LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL ŽEMĖS, MAISTO ŪKIO IR KAIMO PLĖTROS MOKSLINIŲ TYRIMŲ IR EKSPERIMENTINĖS PLĖTROS 2007-2013 METŲ PROGRAMOS PATVIRTINIMO
2007 m. liepos 10 d. Nr. 3D-328
Vilnius
Siekdama įgyvendinti nuoseklią, su žemės, maisto ūkio ir kaimo plėtros politika suderintą žemės, maisto ūkio ir kaimo plėtros mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros sistemą,
tvirtinu Žemės, maisto ūkio ir kaimo plėtros mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros 2007–2013 metų programą (pridedama).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro
2007 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 3D-328
ŽEMĖS, MAISTO ŪKIO IR KAIMO PLĖTROS MOKSLINIŲ TYRIMŲ IR EKSPERIMENTINĖS PLĖTROS 2007–2013 METŲ PROGRAMA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Žemės, maisto ūkio ir kaimo plėtros mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (toliau – MTEP) 2007–2013 metų programa (toliau – programa) parengta vadovaujantis Valstybės ilgalaike raidos strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. IX-1187 (Žin., 2002, Nr. 113-5029), Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtros iki 2015 metų ilgalaike strategija, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 12 d. nutarimu Nr. 853 (Žin., 2002, Nr. 60-2424), Ilgalaike mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 1646 (Žin., 2003, Nr. 121-5489), Nacionaline Lisabonos strategijos įgyvendinimo programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. lapkričio 22 d. nutarimu Nr. 1270 (Žin., 2005, Nr. 139-5019).
II. ŽEMĖS, MAISTO ŪKIO IR KAIMO PLĖTROS BŪKLĖS (SITUACIJOS) APIBŪDINIMAS
3. Narystė Europos Sąjungoje (toliau – ES) davė reikšmingą postūmį Lietuvos žemės ir maisto ūkio ekonominiam augimui. Gerėja žemės ūkio makroekonominiai rodikliai – auga bendroji žemės ūkio produkcija, didėja prekybos žemės ūkio ir maisto produktais mastai. 2005 m. žemės ūkyje ir jį aptarnaujančiose veiklose kartu su maisto produktų ir gėrimų pramone sukurta bendroji pridėtinė vertė sudarė 9,0 proc. BVP, Žemės ūkio ir maisto produktų dalis sudarė 12,8 proc. viso eksporto, užsienio prekybos balansas buvo teigiamas ir siekė daugiau kaip 0,5 mlrd. Lt.
4. Lietuvos žemės ūkyje kol kas žemas darbo našumas, kuris 2005 m. buvo 4,8 karto žemesnis nei ES–15 šalių vidurkis. Tačiau šalyje yra ūkių, naudojančių naujausias technologijas ir pasiekiančių palyginti aukštą darbo našumą, prilygstantį ES–15 šalių vidurkiui.
5. Lietuvos gamtinės sąlygos, infrastruktūra, intelektinis potencialas ir sukaupta patirtis leidžia plėtoti augalininkystę, gyvulininkystę ir gyvulių veislininkystę, sodininkystę ir daržininkystę, žuvininkystę, auginti techninius, bioenergetinius augalus, plėtoti ekologinį ūkininkavimą. Rinkos sąlygomis ūkininkavimo sėkmės garantas – gebėjimas diegti naujausias technologijas, plėtoti inovacinę veiklą konkurencingiems procesams ir produktams kurti.
6. Šalies maisto perdirbimo pramonė yra pakankamai inovatyvi, turi gerą infrastruktūrą, diegia pažangias technologijas. Siekiant garantuoti maisto produktų saugą bei kokybę svarbu pramonės įmones aprūpinti kokybiška žaliava, kuri labai priklauso nuo technologijų taikymo pirminėje grandyje – ūkininkų ūkiuose ir žemės ūkio įmonėse. Lietuvos maisto ūkio pridėtinė vertė turėtų būti didinama skatinant naujų produktų kūrimą, energijos suvartojimo intensyvumo mažinimą, darbuotojų gebėjimą kelti kvalifikaciją.
