LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL RYŠIŲ REGULIAVIMO TARNYBOS NUOSTATŲ IR RYŠIŲ REGULIAVIMO TARNYBOS TARYBOS NUOSTATŲ PATVIRTINIMO
2000 m. liepos 10 d. Nr. 798
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos telekomunikacijų įstatymo (Žin., 1998, Nr. 56-1548; 2000, Nr. 32-892) 5 straipsniu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Patvirtinti pridedamus:
Ryšių reguliavimo tarnybos nuostatus;
Ryšių reguliavimo tarnybos tarybos nuostatus.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2000 m. liepos 10 d. nutarimu Nr. 798
RYŠIŲ REGULIAVIMO TARNYBOS NUOSTATAI
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Ryšių reguliavimo tarnyba (toliau vadinama – tarnyba) yra savarankiška Vyriausybės įstaiga, vykdanti Lietuvos Respublikos telekomunikacijų įstatymu, kitais Lietuvos Respublikos įstatymais ir teisės aktais jai pavestas telekomunikacijų veiklos reguliavimo funkcijas, išskyrus Lietuvos Respublikos telekomunikacijų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus.
2. Savo veikloje tarnyba vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais, kitais Lietuvos Respublikos Seimo priimtais teisės aktais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Respublikos Prezidento dekretais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Ministro Pirmininko potvarkiais, taip pat šiais nuostatais.
II. TARNYBOS UŽDAVINIAI IR FUNKCIJOS
4. Tarnybos uždaviniai yra šie:
4.1. užtikrinti, kad telekomunikacijų operatoriai nebūtų diskriminuojami ir turėtų lygias galimybes sudaryti sutartis dėl telekomunikacijų tinklų sujungimo;
4.2. užtikrinti, kad Lietuvos Respublikoje naudojama aparatūra ir įrenginiai atitiktų Lietuvos Respublikoje galiojančius techninius standartus;
4.3. užtikrinti, kad vartotojai nebūtų diskriminuojami – turėtų vienodas galimybes naudotis bendraisiais telekomunikacijų tinklais ir telekomunikacijų paslaugomis;
4.4. užtikrinti, kad bendrųjų telekomunikacijų tinklų operatoriai ir telekomunikacijų paslaugų teikėjai vykdytų įpareigojimus, kurie gali būti nustatyti krašto apsaugos, nacionalinio saugumo ir viešosios tvarkos palaikymo interesais, taip pat ypatingų situacijų atvejais;
5. Įgyvendindama šių nuostatų 4 punkte numatytus uždavinius, tarnyba vykdo šias funkcijas:
5.1. nustato leidimų verstis nelicencijuojama telekomunikacijų veikla išdavimo tvarką ir sąlygas, juos išduoda;
5.3. išduoda leidimus gaminti ir naudoti aparatūrą, įrenginius ir jais prekiauti, įvežti ir naudoti radijo siuntimo ir radijo monitoringo aparatūrą bei įrenginius;
5.4. rengia aparatūros bei įrenginių, galinių įrenginių, galinių įrenginių prijungimo prie bendrojo telekomunikacijų tinklo, telekomunikacijų tinklų sujungimo privalomuosius reikalavimus;
5.5. rengia ir tvirtina telekomunikacijų tinklų statybos, naudojimo ir apsaugos taisykles, bendrąsias telekomunikacijų tinklų sujungimo sutarčių sąlygas ir ginčų, kilusių tarp telekomunikacijų operatorių dėl telekomunikacijų tinklų sujungimo, sprendimo tvarką, taip pat taisykles ir teisės aktus, nustatančius tvarką, pagal kurią telekomunikacijų operatoriai gali bendrai naudotis vamzdynais, kabelių kanalais, kolektoriais, bokštais ir stiebais;
5.6. nustato telekomunikacijų paslaugų kainų ir tarifų aukščiausiąją ribą Lietuvos Respublikos telekomunikacijų įstatymo nustatytais atvejais;
