LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ASMENS BEI TURTO SAUGOS ĮSTATYMO KONCEPCIJOS PATVIRTINIMO
2002 m. gruodžio 12 d. Nr. 1962
Vilnius
Įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001–2004 metų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 1196 (Žin., 2001, Nr. 86-3015), 447 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2002 m. gruodžio 12 d. nutarimu
Nr. 1962
LIETUVOS RESPUBLIKOS ASMENS BEI TURTO SAUGOS ĮSTATYMO KONCEPCIJA
I. TEISINIS KONCEPCIJOS RENGIMO PAGRINDAS
1. Ši koncepcija parengta vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001–2004 metų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 1196 (Žin., 2001, Nr. 86-3015), 447 punktą, kuriame nustatyta sudaryti geresnes teisines sąlygas užtikrinti asmens ir nuosavybės saugumą, užtikrinti geresnę asmens ir nuosavybės apsaugą.
II. ĮSTATYMO REGULIAVIMO DALYKO IR TIKSLŲ BENDROJI
CHARAKTERISTIKA
2. Koncepcijos pagrindu siūloma parengti Lietuvos Respublikos asmens bei turto saugos įstatymą (toliau vadinama – siūlomas įstatymas), kuriame bus sureguliuoti visuomeniniai santykiai, susiję su privačia asmens bei turto sauga, taip pat policijos ir privačių saugos struktūrų bendradarbiavimu nusikaltimų prevencijos ir kontrolės srityje. Siūlomas įstatymas bus taikomas ir valstybei bei savivaldybėms priklausančioms įmonėms, vykdančioms koncepcijoje nurodytų rūšių veiklą. Policijos departamento ir Respublikos Prezidento, Seimo Pirmininko, Ministro Pirmininko ir oficialių svečių apsaugos departamento (Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos) vykdomą asmens bei turto saugos veiklą reglamentuoja kiti įstatymai ir teisės aktai.
3. Asmens bei turto sauga – visuma techninių, fizinių ir organizacinių priemonių-paslaugų fiziniams ir juridiniams asmenims, siekiant apsaugoti fizinį asmenį nuo neteisėto kėsinimosi į jį, jam priklausantį turtą, įskaitant ir intelektinę nuosavybę.
4. Svarbiausiasis tikslas – sudaryti asmenims geresnes sąlygas įgyvendinti jų teises į gyvybės, sveikatos, orumo, privataus gyvenimo bei turto apsaugą ir neliečiamumą, taip pat užtikrinti didesnį visuomenės saugumą ir geresnę viešąją tvarką.
5. Siūlomo įstatymo uždavinys – formuoti bendrą valstybės politiką privačios asmens bei turto saugos srityje, siekiant apsaugoti gyvybiškai svarbius fizinių ir juridinių asmenų, visuomenės ir valstybės interesus, užtikrinti tokios veiklos valstybinę kontrolę.
III. KITŲ TEISĖS AKTŲ, REGULIUOJANČIŲ TĄ PAČIĄ VISUOMENINIŲ
SANTYKIŲ SRITĮ, CHARAKTERISTIKA
7. Šiuo metu asmens bei turto saugos veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. kovo 12 d. nutarimas Nr. 160 „Dėl Asmens bei turto saugos nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1993, Nr. 10-250) ir vidaus reikalų ministro 1993 m. rugpjūčio 31 d. įsakymas Nr. 673 „Dėl leidimų sistemos veiklos, vykdant Asmens bei turto saugos nuostatus“ (Žin., 1994, Nr. 2-34), taip pat kiti su šia sritimi susiję teisės aktai. Tačiau įstatymo, reguliuojančio šią sritį, nėra. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74-2262) 2.80 straipsniu, draudžiama valstybės ar vietos savivaldos institucijoms įstatymuose nenustatytais administraciniais metodais reglamentuoti juridinių asmenų veiklą. Todėl pagrindinių žmogaus ir juridinių asmenų teisių apsauga ir kišimasis į jas turi būti reglamentuoti įstatymo.
IV. KEIČIAMŲ AR PANAIKINAMŲ TEISĖS NORMŲ NEEFEKTYVUMO ANALIZĖ
8. Šiuo metu galiojantys teisės aktai, reglamentuojantys asmens bei turto saugą, pakankamai išsamūs, tačiau turi esminių trūkumų. Didžiausiais galima laikyti šiuos:
8.1. Asmens bei turto sauga susijusi su pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių, taip pat juridinių asmenų teisių ir teisėtų interesų užtikrinimu, todėl šios rūšies veikla pirmiausia turi būti aiškiai ir griežtai reglamentuota įstatymo, o detalizuojama, kiek būtina, įstatymo lydimuosiuose aktuose.
