Lietuvos Respublikos Vyriausybė
NUTARIMAS
DĖL Lietuvos Respublikos Vyriausybės teisėkūros taisyklių patvirtinimo
2009 m. rugsėjo 30 d. Nr. 1244
Vilnius
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1244
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS TEISĖKŪROS TAISYKLĖS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės teisėkūros taisyklės (toliau – šios taisyklės) reguliuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) teisės aktų projektų, išvadų dėl Vyriausybės teisės aktų projektų rengimą, teisės aktų projektų skelbimą, numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą, numatomo teisinio reguliavimo koncepcijų rengimą, teisės aktų skelbimą, konsultavimąsi su visuomene ir norminių teisės aktų stebėseną.
2. Vyriausybei įstatymų, Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų projektus turi teisę teikti Ministras Pirmininkas ir ministrai, Vyriausybės įstaigų vadovai, apskričių viršininkai ir savivaldybių tarybos.
3. Rengiamas teisės akto projektas, taip pat jo teikimas, kita su teisės akto projektu susijusi lydimoji medžiaga (raštas, kuriuo teisės akto projektas teikiamas išvadoms gauti, įstatymo projekto aiškinamasis raštas, numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo pažyma, iš suinteresuotų asmenų ir institucijų gautos pastabos ir pasiūlymai, informacija apie konsultavimosi su visuomene būdus, jų dalyvius ir rezultatus, Lietuvos Respublikos trišalės tarybos (toliau – Trišalė taryba) išvados, jeigu teisės akto projektas svarstytas Trišalėje taryboje, kita su numatomu teisiniu reguliavimu susijusi medžiaga) (toliau – lydimoji medžiaga) skelbiama Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų informacinės sistemos (toliau – TAIS) Projektų registravimo posistemėje (http://www.lrs.lt/tais_tapis/).
4. Dėl TAIS Projektų registravimo posistemėje skelbiamų teisės aktų projektų pastabas ir pasiūlymus gali teikti visi suinteresuoti asmenys ir institucijos.
5. Teisės aktų projektai išvadoms gauti ir teisės aktų projektai Vyriausybei teikiami naudojantis TAIS Projektų registravimo posisteme pagal teisingumo ministro patvirtintą metodiką.
Ministro Pirmininko tarnybai turi būti pateiktas saugoti teisės akto projekto, svarstyto Vyriausybės posėdyje, originalas, jeigu Vyriausybei teisės akto projektas buvo teikiamas nesinaudojant saugiu elektroniniu parašu.
6. Teisės akto projektą rengianti institucija ar darbo grupė atsakinga už teikiamo Vyriausybei teisės akto projekto tinkamą parengimą, numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą.
7. Teisingumo ministerija teikia metodines rekomendacijas dėl teisės aktų projektų rengimo, teisės aktų projektų išvadų rengimo, dėl norminių teisės aktų stebėsenos, numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo.
8. Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys rengiamos ir sudaromos vadovaujantis Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymu (Žin., 1999, Nr. 60-1948) ir Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių rengimo ir sudarymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 1 d. nutarimu Nr. 1179 (Žin., 2001, Nr. 84-2938).
II. IŠVADOS DĖL TEISĖS AKTŲ PROJEKTŲ
9. Prie teikiamo įstatymo, Vyriausybės nutarimo ar kito teisės akto projekto išvadoms iš suinteresuotų institucijų gauti rengėjai prideda ir atitinkamo teisės akto projekto lyginamąjį variantą, parengtą teisės aktų nustatyta tvarka, aiškinamąjį raštą (jeigu teikiamas įstatymo projektas), atitinkantį Lietuvos Respublikos Seimo statute (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97) nustatytus reikalavimus, atitikties lentelę, numatomo teisinio reguliavimo vertinimo pažymą, kitą su parengtu teisės akto projektu susijusią medžiagą.
