LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS

Į S A K Y M A S

DĖL PAGRINDINIO PROFESINIO MOKYMO ĮSTAIGOS BENDRŲJŲ NUOSTATŲ

1998 m. kovo 20 d. Nr. 467

Vilnius

Remdamasis Švietimo ir mokslo ministerijos kolegijos 1997 12 18 nutarimu Nr. 56,

ĮSAKAU:

1. Tvirtinti Pagrindinio profesinio mokymo įstaigos bendruosius nuostatus.

2. Pripažinti netekusiais galios Bendruosius profesinių mokyklų nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos kolegijos 1995 01 26 nutarimu Nr. 2.

L. E. ŠVIETIMO IR MOKSLO

MINISTRO PAREIGAS                                                                             ZIGMAS ZINKEVIČIUS

PATVIRTINTA

švietimo ir mokslo ministro

1998 08 20 įsakymu Nr. 467

Pagrindinio profesinio mokymo įstaigos BENDRIEJI NUOSTATAI

BENDROJI DALIS

1. Pagrindinio profesinio mokymo įstaiga (visas pavadinimas lietuvių kalba, sutrumpintas pavadinimas lietuvių kalba, pavadinimas anglų kalba), toliau – tekste mokymo įstaiga, yra ugdymo institucija, kuri suteikia profesinį bei bendrąjį išsilavinimą, atitinkantį šiuolaikinės veiklos sričiai keliamus reikalavimus. Joje sudaromos sąlygos tobulinti profesinę kvalifikaciją bei persikvalifikuoti, ugdyti asmenybės savybes, kurių prireiks būsimai profesinei žmogaus veiklai ir savarankiškam gyvenimui rinkos ir demokratijos principais grindžiamoje visuomenėje.

2. Mokymo įstaiga vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Švietimo, Profesinio mokymo ir kitais įstatymais, Vyriausybės nutarimais, Švietimo ir mokslo ministerijos teisės aktais, šiais Bendraisiais pagrindinio profesinio mokymo įstaigos nuostatais ir jais remiantis parengtais mokymo įstaigos nuostatais. Mokymo įstaiga pavaldi steigėjui (steigėjo pavadinimas, identifikavimo kodas, adresas, mokymo įstaigos įsteigimo data ir jos buveinės adresas, priklausomybės tipas).

3. Mokymas pagrindinio profesinio mokymo įstaigoje organizuojamas, atsižvelgiant į bendrąjį mokinių išsilavinimą, gebėjimus, sveikatos būklę, pasirinktą specialybę, siekiamą įgyti kvalifikaciją (mokyklos veiklos rūšys ir kodai pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių, mokymo formos).

4. Mokymo įstaiga yra juridinis asmuo, ji steigiama, reorganizuojama ir likviduojama įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka.

5. Pagrindinio profesinio mokymo įstaiga turi atitikti mokymo turiniui, personalo kvalifikacijai ir mokymo materialinei bazei keliamus reikalavimus.

6. Mokymo įstaiga, suderinusi su darbdaviais, gavusi Švietimo ir mokslo ministerijos ir steigėjo leidimą, gali mokyti naujų specialybių. Visos rengiamos specialybės turi būti registruojamos Studijų ir mokymo programų registre Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

7. Mokymo įstaigoje parengto specialisto profesinį išsilavinimą nustato darbdaviams atstovaujančios institucijos (Prekybos, pramonės ir amatų, Žemės ūkio rūmų ir kt.) patvirtinta baigiamųjų kvalifikacijos egzaminų komisija.

8. Mokymo įstaigos, kurių steigėjai yra kitos ministerijos, departamentai, apskritys, fiziniai ar juridiniai asmenys ir kuriose mokomasi pagal valstybės nustatytus reikalavimus, o jas baigus išduodami valstybės pripažinti išsilavinimo pažymėjimai, privalo turėti Švietimo ir mokslo ministerijos licenciją.

9. Pagrindinio profesinio mokymo įstaigos, nepriklausomai nuo jos pavaldumo ir veiklos formų, registravimą organizuoja Švietimo ir mokslo ministerija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

REIKALAVIMAI PROFESINIO MOKYMO ĮSTAIGOS MOKYMO BAZEI

1. Pagrindinio profesinio mokymo įstaiga privalo turėti kiekvienai specialybei rengti reikalingus kabinetus, laboratorijas, mokomąsias dirbtuves, poligonus, kitas patalpas, numatytas mokymo programoje.