7. Pastaraisiais metais kaimo vietovėse vyksta svarbūs struktūriniai pokyčiai: mažėja žemės ūkyje dirbančių kaimo gyventojų skaičius, vis didesnis dėmesys kreipiamas kaimo ekonominei veiklai diversifikuoti, pirmiausiai – paslaugų bei alternatyvių verslų plėtrai. Tik inovacijomis pagrįsti struktūriniai pokyčiai gali duoti teigiamų rezultatų.
III. ŽEMĖS, MAISTO ŪKIO IR KAIMO PLĖTROS MOKSLINIŲ TYRIMŲ IR EKSPERIMENTINĖS PLĖTROS BŪKLĖ
8. Lietuva turi plačią žemės, maisto ūkio ir kaimo plėtros mokslinių tyrimų1 ir aukštojo mokslo institucijų sistemą. Moksliniai tyrimai atliekami 3 aukštosiose mokyklose: Lietuvos žemės ūkio universitete (toliau – LŽŪU) ir Lietuvos veterinarijos akademijoje (toliau – LVA), Kauno technologijos universiteto (toliau – KTU) Cheminės technologijos fakultete, 2 valstybės mokslo institutuose: Lietuvos žemdirbystės institute (toliau – LŽI) ir Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute (toliau – LSDI), 5 universitetiniuose mokslo institutuose: LŽŪU Žemės ūkio inžinerijos institute, LŽŪU Vandens ūkio institute, LVA Gyvulininkystės institute, LVA Veterinarijos institute, KTU Maisto institute, mokslo įstaigoje – Lietuvos agrarinės ekonomikos institute. Visose institucijose yra eksperimentinės bazės, kuriose sudarytos sąlygos mokslo žinias pritaikyti praktiniuose modeliuose. Taip pat pagal žemės, maisto ūkio ir žuvininkystės mokslų tematiką dirba dalis Vilniaus universiteto (toliau – VU) ir Šiaulių universiteto Gamtos mokslų fakultetų, Lietuvos miškų, Botanikos, Biotechnologijos, Biochemijos ir VU Ekologijos institutų mokslininkų.
___________________
1 Šioje programoje žemės ir maisto ūkio mokslų sąvoka apima agrarinių (agronomijos, zootechnikos, miškotyros ir veterinarnės medicinos), biotechnologijos (susijusios su maisto ūkiu), technologijos ir socialinių mokslų (susijusių su žemės ir maisto ūkiu) sritis.
9. LŽŪU, LVA, KTU Cheminės technologijos fakultete rengiami žemės ir maisto ūkio specialistai: agronomai, gyvulininkystės technologai, veterinarijos gydytojai, maisto technologai, inžinieriai, ekonomistai ir kiti specialistai.
10. Žemės ir maisto ūkio srities mokslo ir studijų institucijose 2006 m. sausio 1 d. iš viso dirbo 1818 darbuotojų (iš jų institutuose – 839), tyrėjų – 867 (iš jų institutuose – 327), tarp jų daktaro mokslo laipsnį turinčių mokslininkų 512 (iš jų institutuose – 214), habilituotų daktarų – 63 (iš jų institutuose – 25). Nuo 1999 m. institutuose dirbančiųjų sumažėjo 2 kartus, iš jų tyrėjų skaičius – 2,3 karto. Šias tendencijas lėmė maži mokslininkų atlyginimai, pasenusios, šiuolaikinei MTEP veiklai nepritaikytos tyrimų bazės, valstybės nesukurtos mokslininkų ir doktorantų moralinio ir materialinio skatinimo priemonės.
