LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS VERTYBINIŲ POPIERIŲ IŠLEIDIMO IR APYVARTOS TVARKOS PATVIRTINIMO
1997 m. gruodžio 3 d. Nr. 1329
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių išleidimo ir apyvartos tvarką (pridedama).
2. Nustatyti, kad šiuo nutarimu patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių išleidimo ir apyvartos tvarkos 12 punktas taikomas nuo Lietuvos Respublikos vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymo atitinkamų pakeitimų įsigaliojimo dienos.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1997 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr. 1329
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS VERTYBINIŲ POPIERIŲ IŠLEIDIMO IR APYVARTOS TVARKA
Bendroji dalis
1. Ši tvarka reglamentuoja išleidžiamų litais Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių pardavimo, atsiskaitymų, apskaitos, apyvartos ir išpirkimo organizavimą, taip pat vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkų (toliau vadinama – tarpininkai) teises ir pareigas.
2. Šioje tvarkoje vartojamos sąvokos:
2.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybiniai popieriai (toliau vadinama – vertybiniai popieriai) – Lietuvos Respublikos vardu Lietuvos Respublikos Vyriausybės serijomis išleidžiami skoliniai įsipareigojimai (Lietuvos Respublikos valstybės iždo vekseliai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės obligacijos), patvirtinantys emisijos sąlygose apibrėžtas teises ir pareigas, naudojami kaip skolinimosi būdas Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto deficitui ir kitoms įstatymuose nustatytoms reikmėms finansuoti ir galintys būti antrinės vertybinių popierių apyvartos objektas, jeigu emisijos sąlygos nenustato ko kita;
2.2. Lietuvos Respublikos valstybės iždo vekseliai – neturintys atkarpų vertybiniai popieriai, kurių galiojimo trukmė išleidimo metu neviršija vienerių metų;
2.3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės obligacijos – vertybiniai popieriai, kurių galiojimo trukmė išleidimo metu viršija vienerius metus;
2.4. atkarpos (kupono) dydis (toliau vadinama – atkarpos dydis) – metinė palūkanų, kurias nustatytais laiko intervalais emitentas (Finansų ministerija) moka investitoriui, norma, išreikšta vertybinių popierių nominaliosios vertės procentais;
2.7. pirminė vertybinių popierių apyvarta – naujų vertybinių popierių siūlymas, išleidimas ir perleidimas investitorių nuosavybėn, kai lėšos ar kitas turtas už parduotus vertybinius popierius pereina emitentui arba jo įgaliotai institucijai;
2.8. antrinė vertybinių popierių apyvarta – išleistų į apyvartą vertybinių popierių įsigijimas arba perleidimas kitiems investitoriams;
2.9. apmokėjimas – lėšų pervedimas emitentui už investitorių pirktus vertybinius popierius pirminėje vertybinių popierių apyvartoje;
2.10. atsiskaitymas – pirkimo ir pardavimo sandorio antrinėje vertybinių popierių apyvartoje įvykdymas, kai pardavėjas gauna lėšas už pirkėjo įsigyjamus vertybinius popierius;
3. Vertybinių popierių išleidimui ir apyvartai taikomas Lietuvos Respublikos vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymas, išskyrus jo 4–8 ir 10 straipsnius bei 26 straipsnio 3 ir 7 dalis.
Pagrindinės vertybinių popierių išleidimo sąlygos
5. Vertybinius popierius į apyvartą išleidžia Finansų ministerija, o juos išperka Finansų ministerija arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija ar turto valdymo įmonė.
6. Priimdama sprendimą dėl vertybinių popierių emisijos, Finansų ministerija nustato jos sąlygas. Emisijos datos derinamos su Lietuvos banku, jeigu jis dalyvauja organizuojant vertybinių popierių išleidimą.