5.7. atstovauja Lietuvos Respublikai tarptautinėse organizacijose Radijo ryšio reglamento klausimais, rengia radijo ryšio plėtros planus ir radijo ryšį reglamentuojančius norminius teisės aktus, atlieka tarptautinį radijo dažnių koordinavimą;
5.8. rengia ir teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei tvirtinti nacionalinę radijo dažnių paskirstymo lentelę, nustato ir įgyvendina radijo dažnių naudojimo Lietuvoje strategiją;
5.9. kartu su Radijo ir televizijos komisija rengia ir tarybos pritarimu teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei tvirtinti radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti bei siųsti strategiją ir strateginį planą (toliau vadinama – strateginis planas). Į šį planą įeina ir telekomunikacijų tinklų, skirtų radijo ir televizijos programoms transliuoti, plėtra;
5.10. skiria sukoordinuotos veiklos radijo ir televizijos stočių dažnius (kanalus), pagal strateginį planą numatytus siuntimo paslaugas teikiantiems operatoriams, telekomunikacijų tinklų, naudojamų radijo ir televizijos programoms transliuoti, rekonstrukcijai ir plėtimui;
5.11. rengia, kontroliuoja ir prižiūri nacionalinį telefono ryšio numeracijos planą, kuriame atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos telekomunikacijų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodytų veiklos rūšių specifinius poreikius;
5.12. tvirtina telekomunikacijų paslaugų teikimo taisykles, telekomunikacijų paslaugų teikėjų ir vartotojų tipinę sutartį;
5.13. nagrinėja ginčus tarp telekomunikacijų operatorių dėl telekomunikacijų tinklų sujungimo, vamzdynų, kabelių kanalų, kolektorių, bokštų ir stiebų bendro naudojimo;
III. TARNYBOS TEISĖS
6. Tarnyba turi teisę:
6.1. kontroliuoti, kaip laikomasi Lietuvos Respublikos telekomunikacijų įstatymo, telekomunikacijų taisyklių ir kitų teisės aktų, susijusių su telekomunikacijų veikla;
6.2. sertifikuoti Lietuvos Respublikoje naudojamą aparatūrą bei įrenginius, galinius įrenginius, išskyrus valstybės gynybos ryšiams naudojamą įrangą;
6.7. įsipareigojusi išlaikyti konfidencialumą, gauti iš telekomunikacijų operatorių reikiamą informaciją (įskaitant ir finansinę), susijusią su jai pavestų uždavinių vykdymu;
6.8. sudaryti komisijas (darbo grupes) iš ministerijų ir kitų Vyriausybės įstaigų, vietos savivaldos vykdomųjų institucijų, įstaigų, organizacijų atstovų ir specialistų (suderinusi su jų vadovais) įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų, tarptautinio bendradarbiavimo sutarčių projektams rengti, kitiems tarnybos kompetencijos klausimams nagrinėti ir tvirtinti šių komisijų (darbo grupių) reglamentus;
6.9. gauti iš ministerijų, kitų Vyriausybės įstaigų, vietos savivaldos institucijų, mokslo ir studijų institucijų, asociacijų, įmonių, įstaigų ir organizacijų informaciją telekomunikacijų veiklos klausimais, taip pat išvadas dėl tarnybos rengiamų teisės aktų projektų;
6.10. rengti nustatytąja tvarka konkursus, organizuoti pasitarimus, konferencijas ir kitus renginius;
IV. TARNYBOS STRUKTŪRA IR DARBO ORGANIZAVIMAS
7. Tarnybai vadovauja direktorius, kurį 5 metams skiria pareigoms ir atleidžia iš jų Respublikos Prezidentas Ministro Pirmininko teikimu.
8. Tarnybos direktorius priima sprendimus visais tarnybos kompetencijos klausimais, išskyrus tuos klausimus, kuriuos pagal savo nuostatus sprendžia taryba.