11. Jaunieji specialistai valstybės neskatinami pasirinkti mokslininko karjeros. Žemės ir maisto ūkio srities mokslų institutuose tyrėjai iki 34 metų sudaro tik 15,3 proc. visų tyrėjų (iš jų mokslininkų – tik 9,4 proc. nuo bendro mokslininkų skaičiaus). Kiek geresnė padėtis LŽŪU ir LVA. Kartu paėmus šiose aukštosiose mokyklose dirba 25,2 proc. tyrėjų iki 34 metų amžiaus (iš jų 13,0 proc. mokslininkų nuo bendro mokslininkų skaičiaus). Jaunieji specialistai mieliau renkasi darbą Kauno mieste esančiose aukštosiose mokyklose. Nuo didžiųjų miestų nutolusios žemės ūkio mokslo įstaigos nepatrauklios jaunimui. Aukšti kvalifikaciniai reikalavimai mokslininkams neatitinka jų gaunamo atlyginimo. 2006 m. iš 2898 doktorantūroje studijuojančiųjų žemės ir maisto ūkio srities mokslo ir studijų institucijose mokosi 196 trečios pakopos studentai, kurie sudaro tik 6,8 proc. visų doktorantų.
12. Dalis žemės ir maisto ūkio srities mokslo MTEP bazės neatitinka reikalavimų konkurencingiems tarptautiniams projektams vykdyti. Dėl silpno finansavimo mokslo institucijos gali įsigyti tik pavienius modernius įrenginius, labiausiai trūksta įrangos, reikalingos technologiniam modeliavimui ir išbaigtam galutiniam rezultatui gauti. Šiuolaikinį lygį atitinkančios mokslinės laboratorijos yra: KTU Maisto produktų technologijos katedroje Chromatografijos laboratorija, KTU Maisto institute – Juslinės analizės laboratorija, LŽI – Genetikos ir fiziologijos bei Agrocheminių tyrimų centro laboratorijos, LSDI – Sodo augalų genetikos ir biotechnologijos bei Augalų fiziologijos laboratorijos, mažo pajėgumo daržovių ir vaisių perdirbimo modulis, LVA – K Janušausko gyvūnų genetikos laboratorija, LŽŪU – Aplinkos technologijos cheminių ir biocheminių tyrimų laboratorija ir kt.
13. Svarbiausios žemės, maisto ūkio ir kaimo plėtros mokslo MTEP tyrimų kryptys:
13.1. saugių, energiją ir kitus gamybos kaštus mažinančių augalų ir naminių gyvūnų auginimo technologijų kūrimas;
13.3. augalų ir gyvūnų genetikos, biotechnologijos, fiziologijos ir selekcijos tyrimai, genetinių išteklių palaikymo, atnaujinimo, genetinės medžiagos gausinimo darbai;
13.4. augalų ir gyvūnų ligų ir kenkėjų prognozavimo modelių tyrimai bei technologinių apsaugos priemonių paieška;
13.5. inovatyvių sprendimų gyvūnų šėrimo, laikymo, fiziologinių procesų, užkrečiamųjų ligų, gyvūnų gerovės srityse paieška;
13.8. geros kokybės ir sveiko maisto produktų gamybos technologijų mokslinių ir praktinių pagrindų kūrimas;
13.11. žemės išteklių valdymo – ūkių žemėvaldų, žemės konsolidavimo ir melioracijos sistemų tyrimai;
13.12. bioenergetikai skirtos augalinės biomasės ir kitų atsinaujinančiųjų energijos šaltinių paieškos ir naudojimo tyrimai;
14. MTEP veikla finansuojama viešosiomis ir privačiomis lėšomis. Pusę žemės, maisto ūkio ir kaimo plėtros mokslo ir studijų institucijų viešojo finansavimo (50 proc.) sudaro Švietimo ir mokslo ministerijos asignavimai, 11 proc. – Žemės ūkio ministerijos skiriamos lėšos tyrimams, leidiniams, seminarams ir laboratorijų įrangai atnaujinti, 15 proc. mokslo ir studijų institucijos uždirba iš nacionalinių ir tarptautinių projektų (Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo finansuojamos programos, 6BP, 7BP, COST, EUREKA, INTERREG, Socrates ir kt.) konkursinis finansavimas, 16 proc. sudaro pajamos už parduotą produkciją bei paslaugas ir tik 8 proc. – ūkio subjektų (firmų, verslo bendrovių ir pavienių asmenų) užsakymai. Žemas žemės, maisto ūkio ir kaimo plėtros mokslų komercializavimo lygis lemia labai mažą bendros MTEP finansavimo struktūroje verslo lėšų dalį.
