LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS

 

Į S A K Y M A S

DĖL SAUSUMOS GYVŪNŲ, ŽUVŲ IR KITŲ JŪROS GYVŪNŲ PRODUKTŲ NUSTATYMO BEI ĮVERTINIMO PAŠARUOSE MIKROSKOPINĖS ANALIZĖS METODO TECHNINIO REGLAMENTO PATVIRTINIMO

 

2002 m. rugsėjo 20 d. Nr. 356

Vilnius

 

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos pašarų įstatymo (Žin., 2000, Nr. 34-952) 9 straipsniu ir siekdamas užtikrinti pašarų kokybės įvertinimą:

1. Tvirtinu Sausumos gyvūnų, žuvų ir kitų jūros gyvūnų produktų nustatymo bei įvertinimo pašaruose mikroskopinės analizės metodu techninį reglamentą (pridedama).

2. Šis įsakymas įsigalioja nuo 2002 m. gruodžio 30 d.

 

 

 

ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS                                                                   JERONIMAS KRAUJELIS

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro

2002 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. 356

 

sausumos gyvūnų, žuvų ir kitų jūros gyvūnų produktų NUSTATYMO bei ĮVERTINIMO pašaruose mikroskopinės analizės metodu techninis reglamentas

 

Parengtas pagal 1998 m. lapkričio 13 d. Europos Komisijos direktyvą 98/88/ES, kurioje nustatytas mikroskopinės analizės metodas, taikomas sausumos gyvūnų, žuvų ir kitų jūros gyvūnų produktų sudedamosioms dalims pašaruose nustatyti ir įvertinti, atliekant oficialią pašarų kontrolę.

 

I. Bendrosios nuostatos

 

1. Sausumos gyvūnų, žuvų ir kitų jūros gyvūnų produktų nustatymo bei įvertinimo pašaruose mikroskopinės analizės metodu techninis reglamentas (toliau – techninis reglamentas) apibrėžia sausumos gyvūnų, žuvų ir kitų jūros gyvūnų produktų sudedamųjų dalių (toliau – gyvūnų sudedamosios dalys) prekiniuose pašaruose (toliau – pašaruose) nustatymą ir įvertinimą mikroskopinės analizės metodu.

2. Gyvūnų sudedamosioms dalims pašaruose įvertinti ir nustatyti gali būti taikomi ir kiti pripažinti ar mikroskopinį tyrimą papildantys metodai.

3. Jei gyvūnų sudedamosioms dalims pašaruose įvertinti ir nustatyti taikomi kiti metodai nei nurodyta reglamento 1 punkte, tai nurodoma analizės sertifikate.

4. Šio techninio reglamento nuostatos privalomos pašarų kokybės valstybinės kontrolės institucijai, atliekančiai gyvūnų sudedamųjų dalių pašaruose nustatymą ir įvertinimą.

 

II. Sąvokos, terminai ir sutrumpinimai

 

5. Šiame techniniame reglamente vartojamos sąvokos:

sedimentacija – sunkesnių pašaro dalelių nusodinimas reagentais (ar kitomis specialiomis medžiagomis);

koncentruotas sedimentas – sunkesnių pašaro dalelių nuosėdos;

gyvūnai – sausumos šiltakraujai gyvūnai, tokie kaip galvijai, kiaulės, avys, arkliai, ožkos ir kiti žinduoliai bei visų rūšių paukščiai, sausumos bei vandenų šaltakraujai gyvūnai, tokie kaip žuvys, kiti jūros bei kitų vandenų ir sausumos gyvūnai;

gyvūnų sudedamosios dalys – kaulai, mėsa, oda, kraujas, žvynai, plaukai ir kitos;

gyvūniniai produktai – mėsos-kaulų miltai, kaulų miltai, žuvų miltai, kraujo miltai, plunksnų miltai ir kiti iš gyvūnų pagaminti produktai.

