Lietuvos Respublikos Vyriausybė
NUTARIMAS
DĖL MOKYKLŲ, VYKDANČIŲ FORMALIOJO ŠVIETIMO PROGRAMAS, TINKLO KŪRIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
2011 m. birželio 29 d. Nr. 768
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2011, Nr. 38-1804) 28 straipsnio 8 dalimi, 41 straipsnio 7 ir 9 dalimis, 43 straipsnio 7 dalimi, 67 straipsnio 4 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Patvirtinti Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisykles (pridedama).
2. Nustatyti, kad:
2.1. Iki šio nutarimo įsigaliojimo pradėtos bendrojo ugdymo mokyklų, profesinio mokymo įstaigų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo procedūros baigiamos iki šio nutarimo įsigaliojimo galiojusia tvarka.
2.2. Valstybinės ar savivaldybių gimnazijos, neatitinkančios Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 41 straipsnio 7 dalyje nustatytų reikalavimų, reorganizuojamos arba jų struktūros pertvarkomos iki 2015 m. rugpjūčio 31 dienos.
2.3. Valstybinės ir savivaldybių pagrindinės mokyklos:
2.3.1. vykdančios pradinio ugdymo ir pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį, priskiriamos progimnazijos tipo mokykloms iki 2012 m. sausio 1 dienos;
3. Pavesti vadovaujantis šio nutarimo 1 punkte nurodytų taisyklių 35 punktu:
3.1. iki 2012 m. vasario 1 d. parengti ir patvirtinti:
3.1.1. Švietimo ir mokslo ministerijai – ministerijos įsteigtų bendrojo ugdymo mokyklų ir profesinio mokymo įstaigų tinklo pertvarkos 2012–2015 metų bendruosius planus;
4. Pripažinti netekusiais galios:
4.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 14 d. nutarimą Nr. 745 „Dėl Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 95-3509);
4.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 14 d. nutarimą Nr. 746 „Dėl bendrojo lavinimo, specialiojo ugdymo, profesinio mokymo mokyklų, pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikiančių įstaigų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo kriterijų sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 95-3510);
4.3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 9 d. nutarimą Nr. 1426 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 14 d. nutarimo Nr. 745 „Dėl Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2004, Nr. 165-6033);
4.4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimą Nr. 256 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 14 d. nutarimo Nr. 745 „Dėl Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2008, Nr. 37-1336);
4.5. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimą Nr. 257 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 14 d. nutarimo Nr. 746 „Dėl bendrojo lavinimo, specialiojo ugdymo, profesinio mokymo mokyklų, pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikiančių įstaigų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo kriterijų sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2008, Nr. 37-1337);
4.6. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. balandžio 15 d. nutarimą Nr. 299 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 14 d. nutarimo Nr. 745 „Dėl Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2009, Nr. 45-1763);
4.7. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugpjūčio 26 d. nutarimą Nr. 903 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 14 d. nutarimo Nr. 746 „Dėl bendrojo lavinimo, specialiojo ugdymo, profesinio mokymo mokyklų, pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikiančių įstaigų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo kriterijų sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2009, Nr. 103-4301);
4.8. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. kovo 30 d. nutarimą Nr. 352 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 14 d. nutarimo Nr. 746 „Dėl bendrojo lavinimo, specialiojo ugdymo, profesinio mokymo mokyklų, pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikiančių įstaigų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo kriterijų sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2011, Nr. 38-1818).
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768
MOKYKLŲ, VYKDANČIŲ FORMALIOJO ŠVIETIMO PROGRAMAS, TINKLO KŪRIMO TAISYKLĖS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato bendrojo ugdymo mokyklų ir profesinio mokymo įstaigų (toliau – Mokyklos) tinklo kūrimo tikslą ir esmines nuostatas, bendrojo ugdymo mokyklų paskirtį ir jų vykdomų programų įvairovę, bendruosius ir specialiuosius mokyklų, vykdančių bendrojo ugdymo programas, kriterijus, gimnazijos tipui priskiriamos mokyklos, vykdančios specializuoto ugdymo krypties programą, kuriai reikia ugdymo nuoseklumo, kriterijus, savivaldybių mokyklų (klasių), skirtų šalies (regiono) mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, paskirtį ir kriterijus, Mokyklų tinklo pertvarkos bendrųjų planų rengimą ir įgyvendinimą.
2. Taisyklėse vartojamos sąvokos:
Jungtinė klasė – klasė, sudaryta iš dviejų arba trijų klasių, kurioje mokomasi pagal skirtingo lygio programą.
Klasė – pastovi mokinių grupė, kuri vienus mokslo metus drauge mokosi pagal to paties lygio pradinio, pagrindinio ar vidurinio ugdymo programą.
Specialioji klasė – dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių klasė.
Kitos Taisyklėse vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2011, Nr. 38-1804) (toliau – Švietimo įstatymas).
II. MOKYKLŲ TINKLO KŪRIMO TIKSLAS IR ESMINĖS NUOSTATOS
3. Mokyklų tinklo kūrimo tikslas – sudaryti sąlygas plėtoti geros kokybės privalomąjį ir visuotinį švietimą, didinti jo prieinamumą už protingą, valstybei ir savivaldybėms pakeliamą kainą. Siekiama, kad Mokyklų tinklas būtų darniai veikianti, nuolat atsinaujinanti, švietimo programų įvairovę, jų prieinamumą užtikrinančių ir atsakomybe už švietimo kokybę besidalijančių valstybinių, savivaldybių ir nevalstybinių Mokyklų sistema.
4. Mokyklų tinklas kuriamas vadovaujantis Švietimo įstatyme nustatytais švietimo sistemos principais. Formuojama integracinė Mokyklų, kuriose gali mokytis, įgyti išsilavinimą ir gauti pagalbą socialiai jautrių grupių asmenys ir specialiųjų ugdymosi poreikių turintys asmenys, sistema.
5. Mokyklų tinklas kuriamas kompleksiškai: analizuojami švietimo poreikiai, tam tikroje teritorijoje esančių skirtingo pavaldumo Mokyklų situacija, su kitais Mokyklų savininkais ar savininkų teises ir pareigas įgyvendinančiomis institucijomis (dalyvių susirinkimais) derinama Mokyklų perspektyva, analizuojamas bendrojo ugdymo, profesinio mokymo programų, bendrojo ugdymo mokyklų tipų ir paskirčių išdėstymas tam tikroje savivaldybės, regiono ar šalies teritorijoje, jų įvairovė. Siekiant užtikrinti mokymosi prieinamumą ir tolygesnį mokinių pasiskirstymą bendrojo ugdymo mokyklose, reguliuojami mokinių srautai, organizuojamas saugus mokinių vežiojimas, apgyvendinimas, maitinimas; sprendžiamas mokytojų įdarbinimo klausimas, sukuriama mokytojus pavaduoti galinčių mokytojų duomenų bazė, planuojama Mokyklų statyba, Mokyklų pastatų atnaujinimas, pritaikymas Mokyklų paskirčiai ir laisvų patalpų naudojimas, šie darbai atliekami. Reorganizuojant, likviduojant Mokyklas, pertvarkant jų struktūrą, pertvarkant valstybines ir savivaldybių Mokyklas, atsižvelgiama į Mokyklų bendruomenių nutarimus, jeigu jie neprieštarauja Taisyklėms.
6. Užtikrinamas bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo programų prieinamumas visiems Lietuvos Respublikos piliečiams ir užsieniečiams, turintiems teisę nuolat ar laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje; tenkinami mokinių poreikiai mokytis valstybine kalba, tautinės mažumos kalba ar tautinės mažumos kalbos; užtikrinamas užsienio kalbų, sustiprinto dalyko mokymosi, esant pakankamam bendrųjų mokyklų tinklui, ugdymo tradicijų ir savitos mokyklos kultūros, savita pedagogine sistema grindžiamo ugdymo, kryptingo meninio ugdymo, mokinių saviraiškos poreikių ir kitų interesų tenkinimo tęstinumas jiems pereinant mokytis į kitą bendrojo ugdymo mokyklą pagal aukštesnio lygmens bendrojo ugdymo programą. Mokinių poreikių tenkinimo tęstinumui užtikrinti skirtingų tipų mokyklos gali sudaryti bendradarbiavimo sutartis. Profesinio mokymo programų atitiktis derinama su nuolat kintančiais darbo rinkos poreikiais, jų pasiūla siejama su šalies ūkine, socialine ir kultūrine raida.
7. Sudaromos sąlygos mokytis arčiau gyvenamosios vietos esančioje Mokykloje mokiniams pagal pradinio ugdymo programą ir mokiniams, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintiems didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, – pagal pritaikytas pradinio, pagrindinio ugdymo, profesinio mokymo programas.