9. Tarnybos direktorius:
9.2. tvirtina tarnybos tarnautojų pareigybių sąrašą, pareigybių aprašymus ir vadovaudamasis valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo tvarka nustato tarnautojų tarnybinius atlyginimus, neviršydamas darbo užmokesčiui nustatytų lėšų;
9.3. skiria pareigoms ir atleidžia iš jų tarnybos tarnautojus, skiria jiems tarnybines nuobaudas ar juos skatina;
10. Apie tarnybos darbą direktorius ne rečiau kaip kartą per metus iki balandžio 1 d. pateikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei rašytinę ataskaitą. Ministro Pirmininko reikalavimu tarnybos direktorius privalo atsiskaityti žodžiu.
11. Tarnybos direktorius gali turėti ne daugiau kaip 2 pavaduotojus. Direktoriaus nesant, jo funkcijas vykdo direktoriaus pavaduotojas.
12. Tam tikriems šiuose nuostatuose nustatytiems klausimams spręsti sudaroma taryba, kuri yra kolegialus tarnybos organas. Tarybos sudėtį, kompetenciją, posėdžių organizavimo, sprendimų priėmimo tvarką, tarybos narių teises ir pareigas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinti Ryšių reguliavimo tarnybos tarybos nuostatai.
13. Tarnyba susideda iš departamentų, skyrių ir kitų padalinių. Tarnybos departamentams vadovauja direktoriai, skyriams – viršininkai (vedėjai), kitiems padaliniams – vadovai (toliau vadinama – vadovai). Departamentų direktoriai ir skyrių viršininkai (vedėjai) gali turėti pavaduotojus.
15. Tarnybos kontrolės funkcijas vykdo tarnybos inspektoriai, kuriuos skiria ir atleidžia tarnybos direktorius.
16. Tarnybos inspektoriai kontroliuoja teisės aktų, kurie reguliuoja telekomunikacijų tinklų, radijo ryšio naudojimą, licencijų sąlygų laikymąsi, licencijuojamų ir nelicencijuojamų telekomunikacijų paslaugų teikimą, tikrina aparatūros ir įrenginių, galinių įrenginių sertifikatus, aparatūrą ir įrenginius, leidimus juos gaminti, parduoti ir naudoti, įstatymų nustatytais atvejais surašo administracinių teisės pažeidimų protokolus, paima aparatūrą bei įrenginius.
17. Tarnybos inspektoriai, vykdydami savo tarnybines pareigas, turi teisę įeiti į įmonių, įstaigų ir organizacijų – aparatūros bei įrenginių savininkių ar naudotojų – patalpas, nustatytąja tvarka patikrinti aparatūrą bei įrenginius jų naudojimo vietoje, taip pat gauti informaciją ir dokumentus, kurių reikia aparatūrai bei įrenginiams patikrinti.
V. TARNYBOS FINANSAVIMAS
18. Tarnyba išlaikoma iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų ir lėšų, kurias ji gauna iš telekomunikacijų paslaugų teikėjų ir vartotojų už jiems suteiktas paslaugas bei atliktus darbus:
18.1. paraiškų telekomunikacijų veiklos licencijai (leidimui) gauti (išteklių skyrimui, radioelektroninių priemonių gamybai, įvežimui ir prekybai iš užsienio) nagrinėjimą;
19. Telekomunikacijų paslaugų teikėjai ir vartotojai užmokestį už suteiktas paslaugas ir atliktus darbus pagal tarybos nustatytus tarifus ir jos nustatyta tvarka sumoka į tarnybos atsiskaitomąją sąskaitą.
