Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Ukrainos Vyriausybės

 

SUSITARIMAS

dėl prekybinės jūrų laivininkystės

 

Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Ukrainos Vyriausybė, toliau vadinamos „Susitariančiomis Šalimis“,

norėdamos tarp abiejų šalių stiprinti ir plėtoti prekybinę jūrų laivininkystę,

pagal laivybos laisvės principą skatinti prekybinę jūrų laivininkystę,

susitarė:

 

1 straipsnis

 

Šiame Susitarime:

1. Sąvoka „Susitariančios Šalies laivas“ reiškia bet kurį prekybos laivą, įrašytą į šios Susitariančios Šalies laivų rejestrą arba į kitą panašų oficialų Susitariančios Šalies sąrašą ir plaukiojantį su šios Susitariančios Šalies vėliava pagal jos teisinius aktus. Ši sąvoka netaikoma kariniams, žvejybiniams, hidrografiniams ir mokslinio tyrimo laivams.

2. Sąvoka „Įgulos narys“ – kapitoną ir visus kitus asmenis laive, kelionės metu vykdančius užduotis, susijusias su laivo eksploatavimu arba aptarnavimu jame, ir kurių pavardės įrašytos laivo įgulos sąraše (rolėje).

3. Susitariančių Šalių kompetentingos žinybos yra:

- Lietuvos Respublikoje – Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija;

- Ukrainoje – Ukrainos transporto ministerija.

 

2 straipsnis

 

1. Susitariančios Šalys pagal lygybės ir abipusės naudos principą visokeriopai skatins dvišalį prekybinės laivininkystės plėtojimą.

2. Organizuojant dvišalius užsienio prekybos krovinių vežimus, Susitariančios Šalys skatins glaudų bendradarbiavimą tarp jų frachto, laivybos ir susijusių su laivyba įmonių bei organizacijų.

 

3 straipsnis

 

1. Susitariančios Šalys sutiko:

a) remti Susitariančių Šalių laivybą, vežant krovinius jūra tarp šių šalių uostų;

b) bendradarbiauti šalinant kliūtis, trukdančias vežimus tarp jų šalių uostų;

c) netrukdyti vienos Susitariančios Šalies laivams vykdyti vežimus tarp kitos Susitariančios Šalies uostų ir trečiųjų šalių uostų.

2. Šio straipsnio nuostatos neliečia trečiųjų šalių laivų teisių vykdyti vežimus tarp Susitariančių Šalių uostų.

 

4 straipsnis

 

Susitariančios Šalys pagal galiojančius jų teritorijoje įstatymus teiks būtiną pagalbą vienos Susitariančios Šalies laivybos arba su laivyba susijusioms įmonėms ir komercinėms organizacijoms, organizuojant linijas iš kitos Susitariančios Šalies uostų, taip pat steigiant kitos Susitariančios Šalies teritorijoje savo atstovybes, kurių veiklos sąlygos turi būti apibrėžtos atskirais susitarimais.

 

5 straipsnis

 

1. Viena iš Susitariančių Šalių teiks visokeriopą paramą kitos Susitariančios Šalies laivams įplaukti į uostus, gauti stovėjimo vietą prieplaukoje, panaudoti uostus kraunant ir iškraunant krovinius, įlaipinant ir išlaipinant keleivius, apmokėti laivų ir kitas uostų rinkliavas bei naudotis paslaugomis, skirtomis jūrų laivininkystei.

Nurodytas režimas nebus taikomas uostams, uždariems užsienio laivams.

2. Susitariančios Šalys suteiks tas pačias sąlygas, kaip nurodyta šio straipsnio l punkte, laivams, plaukiojantiems su trečiųjų šalių vėliava, ir kuriuos eksploatuoja kitos Susitariančios Šalies jūrų laivybos įmonės, jei tai neprieštarauja jos tarptautiniams susitarimams ar atitinkamiems teisės aktams.

 

6 straipsnis

 

Susitariančios Šalys pagal savo įstatymus ir uostų taisykles taikys visas būtinas priemones, kad palengvintų ir pagreitintų jūrų vežimus, sutrumpintų laivų stovėjimą be būtino reikalo ir maksimaliai pagreitintų, supaprastintų muitinės bei kitų formalumų atlikimą uostuose.

 

7 straipsnis

 

1. Vienos iš Susitariančių Šalių išduoti arba pripažinti ir esantys laive dokumentai bus pripažinti ir kitos Susitariančios Šalies.

