LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO 17 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XP-443
2005 m. birželio 28 d. Nr. 705
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617; 2004, Nr. 165-6025) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2005 m. gegužės 25 d. sprendimą Nr. 301, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Nepritarti Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio papildymo įstatymo projektui Nr. XP-443 (toliau vadinama – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
1. Įstatymo projekte siūloma neapmokestinamosioms pajamoms priskirti su darbo santykiais susijusias pajamas, gautas iš užsienio šaltinių, neatsižvelgiant į tai, ar tos pajamos buvo apmokestintos užsienio valstybėje. Pritarus Įstatymo projektui, būtų įtvirtintas su darbo santykiais susijusių pajamų, gautų iš užsienio šaltinių, visiškas neapmokestinimas tais atvejais, kai pajamos nebūtų apmokestintos užsienio valstybėje, kurioje jos gautos. Šiuo metu galiojančios Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (Žin., 2002, Nr. 73-3085) nuostatos užtikrina nuolatinių Lietuvos gyventojų užsienio valstybėse gautų pajamų dvigubo apmokestinimo panaikinimą: tam tikrose valstybėse sumokėtas pajamų mokestis nuo tose valstybėse gautų pajamų atskaitomas iš Lietuvoje mokėtino pajamų mokesčio. Pažymėtina, kad 2005 m. birželio 7 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6, 20, 27, 37 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą (Žin., 2005, Nr. 76-2743), pagal kurį nuolatiniai Lietuvos gyventojai galės iš Lietuvoje mokėtino pajamų mokesčio atskaityti mokestį, sumokėtą bet kurioje užsienio valstybėje (išskyrus tikslines teritorijas), nuo toje valstybėje gautų pajamų.
2. Šiuo metu Lietuvoje taikomas pajamų mokesčio nuo su darbo santykiais susijusių pajamų tarifas dažniausiai yra didesnis nei pajamų mokesčio tarifas, taikomas vidutinėms pajamoms užsienio valstybėse, todėl su darbo santykiais susijusių pajamų, gautų ne iš Lietuvos šaltinių, priskyrimas neapmokestinamosioms pajamoms diskriminuotų nuolatinius Lietuvos gyventojus, gaunančius su darbo santykiais susijusių pajamų Lietuvoje. Be to, minėtame Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6, 20, 27, 37 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatyme taip pat laipsniškai mažinamas gyventojų pajamų mokesčio tarifas nuo 33 iki 24 procentų; tai užtikrina pajamų mokesčio, mokamo nuo Lietuvoje ir užsienio valstybėse gautų pajamų, naštos sumažėjimą. Atsižvelgiant į tai, galimybę dvigubą pajamų apmokestinimą naikinti taikant atleidimo metodą būtų tikslinga svarstyti tuomet, kai Lietuvoje taikomas pajamų mokesčio tarifas priartės prie užsienio valstybėse vidutinėms pajamoms taikomo pajamų mokesčio tarifo.