Kitos šiame reglamente vartojamos sąvokos turi tą pačią reikšmę kaip Lietuvos Respublikos pašarų įstatyme (Žin., 2000, Nr. 34-952) ir Pašarų klasifikatoriuje, patvirtintame žemės ūkio ministro 2000 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 205 (Žin., 2000, Nr. 69-2064).

6. Metodo aprašymuose vartojami cheminių junginių trivialieji pavadinimai ir juos atitinkantys IUPAC terminai:

6.1. Bradfordo reagentas – pagrindinis dažantis komponentas Brilliant Blue G (C47H48N3O7S2Na2);

6.2. chloralio hidratas – 2,2,2-trichloretan-1,1-diolis (CCl3CH(OH)2);

6.3. reagento tirpalas cistino turinčioms dalelėms nustatyti – švino acetato (CH3(COOH)2Pb) ir natrio hidroksido (NaOH) mišinys;

6.4. jodo arba kalio jodido tirpalas, J2 arba KJ;

6.5. Milono reagentas – gyvsidabrio nitrato (Hg(NO3)2) ir azoto rūgšties mišinys (HNO3);

6.6. parafino aliejus (C18-C35);

6.7. tetrachloretilenas – perchloretilenas (Cl2C=CCl2).

7. Metodo aprašymuose vartojama santrumpa:

m/v – masės ir tūrio santykis.

 

III. MėginiO paruošimas mikroskopinei analizei

 

8. Mikroskopinei analizei skirto pašaro mėginio, paimto vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 208 (Žin., 2000, Nr. 60-1786) patvirtintu Pašarų mėginių paėmimo ir paruošimo techniniu reglamentu, kiekis turi būti:

8.1. homogeniškas, neužterštas ir jo kokybės rodikliai turi atitikti tiriamąjį pašarą;

8.2. tiriamas, naudojant analitiškai grynus reagentus, jei analizės metode nenurodyta kitaip;

8.3. tiriamas nurodytais tirpalo skiedikliais. Analizės metode nenurodžius tirpalo skiediklio, suprantama, kad tai – vanduo. Vanduo gali būti demineralizuotas ar išgrynintas;

8.4. tiriamas (sveriamas) kalibruotais prietaisais.

 

IV. Mikroskopinė mėginio analizė

 

9. Gyvūnų sudedamosios dalys pašaruose įvertinamos bei nustatomos taikant šio techninio reglamento priede nurodytą mikroskopinės analizės metodą.

______________

 

Sausumos gyvūnų, žuvų ir kitų jūros gyvūnų

produktų sudedamųjų dalių pašaruose

nustatymo ir įvertinimo mikroskopinės

analizės metodu techninio reglamento

priedas

 

mikroskopinės analizės metodAS

 

Tikslas bei taikymo sritis

1. Šiuo metodu yra nustatomi bei įvertinami gyvūnų arba atskirų jų kūno dalių perdirbimo produktai pašaruose. Skyriaus „Skaičiavimas ir įvertinimas“ reikalavimų privaloma laikytis tuo atveju, kai gyvūnų sudedamosios dalys pašaruose yra nustatomos kiekybiškai.

Tikslumas

2. Atsižvelgiant į gyvūnų sudedamųjų dalių struktūrą, gali būti nustatomi labai maži jų kiekiai pašaruose (<0,1 %).

Metodo esmė

3. Tyrimui naudojamas pašaro mėginys turi atitikti techninio reglamento 8.1 punkto reikalavimą. Gyvūnų sudedamosios dalys nustatomos pagal tipinius, mikroskopu atpažįstamus požymius, tokiu kaip raumenų skaidulos ir kitos mėsos dalelės, taip pat kremzlių, kaulų, ragų, plaukų, šerių, pleiskanų, kraujo, plunksnų, kiaušinių lukštų, žuvų kaulų, žvynų dalelės. Tiriama išsijota frakcija (6.1 p.) bei koncentruotas sedimentas (6.2 p.).