7. Finansų ministerija vertybinių popierių emisijas bei preliminarius ketvirčio emisijų grafikus iš anksto skelbia „Valstybės žiniose“. Skelbiant emisiją, nurodomos šios sąlygos:
7.6. jeigu vertybiniai popieriai turi atkarpas:
8. Vertybiniai popieriai išleidžiami nematerialia forma. Nuosavybės teisė į vertybinius popierius tiesiogiai įrodoma įrašais asmeninėse vertybinių popierių sąskaitose. Vertybiniai popieriai įtraukiami į vertybinių popierių biržų prekybos sąrašus pagal Finansų ministerijos arba jos įgaliotos institucijos prašymą, jeigu emisijos sąlygos nenustato ko kita.
9. Lietuvos Respublikos arba užsienio fiziniai, juridiniai asmenys arba asmenys, neturintys juridinio asmens teisių, turi teisę investuoti į vertybinius popierius, jeigu emisijos sąlygos nenustato ko kita.
Vertybinių popierių apskaita
11. Bendrąją vertybinių popierių emisijos ir jų cirkuliacijos apskaitą tvarko Lietuvos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas (toliau vadinama – depozitoriumas).
12. Vertybinių popierių asmenines sąskaitas depozitoriumo nustatyta tvarka tvarko tarpininkai, turintys šią teisę, ir depozitoriumas (toliau vadinama – sąskaitų tvarkytojai).
13. Vertybinių popierių apskaita tvarkoma pagal Lietuvos Respublikos vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymo nuostatas, jeigu ši tvarka nenustato ko kita.
14. Kai tarpininkui iškeliama bankroto byla arba panaikinama licencija, taip pat kai apribojamos visos operacijos arba jų dalis (t. y. kai jis negali laiku įvykdyti savo klientams visų įsipareigojimų, susijusių su vertybinių popierių pirkimu, pardavimu, atkarpos išmokomis arba išpirkimu), visą klientų vertybinių popierių apskaitą perima depozitoriumas arba jo įgaliotas kitas sąskaitų tvarkytojas. Išpirkus tokius vertybinius popierius arba sumokėjus atkarpos išmoką, lėšos investitoriams grąžinamos per depozitoriumą arba jo įgaliotą sąskaitų tvarkytoją.
15. Depozitoriumas arba jo įgaliotas sąskaitų tvarkytojas rūpinasi šios tvarkos 14 punkte nurodyta vertybinių popierių apskaita, kol investitoriai pasirenka kitą sąskaitų tvarkytoją arba tarpininkui atšaukiami nustatyti operacijų apribojimai.
Pirminė vertybinių popierių apyvarta
17. Pirminė vertybinių popierių apyvarta vykdoma Lietuvos banko organizuojamo vertybinių popierių aukciono arba kitu būdu pagal Lietuvos banko ir Finansų ministerijos sutartį ir Lietuvos banko patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių aukciono nuostatus (arba kitas Lietuvos banko patvirtintas taisykles), jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai arba Finansų ministerijos sutartys su kitais juridiniais asmenimis nenustato ko kita.
Antrinė vertybinių popierių apyvarta
19. Antrinė vertybinių popierių apyvarta gali būti vykdoma vertybinių popierių biržose pagal jų nustatytas taisykles ir už jų ribų, jeigu emisijos sąlygos nenustato ko kita. Antrinę vertybinių popierių apyvartą už biržų ribų gali tarpusavyje vykdyti tik Lietuvos bankas, tarpininkai savo lėšomis bei Lietuvos ir užsienio kvalifikuotos finansinės institucijos, atitinkančios Finansų ministerijos nustatytus reikalavimus.
20. Šios tvarkos 19 punkte nurodyti subjektai, sudarę sandorį ne vertybinių popierių biržose, tą pačią dieną turi pranešti Nacionalinei vertybinių popierių biržai tokio sandorio sąlygas (sandorio rūšį, vertybinių popierių kiekį, kainą ir visas kitas sandorio sąlygas, o jeigu sandorio šalis yra kitas tarpininkas, – ir sandorio šalį).
21. Nacionalinė vertybinių popierių birža šios tvarkos 20 punkte nurodytą informaciją apibendrina pagal sandorių rūšis bei atsiskaitymų terminus ir kiekvieną sandorių sudarymo dieną skelbia ją viešai, nenurodydama sandorio šalių.
