LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO
Į S A K Y M A S
dĖl Gyvulininkystės kompleksų poveikio požeminiam vandeniui ekogeologinio tyrimo ir monitoringo tvarkOS aprašo PATVIRTINIMO
2010 m. birželio 22 d. Nr. D1-567
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (Žin., 1992, Nr. 5-75; 1996, Nr. 57-1335; 2002, Nr. 2-49; 2003, Nr. 61-2763; 2004, Nr. 60-2121; 2005, Nr. 47-1558) 6 straipsnio 5 dalies 3 punktu ir įgyvendindamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 – 2012 metų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. vasario 25 d. nutarimu Nr. 189 (Žin., 2009, Nr. 33-1268), 922 punktą:
1. T v i r t i n u Gyvulininkystės kompleksų poveikio požeminiam vandeniui ekogeologinio tyrimo ir monitoringo tvarkos aprašą (pridedama).
2. P a v e d u Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentams ir Lietuvos geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos pagal kompetenciją kontroliuoti Gyvulininkystės kompleksų poveikio požeminiam vandeniui ekogeologinio tyrimo ir monitoringo tvarkos aprašo vykdymą.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2010 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. D1-567
gyvulininkystės kompleksų poveikio požeminiam vandeniui ekogeologinio tyrimo IR monitoringo tvarkos aprašas
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Gyvulininkystės kompleksų poveikio požeminiam vandeniui ekogeologinio tyrimo ir monitoringo tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas) tikslas – nustatyti bendrus reikalavimus gyvulininkystės kompleksų teritorijų (toliau – GK), žemdirbystės drėkinimo laukų (toliau – ŽDL) poveikio požeminio vandeniui tyrimui ir monitoringui.
2. Šiuo Tvarkos aprašu nustatomi GK ir ŽDL, kuriuose išlaistomas skystasis mėšlas ir srutos:
3. Šis Tvarkos aprašas privalomas:
3.1. ūkio subjektams, eksploatuojantiems GK su 500 ar daugiau sutartinių gyvulių, taip pat su 200 ar daugiau sutartinių gyvulių ar ir su mažesniu sutartinių gyvulių skaičiumi ŽDL, kai išlaistymui yra naudojama stacionari lietinimo įranga arba išlaistoma mobiliomis priemonėmis specialiai įrengtuose ūkių nuosavybės arba ilgalaikės nuomos teise priklausančiuose laistymo laukuose bei kitose fermose (kompleksuose), jeigu tai nurodoma Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo (toliau –TIKP) sąlygose ar statinio projekte;
3.2. ūkio subjektams, atliekantiems ekogeologinius tyrimus ir vykdantiems požeminio vandens monitoringą ūkio subjektuose, nurodytuose šio Tvarkos aprašo 3.1 punkte;
4. Šis Tvarkos aprašas netaikomas:
4.2. GK teritorijose esantiems objektams, nurodytiems Cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. D1-230 (Žin., 2008, Nr. 53-1987), 1 priede, kuriems privalomas ekogeologinis tyrimas, išskyrus šio priedo 5.13 punktą.
II. PAGRINDINĖS SĄVOKOS
5. Šiame Tvarkos apraše vartojamos sąvokos:
5.1. gręžinio likvidavimas – darbų kompleksas, kurio tikslas – panaikinti gręžinį ir užtikrinti požeminio vandens apsaugą nuo taršos gręžinio vietoje;
5.2. stebimasis gręžinys – gręžinys, kuriame stebimas požeminio vandens lygis, matuojama temperatūra ir kitos fizikinės vandens savybės, imami mėginiai hidrocheminiams tyrimams;
6. Kitos šiame Tvarkos apraše vartojamos sąvokos atitinka Aplinkosaugos reikalavimuose mėšlui tvarkyti, patvirtintinuose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakymu
Nr. D1-367/3D-342 (Žin., 2005, Nr. 92-3434), ir Ekogeologinių tyrimų reglamente, patvirtintiname Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2008 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. 1-104 (Žin., 2008, Nr.71-2759), apibrėžtas sąvokas.
