LIETUVOS RESPUBLIKOS RYŠIŲ REGULIAVIMO TARNYBOS DIREKTORIAUS

 

Į S A K Y M A S

DĖL APSKAITOS ATSKYRIMO TAISYKLIŲ IR SU APSKAITOS ATSKYRIMU SUSIJUSIŲ REIKALAVIMŲ PATVIRTINIMO

 

2006 m. birželio 14 d. Nr. 1V-738

Vilnius

 

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo (Žin., 2004, Nr. 69-2382) 7 straipsnio 6 dalies 7 punktu, 20 straipsnio 2 dalimi, 25 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 26 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgdamas į 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos (Pagrindų direktyva) (OL 2002 L 108, p. 33), 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/19/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir susijusių priemonių sujungimo ir prieigos prie jų (Prieigos direktyva) (OL 2002 L 108, p. 7) bei 2005 m. rugsėjo 19 d. Europos Komisijos rekomendaciją 2005/698/EB dėl apskaitos atskyrimo ir sąnaudų apskaitos sistemų elektroninių ryšių reguliavimo sistemoje (OL 2005 L 266, p. 64):

1. Tvirtinu Apskaitos atskyrimo taisykles ir su apskaitos atskyrimu susijusius reikalavimus (pridedama).

2. Nurodau šį įsakymą paskelbti oficialiame leidinyje „Valstybės žinios“.

 

 

 

DIREKTORIUS                                                                                       TOMAS BARAKAUSKAS


 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo

tarnybos direktoriaus

2006 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1V-738

 

APSKAITOS ATSKYRIMO TAISYKLĖS IR SU APSKAITOS ATSKYRIMU SUSIJĘ REIKALAVIMAI

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Apskaitos atskyrimo taisyklėmis ir su apskaitos atskyrimu susijusiais reikalavimais (toliau – Taisyklės) siekiama sudaryti prielaidas Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo (Žin., 2004, Nr. 69-2382) (toliau – Įstatymas) įgyvendinimui ir elektroninių ryšių veiklos reguliavimo užtikrinimui apskaitos atskyrimo srityje, vadovaujantis technologinio neutralumo, funkcinio lygiavertiškumo, proporcingumo, mažiausio būtino reguliavimo, teisinio tikrumo kintančioje rinkoje, ekonominės plėtros, veiksmingos konkurencijos užtikrinimo, reguliavimo kriterijų, sąlygų ir procedūrų objektyvumo, skaidrumo ir nediskriminavimo principais.

2. Taisyklės parengtos vadovaujantis Įstatymo 7 straipsnio 6 dalies 7 punktu, 20 straipsnio 2 dalimi, 25 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 26 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgiant į 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos (Pagrindų direktyva), 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/19/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir susijusių priemonių sujungimo ir prieigos prie jų (Prieigos direktyva) (OL L 108, 2002 4 24, p. 7) bei 2005 m. rugsėjo 19 d. Europos Komisijos rekomendaciją 2005/698/EB dėl apskaitos atskyrimo ir sąnaudų apskaitos sistemų elektroninių ryšių reguliavimo sistemoje (OL 2005 L 266, p. 64).

3. Taisyklės taikomos:

3.1. ūkio subjektams, turintiems didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, kuriems pagal Įstatymą yra nustatyti įpareigojimai, susiję su apskaitos atskyrimu (toliau – Ūkio subjektas, kuriam nustatytas apskaitos atskyrimo įpareigojimas);

3.2. ūkio subjektams, Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka paskirtiems teikti universaliąsias elektroninių ryšių paslaugas, kurie, vadovaudamiesi teisės aktų nustatyta tvarka, ketina pateikti prašymą kompensuoti universaliųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimo nuostolius (toliau – Universaliųjų paslaugų teikėjas);

3.3. ūkio subjektams, teikiantiems sąlyginės prieigos prie skaitmeninio radijo ir (ar) televizijos paslaugų, nepaisant jų perdavimo būdo, paslaugas ir kurių paslaugos reikalingos, kad transliuotojai pasiektų bet kurią potencialių žiūrovų ar klausytojų grupę, nepaisant radijo ir (ar) televizijos paslaugų perdavimo būdo, ir kurie, be šių paslaugų teikimo, verčiasi ir kita veikla (toliau – Sąlyginės prieigos teikėjas);

3.4. viešųjų ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams, kuriems taip pat suteiktos specialiosios ar išimtinės teisės teikti paslaugas kitose ūkio srityse Lietuvos Respublikoje ar kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse ir kurie nėra struktūriškai atskyrę veiklos, susijusios su elektroninių ryšių tinklų ir (ar) paslaugų teikimu, bei kurių metinė apyvarta iš veiklos, susijusios su elektroninių ryšių tinklais ir (ar) paslaugomis, Lietuvos Respublikoje yra didesnė kaip 50 000 000 eurų atitinkanti suma litais (toliau – Teikėjas, kuriam suteiktos specialios teisės).

4. Šios Taisyklės nepakeičia buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės reikalavimų, nustatytų Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatyme (Žin., 2001, Nr. 99-3516) bei Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme (Žin., 2001, Nr. 99-3515).

5. Taisyklėse naudojamos šios pagrindinės sąvokos:

Apskaitos atskyrimo sistema – apskaitos sistema, kuri yra reikalinga elektroninių ryšių rinkos reguliavimo tikslais siekiant atskirti pajamų, sąnaudų, turto bei įsipareigojimų apskaitą pagal tam tikrus verslo vienetus.

Ataskaitinis laikotarpis – laikotarpis, sutampantis su ūkio subjekto, kurio atskaitomybė yra rengiama, finansiniais metais.

Didmeninė paslauga (produktas) – bet kuri paslauga (produktas), kurią ūkio subjektas teikia kitiems operatoriams ar elektroninių ryšių paslaugų teikėjams, kurie šią paslaugą (produktą) naudoja kaip išteklių mažmeninėms paslaugoms (produktams) teikti.

Galutinė paslauga (produktas) – didmeninė arba mažmeninė paslauga (produktas), teikiama paslaugos gavėjui.

Kainų spaudimas – situacija, kai didelę įtaką rinkoje turinčio ūkio subjekto nustatytų mažmeninių ir atitinkamų didmeninių paslaugų (produktų) kainų skirtumas yra nepakankamas, kad efektyviai veikiantis kitas elektroninių ryšių paslaugų teikėjas, pirkdamas didmenines paslaugas (produktus) ir jų pagrindu teikdamas analogiškas arba panašias mažmenines paslaugas (produktus), galėtų pelningai veikti.

Koregavimai – kapitalo vertės padidėjimas arba sumažėjimas dėl ilgalaikio turto vieneto vertės pokyčio, įvertinus to ilgalaikio turto vieneto einamąją vertę, arba kapitalo vertės padidėjimas ar sumažėjimas dėl bendrosios infliacijos poveikio, taip pat nusidėvėjimo sąnaudų pasikeitimas (teigiamas arba neigiamas), susidarantis dėl ilgalaikio turto vertės perskaičiavimo einamąja verte.

Maršrutizavimo veiksnys – dydis, rodantis, kokiu mastu tinklo komponentas naudojamas elektroninių ryšių paslaugos (produkto) vertės kūrimui.

Mažmeninė paslauga (produktas) – paslauga (produktas), teikiama galutiniams paslaugų gavėjams.

Nešiklis – veiksnys, kuriuo vadovaujantis konkrečios pajamų, sąnaudų, turto ir (ar) įsipareigojimų sumos yra priskiriamos galutinėms paslaugoms (produktams) arba tarpiniams kaupimo centrams. Ūkio subjekto naudojamas nešiklis turi atspindėti priežastingumo ryšį tarp skirstomo pajamų, sąnaudų, turto ar įsipareigojimų straipsnio ir to pajamų, sąnaudų, turto ar įsipareigojimų straipsnio, kuriam yra priskiriama tam tikra suma; būti ekonomiškai pagrįstas, logiškai pateisinamas ir nustatytas nediskriminaciniais pagrindais.

Netiesioginis paskirstymas – pajamų, sąnaudų, turto ir įsipareigojimų paskirstymas vienam ar keliems verslo vienetams, paslaugoms (produktams) ar tinklo komponentams proporcingai pagal kiekvieno pajamų, sąnaudų, turto ir įsipareigojimų nešiklį naudojant objektyvią veiklos ir (arba) finansinę informaciją nešiklio paskirstymo bazei nustatyti.

Pagrindinis (perdavimo) tinklas – viešasis ryšių tinklas, jungiantis atskirus tinklo komponentus, išskyrus tuos tinklo komponentus, kurie priskiriami prieigos tinklui (pavyzdžiui, pagrindinis viešasis telefono ryšio tinklas prasideda artimiausiame inicijuojančio skambutį tinklo galinio taško atžvilgiu skirstomajame įrenginyje ir baigiasi paskutiniame terminuojančio skambutį tinklo galinio taško atžvilgiu skirstomajame įrenginyje).

Pajamos – ūkio subjekto ekonominės naudos padidėjimas per ataskaitinį laikotarpį, pasireiškiantis ūkio subjekto turto (arba jo vertės) padidėjimu ir (arba) įsipareigojimų sumažėjimu, kai dėl to padidėja nuosavas kapitalas, išskyrus papildomus ūkio subjekto savininkų įnašus.

Paslauga (produktas) – viešoji elektroninių ryšių paslauga (produktas) ir (arba) viešojo elektroninių ryšių tinklo teikimo paslauga (produktas).

Paslaugos (produkto) savikaina – sąnaudų, reikalingų vienam paslaugos (produkto) vienetui suteikti, suma.

Prieigos tinklas – sąsajų tarp viešojo ryšių tinklo galinių taškų ir artimiausių jungčių su pagrindiniu (perdavimo) tinklu visuma. Prieigos tinklas prasideda tinklo galiniame taške ir baigiasi artimiausiame tinklo galinio taško atžvilgiu skirstomajame įrenginyje.

Tarpinis kaupimo centras – pagrindinė vidaus veikla (procesas), pagalbinė vidaus veikla (procesas), tinklo vidaus veikla (procesas) ar vidaus paslauga (produktas), kuriai tarpiniame pajamų, sąnaudų, turto ar įsipareigojimų paskirstymo etape yra priskiriama konkreti pajamų, sąnaudų, turto ar įsipareigojimų suma, siekiant priskirti šią sumą galutinėms paslaugoms (produktams).

