LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTRAS

Į S A K Y M A S

DĖL PATAISOS ĮSTAIGOS PSICHOLOGINĖS TARNYBOS STRUKTŪROS, VEIKLOS PRINCIPŲ IR FORMŲ PATVIRTINIMO

2003 m. balandžio 1 d. Nr. 86

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (Žin., 2002, Nr. 73-3084) 138 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. spalio 29 d. nutarimo Nr. 1703 „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso įgyvendinimo“ (Žin., 2002, Nr. 104-4661) 1.1.6 punktą:

1. Tvirtinu Pataisos įstaigos psichologinės tarnybos struktūrą, veiklos principus ir formas.

2. Nustatau, kad šis įsakymas įsigalioja nuo Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso įsigaliojimo dienos.

TEISINGUMO MINISTRAS                                                             VYTAUTAS MARKEVIČIUS

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos

teisingumo ministro

2003 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. 86

PATAISOS ĮSTAIGOS PSICHOLOGINĖS TARNYBOS STRUKTŪRA, VEIKLOS PRINCIPAI IR FORMOS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Pataisos įstaigos psichologinė tarnyba savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais teisės aktais ir Pataisos įstaigos psichologinės tarnybos struktūra, veiklos principais ir formomis.

2. Pataisos įstaigos psichologinės tarnybos veiklos kontrolę ir metodinį vadovavimą vykdo bei atskaitomybės formas nustato Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos.

II. PATAISOS ĮSTAIGOS PSICHOLOGINĖS TARNYBOS STRUKTŪRA

3. Pataisos įstaigos psichologinė tarnyba yra šios įstaigos savarankiškas padalinys ir yra pavaldi pataisos įstaigos direktoriaus pavaduotojui, atsakingam už socialinę reabilitaciją.

4. Pataisos įstaigos psichologinę tarnybą sudaro tarnybos viršininkas, vyresnysis specialistas, specialistas.

III. PATAISOS ĮSTAIGOS PSICHOLOGINĖS TARNYBOS VEIKLOS PRINCIPAI

5. Pataisos įstaigos psichologinės tarnybos veikla grindžiama Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytais bausmių vykdymo principais bei šiais veiklos principais, kurių turi laikytis psichologinės tarnybos specialistai, įgyvendindami savo teises, vykdydami teisės aktų ir pareigybės aprašyme nustatytas pareigas bei funkcijas:

5.1. Kompetencijos principas. Vadovaudamiesi šiuo principu, psichologinės tarnybos specialistai privalo:

5.1.1. darbe su nuteistaisiais naudoti tik moksliniais tyrimais pagrįstas metodikas;

5.1.2. nuolat kaupti svarbias mokslines ir profesines žinias, susijusias su jų darbu;

5.1.3. taikyti darbo su nuteistaisiais metodus, atsižvelgiant į nuteistųjų asmeninius ir socialinius poreikius.

5.2. Profesinės ir mokslinės atsakomybės principas. Vadovaudamiesi šiuo principu, psichologinės tarnybos specialistai privalo:

5.2.1. užtikrinti nuteistųjų teises ir teisėtus interesus;

5.2.2. laikytis profesinio elgesio standartų;

5.2.3. užtikrinti darbo su nuteistaisiais konfidencialumą.

5.3. Rūpinimosi nuteistųjų gerove principas. Vadovaudamiesi šiuo principu, psichologinės tarnybos specialistai privalo:

5.3.1. kilus konfliktui tarp psichologo profesinių pareigų ir nuteistojo asmeninių interesų, mėginti išspręsti šį konfliktą, vengdami žalos ar stengdamiesi ją kiek įmanoma sumažinti;

5.3.2. vengti nederamų ir galimai žalingų santykių su nuteistaisiais bei tokių poelgių.

5.4. Teigiamo ir efektyvaus bendravimo principas. Vadovaudamiesi šiuo principu, psichologinės tarnybos specialistai privalo:

5.4.1. santykius su nuteistaisiais pagrįsti abipusiu pasitikėjimu bei tarpusavio pagarba;

5.4.2. skatinti nuteistuosius dalyvauti socialinėje reabilitacijoje;

5.4.3. teikti reikalingą paramą nuteistiesiems, atsižvelgiant į jų asmenybę, rizikos ir poreikių vertinimą.

5.5. Socialinės atsakomybės principas. Vadovaudamiesi šiuo principu, psichologinės tarnybos specialistai privalo:

5.5.1. taikyti ir skelbti savo profesines žinias, siekdami tenkinti visuomenės interesus ir vystyti psichologijos mokslą;

5.5.2. nepiktnaudžiauti savo darbu bei profesiniu pasirengimu.

IV. PATAISOS ĮSTAIGOS PSICHOLOGINĖS TARNYBOS VEIKLOS FORMOS

6. Pataisos įstaigos psichologinės tarnybos pagrindines veiklos kryptis nustato Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 138 straipsnio 1 dalis.

7. Pataisos įstaigos psichologinės tarnybos pagrindinės veiklos formos yra šios:

7.1. nuteistojo asmenybės psichologinis įvertinimas;

7.2. darbas su naujai atvykusiais į pataisos įstaigą nuteistaisiais – psichologinė diagnostika, adaptacinių įgūdžių lavinimas;

7.3. nuteistųjų skatinimas dalyvauti socialinėje reabilitacijoje ir socialinių įgūdžių lavinimas;

7.4. atskirų nuteistųjų grupių psichologinio mikroklimato tyrimas;

7.5. bendri nuteistųjų asmenybės poreikių, rizikos faktorių ir psichosocialinės padėties tyrimai;

7.6. psichologinių krizių, savižudybių ir tyčinio savęs žalojimo prevencija;

7.7. asmeninė psichologinė terapija;

7.8. tarpininko funkcijos atlikimas tarpasmeninių konfliktų, iškylančių tarp nuteistųjų bei tarp nuteistojo ir pareigūno, metu;

7.9. programų organizavimas ir vykdymas tikslinėms nuteistųjų grupėms;

7.10. konkrečių atvejų profesionalaus aptarimo organizavimas, bendradarbiavimas su kitų pataisos įstaigų psichologinės tarnybos specialistais;

7.11. rekomendacijų teikimas pataisos įstaigos administracijai nustatant individualių pataisos ir socialinės reabilitacijos priemonių taikymo poreikį nuteistiesiems;

7.12. rekomendacijų teikimas pataisos įstaigos administracijai skirstant nuteistuosius į grupes, būrius, kameras, perkeliant į kitas pataisos įstaigas;

7.13. nuteistųjų charakteristikų rengimas bei pagalba būrių viršininkams atliekant šį darbą;

7.14. išvadų, nustatytų Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse, teikimas;

7.15. pataisos įstaigos personalo ir nuteistųjų švietimas psichikos sveikatos klausimais.

______________