2. Patalpos pagal mokymo programas turi būti aprūpintos reikiamais ištekliais: mokymo priemonėmis, vadovėliais, žaliavomis, medžiagomis, įrengimais, technologinėmis priemonėmis, vaizdine medžiaga ir kita.

3. Turėti Visuomenės sveikatos centro išduotą leidimą – higienos pasą apie tai, kad patalpos atitinka darbo higienos reikalavimus.

4. Mokymo materialinė bazė turi atitikti darbo saugos, darbo higienos ir priešgaisrinio saugumo norminių aktų reikalavimus.

PAGRINDINIO PROFESINIO MOKYMO ĮSTAIGOS STRUKTŪRA

1. Mokymas pagrindinio profesinio mokymo įstaigoje gali būti keturių pakopų.

2. Pirmojoje pakopoje mokosi ne jaunesni kaip 14 metų mokiniai, kurie dėl tam tikrų priežasčių yra nebaigę pagrindinės bendrojo lavinimo mokyklos arba baigę specialiąją internatinę mokyklą ir siekia įgyti profesinę kvalifikaciją. Atskira programa sudaroma mokiniams, norintiems įgyti pagrindinį išsilavinimą.

3. Antrojoje pakopoje mokosi mokiniai, baigę pagrindinę bendrojo lavinimo mokyklą ir siekiantys įgyti kvalifikuoto darbuotojo profesiją.

4. Trečiojoje pakopoje mokosi mokiniai, baigę pagrindinę bendrojo lavinimo mokyklą ir siekiantys kvalifikuoto darbuotojo profesijos ir bendrojo vidurinio išsilavinimo.

5. Ketvirtojoje pakopoje mokosi mokiniai, turintys bendrąjį vidurinį išsilavinimą arba išklausę bendrojo lavinimo vidurinės mokyklos kursą ir siekiantys įgyti kvalifikuoto darbuotojo profesiją.

6. Mokymosi trukmę, atsižvelgdama į pakopą ir specialybės sudėtingumą, nustato Švietimo ir mokslo ministerija, bet ne mažesnę kaip vienerių metų trukmės.

PAGRINDINIO PROFESINIO MOKYMO ĮSTAIGOS TEISĖS IR PAREIGOS

1. Profesinės mokyklos teisės:

1.1. Nustatyti savo struktūrą pagal Bendrųjų pagrindinio profesinio mokymo įstaigos nuostatų reikalavimus.

1.2. Sutikus steigėjui ir Švietimo ir mokslo ministerijai, keisti rengiamas profesijas arba steigti naujas.

1.3. Įvesti arba panaikinti rengiamų profesijų specializacijas.

1.4. Nustatyta tvarka gauti finansus ar valstybės paramą iš Lietuvos valstybės biudžeto ir kitų finansavimo šaltinių.

1.5. Gauti įstatymais numatytas lengvatas gamybinei ūkinei veiklai organizuoti ir vykdyti.

1.6. Palaikyti ryšius su Lietuvos ir kitų valstybių socialiniais partneriais ir mokymo įstaigomis.

1.7. Sudaryti mokymo sutartis su mokiniais visam mokymosi laikotarpiui Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka.

2. Mokymo įstaigos pareigos:

2.1. Gauti steigėjo sutikimą ir Švietimo ir mokslo ministerijos licenciją naujoms profesijoms rengti.

2.2. Turėti rengiamoms profesijoms tinkamą materialinę bazę ir steigėjo patvirtintus mokymo planus ir programas Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka.

2.3. Turėti profesijoms rengti reikalingus pedagogus, įgijusius atitinkamą profesinį ir pedagoginį išsilavinimą.

2.4. Sudaryti saugaus darbo sąlygas profesinio mokymo pamokose.

2.5. Mokymo įstaiga turi ir kitų Lietuvos Respublikos švietimo, Profesinio mokymo įstatymų bei Vyriausybės nutarimų numatytų pareigų.

MOKINIŲ PRIĖMIMO TVARKA

1. Į mokymo įstaigas priimami mokytis ne jaunesni kaip 14 metų amžiaus asmenys.