Tinklo komponentas – bet kuris viešojo ryšių tinklo sudedamąja dalimi esantis tinklo įrenginys ar elementas, kuris fiziniu ar loginiu būdu gali būti identifikuojamas kaip savarankiškas tinklo vienetas (segmentas).

Verslo vienetas – logiškai išskiriama ūkio subjekto visos veiklos dalis, skirta tam tikrai paslaugų (produktų) grupei pagaminti ir parduoti. Verslo vienetą sudaro visi ūkio subjekto ištekliai, tų išteklių transformavimo veiklos (procesai), susiję su šios grupės paslaugų (produktų) vertės kūrimu bei tokių paslaugų (produktų) teikimu kitiems verslo vienetams ir (ar) galutinių paslaugų gavėjams. Jei kuris nors ūkio subjekto išteklius yra naudojamas keletui verslo vienetų, tai tokio ištekliaus vertę ūkio subjektas verslo vienetams turi priskirti naudodamas atitinkamą nešiklį.

Vidaus paslauga (produktas) – ūkio subjekto vidaus veiklos (proceso) rezultatas, reikalingas ūkio subjektui kuriant galutinės paslaugos (produkto) vertę, t. y. teikiant galutines paslaugas (produktus).

Vidinis transferas – ūkio subjekto vidaus paslaugos (produkto) ir (ar) tinklo komponento sąnaudų sumos perkėlimas į šios galutinės paslaugos (produkto) sąnaudų sąskaitą.

Kitos šiose Taisyklėse vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Įstatyme, Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatyme, Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme, Universaliųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 699 „Dėl Universaliųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklių patvirtinimo ir universaliųjų elektroninių ryšių paslaugų kainų aukščiausios ribos nustatymo“ (Žin., 2003, Nr. 55-2439, Nr. 122-5537; 2006 Nr. 23-749) (toliau – Universaliųjų paslaugų teikimo taisyklės), ir Sąnaudų apskaitos pagal pilnai paskirstytų sąnaudų metodą taisyklėse, patvirtintose 2006 m. birželio 14 d. Tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. 1V-737 „Dėl Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2005 m. gruodžio 28 d. įsakymo Nr. 1V-1164 „Dėl Sąnaudų apskaitos pagal pilnai paskirstytų sąnaudų metodą taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2006, Nr. 70-2606) (toliau – Sąnaudų apskaitos taisyklės).

 

II. APSKAITOS ATSKYRIMO TIKSLAI IR BENDRIEJI PRINCIPAI

 

6. Apskaitos atskyrimo tikslai yra:

6.1. atskleisti verslo vieneto kaip santykinai atskiros ūkio subjekto verslo dalies veiklos rezultatus per ataskaitinį laikotarpį (faktiškai gautą investicijų grąžos normą);

6.2. identifikuoti vidinius transferus ir atskleisti nediskriminavimo įpareigojimo (jei toks yra nustatytas) vykdymą.

7. Ūkio subjektas turi įgyvendinti apskaitos atskyrimo sistemą (vykdyti apskaitos atskyrimą) vadovaudamasis šiais principais:

7.1. priežastingumo principu – ūkio subjektas ataskaitinio laikotarpio pajamas, sąnaudas, turtą ir įsipareigojimus tiesiogiai arba netiesiogiai turi paskirstyti verslo vienetams ir paslaugoms (produktams) atitinkamai pagal veiklą ar veiklas, kurios sudarė sąlygas tų pajamų uždirbimui, sąnaudų susiformavimui, turto įsigijimui ar įsipareigojimų atsiradimui;

7.2. kaupimo principu – ataskaitinio laikotarpio pajamas bei sąnaudas ūkio subjektas turi priskirti verslo vienetui ir paslaugoms (produktams) vadovaudamasis pajamų uždirbimo faktu ir neatsižvelgdamas į pinigų gavimo ir išmokėjimo faktą;

7.3. objektyvumo principu – per ataskaitinį laikotarpį uždirbtų pajamų, patirtų sąnaudų, turto ir įsipareigojimų paskirstymą verslo vienetams ir paslaugoms (produktams) ūkio subjektas turi atlikti nešališkai, nesiekdamas iškreipti bet kurios paslaugos (produkto), paslaugos (produkto) struktūrinės dalies, verslo vieneto, verslo vieneto struktūrinės dalies ataskaitinio laikotarpio rezultatų (pelno ar nuostolio) ir paveikti apskaitos atskyrimo informacijos gavėjų priimamų sprendimų;

7.4. pastovumo principu – ūkio subjektas, išskyrus šių Taisyklių 7.4.1 ir 7.4.2 punktuose nurodytus atvejus, skirtingais ataskaitiniais laikotarpiais turi naudoti tą pačią apskaitos atskyrimo sistemą. Ūkio subjekto naudojama apskaitos atskyrimo sistema yra keičiama, jei:

7.4.1. įvykę reikšmingi įvykiai ar aplinkybės reikalauja naudojamos apskaitos atskyrimo sistemos loginių pakeitimų;

7.4.2. Tarnyba reikalauja pakeisti naudojamą apskaitos atskyrimo sistemą, kai pastaroji neatitinka Taisyklių ir (ar) prieštarauja kitiems Lietuvos Respublikos teisės aktams;

7.5. skaidrumo principu – ataskaitinio laikotarpio pajamų, sąnaudų, turto ir įsipareigojimų paskirstymą verslo vienetams ir paslaugoms (produktams) ūkio subjektas turi atlikti taip, kad kiekviename pajamų, sąnaudų, turto ir įsipareigojimų paskirstymo etape bei galutinėse ataskaitinio laikotarpio suvestinėse būtų galimybė aiškiai, skaidriai ir nesudėtingai identifikuoti pajamas, sąnaudas, turtą ir įsipareigojimus pagal verslo vienetus ir paslaugas (produktus). Ūkio subjektas turi užtikrinti duomenų apskaitos atskyrimo sistemoje teisingumą, tikrumą bei įvedimą laiku;

7.6. naudingumo principu – ūkio subjektas turi parengti ir naudoti tokią apskaitos atskyrimo sistemą, kurios teikiama informacija būtų išsami, tinkama ir suprantama tos informacijos gavėjams tiek ūkio subjekto viduje, tiek už jo ribų;

7.7. patikimumo principu – ūkio subjektas turi užtikrinti, kad pateikiama informacija tiksliai atspindėtų ūkio subjekto finansinę būklę, joje neturi būti klaidų ir nukrypimų. Ūkio subjektas turi užtikrinti, kad apskaitos atskyrimo sistemoje naudojama informacija būtų suderinta su finansinėje atskaitomybėje, rengiamoje vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymu, pateikiama informacija.

8. Apskaitos atskyrimo sistemoje pajamas, sąnaudas, turtą ir įsipareigojimus leidžiama apskaityti tik vieną kartą – sudarant apskaitos atskyrimo ataskaitas, tos pačios pajamos, sąnaudos, turtas ir įsipareigojimai negali būti įtraukti kelis kartus.

9. Jei Universaliųjų paslaugų teikėjas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka ketina pateikti prašymą kompensuoti universaliųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimo nuostolius, teikiamas universaliąsias elektroninių ryšių paslaugas apskaitos atskyrimo sistemoje jis privalo išskirti atskirose sąskaitose. Apskaitos atskyrimo sistemoje Universaliųjų paslaugų teikėjas turi atskirai nurodyti visas pagal nuostolių kompensavimo mechanizmą gautas lėšas.

10. Ūkio subjektas turi užtikrinti, kad apskaitos atskyrimo sistema atitiktų šių Taisyklių reikalavimus. Ūkio subjektas turi suformuoti tokią apskaitos atskyrimo sistemą, kuri leistų pateikti šių Taisyklių VI skyriuje nurodytą informaciją bei visiškai įsitikinti nustatyto apskaitos atskyrimo įpareigojimo vykdymu ir šių Taisyklių 7 punkte nurodytų principų įgyvendinimu.

 

III. VERSLO VIENETŲ, PAGAL KURIUOS TURI BŪTI ATSKIRTA APSKAITA, NUSTATYMAS

 

11. Ūkio subjektas, kuriam nustatytas apskaitos atskyrimo įpareigojimas, privalo atskirti apskaitą pagal šiuos verslo vienetus:

11.1. verslo vienetus pagal atskiras rinkas, kuriose ūkio subjektui yra nustatytas apskaitos atskyrimo įpareigojimas. Ūkio subjektas turi išskirti mažiausiai tiek verslo vienetų, kiek yra rinkų, kuriose jam yra nustatytas apskaitos atskyrimo įpareigojimas;

11.2. nereguliuojamų elektroninių ryšių paslaugų verslo vienetą, kurį sudaro elektroninių ryšių paslaugos, teikiamos rinkose, kuriose Ūkio subjektas neturi didelės įtakos ir (arba) kuriose jam nenustatytas apskaitos atskyrimo įpareigojimas;

11.3. kitos veiklos verslo vienetą, kurį sudaro visos Ūkio subjekto teikiamos ne elektroninių ryšių paslaugos.

12. Tarnyba, jei reikalinga užtikrinti, kad Ūkio subjektas, kuriam nustatytas apskaitos atskyrimo įpareigojimas, vykdytų jam nustatytus nediskriminavimo ir (ar) kainų kontrolės įpareigojimus, gali pareikalauti, kad toks Ūkio subjektas atskirtų apskaitą ir pagal kitus verslo vienetus, kuriuos sudaro paslaugos (produktai), kurias teikdamas jis neturi įpareigojimo atskirti apskaitą, t. y. Tarnyba gali nurodyti Ūkio subjektui, kuriam nustatytas apskaitos atskyrimo įpareigojimas, detalizuoti šių Taisyklių 11.2 ir 11.3 punktuose nurodytus verslo vienetus. Ūkio subjektas šį Tarnybos reikalavimą turi įgyvendinti per protingą Tarnybos nurodytą terminą.

13. Universaliųjų paslaugų teikėjas privalo atskirti apskaitą pagal šiuos verslo vienetus:

13.1. verslo vienetus pagal konkrečias teikiamas universaliąsias elektroninių ryšių paslaugas, nurodytas Universaliųjų paslaugų teikimo taisyklėse;

13.2. kitos veiklos verslo vienetą.