8.2. Galiojančiuose teisės aktuose yra nepagrįstai įsakomojo pobūdžio teisės normų, kurios iš esmės turėtų būti leidžiamos pasirinkti. Asmens ir turto saugos santykiai iš esmės yra civilinės teisės reguliavimo dalykas, todėl siūlomas įstatymas šiuos santykius turėtų reglamentuoti tik tiek, kiek tai susiję su būtinybe užtikrinti šios srities valstybinę kontrolę, visur kitur leidžiant vadovautis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu ir kitais teisės aktais. Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu turėtų būti vadovaujamasi sudarant saugos veiklos subjektų ir klientų sutartis, nustatant būtinas sąlygas, sutarčių pasibaigimo pagrindus, paliekant spręsti šiuos klausimus pačioms šalims. Specialiai reglamentuojamos turėtų būti šaunamųjų ginklų ir specialiųjų priemonių įsigijimo, laikymo ir naudojimo sąlygos, saugos darbuotojams keliami reikalavimai, saugos veiklos subjektų licencijavimo ir veiklos kontrolė, kandidatų ar kvalifikaciją keliančių saugos darbuotojų egzaminavimo pagrindinės nuostatos.
8.3. Šaunamųjų ginklų ir specialiųjų priemonių naudojimas vykdant asmens bei turto saugą tiesiogiai susijęs su fizinės ir psichinės prievartos naudojimu prieš asmenis, kurie kėsinasi į saugomus objektus ar asmenis. Taigi, ginant vienų asmenų teises ir teisėtus interesus, gali būti pažeistos kitų asmenų teisės į gyvybę, sveikatą, nuosavybę ir panašiai, todėl tai turi būti aiškiai reglamentuota įstatymo. Šaunamojo ginklo naudojimas reglamentuotas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. kovo 12 d. nutarime Nr. 160, o specialiosios priemonės ir jų naudojimas – tik vidaus reikalų ministro įsakymu patvirtintoje instrukcijoje. Pažymėtina, kad teisėsaugos pareigūnų teisė naudoti šaunamuosius ginklus ir specialiąsias priemones, jų naudojimo sąlygos nustatytos atskiruose įstatymuose: Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatyme (Žin., 2000, Nr. 90-2777), Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatyme (Žin., 2000, Nr. 92-2848), Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatyme (Žin., 1994, Nr. 81-1514) ir kituose.
8.4. Aiškiai nenustatytos saugos tarnybos ir juridinio asmens saugos padalinio darbuotojų teisės ir pareigos (pavyzdžiui, sulaikant asmenis, apžiūrint, paimant, perduodant policijai daiktus).
8.5. Atsisakius išduoti ar panaikinus licenciją, Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnų veiksmai skundžiami vidaus reikalų ministrui, kurio sprendimas galutinis ir neskundžiamas. Tai iš esmės pažeidžia asmens konstitucinę teisę, įtvirtintą Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio pirmojoje dalyje – kreiptis į teismą, kai pažeidžiamos asmens konstitucinės teisės ar laisvės.
8.6. Kai kurios galiojančių teisės aktų nuostatos pasenusios, nebeatitinka priimtų naujų įstatymų ir kitų teisės aktų arba Europos Sąjungos acquis reikalavimų. Pavyzdžiui, būti saugos tarnybos ir juridinio asmens saugos padalinio darbuotoju vis dar leidžiama tik Lietuvos Respublikos piliečiui. Saugos tarnybos arba juridinio asmens saugos padaliniai gali būti išlaikomi ir iš užsienio kapitalo, o jų darbuotojais galėtų būti ne tik Lietuvos Respublikos, bet ir Europos Sąjungos valstybių piliečiai. Kai kurios nuostatos derintinos su Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu (Žin., 2000, Nr. 74-2262), Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymu (Žin., 1999, Nr. 66-2130; 2002, Nr. 45-1708), Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu (Žin., 1999, Nr. 60-1945), kitais įstatymais.