8. Sudaromos sąlygos mokiniams judėti tarp skirtingų bendrojo ugdymo mokyklų tipų, skirtingų mokyklų paskirčių tolesnio mokymosi link. Keletas savivaldybių gali steigti bendras bendrojo ugdymo mokyklas sutarčių pagrindu, jeigu tai būtina švietimo prieinamumui užtikrinti.
9. Mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai (dalyvių susirinkimui), savininkui nusprendus, Mokykla gali vykdyti priešmokyklinio, ikimokyklinio ugdymo programas, kitas neformaliojo vaikų ar (ir) suaugusiųjų švietimo programas. Užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų švietimo programas Mokykla gali vykdyti nustatytąja tvarka, gavusi švietimo ir mokslo ministro rašytinį sutikimą.
10. Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registre įregistruotos specializuoto ugdymo krypties programos vykdomos valstybinėse, nevalstybinėse mokyklose, savivaldybių bendrojo ugdymo mokyklose, skirtose dėl išskirtinių gabumų specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams, raštu suderinus tai su švietimo ir mokslo ministru.
11. Pradinės, pagrindinės mokyklos, progimnazijos, kurioms išlaikyti dėl mažo mokinių skaičiaus nebepakanka lėšų, gali būti prijungiamos prie kitų Mokyklų, vykdančių atitinkamo lygmens bendrojo ugdymo programas, ir toliau veikti tose pačiose patalpose kaip Mokyklos struktūrinis padalinys (pradinio ugdymo skyrius, progimnazijos skyrius, pagrindinio ugdymo skyrius ar filialas).
12. Gyvenamojoje vietovėje nesusidarius mokinių tiek, kad būtų galima steigti ir išlaikyti atskirą Mokyklą, toje gyvenamojoje vietovėje gali būti steigiamos kitos atitinkamo lygmens bendrojo ugdymo ar profesinio mokymo programą vykdančios Mokyklos skyrius ar filialas.
13. Didinamos ugdymo individualizavimo galimybės gimnazijose – ugdant pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį ir akredituotą vidurinio ugdymo programą sudaroma daugiau paralelių klasių.
14. Atitinkamas bendrojo ugdymo programas vykdančioje Mokykloje gali būti steigiami ugdymo skyriai, klasės: suaugusiųjų, specialiojo ugdymo (specialiosios klasės), jaunimo, sanatorijos, ligoninės, nepilnamečių tardymo izoliatoriaus ir pataisos įstaigos, tardymo izoliatoriaus ir (ar) pataisos įstaigos suaugusiųjų, ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupės. Mokyklos skyriai steigiami tobulinant organizacinę struktūrą.
15. Viename pastate gali veikti dvi ir daugiau Mokyklų. Mokyklos, turinčios laisvų patalpų, gali keisti paskirtį ir tapti mokyklomis – daugiafunkciais centrais; buvusių Mokyklų patalpose gali būti steigiami daugiafunkciai centrai bendruomenių neformaliojo švietimo, švietimo pagalbos, kultūros, socialinėms reikmėms tenkinti ar sudaromos sąlygos steigti nevalstybines mokyklas.
16. Mokyklos tėvų (globėjų, rūpintojų) bendruomenė (suaugusiųjų mokyklose – mokiniai), mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai (dalyvių susirinkimui), savininkui sutikus, gali inicijuoti savivaldybės arba valstybinės Mokyklos pertvarkymą į nevalstybinę Mokyklą, arba naujos nevalstybinės Mokyklos steigimą, arba nevalstybinės Mokyklos pertvarkymą į savivaldybės ar valstybinę Mokyklą.
17. Valstybinėse ir savivaldybių mokyklose gali būti įgyvendinami atskiri savitos pedagoginės sistemos elementai, jeigu jie dera su bendrosiomis ugdymo programomis, bendraisiais ugdymo planais ir yra tėvų (globėjų, rūpintojų) sutikimai.
18. Valstybinių ir savivaldybių bendrojo ugdymo mokyklų atitiktį Taisyklėse nustatytiems bendriesiems ir specialiesiems kriterijams vertina šių mokyklų savininkų teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimai), nevalstybinių – savininkai (dalyvių susirinkimai). Vertinimo duomenys naudojami rengiant savivaldybių ir Švietimo ir mokslo ministerijos Mokyklų tinklo pertvarkos bendruosius planus, steigiant, reorganizuojant, likviduojant, pertvarkant Mokyklas ir jų struktūrą.
19. Sudarant savivaldybių mokyklų (klasių), skirtų šalies (regiono) mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, mokyklų, kurioms iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto skiriama mokymo lėšų ir mokyklos ūkio lėšų, sąrašus, vertinama atitiktis Taisyklėse savivaldybių mokykloms (klasėms), skirtoms šalies (regiono) mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, nustatytiems kriterijams.
20. Vidurinės mokyklos tipo mokyklos, kurios savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas), savininkas Mokyklų tinklo pertvarkos planuose nėra numatęs akredituoti jos vykdomos vidurinio ugdymo programos, struktūra pertvarkyti pradedama nutraukiant priėmimą į pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį ne vėliau kaip 2012 m. rugsėjo 1 d., jeigu ji taps progimnazija, į vidurinio ugdymo programą – ne vėliau kaip 2014 m. rugsėjo 1 d., jeigu ji taps pagrindine mokykla.
III. BENDROJO UGDYMO MOKYKLŲ PASKIRTIS IR VYKDOMOS PROGRAMOS
22. Bendrojo ugdymo mokyklos skirstomos į bendrąsias mokyklas ir mokyklas specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams:
22.1. bendrosios bendrojo ugdymo mokyklos vykdo privalomą ir valstybės garantuojamą mokinių iki 16 metų ugdymą pagal bendrojo pradinio, pagrindinio ugdymo programas, visuotinį švietimą pagal bendrojo vidurinio ugdymo programą ir teikia reikiamą švietimo pagalbą;
22.2. bendrojo ugdymo mokyklos specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams vykdo švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka pritaikytas dėl išskirtinių gabumų, įgimtų ar įgytų sutrikimų ar nepalankių aplinkos veiksnių specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams bendrojo ugdymo programas atitinkamai pritaikytoje mokymosi aplinkoje ir teikia reikiamą švietimo pagalbą.
23. Bendrosios bendrojo ugdymo mokyklos:
23.1. pradinės mokyklos tipo bendrojo ugdymo mokyklos (1–4 klasės):
23.1.2. mokykla-darželis, skirtas 7 (6)–10 metų mokiniams mokytis pagal pradinio ugdymo programą, 6 (5) metų vaikams – pagal priešmokyklinio ugdymo programą ir vaikams iki 6 (5) metų – pagal ikimokyklinio ugdymo programą;
23.1.3. mokykla-daugiafunkcis centras, skirtas 7 (6)–10 metų mokiniams mokytis pagal pradinio ugdymo programą, 6 (5) metų vaikams – pagal priešmokyklinio ugdymo programą ir vaikams iki 6 (5) metų – pagal ikimokyklinio ugdymo programą; šioje mokykloje vykdomos ir kitos neformaliojo vaikų švietimo ir (ar) suaugusiųjų neformaliojo švietimo programos, sudaromos sąlygos teikti vietos bendruomenei reikalingas kultūros, socialines ir kitas paslaugas;
23.1.4. savitos pedagoginės sistemos mokyklos (Valdorfo, M. Montessori, Š. Suzuki, tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos ar kita), skirtos 7 (6)–10 metų mokiniams mokytis pagal bendrąją pradinio ugdymo programą arba mokyklos parengtą pradinio ugdymo programą; ugdymas grindžiamas švietimo ir mokslo ministro tvirtinama savitos pedagoginės sistemos samprata;
23.2. progimnazijos tipo bendrojo ugdymo mokyklos (5–8 klasės arba 5–8 klasės ir 1–4 klasės):
23.2.1. progimnazija, skirta 11–14 metų mokiniams mokytis pagal pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį arba 7 (6)–14 metų mokiniams – pagal pradinio ugdymo programą ir pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį;
23.2.2. savitos pedagoginės sistemos mokyklos (Valdorfo, M. Montessori, Š. Suzuki, tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos ar kita), skirtos 7 (6)–14 metų mokiniams mokytis pagal bendrąją pradinio ugdymo programą ir bendrosios pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį arba mokyklos parengtą pradinio ugdymo programą ir pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį; ugdymas grindžiamas švietimo ir mokslo ministro tvirtinama savitos pedagoginės sistemos samprata;
23.3. pagrindinės mokyklos tipo bendrojo ugdymo mokyklos (5–10 klasės arba 5–10 klasės ir 1–4 klasės):
23.3.1. pagrindinė mokykla, skirta 11–16 metų mokiniams mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą arba 7 (6)–16 metų mokiniams – pagal pradinio ir pagrindinio ugdymo programas;