14. Sąlyginės prieigos teikėjas privalo apskaitą vykdyti ir laikotarpio pajamas, sąnaudas, turtą ir įsipareigojimus paskirstyti pagal šiuos verslo vienetus:

14.1. sąlyginės prieigos prie skaitmeninio radijo ir (ar) televizijos paslaugų (toliau – Sąlyginės prieigos paslaugos) verslo vienetą. Šį verslo vienetą sudaro visi Sąlyginės prieigos teikėjo ištekliai, tų išteklių transformavimo veiklos (procesai), susiję su Sąlyginės prieigos paslaugų (produktų) vertės kūrimu bei tokių paslaugų (produktų) teikimu kitiems Sąlyginės prieigos teikėjo verslo vienetams ir (ar) paslaugų gavėjams;

14.2. kitos veiklos verslo vienetą.

15. Teikėjas, kuriam suteiktos specialios teisės, privalo apskaitą vykdyti ir ataskaitinio laikotarpio pajamas, sąnaudas, turtą ir įsipareigojimus paskirstyti pagal šiuos verslo vienetus:

15.1. viešųjų ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų verslo vienetą. Šį verslo vienetą sudaro visi Teikėjo, kuriam suteiktos specialios teisės, ištekliai, tų išteklių transformavimo veiklos (procesai), susiję su viešųjų ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų (produktų) vertės kūrimu, bei viešųjų ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų (produktų) teikimu kitiems ūkio subjekto verslo vienetams ir (ar) paslaugų gavėjams;

15.2. kitos veiklos verslo vienetą.

 

IV. PAJAMŲ, SĄNAUDŲ, TURTO IR ĮSIPAREIGOJIMŲ PAGAL ATSKIRUS VERSLO VIENETUS NUSTATYMAS

 

16. Ūkio subjektas, kuriam nustatytas apskaitos atskyrimo įpareigojimas, Universaliųjų paslaugų teikėjas, Sąlyginės prieigos teikėjas ar Teikėjas, kuriam suteiktos specialios teisės (toliau kiekvienas jų – Ūkio subjektas), ataskaitinio laikotarpio sąnaudas turi paskirstyti verslo vienetams ir juos sudarančioms paslaugoms (produktams) vadovaudamasis Sąnaudų apskaitos taisyklėmis. Apskaitos atskyrimo sistemoje apskaičiuodamas ir paskirstydamas sąnaudas, kiekviename sąnaudų paskirstymo etape bei pateikiamose ataskaitose Ūkio subjektas privalo atskirai išskirti protingumo kriterijų atitinkančios investicijų grąžos sąnaudas.

17. Ūkio subjektas ataskaitinio laikotarpio pajamas turi paskirstyti tiesiogiai paslaugoms (produktams), sudarančioms verslo vienetus, remdamasis atsiskaitymų su klientais sistemos įrašais ir sąskaitų informacija. Jeigu ataskaitinio laikotarpio pajamų negalima tiesiogiai priskirti paslaugoms (produktams), pajamos paskirstomos naudojant atitinkamus pajamų nešiklius ir laikantis Taisyklių 7 punkte nurodytų principų.

18. Jeigu Tarnyba pagal Sąnaudų apskaitos taisykles pareikalauja, kad Ūkio subjektas sąnaudų apskaitą tvarkytų pagal einamąją vertę, jis privalo pagal kiekvieną galutinę paslaugą (produktą) bei vidaus paslaugą (produktą) atskirai išskirti ir nurodyti sąnaudų sumą, susidarančią dėl koregavimų. Šiame punkte nurodytu atveju Ūkio subjektas sąnaudų einamąją vertę bei koregavimų dydžius privalo nustatyti vadovaudamasis Sąnaudų apskaitos taisyklėmis.

19. Ūkio subjektas turtą turi paskirstyti tiesiogiai paslaugoms (produktams) pagal tai, kurių paslaugų (produktų) teikimui tas turtas ataskaitiniu laikotarpiu yra naudojamas. Jeigu turto negalima tiesiogiai priskirti paslaugoms (produktams), turtas paskirstomas naudojant atitinkamus turto nešiklius ir laikantis Taisyklių 7 punkte nurodytų principų.

20. Paslaugų (produktų) teikimo veiklai užtikrinti reikalingus įsipareigojimus Ūkio subjektas turi paskirstyti tiesiogiai pagal tai, kurių paslaugų (produktų) teikimui tie įsipareigojimai ataskaitiniu laikotarpiu yra reikalingi (naudojami). Jeigu paslaugų (produktų) teikimui reikalingų (naudojamų) įsipareigojimų negalima tiesiogiai priskirti paslaugoms (produktams), paslaugų (produktų) teikimui reikalingi (naudojami) įsipareigojimai paskirstomi naudojant atitinkamus įsipareigojimų nešiklius ir laikantis Taisyklių 7 punkte nurodytų principų.

21. Ūkio subjektas ilgalaikio turto vertę verslo vienetams turi paskirstyti tokia tvarka:

21.1. kai ilgalaikis turtas yra naudojamas konkrečiai paslaugai ar jų grupei teikti, ilgalaikio turto vertę Ūkio subjektas turi tiesiogiai priskirti konkrečiam verslo vienetui ir paslaugai (produktui); jei ilgalaikis turtas yra susijęs su keliais verslo vienetais ar paslaugomis (produktais), jo vertė paskirstoma netiesiogiai pagal tai, kokiu mastu ilgalaikis turtas naudojamas verslo vieneto veikloje ar paslaugos (produkto) teikimo veikloje (maršrutizavimo veiksnius);

21.2. Ūkio subjektas ilgalaikio turto, kuris susijęs su bendru veiklos palaikymu, vertę turi proporcingai paskirstyti verslo vienetams ir paslaugoms (produktams) pagal jiems tiesiogiai ir netiesiogiai priskirtą ilgalaikio turto vertę;

21.3. ilgalaikės investicijos tiesiogiai ar netiesiogiai paskirstomos verslo vienetams arba paslaugoms (produktams), su kuriomis yra susijusios. Jeigu negalima ilgalaikių investicijų tiesiogiai priskirti verslo vienetams ir paslaugoms (produktams), jos priskiriamos kitos veiklos verslo vienetui.

22. Trumpalaikis turtas paskirstomas tiesiogiai tiems verslo vienetams ir paslaugoms (produktams), kurių veiklai užtikrinti arba kurioms paslaugoms (produktams) teikti reikalingas konkretus trumpalaikis turtas. Jeigu negalima trumpalaikio turto elemento tiesiogiai priskirti verslo vienetui ir paslaugai (produktui), kiekvienas toks elementas priskiriamas verslo vienetams ir paslaugoms (produktams) naudojant atitinkamus turto nešiklius ir laikantis Taisyklių 7 punkte nurodytų principų. Pinigus kasoje ir banke Ūkio subjektas turi paskirstyti verslo vienetams ir paslaugoms (produktams) atsižvelgdamas į ataskaitinio laikotarpio veiklos ir kapitalo sąnaudas.

23. Trumpalaikiai įsipareigojimai paskirstomi tiesiogiai tiems verslo vienetams ir paslaugoms (produktams), kurių veiklai užtikrinti arba kurioms paslaugoms (produktams) teikti reikalingi konkretūs trumpalaikiai įsipareigojimai. Jei negalima trumpalaikių įsipareigojimų paskirstyti tiesiogiai kiekvienam trumpalaikių įsipareigojimų elementui, Ūkio subjektas turi naudoti atitinkamą įsipareigojimų nešiklį:

23.1. trumpalaikės paskolos paskirstomos verslo vienetams ir paslaugoms (produktams) atsižvelgiant į ataskaitinio laikotarpio veiklos ir kapitalo sąnaudas;

23.2. didmeninių paslaugų (produktų) teikėjams mokėtinos sumos paskirstomos pagrindinio (perdavimo) tinklo verslo vieneto paslaugoms (produktams);

23.3. prekybinės skolos paskirstomos verslo vienetams ir paslaugoms (produktams) naudojant ataskaitinio laikotarpio veiklos sąnaudų (išskyrus darbo užmokestį ir tarptautinius mokėjimus) bazę;

23.4. skola kapitalo kreditoriams paskirstoma verslo vienetams ir paslaugoms (produktams) pagal ataskaitinio laikotarpio kapitalo išlaidas;

23.5. mokėtinas darbo užmokestis paskirstomas verslo vienetams ir paslaugoms (produktams) naudojant viso darbo užmokesčio sąnaudų sumos bazę;

23.6. mokėtinas pridėtinės vertės mokestis paskirstomas paslaugoms (produktams), su kuriomis konkretus pridėtinės vertės mokesčio įsipareigojimas yra susijęs, naudojant pajamų ir viso, neįskaitant vidaus pajamų, paskirstymo bazę;

23.7. gautinas pridėtinės vertės mokestis paskirstomas verslo vienetams ir paslaugoms (produktams) naudojant sąnaudų ir viso, neįskaitant vidinių sąnaudų ir darbo užmokesčio sąnaudų, paskirstymo bazę;

23.8. kitos mokėtinos sumos paskirstomos verslo vienetams ir paslaugoms (produktams) naudojant įsipareigojimų nešiklius pagal konkrečią mokėtinų sumų kategoriją;

23.9. atidėjimai paskirstomi tiesiogiai verslo vienetams ir paslaugoms (produktams) arba naudojant atitinkamus, konkrečiam atidėjimui nustatytus įsipareigojimų nešiklius.

 

V. VIDINIŲ TRANSFERŲ IDENTIFIKAVIMAS

 

24. Ūkio subjektas privalo aiškiai nurodyti vidinius transferus, kurie Tarnybai leistų įsitikinti nediskriminavimo įpareigojimo vykdymu, jei toks įpareigojimas šiam Ūkio subjektui yra nustatytas, bei leistų identifikuoti tinklo vidaus paslaugas (produktus) ir (ar) tinklo komponentus, naudojamus konkrečioms galutinėms paslaugoms (produktams) teikti. Kiekvieną vidinį transferą Ūkio subjektas turi aiškiai ekonomiškai pagrįsti ir nustatyti nediskriminaciniais pagrindais.