Atsiskaitymai pagal sandorius antrinėje vertybinių popierių apyvartoje
23. Atsiskaitymai pagal sandorius, sudarytus vertybinių popierių biržose, vykdomi pagal biržų sutartis su kitais juridiniais asmenimis ir pagal biržų prekybos taisykles.
24. Sandorio šalys, sudariusios sandorį ne vertybinių popierių biržose, gali atsiskaityti:
25. Depozitoriume ir Lietuvos banko Atsiskaitymų centre atsiskaitoma pagal sandorius, sudarytus ne vertybinių popierių biržose, remiantis sandorio šalių nurodymais, kurių formą ir pateikimo tvarką bei atsiskaitymų pagal sandorius tvarką nustato depozitoriumas kartu su Lietuvos banku, suderinę su Vertybinių popierių komisija. Nurodymai pateikiami depozitoriumui.
Lėšomis ir vertybiniais popieriais apsikeičiama vienu metu.
26. Jeigu sandoris sudarytas ne vertybinių popierių biržose, atsiskaitymo dieną pasirenka sandorio šalys, išskyrus šios tvarkos 27 punkte nurodytą atvejį.
Vertybinių popierių išpirkimas ir palūkanų išmokėjimas
28. Vertybiniai popieriai išperkami ir palūkanos išmokamos tiems investitoriams, kuriems paskutinę darbo dieną iki vertybinių popierių išpirkimo arba atkarpos išmokos mokėjimo dienos nuosavybės teise priklausė vertybiniai popieriai.
29. Vertybinių popierių išpirkimo arba atkarpos išmokos mokėjimo dieną, ne vėliau kaip iki 10 valandos, depozitoriumas pateikia Finansų ministerijai ir jos įgaliotai institucijai pranešimą apie tai, kiek vertybinių popierių sąskaitose yra tos emisijos vertybinių popierių. Depozitoriumas nurodo depozitoriumo dalyvių sąskaitas lėšoms pervesti.
30. Finansų ministerija arba jos įgaliota institucija perveda lėšas tarpininkams ir kitiems depozitoriumo dalyviams, remdamasi šios tvarkos 29 punkte nurodytu depozitoriumo pranešimu.
31. Mokant palūkanas už įkeistus vertybinius popierius ir išperkant juos, lėšos pervedamos į sąskaitų tvarkytojo nurodytą sąskaitą su disponavimo apribojimais, kol nebus įvykdyta prievolė, užtikrinta vertybinių popierių įkeitimu.
32. Tarpininkai savo klientams priklausančias lėšas grąžina vertybinių popierių išpirkimo arba atkarpos išmokos mokėjimo dieną, jeigu jų sutartys su klientais nenustato ko kita.
33. Finansų ministerija ir jos įgaliota institucija neatsako už tarpininkų neįvykdytą prievolę, nurodytą šios tvarkos 32 punkte.
34. Jeigu emitentas dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių negali laiku atsiskaityti su investitoriais, jis įsipareigoja sumokėti palūkanas už pradelstą laikotarpį, kai vėl galės vykdyti įsipareigojimus. Palūkanos skaičiuojamos už laiku nesumokėtas lėšas, atsižvelgiant į tuo metu rinkoje esančias pinigų rinkos palūkanas. Emitentas tokias palūkanas moka už laikotarpį, ne ilgesnį kaip pusė metų nuo jų skaičiavimo pradžios.