20. Šių nuostatų 18 punkte nurodytos lėšos gali būti naudojamos tarnybos reikmėms Ryšių reguliavimo tarnybos tarybos nustatyta tvarka (mokslinio tyrimo darbams, specialistams rengti ir tobulintis, pasitelkiamų konsultantų, ekspertų ir specialistų darbui apmokėti, įrangai įsigyti, energetikos išlaidoms, ryšių paslaugoms apmokėti, mokesčiams už šildymą, vandenį, komunalines paslaugas, taip pat tarnybos darbuotojų tarnybiniams atlyginimams ir kitiems išlaidų sąmatoje numatytiems tikslams), netaikant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 28 d. nutarimo Nr. 579 „Dėl įstaigų ir organizacijų, finansuojamų iš Lietuvos valstybės biudžeto, nebiudžetinių lėšų“ (Žin., 1993, Nr. 34-784).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2000 m. liepos 10 d. nutarimu Nr. 798
RYŠIŲ REGULIAVIMO TARNYBOS TARYBOS NUOSTATAI
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Ryšių reguliavimo tarnybos taryba (toliau vadinama – taryba) yra kolegialus Ryšių reguliavimo tarnybos (toliau vadinama – tarnyba) organas, nagrinėjantis šiuose nuostatuose numatytus telekomunikacijų veiklos reguliavimo klausimus.
2. Savo veikloje taryba vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais, kitais Lietuvos Respublikos Seimo priimtais teisės aktais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Respublikos Prezidento dekretais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Ministro Pirmininko potvarkiais, taip pat šiais nuostatais.
3. Taryba susideda iš 5 narių (vienas iš jų yra Krašto apsaugos ministerijos atstovas), kuriuos Ministro Pirmininko teikimu 5 metams skiria ir atleidžia Respublikos Prezidentas. Tarybos narių kadencijų skaičius neribojamas.
II. TARYBOS FUNKCIJOS
6. Taryba:
6.2. rengia Lietuvos Respublikos telekomunikacijų įstatyme nustatytais atvejais telekomunikacijų paslaugų kainų ir tarifų aukščiausiosios ribos projektus;
6.3. tvirtina ginčų, kilusių tarp telekomunikacijų operatorių dėl telekomunikacijų tinklų sujungimo, sprendimo tvarką;
6.4. svarsto radijo ryšio plėtros planus ir radijo ryšį reglamentuojančių norminių teisės aktų projektus;
6.7. suderinusi su Finansų ministerija, tvirtina užmokesčio už tarnybos teikiamas paslaugas ir atliekamus darbus tarifus, jo mokėjimo ir panaudojimo tvarką;
6.8. tvirtina lėšų, gaunamų už tarnybos suteiktas paslaugas ir atliktus darbus pajamų ir išlaidų sąmatą;
III. TARYBOS NARIŲ TEISĖS, PAREIGOS IR ATSAKOMYBĖ
8. Tarybos nariai turi teisę:
8.1. iš anksto susipažinti su pateikiamais tarybos posėdžiui klausimais, gauti visą informaciją, kurios reikia sprendimams priimti, taip pat dokumentus ir administracijos darbuotojų paaiškinimus;
8.2. pareikšti atskirąją nuomonę bet kuriuo svarstomu klausimu ir reikalauti, kad ji būtų įrašyta į protokolą;
9. Tarybos nariai privalo dalyvauti tarybos posėdžiuose, vykdyti tarybos nurodymus jos veiklos klausimais.
10. Tarybos pirmininkas praneša institucijos, kurioje tarybos narys dirba, vadovui, jeigu tarybos narys nevykdo savo pareigų.
11. Tarybos narys atleidžiamas anksčiau laiko, esant vienai iš šių priežasčių:
12. Tarybos narys gali būti atleistas anksčiau laiko, esant bent vienai iš šių priežasčių:
13. Tarybos narius atleidžia Respublikos Prezidentas. Tarybos nario atleidimą dėl šių nuostatų 11 ir 12 punktuose nurodytų priežasčių inicijuoja tarybos pirmininkas, pateikdamas atitinkamą prašymą Ministrui Pirmininkui. Ministras Pirmininkas, gavęs tarybos pirmininko prašymą, teikimą dėl tarybos nario atleidimo pateikia Respublikos Prezidentui. Respublikos Prezidentas savo nuožiūra gali atleisti tarybos narį ir dėl kitų, šiuose nuostatuose nenurodytų priežasčių.
______________