25. Siekiant identifikuoti vidinius transferus, Ūkio subjektas apskaitos atskyrimo sistemoje privalo atskirai išskirti teikiamų vidaus paslaugų (produktų) sąnaudas pagal šias grupes:

25.1. prieigos tinklo vidaus paslaugos (produktai);

25.2. pagrindinio (perdavimo) tinklo vidaus paslaugos (produktai);

25.3. didmeninės veiklos vidaus paslaugos (produktai);

25.4. mažmeninės veiklos vidaus paslaugos (produktai);

25.5. bendrosios veiklos vidaus paslaugos (produktai);

25.6. kitos veiklos vidaus paslaugos (produktai).

26. Vidinio transfero dydį sudaro vidaus paslaugos (produkto) sąnaudų suma, tenkanti tam tikram paslaugos (produkto) matavimo vienetui (pvz., minutei, linijai, duomenų perdavimo matui ir pan.).

27. Nustatydamas tam tikros šių Taisyklių 25 punkte nurodytos grupės vidaus paslaugų (produktų) detalumą bei skaičių, Ūkio subjektas turi atsižvelgti į teikiamų galutinių paslaugų specifiką, t. y. vidaus paslaugos (produktai) turi leisti Tarnybai nustatyti, kokie tinklo elementai ir kokia vidaus veikla yra naudojami konkrečioms paslaugoms teikti, taip pat identifikuoti technologinius paslaugų (produktų) skirtumus, jei tokie yra.

28. Ūkio subjektas vidinių transferų dydžius privalo skaičiuoti tokiais vienas po kito nuosekliai einančiais etapais:

28.1. vadovaudamasis Sąnaudų apskaitos taisyklėmis, nustatyti kiekvienai vidaus paslaugai (produktui) tenkančią sąnaudų sumą;

28.2. nustatyti kiekvienos vidaus paslaugos (produkto) apimtį (matavimo vienetų skaičių). Pavyzdžiui, vietinės stoties teikiamos vidaus paslaugos (produkto) apimtis gali būti vertinama pagal ataskaitiniu laikotarpiu per tą stotį perduotų skambučių trukmę minutėmis;

28.3. nustatyti vidinio transfero dydį vidaus paslaugos (produkto) sąnaudų sumą dalijant iš vidaus paslaugos (produkto) apimties;

28.4. nustatyti konkrečių galutinių paslaugų (produktų) maršrutizavimo veiksnius – koeficientus, parodančius, kokiu mastu tam tikra vidaus paslauga (produktas) yra naudojama konkrečiai galutinei paslaugai (produktui) teikti;

28.5. atsižvelgiant į maršrutizavimo veiksnį, nustatyti vidinio transfero, tenkančio tam tikrai galutinei paslaugai (produktui), dydį.

29. Maršrutizavimo veiksnius Ūkio subjektas gali nustatyti tiesiogiai (išmatuoti, naudodamas ataskaitinio laikotarpio duomenis) arba netiesiogiai (apskaičiuoti, naudodamas reprezentatyvaus, pakankamo, tačiau ne trumpesnio kaip keturios savaitės, laikotarpio stebėjimo duomenis). Pagrįstai manydama, jog netiesioginiam maršrutizavimo veiksnių apskaičiavimui pasirinktas laikotarpis nėra reprezentatyvus, Tarnyba gali nustatyti kitą, nei Ūkio subjekto pasirinktas, laikotarpį, kurio duomenis Ūkio subjektas privalo naudoti skaičiuodamas maršrutizavimo veiksnius, bei nurodyti laikotarpį, per kurį Ūkio subjektas turi atlikti reikalingus apskaitos atskyrimo sistemos pakeitimus.

 

VI. SU APSKAITOS ATSKYRIMU SUSIJĘ REIKALAVIMAI

 

30. Ūkio subjektas turi suformuoti tokią apskaitos atskyrimo sistemą, kuri leistų, pasibaigus pusei (6 mėn.) einamojo ataskaitinio laikotarpio, Tarnybos reikalavimu per 30 dienų pateikti apskaitos atskyrimo sistemos informaciją už pasibaigusią pusę einamojo ataskaitinio laikotarpio, kuri leistų visiškai įsitikinti Ūkio subjektui nustatyto apskaitos atskyrimo įpareigojimo vykdymu. Tarnybai pareikalavus, Ūkio subjektas bet kuriuo ataskaitinio laikotarpio momentu per 30 dienų privalo pateikti informaciją apie apskaitos atskyrimo sistemoje naudojamus pajamų, sąnaudų, turto ir įsipareigojimų paskirstymo metodus, principus bei taisykles.

31. Ūkio subjektas apskaitos atskyrimo sistemą turi suformuoti taip, kad pateikiama informacija leistų visiškai įsitikinti nustatytų įpareigojimų vykdymu. Pateikiama informacija turi atitikti šiuos kriterijus:

31.1. tinkamumo kriterijų – ataskaitose pateikiami duomenys turi būti naudingi ir pakankami informacijos gavėjui vertinant Ūkio subjekto vykdomoje veikloje naudojamų pajamų, sąnaudų, turto bei įsipareigojimų paskirstymą verslo vienetams;

31.2. patikimumo kriterijų – pateikiama informacija turi tiksliai atspindėti Ūkio subjekto finansinę būklę, joje neturi būti klaidų ir nukrypimų;

31.3. palyginamumo kriterijų – pateikiami duomenys turi sudaryti galimybę nustatyti Ūkio subjekto skirtingų laikotarpių apskaitos atskyrimo atskaitomybės duomenis;

31.4. reikšmingumo kriterijų – Ūkio subjektas turi pateikti visą reikšmingą informaciją. Informacija laikoma reikšminga, jei jos nepateikimas ar klaidingas pateikimas gali turėti įtakos priimamiems sprendimams ar vertinimams, daromiems remiantis apskaitos atskyrimo atskaitomybe.

32. Ūkio subjektas, kuriam pagal Įstatymą yra nustatytas apskaitos atskyrimo įpareigojimas, privalo per šešis mėnesius nuo tokio įpareigojimo nustatymo dienos pateikti Tarnybai naudojamos apskaitos atskyrimo sistemos laisvos formos išsamų aprašą (toliau – Sistemos aprašas), kurį sudaro tokie elementai kaip apskaitos vedimo principų, strategijų, metodikų ir taikomos tvarkos aprašymai, sąnaudų paskirstymo metodai bei kiti elementai. Sistemos apraše Ūkio subjektas turi nurodyti, koks laikotarpis yra laikomas Ūkio subjekto finansiniais metais. Jei apskaitos atskyrimo įpareigojimas Ūkio subjektui buvo nustatytas iki Taisyklių įsigaliojimo dienos, Ūkio subjektas privalo pateikti šiame punkte nurodytą informaciją per šešis mėnesius nuo Taisyklių įsigaliojimo dienos.

33. Sistemos aprašas turi atitikti šiuos principus:

33.1. objektyvumo principą – Sistemos aprašas turi atspindėti Ūkio subjekto naudojamą apskaitos atskyrimo sistemą nešališkai, neiškreipiant Sistemos apraše teikiamos informacijos ir nesiekiant paveikti šios informacijos gavėjų priimamų sprendimų;

33.2. pastovumo principą – Sistemos aprašas turi galioti nuolat, išskyrus atvejus, kai, vadovaujantis Taisyklių 5.4.1 bei 5.4.2 punktais, yra keičiama pati apskaitos atskyrimo sistema arba kai pakeisti Sistemos aprašą reikalauja Tarnyba, jei jis neatitinka Taisyklių ir (ar) kitų teisės aktų nuostatų;

33.3. skaidrumo principą – Sistemos aprašą Ūkio subjektas turi sudaryti taip, kad būtų galimybė aiškiai, skaidriai ir nesudėtingai identifikuoti visų kategorijų pajamų, sąnaudų, turto ir įsipareigojimų paskirstymo verslo vienetams ekonominę logiką bei etapus nuo pradinių duomenų perkėlimo į apskaitos atskyrimo sistemą iki galutinių paslaugų (produktų) visuminių pajamų, sąnaudų, turto ir įsipareigojimų verslo vienetuose susidarymo;

33.4. naudingumo principą – Ūkio subjektas turi parengti tokį Sistemos aprašą, kuris būtų išsamus, aiškus ir suprantamas informacijos gavėjams tiek Ūkio subjekto viduje, tiek už jo ribų.

34. Ūkio subjektas Sistemos aprašą Tarnybai turi pateikti su šiais priedais:

34.1. Ūkio subjekto parengtu ir veikloje naudojamu detaliu, veiklos poreikiams pritaikytu pajamų, sąnaudų, turto ir įsipareigojimų sąskaitų planu, leidžiančiu Ūkio subjektui įgyvendinti Taisykles;

34.2. Ūkio subjekto suformuota išklotine (matrica), teikiančia apibendrintą informaciją apie vidinius transferus iš vidaus paslaugų (produktų) galutinėms paslaugoms (produktams);

34.3. Ūkio subjekto parengta ataskaita apie bendrųjų sąnaudų paskirstymą;

34.4. detaliu kiekvieno verslo vieneto paslaugų (produktų) sąrašu ir paslaugos (produkto) aprašymu. Jei Ūkio subjektas keičia verslo vieneto paslaugų (produktų) sąrašą, jis privalo pateikti Tarnybai naują sąrašą, nurodydamas padarytus pakeitimus, ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo pusės einamojo ataskaitinio laikotarpio pabaigos;

34.5. pajamų, sąnaudų, turto ir įsipareigojimų nešiklių sąrašu, kuriame nurodyta kiekvieno nešiklio ekonominė prasmė ir pagrįstumas;

34.6. kiekvienam pajamų, sąnaudų, turto ir įsipareigojimų paskirstymo verslo vienetams etapui suformuotomis išklotinių (matricų) formomis, teikiančiomis išsamią informaciją apie tai, kokie straipsniai yra skirstomi, kuo remiantis yra atliekamas šis paskirstymas ir kokiam straipsniui yra priskiriama. Ūkio subjektas turi užtikrinti, kad šiame papunktyje nurodyti priedai (matricos) leistų Tarnybai aiškiai ir nedviprasmiškai identifikuoti visus pajamų, sąnaudų, turto ir įsipareigojimų paskirstymo ir perskirstymo verslo vienetams etapus (lygmenis) bei pajamų, sąnaudų, turto ir įsipareigojimų paskirstymo ir perskirstymo pasirinktuoju būdu ekonominę logiką;

34.7. kita informacija, įrodančia, kad Ūkio subjekto naudojama pajamų, sąnaudų, turto ir įsipareigojimų paskirstymo verslo vienetams sistema atitinka šių Taisyklių reikalavimus, o Sistemos aprašas atitinka šių Taisyklių 31 ir 33 punktuose nustatytus kriterijus bei principus. Sistemos aprašo priedai yra sudėtinė Sistemos aprašo dalis ir, jei Ūkio subjektas pakeičia Sistemos aprašą, jis privalo atitinkamai pakeisti ir jo priedus.