35. Pasibaigus vertybinių popierių išpirkimo terminui (arba sumokėjus atkarpos išmoką), investitoriai 3 metus nuo vertybinių popierių išpirkimo dienos (arba atkarpos išmokos sumokėjimo dienos) turi teisę į jiems priklausančias lėšas. Emitentas neskaičiuoja ir nemoka palūkanų už laiku neatsiimtas arba dėl kito asmens (ne emitento) kaltės laiku negautas lėšas.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
vertybinių popierių išleidimo ir
apyvartos tvarkos
PRIEDAS
ATKARPOS IŠMOKŲ SUMŲ BEI MOKĖJIMO DATŲ NUSTATYMAS IR SUSIKAUPUSIŲ PALŪKANŲ BEI KAINOS APSKAIČIAVIMAS
Atkarpos išmokos
3. Jeigu per visą vertybinių popierių galiojimo laikotarpį reikia kelis kartus mokėti atkarpos išmokas, nustatomos šios jų mokėjimo datos:
3.1. atitinkamo metų mėnesio atitinkama diena (pavyzdžiui, vertybinių popierių, už kuriuos palūkanos išmokamos 2 kartus per metus ir kurių apmokėjimo arba išpirkimo diena yra rugsėjo 15 d., atkarpos išmokų mokėjimo dienos kasmet bus kovo 15 d. ir rugsėjo 15 diena);
4. Paskutinės atkarpos išmokos mokėjimo diena turi sutapti su vertybinio popieriaus išpirkimo diena.
5. Iš anksto nustatytos atkarpos išmokų mokėjimo datos yra nominalios: jeigu nustatyta mokėjimo diena sutampa su ne darbo diena, reikia mokėti pirmą darbo dieną pasibaigus ne darbo dienoms.
6. Atkarpos periodai (išskyrus pirmąjį ir paskutinįjį) turi būti vienodos trukmės ir gali skirtis tik dėl nevienodo mėnesių ir metų dienų skaičiaus arba nedalaus metų dienų skaičiaus.
7. Palūkanos išmokamos lygiomis dalimis už vienodos trukmės atkarpos periodus nepriklausomai nuo to, ar atkarpos išmokos mokėjimo nominalioji diena sutampa su darbo diena (pavyzdžiui, bus mokama po 5 litus kas pusmetį už kiekvieną vertybinį popierių, kurio nominalioji vertė yra 100 litų, atkarpos dydis – 10 procentų ir mokėjimo dažnis – 2 kartai per metus).
8. Jeigu pirmasis arba paskutinysis atkarpos periodas yra nestandartinės trukmės, palūkanos išmokamos už realų to periodo dienų skaičių ir laikoma, kad metai turi p * H dienų (p – standartinio periodo dienų skaičius; H – atkarpos išmokų skaičius per metus). Už kiekvieną vertybinį popierių mokant atkarpos išmoką, išmokama palūkanų suma apvalinama iki 2 ženklų po kablelio.
Antai išleistų vertybinių popierių apmokėjimo diena – 1997 m. balandžio 5 d., išpirkimo diena – 1999 m. kovo 15 d., atkarpos išmokų mokėjimo dienos – kovo 15 d. ir rugsėjo 15 d., vieno vertybinio popieriaus nominalioji vertė – 100 litų, atkarpos dydis – 8 procentai, atkarpos išmokų, mokėjimo dažnis – 2 kartai per metus. Pirmasis atkarpos periodas nuo 1997 m. balandžio 5 d. iki 1997 m. rugsėjo 15 d. yra trumpas – 163 dienos. Pagal šį pavyzdį standartinio periodo atveju, jeigu vertybinių popierių apmokėjimo diena būtų 1997 m. kovo 15 d., atkarpos periodas truktų 184 dienas. Mokant pirmąją atkarpos išmoką už vieną vertybinį popierių išmokamų palūkanų suma, mokant pirmąją atkarpos išmoką, bus lygi 100*8/100*163/(2*184)= 100*0,08*163/368=3,54 (Lt).
Jeigu pirmasis atkarpos periodas yra ilgesnis negu standartinis (pavyzdžiui, išleistų vertybinių popierių apmokėjimo diena yra 1997 m. kovo 5 d., išpirkimo diena – 1999 m. kovo 15 d., atkarpos išmokų mokėjimo dienos – kovo 15 d. ir rugsėjo 15 d., pirmoji atkarpos išmoka – 1997 m. rugsėjo 15 d.), skaičiuojant palūkanų sumą, jis dalijamas į 2 dalis: nuo apmokėjimo dienos iki praleisto atkarpos išmokos mokėjimo dienos (1997 m. kovo 5–15 d.) ir nuo praleisto atkarpos išmokos mokėjimo dienos iki pirmosios atkarpos išmokos mokėjimo dienos (1997 m. kovo 15 d.–rugsėjo 15 d.). Už pirmąją periodo dalį palūkanos skaičiuojamos kaip trumpo periodo atveju, už antrąją – kaip standartinio periodo atveju.
