Lietuvos Respublikos Vyriausybė
NUTARIMAS
DĖL KAUNO MIŠKŲ IR APLINKOS INŽINERIJOS KOLEGIJOS PERTVARKYMO
2011 m. rugpjūčio 24 d. Nr. 999
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (Žin., 2009, Nr. 54-2140) 28 straipsnio 4 dalimi, 31 ir 80 straipsniais, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (Žin., 1998, Nr. 54-1492; 2002, Nr. 60-2412; 2003, Nr. 57-2534; 2006, Nr. 87-3397; 2008, Nr. 19-673; 2009, Nr. 93-3967) 19 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 2 dalies 5, 7 ir 8 punktais ir įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugsėjo 26 d. nutarimo Nr. 1025 „Dėl valstybės ir savivaldybių turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo viešosiose įstaigose“ (Žin., 2007, Nr. 103-4218; 2009, Nr. 147-6580) 2.2 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 5 d. nutarimą Nr. 16 „Dėl Valstybės turto perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 3-48; 2003, Nr. 13-504), Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1.Pertvarkyti biudžetinę įstaigą Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegiją į viešąją įstaigą Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegiją.
3.Nustatyti, kad valstybei nuosavybės teise priklausantis ir šiuo metu Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos patikėjimo teise valdomas ilgalaikis materialusis ir nematerialusis turtas (išskyrus nekilnojamąjį turtą) (pagal 1 priedą) ir trumpalaikis turtas (pagal 2 priedą), kurių nepriklausomo turto vertintojo 2011 m. birželio 9 d. nustatyta bendra turto rinkos vertė – 1 498 000 litų, investuojamas sudarant viešosios įstaigos Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos savininko kapitalą.
4. Perduoti viešajai įstaigai Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijai valstybei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą (pagal 3 priedą) valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise po to, kai įstaiga bus pertvarkyta ir sudaryti nauji valdymo organai.
5. Pavesti Švietimo ir mokslo ministerijai:
5.1. įgyvendinti valstybės, kaip viešosios įstaigos Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos savininkės, turtines ir neturtines teises ir pareigas;
6. Nustatyti, kad šio nutarimo 5 punktas įsigalioja viešosios įstaigos Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos įregistravimo Juridinių asmenų registre dieną.
7. Įgalioti Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos direktorių teisės aktų nustatyta tvarka pasirašyti Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos statutą, pateikti jį ir kitus pakeistus duomenis Juridinių asmenų registrui, taip pat atlikti kitus veiksmus, susijusius su kolegijos pertvarkymu.
8. Nustatyti, kad šis nutarimas tą pačią dieną oficialiai skelbiamas „Valstybės žiniose“, o nutarimas su priedais – „Valstybės žinių“ interneto tinklalapyje (www.valstybes-zinios.lt).
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2011 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu Nr. 999
KAUNO MIŠKŲ IR APLINKOS INŽINERIJOS KOLEGIJOS STATUTAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija (toliau – Kolegija) yra Lietuvos Respublikos valstybinė aukštoji mokykla. Jos buveinės adresas: Kauno r. sav., Samylų sen., Girionių k., Liepų g. 1.
2. Kolegijos steigėja – Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Kolegija įsteigta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu Nr. 1376 „Dėl valstybinių Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos, Kauno technikos, Klaipėdos verslo ir technologijų, Panevėžio, Šiaulių, Vilniaus statybos ir dizaino, Vilniaus technikos ir Žemaitijos kolegijų steigimo“ (Žin., 2002, Nr. 86-3703).
3. Kolegija organizuoja ir vykdo kolegines studijas, teikia Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (Žin., 2009, Nr. 54-2140) (toliau – Mokslo ir studijų įstatymas) nustatytas aukštojo mokslo kvalifikacijas, vykdo taikomuosius mokslinius tyrimus, eksperimentinę (socialinę, kultūrinę) plėtrą, taiko mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros rezultatus, kaupia mokslo žinias, plėtoja kūrybinę veiklą ir kultūrą, puoselėja akademinės bendruomenės vertybes ir tradicijas.
4. Kolegija yra viešasis juridinis asmuo, veikiantis kaip viešoji įstaiga, turinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos garantuojamą autonomiją, Mokslo ir studijų įstatymo ir kitų įstatymų nustatytą specialų statusą.
5. Kolegija turi autonomiją, apimančią akademinę, administracinę, ūkio ir finansų tvarkymo veiklą, grindžiamą savivaldos principu ir akademine laisve. Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Mokslo ir studijų įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka Kolegijos autonomija derinama su atskaitomybe visuomenei, steigėjai ir juridinio asmens dalyviams.
