Lietuvos Respublikos Vyriausybė
NUTARIMAS
DĖL KETVIRTOJO IR PENKTOJO PERIODINIO PRANEŠIMO PAGAL TARPTAUTINĘ KONVENCIJĄ DĖL VISŲ FORMŲ RASINĖS DISKRIMINACIJOS PANAIKINIMO PATVIRTINIMO
2008 m. birželio 25 d. Nr. 709
Vilnius
Įgyvendindama Tarptautinės konvencijos dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo (Žin., 1998, Nr. 108-2957) 9 straipsnį ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos 1965 metų Tarptautinės konvencijos dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo ratifikavimo įstatymu (Žin., 1998, Nr. 108-2954), Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Patvirtinti ketvirtąjį ir penktąjį periodinį pranešimą pagal Tarptautinę konvenciją dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo (pridedama).
2. Pavesti Užsienio reikalų ministerijai organizuoti 1 punkte nurodyto pranešimo vertimą į anglų kalbą ir nustatytąja tvarka pateikti jį Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui.
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 709
KETVIRTASIS IR PENKTASIS PERIODINIS PRANEŠIMAS PAGAL TARPTAUTINĘ KONVENCIJĄ DĖL VISŲ FORMŲ RASINĖS DISKRIMINACIJOS PANAIKINIMO
I. ĮVADAS
1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė pateikia jungtinį ketvirtąjį ir penktąjį periodinį pranešimą pagal Tarptautinės konvencijos dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo (Žin., 1998, Nr. 108-2957) (toliau vadinama – konvencija) 9 straipsnį. Pranešime apžvelgiama Lietuvos Respublikos pažanga įgyvendinant Tarptautinės konvencijos dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo nuostatas 2004–2007 metais.
2. Pranešimas parengtas pagal Jungtinių Tautų Rasinės diskriminacijos panaikinimo komiteto patvirtintas pranešimų rengimo gaires ir bendrąsias rekomendacijas. Jame atsižvelgta į Jungtinių Tautų Rasinės diskriminacijos panaikinimo komiteto baigiamąsias išvadas dėl Lietuvos antrojo ir trečiojo periodinio pranešimo, patvirtintas 2006 m. kovo 7 d. komiteto posėdyje, vykusiame per 68-ąją sesiją (CERD/C/LTU/3), atsakoma į šiose išvadose pateiktus klausimus. Pranešime taip pat pateikiama papildoma informacija, kurios komitetas paprašė išnagrinėjęs Lietuvos pateiktą tęstinę baigiamųjų išvadų 29 punkte nurodytų rekomendacijų įgyvendinimo ataskaitą (CERD/C/LTU/CO/3/Add.1). Be to, kadangi Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos 7-ojoje sesijoje, vykusioje 2008 m. kovo 3–28 d., Jungtinių Tautų specialusis pranešėjas rasizmo, rasinio diskriminavimo, ksenofobijos ir susijusios netolerancijos šiuolaikinių formų klausimais D. Di?ne pristatė pranešimą apie vizitą į Lietuvą, šiame pranešime daugiau dėmesio skiriama specialiojo pranešėjo nurodytoms probleminėms sritims.
3. Šį pranešimą parengė Užsienio reikalų ministerijos vadovaujama tarpžinybinė komisija, į kurią įėjo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Teisingumo ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos ir Tautinių mažumų ir išeivijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovai. Informaciją pranešimui pateikė daugiau nei 40 valstybės įstaigų, savivaldybių, švietimo ir mokslo institucijų, nevyriausybinių organizacijų. Su pranešimo projektu supažindintos Lietuvos nevyriausybinės organizacijos, gauti jų pasiūlymai, į kuriuos pagal galimybes atsižvelgta.
II. BENDROJI INFORMACIJA
Informacija apie valstybės valdymą ir administracinį suskirstymą
4. Lietuva – nepriklausoma demokratinė respublika. Įstatymų leidžiamąją valdžią Lietuvoje vykdo Lietuvos Respublikos Seimas, vykdomąją – Respublikos Prezidentas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė, teisminė valdžia priklauso teismams. Valstybinės valdžios institucijos savo veiklą grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais, tarptautinėmis sutartimis, teisės viršenybės ir pagarbos žmogaus teisėms ir laisvėms principais.
5. 2004 metais Lietuva tapo Europos Sąjungos (toliau vadinama – ES) (2004 m. gegužės 1 d.) ir Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos (2004 m. kovo 29 d.) nare. Tapusi ES nare, Lietuva įsipareigojo atlikti nacionalinių teisės aktų peržiūrą, kad jie atitiktų Europos Sąjungos acquis, o priimtus naujus ES teisės aktus perkelti į nacionalinę teisę ir įgyvendinti. Tai neabejotinai lėmė Lietuvos Respublikos teisės aktų žmogaus teisių apsaugos klausimais pokyčius, prisidėjo prie valstybės politikos, skirtos kovai su įvairių formų diskriminacija, įskaitant ir rasinę, formavimo.
6. Lietuvos teritorija suskirstyta į aukštesniuosius administracinius vienetus – apskritis (10 apskričių) ir žemesniuosius valstybės teritorijos administracinius vienetus – savivaldybes (60 savivaldybių). Apskrities valdymą per apskrities viršininką, ministerijas, kitas Vyriausybės institucijas organizuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Savivaldybėms laiduota savivaldos teisė įgyvendinama per savivaldybės tarybą. Savivaldybės taryba iš savo narių renka merą, kuris yra savivaldybės vadovas.
Informacija apie demografinę, tautinę ir religinę Lietuvos gyventojų sudėtį
7. Demografinius duomenis apie Lietuvos gyventojus renka Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau vadinama – Statistikos departamentas). Šiame pranešime pateikiamas gyventojų skaičius ir tautinė sudėtis pagal 2001 metų Statistikos departamento atlikto Lietuvos Respublikos gyventojų ir būstų visuotinio surašymo duomenis, taip pat tam tikrais atvejais naudojami Gyventojų registro tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pateikti Gyventojų registro duomenys. Atkreiptinas dėmesys, kad duomenys apie gyventojų tautybę Gyventojų registre renkami registruojant civilinės būklės aktus, todėl esamos būklės jie neatspindi taip tiksliai kaip gyventojų surašymo duomenys.
Statistikos departamento duomenimis, 2007 metų pradžioje Lietuvoje gyveno 3 384,9 tūkst. gyventojų (priedo 1 lentelė). Per pastaruosius septynerius metus jų sumažėjo 3,6 procento. Pagrindinės gyventojų skaičiaus mažėjimo priežastys – mažėjantis natūralus prieaugis ir jaunimo emigracija. Lietuvai tapus ES nare, Lietuvos piliečiams atsivėrė daugiau galimybių dirbti ir studijuoti kitose ES valstybėse narėse. Didesnis darbo užmokestis, aukštesnis pragyvenimo lygis, didesnės socialinės garantijos paskatino Lietuvos gyventojus, ypač jaunimą, vykti dirbti ar studijuoti į kitas ES valstybes nares. Statistikos departamento duomenimis, 2004– 2006 metais iš Lietuvos emigravo 108,4 tūkst. gyventojų (šie duomenys apima ir išvykimą deklaravusius, ir išvykimo nedeklaravusius asmenis), nors neoficialiai manoma, kad kur kas daugiau. Daugiausia žmonių išvyko į Jungtinę Karalystę (11 tūkst.), JAV (6,8 tūkst.), Airiją (4,4 tūkst.),Vokietiją (4,3 tūkst.), Ispaniją (2,3 tūkst.) (pateikti duomenys tik apie išvykimą deklaravusius asmenis).
Gyventojai pagal tautybę
8. 2001 metų Lietuvos gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, šalyje gyveno 115 tautybių gyventojai. Jų skaičius labai nevienodas: nuo kelių šimtų tūkstančių, pavyzdžiui, lenkų ir rusų, iki kelių šimtų ar tik dešimčių, pavyzdžiui, graikų, bulgarų, vengrų ir kitų. Daugiausia kitų tautybių asmenų gyvena Rytų ir Pietryčių Lietuvos savivaldybių teritorijose, Vilniaus, Klaipėdos ir Utenos apskrityse.
9. 2001 metų Lietuvos gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, 16,5 procento Lietuvos gyventojų – kitataučiai. Jeigu šiuos duomenis palyginsime su 1989 metų gyventojų surašymo duomenimis, pamatysime, kad Lietuvoje sumažėjo visų tautybių gyventojų: rusų sumažėjo 124,7 tūkst. (36,2 procento), ukrainiečių – 22,3 tūkst. (49,8 procento), baltarusių – 20,3 tūkst. (32,1 procento), žydų – 8,4 tūkst. (67,7 procento) (priedo 2 lentelė). Dabar gausiausia lenkų tautinė mažuma.
Gyventojai pagal pilietybę
10. Lietuva 1989 metais pasirinko nulinį pilietybės įgijimo variantą. 1989 m. lapkričio 3 d. priimtas Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymas tam tikroms asmenų grupėms numatė skirtingas pilietybės įgijimo sąlygas. Asmenims garantuota teisė laisvai apsispręsti dėl pilietybės, o apsisprendę asmenys privalėjo duoti ištikimybės Lietuvos Respublikai pasižadėjimą, visiems gyventojams būtina sąlyga tapti Lietuvos piliečiais buvo nuolatinis gyvenimas Lietuvos teritorijoje. Reikalauta, kad asmenys, neturėję tvirtų nuolatinių teisinių ryšių su Lietuva, ne tik nuolat gyventų Lietuvos teritorijoje, bet ir turėtų čia nuolatinę darbo vietą arba nuolatinį legalų pragyvenimo šaltinį. Šie asmenys per dvejus metus nuo Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo įsigaliojimo turėjo teisę laisvai apsispręsti dėl Lietuvos pilietybės. Tapti Lietuvos Respublikos piliečiais apsisprendė absoliuti dauguma šalies gyventojų, iš jų daugiau kaip 90 procentų visų čia gyvenančių tautinių mažumų atstovų (priedo 3 lentelė).
Gyventojai pagal religiją
12. Lietuvoje nėra valstybinės religijos. Absoliuti dauguma Lietuvos gyventojų save priskiria Romos katalikams (79 procentai). Kitų religijų atstovų daug mažiau: stačiatikių (ortodoksų) – 4,7 procento, sentikių – 0,78 procento ir evangelikų liuteronų – 0,56 procento. 9,5 procento gyventojų netikintys.
Tautinės mažumos
13. Lietuva kaip ir kitos Europos valstybės – daugiakultūrė. Jos gyventojai nuo amžių – įvairių tautybių, skirtingų kultūrų, religijų, papročių. Greta lietuvių gyvena lenkai, rusai, baltarusiai, ukrainiečiai, žydai, vokiečiai, totoriai, latviai, romai, karaimai ir kitų tautybių atstovai. Jų skaičius skirtingas, nevienodas ir pasiskirstymas Lietuvoje, nors dabar daugelis gyvena didesniuose ar mažesniuose miestuose. Etninės grupės Lietuvoje atsirado ir susiformavo skirtingais istoriniais laikotarpiais.
Lenkų tautinė mažuma
14. Lenkai – gausiausia tautinė mažuma, gyvenanti Lietuvos Respublikos teritorijoje. 2007 metais Lietuvoje gyveno 212,1 tūkst. lenkų (6,3 procento). Daugiausia lenkų įsikūrę Lietuvos pietryčiuose – Vilniuje, Šalčininkų, Trakų, Švenčionių ir Vilniaus rajonuose. Jie sudaro 18,7 procento Lietuvos sostinės Vilniaus gyventojų.
Istorikai nurodo dvi Lietuvos lenkų tautinės bendruomenės formavimosi ištakas: migracija ir asimiliacija. Iš istorinių šaltinių žinoma apie lietuvių karo žygius į Lenkijos žemes XIII– XIV a., todėl manoma, kad Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje tikrai buvo lenkų karo belaisvių. Po Liublino unijos (1569 metai) migracija dar labiau išsiplėtė.
Rusų tautinė mažuma
15. Pirmieji rusai į Lietuvos teritoriją atsikėlė apie XIV– XVI a. iš rusiškųjų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemių. Jų ypač padaugėjo po Nikono bažnytinės reformos (1653 metais). Dėl religinio persekiojimo į Lietuvą bėgo sentikiai, kurie dažniausiai kūrėsi kaimuose ir formavo rusų sentikių bendruomenes. Stiprėjant baudžiavinei priespaudai Rusijoje, XVIII a. Lietuvoje rusų ėmė ypač gausėti. Rusų Lietuvoje taip pat labai padaugėjo per antrąją sovietų okupaciją.
Rusai – antroji pagal dydį Lietuvos tautinė mažuma. 2007 metais Lietuvoje gyveno 173,3 tūkst. rusų (5,1 procento). Rusų tautybės asmenys pasklidę visoje Lietuvos teritorijoje, tačiau daugiausia jų gyvena Vilniuje, Klaipėdoje ir Visagine.
Baltarusių tautinė mažuma
16. Vilnius nuo seno – garsus baltarusių raštijos, kultūros, švietimo centras. Dar XIII a. viduryje Lietuvos valstybė pradėjo prijungti gudų žemes. Nuo tada galima kalbėti apie pirmuosius baltarusius (gudus) Lietuvoje. XV a. pradžioje beveik visos dabartinės Baltarusijos žemės įėjo į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sudėtį. Po 1945 metų prasidėjus Lietuvos industrializavimui, į Lietuvą iš Baltarusijos masiškai migravo įvairių sričių specialistai. 1990 metais Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, laisvas asmenų judėjimas su Baltarusija ir Rusija apribotas, taigi baltarusių migracija labai sumažėjo. 2007 metais Lietuvoje gyveno 38,4 tūkst. baltarusių, daugiausia – Vilniuje, Klaipėdoje, Visagine ir pasienyje su Baltarusija.
Ukrainiečių tautinė mažuma
17. XIII–XVI a. daugelis ukrainiečių žemių įėjo į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sudėtį. Buvimas Rusijos imperijos sudėtyje XIX a. skatino tiek kultūrinius ryšius, tiek gyventojų migraciją. Po to, kai Lietuva prijungta prie Sovietų Sąjungos, į šalį atvyko nemažai ukrainiečių. Ukrainiečiai kaip ir baltarusiai priklauso toms nuo seno Lietuvoje gyvenančioms tautinėms grupėms, kurios po Antrojo pasaulinio karo nuolat gausėjo, tačiau 1990 metais Lietuvai atgavus nepriklausomybę po truputį ėmė mažėti. 2007 metais Lietuvoje gyveno 21,2 tūkst. ukrainiečių.
Žydų tautinė mažuma
18. Pirmieji žydai į Lietuvą atvyko iš Rytų, kur per Kryžiaus karus klestėjo prekyba. Manoma, kad jau XII a. Lietuvoje buvo apsistojęs vienas kitas žydas. Daugiau žydų į Lietuvą atkeliavo XIV a. iš Vokietijos ir Lenkijos. Iš Vakarų Europos į Lietuvą jie atsinešė jidiš kalbą, papročius ir kultūrą. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje gyvenę žydai ir jų palikuonys tradiciškai vadinami litvakais. Visame žydų pasaulyje Vilnius buvo laikomas Lietuvos Jeruzale. Tai buvo svarbiausias Europoje žydų kultūros židinys. Antrojo pasaulinio karo metais žydai nukentėjo nuo genocido. Tada Lietuvoje žuvo apie 95 procentus Lietuvos žydų (apie 200 tūkst.). 2007 metais Lietuvoje gyveno 3,5 tūkst. žydų. Dauguma žydų – miesto gyventojai. Tik mažiau kaip vienas procentas jų gyvena kaime.
Totorių tautinė mažuma
19. Savitos kilmės, papročių ir gyvenimo būdo Lietuvos totorių etnokonfesinė bendruomenė Lietuvoje gyvena jau 600 metų. Totoriai į Lietuvą atvyko XIV a. iš Krymo po Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto karo žygių į Aukso Ordą. Daugiausia totorių gyvena Vilniuje, Visagine, Klaipėdoje, Kaune ir Alytuje. 2007 metais Lietuvoje gyveno 2,9 tūkst. totorių.
Karaimų tautinė mažuma
20. Karaimai kaip ir totoriai į Lietuvą atkeliavo XIV a. iš Krymo. Per karo žygius Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas nuo Juodosios jūros krantų atkėlė kelis šimtus karaimų šeimų ir apgyvendino jas Trakuose. Nors karaimų gyvenviečių atsirado Biržuose, Naujamiestyje, Pasvalyje ir Panevėžyje, šios etninės grupės administraciniu ir dvasiniu centru tapo netoli Lietuvos sostinės esantys Trakai. Visi Lietuvos gyventojai karaimai – religinės bendruomenės nariai. Karaimų religija, tapusi etnokultūrinės tapatybės dalimi, Lietuvoje pripažinta viena iš tradiciškai ir istoriškai egzistuojančių religijų. Karaimai per 600 metų išsaugojo savo kalbą ir papročius, originalų rašytinį palikimą. Tiurkiškos karaimų tautinės tapatybės pagrindą sudaro gimtoji karaimų kalba, kuri vis dar vartojama buityje ir per religines apeigas. Karaimų tautinė mažuma negausi – 2007 metais Lietuvoje gyveno 213 karaimų.
Vokiečių tautinė mažuma
21. Vokiečių tautinė mažuma Lietuvoje formavosi kelias istorines epochas. Prasidėjus kryžiuočių antpuoliams, XIII a. kolonizuota Rytų Prūsija ir Klaipėdos kraštas. Čia įsikūrė pirmosios vokiečių gyvenvietės. Pirmieji vokiečių pirkliai ir amatininkai į Lietuvą atvyko XIV amžiuje. Vokiečių tautybės gyventojų labai sumažėjo po Antrojo pasaulinio karo. 2007 metais Lietuvoje gyveno 3,5 tūkst. vokiečių, didžiuma – Klaipėdoje, Šilutėje, Kaune, Vilniuje ir Visagine.
Romų tautinė mažuma
22. Romų (čigonų) tėvynė – Indija, iš kurios jie IX–X a. per Mažąją Aziją plito į Europą. Manoma, kad romai (čigonai) Lietuvoje pasirodė apie XV a. vidurį. Romų statusas buvo pagrįstas tradicija, leidžiančia jų taborams keltis iš vietos į vietą ir nevaržančia jų verslų. Sovietų Sąjungoje jiems buvo draudžiama klajoti, jie privalėjo įsidarbinti ir įsiregistruoti. Istorinis romų vardas – čigonai. Tačiau šiuo metu viešojoje vartosenoje vis labiau įsigali romų etnonimas.
2007 metais Lietuvoje gyveno 2,8 tūkst. romų, daugiausia – Vilniuje, Kaune ir Šiauliuose. Kompaktiškai romai (apie 450 asmenų) gyvena Vilniuje, Kirtimų tabore.
Tarptautinės teisės aktai
23. Lietuva prisijungusi prie visų svarbiausių žmogaus teisių apsaugos konvencijų. 2004–2007 metais Lietuva toliau jungėsi prie tarptautinių teisės aktų žmogaus teisių klausimais. Lietuvos Respublikos Seimas ratifikavo šias tarptautines konvencijas:
23.1. 2004 m. sausio 22 d. – Konvenciją dėl elektroninių nusikaltimų (Žin., 2004, Nr. 36-1188), kuri įsigaliojo 2004 m. liepos 1 dieną;
23.2. 2004 m. kovo 30 d. – Konvenciją dėl pareigų šeimai turinčių darbuotojų – vyrų ir moterų – lygių galimybių ir vienodo požiūrio į juos (Žin., 2004, Nr. 77-2665), kuri įsigaliojo 2005 m. gegužės 6 dieną;
23.3. 2004 m. birželio 10 d. – Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos Fakultatyvinį protokolą dėl vaikų pardavimo, vaikų prostitucijos ir vaikų pornografijos (Žin., 2004, Nr. 108-4037), kuris įsigaliojo 2004 m. rugsėjo 5 dieną;
23.4. 2004 m. birželio 29 d. – Jungtinių Tautų konvencijos dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims Fakultatyvinį protokolą (Žin., 2004, Nr. 122-4464), kuris įsigaliojo 2004 m. lapkričio 5 dieną;
23.5. 2004 m. birželio 29 d. – Jungtinių Tautų konvencijos dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims 20 straipsnio 1 dalies pakeitimą (dar neįsigaliojęs);
23.6. 2005 m. gegužės 24 d. – Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolą Nr. 14, pakeičiantį Konvencijos kontrolės sistemą (Žin., 2005, Nr. 74-2679) (dar neįsigaliojęs);
23.7. 2006 m. birželio 8 d. – Konvencijos dėl elektroninių nusikaltimų Papildomą protokolą dėl rasistinio ir ksenofobinio pobūdžio veikų, padarytų naudojantis kompiuterinėmis sistemomis, kriminalizavimo (Žin., 2006, Nr. 75-2850), kuris įsigaliojo 2007 m. vasario 1 dieną.
24. Lietuva pasirašė šias tarptautines sutartis (dar neratifikuotos ir neįsigaliojusios):
24.2. 2007 m. kovo 30 d. – 2006 m. Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją ir Neįgaliųjų teisių konvencijos fakultatyvųjį protokolą;
Tarptautinių įsipareigojimų įgyvendinimo stebėsena
25. Lietuva atvira visiems tarptautinių organizacijų žmogaus teisių būklės vertinimo mechanizmams. Lietuva glaudžiai bendradarbiauja su Jungtinių Tautų, Europos Tarybos, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos žinioje veikiančiomis struktūromis ir mechanizmais, vertinančiais tautinių mažumų teisių apsaugos būklę Lietuvoje ir klausimų, susijusių su rasizmu ir netolerancija, sprendimą.
Jungtinių Tautų specialiojo pranešėjo rasizmo, rasinio diskriminavimo, ksenofobijos ir susijusios netolerancijos šiuolaikinių formų klausimais vizitas
26. 2007 metų rugsėjį, pirmą kartą pasinaudojęs Lietuvos nuolatiniu kvietimu Jungtinių Tautų žmogaus teisių specialiosioms procedūroms, Lietuvoje lankėsi Jungtinių Tautų specialusis pranešėjas rasizmo, rasinio diskriminavimo, ksenofobijos ir susijusios netolerancijos šiuolaikinių formų klausimais Doudou Di?ne. Specialiojo pranešėjo ataskaita, kurioje apžvelgta, kaip Lietuvoje kovojama su rasizmu, rasine diskriminacija, ksenofobija ir kitomis netolerancijos formomis, pateikta Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos 7-ojoje sesijoje.
Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos įgyvendinimas Lietuvoje
27. Įgyvendindama Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos (Žin., 2000, Nr. 20-497) nuostatas, Lietuva periodiškai teikia ataskaitas Europos Tarybos Ministrų Komitetui. 2006 metų rugsėjį pateiktas antrasis pranešimas apie Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos įgyvendinimą Lietuvoje. Nagrinėjant šį pranešimą, 2007 metų lapkritį Lietuvoje lankėsi Europos Tarybos Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos patariamojo komiteto ekspertai, kurie vertino tautinių mažumų padėtį Lietuvoje, susitiko su valstybės institucijų ir nevyriausybinių organizacijų atstovais. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rezoliucijos dėl Tautinių mažumų apsaugos konvencijos įgyvendinimo Lietuvoje tikimasi 2008 metais.
Europos komisija kovai su rasizmu ir netolerancija (ECRI)
28. Su rasine diskriminacija ir netolerancija susijusią padėtį Lietuvoje taip pat periodiškai vertina Europos Tarybos įkurta Europos komisija kovai su rasizmu ir netolerancija (ECRI). ECRI jau atliko tris padėties Lietuvoje vertinimus. Pirmoji ataskaita parengta 1997 metais, antroji – 2002 metais. Trečiojo etapo ataskaita (įgyvendinimo ataskaita), kurioje analizuojama, kaip laikytasi ankstesnėse ECRI ataskaitose pateiktų rekomendacijų, parengta 2005 metų birželį. Rengiant ataskaitą, 2005 metų kovą– balandį Lietuvoje lankėsi ir su valstybės institucijų ir nevyriausybinių organizacijų atstovais susitiko ECRI delegacijos atstovai. Visuomenei ataskaita oficialiai paskelbta 2006 m. vasario 21 dieną.
Europos rasizmo ir ksenofobijos stebėsenos centras (EUMC)
29. Iki reorganizacijos veikęs Europos rasizmo ir ksenofobijos stebėsenos centras (EUMC) rengė metines rasizmo ir ksenofobijos padėties Europos Sąjungoje ataskaitas. Ataskaitų pagrindas – Europos rasizmo ir ksenofobijos stebėjimo tinklui (RAXEN) priklausančių nacionalinių centrų pateikta informacija. EUMC nacionalinis centras Lietuvoje – Socialinių tyrimų instituto Etninių tyrimų centras. Atlikdamas EUMC nacionalinio centro funkcijas, Socialinių tyrimų instituto Etninių tyrimų centras 2004–2005 metais recenzavo nacionalinės mažumų švietimo strategijos studiją, atskirai ištyrė romų padėtį švietimo sistemoje, išanalizavo policijos reagavimo į rasinius nusikaltimus sistemą, parengė islamofobijos apraiškų apžvalgą.
30. 2007 m. kovo 1 d. EUMC reorganizuotas į ES Pagrindinių teisių agentūrą. Nors agentūros svarbiausias uždavinys – stebėti pagrindinių teisių būklę ES, itin daug dėmesio skiriama rasizmo ir ksenofobijos problemoms. 2007 metų lapkritį paskelbta 2006 metų metinė ataskaita. Ataskaitoje analizuojamas ES Rasių lygybės direktyvos įgyvendinimo efektyvumas ES valstybėse narėse, rasizmo ir diskriminacijos reiškiniai pagal penkias temines sritis – teisės aktai, užimtumas, būstas, švietimas, rasistinis smurtas ir nusikalstamumas.
Nauji ir pakeisti nacionalinės teisės aktai
31. 2004–2007 metais priimta ir (ar) pakeista nemažai nacionalinės teisės aktų, susijusių su Tarptautinės konvencijos dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo
Baudžiamojo kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymas
33. 2007 m. birželio 28 d. priimtas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 7, 38, 47, 63, 66, 70, 75, 82, 93, 129, 166, 167, 172, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 185, 189, 194, 196, 197, 198, 1981, 1982, 199, 202, 213, 214, 215, 225, 227, 228, 231, 233, 235, 252, 256, 257, 262, 284, 285, 312 straipsnių, priedo pakeitimo ir papildymo, XXVI, XXX skyrių pavadinimų pakeitimo ir kodekso papildymo 2561, 2571 straipsniais įstatymas (Žin., 2007, Nr. 81-3309), kuris įsigaliojo 2007 m. liepos 21 dieną. Išplėsta 312 straipsnyje numatyto nusikaltimo (kapo ar kitos viešosios pagarbos vietos išniekinimas) sudėtis, t. y. numatyta baudžiamoji atsakomybė ne tik už kapo, bet ir kitos viešosios pagarbos vietos išniekinimą dėl rasinių, nacionalinių ar religinių motyvų.
Lygių galimybių įstatymas
34. 2005 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymas (Žin., 2003, Nr. 114-5115), priimtas 2003 m. lapkričio 18 dieną. Įstatymas draudžia bet kokią tiesioginę ir netiesioginę diskriminaciją dėl amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, rasės ar etninės priklausomybės, religijos ar įsitikinimų ir numato lygių galimybių įgyvendinimo būdus.
35. Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymas nustato pareigą įgyvendinti lygias galimybes šiems subjektams:
34.2. švietimo įstaigoms, mokslo ir studijų institucijoms (priimant mokytis, studijuoti, vertinant žinias, parenkant mokymo programas ir kita);
34.3. visų nuosavybės formų darbdaviams (priimant į darbą, nustatant darbo sąlygas, nustatant kvalifikacijos tobulinimo sąlygas, darbo užmokestį ir kita);
34.4. prekių ir paslaugų teikėjams, reklamos gamintojams ir platintojams (įstatyme nustatyta pareiga prekių pardavėjui, gamintojui ar paslaugų teikėjui įgyvendinti lygias galimybes nepriklausomai nuo asmens amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, rasės ar etninės priklausomybės, religijos ar įsitikinimų).
36. Įstatymas numato ir tam tikrus reikalavimus skelbimams priimti į darbą ar mokytis: draudžiama nurodyti reikalavimus, suteikiančius pirmenybę tam tikro amžiaus, tam tikros lytinės orientacijos asmenims, sveikiems asmenims, tam tikros rasės ar etninės priklausomybės asmenims, asmenims, išpažįstantiems tam tikrą religiją ar turintiems tam tikrus įsitikinimus.
Visuomenės informavimo įstatymas
38. 2006 m. liepos 11 d. priimtas Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo įstatymas (Žin., 2006, Nr. 82-3254), kuris įsigaliojo 2006 m. rugsėjo 1 dieną. Naujos redakcijos įstatymas įtvirtina tuos pačius visuomenės informavimo principus kaip ir iki jo galiojusi įstatymo redakcija. Viešosios informacijos rengėjai, skleidėjai, žurnalistai ir leidėjai savo veikloje privalo vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucija ir įstatymais, tarptautinėmis sutartimis, humanizmo, lygybės, pakantos, pagarbos žmogui principais, gerbti žodžio, kūrybos, religijos ir sąžinės laisvę, nuomonių įvairovę, padėti plėtoti demokratiją, visuomenės atvirumą, ugdyti valstybinę kalbą, tautinę kultūrą ir dorovę. Bet koks bandymas sumenkinti asmenį, priklausantį kitai tautai, išpažįstantį kitą religiją, ar tokių asmenų grupę šiems principams prieštarauja. Naujasis įstatymas plačiau apibrėžia draudimą visuomenės informavimo priemonėse skelbti rasinę neapykantą skatinančią informaciją. Draudžiama skelbti informaciją, kurioje kurstomas karas ar neapykanta, tyčiojimasis, niekinimas, kurstoma diskriminuoti, smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų (19 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Užsieniečių teisinės padėties įstatymas
39. Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pakeitimus 2004– 2007 metais iš esmės lėmė Lietuvos narystė ES ir tikslas – įsilieti į Šengeno erdvę (Lietuva prie Šengeno erdvės prisijungė 2007 m. gruodžio 21 d.). 2004 m. balandžio 30 d. įsigaliojo naujas užsieniečių teisinį statusą reglamentuojantis Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (Žin., 2004, Nr. 73-2539), o vėliau – jo pagrindu priimti ar pakeisti įgyvendinamieji teisės aktai. Pagrindinė naujovė ta, kad atsirado nauja užsieniečių grupė, turinti palankesnį statusą, – ES ir Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių piliečiai (toliau vadinama – ES piliečiai) ir jų šeimos nariai. Šiai grupei priklausantiems asmenims sudaryta galimybė naudotis laisvo asmenų judėjimo teise Lietuvos Respublikoje (netaikomi reikalavimai įsigyti vizą ar leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje).
Vėlesniais įstatymo pakeitimais perkeltos ES teisės aktų nuostatos, taip pat dalis Šengeno teisyno nuostatų migracijos klausimais. 2006 m. gruodžio 16 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 2, 6, 7, 8, 11, 17, 18, 21, 15, 26, 28, 33, 34, 35, 40, 43, 46, 50, 51, 53, 54, 55, 56, 64, 79, 88, 90, 93, 97, 99, 100, 101, 102, 104, 106, 113, 115, 127, 130, 131, 132, 136, 138, 140 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 491, 1011, 1401 straipsniais, 30, 105 straipsnių pripažinimo netekusiais galios, X skyriaus pavadinimo pakeitimo bei Įstatymo priedo pakeitimo ir papildymo įstatymas (Žin., 2006, Nr. 137-5199) į nacionalinę teisę perkėlė šešis ES teisės aktus:
2003 m. rugsėjo 22 d. Tarybos direktyvą 2003/86/EB dėl teisės į šeimos susijungimą;
2003 m. lapkričio 25 d. Tarybos direktyvą 2003/109/EB dėl trečiųjų valstybių piliečių, kurie yra ilgalaikiai gyventojai, statuso;
2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, iš dalies keičiančią reglamentą (EEB) Nr. 1612/68 ir naikinančią direktyvas 64/221/EEB, 68/360/EEB, 72/194/EEB, 73/148/EEB, 75/34/EEB, 75/35/EEB, 90/364/EEB, 90/365/EEB ir 93/96/EEB;
2004 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyvą 2004/81/EB dėl leidimo gyventi šalyje išdavimo trečiųjų šalių piliečiams, kurie yra prekybos žmonėmis aukos arba kurie dalyvavo vykdant nelegalios imigracijos skatinimo veiksmus, bendradarbiaujantiems su kompetentingomis institucijomis.
Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymas
40. Skundų dėl rasinės diskriminacijos nagrinėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas (Žin., 1998, Nr. 112-3100). 2006 m. gegužės 4 d. priimtas Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 14, 23, 24 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei įstatymo papildymo 141 straipsniu įstatymas (Žin., 2006, Nr. 57-2026), įsigaliojęs 2006 m. gegužės 20 d., suteikė lygių galimybių kontrolieriui įgaliojimus neleidžiamos reklamos skleidimo atveju. Kontrolierius turi teisę laikinai, kol bus priimtas galutinis sprendimas, uždrausti skleisti reklamą, jeigu yra pakankamai duomenų, kad paskleista ar numatoma paskleisti reklama gali būti pripažinta kurstančia tautinę, rasinę, religinę, lyčių, lytinės orientacijos, negalios, įsitikinimų, amžiaus neapykantą ir padarytų visuomenės interesams esminės žalos, žemintų žmogaus garbę ir orumą bei pažeistų visuomenės moralės principus. Jis taip pat turi teisę įpareigoti reklamos veiklos subjektus nutraukti neleidžiamą reklamą ir nustatyti šio įpareigojimo įvykdymo terminus bei sąlygas.
III. INFORMACIJA PAGAL KONVENCIJOS STRAIPSNIUS
2 straipsnis
41. Lietuva imasi visų įmanomų priemonių rasinei diskriminacijai uždrausti, visų rasių savitarpio supratimui skatinti. Sukurta ir toliau tobulinama teisės aktų sistema, skirta kovai su rasine diskriminacija, rasinės diskriminacijos draudimo principas nuosekliai įtrauktas į tam tikras sritis (užimtumo, socialinės apsaugos, švietimo, kultūros ir kitas) reglamentuojančius teisės aktus. Nacionalinės teisės pakeitimus neabejotinai lemia į Lietuvos teisę perkeliamos ES teisės nuostatos rasinės diskriminacijos klausimais (2004 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyva 2004/83/EB dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo pabėgėliams ar asmenims, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, jų statuso ir suteikiamos apsaugos pobūdžio būtiniausių standartų, 2004 m. gruodžio 13 d. Tarybos direktyva 2004/114/EB dėl trečiosios šalies piliečių įleidimo studijų, mokinių mainų, neatlygintino stažavimosi ar savanoriškos tarnybos tikslais sąlygų). Parengti projektai įstatymų pakeitimų, kurie griežtina atsakomybę už rasistines veikas, suteikia didesnę teisinę apsaugą nuo rasinės diskriminacijos nukentėjusiems asmenims. Visais būdais siekiama kuo efektyviau įgyvendinti teisines nuostatas, kad asmenų lygybė, nepaisant jų rasės ar tautybės, visose srityse būtų užtikrinama ne tik de jure, bet ir de facto.