IV. ŽEMĖS, MAISTO ŪKIO IR KAIMO PLĖTROS MOKSLO IR VERSLO SĄSAJOS
15. Žinių visuomenė ir konkurencinga ekonomika – svarbiausi Lietuvos ilgalaikės plėtros prioritetai. Su jais susijusios žemės ir maisto ūkio bei kaimo plėtros strateginės kryptys: konkurencingumo didinimas remiant restruktūrizaciją, modernizaciją ir kokybiškos produkcijos gamybą; aplinkosaugos ir kraštovaizdžio puoselėjimas remiant žemės išteklių valdymą; gyvenimo kokybės gerinimas kaimo vietovėse ir ekonominės veiklos įvairovės skatinimas. Strateginių krypčių įgyvendinimą gali užtikrinti MTEP rezultatams imli žemės, maisto ūkio ir kaimo plėtra, mokslo ir verslo bendradarbiavimas, kryptingai koncentruojamos lėšos ir specialistų pastangos strateginiams tikslams pasiekti.
16. Aktyvėjant žemės ir maisto ūkio mokslo ir verslo bendradarbiavimui plečiasi naujos iniciatyvos. 2006 m. įsteigtos 3 nacionalinės technologijų platformos (toliau – TP) (Maisto ūkio TP, Ateities augalų TP, Gyvūnų gerovės ir sveikatingumo TP), kurių tikslas – sukurti praktinį instrumentą Lietuvos žemės ir maisto ūkio mokslo srityje dirbančių institucijų bendradarbiavimui su šios ekonomikos šakos verslo subjektais skatinti, nukreipiant mokslo ir verslo partnerių pastangas į perspektyviausių gamybos krypčių plėtrą ir užimtumo didinimą. Taip pat susikūrė su žemės, maisto ūkio mokslu ir verslu susijusios Biodegalų, Biomasės ir biokuro gamybos ir naudojimo, Biotechnologijų, Miškų sektoriaus technologijų platformos. Šios struktūros dar visai naujos, yra pradiniame plėtros etape, kai daugiausia dėmesio skiriama kompetencijai ugdyti, partnerystei su kitomis organizacijomis ir pripažinti visuomenėje. Kita technologijų perdavimą ir verslumą skatinanti struktūra – LŽŪU veikiantis Mokslo ir technologijų parkas. Jis teikia žemės ūkio marketingo paslaugas, organizuoja ūkininkų, žemės, vandens ir miškų ūkio specialistų mokymą ir konsultavimą.
17. Lietuvos mokslo tarybos iniciatyva rengiamos nacionalinės mokslo programos, kurių tikslas – sutelkus mokslinį potencialą bei finansinius išteklius spręsti valstybei svarbias problemas ir suderinti įvairių institucijų ir mokslininkų grupių vykdomus mokslo tyrimus. Rengiamas nacionalinės maisto ūkio mokslo programos „Saugus ir sveikas maistas“ projektas. Į keletą kitų programų taip pat įtrauktos žemės ūkio ir socialinių mokslų kryptys, susijusios su kaimo plėtros procesais
18. Siekiant skleisti mokslo žinias ir skatinti naujausių technologijų taikymą Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonių 1 krypties 1 priemonėje „Profesinis mokymas ir informavimo veikla“ numatyta 2 veikla „Mokslo žinių ir inovacijų sklaida“, pagal kurią bus finansuojami demonstracinių bandymų įrengimas mokslo institucijų eksperimentinėse bazėse, ūkininkų ūkiuose bei žemės ūkio produktų perdirbimo įmonėse ir inovacijų sklaida.