V. UŽSIENIO VALSTYBIŲ TEISĖKŪROS APŽVALGA
9. Rengiant koncepciją, remtasi daugelio Europos valstybių patirtimi. Austrijoje, Belgijoje, Danijoje, Vokietijoje, Suomijoje, Prancūzijoje, Graikijoje, Italijoje, Olandijoje, Norvegijoje, Portugalijoje, Ispanijoje, Švedijoje, Šveicarijoje, Rusijoje skiriama ypač daug dėmesio privačiai asmens bei turto saugai. Vienuolikoje iš minėtųjų valstybių šiuos klausimus reglamentuoja atskiri įstatymai. Likusiose valstybėse asmens ir turto sauga reglamentuojama kartu su kitais susijusiais klausimais bendresnio pobūdžio įstatymuose. Praktiškai visų čia nurodytų valstybių teisės aktai nustato privačios saugos tarnyboms labai panašias veiklos kryptis, tačiau kai kuriose iš šių valstybių joms suteikiamos ir specifinės funkcijos bei įgaliojimai. Pavyzdžiui, Švedijoje šios tarnybos įgaliotos pagelbėti priešgaisrinėms tarnyboms, gamina asmens tapatybės korteles. Vokietijoje privatus apsaugos sektorius privalo palaikyti tvarką viešosiose vietose, pavyzdžiui, stadionuose per rungtynes. Ispanijoje šių tarnybų įgalioti darbuotojai netgi persekioja ir suima įstatymų pažeidėjus.
10. Visur be išimties galioja privačios saugos veiklos leidimų ir licencijų sistema, norint juos gauti, būtina atitikti nustatytus reikalavimus. Didžiumoje valstybių jie panašūs, tačiau kai kurie – specifiniai. Pavyzdžiui, Belgijoje ir Prancūzijoje nustatyti tam tikri apribojimai asmenims, anksčiau dirbusiems policijoje ar karinėse struktūrose. Italijoje ir Ispanijoje asmuo, norintis dirbti privačiame apsaugos sektoriuje, privalo būti atitarnavęs kariuomenėje.
11. Visose minėtosiose valstybėse, išskyrus Daniją, Olandiją ir Norvegiją, apsaugos darbuotojams darbo metu leidžiama nešiotis šaunamuosius ginklus. Beveik visur jie privalo dėvėti nustatyto pavyzdžio uniformas, kurios negali būti panašios į policininkų uniformas.
12. Dvylikoje iš nurodytųjų valstybių vyriausybė turi teisę kontroliuoti apsaugos tarnybų veiklą. Tai daroma įvairiai. Belgijoje, Olandijoje, Portugalijoje ir Ispanijoje tokios tarnybos privalo pateikti vyriausybei kasmetinę ataskaitą. Už nustatytųjų taisyklių pažeidimą vienuolikoje valstybių vyriausybė turi teisę taikyti sankcijas. Dažniausiai panaikinama licencija verstis šia veikla. Be to, Belgijoje, Danijoje, Prancūzijoje, Norvegijoje, Portugalijoje, Ispanijoje ir Šveicarijoje valstybė gali skirti baudas ir (arba) įkalinti atsakingus asmenis.
VI. TARPTAUTINĖS TEISĖS, EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS NORMŲ IR PRINCIPŲ ANALIZĖ
13. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnis, įtvirtinantis teisę į laisvę ir saugumą, 8 straipsnis, įtvirtinantis teisę į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą, šios konvencijos pirmojo protokolo 1 straipsnis, įtvirtinantis nuosavybės apsaugos pagrindines nuostatas, yra glaudžiai susiję su asmens bei turto sauga, tačiau tiesiogiai šie teisės aktai jos nereglamentuoja. Pabrėžtina, kad asmens bei turto sauga yra viena iš nusikalstamumo prevencijos priemonių. Nusikalstamumo kontrolei Europos Tarybos valstybėse suvienodinti Europos Tarybos Ministrų Komitetas priėmė rekomendaciją Nr. 96/8 „Dėl kovos su nusikaltimais politikos kintančioje Europoje“. Vienas iš bendrųjų principų – nuosekli ir racionali socialinė ir, šiuo atveju ypač svarbi, situacinė nusikaltimų prevencija, imantis priemonių, mažinančių galimybes padaryti teisės pažeidimą.
VII. PAGRINDINĖS NUOSTATOS DĖL VISUOMENINIŲ SANTYKIŲ REGULIAVIMO
15. Siūlomame įstatyme bus nustatyti subjektai, turintys teisę verstis asmens bei turto sauga:
16. Šios koncepcijos 15 punkte nurodyti subjektai turės teisę verstis šia veikla su nurodytosiomis išimtimis:
16.4. saugoti viešąją tvarką kliento arba juridinio asmens, kuriame yra saugos padalinys, rengiamuose, organizuojamuose masiniuose ar kituose renginiuose;
17. Juridinio asmens saugos padalinys turės teisę verstis nurodytąja veikla tiek, kiek tai susiję su to juridinio asmens, kuriame jis yra, vidaus poreikiais. Jis negalės teikti paslaugų kitiems juridiniams ar fiziniams asmenims.