Valstybinė tautinių mažumų politika formuojama ilgalaikių strategijų pagrindu, ją įgyvendinant vykdomos įvairios tautinių mažumų integracijos programos. Toliau skatinamas bendradarbiavimas su nevyriausybinėmis organizacijomis, atliekami socialiniai tyrimai tautinių mažumų padėties problemoms analizuoti.
Baudžiamojo kodekso papildymo projektas
42. Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą artimiausiu metu tikimasi papildyti nuostata, kad rasiniai nusikaltimo padarymo motyvai – atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Parengtas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei pritarus 2008 m. sausio 29 d. Lietuvos Respublikos Seimui pateiktas svarstyti projektas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso papildymo, griežtinančio baudžiamąją atsakomybę už vadinamuosius neapykantos nusikaltimus – nusikalstamas veikas, padaromas dėl nukentėjusio asmens priklausymo tam tikrai socialinei grupei (jo amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų). Tai rodo aiškią politinę valią kovoti su rasine diskriminacija pačiomis griežčiausiomis priemonėmis – atsakomybė už šiurkščius itin jautrių vertybių pažeidimus privalo būti sugriežtinta. Projekto nuostatos turėtų prisidėti ne tik prie nusikalstamų veikų prevencijos ir teisingumo principo įgyvendinimo, bet ir prie visuomenės tolerancijos ugdymo.
Lygių galimybių įstatymo pakeitimo projektas
43. 2007 m. gruodžio 6 d. Lietuvos Respublikos Seime užregistruotas projektas Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo pakeitimo, numatančio daugiau garantijų nuo diskriminacijos nukentėjusiems asmenims. Projektas parengtas siekiant į Lietuvos Respublikos teisės sistemą perkelti 2000 m. birželio 29 d. Tarybos direktyvos 2000/43/EB, įgyvendinančios vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės, ir 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvos 2000/78/EB, nustatančios vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus, nuostatas. Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymas papildomas svarbiomis su rasine diskriminacija susijusiomis nuostatomis. Numatomas draudimas diskriminuoti dėl rasės ar etninės priklausomybės socialinės apsaugos srityje, suteikiama daugiau procesinių garantijų nuo diskriminacijos, įskaitant ir rasinę, nukentėjusiems asmenims. Įrodinėjimo pareigą diskriminacijos bylose numatoma perkelti atsakovui, t. y. teismui ar kitai kompetentingai institucijai nagrinėjant diskriminacijos bylą atsakovas privalės pateikti įrodymus, kad nebuvo nei tiesioginės, nei netiesioginės diskriminacijos fakto. Ieškovui pakaks nurodyti aplinkybes, leidžiančias preziumuoti, kad jam nebuvo taikomas vienodo elgesio principas. Kitas svarbus pakeitimas garantuos kompensacijos už lygių galimybių pažeidimą, kuri būtų veiksminga, proporcinga ir atgrasanti, skyrimą. Nuo diskriminacijos, taip pat ir nuo rasinės, nukentėjusiems asmenims numatoma teisė reikalauti iš kaltų asmenų atlyginti turtinę ir neturtinę žalą. Siekiant užtikrinti nuo diskriminacijos nukentėjusių asmenų veiksmingą teisinę apsaugą, asociacijoms, kitiems juridiniams asmenims numatoma suteikti teisę atstovauti nukentėjusiems asmenims teismo ar administracinėse procedūrose, prieš tai gavus jų raštišką sutikimą.
Vardų ir pavardžių įstatymo projektas
44. 2007 m. birželio 8 d. Lietuvos Respublikos Seime užregistruotas Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių įstatymo projektas, pagrįstas nuostata, kad dokumentas, kuriame įrašytas asmenvardis, turi išsaugoti oficialiai vardu ir pavarde pažymėtą asmens tapatybę, o ne sukurti naują. Kartu atsiranda teisė kitose valstybėse identifikuotiems asmenims išlaikyti autentišką vardą ir pavardę.
45. Siekiama nustatyti bendrą taisyklę, kad vardai ir pavardės dokumentuose gali būti rašomi arba lietuviškais rašmenimis, arba kitais lotyniško pagrindo rašmenimis, naudojant nelietuviškas raides q, x ir w. Numačius galimybę asmenvardžius rašyti lotyniško pagrindo rašmenimis, būtų išspęsta Lietuvos Respublikos piliečių, susituokusių su užsieniečiais ir paėmusių jų pavardes, taip pat jų vaikų ir užsienio valstybių piliečių asmenvardžių rašymo problema. Šie asmenys išsaugotų autentišką pavardę, kuri nebūtų perrašoma lietuviškais rašmenimis. Pažymėtina, kad kitų Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės kaip ir iki šiol būtų rašomi lietuviškais rašmenimis.
Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo projekte nenumatyta, kokiais lotyniško pagrindo rašmenimis – su diakritiniais ženklais ar be jų – turi būti nurašomi Lietuvos Respublikos piliečių, susituokusių su užsieniečiais ir paėmusių jų pavardes, taip pat jų vaikų ir užsienio valstybių piliečių vardas ir pavardė. Šios nuostatos turėtų būti detalizuojamos įstatymo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose, atsižvelgiant į technines galimybes, valstybės finansinius išteklius, kai įstatymas bus priimtas.
Tautinių mažumų įstatymo naujos redakcijos projektas
45. Lietuvos Respublikos tautinių mažumų įstatymas priimtas 1989 m. lapkričio 23 d., kai Lietuva dar buvo Sovietų Sąjungos sudėtyje. 1990 metais atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, įstatymas pripažintas galiojančiu Lietuvos Respublikoje. Lietuvos Respublikos Seime svarstomas naujos redakcijos Lietuvos Respublikos tautinių mažumų ir joms priklausančių asmenų teisių ir laisvių apsaugos įstatymo projektas (Nr. XP-518(2) (toliau vadinama – Tautinių mažumų įstatymo projektas). Beje, vis dar diskutuojama, ar reikia naujos redakcijos įstatymo. Girdėti net tautinių mažumų atstovų nuomonių, kad galiojantis įstatymas nustato pakankamą teisinį reguliavimą.
46. Naujojo Tautinių mažumų įstatymo projektas iš esmės pagrįstas galiojančiu įstatymu, kai kurios jo nuostatos papildytos ar detalizuotos. Tautinių mažumų įstatymo projektas labiau pabrėžia asmens teisę priskirti save vienai ar kitai tautinei mažumai. Jame pateiktos sąvokos „tautinė mažuma“ ir „asmuo, priklausantis tautinei mažumai“: tautinė mažuma – grupė asmenų, nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančių ir laisva valia pagal tėvų ar vieno iš jų tautinę kilmę pasirinkusių priklausomybę ne lietuvių, o kitai tautinei grupei; asmuo, priklausantis tautinei mažumai – asmuo, laisva valia pagal tėvų ar vieno iš jų tautinę kilmę pasirinkęs priklausomybę kuriai nors tautinei mažumai ir siekiantis išsaugoti savo tautos kultūrą – kalbą, tradicijas, papročius, tautinę savimonę. Naujame įstatyme numatoma įtvirtinti, kad niekas negali būti verčiamas įrodinėti, viešai deklaruoti ar atsisakyti savo tautybės, o kiekvienas tautinei mažumai priklausantis asmuo gali laisvai pasirinkti, ar su juo turi būti elgiamasi kaip su tautinei mažumai priklausančiu asmeniu, ar ne, ir dėl tokio savo pasirinkimo arba naudojimosi su tokiu pasirinkimu susijusiomis teisėmis jis neturi atsidurti nepalankioje padėtyje.
47. Atsakydami į Rasinės diskriminacijos panaikinimo komiteto baigiamosiose išvadose (9 punktas) pateiktą prašymą paaiškinti skirtumą tarp įstatymo projekte vartojamų sąvokų „tautinė mažuma“ ir „etninė mažuma“, pažymime, kad paskutiniame įstatymo projekte vartojama tik sąvoka „tautinė mažuma“.
48. Naujojo Tautinių mažumų įstatymo projektas galiojančiame įstatyme numatytų tautinėms mažumoms priklausančių asmenų teisių nesusiaurina. Priešingai, tautinėms mažumoms priklausantiems asmenims garantuojamų teisių ir laisvių sąrašą numatoma papildyti tokiomis teisėmis kaip teisė viešai vartoti tautinės mažumos kalbą; teisė vartoti savo pavardę ir vardą tautinės mažumos kalba; teisė naudoti savo tautinę simboliką ir švęsti tautines šventes. Tautinėms mažumoms priklausantiems asmenims garantuojamų teisių ir laisvių sąrašas nebus baigtinis.
49. Įstatymo projekte nustatytos tautinių mažumų kalbų vartojimo sąlygos. Gyvenamosiose vietovėse, kuriose kompaktiškai gyvena kuri nors tautinė mažuma, jai priklausančių asmenų prašymu ir tada, jeigu toks prašymas atitinka realų poreikį, numatoma jiems galimybė kreiptis į vietos įstaigas ir organizacijas tos tautinės mažumos kalba, o informacinius užrašus greta valstybinės kalbos rašyti ir tautinės mažumos kalba. Konkretizuota teisė mokytis tautinės mažumos kalbos arba tautinės mažumos kalba – nurodyta, kada steigiamos ikimokyklinės įstaigos, bendrojo lavinimo mokyklos, kuriose ugdoma tautinės mažumos kalba, kada gali būti steigiamos papildomų užsiėmimų grupės, sekmadieninės mokyklos ir kita.
50. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 8 d. nutarimu Nr. 1007 „Dėl Lietuvos Respublikos tautinių mažumų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XP-518(2)“ (Žin., 2007, Nr. 102-4166) iš esmės pritarta Lietuvos Respublikos Seimo parengtam Tautinių mažumų įstatymo pakeitimo įstatymo, kuris tautinėms mažumoms priklausantiems asmenims sudarys dar palankesnes sąlygas puoselėti savo kultūrą, tradicijas, papročius, išpažinti religiją, mokytis gimtosios kalbos, projektui. Įstatymas (jeigu bus patvirtintas) užtikrins tautinių mažumų politikos tęstinumą ir plėtrą, suteiks lygias galimybes asmenims, priklausantiems tautinėms mažumoms, visiškai integruotis į Lietuvos visuomenę.
Nacionalinė antidiskriminacinė 2006–2008 metų programa
51. Lietuvos teisės aktai iš esmės atitinka tarptautinių teisės aktų nuostatas dėl nediskriminavimo rasės ar tautybės pagrindu. Taigi sudarytos teisinės lygybės ir apsaugos nuo nelygybės ir diskriminacijos sąlygos. Siekiant užtikrinti kuo efektyvesnį šių teisinių nuostatų įgyvendinimą, į kovą su rasine diskriminacija ir kita susijusia netolerancija siekiama įtraukti ne tik valstybės, bet ir nevalstybines institucijas. Be to, teisinės nediskriminavimo srities sistemos poveikio sėkmė priklauso nuo to, kiek sulaukiama visuomenės paramos. Taigi ypač svarbu šviesti visuomenę, ugdyti jos toleranciją.
52. Siekiant šių tikslų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. rugsėjo 19 d. nutarimu Nr. 907 (Žin., 2006, Nr. 100-3872) patvirtinta Nacionalinė antidiskriminacinė 2006–2008 metų programa. Programos priemones pagal kompetenciją įgyvendina valstybės valdžios institucijos, dalis priemonių įgyvendinama bendradarbiaujant su nevyriausybinėmis organizacijomis. Programos biudžetas – 1,05 mln. litų (apie 290 tūkst. eurų).
53. Rengiant šią programą, atsižvelgta į Rasinės diskriminacijos panaikinimo komiteto baigiamosiose išvadose pateiktas rekomendacijas, pagal šios programos paskirtį numatytos priemonės atitinkamoms rekomendacijoms įgyvendinti. Pavyzdžiui, įgyvendinant programą bus atliktas moterų ir vyrų, priklausančių etninėms ir tautinėms mažumoms, padėties tyrimas, renkami statistikos duomenys apie Lietuvos gyventojų etninę sudėtį, rengiama ir skleidžiama informacija apie rasinę diskriminaciją, pažeistų žmogaus teisių gynimo būdus. Darbdaviai, policijos pareigūnai ir atitinkamos valstybės institucijos bus mokomos taikyti diskriminaciją draudžiančius tarptautinius, ES ir nacionalinius teisės aktus. Kad būtų plačiau taikoma Tarptautinė konvencija dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo teisminėje praktikoje, numatoma organizuoti teisėjų ir advokatų mokymą.
Tautinių mažumų integracijos dokumentai
54. Siekiant užtikrinti veiksmingą įvairių tautinių mažumų integravimąsi į Lietuvos visuomenę, įgyvendinamos valstybės ir savivaldybių tautinėms mažumoms skirtos programos. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 8 d. nutarimu Nr. 703 patvirtinta Tautinių mažumų integracijos į Lietuvos visuomenę 2005–2010 metų programa, tačiau ilgainiui prireikė priimti ilgalaikį tautinių mažumų politikos planavimo dokumentą, kadangi ši programa neapėmė visų tautinių mažumų integracijai svarbių sričių, kurios tapo aktualios Lietuvai įstojus į ES ir NATO (emigracijos problema ir didėjanti tautinė įvairovė). Tautinių mažumų politikos plėtros iki 2015 metų strategija patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1132 (Žin., 2007, Nr. 112-4574).
55. Šios strategijos paskirtis – sukurti darnią aplinką, kuri užtikrintų Lietuvos tautinių mažumų sklandų integravimąsi į Lietuvos visuomenę ir leistų naudoti kultūrinį jų potencialą valstybės labui naujame jos raidos etape – tapus ES ir NATO nare. Iš esmės siekiama trijų pagrindinių tikslų:
55.1. užtikrinti tautinių mažumų integraciją, t. y. tautinėms mažumoms priklausantiems asmenims sudaryti tinkamas sąlygas gyventi, dirbti ir mokytis Lietuvoje;
55.2. išsaugoti tautinių mažumų tapatumą remiant jų švietimą, pastangas išsaugoti kalbą, papročius, tradicijas ir jų sukurtą materialųjį kultūros paveldą;
55.3. užtikrinti tautinių santykių darną – ugdyti pasitikėjimą ir tarpusavio supratimą tarp asmenų, priklausančių įvairioms tautinėms grupėms, skatinti visos visuomenės toleranciją kitataučiams, tobulinti kovos su rasizmu ir tautine diskriminacija politiką. Strategijai įgyvendinti 2007– 2010 metais skirta 7,9 mln. litų (apie 2,3 mln. eurų).
Romų integracijos programos
56. Romų tautinė mažuma priskiriama prie socialiai pažeidžiamiausių grupių Lietuvoje. Dėl uždaro gyvenimo būdo, menko raštingumo ir prasto išsilavinimo romai ne visuomet gali patys tinkamai ginti savo teises ir interesus, atpažinti diskriminacijos atvejus, pasinaudoti Lietuvos Respublikos įstatymuose ir tarptautinėse sutartyse įtvirtintomis teisės normomis. Taigi Lietuvos tautinių mažumų politikoje romų tautinei mažumai skiriama daugiau dėmesio.
57. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. liepos 1 d. nutarimu Nr. 759 (Žin., 2000, Nr. 54-1580) pritarta Romų integracijos į Lietuvos visuomenę 2000–2004 metų programai. Įgyvendinant šią programą, 2001 metais Vilniuje, Kirtimų gyvenvietėje, pastatytas Romų visuomenės centras. Lėšos jam skirtos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto. Tais pačiais metais įsteigta viešoji įstaiga Romų visuomenės centras, kurios steigėjai – Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau vadinama – Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas), Vilniaus miesto savivaldybė, Lietuvos vaikų fondas ir Lietuvos čigonų bendrija „Čigonų laužas“. Ši įstaiga siekia visapusiškai integruoti romų tautinę mažumą į Lietuvos visuomenės gyvenimą, rūpinasi romų savitumo išsaugojimu. Nors programa priimta 2000–2004 metams, kai kurios joje numatytos priemonės (ypač švietimo) vykdomos iki naujos programos priėmimo.
58. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 26 d. nutarimu Nr. 309 (Žin., 2008, Nr. 42-1555) patvirtinta Romų integracijos į Lietuvos visuomenę 2008–2010 metų programa, kuri bus įgyvendinama trimis pagrindinėmis kryptimis:
58.1. romų tautybės asmenų visapusiškos integracijos į Lietuvos visuomenę užtikrinimas ir socialinės atskirties mažinimas;
58.3. visuomenės tolerancijos ir pasitikėjimo romų tautine mažuma skatinimas.
Rengiant antrąją romų integracijos programą, atsižvelgta į Jungtinių Tautų Rasinės diskriminacijos panaikinimo komiteto rekomendacijas pagal Jungtinę antrąją ir trečiąją periodinę Lietuvos ataskaitą, Europos Komisijos kovos su rasizmu ir netolerancija (ECRI) trečiąją ataskaitą apie Lietuvą, Europos Tarybos Ministrų Komiteto Patariamojo komiteto rekomendacijas pagal pirmąjį Lietuvos pranešimą vadovaujantis Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencija, taip pat Veiksmų plane romų ir sintų padėčiai ESBO regione pagerinti pateiktas rekomendacijas. Į programą įtrauktos konkrečios priemonės minėtoms rekomendacijoms įgyvendinti. Kaip įgyvendinamos nurodytojoje programoje numatytos socialinės ir ekonominės priemonės, aptariama šiame pranešime toliau, kur pateikiama informacija pagal konvencijos straipsnius.
59. Romų tautybės asmenų atskirtį mažinti siekiama ne tik valstybiniu, bet ir savivaldybių lygiu. Atsižvelgdama į tai, kad daugiausia romų gyvena Vilniaus apskrityje ir tik Vilniaus miesto savivaldybės Kirtimų gyvenvietėje romai gyvena kompaktiškai, 2005 metų gegužę Vilniaus miesto savivaldybės taryba patvirtino Vilniaus romų bendruomenės ir šalia taboro esančių teritorijų priežiūros ir saugumo užtikrinimo bei romų segregacijos mažinimo 2005–2010 metų programą. 2006 metais programai įgyvendinti skirta 1 530 725 litai (apie 444 tūkst. eurų); 2007–2010 metais numatyta skirti po 619 325 litus (apie 180 tūkst. eurų). Programa įgyvendinama šiose srityse: švietimas ir ugdymas; sveikatos ir socialinės paslaugos ir pagalba; būsto klausimų sprendimas; teritorijos priežiūra; saugumo priemonių taikymas bei narkotikų prevencija. Informacija apie konkrečių programos priemonių įgyvendinimą pateikiama šiame pranešime toliau.
Prieglobsčio ir pabėgėlių politika
60. Pagrindiniai teisės aktai, reglamentuojantys prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimą, – Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir Užsieniečių prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašas, patvirtintas vidaus reikalų ministro 2004 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. 1V-361 (Žin., 2004, Nr. 168-6196).
61.3. laikinoji apsauga.
Pabėgėlio statusas suteikiamas užsieniečiui (užsienio valstybės piliečiui arba asmeniui be pilietybės), kuris dėl patirto persekiojimo savo kilmės valstybėje arba dėl baimės patirti tokį persekiojimą negali naudotis savo kilmės valstybės gynyba. Toks persekiojimas turi būti susijęs su rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei ar politiniais įsitikinimais. Papildoma apsauga Lietuvoje suteikiama užsieniečiui, kuris neatitinka pabėgėlio apibrėžimo, tačiau negali grįžti į savo kilmės valstybę dėl baimės, kad jis bus ten kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi, arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; yra grėsmė, kad jo žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės bus pažeistos; yra grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl šioje valstybėje paplitusios prievartos, kuri kyla karinio konflikto metu arba kuri sudaro sąlygas sistemingiems žmogaus teisių pažeidimams. Sprendimą dėl pabėgėlio statuso ar papildomos apsaugos suteikimo arba nesuteikimo priima Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos. Laikinoji apsauga suteikiama Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu esant masiniam užsieniečių antplūdžiui. Pats užsienietis kreiptis dėl tokios apsaugos neturi teisės. Laikinoji apsauga suteikiama vieneriems metams. Ji gali būti pratęsta, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams. Užsieniečiui, kuriam suteiktas pabėgėlio statusas, išduodamas leidimas nuolat gyventi, užsieniečiui, kuriam suteikta papildoma ar laikinoji apsauga, – leidimas laikinai gyventi (jis gali būti pakeistas po vienerių metų, jeigu išliko pagrindai suteikti prieglobstį).
62. Lietuva tapo pabėgėlius priimančia valstybe nuo 1997 metų, kai ratifikavo 1951 m. Ženevos konvenciją dėl pabėgėlio statuso bei 1967 m. protokolą ir 1997 metų liepą įsigaliojo įstatymas dėl pabėgėlio statuso (nuo 2004 metų balandžio prieglobsčio suteikimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“). Per pastaruosius 10 metų Migracijos departamente prie Vidaus reikalų ministerijos išnagrinėta daugiau kaip 4 tūkst. prašymų suteikti prieglobstį, daugiau nei pusė prieglobsčio prašytojų gavo prieglobstį Lietuvoje. 115 asmenų suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje ir išduotas leidimas nuolat gyventi. Kai rengiamas šis pranešimas, papildoma apsauga naudojasi apie 400 asmenų (priedo 5 ir 6 lentelės).
63. Prieglobsčio prašytojas, kol nagrinėjamas prašymas suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, turi teisę gyventi Užsieniečių registracijos centre arba Pabėgėlių priėmimo centre (šiame centre teisę gyventi turi tik nelydimi nepilnamečiai prieglobsčio prašytojai), naudotis jų teikiamomis paslaugomis, įskaitant nemokamą būtinąją medicinos pagalbą ir socialines paslaugas. Prieglobsčio prašytojui taip pat garantuojama valstybės teisinė pagalba ir nemokamos vertėjo paslaugos. Kas mėnesį jam mokama piniginė pašalpa.
64. Atsakydami į Rasinės diskriminacijos panaikinimo komiteto baigiamųjų išvadų 14 punkte pareikštą susirūpinimą, pateikiame informaciją apie prieglobsčio prašytojų galimybę gauti pabėgėlio statusą pagal naujos redakcijos Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl užsieniečių teisinės padėties“. Pagal šio įstatymo 86 straipsnį pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės gynyba arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio įstatymo 88 straipsnyje. Įstatymo 88 straipsnis nustato, kad prieglobsčio prašytojui, atitinkančiam šio įstatymo 86 straipsnyje nustatytus pabėgėlio statuso suteikimo kriterijus, nesuteikiamas pabėgėlio statusas, jeigu:
64.1. jis naudojasi Jungtinių Tautų institucijų ar organizacijų, išskyrus Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdybą, pagalba ir apsauga;
64.2. valstybės, kurioje jis gyvena, kompetentingos institucijos pripažįsta jo teises ir pareigas, susijusias su tos valstybės pilietybe;
64.3. yra rimtas pagrindas manyti, kad iki atvykimo į Lietuvos Respubliką jis padarė sunkų nepolitinį nusikaltimą arba yra kaltinamas veika, prieštaraujančia Jungtinių Tautų Organizacijos tikslams ir principams;
64.4. yra rimtas pagrindas manyti, kad jis padarė nusikaltimą taikai, nusikaltimą žmoniškumui ar karo nusikaltimą arba vykdė genocidą, kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos įstatymuose, tarptautinėse sutartyse ir kituose tarptautinės teisės šaltiniuose;
64.5. yra rimtas pagrindas manyti, kad jo buvimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui ar viešajai tvarkai arba jis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo.
65. Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos sprendimai dėl pabėgėlio statuso nesuteikimo gali būti skundžiami Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Statistinė informacija apie 2004–2007 metais Vilniaus apygardos administracinio teismo priimtus sprendimus šiose bylose pateikiama priedo 7 lentelėje.
Socialinės garantijos prieglobstį gavusiems asmenims: švietimo, socialinės, sveikatos apsaugos, būsto srityse, kita teikiama pagalba
66. Prieglobstį gavę užsieniečiai Lietuvos Respublikoje turi tas teises ir laisves, kurias numato Lietuvos Respublikos Konstitucija, tarptautinės sutartys, Lietuvos Respublikos įstatymai ir ES teisės aktai. Jie lygūs pagal įstatymus, neatsižvelgiant į jų lytį, rasę, tautybę, kalbą, kilmę, socialinę padėtį, tikėjimą, įsitikinimus ar pažiūras. Prieglobstį gavusiems užsieniečiams, turintiems leidimą nuolat gyventi, prieinamos visos nuolatiniams šalies gyventojams įstatymų nustatytos socialinės ir kitos garantijos: socialinė pašalpa, buto (individualaus gyvenamojo namo) šildymo išlaidų, išlaidų šaltam ir karštam vandeniui kompensacija, laidojimo pašalpa ir kita. Be to, prieglobstį gavę užsieniečiai turi teisę į paramą socialinei integracijai.
67. Valstybės parama prieglobstį gavusių užsieniečių integracijai teikiama vadovaujantis Lietuvos valstybės paramos teikimo užsieniečių, gavusių prieglobstį Lietuvos Respublikoje, integracijai tvarkos aprašu, patvirtintu socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. A1-238 (Žin., 2004, Nr. 157-5741) (toliau vadinama – Aprašas).
68.1. laikinai apgyvendinti (integracijos laikotarpiu išnuomoti būstą, organizuoti būtiniausių baldų ir namų apyvokos reikmenų įsigijimą už vienkartinę įsikūrimo pašalpą (nuo 1 250 litų vienam asmeniui iki 3 125 litų šeimai) (1 euras=3,4528 lito);
68.2. organizuoti švietimą – 190–290 valandų valstybinės kalbos kursai suaugusiesiems, ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikų švietimas;
68.4. užtikrinti socialinę apsaugą (pašalpa būtiniausioms reikmėms – 256,5 lito, mėnesinė pašalpa vaikams iki 3 metų (nelankantiems ikimokyklinių įstaigų) – 97, 5 lito;
68.5. užtikrinti sveikatos apsaugą (lėšos privalomajam sveikatos draudimui nedirbantiems suaugusiems užsieniečiams skiriamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, skirtų pabėgėlių socialinei integracijai, iš sveikatos draudimo lėšų finansuojamos sveikatos priežiūros paslaugos nepilnamečiams ir pažeidžiamoms grupėms);
68.6. informuoti visuomenę apie prieglobstį gavusius užsieniečius, siekiant užkirsti kelią jų izoliacijai, visuomenės ksenofobijai ir skatinti toleranciją.
69. Svarbus vaidmuo rengiant prieglobsčio prašytojus integracijai į Lietuvos visuomenę tenka Pabėgėlių priėmimo centrui, kurio viena iš pagrindinių funkcijų – apgyvendinti gavusius prieglobstį užsieniečius, kuriems suteiktas pabėgėlio statusas arba papildoma apsauga. Duomenys apie Pabėgėlių priėmimo centro gyventojų struktūrą pateikiami priedo 8 lentelėje.
70. Pabėgėlių priėmimo centras teikia valstybės paramą prieglobstį gavusių užsieniečių integracijai centre, o nuo 2006 metų pradžios organizuoja šių asmenų tolesnę socialinę integraciją savivaldybių teritorijoje. Valstybės parama prieglobstį gavusių užsieniečių integracijai teikiama bendradarbiavimo sutarčių su savivaldybėmis ir nevyriausybinėmis organizacijomis pagrindu.
71. Parama Pabėgėlių priėmimo centre teikiama iki 6 mėnesių. Jeigu per nustatytą laikotarpį pažeidžiamoms grupėms nepavyksta pasirengti integracijai savivaldybės teritorijoje, šis laikotarpis gali būti tęsiamas iki 18 mėnesių. Pasibaigus integracijai Pabėgėlių priėmimo centre, parama integracijai teikiama savivaldybės teritorijoje (12 mėnesių nuo užsieniečių, gavusių prieglobstį, išvykimo iš Pabėgėlių priėmimo centro dienos, bet ne ilgiau negu trunka išduoto leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje galiojimo terminas arba iki asmens išvykimo iš Lietuvos Respublikos).
72. Jeigu per nustatytą laikotarpį pažeidžiamoms grupėms nepavyksta integruotis, šis laikotarpis dar gali būti pratęstas, bet ne ilgiau negu trunka išduoto leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje galiojimo terminas. Bendras integracijos laikotarpis centre ir savivaldybės teritorijoje negali būti ilgesnis kaip 60 mėnesių.
73. 2008 m. sausio 1 d. duomenimis, 250 prieglobstį gavusių užsieniečių dalyvauja integracijoje. Parama jiems teikiama šiuose miestuose: Kaune – 78 asmenys; Klaipėdoje – 43; Alytuje – 8; Ukmergėje – 5; Elektrėnuose – 39; Marijampolėje – 7; Pabradėje – 10; Vilniuje – 30; Jonavoje – 15 ir Lentvaryje – 15.
74. Apskaičiuota, kad vieno prieglobstį gavusio užsieniečio socialinė integracija centre vidutiniškai kainuoja nuo 500 litų per mėnesį. Informacija apie integracijai skiriamas lėšas ir įgyvendinant integracijos programas dalyvavusius prieglobstį gavusius užsieniečius pateikiama priedo 9 , 10 ir 11 lentelėse.
Sociologiniai tyrimai
75. 2004–2007 metais atlikta nemažai socialinių ir antropologinių tyrimų, kurių tikslas – analizuoti Lietuvoje gyvenančių tautinių mažumų istoriją, kultūrą, esamą padėtį ir tarpetninius santykius.
76. Socialinių tyrimų instituto Etninių tyrimų centras, nuo 2004 metų priklausantis Europos rasizmo ir ksenofobijos stebėjimo tinklui (RAXEN), jau ne vienerius metus atlieka etniškumo ir modernaus nacionalizmo studijas, etninės struktūros, etninės adaptacijos, diasporų ir etninio nepakantumo ir etninės nelygybės analizę – įskaitant rasizmą ir ksenofobiją. Tyrimai atliekami trimis pagrindinėmis kryptimis: visuomenės etninė struktūra; lygios galimybės Lietuvoje: etninė dimensija; ir etninis nepakantumas.
77. 2002–2005 metais atliktas tyrimas „Viešojo sektoriaus etninė struktūra, nelygybė ir valdymas“. Projektą koordinavo Jungtinių Tautų Socialinės raidos tyrimo institutas. Projektas skirtas Lietuvos Respublikos etninės ir rasinės diskriminacijos viešajame sektoriuje prevencinei politikai analizuoti. Daugiausia dėmesio skirta viešosios politikos klausimams, siekiant aptarti galimas reformas, skirtas politinės konkurencijos valdymui tobulinti ir pliuralizmui viešajame sektoriuje skatinti. Vykdant šį projektą, parengta recenzuojama ataskaita, tyrimo rezultatai pristatyti tarptautinėje konferencijoje, lyginamojoje studijoje paskelbtas straipsnis.
78. 2004–2005 metais įgyvendintas projektas „Baltijos regiono etninės mažumos“. Atlikta etninių mažumų Baltijos regiono valstybėse teisinės, socialinės būklės stebėsena, išanalizuotas Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos pasirašymo ir ratifikavimo procesas, tarptautinių sutarčių poveikis konkrečių Baltijos regiono valstybių etninių mažumų padėčiai. Surinkta medžiaga 2004 metais pristatyta tarptautiniame seminare, 2006 metais paskelbtas straipsnis mokslinėje monografijoje.
79. 2007–2008 metais vykdomas projektas „Rusai Lietuvos Respublikos visuomenėje 1918–1940 m.: istorinės retrospektyvos konstravimas“. Siekiama istoriniu ir sociologiniu požiūriais ištirti rusų padėties Lietuvos Respublikos visuomenėje 1918–1940 metais ypatumus, visų pirma išanalizuoti su rusų socialinio, švietimo, kultūrinio ir religinio gyvenimo aspektais susijusius klausimus. Numatoma 2008 metais parengti ir išleisti dvi mokslines monografijas.
80. Viena iš Etninių tyrimų centro atliekamų tyrimų krypčių – etninis nepakantumas. 2004–2005 metais atliktas tyrimas „Etninio nepakantumo ir ksenofobijos prevencija. Pilietinis atsakas žiniasklaidoje“. Atlikta žiniasklaidos stebėsena (populiariausių dienraščių, savaitraščių ir interneto portalų straipsnių apie dažniausiai minimas etnines grupes apžvalga), parengta 7 straipsnių tautinių mažumų nepakantumo, tolerancijos ir kitomis temomis serija, organizuota interneto konferencija, tyrimų rezultatai pristatyti visuomenei radijo, televizijos laidose, elektroninėje žiniasklaidoje, rengti seminarai „Etninio nepakantumo ir ksenofobijos tendencijos Lietuvos žiniasklaidoje“ Vytauto Didžiojo universitete, „Diskriminacijos prielaidos ir teisinės pagalbos romams perspektyvos“ Romų visuomenės centre, „Etninio nepakantumo ir ksenofobijos prevencija: situacijos analizė ir rekomendacijos“ Atviros Lietuvos fonde.
81. 2007 metų pabaigoje per kampaniją „Visi skirtingi – visi lygūs“ Etninių tyrimų centras, bendradarbiaudamas su kitais partneriais, atliko jaunimo informuotumo ir nuostatų tyrimą, norėdamas sužinoti jaunimo požiūrį į įvairias socialines grupes. Vertindamas etnines grupes, jaunimas buvo kiek palankesnis juodaodžiams, musulmonams, pabėgėliams ar čečėnams. Gana daug jaunimo pareiškė neigiamai žiūrįs į tas etnines grupes, kurios yra Lietuvos istorijos ir šiandieninės visuomenės dalis – žydus (32 procentai), lenkus (23 procentai) ir rusus (14 procentų).
82. Etninių tyrimų centras nagrinėja tautinių mažumų integracijos į Lietuvos visuomenę problemas. 2007 metais vykdant Europos Bendrijų iniciatyvos EQUAL (Europos Bendrijų iniciatyva, skirta išbandyti ir skatinti naujus kovos su darbo rinkoje sutinkama visų formų diskriminacija ir nelygybe būdus) projektą „Romų integracijos į darbo rinką mechanizmo sukūrimas ir išbandymas“, atliktas tyrimas „Romų ir darbdavių nuostatos dėl integracijos į darbo rinką“. Tais pačiais metais įgyvendintas projektas „Romų bendruomenės socialinės integracijos galimybės“. Tyrimų rezultatais pasinaudota rengiant antrąją valstybinę romų integracijos programą.