10. Raštas, kuriuo teisės akto projektas teikiamas išvadoms gauti, turi būti pasirašytas: ministro (ar jo rašytiniu pavedimu ? viceministro arba ministerijos kanclerio), Ministro Pirmininko (ar jo rašytiniu pavedimu ? Ministro Pirmininko kanclerio), Vyriausybės įstaigos vadovo, apskrities viršininko, savivaldybės mero.
11. Rašte, kuris teikiamas išvadoms iš suinteresuotų institucijų gauti, turi būti nurodyta:
11.4. teisės akto projekto rengimo teisinis pagrindas, numatomas teisinio reguliavimo tikslas ir kokiomis priemonėmis jis bus pasiektas;
11.5. galimos numatomo teisinio reguliavimo alternatyvos, jeigu nerengiama numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo pažyma;
11.7. ar numatomos konsultacijos su visuomene; per kokį terminą visuomenė gali teikti pastabas ir pasiūlymus;
11.9. teisės akto projektą rengusio valstybės tarnautojo vardas ir pavardė, administracijos padalinio pavadinimas, telefonų numeriai, elektroninio pašto adresai; jeigu projektą rengė komisija arba darbo grupė, – komisijos pirmininko arba darbo grupės vadovo pareigos, vardas ir pavardė, telefonų numeriai, elektroninio pašto adresai.
12. Išvadoms gauti parengtas teisės akto projektas, teisės akto projekto lyginamasis variantas, aiškinamasis raštas, atitikties lentelė, numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo pažyma, atsižvelgiant į tai, kas teisės akto projekto rengėjas, atitinkamai turi būti vizuoti:
13. Dėl visų Vyriausybei teikiamų teisės aktų projektų turi būti gautos Teisingumo ministerijos išvados.
14. Teisingumo ministerija išvadas dėl teisės aktų projektų teikia Vyriausybės darbo reglamento, patvirtinto Vyriausybės 1994 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr. 728 (Žin., 1994, Nr. 63-1238; 2009, Nr. 109-4650), nustatyta tvarka.
15. Teisingumo ministerija, teikdama išvadas dėl teisės aktų projektų, įvertina numatomo teisinio reguliavimo tikslą, priemones, teisinio reguliavimo metodą, teisės techniką, numatomo teisinio reguliavimo galimas pasekmes. Šios išvados teikiamos teisingumo ministro nustatyta tvarka.
16. Dėl Vyriausybei teikiamų teisės aktų projektų, susijusių ir su kitų institucijų valdymo sritimi ar kompetencija, turi būti gautos išvados dėl teisės akto projekte numatomo teisinio reguliavimo iš:
16.1. Finansų ministerijos – dėl teisės aktų projektų, susijusių su nacionaliniu biudžetu, valstybės pinigų fondais ar kitais valstybės piniginiais ištekliais, taip pat tarptautine finansine parama;
16.2. Krašto apsaugos ministerijos – dėl teisės aktų projektų, susijusių su tarptautinės humanitarinės teisės įgyvendinimu Lietuvoje ir karybos srities standartizacija;
16.3. Ūkio ministerijos – dėl teisės aktų projektų, kuriais įgyvendinamos su Europos Sąjungos vidaus rinka (laisvas prekių ir paslaugų judėjimas, gaminių saugos ir kokybės reglamentavimas, steigimosi laisvė, įmonių teisės, viešieji pirkimai ir kita), įmonių politika susijusios nuostatos, taip pat teisės aktų projektų, dėl kurių turi būti atliktas poveikio verslo subjektų administracinei naštai vertinimas;
16.4. Užsienio reikalų ministerijos – dėl teisės aktų projektų, susijusių su tarptautinėmis sutartimis ir kitais tarptautinės teisės aktais, ir Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ir kitų tarptautinės teisės aktų projektų po to, kai dėl šių projektų buvo gautos išvados iš kitų suinteresuotų ministerijų, Vyriausybės įstaigų ir kitų suinteresuotų institucijų;