III. GK ir ŽDL ekogeologinių tyrimų reikalavimai
7. Siekiant optimizuoti požeminio vandens monitoringo vykdymą, įvertinti požeminio vandens būklę bei parengti GK, mėšlidžių ir srutų kauptuvų (aikštelės, rezervuaro ar lagūnos tipo) teritorijų ir ŽDL požeminio vandens monitoringo programą (toliau – Monitoringo programa), ūkio subjektai, nurodyti šio Tvarkos aprašo 3.1 ir 3.2 punktuose, prieš rengdami Monitoringo programą, privalo atlikti ekogeologinius tyrimus.
8. Ekogeologinio tyrimo minimali apimtis ir stebimųjų gręžinių skaičius (nuo tiriamųjų gręžinių skaičiaus), atsižvelgiant į jų plotą, turi sudaryti:
8.1. GK teritorijos:
| GK plotas, ha |
Tiriamųjų hidrogeologinių gręžinių skaičius |
Stebimųjų gręžinių skaičius |
| <1 |
3 |
2 |
| 1–2,5 |
6 |
3 |
| 2,5–5 |
8 |
5 |
| 5–10 |
10 |
7 |
| 10–15 |
12 |
7 |
| >15 |
14 |
8 |
8.2. mėšlidžių, skystojo mėšlo ir srutų kauptuvų teritorijos:
| Plotas, ha |
Tiriamųjų hidrogeologinių gręžinių skaičius |
Stebimųjų gręžinių skaičius |
| <0,05 |
3 |
1 |
| 0,05–0,2 |
3 |
2 |
| 0,2–0,5 |
4 |
3 |
| 0,5–1 |
5 |
3 |
| 1–2 |
6 |
4 |
| 2–3 |
7 |
4 |
| 3–4 |
8 |
5 |
| 4–5 |
9 |
5 |
| 5–6 |
10 |
6 |
| >6 |
12 |
6 |
9. Šio Tvarkos aprašo 8.1 ir 8.2 punktuose nurodytais atvejais tiriamieji hidrogeologiniai gręžiniai turi būti įrengiami ir požeminio vandens mėginiai turi būti imami maksimaliai arčiau GK teritorijoje esamų potencialių požeminio vandens taršos židinių, o 8.2 punkte nurodytais atvejais rekomenduojama naudoti metodus, leidžiančius paimti vandens mėginį tiesiogiai po mėšlo, skystojo mėšlo ar srutų kauptuvų pagrindu.
10. Šio Tvarkos aprašo 8.2 punktas netaikomas mėšlo, skystojo mėšlo ar srutų kauptuvams, turintiems įrengtas hermetiškumo kontrolės drenažo sistemas su kontroliniais šuliniais, leidžiančiais pastebėti galimus teršiančių medžiagų patekimus į aplinką.
11. Įrengiant tiriamuosius hidrogeologinius gręžinius, turi būti:
11.2. nustatomos teritorijos vietos, kurios tikėtinai gali būti neužterštos ir kurios yra žinoma ar tikėtina, kad gali būti užterštos medžiagomis, nurodytomis šio Tvarkos aprašo 23 punkte;
11.4. atsižvelgus į teritorijos hidrodinaminę situaciją, pagrindžiamas ir įrengiamas požeminio vandens monitoringo tinklas. Įrengiant monitoringo tinklą, bent vienas stebimasis gręžinys turi charakterizuoti atitekančio požeminio vandens cheminę būklę, kiti gręžiniai skirti tiriamojo objekto poveikiui, požeminio vandens cheminei būklei stebėti. Atskirų stebimųjų gręžinių vietos turi būti pagal galimybę suderintos ir su paviršinio bei dirvožemio monitoringo, jeigu tai vykdoma objekte, vietomis.
12. Požeminio vandens mėginiai iš tiriamųjų hidrogeologinių ir stebimųjų gręžinių turi būti imami pagal LST ISO 5667-11:2009 „Vandens kokybė. Bandinių ėmimas: 11-oji dalis. Nurodymai, kaip imti gruntinio vandens bandinius“ ir LST EN ISO 5667-3:2006 „Vandens kokybė. Mėginių ėmimas. 3 dalis. Nurodymai, kaip konservuoti ir tvarkyti vandens mėginius“ bei vadovaujantis procedūromis, nurodytomis leidinyje „Požeminio vandens monitoringas. Metodinės rekomendacijos“, kuris skelbiamas Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – LGT) interneto puslapyje.