35. Apie naudojamos pajamų, sąnaudų, turto ir įsipareigojimų paskirstymo verslo vienetams sistemos pakeitimus Ūkio subjektas privalo pranešti Tarnybai:

35.1. teikdamas pakeistą Sistemos aprašą su priedais per 30 kalendorinių dienų nuo tokių pakeitimų dienos, jei įvykdyti pakeitimai naudojamoje pajamų, sąnaudų, turto ir įsipareigojimų paskirstymo verslo vienetams sistemoje lėmė reikšmingus skirtumus;

35.2. teikdamas šių Taisyklių 37 punkte nurodytą metinę apskaitos atskyrimo ataskaitą, jei įvykdyti pakeitimai naudojamoje pajamų, sąnaudų, turto ir įsipareigojimų paskirstymo verslo vienetams sistemoje nelėmė reikšmingų skirtumų.

36. Ūkio subjektas ataskaitinio laikotarpio pajamas, sąnaudas, turtą ir įsipareigojimus privalo paskirstyti verslo vienetams ir kiekvienam verslo vienetui atskirai privalo parengti šių Taisyklių 37.2.1 punkte nurodytą apskaitos atskyrimo atskaitomybę.

37. Ūkio subjektas privalo vieną kartą per ataskaitinį laikotarpį, tačiau ne vėliau kaip iki kito ataskaitinio laikotarpio šeštojo mėnesio 1 dienos, parengti ir pateikti Tarnybai detalią metinę ataskaitą, kuri būtų pakankamai išsami, kad Tarnyba galėtų įsitikinti, kad ataskaitiniu laikotarpiu naudota apskaitos atskyrimo sistema, t. y. pajamų, sąnaudų, turto ir įsipareigojimų paskirstymo pagal verslo vienetus ir jų struktūrines dalis sistema, atitinka šių Taisyklių bei kitų Tarnybos patvirtintų teisės aktų reikalavimus (toliau – Metinė apskaitos atskyrimo ataskaita). Metinė apskaitos atskyrimo ataskaita sudaro nedalomą visumą. Ūkio subjektas Metinę apskaitos atskyrimo ataskaitą turi pateikti kartu su šiais priedais:

37.1. Ūkio subjekto vadovybės pareiškimu, kad apskaitos atskyrimo sistema bei Metinėje apskaitos atskyrimo ataskaitoje pateikiama informacija atitinka apskaitos atskyrimo įpareigojimo įgyvendinimą reglamentuojančius, tiesiogiai taikomus Europos Sąjungos teisės aktus, šių Taisyklių nuostatas bei kitus apskaitos atskyrimo įpareigojimo įgyvendinimą reglamentuojančius teisės aktus;

37.2. Ūkio subjekto apskaitos atskyrimo atskaitomybe, kurią turi sudaryti:

37.2.1. kiekvieno verslo vieneto apskaitos atskyrimo atskaitomybė:

37.2.1.1. kiekvieno verslo vieneto pelno (nuostolio) ataskaitos (pagal šių Taisyklių 2 priede pateiktą formą Nr. PN-VV);

37.2.1.2. kiekvieno verslo vieneto veikloje naudojamo kapitalo ataskaitos (pagal šių Taisyklių 2 priede pateiktą formą Nr. NK-VV);

37.2.1.3. kiekvieno verslo vieneto faktinės kapitalo grąžos ataskaitos (pagal šių Taisyklių 2 priede pateiktą formą Nr. KG-VV);

37.2.2. konsoliduojamosios ataskaitos:

37.2.2.1. konsoliduojamoji pelno (nuostolio) ataskaita (pagal šių Taisyklių 2 priede pateiktą formą Nr. PN-B);

37.2.2.2. konsoliduojamoji veikloje naudojamo kapitalo ataskaita (pagal šių Taisyklių 2 priede pateiktą formą Nr. NK-B);

37.3. paaiškinamuoju raštu, kurį turi sudaryti:

37.3.1. verslo vienetų apskaitos atskyrimo atskaitomybės dokumentų parengimo principų ir metodų ataskaita;

37.3.2. paaiškinimai dėl Ūkio subjekto apskaitos atskyrimo atskaitomybėje pateiktos informacijos;

37.4. vidinių transferų ataskaitomis (pagal šių Taisyklių 3 priede pateiktas formas Nr. VT-PT-Sr, Nr. VT-PT-Ats, Nr. VT- Pr-Ats);

37.5. maršrutizavimo veiksnių sąrašu;

37.6. prieigos tinklo bei pagrindinio (perdavimo) tinklo vidinių paslaugų (produktų) sąnaudų ataskaitomis (pagal šių Taisyklių 3 priede pateiktas formas Nr. VPS-PT, Nr. VPS-Pr);

37.7. pajamų, sąnaudų, turto ir įsipareigojimų sąskaitų planu su ataskaitinio laikotarpio duomenimis;

37.8. kiekvienam pajamų, sąnaudų, turto ir įsipareigojimų paskirstymo verslo vienetams etapui suformuotomis išklotinių (matricų) formomis su ataskaitinio laikotarpio duomenimis, teikiančiomis išsamią informaciją apie tai, kokie straipsniai yra skirstomi, kuo remiantis yra atliekamas šis paskirstymas ir kokiam straipsniui yra priskiriama. Ūkio subjektas turi užtikrinti, kad šiame papunktyje nurodyti priedai (matricos) leistų Tarnybai aiškiai ir nedviprasmiškai identifikuoti visus pajamų, sąnaudų, turto ir įsipareigojimų paskirstymo ir perskirstymo verslo vienetams etapus (lygmenis) bei pajamų, sąnaudų, turto ir įsipareigojimų paskirstymo ir perskirstymo pasirinktuoju būdu ekonominę logiką;

37.9. kiekvieno verslo vieneto galutinių paslaugų (produktų) ataskaitinio laikotarpio ataskaita, kurią sudaro kiekvienos paslaugos (produkto) pavadinimas, per ataskaitinį laikotarpį paslaugų gavėjams suteiktų paslaugos (produkto) vienetų skaičius, pajamų suma, tenkanti paslaugai (produktui) bei paslaugos (produkto) vienetui, visuminių sąnaudų suma, tenkanti paslaugai (produktui) bei paslaugos (produkto) vienetui;

37.10. metine finansine atskaitomybe, kurią Ūkio subjektas sudaro pagal Lietuvos Respublikos finansinės atskaitomybės įstatymą. Jei Ūkio subjektą sudaro keli juridiniai asmenys, tai turi būti pateikta kiekvieno Ūkio subjektą sudarančio juridinio asmens metinė finansinė atskaitomybė bei konsoliduota metinė finansinė atskaitomybė pagal Lietuvos Respublikos konsoliduotos finansinės atskaitomybės įstatymą;

37.11. kita informacija, leidžiančia įsitikinti, jog ataskaitiniu laikotarpiu Ūkio subjektas vykdė apskaitos atskyrimo įpareigojimą.

38. Jei Ūkio subjektas šių Taisyklių 37 punkte nurodytą informaciją už ataskaitinį laikotarpį Tarnybai pateikia vadovaudamasis Sąnaudų apskaitos taisyklėmis, tokios informacijos antrąkart pateikti vykdant šių Taisyklių nuostatas Ūkio subjektui nereikia, tačiau būtina nurodyti tikslius informacijos pateikimo rekvizitus (rašto datą, numerį, priedo numerį ir pan.).

39. Tarnybai raštu pareikalavus, Ūkio subjektas per 30 dienų privalo detalizuoti Tarnybai pateiktus dokumentus ir (arba) suteikti papildomos informacijos. Ūkio subjektas privalo informaciją, kuri yra tiesiogiai susijusi su Tarnybos užklausimo tikslu, Tarnybai pateikti laikydamasis Tarnybos nustatyto termino. Ūkio subjektas privalo užtikrinti, kad Tarnybai teikiama informacija būtų tiksli, teisinga, pagrįsta, palyginama ir išsami.

40. Ūkio subjekto Tarnybai teikiami dokumentai turi atitikti Dokumentų teikimo Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybai taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2004 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. 1V- 292 „Dėl Dokumentų teikimo Lietuvos ryšių reguliavimo tarnybai taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 141-5171), reikalavimus.

41. Ūkio subjektas Sistemos aprašą bei Metinę apskaitos atskyrimo ataskaitą, išskyrus konfidencialią informaciją, privalo skelbti viešai. Ūkio subjektas, pateikdamas Tarnybai Sistemos aprašą bei Metinę apskaitos atskyrimo ataskaitą, privalo nurodyti, kokia informacija laikytina konfidencialia atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus.

42. Pateikta Metinė apskaitos atskyrimo ataskaita privalo būti patikrinta audito. Turi būti atliktas nepriklausomas auditas, kuris patikrintų, ar Ūkio subjekto ataskaitiniu laikotarpiu naudota apskaitos atskyrimo sistema ir Metinė apskaitos atskyrimo ataskaita atitinka šias Taisykles (toliau – Auditas). Tarnyba inicijuoja Auditą, jam atlikti pasitelkia nepriklausomą audito įmonę ir apmoka Audito išlaidas. Ūkio subjektas privalo Tarnybai ir audito įmonei pateikti visą Auditui reikalingą informaciją ir tinkamai bendradarbiauti su Tarnyba bei audito įmone. Atlikus Auditą, parengta auditoriaus išvada yra vieša ir skelbiama Tarnybos tinklalapyje.