2. Mokiniai priimami pagal steigėjo patvirtintus mokinių priėmimą reglamentuojančius dokumentus.

PAGRINDINIO PROFESINIO MOKYMO ĮSTAIGOS MOKINIŲ TEISĖS, PAREIGOS IR ATSAKOMYBĖ

1. Mokinių teisės:

1.1. Gauti Studijų ir mokymo programų registre nustatytą ir mokymo sutartyje numatytą profesinį išsilavinimą, keisti mokymo instituciją, specialybę.

1.2. Burtis į įvairias visuomenines organizacijas, susivienijimus, judėjimus, kurių veikla neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams.

1.3. Dalyvauti mokymo įstaigos savivaldoje ir užklasinėje veikloje.

1.4. Pereiti iš aukštesnės pakopos į žemesnę. Pereiti iš antrosios pakopos į trečiąją, jei patikrinus žinias paaiškėja, kad profesinis ir bendrasis mokinio pasirengimas atitinka pastarosios reikalavimus.

1.5. Įgyti bendrąjį pagrindinį ir vidurinį išsilavinimą.

1.6. Nuomoti gyvenamąjį plotą mokymo įstaigos bendrabutyje.

1.7. Naudotis mokymo įstaigos biblioteka, skaitykla, sporto sale, kabinetais ir laboratorijomis.

1.8. Gauti atlyginimą už darbą įmonėje, įstaigoje, organizacijoje praktinio mokymo metu ir stipendiją pagal Vyriausybės patvirtintą stipendijų mokėjimo tvarką bei mokymosi mokymo įstaigoje rezultatus.

1.9. Sudaryti darbo sutartis su darbdaviais.

1.10. Gauti akademines atostogas dėl sveikatos būklės ar kitų labai svarbių priežasčių.

1.11. Gauti 10 savaičių atostogas per metus.

1.12. Pedagogų tarybai nutarus, būti egzaminuojamam dalyvaujant komisijai, jei mokinys nesutiko su kurio nors dalyko pusmečio, metų ar egzamino įvertinimu.

1.13. Mokymo įstaigos tarybai ar direkcijai pateikti klausimus arba prašymus raštu ir per 10 dienų gauti atsakymą.

1.14. Laikyti eksternu keliamuosius iš klasės į klasę, pagrindinės ar vidurinės mokyklos baigiamuosius egzaminus bei bet kurio kurso ir baigiamuosius kvalifikacijos egzaminus Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka.

2. Mokinių pareigos:

2.1. Sistemingai ir stropiai mokytis, lavinti gebėjimus, plėsti ir gilinti kultūrinius interesus.

2.2. Laikytis mokymo įstaigos arba įmonės nuostatų ir vidaus darbo tvarkos taisyklių, vykdyti mokymo sutarties reikalavimus.

2.3. Gerbti pedagogus, bendramokslius ir kitus mokyklos bendruomenės narius, deramai atstovauti savo mokymo įstaigai viešajame gyvenime.

2.4. Tausoti mokymo įstaigos turtą, už mokymo įstaigai padarytą materialinę žalą atsakyti įstatymų nustatyta tvarka.

2.5. Už savo lėšas įsigyti vadovėlius, individualius darbo įrankius.

3. Mokinių atsakomybė:

3.1. Mokiniai atsako už mokymo įstaigos nuostatų ir vidaus darbo tvarkos taisyklių laikymąsi.

3.2. Už šiurkščius ar sistemingus mokymo įstaigos arba įmonės, kurioje atlieka praktinį mokymą, vidaus darbo tvarkos taisyklių pažeidimus mokiniai pedagogų tarybos nutarimu gali būti šalinami iš mokymo įstaigos.

KVALIFIKACINIAI REIKALAVIMAI PAGRINDINIO PROFESINIO MOKYMO ĮSTAIGOS PEDAGOGAMS

1. Mokymo įstaigos pedagogų kvalifikacija turi atitikti Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintus Bendruosius kvalifikacinius reikalavimus pedagogams, Pedagogų atestacijos nuostatus, Profesijos mokytojų atestacijos nuostatus.

PEDAGOGŲ TEISĖS, PAREIGOS IR ATSAKOMYBĖ

1. Pedagogų teisės:

1.1. Turėti būtinas darbo sąlygas ir tinkamai įrengtą darbo vietą.

1.2. Teikti siūlymus ugdymo ir kitais mokymo įstaigos veiklos gerinimo klausimais, laisvai pasirinkti pedagoginės veiklos organizavimo būdus, formas, aprobuotų programų ir vadovėlių variantus.