II. MISIJA, TIKSLAI, UŽDAVINIAI, VEIKLOS SRITIS IR RŪŠYS
8. Kolegijos misija:
8.1. perimant pasaulyje sukauptą pažangią patirtį, rengti aukštąjį koleginį išsilavinimą turinčius specialistus, tenkinančius šalies miškininkystės ir aplinkos inžinerijos sektorių poreikius;
8.2. laiduoti modernų, Europos standartus atitinkantį studijų procesą, kuris leistų įgyvendinti mokymosi visą gyvenimą sistemą;
9. Kolegijos veiklos tikslai:
9.1. vykdyti studijas, teikiančias asmenims aukštąjį koleginį išsilavinimą ir aukštojo mokslo kvalifikacijas, tenkinančias Lietuvos valstybės miškininkystės ir aplinkos inžinerijos sektorių reikmes ir atitinkančias mokslo bei naujausių technologijų lygį;
9.2. plėtoti miškininkystės ir aplinkos inžinerijos sektoriams reikalingus taikomuosius mokslinius tyrimus, konsultuoti valdžios ir ūkio subjektus;
10. Kolegijos uždaviniai:
10.1. sudaryti sąlygas Lietuvos gyventojams įgyti profesinę kompetenciją biomedicinos, technologijos mokslų ir kitose srityse;
10.3. įgyvendinti mokymosi visą gyvenimą principus, bendradarbiauti su ūkio subjektais, organizuoti profesinės kvalifikacijos tobulinimą ir perkvalifikavimą pagal asmens poreikius ir pasirinkimą;
10.4. užtikrinti geros kokybės studijas, dalyvauti šalies ir tarptautinėse ekonominės bei socialinės plėtros programose;
10.5. plėtoti visuomenės gamtosauginį, ekonominį, teisinį, estetinį, informacinės kultūros ir sveikos gyvensenos švietimą;
11. Pagrindinė Kolegijos veiklos sritis – švietimas. Pagrindinė veiklos rūšis – aukštasis koleginis mokslas.
12. Kitų rūšių veikla (pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių), kurios gali imtis Kolegija:
12.31. įstaigos mašinų ir įrangos, įskaitant kompiuterius, nuoma ir išperkamoji nuoma, kodas – 77.33;
III. PAGRINDINĖS MOKSLO IR STUDIJŲ ORGANIZAVIMO NUOSTATOS
13. Kolegija, siekdama pagrindinių veiklos tikslų, turi užtikrinti studijų ir mokslo veiklos vienovę.
14. Studijų, mokslo ir konsultacinės veiklos vienovė užtikrinama per glaudų ryšį su praktika – dėstytojų ir studentų dalyvavimu taikomuosiuose tyrimuose, eksperimentinės plėtros darbuose ir konsultacinėje veikloje pagal privačių asmenų, įmonių, organizacijų ir kitų institucijų užsakymus ir vykdomus projektus.
15. Organizuojant veiklą Kolegijoje, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Mokslo ir studijų įstatymu, kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, švietimo ir mokslo ministro (toliau – ministras) išleistais teisės aktais, Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos statutu (toliau – Statutas) ir kitais teisės aktais.
16. Koleginės studijos yra nuolatinės ir ištęstinės formų. Baigus skirtingų studijų formų studijų programas įgytas išsilavinimas yra lygiavertis.
17. Kolegijoje veikiančios koleginių studijų programos skiriamos bendrai erudicijai ugdyti, teoriniams studijų krypties pagrindams perteikti ir profesiniams įgūdžiams, kurie būtini savarankiškam darbui, formuoti. Studijų programos orientuotos į pasirengimą profesinei veiklai. Asmenims, baigusiems Kolegijoje veikiančias studijų programas, suteikiamas atitinkamos studijų krypties profesinio bakalauro laipsnis arba profesinio bakalauro laipsnis ir profesinė kvalifikacija.
18. Kolegija gali vykdyti jungtines studijų programas, kurias baigus suteikiamas jungtinis kvalifikacinis laipsnis, taip pat programas, kurias baigus suteikiamas dvigubas kvalifikacinis laipsnis. Jungtinis kvalifikacinis laipsnis suteikiamas tuo atveju, kai studijų programą vykdo bent dvi aukštosios mokyklos, paprastai skirtingų šalių. Dvigubas kvalifikacinis laipsnis suteikiamas, kai studijų programa greta pagrindinės studijų krypties reikalavimų atitinka ir minimalius kitos studijų krypties reikalavimus.
19. Baigus Kolegijos studijų programas, išduodamas suteiktą kvalifikacinį laipsnį ir įgytą kvalifikaciją liudijantis diplomas ir diplomo priedėlis. Diplomo priedėlis yra neatskiriama diplomo dalis – diplomą papildantis dokumentas, pateikiantis informaciją apie įgyto aukštojo koleginio išsilavinimo turinį.
20. Kolegija gali vykdyti kvalifikacijos tobulinimo, perkvalifikavimo, laipsnio nesuteikiančias ir neformaliojo švietimo programas bei dalines studijas.
21. Baigus kvalifikacijos tobulinimo, perkvalifikavimo, laipsnio nesuteikiančias ir neformaliojo švietimo programas bei dalines studijas, išduodamas baigtas studijas ar programą liudijantis pažymėjimas.
