VALSTYBINĖS METROLOGIJOS TARNYBOS DIREKTORIAUS

ĮSAKYMAS

 

DĖL tarptautinės matavimo vienetų sistemos (SI) pagrindinių ir jų išvestinių, kartotinių bei dalinių matavimo vienetų naudojimo Lietuvos Respublikoje tvarkos patvirtinimo

 

2009 m. gruodžio 22 d. Nr. V-134

Vilnius

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 74-1768; 2006, Nr. 77-2966) 3 straipsnio 1 dalimi ir įgyvendindamas Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. kovo 11 d. direktyvą 2009/3/EB, iš dalies keičiančią Tarybos direktyvą 80/181/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su matavimo vienetais, suderinimo (OL, 2009, L 114, p. 10), Tarybos 1979 m. gruodžio 20 d. direktyvą 80/181/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susisijusių su matavimo vienetais, suderinimo ir Direktyvos 71/354/EEB panaikinimo (OL, 1980, L 39, p. 40), Tarybos 1984 m. gruodžio 18 d. direktyvą 85/1/EEB, iš dalies keičiančią Direktyvą 80/181/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su matavimo vienetais suderinimo (OL, 1985, L 2, p. 11), Tarybos 1989 m. lapkričio 27 d. direktyvą 89/617/EEB, iš dalies keičiančią Direktyvą 80/181/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su matavimo vienetais suderinimo (OL, 1989, L 357, p. 28), Europos Parlamento ir Tarybos 2000 m. sausio 24 d. direktyvą 1999/103/EB, iš dalies keičiančią Tarybos direktyvą 80/181/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su matavimo vienetais, suderinimo (OL, 2000, L 34, p. 17):

1. Tvirtinu Tarptautinės matavimo vienetų sistemos (SI) pagrindinių ir jų išvestinių, kartotinių bei dalinių matavimo vienetų naudojimo Lietuvos Respublikoje tvarką (toliau vadinama – ši Tvarka) (pridedama).

2. Nustatau, kad ši Tvarka įsigalioja nuo 2010 m. sausio 1 d.

3. Įpareigoju Valstybinės metrologijos tarnybos Metrologijos skyriaus vyriausiąją specialistę Gerdą Krukonienę:

2.1. paskelbti šį Valstybinės metrologijos tarnybos įsakymą „Valstybės žiniose“ ir Valstybinės metrologijos tarnybos interneto svetainėje;

2.2. notifikuoti šį Valstybinės metrologijos tarnybos įsakymą Europos Komisijai.

3. Skelbiu negaliojančiais Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2009 m. birželio 29 d. įsakymą Nr. V-63 „Dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/3/EB įgyvendinimo“ (Žin., 2009, Nr.79-3327), Valstybinės metrologijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos direktoriaus 2003 m. birželio 11 d. įsakymo Nr. V-82 „Dėl Europos Sąjungos direktyvų įgyvendinimo“ (Žin., 2003, Nr. 57-2572) 1.11, 1.16, 1.21 punktus, Valstybinės metrologijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos direktoriaus 2001 m. gruodžio 28 d. įsakymo Nr. 208 „Dėl Europos Sąjungos direktyvų įgyvendinimo“ (Žin., 2002, Nr. 4-147) 1.1 punktą.

 

 

 

Direktorius                                                                                Ignas Stankovičius


PATVIRTINTA

Valstybinės metrologijos tarnybos

direktoriaus 2009 m. gruodžio 22 d.

įsakymu Nr. V-134

 

tarptautinės matavimo vienetų sistemos (SI) pagrindinių ir jų išvestinių, kartotinių bei dalinių matavimo vienetų naudojimo Lietuvos Respublikoje tvarka

 

I. Bendrosios nuostatos

 

1. Šioje tvarkoje išdėstyti  Lietuvos Respublikoje naudojami Tarptautinės matavimo vienetų sistemos (SI) pagrindiniai ir jų išvestiniai, kartotiniai bei daliniai matavimo vienetai, kuriuos privaloma vartoti dydžiui išreikšti.

2. Dėl šios Tvarkos 1 punkto nuostatų atsirandantys įsipareigojimai yra susiję su naudojamomis matavimo priemonėmis, atliekamais matavimais ir matavimo vienetais išreikštomis dydžio vertėmis.