V. MTEP SSGG ANALIZĖ
19. Stiprybės:
19.2. šalies aukštosiose mokyklose I, II ir III studijų pakopose rengiami įvairių krypčių žemės, maisto ūkio ir kaimo plėtros specialistai;
19.3. žemės, maisto ūkio ir kaimo plėtros MTEP tematika orientuota į šalies strateginius tikslus ir atitinka su MTEP susijusių valstybinių programų nuostatas;
19.4. žemės, maisto ūkio ir kaimo plėtros mokslo ir studijų įstaigose dirba daug kvalifikuotų, profesinę patirtį turinčių mokslininkų ir pedagogų;
19.5. daugelis žemės ūkio srities mokslo ir studijų institucijų turi mokomuosius, eksperimentinius ar bandymų ūkius, kuriuose gali atlikti tyrimus gamybinėmis lauko sąlygomis;
19.6. per paskutinius metus įgyta tarptautinio bendradarbiavimo patirtis, formuojasi glaudūs ryšiai su Europos žemės ir maisto ūkio mokslo kompetencijos centrų mokslininkais;
20. Silpnybės:
20.1. nepakankamai finansuojama MTEP veikla, nuolatos keičiamas finansavimo modelis ir perskaičiuojamos mokslo ir studijų institucijų finansavimo lėšos neužtikrina darbo stabilumo;
20.2. neefektyvi mokslo produkcijos vertinimo sistema – per mažai atsižvelgiama į mokslo rezultatų svarbą šalies ūkiui; nevertinama mokslo ir studijų institucijų vykdoma eksperimentinė veikla ir mokslo rezultatų sklaida; per menkai vertinamas selekcinis darbas;
20.3. nors kai kuriose mokslo ir studijų institucijose modernizuojamos laboratorijos, aprūpinama šiuolaikine aparatūra, padedančia atlikti unikalius eksperimentus, tačiau šis procesas vyksta fragmentiškai, ir dėl nepakankamo finansavimo nemaža dalis mokslinių tyrimų bazės yra pasenusi ir neatitinka šiandienos reikalavimų, todėl kyla problemų vykdant tarptautinius projektus;
20.4. dėl menkos moralinės ir materialinės motyvacijos labai mažai jaunųjų specialistų pasirenka mokslininko karjerą, pasireiškia mokslininkų senėjimo tendencijos;
20.5. dėl per mažai išplėtoto aukštųjų mokyklų ir verslo įmonių bendradarbiavimo absolventų teorinės ir praktinės žinios ne visada pakankamos, atitinkančios verslo poreikius;
20.6. MTEP veikla per mažai orientuota į verslo poreikius, nepakankamai efektyvi inovacijų diegimo versle sistema, įmonėse per mažai dirba mokslo darbuotojų, žemės ir maisto ūkio verslas menkai informuotas apie mokslo galimybes, mažai investuoja į MTEP ir nepakankamai skatinamas tai daryti;
20.7. dėl nepakankamo finansavimo mokslo ir studijų sistema per lėtai reaguoja į ekonominius pokyčius, į valstybės ilgalaikės plėtros reikmes;
20.8. mokslo ir studijų institucijų eksperimentinės bazės per mažai naudojamos mokslo rezultatams viešinti;
20.9. nepakankamai efektyviai naudojama mokslo ir studijų institucijų infrastruktūra (LŽUŪ Mokslo ir technologijų parkas, mokslo institucijų modernios laboratorijos, specializuota įranga) tarpinstitucinei MTEP veiklai, šalies žemės, maisto ūkio ir kaimo plėtros mokslo naujovių sklaidos tikslams:
21. Galimybės (sietinos su Žemės, maisto ūkio ir kaimo plėtros MTEP programos įgyvendinimu):
21.1. sukoncentruoti materialinius ir žmogiškuosius išteklius į perspektyviausias žemės, maisto ūkio ir kaimo plėtros MTEP kryptis ir taip užtikrinti problemų kompleksinį sprendimą, tyrimų efektyvumą, geresnį tarpinstitucinės MTEP infrastruktūros panaudojimą;
21.2. horizontaliais ryšiais susiejant iš skirtingų šaltinių finansuojamas veiklas racionaliai bei kryptingai panaudoti finansinius srautus mokslo, studijų, konsultacinių institucijų ir verslo įmonių ryšiams stiprinti ir inovacinės veiklos efektyvumui didinti;