22. Diplomų, diplomo priedėlio (priedo) ir pažymėjimų blankų privalomosios formos rengimo, gamybos, apskaitos, registracijos ir išdavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Kvalifikacijos dokumentų turinį, formą ir išdavimo tvarką nustato ministras. Kiti pažymėjimai išduodami Akademinės tarybos nustatyta tvarka.
23. Kolegijoje pagrindinė dėstomoji kalba yra lietuvių kalba. Mokslo ir studijų įstatymo numatytais atvejais kai kurios studijų programos ar jų dalys gali būti dėstomos kitomis kalbomis.
IV. KOLEGIJOS VALDYMAS IR SAVIVALDA
25. Kolegija gali steigti ribotos civilinės atsakomybės juridinius asmenis, kai toks steigimas yra susijęs su Kolegijos vykdoma studijų organizavimo ar mokslinių tyrimų veikla ir būtinas pagrindiniams Kolegijos veiklos tikslams pasiekti.
26. Kolegijoje veikia šie valdymo organai:
27. Taryba atlieka šias funkcijas:
27.2. išklausiusi Akademinės tarybos nuomonę, teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei tvirtinti Statuto pakeitimus;
27.4. nustato Kolegijos lėšų ir turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais tvarką, svarsto ir tvirtina svarbiausius su tuo susijusius sprendimus;
27.5. nustato direktoriaus rinkimų viešo konkurso būdu organizavimo tvarką; renka, skiria į pareigas ir atleidžia iš jų direktorių;
27.7. direktoriaus teikimu nustato studijų kainą ir įmokų, tiesiogiai nesusijusių su studijų programos įgyvendinimu, dydžius;
27.8. nustato bendrą studijų vietų skaičių, atsižvelgdama į galimybes užtikrinti studijų ir mokslinės veiklos kokybę;
27.9. tvirtina direktoriaus pateiktą Kolegijos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą ir šios sąmatos įvykdymo ataskaitą; gali inicijuoti Kolegijos ūkinės ir finansinės veiklos auditą;
27.10. tvirtina direktoriaus pateiktą Kolegijos metinę veiklos ataskaitą, vertina veiklos atitiktį strateginiam planui, pasiektus rezultatus, jų poveikį ir reikšmingumą;
27.11. užtikrina Kolegijos atskaitingumą ir ryšį su visuomene ir steigėja, kiekvienais metais informuoja visuomenę apie Kolegijos strateginio veiklos plano vykdymo rezultatus;
27.13. išklausiusi Akademinės tarybos nuomonę, tvirtina Kolegijos reorganizavimo arba likvidavimo planus ir teikia juos Lietuvos Respublikos Vyriausybei;
28. Taryba sudaroma iš 9 narių tokia tvarka:
28.1. vieną Tarybos narį skiria Studentų atstovybė, o jeigu jos nėra, – visuotinis studentų susirinkimas (konferencija) daugiau kaip 1/2 visų jos narių balsų dauguma;
28.2. 2 narius renka Kolegijos dėstytojų ir mokslo darbuotojų susirinkimas paprasta balsų dauguma; susirinkimas yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 Kolegijos dėstytojų ir mokslo darbuotojų;
28.3. vieną narį renka administracijos ir kitų darbuotojų susirinkimas paprasta balsų dauguma; susirinkimas yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 Kolegijos administracijos ir kitų darbuotojų;
30. Tarybos nariu gali būti nepriekaištingos reputacijos asmuo, ėjęs ar einantis atsakingas pareigas švietimo, mokslo, kultūros, viešosios veiklos ar verslo srityse (šis reikalavimas netaikomas studentų atstovui) ir turintis žinių bei gebėjimų, padedančių siekti Kolegijos tikslų ir įgyvendinti Kolegijos misiją. Tarybos nariu tas pats asmuo gali būti ne ilgiau kaip 2 Tarybos kadencijas iš eilės.
31. Tarybos nariais negali būti Respublikos Prezidentas, Lietuvos Respublikos Seimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nariai ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai.
32. Tarybos nario kadencija – 5 metai. Ne vėliau kaip prieš mėnesį iki Tarybos nario kadencijos pabaigos ministras paskelbia naujai sudaromos Tarybos sudėtį.
33. Pradėdamas eiti pareigas, Tarybos narys pirmajame Tarybos posėdyje, į kurį kviečiami Akademinės tarybos nariai ir kiti akademinės bendruomenės atstovai, pasirašo įsipareigojimą vadovautis Kolegijos ir visuomenės interesais ir sąžiningai atlikti Mokslo ir studijų įstatymo ir Statuto nustatytas funkcijas.
34. Taryba visų narių balsų dauguma iš savo narių renka Tarybos pirmininką ir jį atšaukia. Tarybos pirmininku negali būti aukštosios mokyklos personalui priklausantis asmuo ar studentas.
35. Taryba tvirtina savo darbo reglamentą. Taryba sprendimus priima posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių balsų dauguma. Tarybos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 Tarybos narių.