 

VII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

43. Ūkio subjektas, kuriam nustatytas apskaitos atskyrimo įpareigojimas, privalo per šešis mėnesius nuo Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatyme numatyto apskaitos atskyrimo įpareigojimo nustatymo dienos įgyvendinti šias Taisykles. Jei toks įpareigojimas Ūkio subjektui buvo nustatytas iki šių Taisyklių įsigaliojimo dienos, Ūkio subjektas privalo šias Taisykles įgyvendinti per šešis mėnesius nuo šių Taisyklių įsigaliojimo dienos. Jei apskaitos atskyrimo įpareigojimas Ūkio subjektui nustatomas vėliau nei prasideda ataskaitinis laikotarpis, Ūkio subjektas turi parengti apskaitos atskyrimo atskaitomybę už laikotarpį, kuris prasideda apskaitos atskyrimo įpareigojimo nustatymo dieną ir baigiasi paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną.

44. Tarnyba, siekdama įsitikinti apskaitos sistemos adekvatumu ir veiksmingumu, vadovaudamasi Viešo konsultavimosi dėl Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos sprendimų taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2004 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. 1V-295 „Dėl Viešo konsultavimosi dėl Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos sprendimų taisyklių patvirtinimo“, nustatyta tvarka, gali rengti viešąsias konsultacijas.

45. Tarnyba, vertindama Ūkio subjekto pateiktus duomenis, tarp jų duomenis apie uždirbtų pajamų, patirtų sąnaudų, turto ir įsipareigojimų dydį bei struktūrą, naudoja:

45.1. tiesiogiai gautus apskaitos atskyrimo sistemos duomenis bei kitą informaciją, gautą vykdant Taisyklėse bei kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytus reikalavimus;

45.2. kitus turimus duomenis apie atitinkamas paslaugų (produktų) pajamas, sąnaudas, turtą ir įsipareigojimus.

46. Jei Ūkio subjektą sudaro du ir daugiau juridinių asmenų, kuriems kartu nustatytas apskaitos atskyrimo įpareigojimas, turi būti įdiegta bendra apskaitos atskyrimo sistema, kurią sudarant būtų eliminuojami Ūkio subjektą sudarančių juridinių asmenų tarpusavio sandoriai bei šių sandorių rezultatai.

47. Ūkio subjektai, pažeidę šių Taisyklių reikalavimus, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

48. Tarnybos veiksmai arba neveikimas įgyvendinant šias Taisykles gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

______________

 

Apskaitos atskyrimo taisyklių ir su apskaitos

atskyrimu susijusių reikalavimų

1 priedas

 

Vidinių transferų ataskaita

 

 

Prieigos tinklo vidaus paslaugos (produktai)

Pagrindinio (perdavimo) tinklo vidaus paslaugos (produktai)

Mažmeninės veiklos vidaus paslaugos (produktai)

Didmeninės veiklos vidaus paslaugos (produktai)

Bendrosios veiklos vidaus paslaugos (produktai)

Paslaugos (produkto) vieneto sąnaudos, Lt

Tinklo komponentas 1

Tinklo komponentas 2

...

Tinklo komponentas n

Tinklo komponentas 1

Tinklo komponentas 2

...

Tinklo komponentas n

Veikla Nr. 1

Veikla Nr.

Veikla Nr. 1

Veikla Nr.

Veikla Nr. 1

Veikla Nr.

Sąnaudų suma, iš viso

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Paslaugos (produkto) matavimo vienetas (minutė, linija, Mb ir pan.)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Vidaus paslaugos (produkto) apimtis (matavimo vienetų skaičius iš viso)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Vidinio transfero dydis (sąnaudų suma matavimo vienetui)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Verslo vienetas Nr. 1

Paslaugos (produkto) Nr. 1 savikaina

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Maršrutizavimo veiksnys

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Paslaugos (produkto) Nr. 2 savikaina

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Maršrutizavimo veiksnys

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Paslaugos (produkto)... savikaina

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Maršrutizavimo veiksnys

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Verslo vienetas Nr. 2

Paslaugos (produkto) Nr. 1 savikaina

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Maršrutizavimo veiksnys

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Paslaugos (produkto)... savikaina

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Maršrutizavimo veiksnys

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

...

Paslaugos (produkto)... savikaina

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Maršrutizavimo veiksnys

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Verslo vienetas Nr. n

Paslaugos (produkto) Nr. 1 savikaina

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Maršrutizavimo veiksnys

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Paslaugos (produkto)... savikaina

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Maršrutizavimo veiksnys

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

______________


 

Apskaitos atskyrimo taisyklių ir su apskaitos

atskyrimu susijusių reikalavimų

2 priedas

 

ŪKIO SUBJEKTO APSKAITOS ATSKYRIMO ATSKAITOMYBĖS FORMOS

 

I. VERSLO VIENETŲ ATSKAITOMYBĖS FORMOS

 

.................................................  verslo vieneto pelno (nuostolio) ataskaita (litais)

 

Forma Nr. PN-VV

 

Ataskaitinis laikotarpis

Praėjęs ataskaitinis laikotarpis

Pastabos

Pajamos:

 

 

 

Vidaus pardavimas*

 

 

1

Išorės pardavimas

 

 

2

Sąnaudos pagal buhalterinę vertę:

 

 

 

Prieigos tinklo vidaus paslaugų sąnaudos, tarp jų:

 

 

4

protingumo kriterijų atitinkanti investicijų grąža

 

 

5

Pagrindinio tinklo vidaus paslaugų sąnaudos, tarp jų:

 

 

6

protingumo kriterijų atitinkanti investicijų grąža

 

 

7

Mažmeninės veiklos vidaus paslaugų sąnaudos, tarp jų:

 

 

8

protingumo kriterijų atitinkanti investicijų grąža

 

 

9

Didmeninės veiklos vidaus paslaugų sąnaudos, tarp jų:

 

 

10

protingumo kriterijų atitinkanti investicijų grąža

 

 

11

Bendrosios veiklos (verslo palaikymo) vidaus paslaugų sąnaudos, tarp jų:

 

 

12

protingumo kriterijų atitinkanti investicijų grąža

 

 

13

Kitos veiklos paslaugų sąnaudos, tarp jų:

 

 

14

protingumo kriterijų atitinkanti investicijų grąža

 

 

15

Sąnaudų koregavimai, susiję su einamąja verte:

 

 

 

Turto laikymo pelnas (nuostolis)

 

 

16

Nusidėvėjimo (amortizacijos) koregavimai

 

 

17

Protingumo kriterijų atitinkančios investicijų grąžos koregavimai

 

 

18

Kiti koregavimai

 

 

19

Sąnaudos, išskyrus protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžą, iš viso

 

 

20=4-5+6-7+8-9+10-11+12-13+14-15+16+17+18+19

Veiklos rezultatas (pelnas arba nuostolis)

 

 

21=3-20

*Pastaba. Vidaus pardavimas – paslaugų, kurios nėra teikiamos kitiems paslaugų gavėjams, o yra naudojamos Ūkio subjekto vidaus poreikiams tenkinti, sąnaudos, įskaitant protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžą.

 

...........................................................  verslo vieneto veikloje naudojamo kapitalo ataskaita (litais)

 

Forma Nr. NK-VV

 

Ataskaitinis laikotarpis

Praėjęs ataskaitinis laikotarpis

Pastabos

Ilgalaikis turtas:

 

 

 

Materialiojo turto buhalterinė vertė

 

 

1

Materialiojo turto vertės koregavimai, susiję su einamąja verte

 

 

2

Materialiojo turto einamoji vertė

 

 

3=1+2

Nematerialiojo turto buhalterinė vertė

 

 

4

Nematerialiojo turto vertės koregavimai, susiję su einamąja verte

 

 

5

Nematerialiojo turto einamoji vertė

 

 

6=4+5

Investicijų buhalterinė vertė

 

 

7

Investicijų vertės koregavimai, susiję su einamąja verte

 

 

8

Investicijų einamoji vertė

 

 

9=7+8

Ilgalaikio turto einamoji vertė, iš viso

 

 

10=3+6+9

Trumpalaikis turtas:

 

 

 

Atsargos

 

 

 

Gautinos sumos

 

 

 

Investicijos

 

 

 

Pinigai kasoje ir banke

 

 

 

Trumpalaikis turtas, iš viso

 

 

11

Mokėtinos sumos

 

 

12

Atidėti įsipareigojimai

 

 

13

Verslo vieneto veikloje naudojamas kapitalas

 

 

14=10+11-12-13

 

Faktinės............................................ verslo vieneto veikloje naudojamo kapitalo grąžos ataskaita (litais)

 

Forma Nr. KG-VV

 

Ataskaitinis laikotarpis

Praėjęs ataskaitinis laikotarpis

Pastabos

Veiklos rezultatas (pelnas arba nuostolis)

 

 

1

Verslo vieneto veikloje naudojamas kapitalas

 

 

2

Faktinė verslo vieneto veikloje naudojamo kapitalo grąža (%)

 

 

3=1/2*100%

 

II. KONSOLIDUOJAMOSIOS ATASKAITOS

 

Konsoliduojamoji pelno (nuostolio) ataskaita (litais)

 

Forma Nr. PN-B

 

Pajamos, iš viso

Sąnaudos, iš viso

Protingumo kriterijų atitinkanti investicijų grąža

Koregavimai dėl sąnaudų apskaitos pagal einamąją vertę

Veiklos rezultatas

Verslo vienetas Nr. 1

 

 

 

 

 

Verslo vienetas Nr. 2

 

 

 

 

 

Verslo vienetas Nr. 3

 

 

 

 

 

Verslo vienetas Nr. 4

 

 

 

 

 

.......

 

 

 

 

 

Verslo vienetas Nr. n

 

 

 

 

 

Iš viso

 

 

 

 

 

Koregavimai

 

 

 

 

 

Ūkio subjektas, iš viso

 

 

 

 

 

 

Konsoliduojamoji veikloje naudojamo kapitalo ataskaita (litais)

 

Forma Nr. NK-B

 

Ilgalaikio turto buhalterinė vertė

Ilgalaikio turto koregavimai, susiję su einamąja verte

Ilgalaikio turto einamoji vertė

Trumpalaikis turtas

Mokėtinos sumos

Atidėti įsipareigojimai

Naudojamas kapitalas

Verslo vienetas Nr. 1

 

 

 

 

 

 

 

Verslo vienetas Nr. 2

 

 

 

 

 

 

 

Verslo vienetas Nr. 3

 

 

 

 

 

 

 

Verslo vienetas Nr. 4

 

 

 

 

 

 

 

........