23.3.2. mokykla-daugiafunkcis centras, skirtas 7 (6)–16 metų mokiniams mokytis pagal pradinio ir pagrindinio ugdymo programas, 6 (5) metų vaikams – pagal priešmokyklinio ugdymo programą ir vaikams iki 6 (5) metų – pagal ikimokyklinio ugdymo programą. Šioje mokykloje vykdomos ir kitos neformaliojo vaikų švietimo ir (ar) suaugusiųjų neformaliojo švietimo programos, sudaromos sąlygos vietos bendruomenei reikalingoms kultūros, socialinėms ir kitoms paslaugoms teikti;
23.3.3. savitos pedagoginės sistemos mokyklos (Valdorfo, M. Montessori, Š. Suzuki, tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos ar kita), skirtos 7 (6)–16 metų mokiniams mokytis pagal bendrąją pradinio ir bendrąją pagrindinio ugdymo programas arba 11–16 metų mokiniams – pagal bendrąją pagrindinio ugdymo programą, arba mokyklos parengtas pradinio ugdymo ir pagrindinio ugdymo programas; ugdymas grindžiamas švietimo ir mokslo ministro tvirtinama savitos pedagoginės sistemos samprata;
23.4. vidurinės mokyklos tipo bendrojo ugdymo mokyklos (11–12 klasės arba 11–12 ir 9–10 klasės arba 11–12 ir 5–10 klasės, arba 11–12, 5–10 ir 1–4 klasės):
23.4.1. vidurinė mokykla, skirta 17–18 metų mokiniams mokytis pagal vidurinio ugdymo programą ar 15–18 metų mokiniams – pagal pagrindinio ugdymo programos antrą dalį ir vidurinio ugdymo programą arba 11–18 metų mokiniams – pagal pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, arba 7 (6)–18 metų mokiniams – pagal pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas;
23.4.2. savitos pedagoginės sistemos mokyklos (Valdorfo, M. Montessori, Š. Suzuki, tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos ar kita), skirtos 7 (6)–18 metų mokiniams mokytis pagal bendrąją pradinio, bendrąją pagrindinio ir bendrąją vidurinio ugdymo programas ar 11–18 metų mokiniams – pagal bendrąją pagrindinio ir bendrąją vidurinio ugdymo programas arba mokyklos parengtas pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas; ugdymas grindžiamas švietimo ir mokslo ministro tvirtinama savitos pedagoginės sistemos samprata;
23.4.3. suaugusiųjų mokykla, skirta suaugusiems asmenims mokytis pagal suaugusiųjų pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas ar pagal suaugusiųjų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas;
23.4.4. suaugusiųjų ir jaunimo mokykla, skirta suaugusiems asmenims mokytis pagal suaugusiųjų pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas, 12–16 metų mokiniams, stokojantiems mokymosi motyvacijos, socialinių įgūdžių, turintiems mokymosi sunkumų, linkusiems į praktinę veiklą, – pagal pagrindinio ugdymo programą, gaunant reikiamą resocializacinę pagalbą, 16–17 metų dirbantiems mokiniams – pagal suaugusiųjų pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį ir vidurinio ugdymo programą;
23.5. gimnazijos tipo bendrojo ugdymo mokyklos (I–IV gimnazijos klasės; tam tikrais atvejais: I–IV gimnazijos klasės ir 5–8 klasės arba I–IV gimnazijos klasės, 5–8 klasės ir 1–4 klasės):
23.5.1. gimnazija, skirta 15–18 metų mokiniams mokytis pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį ir akredituotą vidurinio ugdymo programą;
23.5.2. suaugusiųjų gimnazija, skirta suaugusiems asmenims mokytis pagal suaugusiųjų pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį ir akredituotą suaugusiųjų vidurinio ugdymo programą;
23.5.3. gimnazija, skirta 11–18 metų mokiniams mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą ir akredituotą vidurinio ugdymo programą, arba gimnazija 7 (6)–18 metų mokiniams – pagal pradinio, pagrindinio ugdymo programas ir akredituotą vidurinio ugdymo programą, arba suaugusiųjų mokykla suaugusiems asmenims – pagal suaugusiųjų pradinio ir pagrindinio ugdymo programas ir akredituotą suaugusiųjų vidurinio ugdymo programą, arba suaugusiųjų ir jaunimo mokykla suaugusiems asmenims mokytis pagal suaugusiųjų pradinio, pagrindinio ugdymo programas ir akredituotą vidurinio ugdymo programą, 12–16 metų paaugliams, stokojantiems mokymosi motyvacijos, socialinių įgūdžių, turintiems mokymosi sunkumų, linkusiems į praktinę veiklą, – pagal pagrindinio ugdymo programą, gaunant reikiamą resocializacinę pagalbą, 16–17 metų dirbančiam jaunimui – pagal suaugusiųjų pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį ir akredituotą vidurinio ugdymo programą tais atvejais, kai yra:
23.5.3.1. gyvenamojoje vietovėje, kurioje nėra kitų vidurinio ugdymo programą valstybine kalba ar (ir) tautinės mažumos kalba vykdančių bendrojo ugdymo mokyklų;
23.5.3.2. miesto pakraščiui priskirta mokykla, tai yra iki 1985 metų rajono teritorijoje buvusi mokykla, o po 1985 metų miesto savivaldybės teritorijoje esanti mokykla arba iki 1985 metų buvusioje rajono teritorijoje po 1985 metų įsteigta mokykla;
23.5.3.3. gyvenamojoje vietovėje, priskirtoje pasienio ruožui pagal Lietuvos Respublikos gyvenamųjų vietovių, priskirtų pasienio ruožui, sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 548 (Žin., 2007, Nr. 66-2559);
23.5.3.4. mokykla, vykdanti specializuoto ugdymo krypties programą, arba vienintelė gyvenamojoje vietovėje esanti mokykla, įgyvendinanti atskirus savitos pedagoginės sistemos elementus, visiems dalininkams (savininkui) sutikus;
24. Bendrojo ugdymo mokyklos specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams:
24.1. pradinės mokyklos tipo bendrojo ugdymo mokyklos (1–4 klasės ar parengiamoji (papildomi mokymosi metai, skirti specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams, 1 ir 2 klasių mokomųjų dalykų programoms išeiti) ir 1–4 klasės):
24.1.1. specialiosios mokyklos, skirtos 7 (6)–10 metų mokiniams, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintiems didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, mokytis pagal pritaikytą pradinio ugdymo programą:
24.1.2. specialiosios mokyklos-darželiai, skirti 7 (6)–10 metų mokiniams, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintiems didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, mokytis pagal pritaikytą pradinio ugdymo programą, 6 (5) metų vaikams – pagal pritaikytą priešmokyklinio ugdymo programą ir vaikams iki 6 (5) metų – pagal pritaikytą ikimokyklinio ugdymo programą:
24.2. pagrindinės mokyklos tipo bendrojo ugdymo mokyklos (5–10 klasės; 1–10 klasės; parengiamoji ir 1–10 klasės; 1–10 klasės ir I–III ugdymo metų klasės; parengiamoji, 1–10 klasės ir I–III ugdymo metų klasės (trys mokymosi metai, skirti labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams, baigusiems 10 klasių, bet neįgijusiems pagrindinio išsilavinimo):
24.2.1. mokyklos, skirtos mokiniams, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintiems didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių:
24.2.1.1. specialiosios mokyklos, skirtos 7 (6)–20 metų mokiniams mokytis pagal pritaikytas pradinio, pagrindinio ugdymo programas ir socialinių įgūdžių ugdymo programą:
24.2.1.2. specialiojo ugdymo centras, skirtas 7 (6)–16 metų mokiniams, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintiems didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių (iki 21 metų – labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių), mokytis pagal pritaikytas pradinio, pagrindinio ugdymo programas ir socialinių įgūdžių ugdymo programą ir teikiantis metodinę pagalbą kitų Mokyklų mokytojams, švietimo pagalbos specialistams ugdymo metodų, bendrojo ugdymo programų, mokymosi aplinkos pritaikymo, specialiųjų mokymo priemonių parinkimo klausimais, konsultacinę pagalbą tėvams (globėjams, rūpintojams), sudarantis sąlygas tobulinti mokytojų, švietimo pagalbos specialistų kvalifikaciją;
24.2.1.3. specialioji mokykla-daugiafunkcis centras, skirtas 7 (6)–16 metų mokiniams, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintiems didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių (iki 21 metų – labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių), mokytis pagal pritaikytas pradinio ir pagrindinio ugdymo programas ir socialinių įgūdžių ugdymo programą, 6 (5) metų vaikams – pagal pritaikytą priešmokyklinio ugdymo programą ir vaikams iki 6 (5) metų – pagal pritaikytą ikimokyklinio ugdymo programą; šioje mokykloje vykdomos ir kitos neformaliojo vaikų švietimo ir (ar) suaugusiųjų neformaliojo švietimo programos, sudaromos sąlygos teikti vietos bendruomenei reikalingas kultūros, socialines ir kitas paslaugas;