37. Jeigu Tarybos narys netinkamai vykdo Statuto, Tarybos darbo reglamento ar Mokslo ir studijų įstatymo 20 straipsnio 7 dalyje nurodyto įsipareigojimo nustatytas pareigas arba nepasirašo Mokslo ir studijų įstatymo 20 straipsnio 7 dalyje numatyto įsipareigojimo, Tarybos pirmininkas turi teisę kreiptis į tą narį paskyrusį asmenį su prašymu atšaukti paskirtą Tarybos narį.
38. Jeigu Tarybos nario įgaliojimai nutrūksta iki kadencijos pabaigos, naują Tarybos narį Statuto nustatyta tvarka skiria asmuo, skyręs Tarybos narį, kurio įgaliojimai nutrūko. Naujas Tarybos narys pareigas pradeda eiti po to, kai apie jo paskyrimą paskelbia ministras ir Tarybos narys pasirašo Mokslo ir studijų įstatymo 20 straipsnio 7 dalyje nurodytą įsipareigojimą.
39. Tarybos nariams gali būti atlyginama už veiklą einant Tarybos nario pareigas iš Kolegijos lėšų pagal pasirašytas sutartis už atitinkamų funkcijų atlikimą.
41. Akademinė taryba yra Kolegijos akademinių reikalų valdymo organas. Jos veiklą reglamentuoja Akademinės tarybos patvirtintas Akademinės tarybos darbo reglamentas.
42. Akademinė taryba atlieka šias funkcijas:
42.1. tvirtina studijų programas ir teikia direktoriui siūlymus dėl šių programų finansavimo ir Kolegijos struktūros pertvarkos, reikalingos šioms programoms įgyvendinti, vertina atliktų tyrimų rezultatus ir Kolegijos mokslo taikomosios veiklos kokybę ir lygį;
42.4. vadovaudamasi Tarybos nustatytais darbuotojų parinkimo ir vertinimo principais, tvirtina dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigybių kvalifikacinius reikalavimus, nustato dėstytojų ir mokslo darbuotojų atestavimo ir konkursų eiti pareigas organizavimo tvarką;
42.5. Kolegijos direktoriaus iniciatyva arba ne mažiau kaip 1/3 Akademinės tarybos narių reikalavimu šaukia Kolegijos akademinės bendruomenės (ją sudaro visi Kolegijos dėstytojai, mokslo darbuotojai, kiti tyrėjai, profesoriai emeritai ir studentai) susirinkimus (konferencijas) svarbiems Kolegijos veiklos klausimams aptarti; susirinkimo (konferencijos) darbotvarkė, vieta, laikas ir kita svarbi informacija akademinei bendruomenei paskelbiami ne vėliau kaip prieš 7 dienas Kolegijos tinklalapyje ir kitais Akademinės tarybos nustatytais būdais;
42.6. Fakulteto tarybos siūlymu, atsižvelgdama į asmens mokslinės, pedagoginės ar visuomenei reikšmingos veiklos rezultatus, teikia Kolegijos garbės ir kitus vardus;
43. Akademinės tarybos pareigos:
43.1. pranešti Kolegijos akademinei bendruomenei apie savo sprendimus Kolegijos informacinėje sistemoje ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo;
43.2. ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas elektroniniu paštu pranešti Kolegijos padaliniams apie posėdyje numatomus svarstyti klausimus, kurie susiję su šių padalinių veikla;
45. Akademinė taryba sudaroma iš 15 narių tokia tvarka:
45.2. 11 narių išrenkama visuotiniuose Kolegijos padalinių dėstytojų ir mokslo darbuotojų susirinkimuose paprasta balsų dauguma. Padaliniuose renkamų narių skaičius turi būti proporcingas juose dirbančių dėstytojų ir mokslo darbuotojų skaičiui. Akademinės tarybos nariais gali būti renkami Kolegijos akademinės bendruomenės nariai ir kitų mokslo ir studijų institucijų mokslininkai, dėstytojai ir pripažinti menininkai;
45.3. 3 studentų atstovus išrenka Studentų atstovybė, o jeigu jos nėra, – visuotinis studentų susirinkimas arba konferencija paprasta balsų dauguma;
46. Akademinės tarybos nariai slaptu balsavimu paprasta balsų dauguma renka pirmininką ir jo pavaduotoją. Akademinei tarybai vadovauja pirmininkas, o jeigu jo nėra, – pirmininko pavaduotojas. Akademinės tarybos pirmininko ir jo pavaduotojo kadencija trunka tiek pat, kiek jį išrinkusios Akademinės tarybos įgaliojimai. Akademinės tarybos pirmininku negali būti direktorius.
47. Akademinės tarybos narys, pirmininkas ir pavaduotojas atšaukiami iš pareigų šiais atvejais:
47.1. jeigu nutrūksta darbo pagal pareigas, kurių pagrindu jie paskirti arba išrinkti Akademinės tarybos nariais, sutartis (studentai – nutraukę arba baigę studijas Kolegijoje);
48. Jeigu Akademinės tarybos narys netinkamai vykdo Akademinės tarybos darbo reglamente numatytas pareigas, Akademinės tarybos pirmininkas turi teisę kreiptis į jį skyrusį asmenį, padalinį ar Studentų atstovybę (susirinkimą) su prašymu atšaukti išrinktą narį ir vietoj jo išrinkti kitą asmenį.