 

 

 

 

 

 

 

Verslo vienetas Nr. n

 

 

 

 

 

 

 

Iš viso

 

 

 

 

 

 

 

Koregavimai

 

 

 

 

 

 

 

Ūkio subjektas

 

 

 

 

 

 

 

 

1

2

3=1+2

4

5

6

7=3+4.5.6

______________


Apskaitos atskyrimo taisyklių ir su apskaitos

atskyrimu susijusių reikalavimų

3 priedas

 

VIDAUS PASLAUGŲ (PRODUKTŲ) SĄNAUDŲ IR VIDAUS TRANSFERŲ ATASKAITŲ FORMOS

 

Pagrindinio (perdavimo) tinklo vidaus paslaugų (produktų) sąnaudų ataskaita

 

Forma Nr. VPS-PT

Pagrindinio (perdavimo) tinklo vidaus paslaugos (produktai)

Veiklos sąnaudų buhalterinė vertė, Lt

Koregavimai, susiję su einamąja verte, Lt

Veiklos sąnaudų einamoji vertė, iš viso, Lt

Naudojamo kapitalo einamoji vertė, Lt

Kapitalo grąža, %

Kapitalo sąnaudų einamoji vertė, Lt

Veiklos ir kapitalo sąnaudų einamoji vertė, iš viso, Lt

Bendras vienetų (minučių) kiekis, vnt. (min.)

Vidutinės vieneto (minutės) sąnaudos, Lt/vnt. (min.)*

Tinklo komponentai, kurių sąnaudos priklauso nuo skambučių kiekio (angl. Call sensitive):

Fiksuotas ryšys

Tarptautinis signalizacijos prievadas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Tranzitinis signalizacijos prievadas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Vietinis skaitmeninis signalizacijos prievadas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Intelektinio tinklo platformos paslaugų licencijos

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Kita (...)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Judrusis ryšys

Siųstuvas-imtuvas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Bazinė stotis

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Bazinės stoties – bazinių stočių valdiklio sujungimo grandinė

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Bazinių stočių valdiklis

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Bazinių stočių valdiklio – (galinio) judriojo ryšio perjungimo centro sujungimo grandinė

 

 

 

 

 

 

 

 

 

(Galinis) judriojo ryšio perjungimo centras

 

 

 

 

 

 

 

 

 

(Galinis) judriojo ryšio perjungimo centras – tinklų sujungimo taško grandinė

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Intelektinio tinklo centras

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Savo tinklo abonentų duomenų bazė / Tinklo abonentų tapatumo nustatymo centras

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Judriojo ryšio įtaisų tapatumo nustatymo centras

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Bazinių stočių valdiklio – GPRS stoties sujungimo grandinė

 

 

 

 

 

 

 

 

 

GPRS stotis

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Trumpųjų pranešimų persiuntimo centras

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Balso pašto centras ir interaktyvus balso atsakiklis

 

 

 

 

 

 

 

 

 

GSM Pro paslaugos centras

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Tarptautinio tarptinklinio ryšio paslaugų centras

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Prieigos prie paketinių duomenų tinklų centras

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Tarptinklinė GPRS tinklų sujungimo grandinė

 

 

 

 

 

 

 

 

 

WAP paslaugos centras

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Kita (...)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Tinklo komponentai, kurių sąnaudos priklauso nuo srauto (angl. Traffic sensitive):

Fiksuotas ryšys

Radijo prieigos įranga

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Radijo perdavimo įranga

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Tarptautinės stoties perjungimo pakopa

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Tarptautinės stoties prievadas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Tranzitinės stoties perjungimo pakopa

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Tranzitinės stoties prievadas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Vietinės skaitmeninės stoties perjungimo pakopa

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Vietinės skaitmeninės stoties prievadas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Vietinės analoginės stoties perjungimo pakopa

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Vietinės analoginės stoties prievadas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

ADSL tinklo mazgai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

IP Dial-up prieigos serveriai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

IP pagrindinio tinklo maršrutizatoriai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

IP nacionalinio tinklo maršrutizatoriai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

ATM tinklo įranga

 

 

 

 

 

 

 

 

 

FR tinklo įranga

 

 

 

 

 

 

 

 

 

X.25 tinklo įranga

 

 

 

 

 

 

 

 

 

DXX vietiniai mazgai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

DXX regioniniai mazgai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

DXX klasteriniai mazgai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Plačiajuosčio optinio ryšio tinklo įranga

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Interneto tinklo VAS platforma

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Interneto paslaugų platforma (ISP)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Intelektinio tinklo platforma

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Paslaugų mazgai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Tinklo valdymo sistema

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Kita (...)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Judrusis ryšys

Siųstuvas-imtuvas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Bazinė stotis

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Bazinės stoties – bazinių stočių valdiklio sujungimo grandinė

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Bazinių stočių valdiklis

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Bazinių stočių valdiklio – (galinio) judriojo ryšio perjungimo centro sujungimo grandinė

 

 

 

 

 

 

 

 

 

(Galinis) judriojo ryšio perjungimo centras

 

 

 

 

 

 

 

 

 

(Galinis) judriojo ryšio perjungimo centras -tinklų sujungimo taško grandinė

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Bazinių stočių valdiklio – GPRS stoties sujungimo grandinė

 

 

 

 

 

 

 

 

 

GPRS stotis

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Trumpųjų pranešimų persiuntimo centras

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Daugialypės terpės žinučių persiuntimo centras

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Galinis žinučių persiuntimo sietuvas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Balso pašto centras ir interaktyvus balso atsakiklis

 

 

 

 

 

 

 

 

 

GSM Pro paslaugos centras

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Tarptautinio tarptinklinio ryšio paslaugų centras

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Prieigos prie paketinių duomenų tinklų centras

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Tarptinklinė GPRS tinklų sujungimo grandinė

 

 

 

 

 

 

 

 

 

WAP paslaugos centras

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Kita (...)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Tinklo komponentai, kurių sąnaudos, susijusios su perdavimu, nepriklauso nuo atstumo (angl. Transmission: non-length dependent):

Fiksuotas ryšys

Skirstomoji įranga

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Koncentracijos įranga

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Tankinanti perdavimo įranga

 

 

 

 

 

 

 

 

 

PDH perdavimo įranga

 

 

 

 

 

 

 

 

 

STM-1 (155 Mbit/s) perdavimo mazgas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

STM-4 (622 Mbit/s) perdavimo mazgas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

STM-16 (2488 Mbit/s) perdavimo mazgas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Sinchronizacijos įranga

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Kita (...)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Tinklo komponentai, kurių sąnaudos, susijusios su perdavimu, priklauso nuo atstumo (angl. Transmission: length dependent):

Fiksuotas ryšys

Kanalizacija

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Tarpmiestinis varinis kabelis

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Tarptautinis varinis kabelis

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Vietinio ryšio skaidulos

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Tarpmiestinio ryšio skaidulos

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Tarptautinio ryšio skaidulos

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Kita (...)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Judrusis ryšys

Bazinės stoties – bazinių stočių valdiklio sujungimo grandinė

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Bazinių stočių valdiklio – (galinio) judriojo ryšio perjungimo centro sujungimo grandinė

 

 

 

 

 

 

 

 

 

(Galinis) judriojo ryšio perjungimo centras -tinklų sujungimo taško grandinė

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Bazinių stočių valdiklio – GPRS stoties sujungimo grandinė

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Kita (...)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Tinklo komponentai, kurių sąnaudos nesusijusios su perdavimu (angl. Non-conveyance costs):

Judrusis ryšys

Siųstuvas-imtuvas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Bazinė stotis

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Bazinių stočių valdiklis

 

 

 

 

 

 

 

 

 

(Galinis) judriojo ryšio perjungimo centras

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Intelektinio tinklo centras

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Savo tinklo abonentų duomenų bazė / Tinklo abonentų tapatumo nustatymo centras

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Judriojo ryšio įtaisų tapatumo nustatymo centras

 

 

 

 

 

 

 

 

 

GPRS stotis

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Trumpųjų pranešimų persiuntimo centras

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Daugialypės terpės žinučių persiuntimo centras

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Galinis žinučių persiuntimo sietuvas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Balso pašto centras ir interaktyvus balso atsakiklis

 

 

 

 

 

 

 

 

 

GSM Pro paslaugos centras

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Tarptautinio tarptinklinio ryšio paslaugų centras

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Prieigos prie paketinių duomenų tinklų centras

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Tarptinklinė GPRS tinklų sujungimo grandinė

 

 

 

 

 

 

 

 

 

WAP paslaugos centras

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Kita (...)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Kitos kategorijos:

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Fiksuotas ir judrusis ryšys

Bokštai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Statiniai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Elektros energijos tiekimo įranga

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Kita (...)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Iš viso

 

 

 

 

 

 

 

 

 

* Vidutinės vieneto (minutės) sąnaudos apskaičiuojamos pagal vienos minutės arba vieno skambučio bazę, atsižvelgiant į tai, kokiais mato vienetais paslauga yra matuojama tinklų sujungimo pasiūlyme.

 

Prieigos tinklo vidaus paslaugų (produktų) sąnaudų ataskaita

 

Forma Nr VPS-PrT

Prieigos tinklo vidaus paslaugos (produktai)

Veiklos sąnaudų buhalterinė vertė, Lt

Koregavimai, susiję su einamąja verte, Lt

Veiklos sąnaudų einamoji vertė, iš viso, Lt

Naudojamo kapitalo einamoji vertė, Lt

Kapitalo grąža, %

Kapitalo sąnaudų einamoji vertė, Lt

Veiklos ir kapitalo sąnaudų einamoji vertė, iš viso, Lt

Apimtis (linijų ekvivalentai)

Vidutinės linijų ekvivalento sąnaudos, Lt/ ekvival.