24.2.2. mokyklos, skirtos mokiniams, dėl nepalankių aplinkos veiksnių turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių:
24.2.2.1. jaunimo mokykla, skirta 12–16 metų mokiniams, stokojantiems mokymosi motyvacijos, socialinių įgūdžių, turintiems mokymosi sunkumų, linkusiems į praktinę veiklą, mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą, joje teikiama resocializacijos pagalba, arba jaunimo namai, skirti 12–17 metų mokiniams, baigusiems gydymo ir reabilitacijos nuo priklausomybės psichotropinėms medžiagoms, alkoholiui kursą arba linkusiems į įvairias priklausomybes (nuo psichotropinių medžiagų, alkoholio, lošimų, kitų azartinių žaidimų ir kita) ir turintiems elgesio ir emocijų sutrikimų, kuriems reikia pagerinti dvasinę savijautą, grąžinti mokymosi motyvaciją, arba turintiems elgesio ir emocijų sutrikimų – mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą, atsižvelgiant į sveikatos būklę, pasiekimus ir galimybes; besimokantys juose mokiniai apgyvendinami, jiems teikiama resocializacijos ir kita pagalba;
24.2.2.2. produktyvaus mokymo mokykla, skirta 15–17 metų mokiniams, turintiems mokymosi sunkumų arba grįžusiems į švietimo sistemą po to, kai iš jos iškrito, norintiems socializuotis, pritapti švietimo sistemoje per pasirinktą ir asmeniškai patrauklią darbinę veiklą, mokytis pagal produktyvaus mokymo programą, atitinkančią pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį;
24.2.2.3. vaikų socializacijos centras, skirtas 14–16 metų mokiniams, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka paskirta vidutinės priežiūros priemonė, mokytis pagal pradinio, pagrindinio ugdymo ir profesinio mokymo programas; vaikų socializacijos centre besimokantys mokiniai apgyvendinami, jiems teikiama švietimo ir kita pagalba;
24.2.2.4. sanatorijos mokykla, skirta 7 (6)–16 metų mokiniams, atvykusiems gydytis į medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo sveikatos priežiūros įstaigą, toliau mokytis pagal pradinio ir pagrindinio ugdymo programas, joje taikomas sveikatą tausojantis dienos režimas;
24.3. vidurinės mokyklos tipo bendrojo ugdymo mokyklos (9–12 klasės; 5–12 klasės; 1–12 klasės; parengiamoji ir 1–12 klasės; 1–12 klasės ir I–III ugdymo metų klasės; parengiamoji, 1–12 klasės ir I–III ugdymo metų klasės):
24.3.1. mokyklos, skirtos mokiniams, dėl išskirtinių gabumų turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių:
24.3.1.1. konservatorija, skirta 15–18 metų mokiniams, turintiems išskirtinių gabumų muzikai, mokytis pagal specializuoto ugdymo krypties programas (pagrindinio ugdymo kartu su muzikos ugdymu programos antrąją dalį ir vidurinio ugdymo kartu su muzikos ugdymu programą);
24.3.1.2. menų mokykla, skirta 7 (6)–18 metų mokiniams, turintiems išskirtinių gabumų menui, mokytis pagal specializuoto ugdymo krypties programas (pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo kartu su muzikos, dailės ar (ir) menų ugdymu programas);
24.3.1.3. dailės mokykla, skirta 7 (6)–18 metų mokiniams, turintiems išskirtinių gabumų dailei, mokytis pagal specializuoto ugdymo krypties programas (pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo kartu su dailės ugdymu programas), arba 11–18 metų mokiniams – pagal specializuoto ugdymo krypties programas (pagrindinio, vidurinio ugdymo kartu su dailės ugdymu programas);
24.3.1.4. sporto mokykla, skirta 7 (6)–18 metų mokiniams, turintiems išskirtinių gabumų sportui, mokytis pagal specializuoto ugdymo krypties programas (pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo kartu su sporto ugdymu programas), arba 11–18 metų mokiniams mokytis pagal specializuoto ugdymo krypties programas (pagrindinio ir vidurinio ugdymo kartu su sporto ugdymu programas), arba 15–18 metų mokiniams mokytis pagal specializuoto ugdymo krypties programas (pagrindinio ugdymo kartu su sporto ugdymu programos antrąją dalį ir vidurinio ugdymo kartu su sporto ugdymu programą);
24.3.2. mokyklos, skirtos mokiniams, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintiems didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių:
24.3.2.1. specialiosios mokyklos, skirtos 7 (6)–20 metų mokiniams mokytis pagal pritaikytas pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas ir socialinių įgūdžių ugdymo programą:
24.3.2.2. specialiojo ugdymo centras, skirtas 7 (6)–20 metų mokiniams mokytis pagal pritaikytas pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas ir socialinių įgūdžių ugdymo programą, gaunant reikiamą švietimo pagalbą, ir teikiantis metodinę pagalbą kitų Mokyklų mokytojams, švietimo pagalbos specialistams bendrojo ugdymo programų, ugdymosi aplinkos pritaikymo, specialiųjų mokymo priemonių parinkimo klausimais, konsultacinę pagalbą tėvams (globėjams, rūpintojams), sudarantis sąlygas tobulinti mokytojų, švietimo pagalbos specialistų kvalifikaciją;
24.3.3. mokyklos, skirtos mokiniams, dėl nepalankių aplinkos veiksnių turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių:
24.3.3.1. sanatorijos mokykla, skirta 7 (6)–17 metų mokiniams, atvykusiems gydytis į medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo sveikatos priežiūros įstaigą, toliau mokytis pagal pradinio, pagrindinio ar vidurinio ugdymo programas, joje taikomas sveikatą tausojantis dienos režimas;
24.3.3.2. ligoninės mokykla, skirta 7 (6)–17 metų mokiniams, atvykusiems gydytis į stacionarinę asmens sveikatos priežiūros įstaigą, teikiančią medicinos pagalbą, toliau ugdytis pagal pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, joje taikomas sveikatą tausojantis dienos režimas;
24.3.3.3. nuotolinio mokymo mokykla, skirta 7 (6)–18 metų mokiniams, dėl sveikatos, įgimtų, įgytų sutrikimų, elgesio sutrikimų (kai elgesio sutrikimai trunka ilgiau nei 6 mėnesius ir yra kitos psichinės būklės simptomų) ar nepalankių aplinkos veiksnių negalintiems lankyti bendrojo ugdymo mokyklos, besigydantiems namuose, medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo sveikatos priežiūros įstaigoje, stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, teikiančioje medicinos pagalbą, laikinai išvykusiems į užsienį nuotoliniu būdu mokytis pagal pradinio, pagrindinio ar vidurinio ugdymo programas; suaugusiems asmenims nuotoliniu būdu mokytis pagal suaugusiųjų pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas; nuolat užsienyje gyvenantiems asmenims mokytis lietuvių kalbos, Lietuvos istorijos ir geografijos;
24.3.3.4. vaikų socializacijos centras, skirtas 14–17 metų mokiniams, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka skirta vidutinės priežiūros priemonė mokytis pagal pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo ir profesinio mokymo programas; vaikų socializacijos centre besimokantys mokiniai apgyvendinami, jiems teikiama švietimo ir kita pagalba;
24.3.3.5. nepilnamečių tardymo izoliatoriaus ir pataisos įstaigos mokykla, skirta 14–16 metų paaugliams, kuriems laikinai atimta ar apribota laisvė, mokytis pagal pradinio, pagrindinio ugdymo ir profesinio mokymo programas, ir 17–20 metų asmenims, kuriems laikinai atimta ar apribota laisvė, – pagal suaugusiųjų pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo ir profesinio mokymo programas;
24.4. gimnazijos tipo bendrojo ugdymo mokyklos (I–IV gimnazijos klasės; I–IV gimnazijos klasės ir 5–8 klasės; I–IV gimnazijos klasės ir 1–8 klasės; I–IV gimnazijos klasės, parengiamoji ir 1–8 klasės; I–IV gimnazijos klasės, parengiamoji klasė, 1–8 klasės ir I–III ugdymo metų klasės):
24.4.1. mokyklos, skirtos mokiniams, dėl išskirtinių gabumų turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių:
24.4.1.1. konservatorija, skirta 15–18 metų mokiniams, turintiems išskirtinių gabumų muzikai, mokytis pagal specializuoto ugdymo krypties programas (pagrindinio ugdymo kartu su muzikos ugdymu programos antrąją dalį ir akredituotą vidurinio ugdymo kartu su muzikos ugdymu programą);
24.4.1.2. menų gimnazija, skirta 7 (6)–18 metų mokiniams, turintiems išskirtinių gabumų menui, mokytis pagal specializuoto ugdymo krypties programas (pradinio, pagrindinio ir akredituotą vidurinio ugdymo kartu su muzikos, dailės ar (ir) menų ugdymu programas);