83. Siekiant spręsti tautinių mažumų integracijos į darbo rinką problemas, įgyvendintas kitas EQUAL projektas – „Tautinių mažumų integracijos į darbo rinką paramos mechanizmo sukūrimas ir išbandymas“, pagal kurį atliktas tyrimas „Tautinių mažumų atstovų integracijos į darbo rinką galimybės“. Atlikta Šalčininkų ir Vilniaus rajonų gyventojų sociologinė apklausa siekiant nustatyti tautinių mažumų padėtį darbo rinkoje. Apklausoje, atliktoje 2006 metų kovo– liepos mėnesiais, dalyvavo 606 nedirbantys Šalčininkų ir Vilniaus rajonų tautinių mažumų atstovai, didžiuma – lenkų tautybės asmenys (70,3 procento).
84. Kultūros, filosofijos ir meno institute 2006 metais įsteigtas Lietuvos žydų kultūros tyrimų centras taip pat vykdo daug projektų, susijusių su Lietuvos tautinių mažumų istorija, kultūra ir tarpetniniais santykiais. 2007 metais centras parengė Tarptautinį vaivorykštinį dokumentą apie kultūrų dialogą, vykdė projektus „Lietuvos žydų kultūrinės tradicijos ir modernių laikų pokyčiai“, „Lietuvių tautos vienybė: istorija, dabartis, ateities iššūkiai“. 2007 m. rugsėjo 14 d. surengta konferencija „Lietuvių tautos tapatybė: tarp realybės ir utopijos“. Konferencijoje nagrinėtos tautinių mažumų, gyvenančių Lietuvoje, problemos, lietuvių santykiai su kitataučiais, analizuoti kultūros ir istorijos duomenys, pateikti aktualūs tautinių stereotipų tyrimai.
85. Lietuvos istorijos institute vykdomos tyrimų programos „Lietuvos visuomenės modernizacija ir etniniai konfliktai (Nedominuojančios etninės bendruomenės Lietuvoje XIX a.–XX a. pirma pusė iki 1940 m.)“ ir „Lietuva Antrajame pasauliniame kare“, kuriose analizuojama Lietuvos tautinių grupių istorija. 2004 metais įsteigtas Rytų Europos žydų kultūros ir istorijos tyrimų centras. Šis centras kartu su Lietuvos istorijos institutu kasmet rengia tarptautines mokslines konferencijas, skirtas žydų istorijai Vidurio ir Rytų Europoje.
3 straipsnis
86. Lietuvoje nėra rasinės segregacijos ar apartheido. Rasinė segregacija ir apartheidas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus laikomi nusikaltimais žmoniškumui. Baudžiamoji atsakomybė numatyta už genocidą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 99 straipsnis) ir tarptautinės teisės draudžiamą elgesį su žmonėmis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 100 straipsnis). 2005– 2007 metais Lietuvos teismuose nagrinėta viena byla pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 99 straipsnį dėl 1949– 1952 metais prieš pasipriešinimo sovietų okupacinei valdžiai dalyvius vykdytos nusikalstamos veiklos. Kauno apygardos teismas 2008 m. sausio 25 d. priėmė nuosprendį, kuriuo du asmenis pripažino vykdžiusius genocidą.
Baudžiamoji ir administracinė atsakomybė už rasinės, tautinės neapykantos kurstymą bei skleidimą
87. Už rasinės, tautinės ar kitokios neapykantos kurstymą bei skleidimą Lietuvos įstatymai numato baudžiamąją ir administracinę atsakomybę. Baudžiamoji atsakomybė numatyta už šias su rasine ar kitokia diskriminacija susijusias veikas:
87.1. tyčiojimąsi, niekinimą, neapykantos skatinimą ar kurstymą diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, rasės, tautybės, kalbos, kilmės ar tikėjimo, jeigu tai daroma viešais pareiškimais žodžiu, raštu ar panaudojant visuomenės informavimo priemonę (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 170 straipsnio 1 dalis);
87.2. viešą kurstymą smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, tokios veiklos finansavimą ar kitokį materialinį rėmimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 170 straipsnio 2 dalis);
87.3. veiksmus, kuriais dėl rasės, tautybės, kalbos, kilmės, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų siekta žmonių grupei ar jai priklausančiam asmeniui sutrukdyti lygiomis teisėmis su kitais dalyvauti politinėje, ekonominėje, socialinėje, kultūrinėje, darbo ar kitoje veikloje arba siekta suvaržyti tokios žmonių grupės ar jai priklausančio asmens teises ir laisves (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 169 straipsnis);
87.4. kapo ar kitos viešosios pagarbos vietos išniekinimą dėl rasinių, nacionalinių ar religinių motyvų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 312 straipsnis).
88.1. informavimo produkcijos, propaguojančios nacionalinę, rasinę ar religinę nesantaiką, gaminimą, laikymą, platinimą arba viešą demonstravimą (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 21412 straipsnis);
88.2. organizacijos, propaguojančios nacionalinę, rasinę ar religinę nesantaiką, kūrimą arba dalyvavimą tokios organizacijos veikloje (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 21413 straipsnis).
89. 2004–2007 metais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 169 ir 170 straipsnių ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 21412 ir 21413 straipsnių nuostatos nebuvo keičiamos ar pildomos nei atsakomybės griežtinimo, nei baustinų veikų išplėtimo požiūriu. Papildytas tik Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 312 straipsnis – nustatyta baudžiamoji atsakomybė ne tik už kapo, bet ir kitos viešosios pagarbos vietos išniekinimą dėl rasinių, nacionalinių ar religinių motyvų (pakeitimas priimtas 2007 m. birželio 28 d.). Kadangi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytos veikos pagal tikslus turėtų būti traktuojamos ne kaip administraciniai teisės pažeidimai, o kaip nusikaltimai ir būtina griežtinti valstybės baudžiamąją politiką, susijusią su rasinės, tautinės ar kitokios neapykantos kurstymo ir diskriminuojančios informacijos skleidimo veikomis, 2006 metų vasarį Lietuvos Respublikos Seimui pateiktas pasiūlymas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 21412 ir 21413 straipsniuose numatytas veikas perkelti į Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą, t. y. už jas taikyti ne administracinę, o baudžiamąją atsakomybę. Kol rengiamas šis pranešimas, pakeitimas svarstomas Lietuvos Respublikos Seime.
Draudimas skelbti rasinę ar tautinę diskriminaciją kurstančią informaciją visuomenės informavimo priemonėse
90. Lietuvos įstatymai draudžia skelbti rasinę ar tautinę diskriminaciją kurstančią informaciją visuomenės informavimo priemonėse. Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (Žin., 1996, Nr. 71-1706; 2006, Nr. 82-3254) 19 straipsnio 1 dalies 3 punktas draudžia skelbti informaciją, kurioje kurstomas karas ar neapykanta, tyčiojimasis, niekinimas, kurstoma diskriminuoti, smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų.
91. Rasinės ar tautinės neapykantos skatinimą draudžia ir viešosios informacijos rengėjų ir žurnalistų veiklos etikos kodeksas. Nuo 1996 metų Lietuvoje galioja Žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksas. 2005 m. balandžio 15 d. žurnalistų ir leidėjų organizacijų atstovų susirinkimas patvirtino naują šio kodekso redakciją. Kodekso 54 ir 55 straipsniuose draudžiama viešosios informacijos rengėjams ir žurnalistams tiesiogiai ir netiesiogiai skatinti neapykantą žmonių grupei ar jai priklausančiam asmeniui dėl jo pavardės, rasės, tautybės, etniškumo, religinių įsitikinimų, amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, negalios ar fizinių trūkumų net tada, kai tas žmogus yra nusikaltęs, arba jį žeminti dėl šių priežasčių. Be to, profesinėse etikos normose nustatyta, kad žurnalistas ir viešosios informacijos rengėjas taip pat neturi sieti įtariamo, kaltinamo ar nusikaltusio asmens priklausymo tam tikrai tautinei, etninei ar socialinei grupei su jo padarytu nusikaltimu ir to pabrėžti.
92. Kaip platinant viešąją informaciją laikomasi įstatymų nuostatų, draudžiančių tautinės, rasinės, religinės, socialinės ar lyčių neapykantos kurstymą, prižiūri viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų savitvarkos institucija – Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija. Komisija taip pat nagrinėja profesinės etikos pažeidimus, kuriuos padaro žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ar jų dalyvių paskirti atsakingi asmenys informuodami visuomenę. Į komisiją gali kreiptis visi suinteresuoti asmenys. Skundai Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijai dėl Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo nuostatų, draudžiančių tautinės, rasinės, religinės, socialinės ar lyčių neapykantos kurstymą, per metus sudaro tik apie 2 procentus visų komisijos gaunamų skundų. 2004 metais komisija išnagrinėjo 7, 2005 metais – 2, 2006 metais – 5, 2007 metais – 4 tokius skundus. Sprendimai, kuriais pripažinta, kad buvo kurstoma rasinė ar tautinė nesantaika, priimti 2006 metais (dėl 2 skundų) ir 2007 metais (dėl 3 skundų). Apie du iš jų nuspręsta pranešti prokuratūrai.
93. Be to, kaip įgyvendinamos Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo nuostatos, prižiūri ir kita viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų veiklos priežiūros institucija – žurnalistų etikos inspektorius. Jis nagrinėja suinteresuotų asmenų skundus ir pareiškimus dėl visuomenės informavimo priemonėse pažeistos jų garbės ir orumo, taip pat jų teisės į privataus gyvenimo apsaugą pažeidimo. Žurnalistų etikos inspektorius pagal kompetenciją vertina, kaip informuojant visuomenę laikomasi įstatymuose nustatytų visuomenės informavimo principų, teikia valstybės institucijoms pasiūlymus, kaip tobulinti jų įgyvendinimą. Inspektoriui pavesta atlikti viešosios informacijos stebėseną visuomenės informacijos priemonėse, išskyrus radijo ir televizijos programas. Šiuo tikslu nuo 2006 metų pabaigos Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyboje įsteigtas Viešosios informacijos stebėsenos ir analizės skyrius, kurio viena užduočių – atlikti internete skelbiamos informacijos turinio stebėseną.
94. Kur kas opesnis diskriminacinio turinio informacijos skleidimo elektroninėje visuomenės informavimo priemonėje, internete, ypač skaitytojų komentaruose, klausimas. Galimybė informaciją teikti anonimiškai ir piktnaudžiavimas tuo, kad išties sudėtinga nustatyti informaciją paskleidusį asmenį, skatina neteisėto turinio informacijos skelbimą. Nuo 2006 metų atsakomybės už internete skelbiamos informacijos turinį klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas ir priimtas naujas Lietuvos Respublikos informacinės visuomenės paslaugų įstatymas. Pagal galiojančius teisės aktus už visuomenės informavimo priemonėje paskelbtą informaciją atsako ta visuomenės informavimo priemonė ar konkretus asmuo, kurie žinojo arba turėjo žinoti apie neskelbtiną – neteisėtą ar žalingo turinio – informaciją. Taigi už interneto tinklalapyje, taip pat ir elektroninėje visuomenės informavimo priemonėje paskelbtą informaciją atsako interneto tinklalapio įkūrėjas arba valdytojas, kai jis žinojo arba turėjo žinoti, kad jo valdomoje elektroninėje visuomenės informavimo priemonėje paskelbta neteisėto turinio informacija, arba paslaugų teikėjas, kai laiku nesiėmė priemonių, kad prieiga prie tokios informacijos būtų panaikinta. Teisinė atsakomybė minėtiems subjektams kyla visada, kai informacija yra paskelbta jų darbuotojų iniciatyva, taip pat kai informacija yra paskelbta anonimiškai, jeigu interneto tinklalapio valdytojas, įkūrėjas arba paslaugos teikėjas atsisako nurodyti informaciją pateikusį asmenį – atskleisti informacijos šaltinį. Visais kitais atvejais atsakomybė už interneto tinklalapiuose išplatintą informaciją tenka informaciją paskelbusiam asmeniui.
95. 2006 metų pabaigoje dėl skirtingų skaitytojų komentarų, paskelbtų interneto naujienų tinklalapyje www.delfi.lt, įvertinimo į žurnalistų etikos inspektorių kreipėsi Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra ir Lietuvos kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų tyrimo vyriausioji valdyba. Įvertinęs komentarus, žurnalistų etikos inspektorius 2007 m. vasario 9 d. priėmė sprendimą, kuriame nustatė, kad publikacijų „Už nusikaltimus žydams nuteistą A. M. Dailidę nuo kalėjimo išgelbėjo senatvė“ (interneto tinklalapis www.delfi.lt, 2006-03-27) ir „M. Murzai ir jo bendražygiams – tūkstantinės baudos“ (interneto tinklalapis www.delfi.lt, 2006-11-10) komentaruose kurstoma diskriminacija dėl tautybės, nes žydai išskiriami tautiniu pagrindu kaip žmonių grupė, prieš kuriuos raginama smurtauti. Dėl nustatytų įstatymų pažeidimų inspektorius įspėjo interneto tinklalapio www.delfi.lt vyriausiąją redaktorę.
4 straipsnio b) punktas
96. 2004–2007 metais pasikeitė politinių ir kitokių organizacijų teisinį statusą reglamentuojantys teisės aktai, tačiau draudimai kurti rasistines organizacijas juose nepakeisti.
97. 2004 m. sausio 22 d. priimtas Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymas (Žin., 2004, Nr. 25-745), kuris įsigaliojo 2004 m. vasario 14 d., įtvirtina tokį pat draudimą steigtis ir veikti asociacijoms kaip iki jo priėmimo galiojęs Lietuvos Respublikos visuomeninių organizacijų įstatymas. Pagal Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 3 straipsnio 2 dalį draudžiama steigtis ir veikti asociacijoms, kurių tikslas arba veikimo būdai – prievarta nuversti ar pakeisti Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką arba pažeisti Lietuvos Respublikos teritorijos vientisumą, propaguoti karą ir smurtą, autoritarinį ar totalitarinį valdymą, kurstyti rasinę, religinę, socialinę nesantaiką, pažeisti žmogaus teises ir laisves, viešąją tvarką ir atlikti veiksmus, prieštaraujančius Lietuvos Respublikos įstatymams ir visuotinai pripažintoms tarptautinės teisės normoms, veikti dėl kitų valstybių interesų, jeigu jie priešingi Lietuvos valstybės interesams. 2004 m. kovo 23 d. priimto naujos redakcijos Lietuvos Respublikos politinių partijų ir politinių organizacijų įstatymo (Žin., 2004, Nr. 54-1831), kuris įsigaliojo 2004 m. balandžio 15 d., 4 straipsnio 3 dalis draudžia steigtis ir veikti politinėms partijoms, kurių steigimo ar programiniuose dokumentuose propaguojama ar veikloje praktikuojama rasinė, tautinė, religinė, socialinė nelygybė ir neapykanta, autoritarinio ar totalitarinio valdymo, valdžios užgrobimo prievarta metodai, karo ir smurto propaganda, žmogaus teisių ir laisvių, viešosios tvarkos pažeidimai, kitokios idėjos bei veiksmai, prieštaraujantys Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Lietuvos Respublikos įstatymams ir nesuderinami su visuotinai pripažintomis tarptautinės teisės normomis.
98. Juridiniai asmenys Lietuvos Respublikoje registruojami valstybės įmonės Registrų centro Juridinių asmenų registre. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.68 straipsnyje nustatytais pagrindais Juridinių asmenų registro tvarkytojas gali atsisakyti įregistruoti juridinį asmenį, taip pat registruoti juridinio asmens dokumentų ar duomenų pakeitimus, tarp jų – jeigu registro tvarkytojui pateiktų dokumentų forma ar turinys prieštarauja įstatymams. Valstybės įmonės Registrų centro Juridinių asmenų registro departamento duomenimis, per 2004–2007 metus nebuvo atvejų, kai atsisakyta registruoti juridinį asmenį, juridinio asmens dokumentų ar duomenų pakeitimus dėl rasistinių ar panašių motyvų.
4 straipsnio c) punktas
99. Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtina visų asmenų lygybės valstybės institucijoms ir pareigūnams principą (29 straipsnis). Draudžiama varžyti žmogaus teises ar teikti jam privilegijas jo rasės ar tautybės pagrindu. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (Žin., 1999, Nr. 60-1945; 2006, Nr. 77-2975) 3 straipsnio 2 punktas įtvirtina objektyvumą, reiškiantį, kad oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (Žin., 1994, Nr. 55-1049; 2000, Nr. 91-2832) 4 straipsnio 9 punktas – žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimą bei gerbimą. Lietuvos Respublikos valstybės tarnyba grindžiama pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, nešališkumo principais. Valstybės tarnautojas privalo gerbti žmogų ir pagrindines jo teises bei laisves, vienodai tarnauti visiems gyventojams, nepaisydamas jų tautybės, rasės, lyties, kalbos, kilmės, socialinės padėties, religinių įsitikinimų bei politinių pažiūrų, priimdamas sprendimus būti objektyvus.
100. Siekiant užtikrinti valstybės tarnautojų veiklos etikos principų įgyvendinimą, valstybės tarnautojams nuolat rengiamas mokymas antidiskriminaciniais klausimais. Lietuvos viešojo administravimo institutas yra parengęs tris valstybės tarnautojų mokymo modulius, kurių tematika susijusi su įvairių formų diskriminacijos panaikinimo kausimais: Europos žmogaus teisių konvencijos aiškinimo ir taikymo praktika; moterys, vyrai ir viešojo administravimo sistemos valdymas; Europos Sąjungos ir nacionalinių teisės aktų, draudžiančių diskriminaciją, taikymas. Pagal šiuos modulius mokoma nuo 2005 metų.
101. Valstybės tarnautojų mokymą organizuoja ir Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas, ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba. Valstybės tarnautojai supažindinami su tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais, reglamentuojančiais nediskriminavimo principus, mokomi juos taikyti. 2006–2007 metais organizuoti seminarai „Tautinių mažumų teisių apsauga ir antidiskriminacinių priemonių aktualumas“. Seminarų tikslas – supažindinti darbuotojus su diskriminacija, jos geneze, teisės aktais, antidiskriminacinėmis priemonėmis.
5 straipsnis
102. Lietuvos Respublikos įstatymai visiems asmenims lygiais pagrindais, nesvarbu, kokia jų rasė, spalva, kalba, įsitikinimai, lytis ir kita, suteikia teisę kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių ir laisvių gynimo. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas konstitucinis teisės kreiptis į teismą principas detalizuojamas teisenas reglamentuojančiuose teisės aktuose: Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (Žin., 1999, Nr. 13-308; 2000, Nr. 85-2566), kituose įstatymuose ir teisės aktuose. Tačiau lygybės principo užtikrinimas priklauso ne vien nuo atitinkamų reikalavimų teisės aktuose įtvirtinimo, bet ir nuo to, kaip šis principas įgyvendinamas. Taigi teisėjų, advokatų ir teisėsaugos pareigūnų mokymui rasinės diskriminacijos ir ją draudžiančių teisės aktų klausimais valstybė skiria daug dėmesio.
Teisėjų, advokatų ir teisėsaugos pareigūnų mokymas
103. Rasinės diskriminacijos panaikinimo komitetas baigiamųjų išvadų 10 punkte pareiškė susirūpinimą, kad teismai dar niekada netaikė konvencijos praktikoje, ir rekomendavo kuo greičiau organizuoti tinkamą teisėjų ir kitų teisininkų mokymą, kad jie būtų susipažinę su konvencijos turiniu ir jos tiesioginiu taikymu. Atsižvelgdami į šią rekomendaciją, teikiame informaciją apie teisėjų, advokatų ir teisėsaugos pareigūnų mokymą konvencijos ir kitų rasinę diskriminaciją draudžiančių teisės aktų klausimais.
104. 2004–2007 metais mokymas rasinę diskriminaciją draudžiančių teisės aktų klausimais rengtas teisėjams, advokatams ir policijos pareigūnams. Teisingumo ministerijos Mokymo centras organizavo seminarus teisėjams ir prokurorams, teisėjų padėjėjams, teismų pirmininkų, teismų skyrių pirmininkų patarėjams, siekdamas supažindinti juos su žmogaus teisių apsauga ir nediskriminacijos normomis: „Europos žmogaus teisių konvencija kaip ES teisės bendrieji principai. Aktualūs taikymo aspektai“; „Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos taikymas baudžiamosiose bylose“. Siekdamas įgyvendinti vienodo požiūrio principą asmenims, nepaisant jų rasės, etninės priklausomybės, religijos, amžiaus, seksualinės orientacijos ir kitų pagrindų, Mokymo centras, bendradarbiaudamas su Europos teisės akademija (ERA), 2007 m. lapkričio 5–6 d. ir lapkričio 26–27 d. organizavo Lietuvos teisėjų dalyvavimą seminaruose „Kova su diskriminacija“ Tryre, Vokietijoje. Vykdant Nacionalinę antidiskriminacinę 2006–2008 metų programą, organizuotas trijų dienų mokymas 20 jaunų advokatų „Europos Sąjungos antidiskriminacinė teisė: vienodų sąlygų taikymo asmenims, nepaisant jų rasės arba etninės priklausomybės (2000/43/EB), bei vienodų sąlygų taikymo užimtumo ir profesinėje srityje bendrųjų pagrindų (2000/78/EB) direktyvų įgyvendinimas“.
105. Policijos pareigūnai nuolat mokomi žmogaus teisių apsaugos. Lietuvos policijos mokymo centre policijos pareigūnams dėstoma 8 akademinių valandų kvalifikacijos tobulinimo programa „Žmogaus teisių apsauga ir policijos pareigūno etika“. Programa apima žmogaus teisių sampratą, svarbiausių tarptautinių žmogaus teisių organizacijų veiklos ir tarptautinių teisės aktų apžvalgą, Europos žmogaus teisių ir laisvių konvencijos principų įgyvendinimą, praktinių situacijų analizę. Siekiant sujungti esminių žmogaus teisių, Europos policijos etikos kodekso nuostatų įgyvendinimo, bendravimo su piliečiais tobulinimo ir policijos įvaizdžio gerinimo aspektus, į programą įtraukta tema „Policijos pareigūno veikla ir tarnybinė etika demokratinėje visuomenėje“. 2004 metais kartu su nevyriausybine organizacija Žmogaus teisių centru policijos pareigūnams organizuota 10 kursų „Žmogaus teisės policijos veikloje. Diskriminacijos draudimas“. Lietuvos policijos mokymo centre 2007 metų antrąjį pusmetį policijos įstaigų padalinių vadovams surengtas seminaras tarptautinių, ES ir nacionalinių teisės aktų, draudžiančių diskriminaciją, taikymo klausimais.
106. Teisėjus, advokatus ir teisėsaugos pareigūnus mokyti numatoma ir ateityje. Įgyvendinant Nacionalinę antidiskriminacinę 2006–2008 metų programą, 2008 metais rasinę diskriminaciją draudžiančių teisės aktų, jų taikymo klausimais bus mokomi teisėjai, advokatai, policijos pareigūnai. Pagal Romų integracijos į Lietuvos visuomenę 2008–2010 metų programą numatyta kasmet policijos pareigūnus mokyti žmogaus teisių apsaugos ir nediskriminavimo principo užtikrinimo, nusikalstamų veikų, susijusių su asmens lygiateisiškumu, tyrimo. Generalinės prokuratūros iniciatyva imtasi konkrečių priemonių ikiteisminiams tyrimams, susijusiems su asmenų diskriminavimu, rasinės ar kitokios formos neapykantos kurstymu, vadovaujančių prokurorų kvalifikacijai ir šios srities gebėjimams tobulinti. Į 2008 metų prokurorų mokymo programą įtraukti Tarptautinės konvencijos dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo, taip pat atitinkamų Lietuvos Respublikos ir ES teisės aktų taikymo atliekant ikiteisminį tyrimą klausimai.
107. Atsakydami į Rasinės diskriminacijos panaikinimo komiteto pateiktą papildomą paklausimą, informuojame, kad nuo 2001 iki 2007 metų Lietuvos policijos mokymo centre kvalifikaciją žmogaus teisių apsaugos klausimais tobulino 5 499 policijos pareigūnai. Reikėtų pažymėti, kad visi policijos pareigūnai per pirminį mokymą supažindinami su žmogaus teisių apsaugos pagrindais.
Informacija apie policijos pareigūnų veiksmų tyrimą
108. Rasinės diskriminacijos panaikinimo komitetas baigiamųjų išvadų 17 punkte pareiškė susirūpinimą dėl įtariamo policijos diskriminuojančio elgesio su tautinių mažumų atstovais ir rekomendavo sukurti nepriklausomą kontrolės mechanizmą, kuris sudarytų galimybes ištirti pareiškimus dėl įtariamo netinkamo policijos elgesio. Atsakydami į šią komiteto rekomendaciją, informuojame, kad Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytas policijos veiksmų tyrimo mechanizmas užtikrina, kad neteisėtų ar galimai nusikalstamų policijos veiksmų tyrimas būtų atliktas objektyviai, nešališkai ir visapusiškai, nes numato įvairaus lygio apskundimo procedūras.
109. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įstatymais, policija pati atlieka policijos pareigūnų veiksmų tyrimą, kai tiesiogiai gauna skundus dėl netinkamo policijos pareigūnų elgesio ar pati nustato tokius faktus. Tokiais atvejais atliekami tarnybiniai patikrinimai, o nustačius nusikalstamų veikų požymių – ir ikiteisminiai tyrimai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, policijos atliekamą ikiteisminį tyrimą privalo kontroliuoti prokuroras. Prokuroras įgaliotas duoti ikiteisminį tyrimą atliekantiems policijos pareigūnams privalomus nurodymus, panaikinti neteisėtus ar nepagrįstus jų nutarimus. Prokuroras taip pat turi teisę pats atlikti visą ikiteisminį tyrimą ar pavienius ikiteisminio tyrimo veiksmus. Tik prokuroras ir teismas, o ne ikiteisminį tyrimą atliekantis policijos ar kitos ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnas turi teisę nutraukti ikiteisminį tyrimą, tik prokuroras turi teisę spręsti dėl ikiteisminio tyrimo bylos perdavimo teismui.
110. Policijos atliekamus tarnybinius patikrinimus Vidaus reikalų ministerijos vadovybės pavedimu kontroliuoja Vidaus reikalų ministerijos Generalinio inspektoriaus skyrius. Šis skyrius nagrinėja pareiškimus ir skundus dėl atliktų tarnybinių patikrinimų, ministerijos vadovybės pavedimu įvertina atliktų tarnybinių patikrinimų išvadų objektyvumą ir teisingumą ar ministro pavedimu pats atlieka tarnybinius patikrinimus dėl pareigūnų veiklos teisėtumo.
2006 metais Vidaus reikalų ministerijos Generalinio inspektoriaus skyrius gavo ir ištyrė 28 skundus ir pareiškimus dėl policijos pareigūnų veiksmų ir įvertino 41 policijos įstaigų atlikto tarnybinio patikrinimo išvados objektyvumą ir teisingumą, 2007 metais – 10 skundų ir pareiškimų dėl policijos pareigūnų veiksmų ir 52 policijos įstaigų atliktų tarnybinių patikrinimų išvadų objektyvumą ir teisingumą.
111. Be to, Lietuvos įstatymai numato galimybę apskųsti policijos pareigūnų veiksmus tam tikroms nepriklausomoms valstybės institucijoms. Asmenys dėl netinkamo policijos įstaigų ar policijos pareigūnų elgesio gali kreiptis ir į šias institucijas:
111.1. Prokuratūrą. Prokuroras įgaliotas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką, ar pats nustatęs nusikalstamos veikos požymių, pradėti ikiteisminį tyrimą ir turi teisę pats atlikti visą ikiteisminį tyrimą ar tam tikrus ikiteisminio tyrimo veiksmus. Prokurorui galima apskųsti policijos pareigūno, atliekančio ikiteisminį tyrimą, proceso veiksmus ir nutarimus. Prokuroro proceso veiksmus ir nutarimus galima apskųsti aukštesniajam prokurorui. Jeigu aukštesnysis prokuroras atsisako patenkinti skundą, šis jo nutarimas gali būti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui.
111.2. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius skiria Lietuvos Respublikos Seimas. Jie tiria skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje, tarp jų ir skundus dėl policijos pareigūnų veiksmų, pažeidžiančių žmogaus teises ir laisves. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriai turi teisę perduoti tyrimo medžiagą ikiteisminio tyrimo įstaigai ar prokurorui, kai aptinkama nusikalstamos veikos požymių; kreiptis į teismą dėl kaltų piktnaudžiavimu ar biurokratizmu pareigūnų atleidimo iš einamų pareigų; siūlyti įstaigai skirti nusižengusiems pareigūnams tarnybines nuobaudas.
111.3. Lygių galimybių kontrolierių. Lygių galimybių kontrolierių skiria Lietuvos Respublikos Seimas. Jis tiria skundus dėl tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos ir priekabiavimo dėl lyties, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, rasės ar etninės priklausomybės, religijos ar įsitikinimų. Teisę pateikti lygių galimybių kontrolieriui skundą turi kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo. Atlikdamas ar atlikęs tyrimą, lygių galimybių kontrolierius gali priimti sprendimą perduoti tyrimo medžiagą ikiteisminio tyrimo įstaigai ar prokurorui, jeigu nustatoma nusikalstamos veikos požymių, nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas ir skirti administracines nuobaudas.
111.4. Administracinius teismus. Administraciniai teismai įgalioti spręsti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų (valstybės institucijų ar įstaigų, jų pareigūnų ar valstybės tarnautojų, atliekančių viešąjį administravimą) priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus; bylas dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje apskundimo.
112. Rasinės diskriminacijos panaikinimo komitetas, išnagrinėjęs Lietuvos tęstinę ataskaitą (CERD/C/LTU/CO/3/Add.1), paprašė pateikti papildomą informaciją apie du 2006 metais atliktus ikiteisminius tyrimus dėl netinkamais įvardytų policijos pareigūnų veiksmų. Teikiame informaciją apie šių tyrimų rezultatus.
Vienas iš minimų ikiteisminių tyrimų – tyrimas dėl galimo policijos pareigūnų įgaliojimų viršijimo, kai buvo tiriamas Vilniaus miesto viešosios policijos Viešosios tvarkos tarnybos mobiliosios kuopos patrulių – policijos pareigūnų – veiksmų teisėtumas sulaikant nusikalstamos veikos (neteisėtos narkotinių medžiagų apyvartos) padarymu įtartą romų tautybės asmenį ir jį sužalojant. Ikiteisminis tyrimas pradėtas 2006 m. sausio 26 d. pačios policijos įstaigos – Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo tarnybos – sprendimu pagal nukentėjusiojo pareiškimą dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalyje (piktnaudžiavimas, tarnybos įgaliojimų viršijimas) numatytos nusikalstamos veikos požymių. Ikiteisminiam tyrimui vadovavo Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus prokurorė, jį atliko Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo tarnybos tyrėjas. 2006 m. kovo 2 d. ikiteisminiam tyrimui vadovavusios prokurorės motyvuotu nutarimu, įvertinus sulaikytojo, liudytojų, įvykyje dalyvavusių minėtų policijos pareigūnų, teismo medicinos specialisto išvadas dėl sulaikyto asmens sveikatos būklės ir sužalojimų, ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nes nenustatyta jokių aplinkybių, kurios įrodytų policijos pareigūnų veiksmuose buvus nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalyje, požymių. Pareiškėjui Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka raštu paaiškinta teisė apskųsti minėtąjį prokurorės nutarimą, tačiau jis šia savo procesine teise nesinaudojo.
Kitas Rasinės diskriminacijos panaikinimo komiteto papildomuose klausimuose minimas ikiteisminis tyrimas atliktas dėl čečėnų tautybės moteriai laikino jos sulaikymo ir uždarymo į laikinojo sulaikymo kamerą metu nesuteiktos medicinos pagalbos ir dėl to įvykusio persileidimo. Šį ikiteisminį tyrimą pagal pačios nukentėjusiosios pareiškimą 2006 m. birželio 21 d. pradėjo Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, nustačiusi galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 229 straipsnio 1 dalyje (tarnybos pareigų neatlikimas), požymių. Ikiteisminį tyrimą organizuoti pavesta Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrai, kurios Nusikaltimų tyrimo skyriaus prokurorė vadovavo tyrimui, o jį atliko Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo tarnyba. Per ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad minėta moteris sulaikyta Lietuvos Respublikos Lazdijų tarptautiniame pasienio ir muitinės kontrolės punkte kartu su grupe kitų asmenų, bandžiusių neteisėtai kirsti Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Tarnybiniu automobiliu Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams ją pristačius į laikinojo sulaikymo įstaigą Vilniuje ir uždarius į laikinojo sulaikymo kamerą, moteris niekam nepasisakė esanti nėščia. Tai patvirtino apklausti kaip liudytojai šios tarnybos ir policijos pareigūnai, dirbę areštinėje, kurios laikinojo sulaikymo kameroje iki 48 valandų buvo uždaryta minėta moteris. Be to, nustatyta, kad laikino sulaikymo metu ji apžiūrėta areštinės medicinos punkto bendruomenės slaugytojos, tačiau skundų neturėjo, smurto žymių ant jos kūno nerasta. Iš teismo medicinos specialisto išvados, gautos šios bylos ikiteisminio tyrimo metu, taip pat matyti, kad jokių medicininių duomenų, kad nukentėjusioji buvo nėščia, nėra. Medicininių duomenų, kad ji laikino sulaikymo metu 2006 m. vasario 9–11 d. būtų patyrusi persileidimą, taip pat nėra. Išnagrinėjus visus minėtus per ikiteisminį tyrimą surinktus duomenis, išskyrus pačios laikinai buvusios sulaikytos moters žodinius parodymus, jokių objektyvių faktinių aplinkybių ir duomenų, kurie patvirtintų jos nėštumo ir persileidimo faktą per ikiteisminį tyrimą, negauta ar nenustatyta. Taigi ikiteisminiam tyrimui vadovavusi prokurorė, padariusi išvadą, kad nepasitvirtino duomenys, dėl kurių pradėtas šis ikiteisminis tyrimas, ir nenustatyta jokių nusikalstamos veikos požymių, 2006 m. spalio 24 d. nutarimu šį ikiteisminį tyrimą dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 229 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos (tarnybos pareigų neatlikimas) nutraukė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatomis, pareiškėjai raštu paaiškinta jos procesinė teisė apskųsti minėtąjį prokurorės nutarimą, tačiau šia teise pareiškėja nepasinaudojo.
Informacija apie susijusių su rasine diskriminacija veikų ikiteisminius tyrimus
113. 2004–2007 metais inicijuoti 54 ikiteisminiai tyrimai dėl kurstymo prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę žmonių grupę (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 170 straipsnis), iš jų pradėti 3 ikiteisminiai tyrimai dėl diskriminavimo tais pačiais pagrindais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 169 straipsnis). Iš šių 54 ikiteisminių tyrimų prokurorai yra pradėję 48, policijos įstaigos – 5 tyrimus, Valstybės saugumo departamento įstaigos – vieną ikiteisminį tyrimą. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ikiteisminiai tyrimai pradedami asmenų skundų, pareiškimų ar pranešimų pagrindu arba patiems pareigūnams nustačius nusikalstamos veikos požymių. Pažymėtina, kad daugiau kaip pusė minimų ikiteisminių tyrimų pradėta pačių pareigūnų iniciatyva.