Abonento įrenginys (angl. Subscriber unit):

Taksofonai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Žinybinė (privati) automatinė telefono stotis

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Bevielio ryšio MGW galinė įranga

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Bevielio ryšio NMT galinė įranga

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Bevielio ryšio GSM galinė įranga

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Skaitmeninio visuminių paslaugų tinklo galinė įranga

 

 

 

 

 

 

 

 

 

FR tinklo galinė įranga

 

 

 

 

 

 

 

 

 

IP tinklo galinė įranga

 

 

 

 

 

 

 

 

 

X.25 tinklo galinė įranga

 

 

 

 

 

 

 

 

 

DXX tinklo galinė įranga

 

 

 

 

 

 

 

 

 

ADSL tinklo galinė įranga

 

 

 

 

 

 

 

 

 

PSTN įranga

 

 

 

 

 

 

 

 

 

ISDN BRA įranga

 

 

 

 

 

 

 

 

 

POTS įranga

 

 

 

 

 

 

 

 

 

ADSL tinklo abonentiniai prievadai mazguose

 

 

 

 

 

 

 

 

 

DXX abonentiniai prievadai mazguose

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Plačiajuosčio optinio ryšio abonentinis prievadas plačiajuosčio optinio ryšio tinklo įrangoje

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Kita (...)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Siaurajuostės prieigos tinklas (<2MB):

Tinklo komponentai, kurių sąnaudos priklauso nuo atstumo:

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Kanalizacija

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Abonentinė varinė linija

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Skirstomojo tinklo varinė linija

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Magistralinio tinklo varinė linija

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Oro linijos

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Kita (...)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Tinklo komponentai, kurių sąnaudos nepriklauso nuo atstumo:

Skirstomoji įranga

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Koncentracijos įranga

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Radijo prieigos įranga

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Prieigos tinklo tankinimo įranga

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Vietinės skaitmeninės stoties prievadas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Kita (...)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Plačiajuostės prieigos tinklas (>2MB):

Tinklo komponentai, kurių sąnaudos priklauso nuo atstumo:

Kanalizacija

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Abonentinė varinė linija

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Skirstomojo tinklo varinė linija

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Magistralinio tinklo varinė linija

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Vietinio ryšio skaidulos

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Šviesolaidinis prieigos kabelis

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Kita (...)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Tinklo komponentai, kurių sąnaudos nepriklauso nuo atstumo:

Plačiajuosčio optinio ryšio tinklo galinė įranga

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Kita (...)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Kitos kategorijos:

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Bokštai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Statiniai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Elektros energijos tiekimo įranga

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Kita (...)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Iš viso

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pagrindinio (perdavimo) tinklo vidaus transferų ataskaita

 

Forma Nr. VT-PT-Sr

NAUDOJIMO VEIKSNIAI

Tinklo komponentai, kurių sąnaudos priklauso nuo skambučių kiekio*

Tinklo komponentai, kurių sąnaudos priklauso nuo srauto*

Tinklo komponentai, kurių sąnaudos susijusios su perdavimu ir nepriklauso nuo atstumo*

Tinklo komponentai, kurių sąnaudos susijusios su perdavimu ir priklauso nuo atstumo*

Tinklo komponentai, kurių sąnaudos nesusijusios su perdavimu*

Kitos kategorijos*

Vidutinės vieneto (minutės) sąnaudos, Lt/vnt. (min.)**

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Veiklos ir kapitalo sąnaudos, iš viso, Lt**

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Naudojimo veiksniai (maršrutizavimo arba procentiniai)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Mažmeninės paslaugos:

 

 

 

 

 

 

Vietiniai skambučiai

 

 

 

 

 

 

Nacionaliniai skambučiai

 

 

 

 

 

 

Tarptautiniai skambučiai

 

 

 

 

 

 

Skambučiai į viešojo judriojo ryšio tinklą

 

 

 

 

 

 

Skambučiai į viešojo fiksuoto telefono ryšio tinklą

 

 

 

 

 

 

Taksofono paslaugos

 

 

 

 

 

 

Trumpųjų pranešimų (SMS) paslaugos

 

 

 

 

 

 

Kitos paslaugos

 

 

 

 

 

 

Tinklų sujungimo paslaugos:

 

 

 

 

 

 

Vietinis inicijavimas

 

 

 

 

 

 

Nacionalinis inicijavimas

 

 

 

 

 

 

Vietinis terminavimas

 

 

 

 

 

 

Nacionalinis terminavimas

 

 

 

 

 

 

Vietinis tranzitas

 

 

 

 

 

 

Nacionalinis tranzitas

 

 

 

 

 

 

Kitos paslaugos

 

 

 

 

 

 

* Šioje skiltyje turi būti išskirti tinklo komponentai tokia tvarka, kokia jie pateikti Pagrindinio (perdavimo) tinklo komponentų sąnaudų ataskaitoje, ir nurodytas kiekvieno tinklo komponento naudojimo veiksnys, parodantis konkretaus tinklo komponento naudojimą tam tikrai paslaugai (produktui).

** Iš Pagrindinio (perdavimo) tinklo komponentų sąnaudų ataskaitos.

 

Pagrindinio (perdavimo) tinklo vidinių transferų, priklausomų nuo atstumo, ataskaita

 

Forma Nr. VT-PT-Ats

VIDUTINĖS SĄNAUDOS

 

1

2

3

4=1+2+3

5

6

7=4*5

8=4*6

Tinklo komponentai, kurių sąnaudos nesusijusios su perdavimu*

Kitos kategorijos*

Tinklo komponentai, kurių sąnaudos priklauso nuo skambučių kiekio *

Tinklo komponentai, kurių sąnaudos priklauso nuo srauto *

Tinklo komponentai, kurių sąnaudos susijusios su perdavimu ir nepriklauso nuo atstumo*

Tinklo komponentai, kurių sąnaudos susijusios su perdavimu ir priklauso nuo atstumo*

Iš viso

Gradientas piko metu

Gradientas nepiko metu

Perdavimo sąnaudos piko metu, Lt/min.

Perdavimo sąnaudos nepiko metu, Lt/min.

Vidutinės sąnaudos, Lt/vnt. (min.)**

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Mažmeninės paslaugos:

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Vietiniai skambučiai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Nacionaliniai skambučiai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Tarptautiniai skambučiai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Skambučiai į viešojo judriojo ryšio tinklą

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Skambučiai į viešojo fiksuoto telefono ryšio tinklą

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Taksofono paslaugos

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Trumpųjų pranešimų (SMS) paslaugos

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Kitos paslaugos (...)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Tinklų sujungimo paslaugos:

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Inicijavimas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Tranzitas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Terminavimas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Kitos paslaugos (...)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

*Šioje skiltyje turi būti išskirti tinklo komponentai tokia tvarka, kokia jie pateikti pagrindinio (perdavimo) tinklo komponentų sąnaudų ataskaitoje, ir apskaičiuotos kiekvieno tinklo komponento sąnaudos konkrečiai paslaugai, dauginant pagrindinio (perdavimo) tinklo komponentų sąnaudų ataskaitoje pateikiamas vidutines vieneto (minutės) sąnaudas iš naudojimo veiksnių, nurodytų pagrindinio (perdavimo) tinklo paslaugų sąnaudų ataskaitoje (naudojimo veiksnių ataskaitoje).

**Šios sąnaudos apskaičiuojamos dauginant vidutines vieneto (minutės) sąnaudas, apskaičiuotas pagrindinio (perdavimo) tinklo komponentų sąnaudų ataskaitoje, iš naudojimo veiksnių, nurodytų pagrindinio (perdavimo) tinklo teikimo paslaugų sąnaudų ataskaitoje (naudojimo veiksnių ataskaitoje).

 

Prieigos tinklo vidaus transferų, priklausomų nuo atstumo, sąnaudų ataskaita

 

Forma Nr. VT-Pr-Ats

 

Abonento įrenginys*

Siaurajuostės prieigos tinklas (<2MB)

Plačiajuostės prieigos tinklas (>2MB)

Kitos kategorijos*

Tinklo komponentai, kurių sąnaudos priklauso nuo atstumo*

Tinklo komponentai, kurių sąnaudos nepriklauso nuo atstumo*

Tinklo komponentai, kurių sąnaudos priklauso nuo atstumo*

Tinklo komponentai, kurių sąnaudos nepriklauso nuo atstumo*

 

Vidutinės linijų ekvivalento sąnaudos**

 

 

 

 

 

 

Sąnaudos, iš viso**

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Naudojimo veiksniai:

 

 

 

 

 

 

Mažmeninės paslaugos:

 

 

 

 

 

 

Viešo telefono tinklo (PSTN) prieigos linijos

 

 

 

 

 

 

Integruotų paslaugų skaitmeninio tinklo (ISDN) prieigos linijos

 

 

 

 

 

 

Analoginės skirtosios linijos

 

 

 

 

 

 

Skaitmeninės skirtosios linijos

 

 

 

 

 

 

Kitos paslaugos

 

 

 

 

 

 

Didmeninės paslaugos:

 

 

 

 

 

 

Duomenų srauto paslauga (angl. Bitstream)

 

 

 

 

 

 

Visiškai atsieta prieiga prie vietinės linijos

 

 

 

 

 

 

Iš dalies atsieta prieiga prie vietinės linijos

 

 

 

 

 

 

Kitos paslaugos

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Vidutinės paslaugų sąnaudos***:

 

 

 

 

 

 

Mažmeninės paslaugos:

 

 

 

 

 

 

Viešo telefono tinklo (PSTN) prieigos linijos

 

 

 

 

 

 

Integruotų paslaugų skaitmeninio tinklo (ISDN) prieigos linijos

 

 

 

 

 

 

Analoginės skirtosios linijos

 

 

 

 

 

 

Skaitmeninės skirtosios linijos

 

 

 

 

 

 

Kitos paslaugos

 

 

 

 

 

 

Didmeninės paslaugos:

 

 

 

 

 

 

Duomenų srauto paslauga (angl. Bttstream)

 

 

 

 

 

 

Visiškai atsieta prieiga prie vietinės linijos

 

 

 

 

 

 

Iš dalies atsieta prieiga prie vietinės linijos

 

 

 

 

 

 

Kitos paslaugos

 

 

 

 

 

 

* Šioje skiltyje turi būti išskirti tinklo komponentai tokia tvarka, kokia jie pateikti Prieigos tinklo komponentų sąnaudų ataskaitoje.

** Iš Prieigos tinklo komponentų sąnaudų ataskaitos.

*** Vidutinės paslaugų sąnaudos apskaičiuojamos dauginant vidutines linijų ekvivalento sąnaudas, apskaičiuotas Prieigos tinklo komponentų sąnaudų ataskaitoje, iš naudojimo veiksnių.

______________