1.3. Susipažinti su mokymo įstaigos veiklą reglamentuojančiais dokumentais, administracijos ir savivaldos organų nutarimais bei susirinkimų protokolais.

1.4. Burtis į profesines sąjungas, savišvietos, kultūrines grupes, dalykų ir metodines sekcijas, būrelius, visuomenines organizacijas, judėjimus, kurių veikla neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams.

1.5. Atostogauti vasarą arba mokymo įstaigos kolektyvinėje sutartyje numatytu laiku ir naudotis Lietuvos Respublikos Vyriausybės numatytomis lengvatomis.

1.6. Dalyvauti pedagogų atestacijoje Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka.

2. Pedagogų pareigos:

2.1. Vykdyti mokymo planų ir programų reikalavimus

2.2. Laikytis mokymo įstaigos nuostatų ir vidaus darbo tvarkos taisyklių.

2.3. Nepažeisti profesinės ir pedagoginės etikos reikalavimų.

2.4. Organizuoti užklasinę veiklą, tenkinančią mokinių saviraiškos ir saviugdos poreikius bei kultūrinius interesus.

2.5. Laikytis saugos darbe instrukcijų ir taisyklių.

3. Pedagogų atsakomybė:

Pedagogai atsako už:

3.1. Ugdymo rezultatus.

3.2. Jiems patikėtų materialinių vertybių saugojimą.

3.3. Mokinių saugumą ir gyvybę pamokų, papildomojo ugdymo bei mokymo įstaigos organizuotų renginių metų.

Individualias pedagogų, kitų darbuotojų pareigas užtikrinti saugų darbą nustato mokymo įstaigos vidaus darbo tvarkos taisyklės, pareiginės, saugos darbe instrukcijos.

REIKALAVIMAI MOKYMO TURINIUI IR UGDYMO ORGANIZAVIMO TVARKA

Mokymo turinys formuojamas pagal nacionalinį standartą. Jam nesant – pagal kvalifikacinius reikalavimus, suderintus su darbdaviais.

1. Mokymo turinio sudedamosios dalys:

1.1. Ugdymo turinį sudaro teorinis ir praktinis mokymas.

1.2. Mokiniams, neturintiems bendrojo vidurinio išsilavinimo, privalomas bendrakultūrinis lavinimas.

1.3. Teorinis profesinis mokymas apima bendratechninius ir specialiuosius profesijos dalykus.

1.4. Praktinis mokymas apima būtinus suformuoti Studijų ir mokymo programų registre numatytus mokėjimus ir įgūdžius.

1.5. Bendrojo lavinimo dalykų apimtis turi būti derinama su mokinio turimu bendrojo išsilavinimo lygiu, garantuojant jo tęstinumą.

1.6. Ugdymo turinys turi atitikti Studijų ir mokymo programų registre suformuluotus reikalavimus.

1.7. Formuojant mokymo turinį, naudojamas modulio principas: visas turinys suskirstomas į atskirus modulius, kurių kiekvienas suteikia nustatyto lygio žinių ir gebėjimų kompleksą.

1.8. Mokymo turinys fiksuojamas mokymo planuose ir programose. Mokymo planai ir programos sudaromi vadovaujantis Pagrindinio profesinio mokymo programų bendraisiais kvalifikaciniais reikalavimais, patvirtintais Švietimo ir mokslo ministerijos. Mokymo planus ir programas tvirtina steigėjas, suderinęs su darbdaviams atstovaujančiomis organizacijomis ir Švietimo ir mokslo ministerija.

2. Ugdymo organizavimo tvarka:

2.1. Ugdymas organizuojamas vadovaujantis mokymo įstaigos nuostatais, mokymo planais, programomis bei kitais normatyviniais dokumentais.

2.2. Visų mokymo lygių pagrindinio profesinio mokymo įstaigose rekomenduojama penkių darbo dienų savaitė. Savaitinis pamokų skaičius neturi būti didesnis nei 37 valandos.

2.3. Visų mokymo lygių mokymo įstaigų mokiniams namų darbai skiriami mokytojo nuožiūra.

2.4. Pagrindinio profesinio mokymo įstaigos mokinių profesinės žinios, įgūdžiai ir praktinis darbas vertinami 10 balų sistema. Jei įskaitos nediferencijuotos, vertinama įrašant „Įskaityta“ arba „Neįskaityta“.