114. Dauguma pradėtų ikiteisminių tyrimų susiję su rasistinių, ksenofobinių idėjų viešu skleidimu viešojoje interneto erdvėje, kiti – dėl pareiškimų nacionalinėje žiniasklaidoje (dienraščiuose), veiksmų viešoje vietoje (pvz., M. Murzos ir jo bendraminčių kurstomojo pobūdžio veiksmai prieš žydų etninę grupę viešoje vietoje daugybės žmonių akivaizdoje; kitas atvejis – dėl galimo kurstymo rasiniais motyvais prieš juodaodžius per Kaune vykusias tarptautines futbolo rungtynes su Prancūzijos nacionaline rinktine).
115. Tokių nusikalstamų veikų kasmet gausėja: 2004 metais pradėti 5 ikiteisminiai tyrimai dėl kurstymo etniniais, rasiniais motyvais, 2005 metais – vienas, 2006 metais – 20, 2007 metais – 28. Kad užregistruojama ir tiriama vis daugiau tokių nusikalstamų veikų, lemia ne tiek šių veikų daugėjimas, kiek nuoseklios, aktyvios ir kryptingos teisėsaugos institucijų pastangos skirti tam daugiau dėmesio, laiku ir procesiškai tinkamai reaguoti į tokių veikų padarymo faktus (kartais teisėsaugos pareigūnai patys tiesiogiai nustato veikos padarymo faktą), ypač į kurstymo prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę internete apraiškas.
116. Iš 2007 metais pradėtų ikiteisminių tyrimų 21 tyrimas susijęs su žmogaus teisių pažeidimais dėl tautinės priklausomybės, 4 tyrimai – dėl rasinės priklausomybės. Pažeidimai pagal tautinę priklausomybę: 18 pažeidimų – prieš žydus, po vieną pažeidimą – prieš lenkus, romus, čečėnus.
Informacija apie susijusių su rasinės neapykantos kurstymu ar rasine
diskriminacija bylų nagrinėjimą teisme
118. 2004–2007 metais Lietuvos Respublikos teismuose išnagrinėtos 36 bylos, susijusios su rasinės neapykantos kurstymu ar rasine diskriminacija: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 170 straipsnį – 16 bylų, pagal 312 straipsnį – 20 bylų, pagal 169 straipsnį – bylų nenagrinėta. 2007 metais 9 bylose 9 asmenys pripažinti padarę Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 170 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas, šie asmenys nubausti piniginėmis baudomis.
Teisės aktai
119. Lietuvos Respublikoje priimti teisės aktai, užtikrinantys visų piliečių lygiateisį dalyvavimą viešajame gyvenime (Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymas, Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymas, Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymas ir kiti). Visi piliečiai, o tam tikrais atvejais ir nuolat Lietuvoje gyvenantys asmenys turi teisę balsuoti, būti renkami, steigti politines partijas, įgyvendinti kitas teises.
120. Lietuvos Respublikos įstatymuose įtvirtinta visuotinė, lygi ir tiesioginė rinkimų teisė. Lietuvos Respublikos Seimo, Respublikos Prezidento ir savivaldybių tarybų rinkimuose balsuoti gali visi Lietuvos Respublikos piliečiai, kuriems rinkimų dieną sukakę 18 metų. Piliečiams nustatyti tam tikri kandidatavimo į Lietuvos Respublikos Seimo narius, Respublikos Prezidentus ir savivaldybių tarybų narius apribojimai, tačiau bet kokie tiesioginiai ar netiesioginiai piliečių rinkimų teisių apribojimai dėl lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų draudžiami. 2002 metais pakeitus Lietuvos Respublikos Konstituciją, teisę rinkti savivaldybių tarybų narius ir teisę būti išrinkti savivaldybių tarybų nariais įgijo ne tik Lietuvos Respublikos piliečiai, bet ir kiti nuolatiniai administracinio vieneto gyventojai – užsienio valstybių piliečiai ir asmenys be pilietybės.
Rinkimai 2004– 2007 metais
122. 2004– 2007 metais Lietuvoje vyko Lietuvos Respublikos Seimo (2004 metais), savivaldybių tarybų (2007 metais) rinkimai ir pirmą kartą organizuoti rinkimai į Europos Parlamentą (2004 metais).
123. Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis (Lietuvos Respublikos teisės aktai nereikalauja, kad kandidatai nurodytų savo tautybę, taigi čia pateikti duomenys apie savo noru nurodžiusiuosius tautybę), 2004 metų Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose savo kandidatūras buvo iškėlę 188 tautinių mažumų atstovai, iš jų daugiausia lenkai (129) ir rusai (42). Tautinių mažumų atstovai sudarė 15 procentų visų kandidatų į Lietuvos Respublikos Seimą. Iš jų į Lietuvos Respublikos Seimą išrinkti 7 (3 rusai, 2 baltarusiai, po vieną žydą ir lenką).
124. Kandidatus savivaldybių tarybų rinkimuose gali kelti tik politinės partijos, registruotos Lietuvos Respublikoje. Nedraudžiama į kandidatų sąrašą įtraukti asmenis, kurie nėra politinių partijų nariai. 2007 metais savivaldybių tarybų rinkimuose kandidatais iškelti 25 asmenys, kurie nėra Lietuvos Respublikos piliečiai. Nė vienas iš jų neišrinktas. Iš rinkėjų sąrašuose įrašytų 2 694 909 rinkėjų 14 156 buvo kitų valstybių piliečiai. Į savivaldybių tarybų narius kandidatavo 1 006 ne lietuvių tautybę nurodę asmenys (iš viso 13 422 kandidatai). Iš jų 104 išrinkti (63 lenkai, 34 rusai, 4 ukrainiečiai, po vieną baltarusį, latvį ir vokietį). Daugiausia lenkų tautybės savivaldybių tarybos narių išrinkta Šalčininkų (21), Vilniaus (17), Trakų (11) rajonuose, rusų – Visagine (12), Klaipėdoje ir Zarasų rajone (po 4).
i-ii) teisė laisvai kilnotis ir gyventi savo valstybėje, teisė palikti bet kurią valstybę,
įskaitant savo, ir sugrįžti į savo valstybę
125. Visiems teisėtai Lietuvoje gyvenantiems asmenims ar laikinai į ją atvykusiems užsieniečiams įstatymų nustatyta tvarka laiduojama teisė laisvai kilnotis, pasirinkti gyvenamąją vietą ir laisvai išvykti iš Lietuvos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucija, šios teisės negali būti varžomos kitaip, kaip tik įstatymu ir jeigu tai būtina valstybės saugumui, žmonių sveikatai apsaugoti, taip pat vykdant teisingumą.
126. 2004 m. balandžio 30 d. įsigaliojęs naujas Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, reglamentuojantis užsieniečių teisinį statusą Lietuvos Respublikoje, naujovių šioje srityje nenumato. Asmenys, kuriems suteiktas prieglobstis ir išduotas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje, turi teisę apsigyventi bet kurioje šalies vietoje.
127. Kol nagrinėjami prašymai suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, prieglobsčio prašytojai, kuriems suteiktas laikinas teritorinis prieglobstis, atvykę į Lietuvos Respubliką, apgyvendinami Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre, jiems netaikomi judėjimo laisvės apribojimai. Teisėtai atvykusiems prieglobsčio prašytojams gali būti leista apsigyventi ir jų pasirinktoje gyvenamojoje vietoje, jeigu jie to pageidauja.
128. Pabėgėlio Lietuvos Respublikoje statusą gavę asmenys turi teisę išvykti iš Lietuvos Respublikos arba savanoriškai sugrįžti į kilmės valstybę. Kai toks asmuo savo noru vėl apsigyvena valstybėje, kurią buvo palikęs arba už kurios ribų jis, bijodamas persekiojimo, buvo, jam suteiktas pabėgėlio Lietuvos Respublikoje statusas panaikinamas, o pabėgėlio Lietuvos Respublikoje statusą gavusio asmens išvykimas gyventi į užsienio valstybę nėra pagrindas panaikinti jo turimą pabėgėlio statusą.
129. Prieglobsčio prašytojai, kuriems netaikomi judėjimo laisvės apribojimai ir kurie turi galiojančius kelionės dokumentus, turi teisę išvykti iš Lietuvos Respublikos arba savanoriškai sugrįžti į savo kilmės valstybę.
130. Užsienio valstybės piliečiui, turinčiam leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, tačiau neturinčiam užsienio valstybės piliečio paso ar jį atitinkančio kelionės dokumento ir dėl objektyvių priežasčių negalinčiam jo gauti iš savo kilmės valstybės kompetentingų įstaigų, išduodamas užsieniečio pasas. Minėtas dokumentas suteikia teisę užsienio valstybės piliečiui išvykti už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų ir grįžti į Lietuvos Respubliką visą šio dokumento galiojimo laiką. 2007 metais pirmą kartą išduoti 45 užsieniečio pasai.
131. Asmeniui, neturinčiam užsienio valstybės pilietybės, tačiau turinčiam dokumentą, suteikiantį teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, pagal 1954 m. Konvencijos dėl asmenų be pilietybės statuso (Žin., 2000, Nr. 59-1761) nuostatas išduodamas asmens be pilietybės kelionės dokumentas, suteikiantis teisę išvykti iš Lietuvos Respublikos ir grįžti į Lietuvos Respubliką dokumento galiojimo laikotarpiu. 2007 metais pirmą kartą išduoti 83 asmens be pilietybės kelionės dokumentai.
132. Pabėgėliui, kuris teisėtai yra gavęs leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, jo prašymu gali būti išduotas kelionės dokumentas vykti į užsienį. Kelionės dokumentas suteikia teisę pabėgėliui keliauti už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų ir grįžti į Lietuvos Respubliką visą šio dokumento galiojimo laiką. 2007 metais išduoti 6 ir pakeista 10 pabėgėlio kelionės dokumentų. Papildomą apsaugą gavusiems asmenims, kurie neturi savo kilmės valstybės galiojančių kelionės dokumentų, kelionėms į kitas valstybes išduodamas užsieniečio pasas. 2007 metais Migracijos departamentas priėmė 102 sprendimus išduoti užsieniečio pasą papildomą apsaugą gavusiems užsieniečiams.
133. Dėl Rasinės diskriminacijos panaikinimo komiteto baigiamųjų išvadų 15 punkto apie prieglobsčio prašytojų sulaikymą norėtume pažymėti, kad pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 113 straipsnį prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas tik trimis įstatymo nustatytais atvejais: kai įtariama, kad užsienietis naudojasi suklastotais dokumentais, kai siekiama užkirsti kelią pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms plisti arba kai užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai arba žmonių sveikatai. Prieglobsčio prašytoją ne ilgiau kaip 48 valandoms turi teisę sulaikyti policijos ar kitos teisėsaugos institucijos pareigūnas, ilgiau kaip 48 valandoms užsienietis teismo sprendimu sulaikomas Užsieniečių registracijos centre. Nepilnametis užsienietis gali būti sulaikytas tik kraštutiniu atveju, atsižvelgiant į geriausius jo interesus. Užsienietis teismo sprendimą dėl sulaikymo turi teisę apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris sprendimą privalo priimti ne vėliau kaip per 10 dienų nuo skundo priėmimo.
134. 2007 metais Užsieniečių registracijos centre sulaikyti 145 užsieniečiai. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 115 straipsnį prieglobsčio prašytojui vietoj sulaikymo gali būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Užsieniečių registracijos centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.
135. Rasinės diskriminacijos panaikinimo komitetas baigiamųjų išvadų 23 punkte pareiškė susirūpinimą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo (Žin., 2002, Nr. 95-4087) 18 straipsnio nuostatų, numatančių, kad Lietuvos Respublikos pilietybės netenkama įgijus kitos valstybės pilietybę, taikymo vien tik ne lietuvių kilmės asmenims. Jis paprašė pateikti išsamią informaciją apie Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo sprendimą šiuo klausimu. Atsakydami į šį komiteto prašymą, teikiame informaciją apie Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo sprendimą, taip pat kokių veiksmų ėmėsi valstybės institucijos po šio sprendimo priėmimo.
136. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. lapkričio 13 d. priėmė nutarimą (Žin., 2006, Nr. 123-4650) dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo ir Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo įgyvendinimo įstatymo nuostatų konstitucingumo. Šiuo nutarimu prieštaraujančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijai pripažintos 23 minėtų įstatymų nuostatos. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad šioje byloje, be Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 18 straipsnio nuostatų konstitucingumo, nagrinėta ir kitų jo straipsnių atitiktis Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Nemažai klausimų buvo susiję su dvigubos pilietybės institutu. Dalies Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo nuostatų atitiktis nagrinėta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalies („išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“), dalies – Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio („įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs“) požiūriu.
137. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies konstitucingumą nagrinėjo tik Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalies požiūriu. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad, išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis. Šią nuostatą įtvirtino ir 2002 m. rugsėjo 17 d. priimtas Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymas (įsigaliojo 2003 m. sausio 1 d.), tačiau numatė keletą atvejų, kai asmuo, būdamas kitos valstybės piliečiu, galėjo įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę. Išimtį turėti ne tik Lietuvos Respublikos, bet ir kitos valstybės pilietybę, be kitų straipsnių, numatė ir 18 straipsnio 2 dalis, kuri nustatė, kad asmenys iki 1940 m. birželio 15 d. turėję Lietuvos pilietybę, jų vaikai, vaikaičiai ir provaikaičiai (jeigu šie asmenys, jų vaikai, vaikaičiai ar provaikaičiai nerepatrijavo), taip pat lietuvių kilmės asmenys, kurių tėvai ar seneliai arba vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo lietuviai ir pats asmuo pripažįsta save lietuviu, įgiję kitos valstybės pilietybę, išsaugojo Lietuvos Respublikos pilietybę. Reikėtų pažymėti, kad šios nuostatos buvo taikomos nuo Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo įsigaliojimo dienos iki Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo dienos, t. y. iki 2006 m. lapkričio 16 d., kai Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nutarimu konstatavo, kad toks teisinis reguliavimas sudaro prielaidas dvigubai pilietybei būti plačiai paplitusiu reiškiniu, o ne ypač reta išimtimi ir todėl yra nesuderinamas su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalies nuostata. Tai konstatavęs, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas toliau netyrė, ar Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies nuostata „Šio straipsnio 1 dalies 2 punktas netaikomas: <...> 2) lietuvių kilmės asmenims, kurių tėvai ar seneliai arba vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo lietuviai ir pats asmuo pripažįsta save lietuviu“ neprieštaravo visų asmenų lygybės principą įtvirtinančiam Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui.
138. Paminėtinos ir kitos šiame sprendime padarytos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išvados dėl pilietybės santykius reglamentuojančių teisės aktų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas pripažino, kad Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo įgyvendinimo įstatyme apibrėžta sąvoka „repatrijavimas“, su kuria Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymas sieja pilietybės išsaugojimą, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui ir konstituciniam teisinės valstybės principui. Pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalį repatrijavimu buvo laikomas išvykimas į etninę tėvynę ir apsigyvenimas etninėje tėvynėje. Šiuo atveju Lietuvos Respublikos pilietybę galėjo įgyti asmuo, jo vaikas, vaikaitis ar provaikaitis, įrodęs iki 1940 m. birželio 15 d. turėtą Lietuvos pilietybę ir būdamas kitos valstybės piliečiu bei gyvendamas užsienyje, tačiau negalėjo būti išvykęs į etninę tėvynę ir ten apsigyvenęs. Be to, nuostata dėl repatriacijos buvo taikoma kiekvienu atveju apsvarsčius visas aplinkybes, pavyzdžiui, ji netaikyta asmenims, kurie buvo koncentracijos stovyklų kaliniai, karo metais išvežti priverstiniams darbams ir panašiai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas konstatavo, kad repatrijavimo sąvokos apibrėžimas, atsižvelgiant ir į jos paskirtį Lietuvos Respublikos pilietybės įstatyme, ir vartojimo kontekstą, nukrypsta nuo visų asmenų lygybės principą įtvirtinančio Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio imperatyvų tuo atžvilgiu, kad taip suvaržoma į etninę tėvynę išvykusių ne lietuvių kilmės asmenų, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusių Lietuvos Respublikos pilietybę, taip pat jų vaikų teisė į Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimą. Teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę išsaugojimas tampa priklausomas iš esmės nuo asmens etninės kilmės ir nuo to, į kokią valstybę – etninę tėvynę ar kitur – asmuo išvyko iš Lietuvos. Taigi atitinkamos Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo ir Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo įgyvendinimo įstatymo nuostatos pripažintos prieštaraujančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
139. Minėtas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas svarbus ir kitu požiūriu. Jame Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo nustatytas teisinis reguliavimas, kai didžiulė dalis Lietuvos Respublikos piliečių tuo pat metu gali būti ir kitų valstybių piliečiai, nėra pateisinamas pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad įstatymų leidėjas turi paisyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos reikalavimo, kad Lietuvos Respublikos pilietis kartu ir kitos valstybės pilietis gali būti tik atskirais įstatymo nustatytais atvejais; tokie įstatymo nustatyti atvejai gali būti tik labai reti (atskiri), išimtiniai, o ne paplitę.
140. Nuo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimo oficialaus paskelbimo dienos Lietuvos Respublikos Konstitucijai prieštaraujančios teisės aktų nuostatos negali būti taikomos (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo (Žin., 1993, Nr. 6-120) 72 straipsnis). Taigi antikonstitucinėmis pripažintos Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo nuostatos, tarp jų 18 straipsnio 2 dalis, nuo 2006 m. lapkričio 16 d. netaikomos. Nutarime pabrėžta, kad nors prieštaraujančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijai pripažinta daug Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo nuostatų, reguliuojančių dvigubą pilietybę, tai negali būti pagrindas kvestionuoti asmenų, įgijusių Lietuvos Respublikos pilietybę ir neatsisakiusių kitos pilietybės, teisių; tokie asmenys ir toliau yra Lietuvos Respublikos piliečiai. Tačiau kadangi Lietuvos Respublikos pilietybės įstatyme nustatytą teisinį reguliavimą Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas įvertino kaip labai prieštaringą, nenuoseklų ir painų, įstatymas turės būti taisomas iš esmės. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, nagrinėdamas šią bylą, pabrėžė: kad ir kaip ateityje būtų koreguojamas Lietuvos Respublikos pilietybės santykių įstatyminis reguliavimas, turi būti paisoma Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų, inter alia tų, kurios įtvirtina visų asmenų lygiateisiškumą ir nediskriminavimą dėl etninės kilmės.
141. Po to, kai Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas priėmė šį nutarimą, Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko 2006 m. gruodžio 20 d. potvarkiu Nr. 418 sudaryta darbo grupė klausimams, susijusiems su Lietuvos pilietybės samprata esamomis Lietuvos valstybingumo raidos sąlygomis, išnagrinėti. Darbo grupė pateikė rekomendacijas, kaip esant dabartinėms pasaulio raidos tendencijoms (vykstant globalizacijai, regioninei integracijai ir migracijos procesams) valstybė turėtų reguliuoti pilietybės klausimus. Darbo grupė pasiūlė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintais pilietybės instituto pagrindais, parengti kompleksinio pobūdžio pilietybės ir su ja susijusių santykių įstatymą, kuriame būtų tikslinga įtvirtinti įvairių rūšių asmens teisinius ryšius su Lietuvos valstybe – pilietybės institutą, ypatingo ryšio su Lietuvos valstybe išsaugojimo (su pareikštinės reintegracijos teise) institutą, teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę išsaugojimo institutą).
142. Minėtos darbo grupės rekomendacijos skirtos naujos redakcijos Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymui parengti. Tačiau siekiant įtvirtinti neatidėliotinus galiojančio Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo pakeitimus ir užtikrinti atitinkamų šio įstatymo nuostatų įgyvendinimą, kol bus parengtas ir priimtas naujos redakcijos Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymas, 2007 m. rugsėjo 7 d. Lietuvos Respublikos Seime užregistruotas Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 1, 9, 16, 17, 18, 20, 21, 22, 26, 28, 29, 30 straipsnių pakeitimo, 6 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo papildymo 91 straipsniu įstatymo projektas (Nr. XP-2501), parengtas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimo nuostatas. Be kitų atliekamų Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo pakeitimų, iš įstatymo išbraukiamos 18 straipsnio 2 dalies nuostatos, pagal kurias, įgydami kitos valstybės pilietybę, Lietuvos Respublikos pilietybę galėjo išlaikyti tik asmenys, iki 1940 m. birželio 15 d. turėję Lietuvos pilietybę, jų vaikai, vaikaičiai ir provaikaičiai (jeigu šie asmenys, jų vaikai, vaikaičiai ar provaikaičiai nerepatrijavo), ir lietuvių kilmės asmenys.
143. Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2007 m. spalio 17 d. sprendimu Nr. 1856 sudaryta darbo grupė minėtam Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimui įgyvendinti reikalingiems teisės aktams parengti. 2008 m. balandžio 1 d. Lietuvos Respublikos Seime užregistruotas šios darbo grupės Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo projektas Nr. XP-2952, kuriuo siekiama įgyvendinti minėto Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimo nuostatas, sujungti visas materialines ir procedūrines Lietuvos Respublikos pilietybės santykius reguliuojančias normas į vieną įstatymą, Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo įgyvendinimo įstatymą pripažįstant netekusiu galios ir dalį jo nuostatų perkeliant į Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymą. Taip visi Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo ir netekimo pagrindai būtų įtvirtinti viename įstatyme, suvienodintas Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo nuostatų taikymas, konkretizuotas Lietuvos Respublikos piliečių sąrašas, nustatyti atvejai, kada asmenys, įgiję kitos valstybės pilietybę, gali išsaugoti ir Lietuvos Respublikos pilietybę, panaikinta išlyga, kad asmuo turi būti nerepatrijavęs, sprendžiant asmens Lietuvos Respublikos pilietybės klausimą, įstatymo nuostatos suderintos su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis, iš naujo numatytos Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo gimimu sąlygos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo gimimu principu, nustatyta, kad vaikas, gimimu įgijęs ne tik Lietuvos Respublikos, bet ir kitos valstybės pilietybę, yra Lietuvos Respublikos pilietis, t. y. gali turėti daugiau nei vieną pilietybę. Projekte, be minėtų nuostatų, taip pat tikslinami ir konkretinami kiti pilietybės santykius reguliuojantys straipsniai.
144. Lietuvos Respublikos teisės aktai visiems asmenims garantuoja nevaržomą minties, tikėjimo ir sąžinės laisvę. Kiekvienas žmogus Lietuvos Respublikoje turi teisę laisvai pasirinkti bet kurią religiją arba tikėjimą, taip pat pakeisti savo pasirinkimą ir vienas ar su kitais, privačiai ar viešai ją išpažinti, atlikti religines apeigas, praktikuoti tikėjimą ir mokyti jo; tikintieji turi teisę laisvai jungtis į religines bendruomenes, bendrijas ir kurti religines organizacijas. Tautinėms mažumoms priklausantiems asmenims garantuojama teisė išpažinti bet kurią religiją ar neišpažinti jokios, atlikti gimtąja kalba religines apeigas ir nacionalinius ritualus.
146. Stačiatikių, sentikių, musulmonų sunitų (totorių), judėjų, graikų apeigų katalikų ir karaimų religinės bendruomenės Lietuvoje laikomos Lietuvos socialinio, kultūrinio, istorinio palikimo dalį sudarančiomis tradicinėmis religinėmis bendruomenėmis (Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 5 straipsnis). Be to, Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 6 straipsnis nustato, kad ir kitos religinės bendrijos gali būti valstybės pripažintos kaip Lietuvos istorinio, dvasinio ir socialinio palikimo dalis, tačiau jos turi būti palaikomos visuomenės ir jų mokymas bei apeigos neprieštarauti įstatymams ir dorai. Valstybės pripažinimas reiškia, kad valstybė palaiko religinių bendrijų dvasinį, kultūrinį ir socialinį palikimą. Iki šiol nė viena etnokonfesinė bendruomenė nesikreipė į Lietuvos Respublikos Seimą dėl valstybės pripažintos religinės bendrijos statuso.
147. Religinės bendrijos registravimas suteikia juridinio asmens teises, tačiau Lietuvoje gali veikti ir neregistruotos bendruomenės. Tiek registruotoms, tiek neregistruotoms bendruomenėms nedaromi apribojimai praktikuoti jų narių išpažįstamą religiją ar tikėjimą.
148. 2001 metų Lietuvos gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, dauguma Lietuvos gyventojų yra Romos katalikai (79 procentai). 93 procentai lenkų, 85 procentai lietuvių, 13 procentų ukrainiečių, 47 procentai baltarusių save priskyrė Romos katalikų bendruomenei, 11 procentų rusų – sentikių bendruomenei. Duomenys apie Lietuvoje veikiančių tautinių mažumų religinių bendruomenių tikinčiuosius pateikti priedo 13 lentelėje.
149. Lietuvos tradicinėms religinėms bendruomenėms įstatymų nustatyta tvarka gali būti teikiama finansinė parama. Duomenys apie 2004– 2007 metais iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto suteiktą finansinę paramą pateikti priedo 14 lentelėje.
150. Lietuvos Respublikos įstatymai visiems asmenims lygiais pagrindais garantuoja teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti. Laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jeigu tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai. Tautinėms mažumoms priklausantiems asmenims, lygiai taip pat kaip ir kitiems asmenims, garantuojama visuomenės informavimo laisvė, t.y. teisė kurti savo visuomenės informavimo priemones ir naudotis visuomenės informavimo priemonėmis gimtąja kalba.
151. Kai rengiamas šis pranešimas, leidžiami periodiniai leidiniai rusų, lenkų, vokiečių ir jidiš kalbomis. Lietuvos totoriai ir graikai savo laikraščius leidžia lietuvių arba rusų kalba su gimtosios kalbos intarpais. Apie savo veiklą tautinės bendrijos skelbia ir Tautinių bendrijų informaciniame biuletenyje, kurį leidžia Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas ir viešoji įstaiga Tautinių bendrijų namai. Periodinių leidinių, skirtų tautinėms mažumoms priklausantiems asmenims, sąrašas pateiktas priedo 15 lentelėje.
152. Viešasis transliuotojas – Lietuvos radijas ir televizija – pagal Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 102-2319; 2005, Nr. 153-5639) nustatytus reikalavimus privalo užtikrinti, kad laidos būtų skirtos įvairių tautybių ir įsitikinimų žmonėms. Pagal šį reikalavimą Lietuvos nacionalinis radijas transliuoja įvairios trukmės informacines laidas, skirtas rusų, baltarusių, totorių, ukrainiečių, žydų ir kitoms tautinėms mažumoms. Kasdien per pirmąją Lietuvos radijo programą transliuojama pusės valandos informacinė laida rusų kalba. Antroji Lietuvos radijo programa „Klasika“ kasdien po valandą transliuoja kultūrinę švietėjišką laidą „Santara“, skirtą įvairioms Lietuvoje gyvenančioms tautinėms mažumoms, taip pat kasdien rengiama pusvalandžio trukmės laida lenkų kalba (priedo 16 lentelė).
153. Lietuvoje taip pat veikia privačios radijo stotys, transliuojančios programas tautinių mažumų kalbomis: rusų – „Russkoje radijo“ (transliuoja laidas visą parą); lenkų – „Znad Wilii“ (transliuoja laidas visą parą) ir „Baltijos bangų“ radijo stotis, daug laidų transliuojanti baltarusių kalba. Laidas rusų kalba transliuoja ir vietinės radijo stotys Visagine ir Klaipėdoje.
154. Per Lietuvos televiziją transliuojama irgi nemažai laidų, skirtų Lietuvoje gyvenančioms tautinėms mažumoms (priedo 17 lentelė). 2004– 2007 metais tautinėms mažumoms rengiamų laidų nesumažėjo, tačiau nuo 2007 metų birželio jos nekartojamos.
155. Lietuvos Respublikos įstatymai numato galimybę teikti finansinę paramą kultūros ir šviečiamiesiems projektams. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymu, viešoji įstaiga Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas skelbia konkursus dalinei valstybės paramai gauti, kurių tikslas – skatinti nacionalinei kultūrai reikšmingų, išliekamąją vertę turinčių projektų šalyje ir regionuose kūrimą, laiduoti jų tęstinumą, užtikrinti minimalią paramą viešajai raiškai, prevencijos programų įgyvendinimui, vaikų ir jaunimo doroviniam ugdymui.
156. 2004– 2007 metais fondas suteikė paramą 24 spaudos ir elektroninės žiniasklaidos projektams Lietuvos tautinių mažumų kalbomis. Šiam tikslui skirta 354 900 litų. Minėti projektai prisideda prie Lietuvos tautinių mažumų tapatumo plėtros, Lietuvos ir Europos visuomenės integracijos skatinimo, įvairių kalbų dialogo puoselėjimo.
157. Lietuvos Respublikos įstatymai visiems asmenims, nesvarbu, kokios jie rasės ar tautybės, garantuoja teisę į taikius susirinkimus ir asociacijų laisvę. 2004 m. vasario 14 d. įsigaliojo naujas Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymas. Šis įstatymas reglamentuoja asociacijų – viešųjų juridinių asmenų, kurių tikslas – koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus viešuosius interesus, steigimo ir veiklos ypatumus. Asociacijos pavadinime gali būti žodžiai „asociacija“, „visuomeninė organizacija“, „susivienijimas“, „konfederacija“, „sąjunga“, „draugija“ ar kiti. Iki šio įstatymo įsigaliojimo įregistruotos asociacijos, visuomeninės organizacijos ir visuomeninių organizacijų padaliniai, iki šio įstatymo įsigaliojimo įsteigti kaip juridiniai asmenys, laikomi juridiniais asmenimis, kurių teisinė forma yra asociacija, be atskiro perregistravimo.
158. Lietuvos Respublikos tautinių mažumų įstatymas taip pat numato teisinį pagrindą įgyvendinti asociacijų laisvę. Šis įstatymas tautinėms mažumoms garantuoja teisę jungtis į tautines kultūros organizacijas.
159. 2007 metais Lietuvos Respublikoje veikė 300 tautinių mažumų asociacijų ir tautinių mažumų kultūros centrų (priedo 18 lentelė).
160. Valstybės pastangomis sukurtas, finansuojamas ir toliau plėtojamas tautinių bendrijų centrų tinklas. Naudojantis šiuo tinklu, sėkmingai plėtojama tautinių mažumų nevyriausybinių organizacijų veikla.
161. Vilniuje aktyviai dirba viešoji įstaiga Tautinių bendrijų namai. Jie padeda išsaugoti Lietuvos tautinių mažumų kultūrinį ir etninį savitumą integruojantis į šalies visuomeninį gyvenimą. Tautinių bendrijų namuose veikia Lietuvos azerbaidžaniečių bendrija, Lietuvos gudų visuomeninių organizacijų susivienijimas, Baltarusių klubas „Siabryna“, Lietuvos estų draugija, Lietuvos graikų visuomeninių organizacijų asociacija, Graikų bendruomenė Lietuvoje „Pontos“, Lietuvos latvių visuomeninių organizacijų koordinacinė taryba, Vilniaus latvių draugija, Lietuvos rumunų kultūros bendrija „Dačija“, Vilniaus ukrainiečių bendrija, Vilniaus vokiečių bendruomenė, Lietuvos stačiatikių švietimo draugija „Živoj Kolos“.
162. Toliau sėkmingai veikia 2001 metais įsteigtas Romų visuomenės centras. Be to, 2004 metais įsteigta viešoji įstaiga Kauno įvairių tautų kultūrų centras, 2005 metais – Lietuvos tautinių mažumų etnografijos ir folkloro centras, 2006 metais – Visagino tautinių kultūrų centras. Šios įstaigos prisideda prie visaverčio tautinių mažumų integravimosi į visuomenę, padeda išsaugoti jų kultūrinį ir etninį savitumą, puoselėja gyventojų tautinę toleranciją.
163. Nuolat stiprinami tautinių mažumų nevyriausybinių organizacijų lyderių organizaciniai ir administraciniai gebėjimai. Specialiai jiems rengiami seminarai, konferencijos. Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas 2005– 2006 metais nevyriausybinių organizacijų lyderiams organizavo seminarus „Kultūros projektas: nuo idėjos iki ataskaitos“ ir „Lietuvos nevyriausybinių organizacijų rėmimo fondai“. Nevyriausybinių organizacijų lyderiams surengtas teorinis ir praktinis mokymas, kaip tinkamai parengti paraiškas finansuoti organizacijų veiklą, suteikta informacija apie nevyriausybinių organizacijų rėmimo programas.
164. Siekiant skatinti tautines mažumas aktyviau įsilieti į pilietinę visuomenę, 2007 m. balandžio 11 d. surengta tarptautinė konferencija „Tautinių mažumų dalyvavimas pilietinėje visuomenėje“. Konferenciją organizavo Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas kartu su nevyriausybine organizacija Žmogaus teisių centru ir Mykolo Romerio universitetu. Konferencijoje analizuota užsienio valstybių patirtis, esami teisinės sistemos trūkumai, neleidžiantys tautinėms mažumoms aktyviai įsilieti į pilietinę visuomenę.
165. Sukurtos tautinių mažumų kultūros centrų interneto svetainės. 2005 metais sukurta Kauno įvairių tautų kultūrų centro interneto svetainė (www.minority.lt). Joje paskelbta ir nuolat atnaujinama informacija apie Kauno tautinių mažumų nevyriausybines organizacijas. 2005 metais atnaujinta Tautinių bendrijų namų interneto svetainė www.tbn.lt, kurioje skelbiama informacija apie rusų, baltarusių, azerbaidžaniečių ir kitas nevyriausybines organizacijas, įsikūrusias Tautinių bendrijų namuose.
Statistinė informacija
166. 2004– 2007 metais Lietuvos darbo rinkoje mažėjo darbo jėgos pasiūla ir didėjo paklausa. Tai lėmė sparti ūkio plėtra, naujų darbo vietų kūrimas ir gyventojų emigracija.
167. Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje pastaruosius ketverius metus matyti bendra 15– 64 metų gyventojų užimtumo didėjimo tendencija: vidutinis metinis užimtumo lygis 2004 metais buvo 61,1 procento, 2005 metais – 62,2 procento, 2006 metais – 63,3 procento, o 2007 metais – 64,9 procento. Vyrų užimtumas didesnis nei moterų. 2007 metais 15– 64 metų vyrų užimtumo lygis sudarė 67,9 procento, moterų – 62,2 procento. Privačiame sektoriuje dirba tris kartus daugiau asmenų nei valstybės sektoriuje. 2007 metais valstybės sektoriuje dirbo 26,2 procento, privačiame – 73,8 procento užimtų šalies gyventojų.
168. Nedarbas per pastaruosius ketverius metus sumažėjo beveik tris kartus ir 2007 metais siekė 4,3 procento (priedo 19 lentelė).