18. Saugos tarnybos ir juridinio asmens saugos padalinio darbuotojai turės teisę, gavę nustatytąja tvarka leidimą, laikyti, nešiotis ir naudoti šaunamąjį ginklą ir specialiąsias priemones, tikrinti saugomame objekte asmens dokumentus ir tapatybę, o užfiksavę saugomame objekte teisės pažeidimą apžiūrėti asmenis ir jų turimus daiktus, šiems asmenims sutikus, taip pat sulaikyti ir nedelsdami perduoti policijai asmenį, kuris saugomame objekte padarė teisės pažeidimą, ir kita. Bus nustatytos šios pareigos: nedelsiant informuoti policiją apie rengiamą, daromą ar padarytą teisės pažeidimą, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti jam kelią, sulaikyti ir nedelsiant pranešti policijai apie asmenį, padariusį teisės pažeidimą, apsaugoti įvykio vietą, nustatyti liudytojus, paklusti teisėtiems prokuratūros, policijos, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento ir kitų teisėsaugos institucijų reikalavimams, panaudojus šaunamąjį ginklą ar specialiąsias priemones prireikus suteikti pirmąją medicinos pagalbą, teikti informaciją kontroliuojančioms institucijoms ir kitos.
19. Licencijuojama ginkluota asmens ir turto saugos veikla, taip pat neginkluota saugos tarnybų veikla, išskyrus saugos techninių priemonių montavimą ir eksploatavimą, kuriems taikoma atestacija kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Licencija išduodama neterminuotam laikui, tačiau šios koncepcijos 15 punkte nurodyti subjektai, gavę licenciją, privalės teikti ir leisti tikrinti priežiūros institucijoms informaciją apie vykdomą veiklą.
20. Licencijos yra dviejų rūšių:
22. Asmens bei turto saugos pagrindas yra raštiška saugos tarnybos ir kliento sutartis. Juridinio asmens saugos padalinys veiklą pradeda juridinio asmens vadovo įsakymu.
23. Saugos tarnybos ar juridinio asmens saugos padalinio darbuotojas turės teisę naudoti siūlomame įstatyme išvardytas specialiąsias priemones ir šaunamąjį ginklą siūlomo įstatymo nustatytais pagrindais.
24. Jeigu leidžia aplinkybės, asmenys, prieš kuriuos ketinama panaudoti specialiąsias priemones ar šaunamąjį ginklą, įspėjami.
25. Asmens bei turto saugą pagal kompetenciją kontroliuoja Vidaus reikalų ministerijos įgaliota institucija, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir institucija, kuriai pagal teisės aktus suteikti įgaliojimai atestuoti technines saugos priemones montuojančius ir eksploatuojančius subjektus, siūlomo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
26. Saugos tarnyba ir juridinis asmuo, kuriame yra saugos padalinys, Vidaus reikalų ministerijos įgaliotai institucijai, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui ir institucijai, kuriai pagal teisės aktus suteikti įgaliojimai atestuoti technines saugos priemones montuojančius ir eksploatuojančius subjektus, privalo Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pateikti reikalaujamą informaciją arba veiklos ataskaitą.
VIII. GALIMI NUMATOMO TEISINIO REGULIAVIMO PADARINIAI
27. Priėmus siūlomą įstatymą, neigiamų padarinių nenumatoma. Sureguliavus asmens ir turto saugos sritį, aukščiausiosios juridinės galios valstybės valdžios akto bus užtikrintas vienas iš teisėkūros principų – pagrindinės žmogaus teisės į gyvybę, sveikatą, nuosavybę (teisė, būdinga ir juridiniams asmenims ar net valstybei) turi būti garantuojamos ir ginamos įstatymo. Tikimasi, kad priėmus siūlomą įstatymą glaudžiau ims bendradarbiauti policijos ir privačios saugos struktūros, dėl to padidės visuomenės saugumas, pagerės viešoji tvarka. Be to, įstatymas, o ne įstatymo lydimieji aktai nustatys šaunamojo ginklo ir specialiųjų priemonių naudojimo sąlygas ir pagrindus. Mažiau bus reguliuojami santykiai, kurie reguliuojami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso. Reguliuoti numatoma tiek, kiek būtina užtikrinti asmens bei turto saugos valstybinę veiklos teisėtumo kontrolę.