16.5. Vidaus reikalų ministerijos – dėl teisės aktų projektų, kuriais Vyriausybė tvirtina didžiausią leistiną valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių skaičių; dėl teisės aktų projektų, susijusių su viešojo administravimo institucijų ir įstaigų steigimu, likvidavimu, reorganizavimu ar pertvarkymu, jų funkcijų pasikeitimu, taip pat dėl teisės aktų projektų, dėl kurių turi būti atliktas poveikio piliečių ir kitų asmenų, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų administracinei naštai vertinimas;
16.6. Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos (toliau – Europos teisės departamentas) – dėl teisės aktų projektų, susijusių su Europos Sąjungos teisės įgyvendinimu, teisės aktų projektų, susijusių su Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, ir Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių projektų;
16.7. Lietuvos savivaldybių asociacijos (savivaldybių) – dėl teisės aktų projektų, susijusių su bendraisiais savivaldybių interesais. Kitais atvejais turi būti gautos išvados iš tų savivaldybių (savivaldybės), su kurių (kurios) veikla, teritorija ar turtiniais santykiais teisės aktų projektai susiję;
16.8. Trišalės tarybos – dėl teisės aktų projektų, susijusių su aktualiais darbo, socialiniais ir ekonominiais klausimais, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės, profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų susitarime dėl trišalio bendradarbiavimo;
16.9. Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės – dėl teisės aktų projektų, kuriuose nustatomi dokumentų saugojimo terminai ar kiti dokumentų valdymo reikalavimai, taip pat kurių prieduose numatomos atitinkamos dokumentų formos;
16.10. Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos – dėl teisės aktų projektų, susijusių su konkurencija ir valstybės pagalba ūkio subjektams;
16.11. Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės – dėl teisės aktų projektų, susijusių su valstybės registrų sistema, atskirų valstybės registrų steigimu, reorganizavimu ir likvidavimu;
16.12. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos – dėl teisės aktų projektų, susijusių su asmens duomenų tvarkymu;
17. Kai Vyriausybės nutarimo projektą teikia vienos valdymo srities ministras, o Vyriausybės priimtą nutarimo originalą pasirašo kitos valdymo srities ministras, Vyriausybės nutarimo projektą teikianti ministerija turi gauti išvadą dėl teisės akto projekto iš tos ministerijos, kuriai vadovauja ministras, turintis pasirašyti priimto nutarimo originalą.
18. Suinteresuotos institucijos privalo pateikti savo išvadas dėl joms pateiktų teisės aktų projektų ne vėliau kaip per 10 darbo dienų, o kai pateikiami didelės apimties (10 ar daugiau puslapių) teisės aktų projektai, – ne vėliau kaip per 15 darbo dienų.
19. Institucijos gali motyvuotai prašyti pateikti išvadas dėl teisės aktų projektų skubos tvarka. Suinteresuotos institucijos skubos tvarka privalo pateikti išvadas dėl teisės aktų projektų ne vėliau kaip per 5 darbo dienas.
20. Jeigu suinteresuotos institucijos per šių taisyklių nustatytus išvadoms pateikti terminus jų nepateikia, laikoma, kad jos teisės akto projektui pritaria.
III. NUMATOMO TEISINIO REGULIAVIMO KONCEPCIJA
22. Numatomo teisinio reguliavimo koncepcija turi būti rengiama, kai numatoma rengti:
22.1. naują norminio teisės akto projektą, įtvirtinantį iki šiol neegzistavusį tam tikrų visuomeninių santykių teisinį reguliavimą;
23. Numatomo teisinio reguliavimo koncepcijos struktūra pasirenkama atsižvelgiant į reguliuojamų visuomeninių santykių svarbą, sudėtingumą ir pobūdį.
