LIETUVOS BANKO VALDYBOS
NUTARIMAS
DĖL LIETUVOS BANKO VALDYBOS 2011 M. RUGSĖJO 1 D. NUTARIMO
Nr. 03-144 „DĖL ATSAKINGOJO SKOLINIMO NUOSTATŲ“ PAKEITIMO
2011 m. spalio 27 d. Nr. 03-175
Vilnius
Pakeisti Lietuvos banko valdybos 2011 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 03-144 „Dėl Atsakingojo skolinimo nuostatų“ (Žin., 2011, 111-5262) patvirtintus Atsakingojo skolinimo nuostatus:
1. Išdėstyti 2 punktą taip:
„2. Nuostatai taikomi Lietuvos Respublikos bankams, užsienio bankų filialams, Centrinei kredito unijai ir kredito unijoms (toliau – kredito įstaigos). Kitiems ūkio subjektams, teikiantiems Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytas finansines paslaugas, rekomenduojama laikytis Nuostatų.“
2. Išdėstyti 4 punktą taip:
„4. Nuostatai netaikomi:
4.1. kreditams, kurie teikiami ūkininkams Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatyme numatytai ūkininko veiklai plėtoti;
4.2. kreditams, kurie teikiami daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatyme nustatyta tvarka;
3. Išdėstyti 5 punktą taip:
„5. Lietuvos bankas gali keisti Nuostatuose nustatytas kredito dydžio ir įkeisto, lizinguojamo turto vertės arba kainos (toliau – įkeisto turto vertės) ir (arba) visų įsipareigojimų finansų įstaigoms pagal kredito ir kitas sutartis vidutinės įmokos dydžio ir pajamų santykius, atsižvelgdamas į su nekilnojamojo turto rinka susijusios rizikos ir nekilnojamuoju turtu užtikrintų kreditų portfelio kitimo tempus, taip pat į kitus makroekonominius rodiklius, jei tai gali didinti ekonomikos raidos nesubalansuotumą ir gali kelti grėsmę šalies finansų sistemos stabilumui.“
4. Išdėstyti 7.2 punktą taip:
„7.2 Vertinami visi objektyviai numanomi reikšmingi veiksniai, atsižvelgiant į kredito gavėjo pateiktą ir kredito įstaigai prieinamą informaciją, galintys turėti įtakos kredito gavėjo mokumui, ypač tokie kaip kredito gavėjo tvarios pajamos, jo kredito istorija, pajamų kitimo (augimo ir mažėjimo) potencialas.“
5. Išdėstyti 9 punktą taip:
6. Išdėstyti 10 punktą taip:
„10. Maksimalaus kredito dydžio ir įkeisto nekilnojamojo turto vertės santykis, nurodytas 9 punkte, gali būti didinamas iki 10 proc. punktų imtinai, kai:
10.1. būsto kreditas, skirtas gyvenamosios paskirties nekilnojamajam turtui įsigyti arba statyti, remiamas valstybės ir atitinka reikalavimus, nustatytus Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatyme, arba
10.2. pagal būsto kreditavimo sutartį kredito, skirto gyvenamosios paskirties nekilnojamajam turtui įsigyti ir statyti, grąžinimas užtikrinamas valstybės remiamus būsto kreditus draudžiančios įmonės draudimu, jei suteikiamo kredito suma neviršija: asmeniui be šeimos – 120 tūkstančių litų, dviejų arba daugiau asmenų šeimai – 240 tūkstančių litų. Kredito draudimas privalo galioti ne trumpiau nei maksimalus kredito dydžio ir įkeisto nekilnojamojo turto vertės santykis pasieks 9 punkte nurodytą dydį.“
7. Išdėstyti 12 punktą taip:
„12. Kreditų, suteikiamų žemės ūkio paskirties žemės sklypams įsigyti, išskyrus ūkininkų įsigyjamus žemės ūkio paskirties žemės sklypus, skirtus Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatyme numatytai ūkininko veiklai plėtoti, įskaitant sklypus, kai numatoma keisti įsigyjamo žemės sklypo naudojimo paskirtį, maksimalus kredito dydžio ir įkeisto turto vertės santykis negali būti didesnis kaip 40 proc. įkeičiamo įsigyjamo žemės sklypo įsigijimo kainos arba rinkos vertės (taikoma mažesnė). Vertinant žemės sklypą neatsižvelgiama į vertės pokyčius, kuriuos gali lemti žemės sklypo naudojimo paskirties keitimo aplinkybės.“
8. Išdėstyti 14 punktą taip:
9. Išdėstyti 16 punktą taip:
„16. Kredito gavėjo vidutinės kredito dalinio grąžinimo ir palūkanų įmokos, apskaičiuojamos padalijus visų kredito grąžinimo ir palūkanų įmokų sumą iš kredito trukmės, pagal visus įsipareigojimus, dydis turi sudaryti ne daugiau kaip 40 proc. asmens (namų ūkio) pajamų, kurias kredito įstaiga pripažįsta tvariomis, išskyrus 17 punkte nurodytą išimtį. Kreditų, kurių daliniai grąžinimai nenumatyti, turi būti įvertinamos vidutinės santykinės kredito grąžinimo ir palūkanų įmokos, apskaičiuojamos padalijus visą kredito ir palūkanų įmokų sumą iš kredito trukmės.
Kredito gavėjo pajamų ir įmokų santykis bei vidutinės santykinės kredito grąžinimo ir palūkanų įmokos gali būti neskaičiuojamos, jeigu kredito gavėjo mokėjimo sąskaitoje arba kredito gavėjui suteikiamoje mokėjimo priemonėje nustatoma kredito linija (kredito limitas), kuri neviršija kredito gavėjo 4 (keturių) mėnesių tvarių pajamų dydžio arba 20 tūkst. litų, atsižvelgiant į mažesnį.“