49. Jeigu Akademinės tarybos pirmininkas ar jo pavaduotojas netinkamai vykdo Akademinės tarybos darbo reglamente numatytas pareigas, jis gali būti atšaukiamas iš pirmininko (ar jo pavaduotojo) pareigų nesibaigus kadencijai. Sprendimai dėl Akademinės tarybos pirmininko (ar jo pavaduotojo) atšaukimo iš pareigų priimami, jeigu už juos balsuoja ne mažiau kaip 2/3 visų Akademinės tarybos narių.
51. Direktorius atlieka šias funkcijas:
51.1. vadovauja Kolegijai, organizuoja jos veiklą, užtikrindamas strateginio veiklos plano įgyvendinimą;
51.5. įvertinęs Studentų atstovybės siūlymus, teikia Tarybai tvirtinti studijų kainą ir įmokų, tiesiogiai nesusijusių su studijų programos įgyvendinimu, dydžius;
51.6. atsako už Kolegijos finansinę veiklą, tinkamą lėšų ir turto valdymą, naudojimą ir disponavimą jais;
51.7. teikia Tarybai tvirtinti ir viešai skelbia Kolegijos metinę veiklos ataskaitą, metinę pajamų ir išlaidų sąmatą ir šios sąmatos įvykdymo ataskaitą;
51.8. supažindina Akademinę tarybą ir teikia Švietimo ir mokslo ministerijai (toliau – Ministerija) Kolegijos metinę veiklos ataskaitą;
51.9. teikia Tarybai tvirtinti strateginį Kolegijos veiklos ir Kolegijos struktūros pertvarkos planus;
53. Taryba skelbia viešą konkursą direktoriaus pareigoms eiti. Direktorius laikomas išrinktu, jeigu už jį balsuoja ne mažiau kaip 3/5 visų Tarybos narių.
55. Su išrinktu direktoriumi jo kadencijos laikotarpiui darbo sutartį Kolegijos vardu pasirašo Tarybos pirmininkas arba kitas Tarybos įgaliotas asmuo.
56. Direktoriaus kadencija – 5 metai. Tas pats asmuo Kolegijos direktoriumi gali būti renkamas ne daugiau kaip 2 kadencijoms iš eilės ir ne anksčiau kaip po 5 metų nuo paskutinės kadencijos pabaigos, jei paskutinė kadencija buvo iš eilės antra.
57. Jeigu Tarybos posėdyje jos narių balsų dauguma direktoriaus pateikta Kolegijos metinė veiklos ataskaita arba metinė pajamų ir išlaidų sąmatos įvykdymo ataskaita nepatvirtinama, direktorius teisės aktų nustatyta tvarka gali būti atleistas iš pareigų.
58. Direktorius dalį savo funkcijų (išskyrus tas, kurias privalo atlikti pats įstaigos vadovas) įsakymu gali pavesti savo pavaduotojams.
59. Kolegijos direktoratas yra direktoriaus vadovaujama kolegiali direktoriaus patariamoji institucija, analizuojanti ir sprendžianti einamuosius akademinius, organizacinius, ūkinius ir kitus klausimus. Direktoratą sudaro direktorius, direktoriaus pavaduotojai ir padalinių vadovai. Direktorato sudėtį įsakymu tvirtina direktorius.
60. Studentų atstovybė atstovauja Kolegijos studentų interesams. Studentų atstovybę sudaro visuotinio studentų susirinkimo (konferencijos) išrinkti studentai. Studentų atstovybė savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymu (Žin., 2004, Nr. 25-745) ir kitais teisės aktais, jeigu Mokslo ir studijų įstatymas nenustato kitaip, taip pat Statutu ir visuotinio studentų susirinkimo (konferencijos) patvirtintais Studentų atstovybės įstatais.
61. Studentų interesams aukštosios mokyklos valdymo organuose atstovauja studentų atstovai, kuriuos skiria Studentų atstovybė, o jeigu jos nėra, – visuotinis studentų susirinkimas (konferencija). Studentų atstovai sprendžiamojo balso teise dalyvauja Kolegijos savivaldos institucijų veikloje. Jei aukštojoje mokykloje Studentų atstovybės nėra, į aukštosios mokyklos visuotinį studentų susirinkimą (konferenciją) aukštosios mokyklos fakultetų studentai deleguoja atstovus, balsų dauguma išrinktus fakultetų studentų visuotiniuose susirinkimuose (konferencijose).
62. Studentų atstovybė turi teisę gauti informaciją ir paaiškinimus iš Kolegijos ir jos padalinių visais studijų klausimais. Studentų atstovybė turi teisę reikšti savo nuomonę visais studentams rūpimais klausimais ir jos narių balsų dauguma reikalauti pakartotinai svarstyti Kolegijos savivaldos institucijų priimtus sprendimus. Rašytinis reikalavimas turi būti pateiktas kartu su Studentų atstovybės protokolo išrašu.