Reagentai

4. Naudojami tokie reagentai:

4.1. Ryškinamieji:

4.1.1. chloralio hidratas, 60 % (m/v);

4.1.2. parafino aliejus.

4.2. Koncentruojamasis – tetrachloretilenas, (Q=1,62).

4.3. Dažomieji:

4.3.1. Bradfordo reagentas;

4.3.2. jodo arba kalio jodido tirpalas;

4.3.3. Milono reagentas;

4.3.4. cistino reagentas (švino acetatas 2 g, natrio hidroksidas 10 g, vanduo iki 100 ml).

Gali būti naudojami ir kiti prekyboje esantys reagentai, jei moksliškai pagrįsta, kad naudojant juos bus gaunami tokie patys rezultatai.

Prietaisai ir priemonės

5. Naudojami tokie prietaisai ir priemonės:

5.1. analitinės svarstyklės (0,001 g tikslumo);

5.2. smulkinimo priemonės (grūstuvė, malūnėlis ir t. t.);

5.3. sietai su skirtingų dydžių akutėmis (nuo 0,1 iki 2 mm skersmens);

5.4. stereomikroskopas (didinamoji geba iki 50 kartų);

5.5. praeinančios šviesos arba poliarizuotos šviesos mikroskopas (didinamoji geba iki 400 kartų);

5.6. standartiniai laboratoriniai stiklo indai.

Atlikimo tvarka

6. Pasveriama ne mažiau kaip 10 g tiriamojo pašaro mėginio. Jei būtina, mėginys priklausomai nuo jo struktūros atitinkamomis priemonėmis susmulkinamas (sumalamas arba sutrinamas) (5.2 p.). Po to paruoštas mėginys skiriamas į dvi dalis. Viena mėginio dalis, ne mažiau kaip 5 g, sijojama (6.1 p.), o kita dalis, ne mažiau kaip 2 g, naudojama sedimentacijai reagentu (6.2 p.). Nustatant gyvūnų sudedamąsias dalis, taip pat yra rekomenduojamas tiriamojo pašaro mėginio spalvinimas dažais (6.3 p.):

6.1. gyvūnų sudedamųjų dalių nustatymas išsijotose frakcijose

5 g mėginio sijojama sietais (5.3 p.) į ne mažiau kaip 2 frakcijas. Nusijota tiriamojo pašaro mėginio frakcija, kurios dalelės yra didesnės kaip 0,5 mm (arba atitinkama šios frakcijos dalis) yra paskleidžiama ant objektinio stiklelio ir tiriama stereomikroskopu (5.4 p.), naudojant įvairų didinimą gyvūnų sudedamosioms dalims nustatyti.

Mėginio frakcija, kurios dalelės yra mažesnės kaip 0,5 mm, paskleidžiama ant objektinio stiklelio ir tiriama šviesą praleidžiančiu arba poliarizaciniu mikroskopu (5.5 p.), naudojant įvairų didinimą;

6.2. gyvūnų sudedamųjų dalių nustatymas koncentruotame sedimente

Į mėgintuvėlį arba nusodinamąjį piltuvėlį pripilama ne mažiau kaip 2 g (0,001 g tikslumu) tiriamojo pašaro ir ne mažiau kaip 15 ml tetrachloretileno tirpalo (4.2.1p.). Gautas turinys kelis kartus sumaišomas arba suplakamas ir paliekamas ne mažiau kaip 1 min., bet ne ilgiau kaip 2–3 min. nusistovėti. Per tą laiką sunkesnės pašaro dalelės nusėda į dugną.

Koncentruoto sedimento frakcija filtriniu popieriumi yra atskiriama nuo reagento, išdžiovinama traukos spintoje ir po to pasveriama (0,001 g tikslumu). Visa išdžiovinta koncentruoto sedimento frakcija arba jos dalis tiriama stereomikroskopu (5.4 p.) bei šviesą praleidžiančiu arba poliarizaciniu mikroskopu (5.5 p.) kaulų sudedamosioms dalims nustatyti;

6.3. ryškinamųjų medžiagų bei dažomųjų reagentų naudojimas

Gyvūnų sudedamosioms dalims nustatyti naudojamos specialios ryškinančios medžiagos bei dažantys reagentai.