2.5. Teorinis mokymas baigiamas mokymo planuose numatyta diferencijuota įskaita arba egzaminu.

2.6. Mokinių elgesio vertinimo taisykles susikuria kiekviena mokymo įstaigos bendruomenė, aprobuoja mokymo įstaigos taryba ir tvirtina direktorius.

2.7. Mokiniai, baigę tam tikrą kursą ir įvaldę modulį, laiko tarpinį egzaminą. Mokymo planuose numatytų tarpinių egzaminų visuma suteikia teisę laikyti baigiamuosius kvalifikacijos egzaminus numatytai profesinei veiklai.

2.8. Mokiniai baigiamuosius kvalifikacijos egzaminus laiko pagal tvarką, kurią nustato kompetentinga įstaiga, suderinusi su Profesinio mokymo taryba.

2.9. Sėkmingai baigusiems pagrindinio profesinio mokymo įstaigą ir išlaikiusiems baigiamuosius kvalifikacijos egzaminus išduodami profesinio mokymo diplomai, kurių kodai 3101, 3103, 3104 (3101 kodo diplomus išduoda profesinio mokymo įstaigos, pavaldžios Švietimo ir mokslo ministerijai, 3103 kodo – nevalstybinės švietimo įstaigos, turinčios Švietimo ir mokslo ministerijos licencijas, 3104 kodo – Žemės ūkio ministerijos mokymo įstaigos, turinčios Švietimo ir mokslo ministerijos sutikimo raštą), o trečiosios pakopos mokiniams, išlaikiusiems ir brandos egzaminus, – ir vidurinės mokyklos brandos atestatai, kurių kodas 3001. Baigusiems pirmąją pakopą išduodami kvalifikacijos pažymėjimai su atitinkamais kodais 2103, 2104, 2105, 2106 (pažymėjimą su kodu 2103 išduoda Švietimo ir mokslo ministerijos mokymo įstaigos, su kodu 2105 – nevalstybinės švietimo įstaigos, turinčios Švietimo ir mokslo ministerijos licencijas, su kodu 2106 – Žemės ūkio ministerijos mokymo įstaigos, turinčios Švietimo ir mokslo ministerijos sutikimo raštą).

2.10. Neišlaikiusiems baigiamųjų kvalifikacijos egzaminų mokiniams sudaromos sąlygos juos perlaikyti du kartus per dvejus metus. Pirmą kartą jie perlaikomi ne anksčiau kaip po 3–6 mėnesių.

2.11. Teorijos ir pirminių darbo įgūdžių ugdymo pamokos trukmė – 45 minutės. Pedagogams pageidaujant to paties dalyko pamokos gali būti sudvejintos. Pertraukų trukmę nustato pedagogų taryba, atsižvelgusi į vietos sąlygas, sanitarinės higienos reikalavimus.

2.12. Pamokų, praktinio mokymo, konsultacijų ir kitų ugdomųjų pratybų tvarką nurodo mokymo veiklos tvarkaraščiai, kuriuos tvirtina mokyklos direktorius.

2.13. Pagrindinė mokymo įstaigos ugdymo forma – teorinio ir praktinio mokymo pamoka. Teorinio mokymo turinys ir planas derinamas su praktinio mokymo planu ir turiniu. Be pamokų, pedagogai laisvai renkasi ir kitas ugdymo formas: seminarus, disputus, ekskursijas, paskaitas ir pan. Savo nuožiūra pedagogai organizuoja individualų ar grupinį savarankišką darbą.

2.14. Mokymo įstaigos garantuoja fakultatyvų ir papildomojo ugdymo veiklos įvairovę. Mokiniai juos lanko savanoriškai.

2.15. Mokinių skaičius pirmo kurso grupėse neturi būti mažesnis nei 25 mokiniai. Kai praktinio mokymo pamokos metu grupėje yra daugiau kaip 20 mokinių, ji gali būti dalijama į du pogrupius specialybei mokyti.

2.16. Mokslo metai pirmo kurso mokiniams prasideda rugsėjo 1 d.

2.17. Mokslo metų trukmė – 40 darbo savaičių per metus.

2.18. Mokymo įstaiga sudaro darbo sąlygas medicinos personalui. Medicinos darbuotojas dalyvauja nustatant dienos režimą, kontroliuoja, kaip jo laikomasi, tikrina mokinių maitinimo kokybę, fizinės ir protinės veiklos krūvio santykį bei apimtį, teikia skubią medicinos pagalbą, konsultuoja mokymo įstaigų vadovus ir darbuotojus darbo higienos klausimais.