63. Studentų atstovybė turi teisę Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka jungtis į asociacijas ar kitas organizacijas. Ji gali dalyvauti studentų tarptautinių organizacijų veikloje.
64. Kolegija Tarybos nustatyta tvarka remia Studentų atstovybę ir kitas studentų organizacijas, skiria joms patalpas ir lėšų jų veiklai finansuoti, taip pat skiria lėšų studentų kultūros, sporto ir visuomeninei veiklai. Už Kolegijos skirtų lėšų panaudojimą Studentų atstovybė kasmet per 4 mėnesius nuo kalendorinių metų pabaigos atsiskaito Tarybai.
V. STUDENTŲ IR DARBUOTOJŲ TEISĖS, PAREIGOS IR ATSAKOMYBĖ
65. Kolegijoje studijuoja studentai ir klausytojai. Studentai – asmenys, studijuojantys pagal Kolegijoje veikiančias studijų programas; klausytojai – pagal Kolegijoje veikiančias neformaliojo švietimo programas arba atskirus studijų programų dalykus (jų grupes).
66. Į Kolegijos studijų programas konkurso būdu priimami ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą turintys asmenys, atsižvelgiant į mokymosi rezultatus ir kitus Akademinės tarybos patvirtintose studentų priėmimo taisyklėse nustatytus kriterijus.
67. Valstybės finansuojamų studijų vietų, į kurias priimami studentai, skaičius nustatomas pagal Mokslo ir studijų įstatymo reglamentuojamą tvarką. Į valstybės finansuojamas studijų vietas gali pretenduoti asmenys, kurių mokymosi rezultatai yra ne žemesni negu Ministerijos nustatyti minimalūs rodikliai, išskyrus Mokslo iš studijų įstatyme numatytus atvejus.
68. Klausytojo studijų sąlygos, teisės ir pareigos Akademinės tarybos nustatyta tvarka nustatomos jo sutartyje su Kolegija.
69. Studentui, priimtam į Kolegiją, išduodamas studento pažymėjimas. Studento pažymėjimo formą ir išdavimo tvarką nustato Ministerija, o gamybą ir išdavimą organizuoja Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų atstovybių sąjunga (sąjungos).
70. Studento ir Kolegijos santykiai įforminami studijų sutartimi, kuri parengiama pagal Ministerijos nustatytas standartines studijų sutarties sąlygas.
71. Studentai turi teisę:
71.3. studijuoti pagal daugiau negu vieną studijų programą arba kitus studijų dalykus Kolegijoje ir kitoje aukštojoje mokykloje;
71.8. atsiskaityti už darbus taikydami alternatyvius būdus, jeigu turi negalią, dėl kurios negali atsiskaityti nustatyta tvarka, o alternatyvus atsiskaitymo būdas užtikrina, kad bus pasiekti numatyti tikslai;
71.9. kreiptis į Kolegijos administraciją, kad būtų įskaityti studijų toje pačioje arba kitoje Lietuvos arba užsienio aukštojoje mokykloje rezultatai;
71.11. nutraukti ir atnaujinti studijas (esant motyvuotam rašytiniam studento prašymui, Kolegijos direktoriaus įsakymu);
72. Studentai privalo:
73. Studentai gali gauti:
73.1. valstybės paskolas arba valstybės remiamas paskolas (studijoms, gyvenimo išlaidoms ir dalinėms studijoms apmokėti); jų suteikimo, administravimo ir grąžinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė;
73.2. socialines ir skatinamąsias stipendijas, kurių skyrimą ir dydį reglamentuoja atitinkami Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai ir Kolegijos stipendijų skyrimo taisyklės;
74. Paskatų ir nuobaudų studentams skyrimo tvarką nustato Akademinė taryba, atsižvelgdama į Studentų atstovybės pasiūlymus.
75. Studentai ir klausytojai šalinami iš Kolegijos, jeigu:
76. Kolegijos studentų ir klausytojų ugdymą ir mokymą vykdo dėstytojai. Kolegijoje yra šios dėstytojų pareigybės: profesorius, docentas, lektorius, asistentas.
77. Kolegijoje gali dirbti tyrėjai, vykdantys taikomuosius tyrimus. Jie gali eiti vyriausiojo mokslo darbuotojo, vyresniojo mokslo darbuotojo, mokslo darbuotojo, jaunesniojo mokslo darbuotojo pareigas ir būti mokslininkai stažuotojai.
78. Kvalifikacinius dėstytojų, mokslo darbuotojų pareigybių, išskyrus mokslininkų stažuotojų pareigybes, reikalavimus, ne mažesnius už nustatytus Mokslo ir studijų įstatyme, ir konkursų šioms pareigoms eiti, išskyrus konkursus mokslininkų stažuotojų pareigoms eiti, organizavimo ir dėstytojų atestavimo tvarką nustato Akademinė taryba, vadovaudamasi Tarybos nustatytais Kolegijos darbuotojų parinkimo ir vertinimo principais.