169. Gyventojų pagal tautybę užimtumo tyrimai paskutinį kartą atlikti 2002 metais. Tuo metu nedarbas buvo 13,8 procento, tačiau tautinių mažumų atstovų nedarbas buvo didesnis už vidutinį: rusų – 20,3 procento (vyrų – 20,6 procento, moterų – 19,9 procento), lenkų – 17,8 procento (vyrų – 15,5 procento, moterų – 19,9 procento), kitų tautybių asmenų – 17,4 procento (vyrų – 19,1 procento, moterų – 15,8 procento). Nuo to laiko tokie tyrimai neatliekami.
Teisės aktai
170. Pagrindinis darbo santykius reguliuojantis teisės aktas – Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (Žin., 2002, Nr. 64-2569) įtvirtina darbo teisės subjektų lygybę, nepaisant jų lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, pilietybės ir socialinės padėties, tikėjimo, santuokinės ir šeiminės padėties, amžiaus, įsitikinimų ar pažiūrų, priklausomybės politinėms partijoms ir visuomeninėms organizacijoms, aplinkybių, nesusijusių su darbuotojų dalykinėmis savybėmis. Darbdavio pareiga įgyvendinti lygias galimybes darbe nustatyta ir Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatyme. Darbdavys, neatsižvelgdamas į asmens amžių, lytinę orientaciją, negalią, rasę ar etninę priklausomybę, religiją ar įsitikinimus, privalo priimdamas jį į darbą, į valstybės tarnybą taikyti vienodus atrankos kriterijus įsidarbinimo sąlygoms, išskyrus įstatyme numatytus atvejus, sudaryti vienodas darbo, valstybės tarnybos sąlygas, galimybes kelti kvalifikaciją, siekti sudėtingesnio profesinio mokymo, persikvalifikuoti, įgyti praktinę darbo patirtį, taip pat teikti vienodas lengvatas; taikyti vienodus darbo ir vykdomos valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijus; taikyti vienodus atleidimo iš darbo ir iš valstybės tarnybos vertinimo kriterijus; už tokį patį ir vienodos vertės darbą mokėti vienodą darbo užmokestį, vykdyti kitus įstatyme numatytus įpareigojimus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo nuostatomis, darbdavys privalo darbuotojams sudaryti saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais.
Užsieniečių darbas
171. Lietuvai tapus ES nare, užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje reglamentuoja 2004 metais priimtas Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“. Įsigaliojus šiam įstatymui, netaikoma užsieniečių įsidarbinimo kvota, o leidimas dirbti užsieniečiui išduodamas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius. Leidimą dirbti užsienietis privalo gauti iki atvykimo į Lietuvos Respubliką.
172. Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. A1-118 patvirtintas Leidimo dirbti užsieniečiams išdavimo sąlygų ir tvarkos aprašas, kuris taikomas užsieniečiams, atvykstantiems į Lietuvos Respubliką dirbti pagal darbo sutartį, ir užsieniečiams, atsiųstiems laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką, kai jų nuolatinė darbo vieta yra užsienyje. Atskira leidimų dirbti išdavimo tvarka taikoma užsieniečiams, teisėtai esantiems Lietuvos Respublikoje. Šią tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministro ir vidaus reikalų ministro 2004 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. A1-223/1V-310 (Žin., 2004, Nr. 149-5435) patvirtintas Leidimo dirbti užsieniečiui, jam esant Lietuvos Respublikoje, išdavimo sąlygų ir tvarkos aprašas. Pagal šį aprašą vienas iš pagrindų, kada leidimas dirbti gali būti išduotas užsieniečiui, jam esant Lietuvos Respublikoje, – kai jis dirba vienoje iš ekonominės veiklos rūšių, kurioje nustatytas tam tikros profesijos darbuotojų trūkumas, ir dėl to ribojamos įmonės, kurioje užsienietis dirba, veiklos galimybės. Profesijų, kurių darbuotojų trūksta, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis nuo 2007 metų kas pusmetį tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras.
173. Leidimas dirbti užsieniečiui išduodamas iki 2 metų, nurodžius darbą (pareigas) ir įmonę, įstaigą ar organizaciją, kurioje užsienietis dirbs. ES valstybės narės piliečiams ir jų šeimos nariams leidimo dirbti įsigyti nereikia.
174. Per pastaruosius ketverius metus Lietuvos darbo biržos gauna vis daugiau prašymų įdarbinti užsieniečius ir išduodama vis daugiau leidimų dirbti. 2007 metais leidimų dirbti užsieniečiams išduota beveik 2 kartus (90 procentų) daugiau nei 2006 metais (priedo 20 lentelė).
175. 2006 metais daugiausia leidimų dirbti išduota užsieniečiams, atvykusiems iš Baltarusijos (37 procentai), Ukrainos (32 procentai) ir Rumunijos (14 procentų), 2007 metais – užsieniečiams, atvykusiems iš Baltarusijos (38 procentai), Ukrainos (36 procentai) ir Turkijos (7 procentai) (priedo 21 lentelė). 2007 metais 42 procentus įdarbintų užsieniečių sudarė vairuotojai, 12 procentų – mūrininkai, 8 procentus – suvirintojai, 7 procentus – surinkėjai, 5 procentus – betonuotojai, 26 procentus – kitų profesijų atstovai.
Užimtumo politika
176. Iki 2006 m. rugpjūčio 1 d. galiojęs Lietuvos Respublikos bedarbių rėmimo įstatymas kitų valstybių piliečiams, taip pat asmenims be pilietybės buvo taikomas bendra tvarka, išskyrus atvejus, kuriuos reglamentavo atskiri įstatymai arba tarptautinės sutartys. Jį pakeitęs ir šio pranešimo rengimo metu galiojantis Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymas (Žin., 2006, Nr. 73-2762) vienodomis sąlygomis taikomas tiek Lietuvos Respublikos piliečiams, tiek Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenantiems užsieniečiams. Šis įstatymas ir kiti teisės aktai užimtumo rėmimo srityje visiems Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenantiems asmenims numato lygias teises, nurodydami, kad užimtumo rėmimo sistemos uždaviniai ir užimtumo rėmimo priemonės įgyvendinamos vadovaujantis vyrų ir moterų lygių galimybių ir nediskriminacijos principais. Tačiau atsižvelgdama į tai, kad kai kurių tautinių mažumų atstovų (pavyzdžiui, romų) užimtumo būklė yra prastesnė nei kitų Lietuvos gyventojų, valstybė imasi papildomų priemonių šiai atskirčiai įveikti ir šių asmenų sėkmingai integracijai į darbo rinką užtikrinti. Papildomų valstybės veiksmų reikia ir dėl to, kad uždaroma Ignalinos atominė elektrinė, o tai labiausiai paveiks Visagino gyventojų, kurių beveik 85 procentai – ne lietuviai, socialinę ir ekonominę būklę.
Parama romų integracijai į darbo rinką
177. Dalyvavimas darbo rinkoje – būtina sėkmingos integracijos sąlyga, tačiau romai – nepakankamai išsilavinę, neturi profesijos, darbdavių požiūris į juos nepalankus, dėl to jiems sunku įsilieti į darbo rinką ne tik Vilniuje, bet ir kituose miestuose. 2001 metais atlikto tyrimo duomenimis, apie 50 procentų vyrų ir apie 70 procentų moterų teigė niekur nedirbą, tik 5 procentai vyrų ir 0,7 procento moterų teigė turintys nuolatinį darbą. Beveik pusė apklaustų Vilniaus Kirtimų gyvenvietės romų teigė norintys dirbti bet kokį darbą, tačiau pasiūlymai dirbti viešuosius darbus didelės socialinės atskirties sąlygomis neefektyvūs.
178. Romų nedarbo mažinimui skiriama ypač daug dėmesio. 2000– 2004 metais įgyvendinta Romų integracijos į Lietuvos visuomenę 2000– 2004 metų programa, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. liepos 1 d. nutarimu Nr. 759 (Žin., 2000, Nr. 54-1580), numatė priemones romų socialinėms ir ekonominėms problemoms spręsti. Net ir pasibaigus šios programos įgyvendinimo laikotarpiui Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas kasmet romų integracijos priemonėms įgyvendinti skyrė 265 tūkst. litų ir toliau vykdė minėtos programos priemones. Viena iš svarbiausių priemonių – užtikrinti viešosios įstaigos Romų visuomenės centro, kuris teikia socialines paslaugas ir konsultuoja įvairiais įdarbinimo klausimais, veiklą. Pageidaujantiems įsidarbinti romams teikiama įvairi pagalba: ieškoma darbo skelbimų, padedama pasirengti pokalbiui, pateikti būtinus dokumentus ir panašiai. Padidėjus ekonominei migracijai, šalyje daugėja laisvų darbo vietų, į kurias gali pretenduoti nekvalifikuoti darbuotojai, todėl romams atsiranda daugiau galimybių įsidarbinti.
179. Romų užimtumo skatinimas – vienas pagrindinių naujosios romų integracijos į Lietuvos visuomenę 2008– 2010 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 28 d. nutarimu Nr. 309 (Žin., 2008, Nr. 42-1555), uždavinių. Pagal šią programą pirmiausia bus atlikta romų įtraukimo į darbo rinką studija (tyrimas) ir parengtos romų įtraukimo į darbo rinką rekomendacijos. Be to, bus organizuojamas profesinio mokymo programų bedarbiams romams adaptavimas. Kas ketvirtį Romų visuomenės centre bus rengiamos darbo rinkos dienos, per kurias romų bendruomenės nariams teikiama informacija apie galimybes įsidarbinti, dalyvauti įgyvendinant profesinio mokymo programas, romai konsultuojami juos dominančiais darbo rinkos klausimais. Įgyvendinant programą, Romų visuomenės centre bus įsteigtas informacijos paieškos centras, jam teikiama metodinė ir praktinė pagalba. Numatoma parengti ir išleisti romų bendruomenei skirtą informacinį lankstinuką apie darbo biržų teikiamas paslaugas, aktyvias darbo rinkos priemones, galimybes įsidarbinti, mokyti įdarbinimo tarpininkavimo paslaugas teikiančius darbuotojus, profesinio orientavimo ir mokymo specialistus dirbti su darbo ieškančiais romais.
EQUAL
181. Lietuvai įstojus į ES, atsirado galimybė dalyvauti įgyvendinant Europos Bendrijų iniciatyvą EQUAL, kuri išbando ir skatina naujus kovos su darbo rinkoje sutinkama visų formų diskriminacija ir nelygybe, kurią patiria tiek dirbantys, tiek ir ieškantys darbo asmenys, būdus.
182. 2004– 2007 metais įgyvendintas EQUAL projektas „Romų integracijos į darbo rinką mechanizmo sukūrimas ir išbandymas“. Siekta parengti romus darbo rinkai, formuoti palankesnį visuomenės požiūrį į romus ir romų požiūrį į visuomenę. Projektas įgyvendintas dviem kryptimis: pirma kryptis – romų mokymas tapti socialinių darbuotojų padėjėjais, antra kryptis – pavienių romų bendruomenės narių profesinės kvalifikacijos tobulinimas ir įsidarbinimo galimybių didinimas. Projekto novatoriškumas pasireiškė tuo, kad romų integracijos į darbo rinką kūrimo mechanizmas pagrįstas specialisto socialinio darbuotojo ir jo padėjėjo romo socialine partneryste. Integruojant romus, daugiausia dėmesio skirta būtent šios sukurtos naujos socialinės partnerystės aktyviai veiklai, kurios pagrindinis uždavinys – padėti pavieniams romams įgyti pageidaujamą kvalifikaciją, profesinius įgūdžius ir ieškoti darbo.
183. Įgyvendinant projektą dalyvavo valstybės institucijos – Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas, Socialinių darbuotojų rengimo centras prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Ukmergės darbo birža, Vilniaus miesto ir Ukmergės rajono savivaldybių administracijos, nevyriausybinės organizacijos Lietuvos vaikų fondas, Romų visuomenės centras, Lietuvos čigonų bendrija „Čigonų laužas“. Romų integracijos į darbo rinką mechanizmas išbandytas Vilniaus mieste, Ukmergės, Šalčininkų rajonuose, kur šiuo metu gyvena gausesnės romų bendruomenės.
184. Nuo 2004 metų įgyvendinamas EQUAL projektas „Tautinių mažumų integracijos į darbo rinką paramos mechanizmo sukūrimas ir išbandymas“. Pagal projektą kuriami bendradarbiavimo tinklai, jungiantys valstybines, nevyriausybines, privataus sektoriaus organizacijas, taip pat įvairių vietovių darbo biržas, savivaldybes. Šiuos tinklus padeda kurti specialiai šiam tikslui Vilniuje, Šalčininkų ir Vilniaus rajonuose atrinkti asmenys – lyderiai – daugiausia tautinių mažumų nevyriausybinių organizacijų atstovai. Kiti projekto dalyviai – globėjai – padeda tautinių mažumų atstovams įsitvirtinti naujoje darbo vietoje. Jie prižiūri, skatina ir palaiko bedarbius, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių neranda darbo. Kai rengiamas šis pranešimas, įgyvendinamas trečiasis projekto etapas.
Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės uždarymo procesas ir tautinių
mažumų padėtis
185. Palaipsnis valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės (toliau vadinama – Ignalinos AE) eksploatavimo nutraukimas iki 2009 m. gruodžio 31 d. – naujas iššūkis, nes daliai Ignalinos AE darbuotojų integruotis į šalies darbo rinką gali būti sunku, kadangi dauguma Visagino gyventojų, kurių beveik 85 procentai – ne lietuviai, dirba šioje elektrinėje ar su ja susijusiose įmonėse arba įmonėse ir įstaigose, aptarnaujančiose elektrinės darbuotojus.
186. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iniciatyva 2001 metais parengta Ignalinos AE regiono socialinės ekonominės stebėsenos programa ir jos įgyvendinimo metodologija regione vykstantiems socialiniams ekonominiams procesams stebėti ir įgyvendinamų priemonių poreikiui ir poveikiui nustatyti. Programą vykdo ir metodiką taiko samdyti ekspertai, finansuojami iš Ignalinos AE eksploatavimui nutraukti skirtų lėšų. Ši programa skirta kasmetiniams padėties regione vertinimams atlikti ir vykdoma nuo 2002 metų. Apie stebėsenos rezultatus informuojama Ignalinos AE regiono visuomenė, suinteresuotos valstybės institucijos.
187. Siekdama sušvelninti socialines ir ekonomines Ignalinos AE uždarymo pasekmes, Lietuvos Respublikos Vyriausybė ėmėsi įgyvendinti atitinkamas darbo rinkos politikos priemones. Nuosekliai stiprinami Ignalinos darbo biržos instituciniai gebėjimai. Nuo 2001 metų Ignalinos AE patalpose veikia mini darbo birža, kurioje visiems besikreipiantiems teikiama informacija apie laisvas darbo vietas, padėtį darbo rinkoje, persikvalifikavimo galimybes, įsidarbinimą užsienyje. Ypač daug dėmesio skiriama konsultacijoms, susijusioms su Ignalinos AE uždarymu.
188. Nuo 2002 metų Visagine veikia Informacijos ir konsultacijų centras, kurį įsteigė Ignalinos darbo birža ir Visagino savivaldybė, remiamos Tarptautinės migracijos tarnybos. Šiame centre, naudodamiesi šiuolaikinėmis informacinėmis technologijomis, Visagino miesto gyventojai gali laisvai gauti informaciją apie padėtį darbo rinkoje, profesinio mokymosi galimybes ir sąlygas, taip pat kitą su užimtumu susijusią informaciją. Kadangi dauguma šio centro lankytojų nepakankamai moka valstybinę kalbą, pagrindinė informacija (teisinė, užimtumo ir mokymosi galimybės) pateikiama ir rusų kalba.
189. Stiprinant Ignalinos darbo biržos gebėjimus spręsti darbo rinkos problemas, jeigu būtų atleista daug darbuotojų, 2003– 2006 metais įgyvendintas Švedijos nacionalinės darbo rinkos ir Lietuvos darbo biržos projektas „Aktyvi darbo rinkos politika Ignalinos AE regione“. Remiantis Švedijos patirtimi, įsteigti ir veikia Valdymo koordinacinis komitetas ir darbo grupė, kurie koordinuoja veiksmus ir skleidžia informaciją tarp suinteresuotų institucijų – Ignalinos AE administracijos, profsąjungų, regiono darbo biržų, savivaldybių, Ignalinos AE regiono plėtros agentūros. Šių institucijų atstovai dalyvauja sprendimus priimančių valdymo struktūrų veikloje, kai jos sprendžia regiono plėtros ir nedarbo problemas. Remiantis Švedijos patirtimi, sustiprinti Ignalinos AE regiono darbo biržų gebėjimai, išleista informacinė medžiaga atleidžiamiems ir atleistiems Ignalinos AE darbuotojams.
190. Viena didžiausių kliūčių daliai atleistų Ignalinos AE darbuotojų integruotis į šalies darbo rinką gali būti nepakankamas valstybinės kalbos mokėjimas ir vartojimas. Šio šalies strateginio objekto techninė dokumentacija yra rusų kalba (sertifikuota Tarptautinės atominės energijos agentūros kaip viena iš kalbų techninei dokumentacijai rengti), taigi Ignalinos AE techniniams darbuotojams nebūtina darbe vartoti valstybinę kalbą. Dėl to dalis Ignalinos AE darbuotojų nemoka ir nevartoja valstybinės kalbos, o tai ateityje gali trukdyti jiems konkuruoti šalies darbo rinkoje.
191. Siekiant spręsti šią problemą ir taip gerinti tautinių mažumų galimybes konkuruoti darbo rinkoje, Visagino savivaldybėje veikiančiame Valstybinės kalbos centre organizuojami kelių lygių kalbos mokymo kursai pagal besimokančiųjų poreikius ir valstybinės kalbos mokėjimo lygį (pradedantiesiems, pažengusiesiems ir kitiems). 2006 metais Ignalinos AE regiono plėtros agentūra įgyvendino projektą „Visagino tautinių mažumų atstovų gebėjimų ugdymas, integruojantis į darbo rinką“. Visagino tautinių mažumų atstovams organizuotas aukštos kokybės teorinis ir praktinis mokymas, profesinės konsultacijos.
192. 2004– 2007 metais toliau įgyvendintos Lietuvos Respublikos valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės darbuotojų papildomų užimtumo ir socialinių garantijų įstatymo (Žin., 2003, Nr. 48-2106) nustatytos garantijos. Vadovaujantis šiuo įstatymu, atleidžiami ir atleisti iš darbo darbuotojai dėl Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo ir atleidžiamų ar atleistų darbuotojų šeimos nariai turi teisę į papildomas užimtumo rėmimo garantijas. Ignalinos darbo birža 2004– 2007 metais papildomas socialines garantijas suteikė 377 iš Ignalinos AE atleistiems asmenims (376 asmenys gavo papildomą išeitinę išmoką, 111 asmenų skirta ir kas mėnesį išmokama priešpensinė bedarbio išmoka, 28 asmenims apmokėtos persikėlimo išlaidos).
193. Regiono gyventojų požiūris į krašto socialinės ir ekonominės raidos perspektyvas gana palankus – net trečdalis greta elektrinės esančių Ignalinos ir Zarasų rajonų gyventojų tikisi pagerėjimo. Šis rodiklis, palyginti su 2001 metais atliktos apklausos duomenimis, išaugo beveik du kartus. Vis palankiau į ateitį žiūri ir Visagino gyventojai, nors optimistų čia perpus mažiau. Palyginti su 2001 metų apklausų duomenimis, 2,5 karto daugiau Visagino gyventojų nurodė, kad jų gyvenimas per pastaruosius 2 metus pagerėjo.
Statistinė informacija
194. 2001 metais atlikto Lietuvos gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, 1 000 Lietuvos gyventojų teko 371 būstas. Labiausiai paplitę buvo butai – 61,2 procento, individualūs namai ir jų dalys – 37,4 procento, bendrabučiai – apie 1,3 procento visų būstų. Elektrą turėjo 99,8 procento, vandentiekį – 79,9 procento, karštą vandenį – 67,8 procento, kanalizaciją – 77,3 procento visų būstų. Labiausiai paplitęs centrinis šildymas: 52,9 procento būstų šiluma buvo tiekiama iš šilumos tinklų, 25,6 procento – iš vietinio šilumos šaltinio, 25,2 procento būstų naudojosi kitu šildymo šaltiniu, 0,2 procento būstų šildymo nebuvo (naudojosi keliais šildymo būdais).
Romų būsto problema
195. Iš visų Lietuvoje gyvenančių tautinių mažumų daugiausia būsto problemų turi romai. Apibendrintų duomenų apie jų būstų kokybę nėra, sukaupta duomenų tik apie Vilniaus miesto savivaldybės Kirtimų tabore esančių romų būstų kokybę. Čia gyvenančių romų gyvenimo sąlygos vis dar problemiškos. Vilniaus Kirtimų taboro namai ir nameliai (maždaug 70), pastatyti savavališkai, skurdūs, juose nėra paprasčiausių sanitarinės higienos sąlygų. Tik vienas taboro namas teisiškai įregistruotas (Dariaus ir Girėno g. 185), kitų pastatų teisinė registracija nesutvarkyta, nors kai kurie iš jų atitiktų keliamus reikalavimus ir galėtų būti įteisinti.
196. Sociologinio tyrimo duomenimis, trečdalis Kirtimų taboro romų nepatenkinti savo gyvenamąja aplinka, ypač blogai savo padėtį vertina žemutinio taboro gyventojai – tik apie 6 procentus apklaustųjų norėtų jame pasilikti gyventi. Pagrindinės Vilniaus miesto Kirtimų teritorijos problemos – nesutvarkytos gatvės ir apšvietimas, geriamojo vandens stoka, blogos buities sąlygos, taip pat neparengtas teritorijos plėtros ilgalaikis planas ir būsto politikos priemonės.
197. Pastaraisiais metais Lietuvos valdžios ir Vilniaus miesto savivaldybės institucijos deda nemažai pastangų Vilniaus miesto Kirtimų gyvenvietės romų būsto problemoms spręsti. Iš esmės sutvarkyti šią teritoriją trukdo tai, kad Vilniaus romų Kirtimų gyvenvietė neįteisinta. Norint spręsti romų būsto problemas, iš pradžių būtina atlikti romų būsto teisinės registracijos ir gyvenamosios aplinkos kokybės analizę, romų būsto įsigijimo ir kokybės gerinimo galimybių studiją. Pagal Romų integracijos į Lietuvos visuomenę 2008– 2010 metų programą šią studiją numatyta atlikti 2008– 2009 metais.
198. Kol bus priimtas galutinis sprendimas dėl Kirtimų gyvenvietės, nuolat stengiamasi gerinti šios bendruomenės gyvenimo sąlygas. 2004– 2007 metais Kirtimų taboro teritorijoje atlikta nemažai darbų: Vilniaus miesto savivaldybės administracija išasfaltavo sporto aikštelę ir privažiavimo prie romų gyvenvietės kelią, įrengė vaikų žaidimo aikštelę, šaligatvį prie Romų visuomenės centro, lietaus rinktuvą, pastatė kelio atitvarus, atnaujino 1 500 kv. metrų žvyrkelio dangą, įrengė 20 naujų žibintų.
199. Elektra Kirtimų tabore gyvenantiems romams kaip ir visiems kitiems šalies gyventojams tiekiama už tam tikrą mokestį. Dalis romų (apie 10 namų), mokančių už elektrą, ją turi nuolat. Asmenims, turintiems įsiskolinimų, elektra netiekiama. Kirtimų teritorijoje įrengtos 4 geriamojo vandens kolonėlės, prie jų įrengti filtraciniai šuliniai su trapais. Veikia valstybės finansuojamas sanitarijos ir higienos centras, kuriame yra pirtis ir skalbimo mašinos. Kasmet skiriamos lėšos kietajam kurui įsigyti. Romams aprūpinti kietuoju kuru 2004 metais skirta 9 625 litai (76 šeimoms), 2005 metais – 9 875 litai (79 šeimoms), 2006 metais – 10 000 litų (92 šeimoms), 2007 metais – 21 200 litų (101 šeimai). Kirtimuose gyvenantiems romams užtikrintas susisiekimas su Vilniaus centru: nuo Kirtimų gyvenvietės iki miesto centro važiuoja kelių maršrutų autobusai. Pažymėtina, kad visuomenė neigiamai žiūri į papildomų išimčių ir lengvatų romams taikymą. Vyrauja nuomonė, kad romams turėtų priklausyti tokios pat lengvatos kaip ir kitiems Lietuvos gyventojams.
200. Romų būsto problema iš dalies sprendžiama jiems nuomojant socialinį būstą. Socialinis būstas romams kaip ir visiems į jį pretenduojantiems Lietuvos Respublikos piliečiams suteikiamas pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymą (Žin., 1992, Nr. 14-378; 2002, Nr. 116-5188), kurį įgyvendina savivaldybės vykdomosios institucijos. Vilniaus miesto savivaldybė parengė ir Romų visuomenės centro darbuotojams išdalijo informaciją apie galimybes išsinuomoti socialinį būstą. Raštu ir žodžiu paaiškinta, kokių dokumentų reikia, kad būtum įrašytas į būsto nuomos sąrašus.
201. 2004 metais į socialinio būsto nuomos sąrašus įrašyta 11 romų šeimų (asmenų), 2005 metais – 40 šeimų (asmenų), 2006 metais – dar apie 40 romų šeimų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymu, 18 šeimų su mažamečiais vaikais, kurie pateikė reikalaujamus dokumentus ir deklaravo gyvenamąją vietą Vilniaus mieste, išnuomoti butai pagal terminuotą nuomos sutartį. Vienam asmeniui (be šeimos) išnuomotas kambarys bendrabutyje.
202. Dėl netvarkingų, savavališkai pastatytų statinių kyla nesutarimų tarp Vilniaus miesto savivaldybės ir Kirtimų tabore gyvenančios romų bendruomenės. 2004 m. gruodžio
203. 2– 3 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos iniciatyva romų taboro teritorijoje, Kirtimuose, nugriauti 5 gyvenamieji namai ir vienas negyvenamasis pastatas. Pastatų griovimą inicijavę savivaldybės pareigūnai aiškino, kad griaunami pastatai pastatyti savavališkai, neatitiko gaisrinės saugos, higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos, saugaus naudojimo reikalavimų, taigi galėjo būti pavojingi asmenų sveikatai ir gyvybei. Į šią situaciją operatyviai sureagavus kitoms valstybės institucijoms, tarp jų vaiko teisių apsaugos kontrolieriui ir lygių galimybių kontrolieriui, statinius griauti liautasi. Nukentėję taboro gyventojai kreipėsi į teismą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. 2007 m. gruodžio 18 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė sprendimą, kuriuo pareiškėjams (20 romų tautybės asmenų) priteisė 100 000 litų neturtinei žalai atlyginti.
204. Pagal galiojančius teisės aktus sveikatos priežiūros paslaugos tiek piliečiams, tiek užsieniečiams ir asmenims be pilietybės teikiamos vadovaujantis gyvenamosios vietos principu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo (Žin., 1996, Nr. 55-1287; 2002, Nr. 123-5512) 6 straipsniu, draudžiamieji ir apdraustieji privalomuoju sveikatos draudimu neskirstomi pagal tautybę, rasę ar lytį. Privalomuoju sveikatos draudimu draudžiami visi asmenys, nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje. Be to, privalomuoju sveikatos draudimu draudžiami ir laikinai Lietuvoje gyvenantys ir teisėtai čia dirbantys užsieniečiai ir nepilnamečiai jų šeimos nariai. Visi nurodytieji asmenys, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka sumokėję (arba jeigu už juos yra sumokėta) nustatytojo dydžio įmokas, tampa apdraustaisiais ir gali gauti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamas sveikatos priežiūros paslaugas, kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones. Užsieniečių, pateikusių prašymą suteikti jiems prieglobstį Lietuvos Respublikoje, taip pat užsieniečių, kuriems suteikta papildoma ar laikinoji apsauga Lietuvos Respublikoje, sveikatos priežiūra apmokama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų (Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio 5 dalis).
205. 2005 metų balandį priėmus Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymą, privalomuoju sveikatos draudimu pradėti drausti nelydimi nepilnamečiai užsieniečiai ir labiausiai socialiai pažeidžiami papildomą ir laikiną apsaugą gavę užsieniečiai (asmenys iki 18 metų, asmenys, kuriems nustatyta liga ar organizmo būklė, įrašyta į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą sąrašą, vieniši tėvai, auginantys nepilnamečius vaikus, moterys nėštumo laikotarpiu 70 dienų iki gimdymo ir 56 dienos po gimdymo, pensinio amžiaus sulaukę asmenys). Šie asmenys privalomuoju sveikatos draudimu draudžiami valstybės lėšomis. Minėta įstatymo nuostata atsirado siekiant užpildyti įstatymo spragą, kai užsieniečiai, gavę prieglobstį Lietuvoje, pasibaigus jų individualios socialinės integracijos laikotarpiui, dar neturėdavo nuolatinio Lietuvos gyventojo statuso ir niekur neįsidarbindavo, todėl negalėdavo gauti sveikatos priežiūros paslaugų, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto.
206. Iki buvo priimtas minėtas Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymas, sveikatos priežiūros paslaugų teikimo asmenims, neturintiems teisės gauti sveikatos priežiūros paslaugų, atvejai buvo sprendžiami individualiai. Galima paminėti Afganistano pilietės Mariam Kamahwal atvejį, kai pagal galiojančius teisės aktus (iki 2005 metų galiojusią Sveikatos draudimo įstatymo redakciją) ji neturėjo teisės gauti sveikatos priežiūros paslaugų, nes ji ir jos motina dar nebuvo gavusios leidimo nuolat gyventi Lietuvoje, o jos motinos individualios socialinės integracijos laikotarpis (kurį užtikrinama sveikatos priežiūra) jau buvo pasibaigęs. Siekiant išspręsti problemą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1122 „Dėl lėšų skyrimo“ (Žin., 2004, Nr. 136-4949) lėšų minėtai Afganistano pilietei gydyti skirta iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės rezervo.
Informacija apie nemokamos būtinosios medicinos pagalbos teikimą
207. Atsakydami į Rasinės diskriminacijos panaikinimo komiteto baigiamųjų išvadų 22 punkte pareikštą susirūpinimą ir papildomuose klausimuose pateiktą prašymą paaiškinti, kas laikoma būtinąja medicinos pagalba, pateikiame informaciją apie nemokamos būtinosios pagalbos teikimą Lietuvoje.
208. Vadovaujantis Lietuvos teisės aktais, privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti asmenys turi teisę nemokamai gauti šias asmens sveikatos priežiūros paslaugas:
207.1. prevencinę medicinos pagalbą;
medicinos pagalbą (pirminės, antrinės ir tretinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas, galūnių, sąnarių ir organų protezavimo bei protezų įsigijimo išlaidų kompensacijas; įstatymo nustatytas draudžiamųjų išlaidų vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms kompensacijas; valstybės paramą ortopedijos technikos priemonėms įsigyti);
medicininę reabilitaciją;
slaugą;
socialines paslaugas ir patarnavimus, priskirtus asmens sveikatos priežiūrai;
asmens sveikatos ekspertizę.
209. Privalomojo sveikatos draudimo neturintys asmenys nemokamai turi teisę gauti tik nemokamą būtinąją medicinos pagalbą, už visas kitas sveikatos priežiūros paslaugas asmuo turi mokėti pats.
210. Būtinosios medicinos pagalbos ir būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo tvarka bei mastas patvirtinti sveikatos apsaugos ministro 2004 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. V-208 (Žin., 2004, Nr. 55-1915). Būtinajai medicinos pagalbai priskiriama pirmoji medicinos pagalba ir asmens sveikatos priežiūros įstaigose (teikiančiose ambulatorines ir (ar) stacionarines paslaugas) teikiama skubi medicinos pagalba.
211. Pirmoji medicinos pagalba – tai svarbiausi tikslingi veiksmai, skirti padėti kitų ar savo sveikatai bei gyvybei, panaudojant turimas medicinos ir (ar) kitokias priemones bei medžiagas, iki nukentėjusiajam (pacientui) bus pradėta teikti skubioji institucinė medicinos pagalba arba paciento būklė taps normali, arba bus konstatuota jo mirtis.
212. Skubioji medicinos pagalba – tai tokia medicinos pagalba, kuri teikiama nedelsiant arba neatidėliotinai, kai dėl ūmių klinikinių būklių gresia pavojus paciento ir (ar) aplinkinių gyvybei arba tokios pagalbos nesuteikimas laiku sukelia sunkių komplikacijų grėsmę pacientams. Skubioji medicinos pagalba teikiama, kol paciento būklė tampa stabili ir tos būklės nebegalima priskirti nė vienai iš keturių kategorijų, nurodytų skubiosios medicinos pagalbos masto lentelėje, arba pradedamas ilgalaikis paciento gyvybinių funkcijų palaikymas ir tokią būklę konstatuoja ne mažiau kaip trijų skirtingų specialybių gydytojų konsiliumas kartu su asmens sveikatos priežiūros įstaigos administracijos atstovu. Paciento mirtį konstatuoja gydytojas arba kitas asmens sveikatos priežiūros specialistas.
213. Skubiosios medicinos pagalbos mastą, vadovaudamasis profesine kompetencija, sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtinta Būtinosios medicinos pagalbos ir būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo tvarka ir kitais būtinosios pagalbos teikimą reglamentuojančiais teisės aktais, nustato pacientą apžiūrėjęs gydytojas.
214. Gimdančiajai teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos nepriskiriamos skubiajai medicinos pagalbai, tačiau asmens sveikatos priežiūros įstaiga turi suteikti jai reikiamą medicinos pagalbą.
Pirminės ir antrinės sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas romų tautinei
mažumai priklausantiems asmenims
216. Atsakydami į Rasinės diskriminacijos panaikinimo komiteto baigiamųjų išvadų 22 punkte pareikštą susirūpinimą dėl romų sveikatos būklės, pateikiame informaciją apie pirminės ir antrinės sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą romų tautinei mažumai priklausantiems asmenims ir papildomas priemones, kurių imasi valstybės ir savivaldybių valdžios institucijos, siekdamos spręsti šią problemą.
217. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymą romų tautinei mažumai priklausantys asmenys turi lygias su visais kitais gyventojais teises į sveikatos apsaugą. Pirminė medicinos pagalba (jos turinys apibrėžtas prieš tai einančioje pranešimo dalyje) suteikiama visiems asmenims – ir apsidraudusiems, ir neapsidraudusiems. Antrinės sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos tik apdraustiems asmenims. Taigi sveikatos priežiūros paslaugų problemų kyla tik neapdraustiems romams.