2.19. Aukštąjį išsilavinimą turintis psichologas, vadovaudamasis mokymo įstaigos psichologo nuostatais, teikia konsultaciją mokiniams ir pedagogams.

2.20. Mokymo įstaigoje veikia biblioteka, kurioje kaupiami mokinių ir mokytojų darbai, mokymosi bei kultūros poreikiams tenkinti reikalinga literatūra.

2.21. Mokiniai iš žemesnio į aukštesnį kursą keliami mokymo įstaigos pedagogų tarybos sprendimu.

2.22. Specialistų perkvalifikavimas ir kvalifikacijos tobulinimas organizuojamas Švietimo ir mokslo ministerijai leidus, sudarius sutartis su fiziniais ir juridiniais asmenimis pagal atitinkamus specialybės mokymo planus ir programas.

2.23. Mokymo įstaigos bendrabučio taisykles tvirtina mokyklos direktorius, mokymo įstaigos tarybai pritarus.

PAGRINDINIO PROFESINIO MOKYMO ĮSTAIGOS VALDYMAS

1. Mokymo įstaiga yra pavaldi steigėjui. Jos valdymas derinamas su jos savarankiškumu ir savivalda.

2. Mokymo įstaigai vadovauja direktorius, kurį įstatymų nustatyta tvarka skiria ir atleidžia steigėjas.

3. Kvalifikacinius reikalavimus pagrindinio profesinio mokymo įstaigos vadovams nustato Pagrindinio profesinio mokymo įstaigų vadovų atestacijos nuostatai bei Valstybės ir savivaldybių švietimo įstaigų vadovų kvalifikaciniai reikalavimai, jų skyrimo ir atleidimo tvarka.

4. Mokymo įstaigos direktorius:

4.1. Atsako už mokymo įstaigos veiklos rezultatus, atstovauja mokymo įstaigos interesams kitose institucijose.

4.2. Rūpinasi, kad mokymo įstaigoje būtų laikomasi Lietuvos Respublikos įstatymų, poįstatyminių aktų, Švietimo ir mokslo ministerijos teisės aktų ir mokymo įstaigos nuostatų.

4.3. Atsako už lėšų naudojimą, mokymo įstaigos materialinės bazės kūrimą ir tausojimą.

4.4. Garantuoja saugias ir sveikas darbo ir mokymosi sąlygas.

4.5. Kontroliuoja ugdymo eigą ir mokymo įstaigos darbuotojų veiklą, skatina pedagogus kelti kvalifikaciją.

4.6. Laiduoja mokymo įstaigos veiklos viešumą ir demokratiškumą.

4.7. Mokymo įstaigos tarybai pritarus, tvirtina mokymo įstaigos etatus.

4.8. Priima į darbą ir atleidžia iš pareigų įstatymų nustatyta tvarka pavaduotojus, pedagogus, kitus mokymo įstaigos darbuotojus, skiria drausmines nuobaudas, paskatinimus.

4.9. Tvirtina mokymo įstaigos saugos darbe ir pareigines instrukcijas.

4.10. Atsako už darbuotojų ir mokinių saugumą mokymo įstaigoje.

4.11. Rodo iniciatyvą rengiant mokymo įstaigos nuostatus bei renkant savivaldos organus.

5. Direktoriui išvykus ar susirgus, mokymo įstaigai vadovauja direktoriaus pavaduotojas.

PAGRINDINIO PROFESINIO MOKYMO ĮSTAIGOS SAVIVALDA

1. Mokymo įstaigos taryba:

1.1. Aukščiausias mokymo įstaigos savivaldos organas, atstovaujantis mokymo įstaigoje dirbančiųjų bendruomenei, mokiniams ir jų tėvams, socialiniams partneriams.

1.2. Veikia pagal mokymo įstaigos darbuotojų, mokinių, jų tėvų bei socialinių partnerių atstovų konferencijos patvirtintus savo nuostatus, kurie negali prieštarauti mokymo įstaigos nuostatams.

1.3. Pedagogus į mokymo įstaigos tarybą siūlo pedagogų taryba, o mokinius deleguoja mokinių taryba. Tėvai į mokymo įstaigos tarybą renkami visuotiniame tėvų susirinkime.