79. Kolegija ne ilgiau kaip 2 metams gali kviesti dėstytojus ir mokslo darbuotojus dirbti pagal terminuotą darbo sutartį.
80. Į Kolegijos dėstytojų ir mokslo darbuotojų, išskyrus mokslininkus stažuotojus ir kviestinius dėstytojus ir mokslo darbuotojus, pareigas asmenys priimami viešo konkurso būdu 5 metų kadencijai, kaip nustatyta Mokslo ir studijų įstatymo 65 straipsnio 1 dalyje. Viešus konkursus skelbia direktorius, jie organizuojami Akademinės tarybos nustatyta tvarka.
81. Likus ne mažiau kaip 3 mėnesiams iki Kolegijos dėstytojo ir mokslo darbuotojo kadencijos pabaigos, skelbiamas viešas konkursas šioms pareigoms eiti. Konkurse gali dalyvauti ir šias pareigas einantis asmuo. Pranešimas apie konkursą pareigoms eiti skelbiamas Kolegijos ir Lietuvos mokslo tarybos tinklalapiuose bei šalies informavimo priemonėse.
82. Su asmeniu, antrą kartą iš eilės laimėjusiu konkursą toms pačioms dėstytojo ar mokslo darbuotojo pareigoms eiti, sudaroma neterminuota darbo sutartis. Šis asmuo Akademinės tarybos nustatyta tvarka atestuojamas kas 5 metai. Neatestuotas asmuo atleidžiamas. Į aukštesnes dėstytojo ar mokslo darbuotojo pareigas priimama Mokslo ir studijų įstatymo nustatyta tvarka.
83. Kolegijos dėstytojams ir mokslo darbuotojams Tarybos nustatyta tvarka gali būti rengiama neeilinė atestacija.
84. Kolegijos ir Kolegijos padalinių administracines funkcijas atlieka, taip pat uždavinius, susijusius su studijų, mokslinių tyrimų plėtra ir ūkine veikla, įgyvendina Kolegijos administracija ir kiti darbuotojai. Administracijos darbuotojai, be administracinių pareigų, gali dirbti pedagoginį ir mokslinį darbą.
85. Kolegijos darbuotojai teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę:
85.1. pagal kompetenciją dalyvauti konkursuose mokslo programoms vykdyti bei mokslo ir studijų fondų paramai gauti, disponuoti skirtomis lėšomis;
85.3. gauti iš valstybės institucijų moksliniam darbui reikalingą informaciją; jeigu tokia informacija yra valstybės ar tarnybos paslaptis, ji teikiama ir naudojama teisės aktų nustatyta tvarka;
86. Dėstytojai kas 5 metai gali būti ne ilgiau kaip vieniems metams atleidžiami nuo pedagoginio darbo moksliniams tyrimams atlikti bei mokslinei ir pedagoginei kvalifikacijai tobulinti. Per šį laikotarpį dėstytojui mokamas vidutinis jo darbo užmokestis.
VI. GINČŲ NAGRINĖJIMAS IR SPRENDIMŲ ĮGYVENDINIMAS
88. Direktorius arba jo įgalioti asmenys, gavę studentų ar darbuotojų rašytinius prašymus, skundus ar pranešimus dėl jų teisių arba teisėtų interesų pažeidimų, privalo per 15 kalendorinių dienų juos išnagrinėti ir raštu atsakyti.
89. Kolegijoje ginčus, prašymus ir skundus nagrinėja šios komisijos:
90. Ginčus tarp Kolegijos administracijos ir darbuotojų dėl darbo įstatymuose, kituose teisės aktuose ir darbo sutartyse nustatytų teisių ir pareigų įgyvendinimo nagrinėja Darbo ginčų komisija, sudaroma ir veikianti pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą (Žin., 2002, Nr. 64-2569).
91. Ginčų komisiją sudaro 6 asmenys: 3 Kolegijos administracijos darbuotojai, 3 Studentų atstovybės (jeigu jos nėra, – visuotinio studentų susirinkimo (konferencijos) įgalioti asmenys. Ginčų komisijos sudėtį, pritarus Akademinei tarybai, tvirtina direktorius. Komisijos pirmininką jos nariai renka paprasta balsų dauguma. Komisijos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 jos narių. Į Ginčų komisiją studentai kreipiasi raštu dėl savo teisių ar teisėtų interesų pažeidimų arba tada, kai nepatenkinti Kolegijos administracijos ar jos įgalioto asmens atsakymu į pareiškimą ar skundą arba atsakymo negauna Mokslo ir studijų įstatymo nustatytais terminais. Ginčų komisija gautą skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo jo gavimo. Ginčų komisija teikia sprendimus ginčo šalims. Jeigu ginčo šalys per 10 kalendorinių dienų nuo sprendimo gavimo jo neįvykdo (nevykdo), Ginčų komisija kreipiasi į Akademinę tarybą, kurios sprendimas Kolegijoje yra galutinis.