13. Atlikus ekogeologinį tyrimą bei sukaupus informaciją, nurodytą šio Tvarkos aprašo 11 punkte, tiriamieji hidrogeologiniai gręžiniai privalo būti likviduojami.
14. Jeigu ekogeologinio tyrimo rezultatai rodo, kad:
14.1. šio Tvarkos aprašo 8.1 ir 8.2 punktuose nurodytų objektų požeminiame vandenyje yra viršijama didžiausia leistina medžiagos koncentracija (toliau – DLK), nurodyta šio Tvarkos aprašo 23 punkte, turi būti nustatyti taršos židiniai ir imamasi priemonių, kad būtų nutrauktas teršimas ir pašalinti taršos padariniai;
IV. bendrieji požeminio vandens monitoringo organizavimo principai
15. GK teritorijų ir ŽDL požeminio vandens monitoringas vykdomas pagal Monitoringo programas, parengtas vadovaujantis Ūkio subjektų poveikio požeminiam vandeniui monitoringo vykdymo tvarka.
16. Monitoringo programoje stebimųjų gręžinių minimalus kiekis turi sudaryti kiekį, nurodytą šio Tvarkos aprašo 8.1–8.3 punktuose, išskyrus atvejus, nurodytus šio Tvarkos aprašo 18 punkte.
17. Poveikio požeminiam vandeniui monitoringas ŽDL, atsižvelgus į tręšimo planuose, parengtuose pagal reikalavimus, nurodytus Aplinkosaugos reikalavimuose mėšlui tvarkyti, numatomą tręšimo intensyvumą ir ŽDL geologines ir hidrogeologines sąlygas, turi būti vykdomas tik pasirinktuose, skirtingas geologines-hidrogeologines sąlygas ir tręšimo intensyvumą atitinkančiuose, laukuose. Kituose vienodas sąlygas atitinkančiuose laukuose poveikio požeminiam vandeniui monitoringas gali būti nevykdomas.
18. Šio Tvarkos aprašo 16 punkte nurodytas minimalus stebimųjų gręžinių kiekis netaikomas ūkio subjektams, nustatyta tvarka vykdantiems poveikio aplinkai monitoringą iki šio Tvarkos aprašo įsigaliojimo, jeigu medžiagų koncentracijos požeminiame vandenyje neviršija ribinių koncentracijų (toliau – RK), nurodytų šio Tvarkos aprašo 23 punkte. Tačiau šie ūkio subjektai, atnaujindami ar koreguodami TIPK leidimo dalį „Dirvožemio ir požeminio vandens apsauga“, privalo atlikti tyrimą (tiriamųjų hidrogeologinių gręžinių gręžimas), nurodytą šio Tvarkos aprašo 8.1 – 8.3 punktuose.
19. Ūkio subjektų poveikio požeminiam vandeniui Monitoringo programas gali rengti ir požeminio vandens monitoringą vykdyti tik juridiniai ar fiziniai asmenys arba šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartį, LGT išduotą leidimą tirti žemės gelmes šiems tyrimo metodams:
V. POŽEMINIO VANDENS MONITORINGAS IR ribinės pagrindinių teršiančių medžiagų KONCENTRACIJOS
21. Požeminio vandens cheminės būklės tyrimus privaloma atlikti ne rečiau kaip 2 kartus per metus (pavasarį, prieš tręšimo pradžią, ir rudenį, pasibaigus tręšimui).
22. Vykdant monitoringą būtina stebėti šių medžiagų ir rodiklių kaitą požeminiame vandenyje: oksidacinį–redukcinį potencialą (pH, Eh), savitąjį elektrinį laidį (SEL), amonį (NH4), nitritus (NO2), nitratus (NO3), bendrąjį azotą (Nb), bendrąjį fosforą (Pb,), fosfatus (PO4), permanganato indeksą (PI), organinių medžiagų kiekį pagal cheminį deguonies suvartojimą (ChDS) ir vieną kartą per 2 metus – bendrą (makrokomponentinę) vandens cheminę sudėtį. Laboratorinis vandens mėginių tyrimas turi būti atliekamas laboratorijose, turinčiose leidimus šiems matavimams ir tyrimams atlikti, arba teisės aktų nustatyta tvarka akredituotose laboratorijose.