21.3. Žemės, maisto ūkio ir kaimo plėtros MTEP programos tyrimų sąsajos su Maisto, Ateities augalų, Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės nacionalinių technologijų platformų strateginėmis tyrimų kryptimis sudaro prielaidas skatinti verslo iniciatyvą bendrai finansuoti MTEP veiklą, stiprinti mokslo rezultatų komercializavimą ir mokslo verslumą, padėti nacionalinėms technologijų platformoms įsitraukti į Europos atitinkamos srities technologijų platformų veiklą;
22. Grėsmės:
22.1. dėl teisinių, finansinių ir vadybinių prieštaravimų gali nesusiformuoti efektyvi žemės, maisto ūkio ir kaimo plėtros MTEP ir inovacijų sklaidos sistema;
22.2. nesuderinus specialistų rengimo ir darbo rinkos poreikių gali kilti aukštos kvalifikacijos specialistų trūkumo ir/ ar įsidarbinimo problema;
22.3. nesukūrus tinkamos MTEP infrastruktūros (sąlygų mokslo tiriamajam darbui) ir neužtikrinus doktorantų ir mokslo darbuotojų materialinės ir moralinės motyvacijos gali dar labiau ryškėti aukštos kompetencijos mokslininkų trūkumas;
VI. PROGRAMOS TIKSLAS, UŽDAVINIAI IR ĮGYVENDINIMO KRYPTYS
23. Programos tikslas – sukurti ir įgyvendinti nuoseklią, su žemės, maisto ūkio ir kaimo plėtros politika suderintą žemės, maisto ūkio ir kaimo plėtros MTEP sistemą siekiant plėtoti Lietuvos kaime modernų, dinamišką, konkurencingą žemės ir maisto ūkį bei tolygią ekonominę ir socialinę veiklą.
24. Programos uždaviniai:
25. Programą numatoma įgyvendinti pagal 4 pagrindines kryptis:
25.1. Žemės, vandens ir kitų gamtos išteklių tvaraus naudojimo, kraštovaizdžio ir bioįvairovės išsaugojimo tyrimai;
25.2. Naujų metodų ir procesų paieška ir adaptavimas, energiją ir aplinką tausojančių žemės ir maisto ūkio technologijų kūrimas ir esamų tobulinimas, kuriant didesnės pridėtinės vertės saugius ir kokybiškus žemės ūkio ir maisto produktus;
VII. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS
26. I kryptis – Žemės, vandens ir kitų gamtos išteklių tvaraus naudojimo, kraštovaizdžio ir bioįvairovės išsaugojimo tyrimai.
| MTEP užduotis |
Įgyvendinimo priemonės (tyrimų kryptys) |
| Pasiūlyti metodus ir priemones biologinei įvairovei išsaugoti ir gausinti, atsižvelgiant į besikeičiančias agroklimato sąlygas |
Skirtingų ūkininkavimo sistemų įtaka ekologinei pusiausvyrai, kraštovaizdžiui ir bioįvairovei |
| Biologinės įvairovės išsaugojimo ir palaikymo priemonės |
|
| Klimato kaitos įtaka agroekosistemoms |
|
| Žemės ir maisto ūkio produkcijos gamybos technologijų, turinčių mažesnį poveikį aplinkai bei mažiau veikiamų pačios aplinkos, kūrimas |
|
| Pateikti siūlymus dirvožemio derlingumui didinti, žemėvaldoms konsoliduoti, melioracijos sistemoms pertvarkyti |
Dirvožemio savybių integralumo saugojimas ir gerinimas, antierozinių priemonių sistema, dirvožemio našumo potencialo didinimas ir apsauga nuo žalingų antropogeninių veiksnių bei kintančio klimato padarinių |
| Melioracijos sistemų pertvarkymas ir modernizavimas bei racionalus naudojimas |
|
| Moksliškai pagrįsti racionalaus žuvų išteklių vidaus vandenyse naudojimo ir gausinimo metodus |
Vidaus vandenų telkinių žuvų racionalus naudojimas ir gausinimas |
| Kuršių marių, Kauno marių, Kaišiadorių HAE aukštutinio baseino, Nemuno deltos žuvų racionalus naudojimas ir gausinimas |
|
| Akvakultūros tyrimai |
27. II kryptis – Naujų metodų ir procesų paieška ir adaptavimas, energiją ir aplinką tausojančių žemės ir maisto ūkio technologijų kūrimas ir esamų tobulinimas, kuriant didesnės pridėtinės vertės saugius ir kokybiškus žemės ūkio ir maisto produktus.
