valstybinėms tarnyboms, miestų (rajonų) savivaldybėms, kurių reguliavimo sričiai priskirti paraiškų užsienio paskolai (garantijai) gauti pateikėjai, taip pat paraiškas pateikusiems ūkio subjektams.

14. Ekspertų komisijos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip pusė komisijos narių. Posėdyje ūkio subjektas pristato investicinį projektą, ekspertai apibūdina pateiktą svarstyti medžiagą, paskelbdami recenzijos išvadas ir pasiūlymus dėl investicinio projekto įgyvendinimo realumo bei tikslingumo. Po diskusijos sprendimai priimami atviru balsavimu, paprasta posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma. Jeigu balsų būna po lygiai, lemia pirmininko balsas. Nedalyvaujantys posėdyje ekspertų komisijos nariai gali raštu pateikti savo nuomonę svarstomais klausimais ir ji paskelbiama posėdyje. Komisijos nariams balsuojant dėl investicinio projekto, ūkio subjektų atstovai paprastai nedalyvauja.

Kiekvienas ekspertų komisijos narys turi teisę konkrečią raštu pareikštą savo nuomonę įteisinti kaip ekspertų komisijos posėdžio protokolo priedą.

15. Ekspertų komisijai pateikti investiciniai projektai ir kiti dokumentai yra konfidencialūs, tikrinančioms institucijoms jie teikiami įstatymų nustatyta tvarka.

 

_________________