2. Vienos Susitariančios Šalies laivai, turintys tarptautinės konvencijos dėl laivų krovininės vaterlinijos, pasirašytos 1966 m., reikalavimus atitinkančius dokumentus apie laivo talpą, nematuojami kitos Susitariančios Šalies uoste. Nustatant uosto rinkliavas remiamasi šiais dokumentais.

 

8 straipsnis

 

Viena Susitarianti Šalis pripažįsta kitos Susitariančios Šalies kompetentingų žinybų išduotus jūrininkų asmens dokumentus ir suteikia jų savininkams 9 straipsnyje išvardytas teises.

Jūreivio asmens dokumentai yra:

- Lietuvos Respublikoje – jūrininko knygelė,

- Ukrainoje – jūrininko asmens liudijimas arba jūrininko pasas.

 

9 straipsnis

 

Vieno iš 8 straipsnyje minėtų jūreivio asmens dokumentų savininkams leidžiama:

a) Susitariančios Šalies laivo įgulos nariui, turinčiam vieną iš nurodytų dokumentų, laivo stovėjimo metu kitos Susitariančios Šalies uoste be vizos išlipti į krantą ir laikinai būti uostamiestyje sutinkamai su čia galiojančiomis taisyklėmis;

b) turint vizas, visokiu transportu įvažiuoti į kitos Susitariančios Šalies teritoriją arba vykti per jos teritoriją tranzitu, kai minėtas asmuo vyksta į savo laivą arba pervažiuoja į kitą laivą, grįžta į tėvynę arba vyksta kitu tikslu, jei tai neprieštarauja kitos Susitariančios Šalies įstatymams.

 

10 straipsnis

 

8 ir 9 straipsnio nuostatos taikomos bet kuriam asmeniui, nebūtinai Lietuvos Respublikos ar Ukrainos piliečiui, bet turinčiam Susitariančių Šalių kompetentingų žinybų išduotą asmens dokumentą.

 

11 straipsnis

 

1. Laikantis 8-10 straipsnių nuostatų, Susitariančių Šalių teritorijose galioja taisyklės dėl užsieniečių įvažiavimo, buvimo ir išvažiavimo.

2. Susitariančios Šalys pasilieka teisę neduoti leidimo įvažiuoti ir būti jų teritorijose nepageidautiniems asmenims.

 

12 straipsnis

 

Susitariančių Šalių teritorijose įkurtos laivybos kompanijos nebus apmokestinamos jokiais kitos Susitariančios Šalies mokesčiais už pelną, gaunamą už krovinių vežimus iš vienos Susitariančios Šalies uostų į kitos Susitariančios Šalies uostus, taip pat į trečiųjų šalių uostus.

Šio straipsnio galiojimas gali būti nutrauktas nuo to momento, kai įsigalios tarpvyriausybinis Lietuvos-Ukrainos susitarimas dėl dvigubo apmokestinimo panaikinimo.

 

13 straipsnis

 

Vienos Susitariančios Šalies teisminės institucijos nepriims ieškinių, susijusių su darbo sutarčių vykdymu kitos Susitariančios Šalies laivuose.

 

14 straipsnis

 

1. Jei vienos Susitariančios Šalies laivo įgulos narys padarys teisės pažeidimą laive, esančiame kitos Susitariančios Šalies teritoriniuose ar vidaus vandenyse, tai tos kitos Susitariančios Šalies institucijos jo nepersekios pagal įstatymą be kitos Susitariančios Šalies, kuriai priklauso laivas, kompetentingų diplomatinių ar konsulinių pareigūnų sutikimo, išskyrus atvejus, kai minėtų institucijų nuomone:

a) teisės pažeidimo padariniai gali paplisti po valstybės teritoriją, kurioje yra laivas,

b) įvykdytas toks teisės pažeidimas, kuris pažeidžia šios valstybės viešąją tvarką ar kelia grėsmę jos saugumui,

c) teisės pažeidimas įvykdytas prieš bet kurį asmenį, ne šio laivo įgulos narį,

d) būtinas persekiojimas, kovojant su ginklų, narkotikų arba psichotropinių medžiagų neteisėtu vežimu.

2. Remiantis šio straipsnio 1 punkto nuostatomis, valstybė, kurios vidaus vandenyse yra laivas, iki to laiko, kol bus vykdomos priemonės pagal laivo kapitono prašymą, praneša šalies, kuriai priklauso laivas, diplomatiniams ar konsuliniams pareigūnams, padeda užmegzti ryšį tarp minėtų pareigūnų ir laivo įgulos. Ypač skubiais atvejais šis pranešimas gali būti padarytas tuo laiku, kai vykdomos anksčiau minėtos priemonės.