| MTEP užduotis |
Įgyvendinimo priemonės (tyrimų kryptys) |
| Gerinti augalų savybes ir žaliavos kokybę |
Intensyvaus ir tausojančio ūkininkavimo poreikius atitinkančių augalų veislių kūrimas ir tobulinimas |
| Augalų ligų ir kenkėjų prognozavimo ir prevencijos modeliavimas, tolerancijos abiotiniams veiksniams priežastingumas ir jos didinimas |
|
| Tikslinės paskirties augalininkystės produkcijos kokybės parametrų valdymas |
|
| Didinti naminių gyvūnų produktyvumą ir produkcijos kokybę |
Naujų metodų taikymas Lietuvoje veisiamų gyvulių veislių produktyvumui didinti ir ūkinėms savybėms gerinti |
| Gyvūnų neužkrečiamų ir užkrečiamų ligų tyrimas, prevencijos modeliai |
|
| Inovatyvios pašarų ruošimo ir gyvūnų šėrimo technologijos |
|
| Sukurti saugias ir ekonomiškai racionalias augalų ir gyvūnų auginimo technologijas |
Energiją taupančios, žmogui ir aplinkai saugios žemės ūkio produkcijos gamybos technologijos ir sistemos |
| Ekologiškų maisto žaliavų auginimo ir jų perdirbimo technologijos |
|
| Žemės ūkio gyvūnų laikymo technologijų poveikis gyvūnų gerovei, sveikatingumui ir aplinkai |
|
| Žemės ūkio produkcijos žaliavų laikymo technologijų tobulinimas |
|
| Vaistažolių, dekoratyvinių ir netradicinių augalų auginimo Lietuvoje ir prekinio paruošimo technologijų kūrimas |
|
| Genetiškai modifikuotų augalų auginimo tikslingumas ir rizikos pasekmių įvertinimas |
|
| Kurti aukštesnės pridėtinės vertės ir saugius maisto produktus |
Inovatyvios technologijos naujiems, „nišiniams“, aukštesnės pridėtinės vertės maisto produktams kurti |
| Naujų maisto ingredientų ir jų kombinacijų, specialios sudėties žaliavų ištyrimas ir naudojimas pageidaujamomis savybėmis pasižymintiems maisto produktams kurti |
|
| Maisto grandinės saugos užtikrinimas – sistemų ir metodų, skirtų nuolatiniam gamybos bei tiekimo procesų saugumui gerinti, kūrimas |
|
| Kenksmingų medžiagų ir žalingų mikroorganizmų atsiradimo, išlikimo, kaupimosi ir pakartotinio patekimo maisto grandinėje priežastingumas ir prevencija |
|
| Kurti funkcionalius, specialios paskirties maisto produktus |
Augalų ir mikroorganizmų panaudojimas natūralių tikslinių produktų (maisto papildų, maisto priedų, ekologinių polimerų) gamybai |
| Natūralių biologiškai aktyvių augalinės kilmės medžiagų išskyrimas, cheminės sudėties identifikavimas, perspektyvių funkcinių ir technologinių savybių nustatymas |
|
| Naujų funkcionalių, specialios paskirties maisto produktų ir tradicinių produktų vertės padidinimo iki funkcionalaus maisto gamybos technologijos |
28. III kryptis – Atsinaujinančių energijos šaltinių paieška, technologijų kūrimas ir racionalus panaudojimas.
| Uždavinys MTEP |
Įgyvendinimo priemonės (tyrimų kryptys) |
| Kurti ir tobulinti biomasės panaudojimo biokuro gamybai ir kitiems techniniams poreikiams technologijas |
Bioenergetinių augalų auginimo regioninė specializacija, auginimo ir pirminio perdirbimo technologijos |