IX. FINANSINIS-EKONOMINIS PAGRĮSTUMAS
28. Siūlomam įstatymui įgyvendinti papildomų asignavimų nereikės, nes esama privati asmens bei turto saugos sistema ir organizavimo tvarka iš esmės nebus keičiamos. Bus siekiama sustiprinti žmogaus teisių ir institucijų teisėtų interesų apsaugą, kartu nustatyti didesnes specialiųjų priemonių bei šaunamųjų ginklų naudojimo teisėtumo garantijas.
IV. Asmens bei turto saugos organizavimo pagrindai;
V. Specialiųjų priemonių ir šaunamųjų ginklų naudojimas;
VI. Baigiamosios nuostatos.
I skirsnyje nustatoma įstatymo paskirtis, asmens bei turto saugos teisiniai pagrindai, asmens bei turto saugos principai, pagrindinės sąvokos (asmens bei turto sauga, ginkluota apsauga, specialiosios priemonės, juridinio asmens saugos padalinys, saugos tarnyba, inkasacija ir panašiai).
II skirsnyje nustatomi asmens bei turto saugą vykdantys subjektai, reikalavimai asmenims, norintiems būti saugos tarnybos ar juridinio asmens saugos padalinio darbuotojais ir vadovais, reglamentuojamos asmens bei turto saugos veiklos rūšys, saugos tarnybos, juridinio asmens saugos padalinio darbuotojo teisės ir pareigos.
III skirsnyje nustatomi bendrieji asmens bei turto saugos licencijavimo reikalavimai, licencijų rūšys, atsisakymo išduoti licenciją, licencijos galiojimo sustabdymo ir panaikinimo pagrindai, teisės verstis ar vykdyti asmens bei turto saugą apribojimai.
IV skirsnyje nustatomi pagrindiniai saugos tarnybos, juridinio asmens saugos padalinio darbuotojo atrankos (egzamino) reikalavimai, jų pažymėjimų, asmens ir turto saugos santykių atsiradimą, pasikeitimą ar nutrūkimą lemiantys juridiniai faktai, įtvirtintos svarbiausiosios policijos ir privačių saugos struktūrų bendradarbiavimo nuostatos.
V skirsnyje išvardijamos specialiosios priemonės, nustatomos jų ir šaunamojo ginklo naudojimo sąlygos ir pagrindai, bendrieji kai kurių specialiųjų priemonių ir šaunamųjų ginklų įsigijimo, laikymo ir nešiojimosi pagrindai.
VI skirsnyje nustatomi asmens bei turto saugos kontrolės pagrindai, įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarka.
XI. NUMATOMI PAKEISTI AR PANAIKINTI TEISĖS AKTAI
31. Priėmus siūlomą įstatymą, reikės:
31.1. pripažinti netekusiais galios:
31.1.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. kovo 12 d. nutarimą Nr. 160 „Dėl Asmens bei turto saugos nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1993, Nr. 10-250);
31.1.2. vidaus reikalų ministro 1993 m. rugpjūčio 31 d. įsakymą Nr. 673 „Dėl leidimų sistemos veiklos, vykdant Asmens bei turto saugos nuostatus“ (Žin., 1994, Nr. 2-34);
31.2. pakeisti Vidaus reikalų ministerijos 1997 m. liepos 28 d. įsakymą Nr. 361 „Dėl VRM 1992 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. 1 „Dėl vidaus reikalų organų leidimų sistemos vykdymo tvarkos“ patvirtintos instrukcijos, VRM 1994 m. kovo 18 d. įsakymo Nr. 233 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintos „Šaunamojo ginklo ir šaudmenų savigynai įsigijimo, laikymo, nešiojimo ir panaudojimo tvarkos“ įgyvendinimo“ ir VRM 1993 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 673 patvirtintos asmens bei turto saugotojų, saugos tarnybų ir saugos struktūrinių padalinių veiklos instrukcijos pakeitimų ir papildymų“ (Žin., 1997, Nr. 74-1927).
32. Priėmus siūlomą įstatymą, Lietuvos Respublikos Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai reikės priimti naujos redakcijos teisės aktus, reglamentuojančius asmens bei turto saugos licencijavimą, informacijos apie saugos tarnybos ir juridinio asmens saugos padalinio veiklą pateikimą valstybės institucijoms, taip pat kitus teisės aktus, būtinus siūlomam įstatymui įgyvendinti.
______________