24. Numatomo teisinio reguliavimo koncepcijoje turi būti:
25. Siekiant reguliuoti sudėtingus visuomeninius santykius, numatomo teisinio reguliavimo koncepcijoje turėtų būti tokie skyriai:
25.2. išsami esamos padėties analizė: kitų teisės aktų, reguliuojančių tą pačią visuomeninių santykių sritį, apibūdinimas;
25.3. keičiamų ar pripažįstamų netekusiomis galios teisės normų netikslingumo arba neefektyvumo analizė (nustatant naują teisinį reguliavimą ? reguliavimo nebuvimo neigiamų pasekmių analizė);
25.4. numatomų reguliuoti visuomeninių santykių kokybinės ar kiekybinės charakteristikos; teigiamos ir neigiamos pasekmės;
25.5. kitų valstybių (visų pirma tų, kurios panašios valdymo forma, teisine sistema ar kitais požymiais) teisinio reguliavimo ir visuomeninių santykių praktikos apžvalga;
26. Teisės aktų projektų, skirtų Europos Sąjungos teisės reikalavimams įgyvendinti, nedidelės apimties, nesudėtingų norminių teisės aktų projektų koncepcijos nerengiamos.
IV. NUMATOMO TEISINIO REGULIAVIMO POVEIKIO VERTINIMAS
28. Vertinant numatomo teisinio reguliavimo poveikį, surenkama ir analizuojama informacija, kurios pagrindu atitinkamais aspektais įvertinamas rengiamame teisės akto projekte numatomo teisinio reguliavimo galimas teigiamas ir (ar) neigiamas poveikis.
29. Numatomo teisinio reguliavimo poveikis vertinamas remiantis Sprendimų projektų poveikio vertinimo metodikos, patvirtintos Vyriausybės 2003 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 276 (Žin., 2003, Nr. 23-975), nuostatomis, reguliuojančiomis poveikio vertinimo aspektus, ir sprendimų projektų poveikio vertinimo klausimynu, pateiktu šios metodikos 1 priede.
30. Atlikus numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą, rengiama numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo pažyma.
31. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo pažyma nerengiama, kai:
31.1. rengiamas koncepcijos ar kito teisės akto projektas, kuriame nurodomas numatomo teisinio reguliavimo poveikis;
32. Kai rengiami keli susiję teisės aktų projektai, pateikiama viena numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo pažyma.
33. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo pažymoje turi būti nurodyta:
33.5. jeigu buvo konsultuojamasi su visuomene, – informacija apie konsultavimosi būdus, subjektus ir kita;
V. KONSULTAVIMASIS SU VISUOMENE
34. Siekiant sužinoti visuomenės nuomonę apie atitinkamą problemą ir jos sprendimo būdus, geriau įvertinti numatomo teisinio reguliavimo teigiamas ir neigiamas pasekmes, jo įgyvendinimo sąnaudas, užtikrinti reguliavimo skaidrumą ir sudaryti visuomenei galimybę daryti įtaką tam tikro sprendimo turiniui, konsultuojamasi su visuomene.
35. Su visuomene nesikonsultuojama dėl:
36. Teisės akto projekto rengėjas nustato konsultavimosi terminus. Konsultavimosi būdus (suinteresuotų asmenų sueigos, apklausos, viešai skelbiami susirinkimai, atstovų kvietimai, kiti būdai, kaip susipažinti su nuomonėmis), jeigu įstatymų nenustatyta kitaip, pasirenka pats teisės akto projekto rengėjas.
37. Skelbiant (institucijos interneto svetainėje) konsultacijas su visuomene turi būti nurodyta:
38. Teisės akto projekto rengėjas konsultacijoms gali pateikti papildomą dokumentą – baigtinį klausimų, į kuriuos pageidauja gauti atsakymą iš tikslinės (-ių) grupės (-ių), sąrašą.
39. Įvertinus per konsultacijas gautus pasiūlymus, nuomones ar atsakymus, institucijos interneto svetainėje skelbiama informacija apie konsultacijų apibendrintus rezultatus.