218. Antroji valstybinė romų integracijos programa kaip ir ankstesnioji numato sveikatos priežiūros priemones, skatinančias romus gyventi sveikai. Pagal programą bus vykdomi sveikos gyvensenos ugdymo projektai, organizuojami sveiką gyvenseną skatinantys renginiai kompaktiškai romų gyvenamose ir mokymosi vietose, tikrinama romų sveikata pagal šeimos gydytojo kompetenciją ir pateikiami apibendrinti šio tikrinimo rezultatai. Specialios priemonės numatytos romų moterims ir mergaitėms. Joms bus organizuojamas atskiras paskaitų ciklas sanitarijos ir higienos klausimais. Už šių priemonių vykdymą atsakingi Vilniaus apskrities Visuomenės sveikatos ugdymo centras, Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas ir Sveikatos apsaugos ministerija. Skatinant romus gyventi sveikai, Vilniaus miesto romų Kirtimų gyvenvietėje šalia viešosios įstaigos numatoma įrengti sporto salę.
219. Vilniaus miesto savivaldybė, siekdama užtikrinti neapdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu Vilniaus mieste gyvenantiems romams (Vilniaus mieste gyvena apie 640 romų, iš jų 450 – Vilniaus miesto Kirtimų gyvenvietėje) sveikatos priežiūros paslaugas, šių paslaugų teikimo išlaidas apmoka iš 2005 metų gegužę Vilniaus miesto savivaldybės tarybos patvirtintoje Vilniaus romų bendruomenės ir šalia taboro esančių teritorijų priežiūros ir saugumo užtikrinimo bei romų segregacijos mažinimo 2005– 2010 metų programoje numatytų lėšų.
220. Už suteiktas neapdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu Vilniaus miesto gyventojams (taip pat ir romams) ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurios neįtrauktos į būtinosios medicinos pagalbos paslaugų sąrašą, moka Sveikatos ir socialinės apsaugos departamentas.
221. Romų sveikatos būklę ir gyvenimo trukmę lemia skurdžios gyvenimo sąlygos ir lengvai prieinamos narkotinės ir psichotropinės medžiagos. Vilniaus priklausomybės ligų centro duomenimis, 2003 metais Vilniaus miesto savivaldybės Naujininkų seniūnijoje (Kirtimų teritorijoje) buvo apie 30 asmenų, vartojančių narkotines ir psichotropines medžiagas, o 2006 metais – 43 tokie asmenys. Šie duomenys rodo, kad narkotines ir psichotropines medžiagas vartoja vis daugiau romų. Taigi narkomanijos prevencija – vienas svarbiausių visų romų integracijai skirtų programų uždavinių. Narkomanijos prevencija buvo atliekama ir narkomanija gydoma įgyvendinant Romų integracijos į Lietuvos visuomenę 2000– 2004 metų programą, tokios priemonės numatytos ir patvirtintoje antrojoje Romų integracijos programoje: rengti psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos konkursus romams, vykdyti tarp romų narkotinių ir psichotropinių medžiagų pasiūlos ir paklausos mažinimo priemones.
222. Šią problemą bando spręsti ir Vilniaus miesto savivaldybė. Projektui „Mėlynojo autobusiuko – ŽIV prevencijos tarp narkotikų vartotojų programa“ įgyvendinti 2004 metais Vilniaus miesto savivaldybė skyrė 100 000 litų. Autobusiukas važiavo į narkomanų susibūrimo vietas, taip pat ir prie romų taboro Kirtimų gyvenvietėje, buvo keičiami švirkštai ir adatos, dalijami prezervatyvai, spiritinės servetėlės, tvarsčiai. Siekta palaikyti ryšius su aktyviais narkomanais, vartojančiais intraveninius narkotikus, ir sekso paslaugų teikėjais, taip pat naujais programos klientais. Mėginta užtikrinti teikiamų paslaugų kokybę ir plėsti paslaugų įvairovę. Tirti programos klientų poreikiai, vertintos teikiamos paslaugos, organizuotas medicinos paslaugų teikimas (chirurgo, ginekologo, dermatovenerologo) narkomanams, vartojantiems intraveninius narkotikus, ir sekso paslaugų teikėjams, neturintiems sveikatos draudimo. Įdiegta siuntimų sistema. Pasirašytos bendradarbiavimo sutartys su Lazdynų, Šeškinės, Naujininkų poliklinikomis, Odos ir veneros ligų centru. Klientų pageidavimu daromi ŽIV ir hepatito C tyrimai, jie konsultuojami po to, kai gaunami tyrimų rezultatai.
223. Nuo 2004 metų gruodžio Vilniaus priklausomybės ligų centras keletą mėnesių įgyvendino programą „Mobilios sveikatos paslaugos romų bendruomenėje“. Šiai programai įgyvendinti skirta 15 000 litų. Teiktos nesudėtingos sveikatos paslaugos Kirtimų romų tabore, romams, priklausomiems nuo narkotikų, dalijamas metadonas. Nuo 2005 metų kovo romų taboro gyventojams pasiūlyta tęsti pakaitinį gydymą metadonu viešojoje įstaigoje Naujininkų poliklinikoje (draustiems privalomuoju sveikatos draudimu) ir Vilniaus priklausomybės ligų centre.
Socialinė parama romams
224. Pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio aprūpinimo sistemos pagrindų įstatymą (Žin., 1990, Nr. 32-761) Lietuvos Respublikos piliečiai, Lietuvoje nuolat gyvenantys užsienio piliečiai ir asmenys be pilietybės turi lygias teises į socialinį aprūpinimą, jeigu kitaip nenumatyta įstatymuose ir tarptautinėse sutartyse. Romų tautinei mažumai priklausantys asmenys priskiriami asmenims, kuriems būtina visokeriopa socialinė parama.
225. 2004– 2007 metais Vilniaus miesto savivaldybė romų bendruomenės nariams toliau teikė socialinę paramą (įvairios socialinės paslaugos ir išmokos). Romams skirtos vienkartinės pašalpos gaisro nuostoliams padengti (6 šeimoms 8 930 litų), vaikų mokymosi priemonėmis įsigyti (159 šeimoms 32 780 litų), romų bendruomenė paremta drabužiais, avalyne, namų apyvokos reikmenimis (už 13 644 litus), sumokėta už asmens dokumentus.
226. Socialines paslaugas romams taip pat teikia viešoji įstaiga Romų visuomenės centras. Kelerius metus iš eilės jis dalyvauja socialinėje akcijoje „Maisto bankas“. Kirtimų gyvenvietės romai kelis kartus per metus nemokamai gauna būtinų maisto prekių. Viešosios įstaigos Romų visuomenės centro socialiniai darbuotojai romams nuolat padeda tvarkyti dokumentus socialinei paramai ir socialiniam būstui gauti, konsultuoja socialiniais klausimais.
227. Lietuvos švietimo sistema užtikrina asmenų lygybę, nepaisant jų lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų. Kiekvienam asmeniui ji laiduoja prieinamą švietimą, bendrojo išsilavinimo ir pirmosios kvalifikacijos įgijimą ir sudaro sąlygas tobulinti turimą kvalifikaciją ar įgyti naują.
228. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus vietovėse, kuriose tradiciškai gausiai gyvena tautinė mažuma, ir jeigu bendruomenė prašo, savivaldybė laiduoja mokymąsi tautinės mažumos kalba. Bendrojo lavinimo ir neformaliojo švietimo mokykloje, kurios veiklos nuostatuose, atsižvelgiant į tėvų ir mokinių pageidavimą, įteisintas mokymas tautinės mažumos kalba, tautinės mažumos kultūros puoselėjimas, ugdymo procesas vyksta arba kai kurių dalykų mokoma tautinės mažumos kalba.
229. Mokymas tautinių mažumų mokyklose organizuojamas vadovaujantis bendraisiais ugdymo planais, kuriuos patvirtino Švietimo ir mokslo ministerija ir pagal kuriuos turi būti mokoma gimtosios kalbos (valandų tiek pat kaip lietuvių daugumos mokyklose: po 7 pamokas per savaitę 1– 4 klasėse, po 5 pamokas 5– 8 klasėse, po 4 pamokas 9– 10 klasėse, po 3– 4 pamokas 11– 12 klasėse; tai – privalomos pamokos, mokykla gali skirti papildomai pamokų gimtajai kalbai mokyti iš savo nuožiūra skiriamų valandų) ir lietuvių kaip valstybinės kalbos; kiti dalykai gali būti papildomi etnokultūriniais elementais.
230. Per pastaruosius metus parengti originalūs rusų ir lenkų gimtosios kalbos vadovėliai pačių tautinių mažumų atstovų (universitetų dėstytojų ir geriausių mokytojų) jėgomis – 26 rusų kalbos ir 26 lenkų kalbos. Vadovėliai nuolat atnaujinami arba keičiami alternatyviais. Matematikos, istorijos ir kitų dalykų vadovėliai verčiami iš lietuvių kalbos į rusų ir lenkų kalbas.
231. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2003, Nr. 63-2853) 30 straipsnio 3 dalimi, pastaraisiais metais pradedamos sudaryti sąlygos tautinių mažumų atstovams mokytis savo gimtosios kalbos visur, kur mokyklos mokomoji kalba skiriasi nuo mokinio gimtosios kalbos. Taigi tautinių mažumų grupėms priklausantys asmenys savo gimtosios kalbos gali mokytis ne tik mokyklose, kuriose tradiciškai dėstoma lenkų, rusų ar baltarusių kalbomis, bet ir kiekvienoje kitoje Lietuvos mokykloje. Bendrojo lavinimo mokyklų bendrieji ugdymo planai nustato, kad gimtosios kalbos mokymą galima organizuoti tada, kai to pageidauja 5 vaikai ir mokykloje yra šio dalyko mokytojas. Tai ypač svarbu nedidelėms tautinių mažumų grupėms, kurios iki šiol turėjo vienintelę galimybę mokytis gimtosios kalbos – neformaliojo ugdymo institucijose, iš kurių labiausiai paplitusios – šeštadieninės (sekmadieninės) mokyklos.
232. Kiek Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų skirti bendrojo lavinimo mokykloms, kurių steigėjos yra savivaldybės, nustatoma pagal sutartinių mokinių apskaičiavimo metodiką. Sutartinių mokinių apskaičiavimo metodika nustato, kiek reikia lėšų per metus vienam vaikui ugdyti atsižvelgiant į mokyklos tipą (pradinė, pagrindinė, vidurinė ar kitokia mokykla), ugdymo koncentrą (1– 4 klasių, 5– 8 klasių, 9– 10 klasių, 11– 12 klasių), vietovę – mieste ar kaime yra mokykla, specialiųjų poreikių mokinius, tautinių mažumų mokyklų mokinius, kitus rodiklius. Tautinių mažumų bendrojo lavinimo mokyklų mokiniui šioje metodikoje numatytas 10 procentų didesnis koeficientas, kad padengtų ugdymo plano išlaidas, susijusias su tautinių mažumų švietimo poreikių tenkinimu (ugdymo plane tautinių mažumų mokykloms numatoma daugiau pamokų per savaitę, nes vaikai, be tų pačių mokomųjų dalykų, dar mokosi gimtosios kalbos). 10 procentų daugiau lėšų iš krepšelio tenka ir vadovėliams įsigyti. Gausėjant mokinio krepšelio lėšų, atitinkamai daugiau jų tenka ir tautinių mažumų mokyklų ugdymui finansuoti. Nuo 2008 m. sausio 1 d. bazinis mokinio krepšelio dydis – 2 684 litai, nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. – 3 059 litai. Apskaičiuojant krepšelį tautinių mažumų mokykloms, sutartinių mokinių koeficientai didinami 20 procentų. Mokinio krepšelyje numatyta lėšų vadovėliams įsigyti: kai rengiamas šis pranešimas, tam skiriama 68,97 lito, tautinių mažumų mokyklų mokiniams – 83,4 lito.
233. Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, 2007– 2008 mokslo metų pradžioje Lietuvoje veikė 1 448 bendrojo lavinimo mokyklos, iš jų 157 bendrojo lavinimo mokyklos tautinių mažumų mokomosiomis kalbomis (priedo 22 lentelė).
234. Vilniuje veikia dvi nevalstybinės valstybinio standarto išsilavinimą teikiančios tautinių mažumų mokyklos: Marinos Mižigurskajos bendrojo lavinimo mokykla rusų dėstomąja kalba ir žydų vidurinė mokykla „Menachemo namai“.
235. Kai kurios tautinės mažumos, pvz., lenkai, baltarusiai, ukrainiečiai, vokiečiai, žydai, latviai, armėnai, karaimai, totoriai, čečėnai, uzbekai, turi šeštadienines (sekmadienines) mokyklas. 2007– 2008 mokslo metais veikia 44 šeštadieninės (sekmadieninės) mokyklos (lenkų – 14, armėnų – 3, rusų – 5, baltarusių – 2, karaimų – 1, ukrainiečių – 3, totorių – 3, rumunų – 1, vokiečių – 4, latvių – 2, uzbekų – 1, čečėnų – 3 ir žydų – 2). Šeštadieninių (sekmadieninių) mokyklų veikla finansiškai remiama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų.
236. Šeštadieninės (sekmadieninės) mokyklos, taip pat klasės bendrojo lavinimo mokyklose negausioms ir nekompaktiškai gyvenančioms tautinėms mažumoms suteikia galimybes mokytis gimtosios kalbos.
Romų švietimas
238. Romų švietimas – svarbiausias naujosios Romų integracijos į Lietuvos visuomenę 2008– 2010 metų programos uždavinys. Joje numatyta 10 priemonių, kurių tikslas – skatinti romus įsitraukti į valstybės švietimo sistemą: organizuoti papildomą romų vaikų ikimokyklinį, priešmokyklinį ir kitą neformalųjį švietimą; parengti mokomąją medžiagą ir metodines ikimokyklinio, priešmokyklinio ir mokyklinio amžiaus romų vaikų ugdymo rekomendacijas; konkurso būdu finansuoti nevyriausybinių organizacijų projektus, skatinančius romų vaikus ir jaunimą įsitraukti į neformalųjį ugdymą; organizuoti kvalifikacijos tobulinimo seminarus mokytojams, dirbantiems su romų vaikais; skirti stipendijas socialiai remtiniems romams, besimokantiems profesinėse ir aukštosiose mokyklose; organizuoti valstybinės kalbos ir kompiuterinio raštingumo kursus; steigti mokytojų padėjėjų etatus mokyklose, kuriose mokosi romų vaikai, nemokantys valstybinės kalbos arba turintys vidutinių, didelių ar labai didelių specialiųjų mokymosi poreikių, ir kita. Už šių priemonių vykdymą atsakingi Švietimo ir mokslo ministerija ir Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas. Savivaldybėms, kuriose gyvena romų tautybės asmenų, siūloma prisidėti prie papildomo romų vaikų ikimokyklinio, priešmokyklinio ir kito neformaliojo švietimo organizavimo.
239. Oficialūs duomenys apie tautinę bendrojo lavinimo sistemos mokinių kilmę nerenkami, tačiau Tautinių mažumų ir išeivijos departamento 2005 metais iš savivaldybių švietimo skyrių surinkta informacija parodė, kad pastaraisiais metais romai vis labiau įsitraukia į mokymo procesą: 2004 – 2005 metais Lietuvoje mokyklas lankė 597 romų mokiniai, o 1996– 1997 metais – tik 276. Taigi teigiamų tendencijų yra, tačiau apie 75 procentai mokyklas lankančių romų vaikų įgyja tik pradinį išsilavinimą, o kas aštuntas jų mokosi specialiojoje mokykloje.
240. Vilniaus miesto Kirtimų teritorijoje veikiančiame Romų visuomenės centre kiekvieną dieną vyksta priešmokyklinio ugdymo pamokėlės, vaikai nemokamai maitinami, organizuojamas jų papildomas ugdymas: veikia dailės, šokio, dainavimo būreliai. Paaugliams ir suaugusiesiems organizuojami kompiuterinio raštingumo (sudaryta galimybė nemokamai naudotis interneto paslaugomis) ir valstybinės kalbos kursai, parengtos specialios metodikos, kalbos mokymo priemonės, padedančios romams lengviau išmokti valstybinę kalbą. 2004 metais paremta romams skirtos kompaktinės plokštelės „Popietė su lietuvių kalba“ leidyba. Romų visuomenės centrui teikiama finansinė parama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto. 2005 metais Romų visuomenės centrui iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto skirta 215 000 litų, 2006 metais –
241. 218 000 litų, 2007 metais – 235 000 litų. Vilniaus miesto savivaldybė šiam centrui kasmet skiria apie 40 000 litų.
242. Vilniaus miesto savivaldybės duomenimis, 2005 metais Vilniaus mokyklose mokėsi 117 romų vaikų. Siekiant sudaryti palankias sąlygas romų vaikams mokytis bendrojo lavinimo mokyklose pagal amžių ir išsilavinimo lygį (pagal bendrąsias, adaptuotas, modifikuotas programas), imamasi papildomų priemonių. Iš Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto skirtos lėšos visiems romų vaikams nemokamai aprūpinti vadovėliais. Mokiniai iš socialiai remtinų šeimų nemokamai maitinami, jiems organizuojamas poilsis vasaros stovyklose. Mokyklose dirbantys logopedai, psichologai, socialiniai pedagogai romų vaikams teikia būtiną pagalbą. Romų vaikai įtraukiami į užklasinę veiklą (mokyklose, sporto mokyklose, moksleivių sveikatos centre). Skiriami socialinio pedagogo etatai dirbti su romų mokiniais. Tokie etatai jau įsteigti Vilniaus miesto Saulėtekio vidurinėje (67 romų vaikai), Senamiesčio vidurinėje (23 romų vaikai) ir Naujininkų vidurinėje (16 romų vaikų) mokyklose (2005 metų duomenimis). Socialiniai pedagogai bendradarbiauja su Romų visuomenės centro specialistais. Organizuotas bendras seminaras „Romų mokinių ugdymosi poreikiai, problemos ir sprendimų paieška“. Vadovaujamasi užsienio valstybių patirtimi, kaip dirbti su romų vaikais. Romų tėvams nuolat teikiama informacija apie administracinę atsakomybę už tai, kad vaikas nelanko mokyklos.
243. Remti Lietuvoje gyvenančių tautinių bendrijų kultūrą ir švietimą – vienas svarbesnių Lietuvos kultūros politikos uždavinių. Lietuvoje gyvenančių tautinių mažumų tradicijos, kultūros paveldas, papročiai, gyvenimo būdas turtina krašto kultūrą. Lietuvos valstybė, remdama tautinių mažumų kultūrą, siekia įtvirtinti kitų tautų Lietuvos piliečių kultūros teises, sudaryti sąlygas jiems įsilieti į šalies gyvenimą, puoselėti jų kultūros tradicijas ir paveldą.
244. Lietuvoje nuo 2001 metų veikia ir toliau plėtojamas tautinių bendrijų centrų tinklas, kuris padeda išsaugoti Lietuvos tautinių mažumų kultūrinį ir etninį savitumą (daugiau informacijos apie tautinių bendrijų centrus – prie informacijos pagal 5 straipsnio d) ix) punktą). Kasmet finansuojami tautinių mažumų nevyriausybinių organizacijų kultūros ir švietimo projektai, remiama tautinių mažumų kultūros centrų veikla (priedo 23, 24 ir 25 lentelės).
245. 2005 metais Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas įsteigė Lietuvos tautinių mažumų etnografijos ir folkloro centrą. Šio centro pagrindinės funkcijos – rinkti ir dokumentuoti nematerialųjį tautinių mažumų paveldą, tautinių mažumų folklorą, teikti metodinę ir praktinę pagalbą folkloro kolektyvams, leisti surinktos medžiagos rinkinius ir kompaktines plokšteles. Tai – vienintelė tokio pobūdžio valstybės finansuojama institucija, kompetentingai vykdanti jai patikėtą misiją – saugoti tautinių mažumų tradicinę kultūrą.
246. Centras nuolat organizuoja tradicinio folkloro ekspedicijas tautinių mažumų gyvenamose Lietuvos teritorijose. Ekspedicijose užrašyta medžiaga sisteminama, pateikiama visuomenei kompaktiniais diskais. 2007 metų pabaigoje išleista kompaktinė plokštelė „Lietuvos tautinių mažumų tradicinė muzika“, kurioje – lenkų, latvių, rusų sentikių, karaimų, ukrainiečių, totorių, baltarusių, žydų, romų folkloras, tradicinė muzika.
247. Lietuvos tautinių mažumų etnografijos ir folkloro centras rūpinasi Lietuvos tautinių mažumų kultūros sklaida Lietuvoje ir užsienyje. Kasmet rengiamas tarptautinis festivalis „Pokrovskije kolokola“, organizuojami tarptautiniai etnomuzikavimo ir liaudies amatų vasaros kursai „Tradicija“.
248. Kultūros ministerija finansuoja Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus, Trakų istorijos muziejaus filialo – Karaimų muziejaus – veiklą, Lietuvos rusų dramos teatrą, skatina mėgėjų veiklą, remdama tautinių mažumų meno kolektyvus, teikia finansinę paramą tautinių mažumų kultūros programoms. Trakų rajono kultūros rūmams Lietuvos tautinių bendrijų meno festivaliui „Čia mūsų namai“ surengti 2004– 2005 metais skirta po 10 000 litų.
249. Nemažai pastangų dedama, kad būtų išsaugotas unikalus romų kultūros ir lingvistikos paveldas. Tautinių mažumų ir išeivijos departamento iniciatyva 2004 metais išleistas kompaktinis diskas „Gelem gelem...“, 2007 metais paremta romų šiuolaikinės muzikos kompaktinio disko „Bango Collective“ leidyba. 2007 metais kartu su čigonų bendrija „Čigonų laužas“ ir Romų visuomenės centru surengtas IV tarptautinis romų muzikos festivalis.
250. Švietimo ir mokslo ministerija kartu su romų bendruomenės atstovais parengė ir 2004 metais išleido dvikalbį „Romani bukvi“ vadovėlį, kuris padėjo rašytinės romani kalbos Lietuvoje pagrindus. Vadovėlis skirtas ne tik romų vaikams, bet ir tiems, kurie mokosi kartu su romais vienoje klasėje, vienoje mokykloje. Vadovėlyje daug autentiškų dainų, pasakų, patarlių ir priežodžių, šie tekstai pateikiami romų ir lietuvių kalbomis. Vilniaus universiteto antropologai surinko vertingą medžiagą – Lietuvos romų gyvenimo istorijas, kurias artimiausiu metu rengiamasi išleisti. Romų nevyriausybinių organizacijų kultūros ir švietėjiškiems projektams remti 2005 metais skirta 34,7 tūkst. litų, 2006 metais – 41 tūkst. litų, 2007 metais – 28 tūkst. litų.
251. Paramą tautinių bendrijų kultūros veiklai teikia vietos savivaldybės. Klaipėdos miesto savivaldybė kasmet remia tautinių mažumų nevyriausybinių organizacijų kultūros projektus. 2007 metais iš Klaipėdos miesto savivaldybės biudžeto rusų, latvių, vokiečių, ukrainiečių, žydų ir totorių organizacijų kultūros projektams įgyvendinti iš viso skirta 38 500 litų.
252. Alytaus miesto savivaldybė remia rusų kultūros draugijos „Malachit“ ir Alytaus tautinių mažumų kultūros centro projektus. Skatinamos pilietinės iniciatyvos, tradicijų puoselėjimas, dorinis ugdymas tiek lietuviškose, tiek tautinių mažumų mokyklose. Finansuojami tradicijų puoselėjimo ir pilietiškumo renginiai: ikimokyklinių įstaigų projektai „Ruskij suvenir“ ir „Zimnije posidelki“; ukrainiečių bendruomenės organizuojama nacionalinių patiekalų šventė, poezijos vakaras, skirtas ukrainiečiams poetams. Jau keleri metai finansiškai prisidedama prie tarptautinio vaikų piešinių konkurso „Slavų šaltinis“ organizavimo. 2007 metais minėtiems projektams ir renginiams skirta 5900 litų.
253. Visagino miesto savivaldybė remia tautinių bendrijų asociacijų veiklos projektus. 2007 metais viešojoje įstaigoje Visagino tautinių kultūrų centre veikė 10 tautinių kolektyvų ir 6 sekmadieninės mokyklos klasės (ukrainiečių, baltarusių, totorių, armėnų, vokiečių, lenkų).
254. Vilniaus miesto savivaldybė penktus metus vykdo Kultūros rėmimo programą, kurioje daug dėmesio skiriama tautinių mažumų, socialinę atskirtį mažinančių kultūros projektų rėmimui. 2007 metais iš savivaldybės biudžeto tautinių mažumų teiktiems kultūros projektams įgyvendinti skirta 19 000 litų: paremtos ukrainiečių kultūros dienos, totorių kultūros paveldo pristatymas, pasaulinis lenkų scenos festivalis, projektas „Lietuvos romanso teatras“, projektas „Rusų liaudies tradicijos dainose ir šokiuose“, projektas „Fotomeno albumas „Lietuvių totorių bruožai Vilniuje – Lukiškių mečetės 450 jubiliejui“ ir kiti projektai.
255. Lietuvos Respublikos įstatymai visiems asmenims, nesvarbu, kokios jie rasės ar tautybės, garantuoja teisę naudotis visomis viešosiomis paslaugomis. 2004– 2007 metais kompetentingos Lietuvos institucijos gavo 2 skundus dėl etninės diskriminacijos paslaugų srityje. Abu skundus nagrinėjo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba.
256. Vienas iš skundų buvo susijęs su galimybe pasinaudoti lizingo bendrovės paslaugomis, kai ši atsisakė sudaryti išperkamosios nuomos sutartį su Lietuvos piliečiu, pareiškusi, kad šis gauna pensiją iš Rusijos Federacijos. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba pagal gautą skundą pradėjo tyrimą, tačiau pareiškėjui nepateikus papildomų dokumentų skundo tyrimas nutrauktas, nes pristigo objektyvių duomenų apie padarytą pažeidimą.
257. Kitame skunde prašyta išnagrinėti, ar vienas iš muziejų, taikydamas Lietuvos piliečiams nuolaidą bilietams įsigyti, nepažeidžia ES teisės aktų ir neleistinai nediskriminuoja kitų valstybių piliečių. Kadangi Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba jau anksčiau per Lietuvos nacionalinę televiziją buvo pareiškusi, kad tokie muziejaus veiksmai prieštarauja ES teisei, muziejaus administracija savo iniciatyva nutraukė lygias teises pažeidžiančius veiksmus. Taigi tyrimas šiuo klausimu nutrauktas.
Prekybos narkotikais problema Vilniaus miesto Kirtimų gyvenvietėje
258. Narkotikų prekybos Vilniaus Kirtimų tabore ir jo prieigose problemai Lietuvos teisėsaugos institucijos skiria daug dėmesio, tačiau reikėtų pripažinti, kad kova ne visada efektyvi. Manoma, kad prekyba narkotikais – vienas pagrindinių romų pajamų šaltinių, todėl patys romai nesuinteresuoti kovoti su šiuo reiškiniu. Dauguma Kirtimų tabore gyvenančių suaugusių asmenų teisti už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, nemažai jų – ne vieną kartą.
259. Lietuvos kriminalinės policijos biuro Organizuoto nusikalstamumo tyrimo vyriausiosios valdybos Narkotikų kontrolės valdyba kaupia ir analizuoja su neteisėta narkotikų apyvarta susijusią informaciją, stebi tendencijas ir vertina policijos veiklos rezultatus.
260. Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas, siekdamas sudaryti nepalankias sąlygas gaminti narkotikus ir jais prekiauti tiek pačiame romų tabore, tiek jo prieigose, skiria nemažas pajėgas kompleksinėms priemonėms vykdyti. Šio komisariato kriminalinės ir viešosios policijos pareigūnai kas mėnesį organizuoja 2– 3 tikslines priemones, skirtas nustatyti asmenims, kurie verčiasi neteisėta narkotikų apyvarta Kirtimų tabore. Pavyzdžiui, Viešosios tvarkos tarnybos Mobiliosios kuopos pareigūnai 2007 metais tabore organizavo 42 tikslines priemones, sulaikė 426 asmenis, kurie patraukti administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 44 straipsnį „Neteisėtas narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimas ar laikymas nedideliais kiekiais arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimas be gydytojo paskyrimo“.
261. Taboro teritoriją aptarnaujančio policijos komisariato pareigūnai 2007 metais organizavo ir atliko 37 tikslines prevencijos priemones ir sulaikė 788 asmenis, kurie patraukti administracinėn atsakomybėn už narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo. Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo tarnybos Narkotikų kontrolės skyrius, vykdydamas tikslines viešo ir neviešo pobūdžio narkotikų pasiūlos mažinimo priemones, 2007 metais pradėjo 11 ikiteisminių tyrimų dėl nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis Kirtimų tabore, iš jų 10 – pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnį „Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti arba neteisėtas disponavimas labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu“.
262. Kasmet policijos įstaigos vykdo ir kompleksinę priemonę „Aguona“ – organizuojami tiksliniai reidai Vilniaus romų tabore, tikrinamos sodų bendrijos, kaimai, miškų masyvai, siekiant nustatyti neteisėtus aguonų ir kanapių pasėlius.
263. Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo tarnybos Narkotikų kontrolės skyriaus pareigūnai 2006 metų pabaigoje baigė ilgalaikę operaciją, per kurią pagal operatyvinės veiklos metodus nustatyti ir sulaikyti pagrindiniai neteisėto narkotikų verslo Kirtimų tabore organizatoriai. Pastaruoju metu romų tautybės asmenys vis dažniau sulaikomi ne tabore, o kitose Vilniaus miesto vietose, grupėmis kartu su kitų tautybių asmenimis platinantys narkotines medžiagas.
6 straipsnis
Statistiniai duomenys apie nusikalstamų veikų rasinius motyvus
264. Statistiniai duomenys apie užregistruotas nusikalstamas veikas tvarkomi Vidaus reikalų ministerijos nusikalstamų veikų žinybiniame registre. Teisėsaugos pareigūnai pildo šio registro objektų statistines korteles, kuriose, be kita ko, nurodomi ir nusikalstamos veikos motyvai. Nuo 2006 metų tyrimo rezultatų ir nukentėjusio asmens statistinės kortelės papildytos naujomis skiltimis – vieta pažymėti, ar nusikaltimo motyvas buvo nepakantumas (neapykanta) kitos rasės, tautybės, religijos, lytinės orientacijos, socialinės padėties ar kitos grupinės priklausomybės asmenims. Tačiau tuo metu, kai rengtas šis pranešimas, tikslių duomenų apie ištirtas nusikalstamas veikas, kurių motyvas būtų rasinis nepakantumas, nebuvo. Situacija turėtų iš esmės pasikeisti priėmus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso papildymo įstatymą, kuriame bus numatyta, kad nusikaltimų rasiniai motyvai – atsakomybę sunkinanti aplinkybė.
Policijos atliekami tyrimai
265. Kasmet į Lietuvą atvyksta ar joje apsigyvena vis daugiau užsieniečių, taigi tobulinama duomenų apie nepakantumo nusikaltimus kaupimo sistema. 2007 metais Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, siekdamas analizuoti šalyje padaromus teisės pažeidimus prieš užsieniečius dėl jų tautybės, kilmės, rasės, numatyti galimas tendencijas ir vertinti prevencijos ar kitų priemonių poreikį, nurodė šalies teritorinėms policijos įstaigoms nuolat kaupti ir teikti informaciją apie teisės pažeidimus, padarytus prieš užsieniečius dėl jų tautybės, kilmės, rasės.
Prokuratūros atliekami tyrimai
267. Generalinės prokuratūros iniciatyva imamasi konkrečių priemonių ikiteisminių tyrimų, susijusių su asmenų diskriminavimu, rasinės ar kitokios formos neapykantos kurstymu, rezultatyvumui didinti, diskriminacijos ir rasizmo prevencijai Lietuvoje užtikrinti.
268. Siekiant efektyviau ištirti nusikalstamas veikas, susijusias su asmenų diskriminavimu ir neapykantos kurstymu, 2006 m. kovo 8 d. generalinio prokuroro įsakymu išplėsta Generalinės prokuratūros Specialiųjų tyrimų skyriaus kompetencija. Jam pavesta koordinuoti ir atlikti ikiteisminius tyrimus dėl asmens lygiateisiškumo ir sąžinės laisvės pažeidimų ir jiems vadovauti, taip pat formuoti vienodą tokių nusikalstamų veikų ikiteisminio tyrimo praktiką.
269. Lietuvos Respublikos prokuratūros kolegijos 2006 m. rugsėjo 29 d. posėdyje aptartos Jungtinių Tautų Rasinės diskriminacijos panaikinimo komiteto ir Europos komisijos kovai su rasizmu ir netolerancija (ECRI) baigiamosios išvados ir rekomendacijos. Kolegija pritarė pasiūlymams stiprinti prokuratūros, kaip ikiteisminiam tyrimui vadovaujančios institucijos, vaidmenį ir veiklą sprendžiant rekomendacijose nurodytas problemas. Pritarta pasiūlymui tobulinti prokurorų kvalifikaciją, stiprinti jų teorinius ir praktinius gebėjimus, susijusius su vadovavimu nusikalstamų veikų, padarytų rasiniais, nacionalistiniais motyvais, diskriminuojant ar kurstant prieš tam tikras žmonių grupes ar jų narius, ikiteisminiam tyrimui.
270. 2006 m. spalio 11 d. raštu generalinis prokuroras kreipėsi į visų Lietuvos teritorinių apygardų ir apylinkių prokuratūrų vadovus, atkreipdamas dėmesį į Jungtinių Tautų Rasinės diskriminacijos panaikinimo komiteto ir ECRI išvadas ir rekomendacijas. Generalinis prokuroras rekomendavo prokuratūros teritorinių padalinių vadovams ir prokurorams veiksmingiau vadovauti ikiteisminiams tyrimams, pradėtiems pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 169 („Diskriminavimas dėl tautybės, rasės, lyties, kilmės, religijos ar kitos grupinės priklausomybės“) ir 170 („Kurstymas prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę“) straipsnius, pradėtiems pagal asmenų pranešimus, pareiškimus ar skundus. Be to, generalinis prokuroras rekomendavo geriau naudotis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 166 straipsnyje numatyta teise prokurorui tiesiogiai nustatyti nusikalstamos veikos požymius ir pradėti ikiteisminį tyrimą. Prokurorams rekomenduota gilintis į šios srities tarptautinės teisės aktus, ratifikuotus Lietuvos Respublikos, dažniau ir veiksmingiau juos taikyti nagrinėjant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 169 ir 170 straipsniuose numatytų nusikalstamų veikų ikiteisminio tyrimo bylas.
271. Generalinis prokuroras atkreipė teritorinių prokuratūrų vadovų ir prokurorų dėmesį ir į tai, kad pasitaiko atvejų, kai tirdami smurtinio pobūdžio įvykius ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir tyrimui vadovaujantys prokurorai ne visada atsižvelgia į liudytojų ir nukentėjusiųjų nurodytus šių įvykių rasinius, nacionalistinius ar diskriminacinius motyvus. Prokurorams rekomenduota tokiais atvejais ne tik objektyviai ir nešališkai organizuoti ikiteisminį tyrimą, užtikrinus, kad per jį būtų įvertintos minėtos aplinkybės, bet ir visais be išimties atvejais dėl jų priimti atitinkamus procesinius sprendimus.
