LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJA |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS MINISTERIJA |
1993 m. vasario 17 d. Nr. S-72 |
1993 m. vasario 17 d. Nr. 07-327 |
R A Š T A S
DĖL UŽDELSTŲ IŠMOKŲ, SUSIJUSIŲ SU DARBO SANTYKIAIS, DYDŽIO NUSTATYMO
Gaunama nemažai paklausimų dėl darbuotojui priklausančių išmokų, susijusių su darbo santykiais, dydžio nustatymo, kai jos išmokamos pavėluotai ir dėl to nuvertėja. Teisingumo ministerija kartu su Socialinės apsaugos ministerija, suderinus su Finansų ministerija, vadovaudamosi Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. lapkričio 28 d. nutarimo Nr. 1-2050 „Dėl Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo įsigaliojimo“ 8 straipsniu, išaiškina.
1. Tais atvejais, kai šių išmokų dydis apskaičiuojamas pagal darbuotojo vidutinį darbo užmokestį ir jos mokamos pavėluotai daugiau kaip 30 kalendorinių dienų dėl darbdavio kaltės, jas privalu padidinti tiek kartų, kiek per laiką nuo darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo laikotarpio paskutinio mėnesio iki mėnesio, einančio prieš šios išmokos faktiško mokėjimo mėnesį, padidėjo įmonės darbuotojų vidutinis mėnesinis darbo užmokestis.
Pav.: darbuotojas 1992 m. rugsėjo mėn. 28 d. atleistas iš darbo darbdavio iniciatyva (nesant darbuotojo kaltės). Tačiau, pažeidžiant Darbo sutarties įstatymą, jam nebuvo laiku išmokėta išeitinė pašalpa. Teismas 1992 m. lapkričio mėn. savo sprendimu įpareigojo darbdavį išmokėti šiam darbuotojui išeitinę pašalpą ir ji faktiškai jam išmokėta 1993 m. sausio 5 d.
Vadovaujantis vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarka, nustatyta, jog darbuotojo 1992 m. birželio-rugpjūčio mėn. laikotarpio (t. y. trijų kalendorinių mėnesių, einančių prieš rugsėjo mėnesį) vidutinis mėnesinis uždarbis sudarė 4500 rb. Įmonės darbuotojų vidutinis darbo užmokestis 1992 m. rugpjūčio mėn. (t. y. darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo laikotarpio paskutinio mėnesio) sudarė 5100 rb, o 1992 m. gruodžio mėn. (t. y. mėnesio, einančio prieš šios išmokos faktiško mokėjimo mėnesį) – 7250 tl., t. y. padidėjo 1,42 karto (7250:5100). Šiuo dydžiu turi būti padidintas minėto darbuotojo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (4500x1,42=6390) ir išmokėtina išeitinė pašalpa apskaičiuota ne pagal 4500 tl., o pagal 6390 tl.
Jeigu per išmokų mokėjimo suvėluotą laiką įmonės vidutinis darbo užmokestis sumažėjo, šių išmokų dydis paskaičiuojamas pagal darbuotojo buvusį vidutinį darbo užmokestį.
2. Kai šių išmokų dydis priklauso nuo konkretaus fiksuoto dydžio – Vyriausybės nustatyto minimalaus darbo užmokesčio ar darbuotojui nustatyto tarifinio atlygio arba mėnesinės algos (apmokėjimas esant nukrypimams nuo normalių darbo sąlygų, už viršvalandinį ir naktinį darbą, už darbą poilsio ir švenčių dienomis, už prastovos ne dėl darbuotojo kaltės laiką ir kita) ir šios išmokos dėl darbdavio kaltės mokamos pavėlavus daugiau kaip 30 kalendorinių dienų, jas privalu perskaičiuoti pagal išmokų faktiško išmokėjimo dieną galiojančius minėtus fiksuotus dydžius.
Tuo atveju, kai darbuotojas dirba toje įmonėje, tačiau kitą darbą arba yra nutraukęs darbo santykius su šia įmone, išmokas, kurių dydis priklauso nuo darbuotojui nustatyto tarifinio atlygio (mėnesinės algos) privalu paskaičiuoti pagal jų išmokėjimo dieną to darbuotojo buvusiame darbe (jo nesant giminingame, panašiame pagal darbo profilį ir sudėtingumą darbe) galiojančius tarifinius atlygius (mėnesines algas), o jei taip negalima padaryti, atsižvelgiant į įmonės vidutinio darbo užmokesčio pasikeitimus (pagal šio išaiškinimo 1 punkte nustatytą tvarką). Jeigu per šių išmokų mokėjimo uždelstą laiką įmonės vidutinis darbo užmokestis sumažėjo, šių išmokų dydis paskaičiuojamas pagal darbuotojo buvusį tarifinį atlygį (mėnesinė alga).