VI. TEISĖS AKTŲ PROJEKTŲ SKELBIMAS
41. Teisės aktų projektai skelbiami TAIS Projektų registravimo posistemėje, išskyrus teisės aktų projektus, kurie Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka negali būti skelbiami.
42. TAIS Projektų registravimo posistemėje skelbiamas teisės akto projektas:
42.1. teikiamas išvadoms iš suinteresuotų institucijų gauti, visuomenei pastaboms ir pasiūlymams teikti. Kartu su teisės akto projektu skelbiama visa teisės akto projekto lydimoji medžiaga; jeigu buvo atliekami tyrimai ir analizės dėl numatomo teisinio reguliavimo, – šių tyrimų ir analizių rezultatai, rezultatų recenzijos ir atsiliepimai apie rezultatus (ar kitokios formos tyrimų ir analizių rezultatų įvertinimai);
42.2. teikiamas Vyriausybei patobulintas pagal gautas išvadas šių taisyklių nustatyta tvarka, taip pat gautas pastabas ir pasiūlymus iš visuomenės su visa teisės akto projekto lydimąja medžiaga ir, jeigu buvo atliekami tyrimai ir analizės dėl numatomo teisinio reguliavimo, teikiami ir šių tyrimų ir analizių rezultatai, rezultatų recenzijos ir atsiliepimai apie rezultatus (ar kitokios formos tyrimų ir analizių rezultatų įvertinimas);
43. Vyriausybės posėdyje priėmus teisės aktą, Ministro Pirmininko tarnyba TAIS Projektų registravimo posistemėje teisės akto projektui suteikia perkeliamo į teisės aktų projektų archyvą statusą.
Paskelbus priimtą teisės aktą teisės aktų nustatyta tvarka, TAIS Projektų registravimo posistemėje nustatomas paskelbto ir įsigaliojusio teisės akto ryšys su jo projektu.
VII. TEISĖS AKTŲ PROJEKTŲ TEIKIMAS VYRIAUSYBEI
44. Teikimas, kuriuo Vyriausybei teikiamas teisės akto projektas, atsižvelgiant į tai, kas teisės akto projekto rengėjas, atitinkamai turi būti pasirašytas:
45. Vyriausybei teikiami teisės akto projektas, teisės akto projekto lyginamasis variantas, aiškinamasis raštas, atitikties lentelė, numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo pažyma, derinimo pažyma turi būti vizuoti:
45.1. ministro, jeigu teikia ministras (jo nesant – ministrą pavaduojančio ministro ir vizuotas projektą teikiančios ministerijos viceministro arba ministerijos kanclerio);
45.3. Vyriausybės įstaigos vadovo ir Vyriausybės priskirto atitinkamos valdymo srities ministro Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo (Žin., 1994, Nr. 43-772; 1998, Nr. 41(1)-1131) 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, jeigu teikia Vyriausybės įstaigos vadovas;
45.4. apskrities viršininko ir atitinkamos valdymo srities ministro Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, jeigu teikia apskrities viršininkas;
46. Teikime Vyriausybei turi būti nurodyta:
46.5. teisės akto projekto rengimo teisinis pagrindas, numatomo teisinio reguliavimo tikslas ir kokiomis priemonėmis jis bus pasiektas;
46.6. ar teikiamas teisės akto projektas atitinka Vyriausybės programą. Jeigu projektas parengtas įgyvendinant konkrečią Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonę, ji nurodoma;
46.7. ar teisės akto projektas perkelia ir (ar) įgyvendina Europos Sąjungos teisės aktus (jeigu taip – kokius Europos Sąjungos teisės aktus (kai kurias jų nuostatas) perkelia ir (ar) įgyvendina ir kokius kitus Lietuvos Respublikos teisės aktus reikės priimti siekiant užtikrinti visišką susijusių Europos Sąjungos teisės aktų perkėlimą ir (ar) įgyvendinimą);