Susikaupusių palūkanų apskaičiavimas
9. Visą vertybinio popieriaus kainą sudaro grynoji kaina ir susikaupusios palūkanos. Už antrinėje vertybinių popierių apyvartoje parduotus vertybinius popierius pardavėjui priklausanti pinigų suma yra lygi vertybinių popierių grynajai kainai ir nuo apmokėjimo arba paskutinės atkarpos išmokos mokėjimo nominaliosios dienos iki atsiskaitymo už sudarytą sandorį dienos susikaupusioms palūkanoms.
10. Pirkėjui priklauso visos būsimosios atkarpos išmokos, pradedant nuo artimiausios. Jeigu atsiskaitymų diena sutampa su atkarpos išmokos mokėjimo diena, artimiausia atkarpos išmoka laikoma kita (tolesnė) išmoka.
11. Palūkanos kaupiasi nuo apmokėjimo arba paskutinės prieš sandorio sudarymo dieną buvusios atkarpos išmokos mokėjimo nominaliosios dienos (imtinai) iki atsiskaitymų dienos (jos neįskaitant). Skaičiuojant susikaupusias palūkanas, daroma prielaida, kad atkarpos išmoka mokama nominaliąją dieną, net jeigu tai būtų ne darbo diena ir tikrasis išmokos mokėjimas būtų atidėtas.
12. Susikaupusios palūkanos skaičiuojamos už tikslų dienų skaičių nuo apmokėjimo arba paskutinės atkarpos išmokos mokėjimo dienos iki atsiskaitymų dienos, ir laikoma, kad metai turi p*H dienų (pavyzdžiui, jeigu vertybinio popieriaus nominalioji vertė yra 100 litų, atkarpos dydis – 8 procentai, atkarpos išmokų mokėjimo dažnis – 2 kartai per metus, nuo paskutinės atkarpos išmokos mokėjimo dienos iki atsiskaitymų dienos praėjo 90 dienų ir einamasis atkarpos periodas yra 181 diena, už 1000 vertybinių popierių susikaupusių palūkanų suma bus lygi 1000*100*8/100*90/(2*181)=1000*100*0,08*90/362=1988,95 (Lt).
Vertybinių popierių kainos apskaičiavimas
13. Kai iki vertybinio popieriaus išpirkimo lieka mokėti daugiau kaip vieną atkarpos išmoką, vertybinių popierių kainą rekomenduojama skaičiuoti pagal šią formulę:
kur:
K – visa vertybinio popieriaus kaina (skaičiuojama nominaliosios vertės šimtui litų);
Si – i-asis pinigų srautas vertybinio popieriaus nominaliosios vertės šimtui litų (palūkanų suma arba išpirkimo metu mokama suma);
Y – pelningumas;
H – atkarpos išmokų skaičius per metus;
N – iki vertybinio popieriaus išpirkimo likusių atkarpos išmokų skaičius;
d1 – dienų skaičius nuo apmokėjimo arba atsiskaitymų už pirktus vertybinius popierius dienos iki artimiausios atkarpos išmokos mokėjimo nominaliosios dienos;
p1 – pirmojo atkarpos periodo, kurio metu apmokama arba atsiskaitoma už vertybinius popierius, dienų skaičius.
14. Kai iki vertybinio popieriaus išpirkimo lieka mokėti tik vieną atkarpos išmoką, vertybinių popierių kainą rekomenduojama skaičiuoti pagal šią formulę:
kur:
S – palūkanų suma arba išpirkimo metu grąžinama suma, kuri išmokama sumokėjus paskutinę atkarpos išmoką;
d – dienų skaičius nuo apmokėjimo arba atsiskaitymų už pirktus vertybinius popierius dienos iki išpirkimo nominaliosios dienos;
p – paskutiniojo atkarpos periodo dienų skaičius.