| Antrosios kartos biodegalų gamybos technologijos |
|
| Biotechnologijos biokuro gamybai |
|
| Žemės ūkio produkcijos panaudojimo chemijos pramonei technologijos |
29. IV kryptis – Žemės ūkio verslo bei kaimo ekonominių ir socialinių procesų modeliavimas.
| MTEP užduotis |
Įgyvendinimo priemonės (tyrimų kryptys) |
| Kurti ir adaptuoti konkrečiai vietovei kaimo ekonominės ir socialinės raidos modelius, pateikti mokslines rekomendacijas kaimo konkurencingumui ir gyvybingumui didinti |
Bendrosios žemės ūkio politikos pokyčių ir jų įtakos Lietuvos žemės, maisto ūkiui ir kaimo plėtrai prognozavimas ir adaptavimas |
| Ūkininkavimo rizikos valdymo instrumentų efektyvumas |
|
| Ūkininkų, žemės ūkio bendrovių, kitų žemės ūkio įmonių bei žemės ūkio produkciją perdirbančių įmonių ekonominės veiklos modeliavimas |
|
| Kaimo gyvenamųjų vietovių raidos ir gyvenimo kokybė regioniniu pjūviu |
|
| Kaimo ekonominės veiklos diversifikavimo kryptys regioninės specializacijos modelyje |
|
| Veiksniai, turintys įtakos atskirčiai tarp miesto ir kaimo bei atskirų regionų |
|
| Žmogiškųjų išteklių potencialas, kaimo gyventojų bendruomeniškumo ir partnerystės įtaka kaimo plėtrai ir vietos problemų sprendimui |
|
| ES ir valstybės finansinių instrumentų efektyvumas ir jų poveikio makroekonominiams šalies rodikliams modeliavimas |
VIII. PROGRAMOS FINANSAVIMAS IR VYKDYMO STEBĖSENA
30. Programa finansuojama iš Lietuvos Respublikos biudžete Žemės ūkio ministerijai patvirtintų bendrųjų asignavimų ir laikomos prioritetinėmis ministerijai dalyvaujant kitų valstybės institucijų inicijuotų programų bei projektų įgyvendinime.
31. Lėšos, kurių reikia programai įgyvendinti, nustatomos rengiant Lietuvos Respublikos kiekvienų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą.
33. Programos įgyvendinimo vertinimo kriterijai:
IX. SIEKIAMAS SOCIALINIS EKONOMINIS POVEIKIS
34. Parengti moksliniai pagrindai kraštovaizdžio, dirvožemio ir kitų gamtos išteklių bei bioįvairovės racionaliam naudojimui sudarys sąlygas pasiekti pagrindinį ekologinės pusiausvyros tikslą – sumažinti neigiamą klimato poveikį žemės ūkio augalams ir neigiamą žemės ūkio įtaką aplinkai, skatinti naudingą jo poveikį, išsaugoti sveiką ir patrauklią, gamtos gėrybėmis turtingą aplinką ateities kartoms.
35. Sukurti geros kokybės žemės ūkio produkcijos, padidintos ir specialios maistinės vertės, sveiko maisto gamybos teoriniai ir technologiniai pagrindai sudarys prielaidas didinti žemės ir maisto ūkio produktų konkurencingumą vidaus bei užsienio rinkose, didinti gamintojų pajamas, geriau tenkinti vartotojų poreikius, efektyviau naudoti vietinius išteklius.
36. Moksliškai pagrįsti technologiniai modeliai augalinės ir gyvūninės kilmės žaliavoms panaudoti bioenergijai ir alternatyviai gamybai sudarys prielaidas pagerinti aplinkos ir žemės ūkio suderinamumą, sukurti alternatyvius energijos šaltinius.
37. Mokslinės rekomendacijos, kaimo ekonominės ir socialinės raidos modeliai padės suformuoti prielaidas didinti ekonominės veiklos įvairovę ir efektyvumą, kaimo žmonių užimtumą ir švietimą, mažinti Lietuvos regionų plėtros netolygumus, kaimo socialinę atskirtį, ugdyti kaimo gyventojų bendruomeniškumą ir iniciatyvas.
38. Įgyvendintas žemės, maisto ūkio ir kaimo plėtros MTEP kompleksiškumo principas paskatins aktyvesnį mokslininkų, mokslo bei studijų institucijų bendradarbiavimą su valstybės valdymo institucijomis, verslo atstovais ir visuomene, atliekant tyrimus ir įgyvendinant jų rezultatus.