46.9. ar teisės akto projektas notifikuotinas Europos Komisijai pagal Keitimosi informacija apie standartus, techninius reglamentus ir atitikties įvertinimo procedūras taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 1999 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 617 (Žin., 1999, Nr. 45-1446; 2004, Nr. 63-2264), reikalavimus, jeigu taip – nurodyti notifikavimo Europos Komisijai datą;
46.10. kokius kitus teisės aktus reikės priimti, siekiant įgyvendinti teikiamame teisės akto projekte numatytą teisinį reguliavimą;
46.11. ministerijos, kitos suinteresuotos institucijos, iš kurių gautos išvados dėl numatomo teisinio reguliavimo, taip pat suinteresuotos institucijos, kurios per šių taisyklių nustatytus terminus nepateikė pastabų;
46.13. ar teisės akto projekte apibrėžiamos sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo (Žin., 2004, Nr. 7-129) ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka;
46.14. teisės akto projektą rengusio valstybės tarnautojo vardas ir pavardė, administracijos padalinio pavadinimas, jo vadovo vardas ir pavardė, telefonų numeriai, elektroninio pašto adresai; jeigu projektą rengė komisija arba darbo grupė, – komisijos pirmininko arba darbo grupės vadovo pareigos, vardas ir pavardė, telefonų numeriai.
VIII. VYRIAUSYBĖS SPRENDIMŲ PROJEKTŲ IR VYRIAUSYBĖS REZOLIUCIJŲ PROJEKTŲ TEIKIMAS, SVARSTYMAS, ĮSIGALIOJIMAS IR SKELBIMAS
47. Prie Vyriausybės sprendimo ar Vyriausybės rezoliucijos projekto, vizuoto atitinkamos valdymo srities ministro arba jo pavedimu viceministro arba ministerijos kanclerio, atsakinga institucija prideda:
47.1. institucijos vadovo pasirašytą teikimą, kuriame turi būti šie duomenys:
47.1.1 teikime dėl Lietuvos Respublikos pozicijų klausimais, svarstomais artimiausiame Europos Sąjungos Tarybos posėdyje:
47.1.1.3. informacija apie Europos Sąjungos Tarybos posėdį, kuriame bus svarstomi klausimai, kuriais parengtos Lietuvos Respublikos pozicijos, teikiamos pritarti Vyriausybės sprendimu ar Vyriausybės rezoliucija (Tarybos pavadinimas ir numatoma posėdžio data);
47.1.2. teikime dėl Lietuvos Respublikos pozicijos klausimais, nenurodytais šių taisyklių 47.1.1 punkte:
47.1.2.3. Europos Sąjungos teisės akto ar kito Europos Sąjungos dokumento, dėl kurio teikiama Lietuvos Respublikos pozicija, pavadinimas ir numeris;
47.1.2.4. pasiūlymais priimti Europos Sąjungos teisės aktą ar kitu Europos Sąjungos dokumentu sprendžiamų klausimų esmė;
47.1.2.5. informacija apie Lietuvos Respublikos pozicijos derinimą, jeigu tai nenurodyta pačioje pozicijoje;
47.2. Lietuvos Respublikos poziciją, vizuotą atitinkamos valdymo srities ministro arba jo rašytiniu pavedimu viceministro, arba atsakingos institucijos vadovo (Lietuvos Respublikos pozicija klausimais, svarstomais artimiausiame Europos Sąjungos Tarybos posėdyje, pateikiama per Lietuvos narystės Europos Sąjungoje informacinę sistemą), ir Lietuvos Respublikos pozicijų klausimais, svarstomais artimiausiame Europos Sąjungos Tarybos posėdyje, apibendrinimą, vizuotą atitinkamos valdymo srities ministro arba jo rašytiniu pavedimu viceministro, arba atsakingos institucijos vadovo.