272. Generalinis prokuroras paragino teritorinių prokuratūrų prokurorus regionuose dažniau imtis iniciatyvos savarankiškai atlikti regioninės žiniasklaidos stebėseną. Aptikus tam tikrų žmonių grupių ar asmenų diskriminavimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 169 straipsnis), kurstymo prieš juos dėl tautybės, rasės, religijos ar kitos grupinės priklausomybės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 170 straipsnis) požymių žiniasklaidoje, prokurorai paraginti nelaukti nuo tokių veikų nukentėjusių asmenų pareiškimų, o pradėti jų ikiteisminį tyrimą; tokį tyrimą inicijuoti ir tais atvejais, kai per regionuose vykstančius viešus renginius (mitingus, demonstracijas, sporto varžybas, parodas ir panašiai) arba pagal jų pobūdį pasitaiko įvairių formų rasistinių, ksenofobinių ar kitokių netolerancijos apraiškų.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos tiriami skundai
273. 2005 metais įsigaliojus Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymui, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai suteikti įgaliojimai tirti skundus dėl rasinės ar etninės diskriminacijos. 2005 metais ištirta 18 skundų, kuriuose nurodyta diskriminacija dėl etninės priklausomybės. Absoliučią daugumą sudarė romų skundai – 11. Iš jų 4 – dėl būsto (3 – pakartotiniai), 3 – dėl asmens dokumentų, 2 – dėl darbo santykių ir po vieną dėl Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus sprendimo ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir teismo veiklos. Kitų tautybių asmenys (7) skundėsi šiais klausimais: 2 – dėl darbo santykių, 2 – dėl diskriminacijos paslaugų srityje, 2 – dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų, vienas dėl kalbos ir nepagarbaus, įžeidžiančio elgesio.
274. 2006 metais Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba gavo 20 skundų, kuriuose minima diskriminacija dėl etninės priklausomybės. Gauti 3 skundai, kuriuose, be kitų problemų, keltas ir pilietybės klausimas. Vienas jų nepasitvirtino, tačiau dviejuose konstatuota tiesioginė diskriminacija ir atitinkamai kreiptasi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę ir Lietuvos Respublikos Seimą dėl diskriminacinių nuostatų panaikinimo. Daugiausia skundų buvo švietimo klausimais. Į tarnybą kreipėsi 3 užsieniečiai, 10 skundų gauta iš juridinių asmenų.
275. 2007 metais Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyboje gauti 23 skundai dėl etninės diskriminacijos. Daugiausia skundžiamasi valdžios ir valdymo institucijų veikla – 11, netinkamais darbo santykiais – 8, socialinės apsaugos klausimu – 1. Būsto ir švietimo klausimais skundų nebuvo, tik viena pareiškėja kreipėsi, nurodydama, kad žydų religinė bendruomenė „Chassidei Chabat Lubavitch“ organizuoja vasaros poilsį žydų vaikams. Kadangi šią stovyklą organizavo religinė bendruomenė, skunde diskriminacijos nenustatyta. Su skundais kreipėsi 8 vyrai ir 8 moterys, 7 skundai gauti iš juridinių asmenų. Skundus pateikė 4 užsieniečiai. Viename jų nagrinėjamas atvejis, kai juodaodį studentą iš Klaipėdos troleibuso kontrolierė įžeidė pavadinusi jį rusiškai „beždžione“. Ištyrus įvykio aplinkybes nustatyta, kad kontrolierė, tikrindama bilietus, nemandagiai elgėsi su keleiviu ir jį įžeidė, taigi padarė darbo drausmės pažeidimą, už kurį jai skirta drausminė nuobauda – pastaba. Atsižvelgiant į šiuos faktus ir į tai, kad savivaldybės įmonės administracija skyrė kontrolierei drausminę nuobaudą, nuspręsta tyrimą nutraukti ir savivaldybės įmonės administracijai rekomenduota užtikrinti etišką savo tarnautojų elgesį, kuris nepažeistų Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo.
Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos tiriami skundai
277. Vaiko teisių apsaugos kontrolierius tiria skundus dėl vaiko teisių pažeidimų, taip pat pareigūnų piktnaudžiavimo ar biurokratizmo vaiko teisių apsaugos srityje. Taigi iš tautinių mažumų atstovų ar užsieniečių gauti skundai, kuriuose nurodomi vaikų teisių ar jų teisėtų interesų pažeidimai, tiesiogiai ar netiesiogiai siejami su pareiškėjų kilme, nagrinėjami išimtinai vaiko teisių ir jo teisėtų interesų užtikrinimo, apsaugos ir gynimo požiūriu.
278. Dauguma Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos gaunamų skundų susiję su socialiniais ir ekonominiais klausimais. Vyrauja romų tautybės pareiškėjų ir pabėgėlių iš Čečėnijos skundai, kuriuose minima socialinio būsto suteikimo problema – vaiko teisės į tinkamas gyvenimo sąlygas (gyvenamąjį būstą) pažeidimas. Kituose skunduose minimos vaiko globos nustatymo, socialinės paramos gavimo ir nepilnamečių romų tautybės asmenų sulaikymo problemos.
279. Vaiko teisių apsaugos kontrolierius, reaguodamas į romų tautybės pareiškėjų skundus ir informaciją visuomenės informavimo priemonėse, pagal kompetenciją inicijuoja romų tautybės vaikų problemų sprendimą ir dalyvauja jas sprendžiant, taip pat periodiškai domisi vaikų užsieniečių (pabėgėlių, prieglobsčio prašytojų) padėtimi. Kasmet Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos atstovai lankosi Pabėgėlių priėmimo centre Rukloje ir Užsieniečių registracijos centre Pabradėje.
Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos tiriami skundai
280. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriai tiria pareiškėjų skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje. Teisę kreiptis į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių turi visi asmenys, nesvarbu, kokia jų etninė kilmė. 2004– 2007 metais skundų, kurie būtų susiję su diskriminacija etniniu pagrindu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaiga negavo.
Nukentėjusių asmenų teisė į materialinės ir (ar) moralinės žalos atlyginimą
281. Lietuvos Respublikos teisės aktai garantuoja nuo rasinės ar etninės diskriminacijos nukentėjusiems asmenims teisę į materialinės ir (ar) moralinės žalos atlyginimą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnį žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo, t.y. įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas.
282. Teisės aktai numato ir galimybę gauti kompensaciją už nusikaltimu padarytą žalą. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnis nustato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Jeigu kaltinamasis arba už jo veiksmus materialiai atsakingi asmenys neturi lėšų žalai atlyginti, įstatymų numatytais atvejais ir tvarka žala gali būti kompensuojama iš valstybės tam skirtų lėšų.
283. Pagal Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymą (Žin., 2005, Nr. 85-3140) Teisingumo ministerija nagrinėja asmenų prašymus kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą. 2006 metais patenkinta 20 prašymų kompensuoti žalą, apskaičiuota išmokėti 55 888 litus kompensacijų, vidutiniškai po 2 794 litus. 2007 metais priimti 57 sprendimai kompensuoti smurtiniais nusikaltimais padaryta žalą, išmokėta 247 382 litai kompensacijų.
284. Kai rengiamas šis pranešimas, Lietuvos Respublikos Seime svarstomas Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo pakeitimo projektas, kuriame numatyta dar daugiau garantijų nuo diskriminacijos nukentėjusiems asmenims. Siekiant garantuoti, kad būtų skirta veiksminga, proporcinga ir atgrasanti kompensacija už lygių galimybių pažeidimą, Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatyme numatyta įtvirtinti, kad nuo diskriminacijos, taip pat ir rasinės, nukentėję asmenys turi teisę reikalauti iš kaltų asmenų atlyginti turtinę ir neturtinę žalą.
7 straipsnis
285. Dėl migracijos Lietuvoje daugėja ne lietuvių tautybės asmenų, ilgainiui didžiuosiuose miestuose pradės formuotis naujos etninės, rasinės ir religinės gyventojų grupės. Tai kels naujų iššūkių pilietinei ir demokratinei visuomenei, nes nemaža dalis Lietuvos visuomenės neturi bendravimo su kitų kultūrų, papročių ir religijų atstovais patirties. Taigi visuomenės informavimas ir švietimas – būtina ir svarbi etninių, kultūrinių, religinių konfliktų grėsmės mažinimo ir etninių grupių atskirties formavimosi prevencijos priemonė.
Švietimas
286. Kovoti su stereotipais, ugdyti toleranciją ir tarpusavio supratimą padeda visuomenės švietimas. Žmogaus teisių apsaugos, tolerancijos klausimai įtraukiami tiek į mokytojų rengimo programas, tiek ir į bendrąsias ugdymo programas.
287. Daug dėmesio demokratinės visuomenės vertybėms, tolerancijai, žmogaus teisėms skiriama istorijos, pilietiškumo pagrindų, etikos, tikybos, geografijos ir kitų dalykų pamokose. Pagrindinio ugdymo grandyje (5– 10 klasėse) žmogaus teisių ir tolerancijos tema įtraukta į dorinį ugdymą (etiką ir tikybą), pilietiškumo pagrindų, istorijos, geografijos programas. Pilietinio ugdymo integruojamojoje programoje įrašyta nuostata: „Pripažinti kiekvienos kultūros išskirtinumą, tolerantiškai priimti ir vertinti kultūrų įvairovę, gerbti kitą, toleruoti įvairias vertybes ir požiūrius.“
288. Išleista metodinė ir mokomoji medžiaga mokytojams ir mokiniams: „Žmogaus teisių mokymo integracinės pamokos“ (elektroninė leidyba, 2005 metai); „Atraskime humanitarinę teisę. Vadovėlis VII– XII klasei“ (2004 metai). 1999– 2000 metais Lietuvoje išverstas ir išleistas UNESCO trijų dalių leidinys „Tolerancija – taikos pradžia“. Šio leidinio dalys skirtos pradinių ir vidurinių mokyklų mokytojams ir mokytojų rengėjams. Šiose knygose pateiktos rekomendacijos mokytojams, metodų pavyzdžiai, reikalingiausia informacija ir tolerancijai ugdyti svarbūs dokumentai: Visuotinė žmogaus teisių deklaracija, Vaiko teisių deklaracija, Vaiko teisių konvencijos apžvalga.
289. 2007 metais Švietimo ir mokslo ministerija, bendradarbiaudama su Teisingumo ministerija, 50 mokyklų aprūpino vadovėliu „Teisė kiekvienam“ (1 000 egz.). Vadovėlyje yra su tolerancijos skatinimu, žmogaus teisių ugdymu susijusių temų.
290. Praeities pažinimas – būtina sąlyga suprasti ir toleruoti kitą kultūrą. Šiame kontekste Lietuvos žydų istorijos temai, ypač Lietuvos žydų bendruomenės tragedijai nacių okupacijos metais, skiriama itin daug dėmesio. Aktyviai veikia Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti (toliau vadinama – Tarptautinė komisija). Nuo 2002 metų įgyvendinama Švietimo apie totalitarinių režimų nusikaltimus, nusikaltimų žmoniškumui prevencijos ir tolerancijos ugdymo programa (Tolerancijos ugdymo programa), siekianti ugdyti brandžią ir atsakingą pilietinę visuomenę, skatinti toleranciją ir pagarbą universalioms žmogiškosioms vertybėms. Pagal Tolerancijos ugdymo programą nuo 2003 metų su Tarptautine komisija bendradarbiaujančios mokyklos pradėjo steigti tolerancijos ugdymo centrus. 2007 metų rugsėjo duomenimis, Lietuvoje veikė 46 tolerancijos ugdymo centrai. Įgyvendinant Tolerancijos ugdymo programą, organizuojami seminarai mokytojams, skelbiami trumpalaikiai ir ilgalaikiai projektai bendrojo lavinimo mokykloms, mokytojai skatinami juos vykdyti. Į Tolerancijos ugdymo programos įgyvendinimą siekiama įtraukti ne tik istorijos, bet ir kitų dalykų (etikos ir tikybos, kalbų, muzikos, dailės) mokytojus.
Kultūra
292. Vienas valstybės kultūros politikos uždavinių – remti Lietuvoje gyvenančių tautinių bendrijų kultūrą ir švietimą, siekiant įtvirtinti kitų tautų Lietuvos piliečių kultūros teises, puoselėti jų kultūros tradicijas ir paveldą, sudaryti sąlygas įsilieti į šalies gyvenimą. Iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto kasmet remiami tautinių mažumų kultūros sklaidai skirti nevyriausybinių organizacijų projektai, jiems skiriama apie 30 tūkst. litų.
293. Kultūrų dialogo požiūriu apskričių ir savivaldos lygiu labai svarbios tautinių mažumų, dvišalio bendradarbiavimo ir neformalaus švietimo srityse veikiančios organizacijos, kurių Lietuvoje yra apie 300. Šioje srityje aktyviai veikia ir jaunimo organizacijos. 2003– 2004 metais Lietuvos jaunimo neformalaus ugdymo asociacija vykdė projektą „Geltona, žalia, raudona“, kurio pagrindinė idėja – sukurti vaizdinę kulinarinių receptų knygą apie įvairių Lietuvoje gyvenančių kultūrų atstovų tradicinius patiekalus.
294. Pastaraisiais metais sparčiai daugėja įvairių menininkų bendrų iniciatyvų, kurių tikslas – kultūrinis dialogas. Viena jų – tarptautinės menininkų grupės vykdytas projektas „Involved“. Sėkmingai muzikinę veiklą Lietuvoje plėtoja grupė „Skamp“, kurios nariai gimė ir užaugo skirtingų kultūrų valstybėse (Malyje, Lietuvoje, Airijoje). Kita grupė „InCulto“, kurios įkūrėjas – lietuvių kilmės kolumbietis, savo dainose sėkmingai sujungia įvairias muzikines tradicijas.
Visuomenės informavimas
Europos lygių galimybių visiems metų renginiai
296. ES 2007-ieji paskelbti Europos lygių galimybių visiems metais. Šiais metais Lietuvos valstybės institucijos, bendradarbiaudamos su nevyriausybinėmis organizacijomis, įgyvendino nemažai projektų, kuriais siekta skatinti visuomenės toleranciją, kovoti su diskriminacijos apraiškomis ir informuoti žmones apie jų turimas teises ir galimybes rasti pagalbą, jeigu būtų diskriminuojami.
297. Lygių galimybių visiems metais atlikti amžiaus diskriminacijos viešajame sektoriuje, neįgaliųjų įsidarbinimo ir mokslo galimybių, LGBT bendruomenės socialinės atskirties, diskriminacijos dėl religijos ir įsitikinimų, Romų bendruomenės socialinės integracijos galimybių tyrimai, parengti dokumentinių filmų, radijo laidų ciklai. Siekiant informuoti kuo daugiau visuomenės grupių, plėtota socialinė reklama: gatvėse įrengti stendai, per televiziją transliuota reklama, išleisti ir platinti toleranciją skatinantys atvirukai, lankstinukai. Organizuoti Lygybės dienų renginiai (kovo 21 d. paminėta Tarptautinė rasinės diskriminacijos panaikinimo diena). Siekiant įtraukti žiniasklaidos atstovus į kovą su netolerancija, įsteigtas įvairovės apdovanojimas metų žurnalistui, rašančiam apie tolerancijos skatinimą.
Europos jaunimo kampanija „Visi skirtingi – visi lygūs“
298. 2006 metų birželį– 2007 metų rugsėjį Lietuvos valdžios institucijos aktyviai dalyvavo Europos jaunimo kampanijoje „Visi skirtingi – visi lygūs“. Kampaniją organizavo Europos Taryba kartu su Europos Komisija ir Europos jaunimo forumu. Siekta padrąsinti jaunus žmones dalyvauti kuriant taikias bendruomenes, pagrįstas įvairove ir socialine įtrauktimi, kuriose vyrautų pagarba, tolerancija ir savitarpio supratimas.
299. Sukurtas kampanijos interneto puslapis (www.visiskirtingivisilygus.lt), pagaminta 3 750 ženkliukų, 35 000 lipdukų, 100 plakatų, 100 marškinėlių, vėliava; radijo stotys „M-1“ ir „Lietus“ skelbė informacinius pranešimus apie „Jaunimo gatvės“ renginius įvairiose Lietuvos vietose ir žmogaus teisių mėnesiui skirtus nemokamus filmų seansus. Visoje Lietuvoje įgyvendintas projektas „Jaunimo gatvė“ – 10 jaunimo renginių skirtingose Lietuvos apskrityse. Siekiant skatinti teigiamą požiūrį į įvairovę sporte, organizuotas grafitų piešėjų konkursas „Visi skirtingi – visi lygūs sporte“.
300. Paskutinis kampanijos renginys – 2007 m. spalio 19 d. vykusi baigiamoji konferencija, po kurios jos dalyviai, apžvelgę kampanijos veiklą ir rezultatus Lietuvoje, pareiškė norį, kad kampanijos vertybės būtų toliau puoselėjamos. Rezoliucijoje konstatuota, kad žmogaus teisių ugdymas Lietuvoje nepakankamas ir nevisavertis, pateiktos rekomendacijos, kaip tobulinti žmogaus teisių ugdymą ir skatinti bendravimo kultūrą.
Savaitė prieš rasinę diskriminaciją
301. 2007 m. kovo 18– 26 d. Europoje minėta Savaitė prieš rasinę diskriminaciją. Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas kartu su partneriais organizavo jos renginius: apskritojo stalo diskusiją „Rasinės diskriminacijos kaina: lygių galimybių politikos efektyvumas Lietuvoje“ ir po to vykusią spaudos konferenciją, kurioje pristatytas Tautinių mažumų ir išeivijos departamento išleistas antrasis pranešimas apie Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos įgyvendinimą Lietuvos Respublikoje (lietuvių, anglų ir rusų kalbomis), taip pat kartu su Lietuvos žmogaus teisių centru parengta ir išleista knygelė anglų kalba „Human Rights. Minority Rights“. Be to, departamentas kartu su Žmogaus teisių stebėjimo institutu organizavo žymaus fotomenininko Andrew Mikšio fotografijų parodą apie Lietuvos romus ir menininko fotografijų albumo „Baxt“ pristatymą. Renginyje šoko Romų visuomenės centro šokėjos. Klube INTRO organizuoti kovai su rasine diskriminacija skirti renginiai jaunimui: filmų peržiūra ir populiarių muzikos grupių koncertas.
Informacijos apie Durbano konferencijos baigiamuosius dokumentus skleidimas
302. 2007 metais Užsienio reikalų ministerija išleido į lietuvių kalbą išverstus 2001 metų Pasaulio konferencijos prieš rasizmą, rasinę diskriminaciją, ksenofobiją ir susijusią netoleranciją baigiamuosius dokumentus – Durbano deklaraciją ir veiksmų programą. Leidinys išdalytas valstybės ir savivaldybių institucijoms, Lietuvos Respublikos diplomatinėms atstovybėms užsienyje, nevyriausybinėms organizacijoms, tolerancijos ugdymo centrams.
Tolerancijos skatinimas per visuomenės informavimo priemones
303. 2006 metais Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas 7 tūkst. litų parėmė laidų ciklą, skirtą visuomenės tolerancijai ugdyti. Ciklas transliuotas per radijo stotį „Znad Wilii“. 2006– 2007 metais parengti spaudai 4 straipsniai apie tautinių santykių darnumo politiką Lietuvoje. Straipsniai išspausdinti dienraštyje „Lietuvos žinios“, savaitraščiuose „Veidas“ ir „Ekstra“.
304. Siekiant atkreipti visuomenės dėmesį į pliuralizmo stoką Lietuvos žiniasklaidoje, 2007 metais surengti seminarai regioninės žiniasklaidos atstovams: „Žiniasklaidos pliuralizmo, pilietinės visuomenės ir tautinių mažumų įvaizdžio gerinimas Lietuvoje“ ir „Žiniasklaidos pliuralizmas ir lygių galimybių užtikrinimas Lietuvoje“. Seminare dalyvavo 20 regioninės žiniasklaidos atstovų iš Klaipėdos, Ukmergės, Širvintų, Mažeikių, Kretingos, Kupiškio ir kitų Lietuvos miestų.
305. 2007 m. gruodžio 12– 13 d. Klaipėdoje įvyko konferencija-seminaras „Tautinė tolerancija: dabartis ir ateities iššūkiai“. Konferencijoje dalyvavo Klaipėdos miesto savivaldybės, regioninės žiniasklaidos, nevyriausybinių organizacijų, policijos atstovai, studentai. Konferencijos dalyviai konstatavo, kad tautinės tolerancijos problema Lietuvoje egzistuoja, ypač didžiuosiuose šalies miestuose Vilniuje ir Klaipėdoje, kurie tautiniu ir rasiniu požiūriu įvairialypiai ir daugiakultūriai.
306. 2006 metais parengti kasmetinės nominacijos „Už tautinę toleranciją“ nuostatai. Nominacijos tikslas – apdovanoti asmenis už tautinės tolerancijos skatinimą ir propagavimą visuomenės informavimo priemonėse. 2007 metais pirmą kartą apdovanotas tolerantiškiausias žiniasklaidos atstovas.
Informacija apie prekybos žmonėmis padėtį Lietuvoje
308. Rasinės diskriminacijos panaikinimo komitetas baigiamųjų išvadų 24 punkte pareiškė susirūpinimą dėl to, kad Lietuva yra prekybos moterimis ir mergaitėmis tranzitinė valstybė, ir rekomendavo stiprinti kovą su prekybą žmonėmis, teikti pagalbą prekybos žmonėmis aukoms ir atlikti operatyvius ir nešališkus tyrimus siekiant nubausti nusikaltėlius. Atsakydami į šią komiteto rekomendaciją, teikiame informaciją apie prekybos žmonėmis padėtį Lietuvoje, taip pat priemones, kurių imamasi siekiant užkirsti kelią šiam reiškiniui ir su juo kovoti.
309. Lietuvos Respublikos teisės aktai iš esmės atitinka tarptautinių teisės aktų, t. y. Jungtinių Tautų, ES, Europos Tarybos ir kitų tarptautinių institucijų, nustatytus prekybos žmonėmis ir prostitucijos kontrolės bei prevencijos reikalavimus. Be to, siekdama stiprinti prekybos žmonėmis aukų socialinės paramos sistemą ir tarptautines pastangas kovoti su prekyba žmonėmis, 2008 metų vasarį Lietuvos Respublika pasirašė 2005 metų Europos Tarybos konvenciją dėl veiksmų prieš prekybą žmonėmis. Pažymėtina, kad kasmet Jungtinių Amerikos Valstijų valstybės departamentas pagal 2000 metų prievartos ir prekybos žmonėmis aukų apsaugos įstatymą pasauliniu mastu vertina užsienio valstybių vyriausybių kovos su prekyba žmonėmis pastangas. Beje, Lietuva, įgyvendinanti valstybines kovos su prekyba žmonėmis priemones, jau 5 metus iš eilės patenka į valstybių, kurios ypač stengiasi kovoti su prekyba žmonėmis, grupę.
310. Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse nustatytos prekybos žmonėmis (147 straipsnis) ir vaiko pirkimo arba pardavimo (157 straipsnis) nusikaltimų sudėtys ir griežtos sankcijos: už prekybą žmonėmis – iki 12 metų, už vaiko pirkimą arba pardavimą – iki 15 metų laisvės atėmimas. Nustatyta ir juridinių asmenų baudžiamoji atsakomybė už minėtus nusikaltimus. Tai labai svarbu, kai traukti baudžiamojon atsakomybėn tenka modelių, įdarbinimo ar turistinių agentūrų vadovus, kurie įtariami prisidėję prie prekybos žmonėmis. Pagal tarptautinių ir ES teisės aktų nuostatas, ginančias asmenis nuo vergovės, prekybos žmonėmis ir kitokio ekonominio išnaudojimo, 2005 metais Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas papildytas nauju straipsniu – nustatyta baudžiamoji atsakomybė už išnaudojimą priverstiniam darbui (1471 straipsnis).
311. 2005 metais Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatyta administracinė atsakomybė už atlygintinį naudojimąsi prostitucijos paslaugomis. Kodeksas papildytas nuostata, kad administracinėn atsakomybėn netraukiamas prostitucija vertęsis asmuo, kuris į prostituciją buvo įtrauktas būdamas materialiai, dėl tarnybos ar kitaip priklausomas arba įtrauktas į prostituciją panaudojant fizinę ar psichinę prievartą ar apgaulę, arba bet kokiu būdu įtrauktas į prostituciją būdamas nepilnametis ar (ir) nukentėjo nuo prekybos žmonėmis ir yra pripažintas nukentėjusiuoju baudžiamajame procese.
312. 2006 metais Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ papildytas 491 straipsniu „Leidimo laikinai gyventi išdavimas užsieniečiui, kuris bendradarbiauja su ikiteisminio tyrimo įstaiga arba teismu kovojant su prekyba žmonėmis ar su nusikaltimais, susijusiais su prekyba žmonėmis“, kuriame nustatyta, kad užsieniečiui, dėl kurio tarpininkauja ikiteisminio tyrimo įstaiga arba teismas, leidimas laikinai gyventi išduodamas 6 mėnesiams. Šis įstatymas taip pat papildytas nuostata, kad užsienietis neišsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos arba negrąžinamas į užsienio valstybę, jeigu jam suteiktas apsisprendimo laikotarpis, per kurį jis, kaip esanti ar buvusi su prekyba žmonėmis susijusių nusikaltimų auka, turi priimti sprendimą, ar bendradarbiauti su ikiteisminio tyrimo įstaiga ar su teismu (130 straipsnio 4 dalis).
313. Lietuvos Respublikos institucijų, nevalstybinių ir tarptautinių organizacijų, konsulinių įstaigų ir diplomatinių atstovybių duomenimis, žinomų prekybos žmonėmis aukų nuo 2002 metų (800– 1 000 aukų) iki 2007 metų (50– 70 aukų) kasmet mažėja (priedo 27 ir 28 lentelės).
314. Lietuvos Respublikos Vyriausybė prekybos žmonėmis problemai skiria daug dėmesio. Siekiant iš esmės pagerinti prekybos žmonėmis prevenciją, kontrolę ir paramą prekybos žmonėmis aukoms, parengta ir sėkmingai įgyvendinta kompleksinė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. 62 (Žin., 2002, Nr. 6-231) patvirtinta Prekybos žmonėmis ir prostitucijos kontrolės bei prevencijos 2002– 2004 metų programa. Tai pirmoji Baltijos regione specializuota programa, apėmusi švietimo, socialinių-ekonominių, medicininių, nacionalinio ir tarptautinio lygmens teisinių, mokslinių, informacinių, finansinių ir kitokių priemonių kompleksą.
315. Siekiant toliau dirbti darbus, pradėtus įgyvendinant Prekybos žmonėmis ir prostitucijos kontrolės bei prevencijos 2002– 2004 metų programą, nuo 2005 metų vykdoma Prekybos žmonėmis prevencijos bei kontrolės 2005– 2008 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 19 d. nutarimu Nr. 558 (Žin., 2005, Nr. 65-2333).
316. Pagal minėtą programą Lietuvoje sukurta teisėsaugos institucijų, kovojančių su prekyba žmonėmis, sistema: 2006 metais Lietuvos kriminalinės policijos biure įsteigtas specializuotas Prekybos žmonėmis tyrimo skyrius; generalinio prokuroro įsakymu paskirti 32 specializuoti generalinės, apygardų ir kai kurių apylinkių prokuratūrų prokurorai nusikalstamų veikų dėl prekybos žmonėmis tyrimui koordinuoti, organizuoti ir vadovauti. Stiprinant šią sistemą, 2007 metais 10 aukštesnės pakopos policijos komisariatų įsteigta 10 pareigybių kovos su prekyba žmonėmis funkcijai atlikti. Dėl to darbas prekybos žmonėmis prevencijos ir kontrolės klausimais tapo decentralizuotas ir geriau koordinuotas.
317. Stiprinami įvairių sričių specialistų gebėjimai dirbti su asmenimis, nukentėjusiais nuo prekybos žmonėmis. 2005 metais organizuoti kvalifikacijos tobulinimo kursai pagal parengtą mokymo programą „Darbo su prekybos žmonėmis aukomis ypatumai ir pagalbos būdai“. Šių kursų tikslas – supažindinti socialinius darbuotojus, socialinius pedagogus, policijos pareigūnus ir kitus socialinius partnerius su prekybos žmonėmis samprata, šio reiškinio raida ir paplitimu, pagalbos būdais. Atnaujinta ir pakartotinai išleista Tarptautinės migracijos organizacijos kartu su Vilniaus universitetu parengta metodinė medžiaga socialiniams darbuotojams „Prekyba moterimis: problemos, prevencija, pagalba aukoms“. 2006 metais organizuotas mokymas (seminarai) policijos pareigūnams „Prekybos žmonėmis tyrimo specifika“ ir valstybės sienos apsaugos pareigūnams „Prekyba žmonėmis ir prostitucijos prevencija ir kontrolė“. 2007 metais organizuotas mokymas Vilniaus pedagoginio universiteto Sveikatos ugdymo katedroje. Čia skaityti pranešimai apie darbo su prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukomis ypatumus.
318. Didinama pagalba prekybos žmonėmis aukoms. 2006 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymas. Pagal šį įstatymą prekybos žmonėmis aukos, baigusios psichologinės socialinės ir (ar) profesinės reabilitacijos programas, priskirtos papildomai darbo rinkoje remiamų asmenų grupei. Tuo pagrindu asmenys, pateikę pažymėjimus, patvirtinančius, kad baigtos minėtos programos, įtraukiami į remiamo įdarbinimo priemones, kurios remiamos Užimtumo fondo lėšomis. Įstatymo nuostatos įgyvendinamos bendradarbiaujant darbo biržoms, institucijoms ir nevyriausybinėms organizacijoms, teikiančioms socialinę pagalbą aukai.
319. Kasmet Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis remiami valstybės institucijų ir nevyriausybinių organizacijų projektai, skirti socialinei pagalbai prekybos žmonėmis aukoms, jų apsaugai ir grąžinimui į visuomenę. Antai 2005 metais Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis paremta 11 projektų, pagal kuriuos pagalba suteikta 287 potencialioms ir esamoms prekybos žmonėmis aukoms (visos aukos – moterys), 73 iš jų suteiktos apgyvendinimo, kitoms – konsultavimo ir informavimo paslaugos. Iš 287 projektus įgyvendinant dalyvavusių prekybos žmonėmis aukų 76 prekybos žmonėmis aukos įgijo bendrąjį ir (ar) profesinį išsilavinimą, 63 integravosi į darbo rinką, o 107 grįžo į visuomenę. Daugiausia projektus įgyvendinant dalyvavusių prekybos žmonėmis aukų yra palyginti jaunos merginos ir moterys – beveik 70 procentų visų dalyvavusiųjų jaunesnės nei 26 metų.
320. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis 2006 metais paremta 13 projektų, kuriuos įgyvendinant dalyvavo 402 potencialios arba esamos prekybos žmonėmis aukos, iš jų 3 vyrai ir 399 moterys (iš jų – 111 turi vaikų). 83 aukoms (iš jų – 35 turinčioms vaikų) suteiktos apgyvendinimo, 319 (iš jų – 76 turinčioms vaikų) – konsultavimo ir informavimo paslaugos. Iš 402 projektus įgyvendinant dalyvavusių prekybos žmonėmis aukų 90 įgijo bendrąjį ir (ar) profesinį išsilavinimą, 122 integravosi į darbo rinką, 149 grįžo į visuomenę, o 245 lankė persikvalifikavimo, kompiuterinio raštingumo kursus, toliau mokėsi, lankė įvairias paskaitas ir konsultacijas.
321. Įgyvendinant Prekybos žmonėmis prevencijos bei kontrolės 2005– 2008 metų programą, 2007 metais Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis paremta 13 projektų, kuriuos įgyvendinant dalyvavo 438 asmenys. Iš jų 137 priverstinės prostitucijos, esamos ar potencialios prekybos žmonėmis aukos grįžo į visuomenę, 79 aukos įsiliejo į darbo rinką,
322. 48 asmenys įgijo bendrąjį ir (arba) profesinį išsilavinimą, 174 aukoms suteikta kitokia socialinė parama. Šiems projektams įgyvendinti kasmet iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto skiriama po 400 000 litų.
323. Tobulinamas duomenų apie nukentėjusius nuo prekybos žmonėmis asmenis rinkimas. 2006 metais sukurta ir įdiegta depersonalizuota bendra duomenų apie prekybos žmonėmis aukas bazė, skirta socialinę pagalbą teikiančioms institucijoms. Ši duomenų bazė leidžia nevyriausybinėms organizacijoms keistis turima informacija apie prekybos žmonėmis aukas. Statistine ir analitine medžiaga, atnaujinama kas pusę metų, gali naudotis ir valstybės institucijos. Minėtoje duomenų bazėje kaupiami ne tik kiekybiniai duomenys apie prekybos žmonėmis aukų amžių, išsilavinimą, išvežimo valstybę ir panašiai, bet ir kokybiniai duomenys, nurodantys būdus, kuriais aukos verbuotos, taip pat pagalbą, kurią prekybos žmonėmis aukoms suteikė nevyriausybinės organizacijos, ir panašiai. Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2007 metų duomenimis, vienas asmuo, nukentėjęs nuo prekybos žmonėmis, buvo užsienio pilietis.
324. Aktyviai vykdoma prekybos žmonėmis prevencija. Kasmet organizuojamos informacinės kovos su prekyba žmonėmis kampanijos. 2006 metais sukurtas vaizdo klipas, rodytas per Lietuvos nacionalinę televiziją, taip pat garso klipas, transliuotas per labiausiai jaunimo klausomą radijo stotį. Specialios informacinės akcijos organizuojamos naktiniuose klubuose. Transporto stotelėse, specialiuose stenduose ir laikraščiuose skelbti plakatai su šūkiu „Atskirk gyvenimą nuo iliuzijos. Netapk preke“. Visoms Lietuvos mokykloms išdalyta informacinė medžiaga – 10 000 plakatų, tiek pat kalendorių, 4 000 tušinukų, 60 000 atvirukų, 40 000 lipdukų ir kitų priemonių, informuojančių apie prekybos žmonėmis keliamą grėsmę ir pagalbos, patekus į prekeivių rankas, šaltinius. Be to, apie 10 000 mokinių nemokamai parodytas vaidybinis filmas „Lilija amžinai“, sukurtas pagal tikrą parduotos merginos istoriją.
325. Lietuva aktyviai prisideda prie tarptautinio ir regioninio bendradarbiavimo kovojant su prekyba žmonėmis. Aktyviai dalyvaujama Baltijos jūros valstybių tarybos darbo grupės prieš prekybą žmonėmis, taip pat Europos policijos biuro (Europolo) darbo grupės prieš prekybą žmonėmis ir Baltijos jūros regiono valstybių kovos su organizuotu nusikalstamumu darbo grupės Operatyvinės ekspertų grupės kovai su prekyba žmonėmis veikloje. Iki 2006 metų birželio veikė Šiaurės ir Baltijos šalių aukšto politinio lygio specialios paskirties darbo grupė kovai su prekyba žmonėmis. Šios grupės veikloje taip pat aktyviai dalyvauta. Be to, Lietuvos policijos atstovo vadovaujama tarptautinė darbo grupė parengė Europos policijos biuro (CEPOL) Prekybos žmonėmis mokymo programą.