3. Šioje Tvarkoje yra išdėstyti Lietuvos Respublikoje naudojami Tarptautinės matavimo vienetų sistemos (SI) pagrindiniai, jų išvestiniai, kartotiniai bei daliniai matavimo vienetai neturi įtakos oro, jūrų ir geležinkelio transporto srityse vartojamiems vienetams, kurie nėra privalomi ir kurie yra nustatyti tarptautinėse konvencijose arba sutartyse, privalomose Bendrijai arba valstybėms narėms.

4. Leidžiama naudoti papildomąsias nuorodas. Šioje Tvarkoje papildomoji nuoroda – tai viena arba kelios dydžio vertės, išreikštos matavimo vienetais, kurie nėra nurodyti šioje Tvarkoje, šalia dydžio verčių, išreikštų Tarptautinės matavimo vienetų sistemos (SI) pagrindiniais ir jų išvestiniais, kartotiniais arba daliniais matavimo vienetais.

 

II. SI vienetai, jų dešimtainiai kartotiniai ir daliniai matavimo vienetai

 

5. Pagrindiniai SI vienetai:

 

Dydis

Vienetas

Pavadinimas

Simbolis

Ilgis

metras

m

Masė

kilogramas

kg

Laikas

sekundė

s

Elektros srovės stipris

amperas

A

Termodinaminė temperatūra

kelvinas

K

Medžiagos kiekis

molis

mol

Šviesos stipris

kandela

cd

 

5.1. Pagrindinių SI vienetų apibrėžimai:

5.1.1. Ilgio vienetas

Metras – tai atstumas, kurį vakuume nusklinda šviesa per 1/299792458 sekundės dalį.

5.1.2. Masės vienetas

Kilogramas yra masės vienetas; jis yra lygus tarptautinio kilogramo etalono masei.

5.1.3. Laiko vienetas

Sekundė yra spinduliavimo, atitinkančio šuolį tarp cezio 133 atomo pagrindinės būsenos dviejų hipersmulkiosios sandaros lygmenų, 9 192 631 770 periodų trukmė.

5.1.4. Elektros srovės stiprio vienetas

Amperas yra stipris nuolatinės srovės, kuri tekėdama dviem tiesiais lygiagrečiais be galo ilgais nykstamojo apvalaus skerspjūvio laidais, esančiais vakuume 1 m atstumu vienas nuo kito, sukelia tarp jų 2 x 10-7 N sąveikos jėgą kiekvienam laidų ilgio metrui.

5.1.5. Termodinaminės temperatūros vienetas

Termodinaminės temperatūros vienetas kelvinas yra vandens trigubojo taško termodinaminės temperatūros 1/273,16 dalis.

Šioje sąvokos apibrėžtyje nurodytas vanduo, kurio izotopinė sudėtis apibrėžiama šiomis medžiagos kiekio proporcijomis: 0,00015576 molių 2H molyje 1H, 0,0003799 molių 17O molyje 16O ir 0,0020052 molių 18O molyje 16O.

5.1.6. Medžiagos kiekio vienetas

Molis yra medžiagos kiekis sistemos, turinčios tiek pat struktūrinių elementų, kiek atomų yra 0,012 kg anglies 12.

Kai vartojamas molis, struktūriniai elementai turi būti tiksliai apibrėžti ir jais gali būti atomai, molekulės, jonai, elektronai, kitokios dalelės arba apibrėžtos tokių dalelių grupės.

5.1.7. Šviesos stiprio vienetas

Kandela yra šviesos stipris tokio šaltinio, kuris tam tikra kryptimi skleidžia vienspalvę 540 x 1012 hercų dažnio ir 1/683 vatų steradianui stiprio spinduliuotę.

5.2. Specialusis išvestinio SI temperatūros vieneto pavadinimas ir simbolis Celsijaus temperatūrai išreikšti:

 

Dydis

Vienetas

Pavadinimas

Simbolis

Celsijaus temperatūra

Celsijaus laipsnis

°C

 

Celsijaus temperatūra t yra apibrėžiama kaip dviejų termodinaminių temperatūrų T ir T0 skirtumas t = T − T0; čia T0 = 273,15 K. Temperatūros intervalas arba temperatūrų skirtumas gali būti išreiškiamas kelvinais arba Celsijaus laipsniais. Vienetas „Celsijaus laipsnis“ yra lygus vienetui „kelvinas“.