48. Jeigu svarstant Lietuvos Respublikos poziciją Vyriausybės pasitarime pateikiama esminių pastabų ir pasiūlymų dėl atitinkamos Lietuvos Respublikos pozicijos patikslinimo iki Vyriausybės sprendimo ar Vyriausybės rezoliucijos teikimo Ministrui Pirmininkui pasirašyti, Lietuvos Respublikos poziciją patikslina už jos rengimą atsakinga institucija kartu su Užsienio reikalų ministerijos Europos Sąjungos departamento Europos Sąjungos reikalų koordinavimo skyriumi, Ministro Pirmininko tarnybos Strateginio koordinavimo departamento Europos Sąjungos skyriumi (toliau vadinama – Europos Sąjungos skyrius) ir suinteresuotomis institucijomis, pasitarime teikusiomis pastabas ir pasiūlymus Lietuvos Respublikos pozicijai patikslinti. Patikslintą Lietuvos Respublikos poziciją vizuoja atsakingos institucijos vadovas, ji pateikiama per Lietuvos narystės Europos Sąjungoje informacinę sistemą.
IX. VYRIAUSYBĖS NUTARIMŲ ĮFORMINIMAS, PASIRAŠYMAS IR SKELBIMAS
50. Už tinkamą Vyriausybės posėdyje priimtų Vyriausybės nutarimų įforminimą atsakinga Ministro Pirmininko tarnyba.
51. Vyriausybės nutarimus pasirašo Ministras Pirmininkas ir atitinkamos valdymo srities ministras, nepaisant to, kaip jis balsavo per posėdį. Jeigu nutarimas apima kelias valdymo sritis, jį pasirašo Ministras Pirmininkas ir ministras, vadovaujantis nutarimo projektą pateikusiai ministerijai ar vizavęs nutarimo projektą.
52. Vyriausybės nutarimo, kuriuo pritariama įstatymo ar kito Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – Seimas) teisės akto projektui, teikimą Seimui pasirašo Ministras Pirmininkas. Įstatymo ar kito Seimo teisės akto projektą vizuoja atitinkamos valdymo srities ministras ir Ministras Pirmininkas. Aiškinamąjį raštą paprastai vizuoja atitinkamos valdymo srities ministras. Ministras Pirmininkas nevizuoja įstatymo ar kito Seimo teisės akto projekto lyginamojo varianto.
53. Vyriausybės išvada dėl Seime svarstomo teisės akto projekto įforminama nutarimu, pasirašoma Ministro Pirmininko ir atitinkamos valdymo srities ministro.
54. Įstatymų ir kitų Seimo teisės aktų priedus (priedėlius) vizuoja atitinkamos valdymo srities ministras.
55. Vyriausybės nutarimus kartu su Ministru Pirmininku pasirašo tos valdymo srities ministras, kuris pasirašė ir ankstesnįjį nutarimą (neatsižvelgiant į tai, kas pateikė Vyriausybei svarstyti naują nutarimo projektą).
56. Jeigu ankstesnįjį Vyriausybės nutarimą pasirašė ministras, kurio nėra dabartinėje Vyriausybėje, nes atitinkama ministerija panaikinta, Vyriausybės nutarimą, kuriuo keičiamas, papildomas ar pripažįstamas netekusiu galios anksčiau priimtas nutarimas, pasirašo ministras, kurio vadovaujamai ministerijai priskirtos panaikintosios ministerijos funkcijos.
57. Perdavus vienos ministerijos funkcijas kitai ministerijai, Vyriausybės nutarimą pasirašo ministras, kurio vadovaujamos ministerijos kompetencijai priskirti Vyriausybės nutarime reguliuojami santykiai.
58. Atitinkamos valdymo srities ministras negali atsisakyti pasirašyti Vyriausybės posėdyje nustatyta tvarka priimto nutarimo net ir tuo atveju, jeigu jis posėdyje balsavo prieš šį nutarimą.