24.4.1.3. menų mokykla, skirta 7 (6)–20 metų mokiniams, turintiems išskirtinių gabumų menui, mokytis pagal specializuoto ugdymo krypties programas (pradinio, pagrindinio ir akredituotą vidurinio ugdymo kartu su muzikos, dailės, meno ugdymu programas) ir baleto artisto profesinio mokymo programą;
24.4.1.4. dailės gimnazija, skirta 7 (6)–18 metų mokiniams, turintiems išskirtinių gabumų dailei, mokytis pagal specializuoto ugdymo krypties programas (pradinio, pagrindinio ir akredituotą vidurinio ugdymo kartu su dailės ugdymu programas) arba 11–18 metų mokiniams mokytis pagal specializuoto ugdymo krypties programas (pagrindinio ir akredituotą vidurinio ugdymo kartu su dailės ugdymu programas);
24.4.1.5. sporto gimnazija, skirta 7 (6)–18 metų mokiniams, turintiems išskirtinių gabumų sportui, mokytis pagal specializuoto ugdymo krypties programas (pradinio, pagrindinio ir akredituotą vidurinio ugdymo kartu su sporto ugdymu programas) arba 11–18 metų mokiniams mokytis pagal specializuoto ugdymo krypties programas (pagrindinio ir akredituotą vidurinio ugdymo kartu su sporto ugdymu programas) arba 15–18 metų mokiniams mokytis pagal specializuoto ugdymo krypties programas (pagrindinio ugdymo kartu su sporto ugdymu programos antrąją dalį ir akredituotą vidurinio ugdymo kartu su sporto ugdymu programą);
24.4.2. mokyklos, skirtos mokiniams, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintiems didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių:
24.4.2.1. specialiosios mokyklos, skirtos 7 (6)–20 metų mokiniams mokytis pagal pritaikytas pradinio, pagrindinio, akredituotą vidurinio ugdymo programas ir socialinių įgūdžių ugdymo programą:
24.4.2.2. specialiojo ugdymo centras, skirtas 7 (6)–20 metų mokiniams mokytis pagal pritaikytas pradinio, pagrindinio, akredituotą vidurinio ugdymo programas ir socialinių įgūdžių ugdymo programą, gaunant reikiamą švietimo pagalbą, ir teikiantis metodinę pagalbą kitų Mokyklų mokytojams, švietimo pagalbos specialistams bendrojo ugdymo programų, ugdymosi aplinkos pritaikymo, specialiųjų mokymo priemonių parinkimo klausimais, konsultacinę pagalbą tėvams (globėjams, rūpintojams), sudarantis sąlygas tobulinti mokytojų, švietimo pagalbos specialistų kvalifikaciją;
24.4.3. mokyklos, skirtos mokiniams, dėl nepalankių aplinkos veiksnių turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių:
24.4.3.1. sanatorijos mokykla, skirta 7 (6)–17 metų mokiniams, atvykusiems gydytis į medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo sveikatos priežiūros įstaigą, toliau mokytis pagal pradinio, pagrindinio ugdymo programas, akredituotą vidurinio ugdymo programą, joje taikomas sveikatą tausojantis dienos režimas;
24.4.3.2. ligoninės mokykla, skirta 7 (6)–17 metų mokiniams, atvykusiems gydytis į stacionarinę asmens sveikatos priežiūros įstaigą, teikiančią medicinos pagalbą, toliau mokytis pagal pradinio, pagrindinio ugdymo programas, akredituotą vidurinio ugdymo programą, joje taikomas sveikatą tausojantis dienos režimas;
24.4.3.3. nuotolinio mokymo gimnazija, skirta 7 (6)–18 metų mokiniams, dėl sveikatos, įgimtų, įgytų sutrikimų, elgesio sutrikimų (kai elgesio sutrikimai trunka ilgiau nei 6 mėnesius ir yra kitos psichinės būklės simptomų) ar nepalankių aplinkos veiksnių negalintiems lankyti bendrojo ugdymo mokyklos, besigydantiems namuose, medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo sveikatos priežiūros įstaigoje, stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, teikiančioje medicinos pagalbą, laikinai išvykusiems į užsienį nuotoliniu būdu mokytis pagal pradinio, pagrindinio ar akredituotą vidurinio ugdymo programas; suaugusiems asmenims nuotoliniu būdu mokytis pagal suaugusiųjų pradinio, pagrindinio, akredituotą vidurinio ugdymo programas; nuolat užsienyje gyvenantiems asmenims mokytis lietuvių kalbos, Lietuvos istorijos ir geografijos;
24.4.3.4. lietuvių namai, skirti 7 (6)–18 metų lietuvių kilmės tremtinių, politinių kalinių palikuonims, lietuvių kilmės užsieniečiams ir išeiviams mokytis pagal pradinio, pagrindinio ugdymo programas, akredituotą vidurinio ugdymo programą ir lietuvių kalbos pradmenų – išlyginamosiose klasėse; lietuvių namuose besimokantys mokiniai apgyvendinami, jiems teikiama švietimo ir kita pagalba;
24.4.3.5. vaikų socializacijos centras, skirtas 14–17 metų mokiniams, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka paskirta vidutinės priežiūros priemonė mokytis pagal pradinio, pagrindinio ugdymo programas, akredituotą vidurinio ugdymo programą ir profesinio mokymo programas; vaikų socializacijos centre besimokantys mokiniai apgyvendinami, teikiama švietimo ir kita pagalba;
24.4.3.6. nepilnamečių tardymo izoliatoriaus ir pataisos įstaigos mokykla, skirta 14–16 metų paaugliams, kuriems laikinai atimta ar apribota laisvė, mokytis pagal pradinio, pagrindinio ugdymo ir profesinio mokymo programas, ir 17–20 metų asmenims, kuriems laikinai atimta ar apribota laisvė, – pagal suaugusiųjų pradinio, pagrindinio ugdymo programas, akredituotą vidurinio ugdymo ir profesinio mokymo programas;
IV. BENDRIEJI IR SPECIALIEJI MOKYKLŲ, VYKDANČIŲ BENDROJO UGDYMO PROGRAMAS, KRITERIJAI
25. Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas, turi atitikti šiuos bendruosius kriterijus:
25.1. Vykdomos bendrojo ugdymo programos, įregistruotos Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registre.
25.2. Mokyklos vadovo, jo pavaduotojų ugdymui ir (ar) ugdymo skyrių vedėjų, mokytojų ir švietimo pagalbos specialistų turimas išsilavinimas ir kvalifikacija atitinka Švietimo įstatyme ir švietimo ir mokslo ministro nustatytus reikalavimus ar užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų švietimo programose nustatytus reikalavimus (jeigu mokiniai mokomi pagal užsienio valstybių ar tarptautinių organizacijų švietimo programas).
25.3. Mokykla aprūpinta bendrojo ugdymo programoms įgyvendinti reikalinga mokymo įranga ir mokymo priemonėmis, sukurta tinkama edukacinė aplinka. Mokyklos aplinka pritaikyta besimokančių mokinių, turinčių įgimtų ar įgytų sutrikimų, specialiesiems ugdymosi poreikiams tenkinti, aprūpinta jiems ugdyti skirtomis techninės pagalbos ir specialiosiomis mokymo priemonėmis.
25.4. Įgyvendinama teisė rinktis vieną iš privalomojo dorinio ugdymo dalykų: tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos tikybą arba etiką (išskyrus tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos mokyklas).
25.5. Teikiama švietimo informacinė pagalba, mokiniams reikalinga psichologinė, specialioji pedagoginė, specialioji, socialinė pedagoginė pagalba, vykdomas profesinis orientavimas ir sveikatos priežiūra; mokykla gali būti sudariusi šių paslaugų teikimo sutartis su atitinkamas paslaugas teikiančiomis įstaigomis.
25.7. Klasės, tam tikrais atvejais jungtinės klasės sudaromos taip, kad užtikrintų bendrųjų ugdymo programų ir bendrųjų ugdymo planų įgyvendinimą ir atitiktų klasių, jungtinių klasių bendrosiose bendrojo ugdymo mokyklose sudarymo mokslo metų pradžioje kriterijus, nurodytus Taisyklių 1 priede, ir klasių, jungtinių klasių bendrojo ugdymo mokyklose specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams sudarymo mokslo metų pradžioje kriterijus, nurodytus Taisyklių 2 priede. Taisyklių 1 ir 2 prieduose nustatytas didžiausias mokinių skaičius klasėje, jungtinėje klasėje per mokslo metus gali būti didinamas ne daugiau kaip dviem mokiniais. Valstybinėje ar savivaldybės Mokykloje klasės mokinių skaičiaus vidurkis pagal bendrojo ugdymo programas gali būti mažesnis už nustatytąjį Mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodikoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 27 d. nutarimu Nr. 785 (Žin., 2001, Nr. 57-2040; 2009, Nr. 158-7134), jeigu mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas), savininkas bendrojo ugdymo mokyklai papildomai skiria tiek mokymo lėšų, kiek jų trūksta iki sumos, nustatytos vidutiniam mokinių skaičiui atitinkamos programos klasėje pagal Mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodiką. Nevalstybinėje bendrojo ugdymo mokykloje klasių dydį nustato savininkas (dalininkų susirinkimas).
26. Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas, turi atitikti šiuos specialiuosius kriterijus:
26.1. Bendrojo ugdymo mokykla, kurios nuostatuose (įstatuose) numatytas mokymas tautinės mažumos kalba, užtikrina Švietimo įstatymo nustatytą asmenų teisę mokytis gimtąja kalba ir valstybine kalba.
26.2. Bendrojo ugdymo mokykloje, kurioje mokoma valstybine kalba, tautinėms mažumoms priklausantiems mokiniams sudaromos sąlygos papildomai mokytis gimtosios kalbos, jeigu yra realus poreikis, tos kalbos specialistas.
26.3. Specialioji mokykla klausos sutrikimą turintiems mokiniams, kurtiesiems sudaro sąlygas mokytis gimtosios (gestų) kalbos.
26.4. Bendrojo ugdymo mokykla, įgyvendindama pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį ar vidurinio ugdymo programą, į kurią įtraukti profesinio mokymo programos moduliai, turi licenciją vykdyti formalųjį profesinį mokymą arba yra sudariusi su profesinio mokymo įstaiga profesinio mokymo programos modulių įgyvendinimo sutartį.
26.5. Mokykla, kurios nuostatuose (įstatuose) numatytas nuotolinis mokymas, šalies mokinius pagal pradinio, pagrindinio, vidurinio ir akredituotas vidurinio ugdymo programas moko nuotoliniu būdu, jeigu turi technologinių išteklių, metodinę medžiagą ir šalies mokinių mokymą nuotoliniu būdu yra raštu suderinusi su švietimo ir mokslo ministru.
26.6. Progimnazijos tipo bendrojo ugdymo mokykla, mokydama pagal pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį, nesudaro jungtinių klasių.
26.7. Gimnazijos tipo bendrojo ugdymo mokykla ir profesinio mokymo įstaigos gimnazijos skyrius vykdo akredituotą vidurinio ugdymo programą.
26.8. Valstybinės ar savivaldybės vidurinės mokyklos tipo mokykla vienuoliktąsias klases sudaro pagal šiuos kriterijus:
26.8.1. Bendroji vidurinės mokyklos tipo mokykla:
26.8.1.1. Sudaro ne mažiau kaip tris vienuoliktąsias klases, išskyrus atvejus, nustatytus Taisyklių 26.8.1.2–26.8.1.5 punktuose. Mokinių skaičiaus vidurkis vienuoliktosiose klasėse turi būti ne mažesnis už nustatytąjį Mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodikoje.
26.8.1.2. Sudaro ne mažiau kaip dvi vienuoliktąsias klases, jeigu vidurinio ugdymo programą vykdo tautinės mažumos kalba, vienintelė gyvenamojoje vietovėje esanti mokykla, įgyvendinanti atskirus savitos pedagoginės sistemos elementus, visiems dalininkams (savininkui) sutikus. Mokinių skaičiaus vidurkis vienuoliktosiose klasėse turi būti ne mažesnis už nustatytąjį Mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodikoje.
26.8.1.3. Miesto ar kaimo gyvenamojoje vietovėje esanti vienintelė valstybine kalba ar kita mokomąja kalba mokykla ar mokykla, priskirta miesto pakraščio mokyklai, ar mokykla, esanti pasienio ruože, sudaro vienuoliktąją klasę esant ne mažiau kaip 15 mokinių.
26.8.1.4. Savivaldybės teritorijoje esanti vienintelė tautinės mažumos kalba ar valstybine kalba mokykla sudaro vienuoliktąją klasę esant ne mažiau kaip 15 mokinių. Savivaldybės mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas), savininkas gali vienuoliktojoje klasėje nustatyti mažesnį mokinių skaičių, jeigu papildomai skiriama tiek mokymo lėšų, kiek jų trūksta iki sumos, nustatytos vidutiniam mokinių skaičiui vidurinio ugdymo programos klasėje pagal Mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodiką.
26.8.1.5. Miesto ar kaimo gyvenamojoje vietovėje esančios dvi ar daugiau mokyklų, vykdančių vidurinio ugdymo programą skirtingomis mokomosiomis kalbomis (valstybine kalba, tautinės mažumos kalba), arba miesto ar kaimo gyvenamojoje vietovėje esanti vienintelė mokykla, vidurinio ugdymo programą vykdanti keliomis mokomosiomis kalbomis, sudaro vienuoliktąsias klases esant ne mažiau kaip po 10 mokinių. Tradiciškai gausiai tautinių mažumų gyvenamuose rajonų centruose ar gyvenamosiose vietovėse (pavyzdžiui, Šalčininkų, Švenčionių, Trakų, Vilniaus rajonuose) esančiose mokyklose jų savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimai), savininkai gali vienuoliktojoje klasėje valstybine kalba nustatyti mažesnį mokinių skaičių, jeigu mokykloje arba greta esančioje mokykloje yra vienuoliktoji klasė tautinės mažumos kalba, ir papildomai skiria tiek mokymo lėšų, kiek jų trūksta iki sumos, nustatytos vidutiniam mokinių skaičiui vidurinio ugdymo programos klasėje pagal Mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodiką.
26.8.2. Vidurinės mokyklos tipo mokykla specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams:
26.8.2.1. Mokykla, vykdanti specializuotos ugdymo krypties programą, sudaro ne mažiau kaip dvi vienuoliktąsias klases. Mokinių skaičiaus vidurkis vienuoliktosiose klasėse turi būti ne mažesnis už nustatytąjį Mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodikoje.
26.8.2.2. Mokykla, skirta mokiniams, turintiems judesio ir padėties sutrikimų, ar mokykla, skirta mokiniams, turintiems regos sutrikimą, arba mokykla, skirta mokiniams, turintiems klausos sutrikimą, vienuoliktąją klasę sudaro esant ne mažiau kaip 5 mokiniams. Mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas), savininkas gali nustatyti mažesnį mokinių skaičių vienuoliktoje klasėje, jeigu šalyje tokia mokykla, vykdanti vidurinio ugdymo programą, yra vienintelė, ir papildomai skiria tiek mokymo lėšų, kiek jų trūksta iki sumos, nustatytos vidutiniam mokinių skaičiui vidurinio ugdymo programos klasėje pagal Mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodiką.
26.8.2.3. Sanatorijos mokykla, ligoninės mokykla, vaikų socializacijos centras, nepilnamečių tardymo izoliatoriaus ir pataisos įstaigos mokykla, tardymo izoliatoriaus ir (ar) pataisos įstaigos suaugusiųjų mokykla vienuoliktąją klasę sudaro esant ne mažiau kaip 5 mokiniams. Esant mažiau mokinių, vienuoliktoji klasė gali būti jungiama su dvyliktąja klase.
26.9. Vidurinės mokyklos tipo mokykla gali pretenduoti tapti gimnazija šiais atvejais:
26.9.1. Miesto savivaldybės, savivaldybės ar rajono savivaldybės centro bendrojoje mokykloje vykdoma pagrindinio ugdymo programos pirmoji dalis ir vidurinio ugdymo programa ar priimtas sprendimas nutraukti mokinių priėmimą mokytis pagal pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį, yra sudarytos ne mažiau kaip trys vienuoliktosios klasės, kuriose mokosi ne mažiau kaip 75 mokiniai.
26.9.2. Kaimo ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančioje bendrojoje mokykloje, jeigu ji yra vienintelė vidurinio ugdymo programą vykdanti valstybine ar tautinės mažumos kalba arba keliomis mokomosiomis kalbomis (valstybine ir tautinės mažumos ar tautinių mažumų), yra sudarytos ne mažiau kaip dvi vienuoliktosios klasės.
26.9.3. Bendrosiose mokyklose: suaugusiųjų mokykloje, suaugusiųjų ir jaunimo mokykloje, mokykloje, priskirtoje miesto pakraščio mokyklai, sudarytos ne mažiau kaip dvi vienuoliktosios klasės.
26.9.4. Bendrojoje mokykloje, kurioje ugdoma valstybine ar kita mokomąja kalba, jeigu ji yra vienintelė savivaldybėje, taip pat pasienio ruože esančioje mokykloje, sudaryta ne mažiau kaip viena vienuoliktoji klasė.
26.9.5. Mokyklose dėl išskirtinių gabumų turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių mokiniams: konservatorijoje, menų mokykloje, dailės mokykloje, sporto ar kitoje mokykloje, vykdančioje specializuoto ugdymo krypties programas, sudarytos ne mažiau kaip dvi vienuoliktosios klasės.