23. Didžiausios leistinos ir ribinės koncentracijos požeminiame vandenyje:
| Medžiagos pavadinimas |
DLK požeminiame vandenyje, mg/l |
Ribinė koncentracija (RK) požeminiame vandenyje, mg/l |
| GK ir mėšlo, skystojo mėšlo, srutų kauptuvų teritorijos |
||
| Bendras azotas |
30 |
12 |
| NO2 |
1,5 |
0,5 |
| NO3 |
100 |
50 |
| NH4 |
10,0 |
2,57 |
| Bendras fosforas |
4 |
1,6 |
| PO4 |
3,3 |
0,7 |
| ŽDL |
||
| Bendras azotas |
NT |
NT |
| NO2 |
1,0 |
0,3 |
| NO3 |
50,0 |
37 |
| NH4 |
6,43 |
2,0 |
| Bendras fosforas |
NT |
NT |
| PO4 |
3,3 |
0,7 |
NT – netaikoma
24. Atsižvelgiant į GK ir ŽDL padėtį kitų objektų atžvilgiu, teritorijos ekologinį jautrumą, esamą požeminio vandens užteršimo lygį bei taršos sklaidos hidrogeosferoje sąlygas, turi būti vykdomas prevencinis (stebėjimai platesni ir dažnesni) arba kontrolinis (stebėjimai retesni) požeminio vandens monitoringas. Prevencinis ir kontrolinis monitoringas privalo būti organizuojamas Ūkio subjektų poveikio požeminiam vandeniui monitoringo vykdymo tvarkos, patvirtintos Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2009 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 1-190 (Žin., 2009, Nr. 157-7130), 1 priede nurodyta tvarka.
25. Prevencinis monitoringas turi būti vykdomas, kai GK ir ŽDL:
25.1. yra požeminio vandens vandenviečių sanitarinės apsaugos ar paviršinio vandens telkinių apsaugos zonoje, intensyvaus karsto regione, 10 km juostoje (zonoje) nuo jūros kranto;
25.2. nutekančio gruntinio vandens srauto kryptimi yra arčiau kaip 200 m nuo pavienių (ar grupinių) šachtinių arba gruntinį vandeningąjį sluoksnį eksploatuojančių gręžtinių šulinių ir hidrogeologinės sąlygos taršai plisti vandeningaisiais sluoksniais yra palankios;
25.3. monitoringo rezultatų metinio vidurkio koncentracija rodo, kad šio Tvarkos aprašo 8.1 ir 8.2 punktuose nurodytų objektų požeminiame vandenyje yra viršijamos RK, nurodytos šio Tvarkos aprašo 23 punkte, išskyrus atvejus, nurodytus šio Tvarkos aprašo 14.1 punkte;
25.4. monitoringo rezultatų metinio vidurkio koncentracija rodo, kad šio Tvarkos aprašo 8.3 punkte nurodytų objektų požeminiame vandenyje yra viršijamos RK, nurodytos šio Tvarkos aprašo 23 punkte, išskyrus atvejus, nurodytus šio Tvarkos aprašo 14.2 punkte. Tokiais atvejais veiklos vykdytojas privalo sumažinti išleidžiamų teršalų į ŽDL kiekį (pvz., sumažinti laistymo normą arba laikinai nutraukti laistymą) ir numatyti kitas neigiamą poveikį aplinkai mažinančias priemones.
VI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
28. Ekogeologinių tyrimų ir požeminio vandens Monitoringo programos yra vertinamos, duomenys renkami, saugomi ir teikiami vadovaujanti Ūkio subjektų poveikio požeminiam vandeniui monitoringo vykdymo tvarka.
29. Ekogeologinį tyrimą ir požeminio vandens monitoringą vykdantys asmenys už teikiamų duomenų išsamumą ir tikslumą atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.