1.4. Mokymo įstaigos tarybos sudėtį tvirtina mokymo įstaigos darbuotojų, mokinių, jų tėvų bei socialinių partnerių atstovų konferencija (susirinkimas).

1.5. Mokymo įstaigos tarybos pirmininką renka tarybos nariai. Mokymo įstaigos direktorius ir jo pavaduotojai negali būti tarybos pirmininku.

1.6. Posėdis yra teisėtas, jei jame dalyvauja 2/3 visų jos narių. Nutarimai teisėti, jei jie priimti dalyvaujančių narių balsų dauguma.

1.7. Mokymo įstaigos taryba sprendžia šiuos pagrindinius klausimus:

- nustato ugdymo proceso strategiją ir jos tobulinimo kryptis;

- svarsto mokymo įstaigos pajamų ir išlaidų sąmatą, planuoja ir kontroliuoja jų paskirstymą, prižiūri mokymo įstaigos ūkinę finansinę veiklą, aprobuoja premijavimo nuostatus;

- aprobuoja nebiudžetinių lėšų panaudojimo tvarką;

- svarsto mokymo įstaigos naujų padalinių, pareigybių steigimo, reorganizavimo ir likvidavimo klausimus;

- sprendžia mokinių praktinio mokymo pas darbdavius organizavimo bei įdarbinimo klausimus;

- teikia mokymo įstaigos vadovams, pedagogų tarybai siūlymus dėl profesinio rengimo, mokymo materialinės bazės gerinimo;

- inicijuoja mokyklos ir socialinių partnerių bendradarbiavimą;

- aprobuoja stipendijų mokėjimo tvarką.

2. Pedagogų taryba:

2.1. Kolegiali mokymo įstaigos savivaldos institucija, kurios nariai yra visi tuo metu mokymo įstaigoje dirbantys pedagogai. Pedagogų tarybai vadovauja mokymo įstaigos direktorius.

2.2. Kviečia posėdžius ne rečiau kaip tris kartus per mokslo metus, įskaitant metų pradžią ir pabaigą. Prireikus į posėdžius kviečiami ir kitų savivaldos organų, aptarnavimo tarnybų atstovai.

2.3. Kviečia posėdžius direkcijai, kitoms savivaldos institucijoms pasiūlius arba pačių pedagogų iniciatyva.

2.4. Svarsto profesinio rengimo reformos eigą ir rezultatus, teorines ir praktines ugdymo problemas.

2.5. Priima nutarimus dėl mokinių kėlimo į aukštesnį kursą, šalinimo iš mokyklos, leidimo laikyti egzaminus, taip pat dėl bet kurio kurso ar mokymo įstaigos baigimo egzaminų laikymo eksternu, pažymėjimų ir diplomų išdavimo, apdovanojimo.

2.6. Tvirtina mokinių elgesio vertinimą.

2.7. Aprobuoja mokymo įstaigos pedagoginės veiklos programas.

2.8. Pedagogų tarybos nutarimai yra teisėti, jei susirinkime dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 pedagogų. Nutarimai priimami balsų dauguma.

3. Mokinių susirinkimas arba konferencija – aukščiausia mokymo įstaigos mokinių savivaldos institucija. Tarp mokinių susirinkimų (konferencijų) jų savivaldos institucija yra mokinių taryba. Mokinių tarybą renka ir jos narių skaičių numato mokinių susirinkimas (konferencija).

4. Mokinių taryba:

4.1. Veikia pagal mokinių konferencijos patvirtintus savo nuostatus, kurie negali prieštarauti mokymo įstaigos nuostatams.

4.2. Deleguoja atstovus į mokymo įstaigos tarybą.

4.3. Svarsto mokinių vidaus darbo tvarkos taisykles ir siūlo jas tobulinti.

4.4. Siūlo mokymo proceso tobulinimo kryptis, padeda administracijai spręsti socialines ir buitines mokinių problemas, organizuoja mokinių laisvalaikį.

4.5. Skatina ir organizuoja tvarkos ir švaros palaikymą kabinetuose, mokykloje ir jos teritorijoje.

PAGRINDINIO PROFESINIO MOKYMO ĮSTAIGOS RYŠIAI

1. Mokymo įstaiga, norėdama išsiaiškinti specialistų poreikį, užmezga ryšius su ministerijomis, apskritimis, savivaldybėmis, įmonėmis, įstaigomis, privačiais asmenimis ir darbo biržomis, darbdaviams atstovaujančiomis institucijomis.