59. Vyriausybės nutarimai, priimti Vyriausybės posėdžiuose pirmininkaujant ministrui, pavaduojančiam Ministrą Pirmininką (einančiam Ministro Pirmininko pareigas), teikiami pasirašyti bendra tvarka.
60. Jeigu reikia pasirašyti Vyriausybės nutarimą ministro, pavaduojančio Ministrą Pirmininką (einančio Ministro Pirmininko pareigas), valdymo sričiai priskirtais klausimais, nutarimą pasirašo pavaduojantis Ministrą Pirmininką (einantis Ministro Pirmininko pareigas) tos valdymo srities ministras.
61. Atitinkamos valdymo srities ministrui teikiamus pasirašyti priimtus Vyriausybės nutarimus vizuoja Vyriausybės įstaigos vadovas, jeigu Vyriausybės nutarimo projektą rengė Vyriausybės įstaiga ir ministerijos, kurios ministras turi pasirašyti priimto Vyriausybės nutarimo projekto originalą, viceministras.
62. Kai nutarimą pasirašo pavaduojantis ministras, nutarimą prieš tai vizuoja tos ministerijos, kurios ministras pavaduojamas, viceministras.
63. Vyriausybės nutarimų priedai nepasirašomi, tačiau jų originalus vizuoja ministras, kuris pasirašo Vyriausybės nutarimą.
64. Jeigu svarstant teisės akto projektą Vyriausybės posėdyje pritariama pateiktoms nustatytąja tvarka pastaboms ir pasiūlymams dėl atitinkamo teisės akto projekto patikslinimo (pakeitimo ar papildymo), projekto svarstymas atidedamas ir projektas teikiamas pakartotinai svarstyti tik patikslintas atsižvelgiant į pateiktas pastabas ar pasiūlymus, jeigu Vyriausybė nenusprendžia kitaip. Teikiamas rengėjų patikslintas teisės akto projektas turi būti vizuotas šių taisyklių nustatyta tvarka.
Jeigu Vyriausybės posėdyje pateikiama teisės technikos, kalbos pastabų ar pasiūlymų dėl atitinkamo teisės akto projekto patikslinimo ir teisės akto projektas priimamas su sąlyga, kad jis bus teikiamas pasirašyti atitinkamos valdymo srities ministrui ir Ministrui Pirmininkui tik patikslintas atsižvelgiant į pateiktas pastabas ar pasiūlymus, priimtą projektą pagal posėdžio sprendimą (protokolą) patikslina projekto rengėjai per 2 darbo dienas nuo Vyriausybės posėdžio dienos.
X. NORMINIŲ TEISĖS AKTŲ STEBĖSENA
66. Norminių teisės aktų stebėsena – tai galiojančio teisinio reguliavimo įvertinimas analizuojant, ar pasiekti teisės akte įtvirtinti ir jį priimant kelti teisinio reguliavimo tikslai, ar įgyvendinant teisės aktą neatsirado nenumatytų neigiamų pasekmių arba kitų aplinkybių, kurios turėtų įtakos tolesniam teisės akto galiojimui ar taikymui.
67. Vyriausybė tvirtina norminių teisės aktų, kurių stebėsena turi būti atlikta, sąrašą, taip pat paskiria kiekvieno konkretaus teisės akto stebėseną atliekančią (-ias) ministeriją (-as) (toliau – teisės akto stebėseną atliekanti institucija) ir nustato stebėsenos atlikimo terminus.
68. Pasiūlymus dėl teisės aktų įtraukimo į teisės aktų, kurių stebėsena turi būti atlikta, sąrašą teisės aktų stebėseną koordinuojančiai institucijai nuolat gali teikti valstybės institucijos ir kiti suinteresuoti asmenys.
69. Teisės aktai įtraukiami į teisės aktų, kurių stebėsena turi būti atlikta, sąrašą, atsižvelgiant į teisės aktais reguliuojamų visuomenės santykių svarbą, teisės aktų problemiškumą, aktualumą ir kitas svarbias aplinkybes.