 

Chloralio hidratas (4.1.1 p.)

Atsargiai kaitinant, ląstelių struktūros aiškiai matomos, nes

krakmolo grūdeliai yra želatinizuojami ir pašalinamas nepagedaujamas ląstelių turinys.

Parafino aliejus (4.1.2 p.)

Kaulų sudedamosios dalelės geriau atpažįstamos, nes kaulinio audinio ertmėse būna likę oro ir dėl to išryškėja nuo 5 iki 15 μm dydžio juodos dėmelės.

Bradfordo reagentas (4.3.1p.)

Naudojamas baltymams nustatyti (išryškėja tipiška mėlyna spalva). Praskiedžiamas vandeniu santykiu 1:4.

Jodo arba kalio jodido tirpalas (4.3.2 p.)

Naudojamas krakmolui (atsiranda mėlynai violetinė spalva) bei baltymams (atsiranda geltonai oranžinė spalva) nustatyti. Jei būtina, šis reagentas gali būti skiedžiamas.

Milono reagentas (4.3.3 p.)

 

Atsargiai kaitinant, kaulų sudedamosios dalelės įgauna rožinę spalvą.

Reagentas cistinui nustatyti (4.3.4 p.)

Atsargiai kaitinant, cistino turinčios dalelės (plaukai, plunksnos ir t. t.) tampa juodai rudos spalvos.

 

Skaičiavimas ir įvertinimas

 

7. Gyvūninių produktų kiekio skaičiavimai atliekami tuo atveju, kai tiriamajame pašare yra rasta kaulų fragmentų. Mikroskopu sausumos šiltakraujų gyvūnų kaulų fragmentai atskiriami nuo įvairių tipų žuvies kaulų remiantis tipine kaulų porų struktūra bei išsidėstymu. Vieno pašaro mėginio tyrimas turi būti kartojamas ne mažiau kaip 3 kartus, kiekvieną kartą tiriant ne mažiau kaip 5 objektinio stiklelio laukelius. Pašaro mėginio koncentruoto sedimento frakcijoje be gyvūnų bei žuvų kaulų fragmentų paprastai nustatomos ir kitos didelę molekulinę masę turinčios dalelės, pvz.: mineralinių medžiagų, smėlio, sumedėjusių augalų dalys ir panašiai. Gyvūnų sudedamųjų dalių kiekis tiriamajame mėginyje nustatomas atsižvelgiant į:

nustatytą kaulų dalelių kiekį (masę, %) koncentruoto sedimento frakcijoje;

kaulų kiekį (masę, %) gyvūniniuose produktuose.

7.1. Kaulų dalelių kiekio apskaičiavimas koncentruoto sedimento frakcijoje:

sausumos gyvūnų kaulų kiekis, % =;

 

žuvų kaulų ir žvynų kiekis, % =;

 

S – koncentruoto sedimento masė, mg;

c – koncentruotame sedimente nustatytas gyvūnų kaulų kiekis, %;

d – koncentruotame sedimente nustatytas žuvų kaulų bei žvynų kiekis, %;

W – tiriamojo mėginio paimto sedimentacijai masė, mg;

7.2. gyvūninio produkto kiekio apskaičiavimas, kai žinoma šio produkto rūšis, pagal nustatytą ir apskaičiuotą kaulų kiekį tiriamojo pašaro mėginio koncentruotame sedimente:

gyvūninio produkto kiekis, % = ×100;

 

žuvų miltų kiekis, % = ×100.

S – koncentruoto sedimento masė, mg;

c – koncentruotame sedimente nustatytas gyvūnų kaulų kiekis, %;

d – koncentruotame sedimente nustatytas žuvų kaulų bei žvynų kiekis, %;

W – tiriamojo mėginio paimto sedimentacijai masė, mg;

f – kaulų kiekis, esantis gyvūniniuose produktuose, nustatytuose tiriamajame mėginyje;

f1 – kaulų kiekis, esantis žuvų produktuose, nustatytuose tiriamajame mėginyje.