326. Vilniuje 2005 m. balandžio 26 d. surengtas tarptautinis seminaras „Prekybos žmonėmis prevencija Lietuvoje: problemos ir sprendimo būdai“. 2006 m. gruodžio 14– 15 d. Vilniuje organizuota tarptautinė mokslinė-praktinė konferencija „Tarptautinis bendradarbiavimas kovojant su prekyba žmonėmis“. 2007 m. spalio 25– 26 d. surengta Vilniaus konferencija „Prekybos žmonėmis prevencija: iššūkiai ir sprendimai“, kurią bendrai organizavo Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija ir Jungtinių Tautų Narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos biuras. Konferencijoje nagrinėti prekybos žmonėmis paklausos mažinimo klausimai, analizuotas verslo, žiniasklaidos ir švietimo vaidmuo užkertant kelią prekybai žmonėmis, pristatyta pirmoji nepriklausoma prekybos žmonėmis padėties Lietuvoje ataskaita.
Ketvirtojo ir penktojo periodinio pranešimo pagal Tarptautinę konvenciją dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo
priedas
1 lentelė. Lietuvos gyventojai 2007 m. sausio 1 d. duomenimis
|
|
Gyventojų |
Vyrų |
Moterų |
|||
| iš viso, tūkstančiais |
procentais |
iš viso, tūkstančiais |
procentais |
iš viso, tūkstančiais |
procentais |
|
| Iš viso |
3 384,9 |
100 |
1 577 |
46,59 |
1 807,9 |
53,41 |
| Mieste |
2 260,2 |
66,77 |
1 031,6 |
45,64 |
1 228,6 |
54,36 |
| Kaime |
1 124,7 |
33,23 |
545,4 |
48,49 |
579,3 |
51,51 |
Statistikos departamento duomenys.
2 lentelė. Gyventojai pagal tautybę
| Tautybė |
1979 metais |
1989 metais |
2001 metais |
|||
| iš viso |
procentais |
iš viso |
procentais |
iš viso |
procentais |
|
| Lietuviai |
2 712 233 |
80 |
2 924 251 |
79,6 |
2 907 293 |
83,5 |
| Rusai |
303 493 |
8,9 |
344 455 |
9,4 |
219 789 |
6,3 |
| Lenkai |
247 022 |
7,3 |
257 994 |
7 |
234 989 |
6,7 |
| Baltarusiai |
57 584 |
1,7 |
63 169 |
1,7 |
42 866 |
1,2 |
| Ukrainiečiai |
31 982 |
1 |
44 789 |
1,2 |
22 488 |
0,7 |
| Žydai |
14 697 |
0,4 |
12 392 |
0,3 |
4 007 |
0,1 |
| Latviai |
4 354 |
0,1 |
4 229 |
0,1 |
2 955 |
0,1 |
| Totoriai |
4 006 |
0,1 |
5 188 |
0,1 |
3 235 |
0,1 |
| Romai |
2 306 |
0,1 |
2 718 |
0,1 |
2 571 |
0,1 |
| Kitos |
13 813 |
0,4 |
15 617 |
0,5 |
10 858 |
0,3 |
| Iš viso |
3 391 490 |
100 |
3 674 802 |
100 |
3 483 972 |
100 |
Statistikos departamento duomenys.
3 lentelė. Gyventojai pagal pilietybę*
| Pilietybė |
Gyventojų skaičius |
Gyventojų procentas |
| Viena pilietybė |
3 469 553 |
99,6 |
| Lietuvos Respublikos pilietybė |
3 448 878 |
99 |
| Rusijos pilietybė |
13 376 |
0,4 |
| Kitų valstybių pilietybė |
7 299 |
0,2 |
| Dviguba pilietybė |
659 |
0 |
| Pilietybės neturi |
10 531 |
0,3 |
| Pilietybės nenurodė |
3 229 |
0,1 |
| Iš viso |
3 483 972 |
100 |
Statistikos departamento duomenys.
4 lentelė. Duomenys apie kitų valstybių piliečius ir asmenis be pilietybės, gyvenančius Lietuvos Respublikoje
| Pilietybė |
Leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje |
Leidimas laikinai gyventi Europos Bendrijoje |
Leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje |
Leidimas nuolat gyventi Europos Bendrijoje |
Iš viso |
| Afganistano |
20 |
|
1 |
|
21 |
| Airijos |
15 |
11 |
|
|
26 |
| Albanijos |
10 |
1 |
2 |
|
13 |
| Alžyro |
6 |
|
4 |
|
10 |
| Argentinos |
3 |
|
2 |
|
5 |
| Armėnijos |
92 |
|
168 |
|
260 |
| Australijos |
5 |
|
5 |
|
10 |
| Austrijos |
15 |
11 |
4 |
1 |
31 |
| Azerbaidžano |
53 |
1 |
63 |
|
117 |
| Baltarusijos |
1888 |
4 |
1929 |
|
3821 |
| Bangladešo |
1 |
|
|
|
1 |
| Belgijos |
25 |
23 |
2 |
2 |
52 |
| Belizo |
1 |
|
|
|
1 |
| Bolivijos |
1 |
|
1 |
|
2 |
| Bosnijos ir Hercegovinos |
2 |
|
|
|
2 |
| Brazilijos |
8 |
|
3 |
|
11 |
| Bulgarijos |
104 |
103 |
13 |
|
220 |
| Čekijos |
10 |
8 |
4 |
|
22 |
| Čilės |
|
|
1 |
|
1 |
| Danijos |
131 |
99 |
9 |
5 |
244 |
| Didžiosios Britanijos |
106 |
85 |
6 |
4 |
201 |
| Egipto |
19 |
|
3 |
|
22 |
| Ekvadoro |
1 |
|
|
|
1 |
| Eritrėjos |
|
|
3 |
|
3 |
| Estijos |
51 |
44 |
21 |
7 |
123 |
| Etiopijos |
3 |
|
|
|
3 |
| Filipinų |
3 |
|
2 |
|
5 |
| Ganos |
2 |
|
|
|
2 |
| Graikijos |
13 |
13 |
2 |
2 |
30 |
| Grenados |
1 |
|
|
|
1 |
| Gruzijos |
48 |
|
82 |
|
130 |
| Hondūro |
1 |
|
|
|
1 |
| Indijos |
63 |
|
6 |
|
69 |
| Irako |
3 |
|
|
|
3 |
| Irano |
7 |
|
2 |
|
9 |
| Islandijos |
12 |
12 |
1 |
1 |
26 |
| Ispanijos |
51 |
46 |
4 |
4 |
105 |
| Italijos |
93 |
89 |
10 |
6 |
198 |
| Izraelio |
194 |
|
133 |
|
327 |
| Jungtinių Arabų Emyratų |
|
|
1 |
|
1 |
| Japonijos |
11 |
|
6 |
|
17 |
| Jungtinių Amerikos Valstijų |
205 |
|
187 |
|
392 |
| Jordanijos |
8 |
|
2 |
|
10 |
| Jugoslavijos |
2 |
|
5 |
|
7 |
| Kambodžos |
1 |
|
|
|
1 |
| Kamerūno |
3 |
|
|
|
3 |
| Kanados |
28 |
1 |
8 |
|
37 |
| Kazachstano |
53 |
|
180 |
|
233 |
| Kenijos |
1 |
|
|
|
1 |
| Kinijos |
186 |
|
49 |
|
235 |
| Kirgizijos |
9 |
|
13 |
|
22 |
| Kolumbijos |
2 |
|
3 |
|
5 |
| Kongo |
1 |
|
|
|
1 |
| Kosta Rikos |
2 |
|
|
|
2 |
| Kroatijos |
2 |
|
1 |
|
3 |
| Kubos |
1 |
|
|
|
1 |
| Latvijos |
269 |
255 |
130 |
59 |
713 |
| Lenkijos |
273 |
226 |
206 |
148 |
853 |
| Libano |
100 |
|
27 |
|
127 |
| Liuksemburgo |
|
|
1 |
1 |
2 |
| Makedonijos |
7 |
|
2 |
|
9 |
| Malaizijos |
1 |
|
|
|
1 |
| Maltos |
2 |
1 |
|
|
3 |
| Mauritanijos |
|
|
1 |
|
1 |
| Meksikos |
8 |
|
3 |
|
11 |
| Moldovos |
126 |
1 |
55 |
|
182 |
| Mongolijos |
|
|
1 |
|
1 |
| Naujosios Zelandijos |
3 |
1 |
2 |
|
6 |
| Namibijos |
|
|
1 |
|
1 |
| Nepalo |
1 |
|
|
|
1 |
| Nyderlandų |
46 |
43 |
3 |
2 |
94 |
| Nigerijos |
15 |
|
6 |
|
21 |
| Norvegijos |
79 |
75 |
4 |
3 |
161 |
| Pakistano |
37 |
3 |
3 |
|
43 |
| Pietų Afrikos Respublikos |
|
|
3 |
|
3 |
| Peru |
6 |
|
2 |
|
8 |
| Pietų Korėjos |
18 |
1 |
4 |
|
23 |
| Portugalijos |
6 |
6 |
2 |
2 |
16 |
| Prancūzijos |
88 |
72 |
12 |
9 |
181 |
| Rumunijos |
10 |
10 |
1 |
|
21 |
| Rusijos |
1705 |
12 |
10244 |
1 |
11962 |
| Saudo Arabijos |
1 |
|
|
|
1 |
| Salvadoro |
1 |
|
|
|
1 |
| Senegalo |
1 |
|
|
|
1 |
| Serbijos |
6 |
|
|
|
6 |
| Serbijos ir Juodkalnijos |
10 |
1 |
1 |
|
12 |
| Sirijos |
7 |
|
4 |
|
11 |
| Slovakijos |
8 |
8 |
|
|
16 |
| Slovėnijos |
6 |
6 |
|
|
12 |
| Somalio |
1 |
|
2 |
|
3 |
| Suomijos |
63 |
54 |
6 |
5 |
128 |
| Surinamo |
|
|
1 |
|
1 |
| Šri Lankos |
9 |
|
4 |
|
13 |
| Švedijos |
74 |
69 |
9 |
7 |
159 |
| Šveicarijos |
11 |
10 |
1 |
1 |
23 |
| Tadžikistano |
3 |
|
3 |
|
6 |
| Tailando |
8 |
1 |
|
|
9 |
| Togo |
1 |
|
|
|
1 |
| Tuniso |
5 |
|
|
|
5 |
| Turkijos |
99 |
|
14 |
|
113 |
| Turkmėnistano |
5 |
|
3 |
|
8 |
| Ukrainos |
1093 |
8 |
1236 |
|
2337 |
| Urugvajaus |
|
|
1 |
|
1 |
| Uzbekistano |
26 |
|
42 |
|
68 |
| Venesuelos |
2 |
|
|
|
2 |
| Vengrijos |
2 |
2 |
2 |
|
6 |
| Vietnamo |
11 |
|
92 |
|
103 |
| Vokietijos |
349 |
307 |
62 |
41 |
759 |
| Be pilietybės |
100 |
29 |
4795 |
5 |
4929 |
| Iš viso |
8278 |
1752 |
19932 |
316 |
30278 |
Gyventojų registro duomenys.
5 lentelė. Prieglobsčio prašę ir jį gavę užsieniečiai
| Metai |
Prašymų suteikti prieglobstį |
Suteiktas pabėgėlio statusas |
Suteikta papildoma apsauga |
| 1997 |
242 |
6 |
0 |
| 1998 |
159 |
28 |
0 |
| 1999 |
143 |
11 |
0 |
| 2000 |
303 |
15 |
80 |
| 2001 |
425 |
3 |
266 |
| 2002 |
546 |
1 |
287 |
| 2003 |
644 |
3 |
485 |
| 2004 |
458 |
12 |
407 |
| 2005 |
410 |
15 |
328 |
| 2006 |
459 |
12 |
385 |
| 2007 |
480 |
9 |
393 |
| Iš viso |
4 269 |
115 |
2 631 |
Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos duomenys.
6 lentelė. Prieglobsčio prašę ir jį gavę užsieniečiai pagal lytį
| Metai |
Prašymų suteikti prieglobstį |
Suteiktas pabėgėlio statusas |
Suteikta papildoma apsauga |
|||
|
|
vyrų |
moterų |
vyrams |
moterims |
vyrams |
moterims |
| 2004 |
280 |
178 |
– |
– |
– |
– |
| 2005 |
251 |
159 |
12 |
3 |
– |
– |
| 2006 |
269 |
190 |
8 |
4 |
– |
– |
| 2007 |
297 |
183 |
6 |
3 |
224 |
169 |
Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos duomenys.
7 lentelė. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimai pabėgėlio statuso nesuteikimo bylose
| Metai |
Nagrinėta bylų |
Priimta sprendimų palikti galioti Migracijos departamento sprendimą |
Priimta sprendimų panaikinti Migracijos departamento sprendimą |
Priimta sprendimų nutraukti administracinę bylą ir palikti skundą nenagrinėtą |
| 2004 |
70 |
47 |
13 |
10 |
| 2005 |
29 |
20 |
5 |
2 |
| 2006 |
49 |
32 |
13 |
2 |
| 2007 |
78 |
58 |
8 |
9/3* |
8 lentelė. Pabėgėlių priėmimo centro gyventojų struktūra 2004– 2007 metais
| Metai |
Vyrų (procentais) |
Moterų (procentais) |
Vaikų (procentais) |
| 2004 |
49 |
18 |
33 |
| 2005 |
45,5 |
19 |
35,5 |
| 2006 |
30 |
26 |
44 |
| 2007 |
35 |
24 |
41 |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenys.
9 lentelė. Prieglobstį gavusių užsieniečių socialinei integracijai skirtos lėšos
| Metai |
Prieglobstį gavusių užsieniečių, dalyvavusių socialinės integracijos programoje |
Socialinės integracijos programai vykdyti skirtos Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos (tūkst. litų) |
| 1999 |
29 |
742 |
| 2000 |
51 |
529 |
| 2001 |
129 |
346 |
| 2002 |
186 |
914 |
| 2003 |
361 |
1 569 |
| 2004 |
404 |
1 464 |
| 2005 |
279 |
1 107 |
| 2006 |
269 |
1 014 |
| 2007 |
297 |
1 200 |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenys.
10 lentelė. Prieglobstį gavę užsieniečiai, kuriems suteikta valstybės parama integracijai,
pagal kilmės valstybę
| Kilmės valstybė |
Valstybės paramą integracijai gavusių užsieniečių |
||||||
| 2001 metais |
2002 metais |
2003 metais |
2004 metais |
2005 metais |
2006 metais |
2007 metais |
|
| Afganistanas |
33 |
16 |
15 |
13 |
18 |
21 |
14 |
| Rusijos Federacija |
67 |
150 |
339 |
385 |
250 |
244 |
268 |
| Iranas |
6 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
| Irakas |
0 |
1 |
0 |
0 |
1 |
1 |
2 |
| Somalis |
13 |
10 |
2 |
1 |
0 |
0 |
0 |
| Šri Lanka |
4 |
3 |
3 |
0 |
0 |
0 |
0 |
| Pakistanas |
4 |
4 |
0 |
0 |
0 |
1 |
2 |
| Kongas |
0 |
1 |
1 |
0 |
0 |
0 |
0 |
| Nigerija |
0 |
0 |
1 |
1 |
4 |
0 |
0 |
| Togas |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
1 |
1 |
| Be pilietybės |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
1 |
0 |
| Etiopija |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
3 |
| Eritrėja |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
3 |
| Kamerūnas |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
2 |
| Zimbabvė |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
1 |
| Sirija |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
1 |
| Kitos |
2 |
1 |
0 |
4 |
5 |
0 |
0 |
| Iš viso |
129 |
186 |
361 |
404 |
279 |
269 |
297 |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenys.
11 lentelė. Prieglobstį gavę užsieniečiai, kuriems suteikta valstybės parama integracijai,
pagal lytį
| Kilmės valstybė |
Valstybės paramą integracijai gavusių užsieniečių |
|||||
| 2006 metais |
2007 metais |
|||||
| vyrų |
moterų |
iš viso |
vyrų |
moterų |
iš viso |
|
| Afganistanas |
16 |
5 |
21 |
9 |
5 |
14 |
| Rusijos Federacija |
123 |
121 |
244 |
137 |
131 |
268 |
| Iranas |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
| Irakas |
1 |
0 |
1 |
2 |
0 |
2 |
| Somalis |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
| Šri Lanka |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
| Pakistanas |
1 |
0 |
1 |
2 |
0 |
2 |
| Kongas |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
| Nigerija |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
| Togas |
1 |
0 |
1 |
1 |
0 |
1 |
| Be pilietybės |
1 |
0 |
1 |
0 |
0 |
0 |
| Etiopija |
0 |
0 |
0 |
1 |
2 |
3 |
| Eritrėja |
0 |
0 |
0 |
2 |
1 |
3 |
| Kamerūnas |
0 |
0 |
0 |
2 |
0 |
2 |
| Zimbabvė |
0 |
0 |
0 |
1 |
0 |
1 |
| Sirija |
0 |
0 |
0 |
1 |
0 |
1 |
| Kitos |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
| Iš viso |
|
|
269 |
|
|
297 |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenys.
12 lentelė. Lietuvoje veikiančios tautinių mažumų religinės bendruomenės
| Religinė bendruomenė |
Skaičius |
|
| 2001 metais |
2007 metais |
|
| Stačiatikiai (daugiausia rusai) |
46 |
51 |
| Sentikiai (daugiausia rusai) |
27 |
58 |
| Musulmonai sunitai (daugiausia totoriai) |
5 |
7 |
| Judėjai (žydai) |
3 |
8 |
| Graikų apeigų katalikai (daugiausia ukrainiečiai) |
4 |
2 |
| Karaimai |
1 |
1 |
| Armėnų Apaštališkoji Bažnyčia (daugiausia armėnai) |
– |
2 |
| Rumunų ortodoksų bažnyčia (rumunai) |
– |
1 |
| Ukrainos autokefalinė stačiatikių bažnyčia (ukrainiečiai) |
– |
1 |
2001 metų Lietuvos gyventojų ir būstų surašymo ir 2007 metų Juridinių asmenų registro duomenys.
13 lentelė. Lietuvoje veikiančios tautinių mažumų religinės bendruomenės pagal tikinčiųjų skaičių
| Religinė bendruomenė |
Tikinčiųjų |
|
| iš viso |
visų gyventojų procentais |
|
| Stačiatikiai (rusai) |
141 821 |
4,07 |
| Sentikiai (rusai) |
27 073 |
0,78 |
| Musulmonai sunitai (totoriai) |
2 860 |
0,08 |
| Judėjai (žydai) |
1 272 |
0,04 |
| Graikų apeigų katalikai (ukrainiečiai) |
364 |
0,01 |
| Karaimai |
258 |
0,01 |
| Armėnų Apaštališkoji Bažnyčia (armėnai) |
30 |
<0,01 |
| Rumunų ortodoksų bažnyčia (rumunai) |
– |
– |
| Ukrainos autokefalinė stačiatikių bažnyčia (ukrainiečiai) |
– |
– |
2001 metų Lietuvos gyventojų ir būstų surašymo duomenys.
14 lentelė. Religinių bendruomenių finansavimas 2004– 2007 metais (tūkst. litų)
| Religinė organizacija |
Skirta lėšų |
|||
| 2004 metais |
2005 metais |
2006 metais |
2007 metais |
|
| Lietuvos Vyskupų Konferencija |
2 609,7 |
2 609,7 |
2 982,6 |
2 982,6 |
| Lietuvos stačiatikių arkivyskupija |
144 |
144 |
163,2 |
163,2 |
| Lietuvos sentikių Bažnyčios Aukščiausioji Taryba |
35,6 |
35,6 |
39,2 |
39,2 |
| Lietuvos evangelikų liuteronų Bažnyčios Konsistorija |
28,6 |
28,6 |
31,2 |
31,2 |
| Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčios Sinodo Kolegija |
12,7 |
11,6 |
12,3 |
11,1 |
| Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčios – Unitas Lithuaniae – Sinodas |
4 |
5,1 |
5,3 |
6,5 |
| Lietuvos musulmonų sunitų dvasinis centras – Muftiatas |
12,7 |
12,7 |
13,1 |
13,1 |
| Lietuvos žydų religinė bendrija |
9,1 |
9,1 |
9,4 |
8,4 |
| Kauno žydų religinė bendruomenė |
1,1 |
1,1 |
1 |
2 |
| Vilniaus miesto žydų religinė bendruomenė „Chassidie Chabad Lubavitch“ |
1 |
1 |
1 |
1 |
| Lietuvos graikų apeigų katalikų bažnyčia (centras ir vadovybė – Šv. Juozapato bazilijonų ordino Vilniaus vienuolynas) |
10,3 |
10,3 |
10,4 |
10,4 |
| Lietuvos karaimų religinė bendruomenė |
10,2 |
10,2 |
10,3 |
10,3 |
| Iš viso |
2 879 |
2 879 |
3 279 |
3 279 |
Tautinių mažumų ir išeivijos departamento duomenys.
15 lentelė. Periodiniai leidiniai, skirti tautinių mažumų atstovams
| Leidinio pavadinimas |
Kalba, kuria leidžiamas |
Periodiškumas |
Leidimo vieta |
| „Ekspress-nedelia“ |
rusų |
savaitraštis |
Vilnius |
| „Fan (Fakty i Novosti)“ |
rusų |
savaitraštis |
Visaginas |
| „Klaipėda“ |
rusų |
dienraštis |
Klaipėda |
| „Kurier Wilenski“ |
lenkų |
dienraštis, 5 kartus per savaitę |
Vilnius |
| „Lietuvos Jeruzalė“ |
lietuvių, rusų, anglų, jidiš |
mėnraštis |
Vilnius |
| „Lietuvos totoriai“ |
lietuvių, rusų |
mėnraštis |
Kaunas |
| „Litovskij kurjer“ |
rusų |
savaitraštis |
Vilnius |
| „Magazyn Wilenski“ |
lenkų |
žurnalas, kartą per mėnesį |
Vilnius |
| „Spotkania“ |
lenkų |
mėnraštis |
Vilnius |
| „Nasz Czas“ |
lenkų |
savaitraštis |
Vilnius |
| „Obzor“ |
rusų |
savaitraštis |
Vilnius |
| „Respublika“ |
rusų |
dienraštis |
Vilnius |
| „Sugardas“ |
rusų, lietuvių |
savaitraštis |
Visaginas |
| „Vilniaus krašto savaitraštis“ („Tygodnik Wilenszczyzny“) |
lietuvių, lenkų |
savaitraštis |
Vilnius |
| „V každij dom“ |
rusų |
savaitraštis |
Visaginas |
Tautinių mažumų ir išeivijos departamento duomenys.
16 lentelė. „Santaros“ laidos, skirtos tautinių mažumų atstovams
| Laida |
Laidos periodiškumas |
| Laida, skirta Lietuvoje gyvenančioms įvairioms tautinėms bendrijoms |
kiekvieną pirmadienį |
| Laida baltarusiams |
kiekvieną antradienį ir šeštadienį |
| Laida rusų kalba |
kiekvieną trečiadienį ir sekmadienį, pirmą ir trečią mėnesio ketvirtadienį ir penktadienį |
| Laida žydams |
antrą ir ketvirtą mėnesio ketvirtadienį |
| Laida ukrainiečiams |
antrą ir ketvirtą mėnesio penktadienį |
Tautinių mažumų ir išeivijos departamento duomenys.
17 lentelė. Lietuvos nacionalinės televizijos laidos, skirtos tautinių mažumų atstovams
| Laidos pavadinimas |
Tautinė mažuma, kuriai skirta laida |
Laidos periodiškumas |
Laidos trukmė |
| „Vilniaus albumas“ (Album Wilenski) |
lenkų |
kartą per savaitę |
15 min. |
| „Vilniaus sąsiuvinis“ (Vilenskij sšytak) |
baltarusių |
kartą per savaitę |
15 min. |
| „Menora“ |
žydų |
kartą per savaitę |
10 min. |
| „Rusų gatvė“ (Russkaja ulica) |
rusų |
kartą per savaitę |
15 min. |
| „Trembita“ |
ukrainiečių |
kartą per savaitę |
10 min. |
| „Labas“ |
visoms tautinėms mažumoms |
kartą per savaitę |
10 min. |
Tautinių mažumų ir išeivijos departamento duomenys.
18 lentelė. Tautinių mažumų asociacijų ir kultūros centrai 2007 metais
| Tautybė |
Organizacijų skaičius |
| Armėnai |
8 |
| Azerbaidžaniečiai |
1 |
| Baltarusiai |
23 |
| Bulgarai |
1 |
| Čečėnai |
1 |
| Estai |
1 |
| Graikai |
9 |
| Gruzinai |
1 |
| Karaimai |
1 |
| Korėjiečiai |
1 |
| Latviai |
8 |
| Lenkai |
56 |
| Libaniečiai |
1 |
| Prancūzai |
1 |
| Romai |
15 |
| Rumunai |
1 |
| Rusai |
68 |
| Tadžikai |
1 |
| Totoriai |
19 |
| Ukrainiečiai |
19 |
| Uzbekai |
3 |
| Vengrai |
1 |
| Vokiečiai |
31 |
| Žydai |
24 |
| Tautinių mažumų kultūros centrai |
5 |
| Iš viso |
300 |
Tautinių mažumų ir išeivijos departamento duomenys.
19 lentelė. Nedarbo lygis Lietuvoje 2004– 2007 metais
| Rodiklio pavadinimas |
2004 metais |
2005 metais |
2006 metais |
2007 metais |
| Bedarbių (tūkstančiais) |
184,4 |
132,9 |
89,3 |
69 |
| Nedarbo lygis (procentais): |
|
|
|
|
| iš viso |
11,4 |
8,3 |
5,6 |
4,3 |
| moterų |
11,8 |
8,3 |
5,4 |
4,3 |
| vyrų |
11 |
8,2 |
5,8 |
4,3 |
| jaunimo (15– 24 metų) |
22,5 |
15,7 |
9,8 |
8,2 |
Statistikos departamento duomenys.
20 lentelė. Gauti prašymai įdarbinti užsieniečius ir išduoti leidimai
|
|
2004 metais |
2005 metais |
2006 metais |
2007 metais |
| Gauta prašymų |
1 013 |
1 777 |
3 342 |
6 542 |
| Išduota leidimų: |
877 |
1 565 |
2 982 |
5 686 |
| vyrams |
758 |
1 490 |
2 927 |
5 594 |
| moterims |
119 |
75 |
55 |
92 |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenys.
21 lentelė. Laikinai Lietuvoje dirbančių užsieniečių pasiskirstymas pagal valstybes (procentais)
| Valstybė |
2004 metais |
2005 metais |
2006 metais |
2007 metais |
| Baltarusija |
22 |
29 |
37 |
38 |
| Ukraina |
32 |
31 |
32 |
36 |
| Rusija |
12 |
11 |
4 |
5 |
| Kitos NVS valstybės |
5 |
4 |
3 |
5 |
| Kitos valstybės |
8 |
6 |
5 |
5 |
| Turkija |
– |
– |
– |
7 |
| Rumunija |
– |
10 |
14 |
– |
| Bulgarija |
4 |
– |
– |
– |
| Kinija |
11 |
7 |
4 |
4 |
| Jungtinės Amerikos Valstijos |
6 |
2 |
1 |
– |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenys.
22 lentelė. Bendrojo lavinimo mokyklų ir jų mokinių skirstymas pagal mokomąsias kalbas 2004–2005 ir 2007–2008 mokslo metais
| Mokyklų tipai/mokomoji kalba |
2004–2005 mokslo metai |
2007–2008 mokslo metai |
||
| mokyklų |
mokinių |
mokyklų |
mokinių |
|
| Mokyklos lietuvių mokomąja kalba |
1 348 |
481 210 |
1 272 |
448 718 |
| Mokyklos rusų mokomąja kalba |
54 |
22 880 |
41 |
15 978 |
| Mokyklos lenkų mokomąja kalba |
64 |
13 231 |
62 |
11 338 |
| Mokyklos baltarusių mokomąja kalba |
1 |
138 |
1 |
134 |
| Mokyklos lietuvių ir rusų mokomosiomis kalbomis |
16 |
5 498 (iš jų 3 637 lietuviai, 1 861 rusas) |
19 |
2 698 (mokosi rusų kalba) |
| Mokyklos lietuvių ir lenkų mokomosiomis kalbomis |
13 |
3 243 (iš jų 2 397 lietuviai, 846 lenkai) |
16 |
1 035 (mokosi lenkų kalba) |
| Mokyklos rusų ir lenkų mokomosiomis kalbomis |
17 |
6 466 (iš jų 2 122 rusai, 4 344 lenkai) |
12 |
1 386 (mokosi rusų kalba), 3 019 (mokosi lenkų kalba) |
| Mokyklos lietuvių, rusų ir lenkų mokomosiomis kalbomis |
6 |
2 919 (iš jų 1 670 lietuvių, 163 rusai, 1 086 lenkai) |
6 |
222 (mokosi rusų kalba), 764 (mokosi lenkų kalba) |
| Mokyklos žydų mokomąja kalba |
1 |
240 |
1 |
266 |
| Mokyklos vokiečių mokomąja kalba |
1 |
500 |
1 |
540 |
| Mokyklos lietuvių, rusų ir baltarusių mokomosiomis kalbomis |
– |
– |
1 |
606 (iš jų 589 rusai, 6 baltarusiai, 11 lietuvių) |
Švietimo ir mokslo ministerijos duomenys.
23 lentelė. Pateikta kultūros ir švietimo projektų 2004– 2007 metais
|
|
2004 metais |
2005 metais |
2006 metais |
2007 metais |
| Projektų skaičius |
260 |
270 |
289 |
303 |
Tautinių mažumų ir išeivijos departamento duomenys.
24 lentelė. Lėšos, skirtos kultūros ir švietimo projektams finansuoti
2004– 2007 metais (litais)
| Gavėjas |
Lėšos |
|||
| 2004 metais |
2005 metais |
2006 metais |
2007 metais |
|
| Tautinių mažumų nevyriausybinės organizacijos |
207 840 |
267 300 |
326 580 |
347 980 |
| Sekmadieninės mokyklos |
55 100 |
48 400 |
56 430 |
59 500 |
Tautinių mažumų ir išeivijos departamento duomenys.
25 lentelė. Lėšos, skirtos tautinių bendrijų centrams 2004– 2007 metais (tūkst. litų)
| Gavėjas |
Lėšos |
|||
| 2004 metais |
2005 metais |
2006 metais |
2007 metais |
|
| Tautinių bendrijų namai |
250 |
252,7 |
265 |
295 |
| Kauno įvairių tautų kultūrų centras |
116,85 |
170,9 |
1 930 |
137 |
| Romų visuomenės centras |
210 |
212 |
218 |
235 |
| Visagino valstybinės kalbos centras |
2 000 |
200 |
200 |
200 |
| Lietuvos tautinių mažumų folkloro ir etnografijos centras |
– |
– |
17,17 |
85 |
| Visagino tautinių kultūrų centras |
– |
– |
31 |
32 |
Tautinių mažumų ir išeivijos departamento duomenys.
26 lentelė. Lygių galimybių kontrolieriaus sprendimai dėl susijusių su etnine
diskriminacija skundų
| Sprendimai |
2005 metais |
2006 metais |
2007 metais |
| Perduoti tyrimo medžiagą ikiteisminio tyrimo įstaigai ar prokurorui, jeigu nustatoma nusikalstamos veikos požymių |
– |
– |
– |
| Kreiptis į atitinkamą asmenį ar instituciją ir siūlyti nutraukti lygias teises pažeidžiančius veiksmus ar panaikinti su tuo susijusį aktą |
2 |
7 |
1 |
| Nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas ir skirti administracines nuobaudas |
– |
– |
– |
| Atmesti skundą, jeigu nepasitvirtins jame nurodyti pažeidimai |
6 |
2 |
4 |
| Nutraukti tyrimą, jeigu pareiškėjas skundą atsiima arba trūksta objektyvių duomenų apie padarytą pažeidimą, arba pareiškėjas ir pažeidėjas susitaiko, arba lygias teises pažeidžiančios veikos nutraukiamos, arba lygias teises pažeidžiantis teisės aktas panaikinamas |
6 |
6 |
10 |
| Įspėti dėl padaryto pažeidimo |
1 |
– |
– |
| Laikinai sustabdyti tyrimą, jeigu asmuo, kurio skundas ar apskundžiami veiksmai tiriami, serga arba išvykęs |
– |
– |
– |
| Laikinai, kol bus priimtas galutinis sprendimas, uždrausti skleisti reklamą, jeigu yra pakankamai duomenų, kad paskleista ar numatoma paskleisti reklama gali būti pripažinta kurstančia tautinę, rasinę, religinę, lyčių, lytinės orientacijos, negalios, įsitikinimų, amžiaus neapykantą ir padarytų visuomenės interesams esminės žalos, žemintų žmogaus garbę ir orumą ir pažeistų visuomenės moralės principus |
– |
– |
– |
| Įpareigoti reklamos veiklos subjektus nutraukti neleidžiamą reklamą ir nustatyti šio įpareigojimo įvykdymo terminus ir sąlygas |
– |
– |
– |
| Atsisakyti nagrinėti skundą, nes skunde nurodytų aplinkybių tyrimas nepriskirtas Lygių galimybių kontrolieriaus kompetencijai |
3 |
5 |
5 |
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos duomenys.
Pastaba. Dėl 3 skundų sprendimai dar nepriimti.
27 lentelė. Statistiniai duomenys apie nusikaltimų, užregistruotų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 147 straipsnį „Prekyba žmonėmis“, tyrimą
| Metai |
Pradėti ikiteisminiai tyrimai |
Į teismą perduotos bylos |
Teisme išnagrinėtos bylos |
Įtariamieji |
Nukentėjusieji |
Nuteistieji |
| 2004 |
22 |
13 |
4 |
25 |
23 |
14 |
| 2005 |
32 |
18 |
7 |
21 |
25 |
15 |
| 2006 |
26 |
21 |
7 |
19 |
27 |
10 |
| 2007 |
15 |
4 |
3 |
6 |
9 |
1 |
Vidaus reikalų ministerijos duomenys.
28 lentelė. Statistiniai duomenys apie nusikaltimų, susijusių su prostitucija, tyrimą
| Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsniai |
Pradėti ikiteisminiai tyrimai |
Į teismą perduotos bylos |
||||
| 2005 metais |
2006 metais |
2007 metais |
2005 metais |
2006 metais |
2007 metais |
|
| 307 straipsnis „Pelnymasis iš kito asmens prostitucijos“ |
24 |
33 |
30 |
18 |
29 |
26 |
| 308 straipsnis „Įtraukimas į prostituciją“ |
6 |
17 |
14 |
5 |
14 |
16 |
Vidaus reikalų ministerijos duomenys.