VII. KOLEGIJOS LĖŠŲ ŠALTINIAI, TURTO IR LĖŠŲ NAUDOJIMAS
93. Kolegijos lėšas sudaro:
93.1. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (toliau – valstybės biudžetas) bazinio finansavimo lėšos;
93.4. pajamos, gautos kaip mokestis už studijas, taip pat pajamos iš ūkinės, mokslinės veiklos ir teikiamų paslaugų;
94. Valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšos naudojamos:
95. Valstybės biudžeto lėšos studijoms naudojamos:
96. Turtas, kurį Kolegija valdo, naudoja ir kuriuo disponuoja nuosavybės teise, yra:
96.2. pajamos, gautos kaip mokestis už studijas, taip pat pajamos iš ūkinės, mokslinės veiklos ir teikiamų paslaugų;
96.3. lėšos ir kitas turtas, gauti kaip parama pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymą;
96.5. iš valstybės biudžeto lėšų ir iš 99.2–99.4 punktuose nurodytų lėšų įgytas turtas, išskyrus nekilnojamąjį turtą, įgytą už Europos Sąjungos paramos, valstybės biudžeto ir valstybės fondų lėšas;
96.8. turtinės teisės, atsirandančios iš intelektinės veiklos rezultatų (mokslo kūrinių ir pramoninės nuosavybės teisių objektų – išradimų patentų, dizaino, kitų intelektinės nuosavybės objektų);
97. Valstybei nuosavybės teise priklausantį ir pagal turto patikėjimo sutartį Kolegijai perduotą ilgalaikį materialųjį turtą Kolegija valdo, naudoja ir juo disponuoja vadovaudamasi įstatymais ir valstybės turto patikėjimo sutartimi.
98. Kolegija naudojasi savo teritorijos ir pastatų neliečiamumo teise. Keisti Kolegijos teritorijos ribas ar valstybės pastatų valdytojus gali tik Lietuvos Respublikos Vyriausybė, įvertinusi Tarybos nuomonę.
99. Valdydama, naudodama 96 punkte numatytą turtą ir juo disponuodama, Kolegija gali sudaryti tik tokius civilinius sandorius, kurie neprieštarauja jos steigimo dokumentams ir veiklos tikslams.
VIII. MOKSLO IR STUDIJŲ KOKYBĖS UŽTIKRINIMO TVARKA
101. Kolegijoje mokslo ir studijų vienovė ir jų kokybė užtikrinama per glaudų ryšį su praktika – dėstytojų ir studentų dalyvavimą taikomuosiuose moksliniuose tyrimuose ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbuose pagal miškininkystės ir aplinkos inžinerijos organizacijų užsakymus, regionų plėtros projektuose, konsultacinėje veikloje.
102. Mokslo veiklos ir studijų kokybė užtikrinama per Kolegijos vidinės kokybės užtikrinimo sistemos priemones, išorinį studijų programų vertinimą ir akreditavimą bei išorinį Kolegijos veiklos įvertinimą ir akreditavimą.
103. Kolegijos vidinė studijų kokybės užtikrinimo sistema grindžiama Europos aukštojo mokslo erdvės studijų kokybės užtikrinimo nuostatomis ir Tarybos patvirtinta veiklos kokybės gerinimo strategija, kurioje numatyti veikimo būdai ir priemonės, padedančios užtikrinti teikiamo aukštojo išsilavinimo kokybę.
105. Kolegija nuolat interneto tinklalapyje ir kitais būdais viešai skelbia tikslią kiekybinę ir kokybinę informaciją apie studijų programas, suteikiamas aukštojo mokslo kvalifikacijas, mokslo ir konsultacinę veiklą, įsivertinimo rezultatus, studentų, absolventų ir kitų suinteresuotų šalių nuomonę apie studijų kokybę, pripažintų institucijų atliktus Kolegijos veiklos vertinimus, absolventų karjeros rodiklius ir kitus duomenis, kurių reikia visuomenei informuoti apie studijas.
IX. FILIALŲ IR ATSTOVYBIŲ STEIGIMAS IR JŲ VEIKLOS NUTRAUKIMAS
108. Kolegijos filialai ir atstovybės steigiami ir jų veikla nutraukiama Tarybos nutarimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74-2262) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
109. Kolegijos filialas yra struktūrinis padalinys, turintis savo buveinę ir atliekantis visas Kolegijos funkcijas arba jų dalį. Filialas veikia pagal Tarybos patvirtintus nuostatus. Filialas nėra juridinis asmuo. Kolegija atsako pagal filialo prievoles ir filialas atsako pagal Kolegijos prievoles.
X. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
112. Statuto pakeitimus gali inicijuoti Taryba, Akademinė taryba, direktorius, o tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
113. Statutą ir jo pakeitimus, išklausiusi Akademinės tarybos nuomonę, Taryba teikia tvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Sprendimą dėl Kolegijos pertvarkymo, reorganizavimo ir likvidavimo priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė Tarybos teikimu arba Ministerijos teikimu, įvertinusi Tarybos nuomonę.