Kaulų kiekis gyvūniniuose produktuose gali būti labai įvairus: pvz., mėsos ir kaulų miltuose – 50–60 %, mėsos miltuose – 20–30 % kaulų. Žuvies miltuose, atsižvelgiant į jų kilmę bei kategoriją, kaulų ir žvynų kiekis gali būti nuo 10 iki 20 %.

Tyrimo rezultatų pateikimas

8. Mėginio stebėjimo mikroskopu rezultatai apie gyvūnų sudedamąsias dalis ataskaitoje pateikiami formuluojant taip:

8.1. techninio reglamento 1 punkte nurodytų gyvūnų sudedamųjų dalių nerasta;

8.2. rastos gyvūnų sudedamosios dalys. Šiuo atveju tyrimo rezultatų ataskaitoje, jei būtina, gali būti išskiriama:

8.2.1. nustatyti maži gyvūnų sudedamųjų dalių kiekiai;

8.2.2. pagal tiriančiojo asmens patirtį gali būti:

8.2.2.1. atskiriamos sausumos gyvūnų, žuvų ir kitų jūros gyvūnų sudedamosios dalys, nustatoma kaulų fragmentų rūšis (žuvų arba sausumos gyvūnų);

8.2.2.2. taip pat nustatoma gyvūnų kaulų fragmentų, tiksliai apibrėžtų kaip paukščių arba žinduolių (3 pastaba) kiekis, %. Tuo remiantis apskaičiuojamas gyvūninių produktų kiekis tiriamajame pašare, %, panaudojant jame esantį kaulų kiekį (f, f1);

8.2.2.3. kai randami tokie gyvūnų sudedamųjų dalių kiekiai tiriamajame pašaro mėginyje, kuriuos įmanoma pasverti ar išmatuoti.

9. Analizės metodo 8.2, 8.2.1, 8.2.2 punktuose nurodytais atvejais, kai yra nustatoma gyvūnų kaulų fragmentų, ataskaitoje turi būti įtrauktas atskirtas punktas, kuriame nurodoma, ar pašaro mėginyje yra rasta daugiau sausumos gyvūnų kaulų fragmentų. Šio atskiro punkto nebūtina įtraukti į ataskaitą, kai rasti sausumos gyvūnų kaulų fragmentai yra tiksliai apibrėžti kaip paukščių arba žinduolių (3 pastaba).

PASTABOS:

1. Tuo atveju, kai tiriamojo pašaro mėginio koncentruotame sedimente yra daug bei didelių gyvūnų sudedamųjų dalelių, rekomenduojama persijoti į 2 frakcijas (pvz., naudojant sietą, kurio akučių dydis 320 μm). Frakcija, kurioje liko didesnės dalelės, gali būti tiriama ant objektinio stiklelio užlašinus parafino aliejaus, stereomikroskopu keičiant spalvų poliarizaciją. Smulkių dalelių frakcija turi būti tiriama šviesą praleidžiančiu arba poliarizaciniu mikroskopu.

2. Iš koncentruoto sedimento gali būti gaunamos kitos frakcijos, naudojant didesnio tankumo koncentruojamąjį reagentą.

3. Priklausomai nuo tyrimą atliekančiojo asmens patirties paukščių bei gyvūnų sudedamosios dalys gali būti atskiriamos remiantis vienai ar kitai rūšiai būdingais histologiniais požymiais.

 

SUDERINTA                                                          SUDERINTA

Nacionalinės veterinarijos laboratorijos                    Lietuvos veterinarijos akademijos

direktorius                                                                rektorius

Jonas Milius                                                              Vidmantas Bižokas

2002 m. rugsėjo 17 d.                                               2002 m. rugsėjo 16 d.

______________