6. Išvestiniai SI vienetai:

6.1. Bendroji taisyklė išvestiniams SI vienetams

Iš pagrindinių SI vienetų nuosekliai išvesti vienetai yra pateikiami kaip pagrindinių SI vienetų laipsnių sandaugų algebrinės išraiškos forma su skaitmeniniu daugikliu lygiu 1.

6.2. Specialius pavadinimus ir simbolius turintys išvestiniai SI vienetai:

 

Dydis

Vienetas

Išraiška

Pavadinimas

Simbolis

Kitais SI vienetais

Pagrindiniais SI vienetais

Plokščias kampas

radianas

rad

 

m • m-1

Erdvinis kampas

steradianas

sr

 

m2 • m-2

Dažnis

hercas

Hz

 

s-1

Jėga

niutonas

N

 

m • kg • s-2

Slėgis, įtempis

paskalis

Pa

N • m-2

m-1 • kg • s-2

Energija, darbas; šilumos kiekis

džaulis

J

N • m

m2 • kg • s-2

Galia (1), spinduliuotės srautas

vatas

W

J • s-1

m2 • kg • s-3

Elektros kiekis, elektros krūvis

kulonas

C

 

s • A

Elektrinis potencialas, potencialų skirtumas, elektrovara

voltas

V

W • A-1

m2 • kg • s-3 • A-1

Elektrinė varža

omas

V • A-1

m2 • kg • s-3 • A-2

Elektrinis laidis

simensas

S

A • V-1

m-2 • kg-l • s3 • A2

Elektrinė talpa

faradas

F

C • V-1

m-2 • kg-l • s4 • A2

Magnetinis srautas

vėberis

Wb

V • s

m2 • kg • s-2 A-1

Magnetinio srauto tankis

tesla

T

Wb • m-2

kg • s-2 • A-1

Induktyvumas

henris

H

Wb • A-1

m2 • kg • s-2 • A-2

Šviesos srautas

liumenas

lm

cd • sr

cd

Apšvieta

liuksas

lx

lm • m-2

m-2 • cd

(Radionuklido) aktyvumas

bekerelis

Bq

 

s-1

Sugertoji dozė, savitoji perduotoji energija, kerma, sugertosios dozės rodiklis

grėjus

Gy

J • kg-1

m2 • s-2

Lygiavertė dozė

sivertas

Sv

J • kg-l

m2 • s-2

Katalizinis aktyvumas

katalas

kat

 

mol • s-1

(1) Specialieji galios vienetų pavadinimai: pavadinimas voltamperas (simbolis „VA“), kai jis vartojamas kintamosios elektros srovės galiai išreikšti, ir varas (simbolis „var“), kai jis vartojamas kintamosios elektros srovės reaktyviajai galiai išreikšti. „Varas“ nėra įtrauktas į Generalinės svorių ir matų konferencijos (toliau – CGPM) rezoliucijas.

 

Iš pagrindinių SI vienetų išvesti vienetai gali būti išreiškiami šios Tvarkos II–V dalyse nurodytais vienetais.

Išvestiniai SI vienetai gali būti išreiškiami šiame punkte pateiktoje lentelėje specialiais pavadinimais ir simboliais: pvz., SI dinaminės klampos vienetas gali būti išreiškiamas arba m-1 • kg • s-1, arba N • s • m-2, arba Pa • s.

7. Priešdėliai ir jų simboliai, vartojami tam tikriems dešimtainiams kartotiniams bei dešimtainiams daliniams nurodyti:

 

Daugiklis

Priešdėlis

Simbolis

Daugiklis

Priešdėlis

Simbolis

1024

jota

Y

10-1

deci

d

1021

zeta

Z

10-2

centi

c

1018

eksa

E

10-3

mili

m

1015

peta

P

10-6

mikro

µ

1012

tera

T

10-9

nano

n

109

giga

G

10-12

piko

p

106

mega

M

10-15

femto

f

103

kilo

k

10-18

ato

a

102

hekto

h

10-21

zepto

z

101

deka

da

10-24

jokto

y

 

Dešimtainių kartotinių ir dalinių masės vienetų pavadinimai yra sudaromi pridedant priešdėlius prie žodžio „gramas“ ir jų simbolius – prie simbolio „g“.

Kai išvestinis vienetas yra išreiškiamas trupmena, jo dešimtainiai kartotiniai ir daliniai gali būti nurodyti pridedant priešdėlius prie šių vienetų dviejų dalių skaitiklio arba vardiklio.

