Lietuvos Respublikos Vyriausybė
NUTARIMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ĮSTATYMO 8 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XP-2084
2008 m. spalio 1 d. Nr. 997
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617; 2004, Nr. 165-6025) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2008 m. birželio 18 d. sprendimo Nr. 2314 1 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Nepritarti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XP-2084 (toliau vadinama – įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
1. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad įstatymo projekto tikslas – suderinti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (Žin., 1994, Nr. 34-620; 2004, Nr. 28-868) nuostatas su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (Žin., 1998, Nr. 54-1492; 2002, Nr. 60-2412) 13 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad žemė – ypatingas nuosavybės teisės objektas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d. nutarimas (Žin., 2005, Nr. 63-2235), 2006 m. kovo 14 d. nutarimas (Žin., 2006, Nr. 30-1050), 2006 m. kovo 30 d. nutarimas (Žin., 2006, Nr. 37-1319). Atsižvelgiant į šio objekto ypatingą išliekamąją vertę, svarbą, būtinybę išsaugoti ateities kartoms, tokiems objektams įstatymo gali būti nustatytas kitoks nei kitiems objektams – specialus, ypatingas teisinis režimas. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymas reglamentuoja skirtingo valstybei ar savivaldybėms priklausančio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo teisinius santykius, todėl Lietuvos Respublikos žemės įstatyme nustatyta valstybinės žemės perdavimo neatlyginai naudotis tvarka ir sąlygos gali skirtis nuo kito valstybės turto perdavimo neatlygintinai naudotis tvarkos ir sąlygų.
Įstatymo projekte siūloma Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti, kad valstybinė žemė gali būti perduodama neatlygintinai naudotis viešosioms įstaigoms, tenkinančioms visuomenės interesą muziejų sistemoje. Tačiau pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 13 straipsnyje nurodytiems subjektams gali būti perduodami laikinai neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypai, reikalingi šiems subjektams panaudos pagrindais perduotam valstybės turtui (statiniams ar įrenginiams) eksploatuoti. Taigi ir pagal galiojantį teisinį reguliavimą viešosios įstaigos, tenkinančios visuomenės interesą muziejų sistemoje, kurioms panaudos pagrindais perduoti valstybei priklausantys statiniai ar įrenginiai, turi teisę neatlygintinai naudotis jiems eksploatuoti reikalingais valstybinės žemės sklypais. Pagal įstatymo projekte siūlomas įtvirtinti nuostatas galima daryti išvadą, kad siekiama numatyti galimybę viešosioms įstaigoms, tenkinančioms visuomenės interesą muziejų sistemoje, perduoti neatlygintinai naudotis naujus, t. y. neužstatytus, valstybinės žemės sklypus.
2. Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo (Žin., 1996, Nr. 68-1633; 2004, Nr. 25-752) 2 straipsnyje numatyta, kad viešoji įstaiga – tai pagal įstatymus įsteigtas pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas ? tenkinti viešuosius interesus vykdant švietimo, mokymo ir mokslinę, kultūrinę, sveikatos priežiūros, aplinkos apsaugos, sporto plėtojimo, socialinės ar teisinės pagalbos teikimo, taip pat kitokią visuomenei naudingą veiklą. Įstatymo projekte siūloma numatyti, kad valstybinės žemės sklypai, be Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytų viešųjų įstaigų, kurių bent vienas iš dalininkų yra valstybės ar savivaldybės institucija, ir viešųjų įstaigų, turinčių Švietimo ir mokslo ministerijos leidimus (licencijas) mokyti, gali būti perduodami neatlygintinai naudotis viešosioms įstaigoms, tenkinančioms visuomenės interesą tik muziejų sistemoje. Taigi viešosioms įstaigoms, tenkinančioms visuomenės interesą muziejų sistemoje, siūloma nustatyti skirtingą nei kitoms viešosioms įstaigoms, tenkinančioms visuomenės interesą kultūros, sveikatos priežiūros, aplinkos apsaugos, sporto ar kitose srityse, teisinį reguliavimą perduodant neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypus. Neaišku, kokiu pagrindu viešosios įstaigos, tenkinančios visuomenės interesą muziejų sistemoje, išskiriamos iš viešųjų įstaigų, tenkinančių visuomenės interesą kitose srityse, kokių visuomeniškai reikšmingų tikslų siekiama įtvirtinant tokį nevienodą teisinį reguliavimą.
3. Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 8 straipsnio 6 dalies nuostatas valstybinė žemė įstatymo nurodytiems subjektams gali būti perduodama tik valstybės ir savivaldybių funkcijoms atlikti, o įstatymo projekte siūloma numatyti, kad viešosioms švietimo įstaigoms, turinčioms Švietimo ir mokslo ministerijos leidimus (licencijas) mokyti, ir viešosioms įstaigoms, tenkinančioms visuomenės interesą muziejų sistemoje, tiek laisva valstybinė žemė, tiek valstybinė žemė, reikalinga statiniams ir įrenginiams eksploatuoti, būtų perduodama neatlygintinai naudotis neatsižvelgiant į tai, ar ji bus naudojama valstybės ar savivaldybės funkcijoms atlikti, t.y. valstybinė žemė galės būti perduodama neatlygintinai naudotis minėtoms viešosioms įstaigoms, kurios neatlieka valstybės ar savivaldybių funkcijų.
Nors įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad šio projekto tikslas – suderinti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 8 straipsnio ir Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostatas, tačiau įstatymo projekte siūloma nustatyti liberalesnę valstybinės žemės perdavimo neatlygintinai naudotis viešosioms įstaigoms, tenkinančioms visuomenės interesą muziejų sistemoje, tvarką, nei numatyta Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme, perduodant neatlygintinai naudotis kitą valstybės turtą. Pagal pastarojo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostatas valstybės turtas minėtoms viešosioms įstaigoms gali būti perduodamas panaudos pagrindais pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus kriterijus ir tvarką, o priėmus įstatymą, kurio projektas siūlomas, valstybinė žemė viešosioms įstaigoms, tenkinančioms visuomenės interesą muziejų sistemoje, galėtų būti perduodama neatlygintinai naudotis netaikant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų kriterijų.
4. Įstatymo projekte siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas netinkamas ir todėl, kad priešingai nei tais atvejais, kai valstybės turtas panaudos pagrindais perduodamas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims, kurie neturi galimybės šio valstybės turto įsigyti nuosavybėn, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, kuriems valstybinė žemė perduodama nuosavybėn neatlygintinai naudotis, tam tikrais atvejais įgyja ir teisę šią žemę įsigyti nuosavybėn. Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies nuostatas be aukciono parduodami valstybinės žemės sklypai, kurie yra užstatyti asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ir įrenginiais. Taigi viešoji įstaiga, tenkinanti visuomenės interesą muziejų sistemoje, kuriai būtų perduotas, kaip siūloma įstatymo projekte, panaudos pagrindais naujas, t. y. neužstatytas, valstybinės žemės plotas, kuriame vėliau būtų pastatyti jai nuosavybės teise priklausantys statiniai ar įrenginiai, įgytų ir teisę be aukciono pirkti iš valstybės šiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti reikalingą valstybinės žemės sklypą. Minėtai viešajai įstaigai perleidus šiuos statinius ar įrenginius tretiesiems asmenims, teisę be aukciono pirkti arba nuomotis šiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti reikalingą valstybinės žemės sklypą įgytų šie asmenys.
5. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad įstatymo projektas parengtas gavus viešosios įstaigos „Europos parkas“ vadovybės prašymą. Tokia situacija, kai teisės aktų projektai rengiami ir teisės aktai priimami tenkinant vieno asmens ar subjektų grupės interesus, teisiškai ydinga.