2. Derina su darbdaviams atstovaujančiomis organizacijomis steigiamų naujų specialybių bei specializacijų kvalifikacinius reikalavimus, mokymo planus ir programas.

3. Organizuodama profesinio mokymo procesą, savarankiškai bendradarbiauja su Lietuvos švietimo įstaigomis, įmonėmis, organizacijomis.

4. Savarankiškai ieško praktinio mokinių mokymo partnerių ir sudaro su jais sutartis.

5. Turi teisę, suderinusi su steigėju, tiesiogiai bendradarbiauti su užsienio šalių mokymo įstaigomis ir firmomis.

6. Tarptautinį bendradarbiavimą grindžia veikiančiais įstatymais, tarpvalstybinėmis sutartimis.

VADOVŲ IR PEDAGOGŲ ATESTAVIMO TVARKA

1. Pagrindinio profesinio mokymo įstaigų vadovai ir pedagogai atestuojami Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka.

DARBUOTOJŲ PRIĖMIMO Į DARBĄ IR DARBO APMOKĖJIMO TVARKA

1. Pagrindinio profesinio mokymo įstaigų darbuotojai priimami į darbą ir atleidžiami iš jo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

2. Darbo apmokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos įstatymai, Vyriausybės nutarimai, Švietimo ir mokslo ministerijos norminiai aktai.

PAGRINDINIO PROFESINIO MOKYMO ĮSTAIGOS LĖŠOS

1. Pagrindinio profesinio mokymo įstaigos turtą sudaro materialinės vertybės, finansiniai ištekliai, intelektualaus darbo produktai ir kitas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytas turtas.

2. Profesinis mokymas valstybinėse mokymo įstaigose finansuojamas iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto pagal steigėjo patvirtintas sąmatas. Nevalstybines profesinio mokymo įstaigas išlaiko steigėjas.

3. Nevalstybinėms pagrindinio profesinio mokymo įstaigoms valstybinio standarto išsilavinimą suteikiančioms programoms finansuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti skiriama valstybės biudžeto parama.

4. Nebiudžetinės lėšos:

4.1. Pajamos, gautos iš Lietuvos ir užsienio firmų, organizacijų bei asmenų už parengtus specialistus, atliktus ūkiskaitinius darbus bei paslaugas.

4.2. Pajamos, Vyriausybės ir steigėjo nustatyta tvarka gautos už patalpų ir įrengimų nuomą.

4.3. Pajamos, gautos už mokamus kursus bei kitokias mokymo paslaugas.

4.4. Lietuvos ir užsienio piliečių, organizacijų, fondų ar privačių asmenų dotacijos ar aukos.

5. Mokymo įstaigos savo ūkinę finansinę veiklą organizuoja vadovaudamosi Finansų bei Švietimo ir mokslo ministerijų normatyviniais dokumentais.

6. Mokymo įstaigų finansinę veiklą kontroliuoja steigėjo paskirti revizoriai ir kitos tokią teisę turinčios institucijos.

PAGRINDINIO PROFESINIO MOKYMO ĮSTAIGOS MATERIALINIŲ VERTYBIŲ NURAŠYMAS IR REALIZAVIMAS

1. Mokymo įstaigos susidėvėjusias ar jai nereikalingas materialines vertybes nurašo ar realizuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

ARCHYVŲ IR RAŠTVEDYBOS ORGANIZAVIMO TVARKA

1. Mokymo įstaigos archyvų ir raštvedybos tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos archyvų įstatymai, Pavyzdinė bylų nomenklatūra pagrindinio profesinio mokymo įstaigoms, Mokyklos raštvedybos instrukcija.

NUOSTATŲ KEITIMO IR PAPILDYMO TVARKA

1. Mokymo įstaigų nuostatai, jų pakeitimai ir papildymai, aprobuoti mokymo įstaigos tarybos, yra derinami su Švietimo ir mokslo ministerija ir tvirtinami steigėjo.

PAGRINDINĖS MOKYMO ĮSTAIGOS REORGANIZAVIMAS IR LIKVIDAVIMAS

1. Mokymo įstaiga reorganizuojama ir likviduojama steigėjo iniciatyva, vadovaujantis Vyriausybės patvirtinta švietimo įstaigų steigimo, reorganizavimo ir likvidavimo tvarka.

______________