26.9.6. Mokyklose dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų ar mokyklose dėl nepalankių aplinkos veiksnių turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių mokiniams: specialiojoje mokykloje, specialiojo ugdymo centre, sanatorijos mokykloje, ligoninės mokykloje, lietuvių namuose, vaikų socializacijos centre, nepilnamečių tardymo izoliatoriaus ir pataisos įstaigos mokykloje, tardymo izoliatoriaus ir (ar) pataisos įstaigos suaugusiųjų mokykloje, sudaryta ne mažiau kaip viena vienuoliktoji klasė.
V. GIMNAZIJOS TIPUI PRISKIRIAMOS MOKYKLOS, VYKDANČIOS SPECIALIZUOTO UGDYMO KRYPTIES PROGRAMĄ, KURIAI REIKIA UGDYMO NUOSEKLUMO, KRITERIJAI
27. Gimnazijos tipo mokykla dėl išskirtinių gabumų turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių mokiniams gali vykdyti specializuoto ugdymo krypties programas (pradinio, pagrindinio ir akredituotą vidurinio ugdymo kartu su muzikos, dailės, menų, sporto ir (ar) kitu ugdymu programas), jeigu:
27.2. mokyklos vykdomos specializuoto ugdymo krypties programos atitinka bendrųjų programų, pradinio ugdymo programos aprašo, pagrindinio ugdymo programos aprašo ir vidurinio ugdymo programos aprašo reikalavimus, mokyklos ugdymo planas – bendrųjų ugdymo planų reikalavimus;
27.3. priimami gabūs muzikai, dailei, menui, sportui ar kitai mokyklos vykdomai specializuoto ugdymo krypčiai mokiniai;
27.7. mokytojai turi specializuoto ugdymo krypties programai vykdyti reikalingą išsilavinimą ir kvalifikaciją;
VI. SAVIVALDYBIŲ MOKYKLŲ (KLASIŲ), SKIRTŲ ŠALIES (REGIONO) MOKINIAMS, TURINTIEMS SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ, KURIOMS SKIRIAMA ŪKIO LĖŠŲ IŠ Lietuvos Respublikos VALSTYBĖS BIUDŽETO, PASKIRTIS IR KRITERIJAI
28. Ūkio lėšų iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto gali būti skiriama šioms savivaldybių mokykloms (klasėms), skirtoms šalies (regiono) mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių: konservatorijai, menų mokyklai (gimnazijai), dailės mokyklai (gimnazijai), sporto mokyklai (gimnazijai), specialiajai mokyklai (specialiajai klasei), specialiojo ugdymo centrui, specialiajai mokyklai-daugiafunkciam centrui, jaunimo namams, sanatorijos mokyklai (sanatorijos klasei), ligoninės mokyklai (ligoninės klasei), nepilnamečių tardymo izoliatoriaus ir pataisos įstaigos mokyklai (nepilnamečių tardymo izoliatoriaus ir pataisos įstaigos klasei), tardymo izoliatoriaus ir (ar) pataisos įstaigos suaugusiųjų mokyklai (suaugusiųjų klasei).
29. Konservatorijai, menų mokyklai (gimnazijai), dailės mokyklai (gimnazijai), sporto mokyklai (gimnazijai) ūkio lėšų iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto skiriama, jeigu jos:
30. Specialiajai mokyklai (specialiajai klasei), specialiojo ugdymo centrui, specialiajai mokyklai-daugiafunkciam centrui ūkio lėšų iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto skiriama, jeigu:
30.1. visiems į ją priimtiems mokiniams pedagoginių psichologinių tarnybų nustatyti dideli ar labai dideli specialieji ugdymosi poreikiai;
31. Jaunimo namams, sanatorijos mokyklai (sanatorijos klasei), ligoninės mokyklai (ligoninės klasei), nepilnamečių tardymo izoliatoriaus ir pataisos įstaigos mokyklai (nepilnamečių tardymo izoliatoriaus ir pataisos įstaigos klasei), tardymo izoliatoriaus ir (ar) pataisos įstaigos suaugusiųjų mokyklai (suaugusiųjų klasei) ūkio lėšų iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto skiriama, jeigu ji atitinka Taisyklių 25 ir 26.8.2.3 punktuose nustatytus kriterijus.
32. Savivaldybių mokyklų (klasių), skirtų šalies (regiono) mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, kurioms skiriama ūkio lėšų iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, savivaldybių teikimu, įvertinus jų atitiktį nustatytiems kriterijams, sąrašą tvirtina švietimo ir mokslo ministras iki einamųjų metų rugsėjo 10 dienos.
VII . MOKYKLŲ TINKLO PERTVARKOS BENDRŲJŲ PLANŲ RENGIMAS IR ĮGYVENDINIMAS
33. Valstybinių mokyklų tinklo pertvarkos bendrajį planą rengia Švietimo ir mokslo ministerija, savivaldybių mokyklų tinklo pertvarkos bendruosius planus – savivaldybės.
34. Mokyklų tinklo kūrimo planavimo ir įgyvendinimo procesas susideda iš 3 stadijų: inicijavimo, įgyvendinimo ir įtvirtinimo.
35. Inicijavimo stadijoje:
35.1. Rengiamas Mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano projektas: pagrindžiama planuojama Mokyklų tinklo pertvarka, nustatomas jos strateginis tikslas, uždaviniai, prioritetai, pagrindinių rezultatų rodikliai ir numatomas Mokyklų tinklo pertvarkos vertinimas.
35.2. Mokyklų tinklo pertvarkos bendrajam planui įgyvendinti rengiami jo priedai: Mokyklų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo, pertvarkymo ir struktūrinių pertvarkymų planas, Mokytojų kvalifikacijų atnaujinimo ir įdarbinimo planas ir Mokinių vežiojimo užtikrinimo planas.
35.3. Konsultuojamasi dėl mokyklų tinklo kūrimo, Mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano projektas derinamas su įvairiomis interesų grupėmis pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą (Žin., 1999, Nr. 60-1945; 2006, Nr. 77-2975). Savivaldybių profesinio mokymo įstaigų ir savivaldybių mokyklų (klasių), skirtų šalies (regiono) mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, kurioms ūkio lėšų skiriama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, steigimo, reorganizavimo, likvidavimo, pertvarkymo ir struktūrinių pertvarkymų planus savivaldybės derina su švietimo ir mokslo ministru; valstybinių Mokyklų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo, pertvarkymo ir struktūrinių pertvarkymų planus švietimo ir mokslo ministras derina su savivaldybėmis, kurių teritorijose yra Mokyklos.
35.4. Mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano ir jo priedų projektai viešai svarstomi, derinami su Mokyklų bendruomenėmis ir kitomis interesų grupėmis. Mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano ir jo priedų projektai tobulinami atsižvelgiant į Mokyklų bendruomenių nutarimus, jeigu šie neprieštarauja Taisyklėms. Kai savivaldybės pavienės bendrojo ugdymo mokyklos bendruomenės sprendimas prieštarauja Mokyklų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo, pertvarkymo ir struktūrinių pertvarkymų plano projekte numatytam mokyklos reorganizavimui, likvidavimui ar pertvarkymui, siūlymus pateikia Švietimo ir mokslo ministerija. Savivaldybės taryba, tvirtindama savivaldybės Mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano ir jo priedų projektus, atsižvelgia į Švietimo ir mokslo ministerijos išvadas ir pasiūlymus.
35.5. Savivaldybės Mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano ir jo priedų projektus rengia savivaldybės vykdomoji institucija, tvirtina savivaldybės atstovaujamoji institucija. Švietimo ir mokslo ministerijos Mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano ir jo priedų projektus rengia Švietimo ir mokslo ministerija, tvirtina švietimo ir mokslo ministras.
36. Įgyvendinimo stadijoje savivaldybės ir Švietimo ir mokslo ministerija priima ir įgyvendina sprendimus dėl konkrečių Mokyklų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo, pertvarkymo ar jų struktūrinių pertvarkymų pagal Mokyklų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo, pertvarkymo ir struktūrinių pertvarkymų planą, Mokytojų kvalifikacijų atnaujinimo ir įdarbinimo planą ir Mokinių vežiojimo užtikrinimo planus.
37. Įtvirtinimo stadijoje įsteigtoms, reorganizuotoms, pertvarkytoms Mokykloms ir Mokykloms, kurių struktūra pertvarkoma, teikiama pagalba, skatinanti siekti geros mokinių ugdymosi kokybės ir kurti aukštos kultūros organizaciją; didinamas švietimo sistemos veiksmingumas – investuojamos savivaldybių ir valstybės lėšos į reorganizuotų ir pertvarkytų Mokyklų materialinę bazę, jos aprūpinamos naujomis technologijomis, mokymo priemonėmis. Toliau atnaujinamos Mokytojų kvalifikacijos, jie įdarbinami. Vykdoma Mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano įgyvendinimo stebėsena, prireikus jis tobulinamas.
Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo
programas, tinklo kūrimo taisyklių
1 priedas
KLASIŲ, JUNGTINIŲ KLASIŲ BENDROSIOSE BENDROJO UGDYMO MOKYKLOSE SUDARYMO MOKSLO METŲ PRADŽIOJE KRITERIJŲ sąrašas
| Eil. Nr. |
Ugdymo programos |
Didžiausias mokinių skaičius klasėje |
Didžiausias mokinių skaičius jungtinėje klasėje, sujungus |
Pastabos |
|
| tris klases |
dvi klases |
||||
| 1. |
Pradinio ugdymo programa |
24 |
15 |
18 |
|
| 2. |
Pagrindinio ugdymo programos pirmoji dalis |
30 |
|
18 |
jungiamos gretimos klasės: penktoji su šeštąja, šeštoji su septintąja, septintoji su aštuntąja |
| 3. |
Pagrindinio ugdymo programos antroji dalis |
30 |
|
|
|
| 4. |
Vidurinio ugdymo programa |
30 |
|
|
|
| 5. |
Suaugusiųjų pradinio ugdymo programa |
40 |
15 |
18 |
|
| 6. |
Suaugusiųjų pagrindinio ugdymo programa |
40 |
15 |
18 |
jungiamos gretimos klasės: penktoji su šeštąja, šeštoji su septintąja, septintoji su aštuntąja |
| 7. |
Suaugusiųjų vidurinio ugdymo programa |
40 |
|
|
|
Pastaba. Vienas mokinys, dėl įgytų ar įgimtų sutrikimų turintis didelių arba labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, besimokantis bendrojo ugdymo klasėje, prilyginamas dviem tos klasės mokiniams. Atitinkamai gali būti mažinamas didžiausias nustatytas mokinių skaičius klasėje. Bendrojo ugdymo klasėje, jungtinėje klasėje gali būti ne daugiau kaip 3 mokiniai, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintys didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių (skaičius taikomas sudaromoms naujoms klasėms, jungtinėms klasėms).
Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo
programas, tinklo kūrimo taisyklių
2 priedas
KLASIŲ, JUNGTINIŲ KLASIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ TURINTIEMS MOKINIAMS SUDARYMO BENDROJO UGDYMO MOKYKLOSE MOKSLO METŲ PRADŽIOJE KRITERIJŲ sąrašas
| Eil. Nr. |
Klasės paskirtis |
Didžiausias mokinių skaičius klasėje, kurioje mokoma pagal bendrojo ugdymo programas |
Didžiausias mokinių skaičius jungtinėje klasėje, kurioje mokoma pagal pradinio ugdymo programą, sujungus |
Didžiausias mokinių skaičius jungtinėje klasėje, kurioje mokoma pagal pagrindinio ugdymo pirmosios dalies programą, sujungus dvi klases |
Didžiausias mokinių skaičius jungtinėje klasėje, kurioje mokoma pagal pagrindinio ugdymo programą, sujungus |
Pastabos |
||||
| dvi klases |
tris klases |
keturias klases |
||||||||
| dvi klases |
tris klases |
|||||||||
| 1. |
Mokinių, mokomų pagal specializuoto ugdymo krypties programą, klasė. Mokinių, mokomų nuotoliniu būdu, klasė |
30 |
|
|
|
|
|
|
didžiausias mokinių, mokomų pagal pradinio ugdymo programą, skaičius klasėje – 24 |
|
| 2. |
Asmenų, kuriems laikinai atimta ar apribota laisvė, mokomų pagal suaugusiųjų bendrojo ugdymo programas, klasė |
30 |
18 |
15 |
|
|
18 |
|
tam tikrais atvejais klasė, kurioje mokoma pagal pradinio ugdymo programą, jeigu joje yra 1 ar 2 mokiniai, gali būti jungiama su klase, kurioje mokoma pagal pagrindinio ugdymo programą |
|
| 3. |
Sanatorijos mokyklos klasė. Mokinių, turinčių sveikatos problemų dėl įgimtos ar įgytos širdies ydos, artrito ar kitų ligų, klasė |
22 |
18 |
15 |
|
|
18 |
|
|
|
| 4. |
Jaunimo klasė. Mokinių, mokomų pagal produktyvaus mokymo programą, klasė |
16 |
|
|
|
16* |
|
|
|
|
| 5. |
Mokinių, turinčių sveikatos problemų dėl jungiamojo audinio ir raumenų ir skeleto ligų, įgimtų formavimosi ydų ar kitų ligų, klasė. Lietuvių kilmės tremtinių, politinių kalinių palikuonių ir lietuvių kilmės užsieniečių klasė |
16 |
16 |
15 |
|
16* |
|
|
didžiausias lietuvių kilmės tremtinių, politinių kalinių palikuonių ir lietuvių kilmės užsieniečių, ugdomų pagal pradinio ugdymo programą, skaičius klasėje, jungtinėje klasėje – 10 |
|
| 6. |
Silpnaregių klasė. Mokinių, turinčių nežymų intelekto sutrikimą, klasė. Mokinių, turinčių kalbėjimo ir kalbos sutrikimų, klasė |
12 |
12 |
12 |
|
12* |
|
|
vienas aklas mokinys silpnaregių klasėje prilyginamas dviem tos klasės mokiniams. Mokinių, turinčių nežymų intelekto sutrikimą, klasė gali būti jungiama su mokinių, turinčių vidutinį, žymų ar labai žymų intelekto sutrikimą, klase. Tokioje klasėje mokinių, turinčių vidutinį, žymų, labai žymų intelekto sutrikimą ar kompleksinę negalę, negali būti daugiau kaip trečdalis. Mokinių, turinčių nežymų intelekto sutrikimą, 9 klasė gali būti jungiama su 8 ar 10 klase, didžiausias mokinių skaičius jungtinėje klasėje – 12 |
|
| 7. |
Mokinių, turinčių vidutinį, žymų ar labai žymų intelekto sutrikimą, klasė (lavinamoji klasė) |
10 |
10 |
10 |
10 |
|
10 |
10 |
gali būti ugdomi mokiniai, turintys kompleksinę negalę. Vienas kompleksinę negalę turintis mokinys šioje klasėje prilyginamas dviem tos klasės mokiniams. Didžiausias mokinių, ugdomų pagal socialinių įgūdžių ugdymo programą, skaičius klasėje – 10. Gali būti jungiamos dvi ar trys klasės |
|
| 8. |
Neprigirdinčiųjų (kochlearinių implantų naudotojų) klasė. Mokinių, turinčių vidutinių ar sunkių judesio ir padėties sutrikimų, klasė |
10 |
10 |
10 |
|
10* |
|
|
vienas kurčias mokinys neprigirdinčiųjų (kochlearinių implantų naudotojų) klasėje prilyginamas dviem tos klasės mokiniams. Mokiniai, turintys vidutinių ar sunkių judesio ir padėties sutrikimų, kuriems taikomas lovos režimas, ugdomi individualiai arba po du |
|
| 9. |
Ligoninės mokyklos klasė |
10 |
10 |
10 |
10 |
|
10 |
|
mokiniai, kuriems taikomas lovos režimas, ugdomi individualiai. Vaikams, kuriems netaikomas lovos režimas, klasė sudaroma esant ne mažiau kaip 5 tos pačios klasės mokiniams |
|
| 10. |
Mokinių, turinčių elgesio ir emocijų sutrikimų, klasė |
10 |
8 |
6 |
|
8* |
|
|
|
|
| 11. |
Aklųjų klasė. Kurčiųjų klasė |
8 |
8 |
8 |
|
8* |
|
|
|
|
| 12. |
Vaikų socializacijos centro klasė. Jaunimo namų klasė. Vaikų, kuriems laikinai atimta ar apribota laisvė, klasė |
8 |
8 |
8 |
8 |
|
8 |
|
kai kuriais atvejais klasė, kurioje ugdoma pagal pradinio ugdymo programą, jeigu joje yra 1 ar 2 mokiniai, gali būti jungiama su klase, kurioje ugdoma pagal pagrindinio ugdymo programą |
|
| 13. |
Mokinių, turinčių įvairiapusių raidos sutrikimų, klasė. Mokinių, turinčių kompleksinę negalę, klasė (lavinamoji klasė) |
6 |
6 |
6 |
6 |
|
6 |
6 |
didžiausias mokinių, ugdomų pagal socialinių įgūdžių ugdymo programą, skaičius klasėje – 6. Gali būti jungiamos dvi ar trys klasės |
|
* Pagrindinio ugdymo pirmosios dalies klasės jungiamos taip: penktoji su šeštąja, šeštoji su septintąja, septintoji su aštuntąja.