Negali būti vartojami sudurtiniai priešdėliai, t. y. priešdėliai, kurie yra sudaromi sujungus keletą pirmiau minėtų priešdėlių.

8. Specialieji leisti dešimtainių kartotinių ir dalinių SI vienetų pavadinimai ir simboliai:

 

Dydis

Vienetas

Pavadinimas

Simbolis

Vertė

Tūris

litras

l arba L1

1 l = 1 dm3= 10-3 m3

Masė

tona

t

1 t = 1 Mg = 103 kg

slėgis, įtempis

baras

bar2

1 bar = 105 Pa

1 Du simboliai „l“ ir „L“ gali būti vartojami litro vienetui pažymėti.

2 Vienetas, nurodytas Tarptautinio svarsčių ir matų biuro leidinyje tarp laikinai leistų vienetų.

 

Pastaba: šios Tvarkos 7 punkte pateikti priešdėliai ir jų simboliai gali būti vartojami kartu su šiame punkte pateiktais vienetais ir simboliais.

 

III. Vienetai, kurie yra apibrėžiami pagal SI vienetus, tačiau nėra jų dešimtainiai kartotiniai ir daliniai

 

Dydis

Vienetas

Pavadinimas

Simbolis

Vertė

plokščiasis kampas

sūkis* 1 a

 

1 sūkis = 2 π rad

 

laipsnis* arba gonas*

gon*

1 gonas = pi / 200 rad

 

laipsnis

°

1° = pi / 180 rad

 

minutė

΄

1΄ = pi / 10800 rad

 

sekundė

΄΄

1΄΄ = pi / 648000 rad

laikas

minutė

min

1 min = 60 s

 

valanda

h

1 h = 3 600 s

 

para

d

1 d = 86 400 s

1 Ženklas * po vieneto pavadinimo arba simbolio nurodo, kad jo nėra sąraše, kurį parengė CGPM, Tarptautinis svorių ir matų komitetas (CIPM) arba  Tarptautinis svorių ir matų biuras (BIPM). Tai taikoma visai šiai daliai.

a Nėra tarptautinio simbolio.

 

Pastaba: šios Tvarkos 7 punkte nurodyti priešdėliai gali būti vartojami tiktai kartu su pavadinimais „laipsnis“ arba „gonas“ ir simboliu „gon“.

 

IV. SI taikomi vienetai, kurių vertės gaunamos eksperimentiškai

 

Dydis

Vienetas

Pavadinimas

Simbolis

Apibrėžimas

Energija

elektronvoltas

eV

Elektronvoltas – kinetinė energija, kurią įgauna elektronas vakuume, įveikdamas 1 V potencialų skirtumą

Masė

standartinis atominės masės vienetas

u

Standartinis atominės masės vienetas yra lygus 1/12 12C nuklido atomo masės

 

Pastaba. Priešdėliai ir jų simboliai, išvardyti šios Tvarkos 7 punkte, gali būti vartojami su šioje dalyje nurodytais vienetais ir jų simboliais.

 

V. Tiktai specializuotose srityse leidžiami vienetai ir vienetų pavadinimai

 

Dydis

Vienetas

Pavadinimas

Simbolis

Apibrėžtis

Optinių sistemų laužiamoji geba

dioptrija

 

1 dioptrija = 1 m-1

Brangakmenių masė

metrinis karatas

 

1 metrinis karatas = 2 x 10-4 kg

Ūkio žemės ir statybų žemės plotas

aras

a

1 a = 102 m2

Tekstilės gijų ir siūlų vienetinio ilgio masė

teksas*

tex*

1 tex = 10-6 kg • m-1

Kraujospūdis ir kitų kūno skysčių slėgis

gyvsidabrio milimetras

Hg* mm

1 mm Hg = 133,322 Pa

Efektinis skerspjūvis

barnas

b

1 b = 10–28  m2

 

Pastaba: šios Tvarkos 7 punkte išvardytus priešdėlius ir jų simbolius galima vartoti kartu su šioje dalyje nurodytais vienetais ir simboliais, išskyrus gyvsidabrio milimetrą ir jo simbolį. Tačiau kartotinis 102a vadinamas „hektaru“.

 

VI. Sudėtiniai vienetai

 

Šios Tvarkos II–V dalyse nurodytų vienetų deriniai sudaro sudėtinius vienetus.

 

_________________