3. Nepaisant šio straipsnio 1 punkto nuostatų, Susitariančių Šalių valdžios institucijos sutinkamai su savo šalies įstatymais turi kontrolės ir tyrimo teisę.

 

15 straipsnis

 

1. Jei vienos Susitariančios Šalies laivą prie kitos Susitariančios Šalies krantų ištinka katastrofa ar avarija, tai kita Susitarianti Šalis ištiktam nelaimės laivui, įgulai, keleiviams ir kroviniui suteikia tokią pat pirmenybę ir lengvatas, kaip ir savo laivui, jo įgulai, keleiviams ir kroviniui tokiomis pat aplinkybėmis.

2. Daiktai, išgelbėti iš laivo, minėto šio straipsnio l punkte, neapmokestinami jokiais muito mokesčiais, jei tie daiktai nebus perduoti naudojimui ar vartojimui kitos Susitariančios Šalies teritorijoje.

 

16 straipsnis

 

1. Susitariančios Šalys palaikys ir plės efektyvų bendradarbiavimą tarp kompetentingų žinybų, taip pat skatins jų atitinkamų įmonių ir organizacijų tarpusavio santykius, siekdamos:

efektyviai panaudoti prekybinį jūrų laivyną ir uostus, plečiant ekonominius, mokslo ir technikos ryšius, keistis patirtimi,

keistis nuomonėmis dėl veiklos tarptautinėse organizacijose, kurios nagrinėja prekybinės jūrų laivininkystės problemas, ir dalyvauti tarptautinėse sutartyse dėl jūrų transporto.

2. Norint pasiekti šio straipsnio 1 punkte nurodytus tikslus ir kontroliuoti šio Susitarimo vykdymą, sudaroma Bendra komisija, į kurią įeina atstovai iš abiejų Susitariančių Šalių kompetentingų žinybų.

Bendra komisija:

derybose sprendžia ginčus dėl šio Susitarimo aiškinimo ir taikymo. Jei Bendra komisija nesusitaria derybų metu, ginčai bus sprendžiami diplomatiniais kanalais,

svarsto abi puses dominančius klausimus, kylančius taikant šį Susitarimą, tarp jų abipusės prekybinės jūrų laivininkystės bei tarptautinės prekybinės jūrų laivininkystės klausimus.

Bendra komisija gali sudaryti darbo grupes, kurios spręs atskirus klausimus ir parengs atitinkamas rekomendacijas, teiktinas svarstyti Bendrai komisijai.

3. Bendra komisija susirenka vienos iš Susitariančių Šalių prašymu ne vėliau kaip 3(trys) mėnesiai po pareiškimo gavimo. Susitariančių Šalių kompetentingos žinybos tarpusavy derina ir rengia kiekvieno Bendros komisijos posėdžio dienotvarkę.

 

17 straipsnis

 

Šis Susitarimas neliečia Susitariančių Šalių teisių ir įsipareigojimų, numatytų kitose jų pasirašytose tarptautinėse sutartyse.

 

18 straipsnis

 

1. Šis Susitarimas įsigalioja 30 (trisdešimtą) dieną nuo tos dienos, kai Susitariančios Šalys raštiškai praneša viena kitai apie tai, kad įvykdyti visi jų vidaus teisės reikalavimai, būtini Susitarimo įsigaliojimui.

2. Šis Susitarimas galioja 5 (penkerius) metus. Jei nė viena iš Susitariančių Šalių ne vėliau kaip prieš 6 (šešis) mėnesius iki baigsis 5 (penkerių) metų terminas neatsisakys šio Susitarimo, tai jo galiojimas bus pratęstas neribotam laikui ir galios tol, kol viena iš Susitariančių Šalių, ne vėliau kaip prieš 6 (šešis) mėnesius perspėjusi kitą Susitariančią Šalį, jį nutrauks.

 

Sudaryta Kijeve 1996 m. balandžio 4 d. dviem egzemplioriais, kiekvienas lietuvių, ukrainiečių ir rusų kalbomis, visiems tekstams turint vienodą teisinę galią. Kilus nesutarimams skirtingai aiškinant šio Susitarimo tekstą, bus remiamasi tekstu rusų kalba.

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

VYRIAUSYBĖS VARDU

UKRAINOS

VYRIAUSYBĖS VARDU

______________