LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL SAUGOMŲ TERITORIJŲ IR JŲ ZONŲ RIBŲ PLANŲ RENGIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
2007 m. lapkričio 7 d. Nr. D1-585
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902) 28 straipsnio 2 dalies 4 punktu, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617; 2006, Nr. 66-2429) 18 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 10 d. nutarimo Nr. 503 „Dėl įgaliojimų suteikimo, įgyvendinant Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymą“ (Žin., 2002, Nr. 40-1484) 1.25 punktu:
2. Nustatau, kad šio įsakymo 1 punktu patvirtintų taisyklių reikalavimai dėl saugomų teritorijų ir jų zonų ribų planų sudėties ir turinio netaikomi tokių dokumentų projektams, pradėtiems rengti iki šio įsakymo įsigaliojimo. Šie projektai baigiami rengti pagal planavimo organizatoriaus nustatytus reikalavimus.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2007 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-585
SAUGOMŲ TERITORIJŲ IR JŲ ZONŲ RIBŲ PLANŲ RENGIMO TAISYKLĖS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Saugomų teritorijų ir jų zonų ribų planų rengimo taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato saugomų teritorijų ir jų zonų ribų planų (toliau – Ribų planai) struktūrą, planavimo procesą ir įsigaliojimo tvarką.
2. Šios Taisyklės netaikomos rengiant nekilnojamojo kultūros paveldo objektų teritorijų, nekilnojamojo kultūros paveldo vietovių, taip pat apsaugos zonų ribų planus (išskyrus Saugomų teritorijų buferinės apsaugos zonas).
3. Ribų planai – specialiojo teritorijų planavimo dokumentai, rengiami steigiant naujus valstybinius rezervatus, rezervatines apyrubes, valstybinius parkus, draustinius, biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijas, atkuriamuosius ir genetinius sklypus (išskyrus miško sėklinius medynus) arba keičiant jų ribas, taip pat nustatant arba keičiant valstybinių parkų, biosferos rezervatų ir biosferos poligonų funkcinio prioriteto zonų bei valstybinių rezervatų, biosferos rezervatų, valstybinių parkų ir draustinių buferinės apsaugos zonų ribas.
4. Ribų planai pagal teritorijų planavimo dokumentą tvirtinančią instituciją yra šių lygmenų:
4.3. Vyriausybės įgaliotos institucijos (biosferos poligonų, atkuriamųjų ir genetinių sklypų (išskyrus miško sėklinius medynus));
5. Pagal planuojamos teritorijos dydį ir sprendinių konkretizavimo lygį Ribų planai yra regiono arba rajono lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentai.
6. Ribų planų lygmenys nurodomi planavimo organizatoriaus priimtuose sprendimuose dėl Ribų planų rengimo.
7. Šios Taisyklės privalomos planavimo organizatoriams, Ribų planų rengėjams, jų sprendinius derinančioms, teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą vykdančioms, planavimo sprendinius tvirtinančioms institucijoms, fiziniams ir juridiniams asmenims, dalyvaujantiems specialiojo planavimo procese.
8. Rengiant Ribų planus, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymu (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902), Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymu (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617), valstybinių rezervatų, valstybinių parkų, biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijų, draustinių, atkuriamųjų sklypų ir genetinių sklypų nuostatais, valstybinių parkų individualiais apsaugos reglamentais, kitais teisės aktais bei šiomis Taisyklėmis.
9. Planavimo organizatorius, priimdamas sprendimus, o Ribų plano rengėjas, rengdamas pasiūlymus dėl saugomos teritorijos kategorijos, tipo ar rūšies pasirinkimo, jos ribų nustatymo, taip pat dėl konkrečių funkcinio prioriteto zonų bei jų ribų nustatymo, atsižvelgia į gamtos ir kultūros vertybių išsidėstymą teritorijoje, jų apsaugos ekologinius ir kitus poreikius, kad būtų užtikrinta jų palanki apsaugos būklė. Tuo atveju, kai teikiamos Lietuvos Respublikos Vyriausybei tvirtinti saugomų teritorijų ar jų zonų ribos neatitinka planavimo sąlygose nurodytų miškų grupių ir pogrupių ribų, kartu teikiamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo, kuriuo patvirtintas šios teritorijos miškų priskyrimas miškų grupėms ir pogrupiams, pakeitimas, atsižvelgiant į keičiamas funkcinių zonų ribas.
II. RIBŲ PLANŲ TIKSLAI IR OBJEKTAI
11. Ribų planų tikslai:
11.1. nustatyti arba koreguoti valstybinių rezervatų, valstybinių parkų, rezervatinių apyrubių, draustinių, biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijų, atkuriamųjų ir genetinių sklypų (išskyrus miško sėklinius medynus) ribas, taip pat nustatyti arba koreguoti funkcinio prioriteto zonų ribas;
12. Ribų planų objektai:
III. PLANAVIMO ORGANIZATORIAI, RIBŲ PLANŲ RENGĖJAI
13. Ribų planų rengimo (planavimo) organizatorius – Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos ar Kultūros ministerija. Savivaldybių draustinių Ribų planų rengimo (planavimo) organizatoriai – savivaldybių institucijos.
14. Rengti Ribų planus turi teisę:
14.1. juridiniai asmenys ir įmonių, įsteigtų Europos Sąjungos valstybėse narėse ir kitose Europos ekonominės erdvės susitarimą pasirašiusiose valstybėse, filialai Lietuvos Respublikoje, jeigu jų steigimo dokumentuose numatyta teritorijų planavimo veikla, o planavimo darbams vadovauja teritorijų planavimo specialistas; tais atvejais, kai kiti įstatymai ar teisės aktai nustato privalomą tokių specialistų atestavimą, – atestuotas specialistas;
IV. PLANAVIMO PROCESAS
15. Planavimo procesą sudaro šie etapai:
15.1. parengiamasis etapas – apima planavimo organizatoriaus sprendimo dėl Ribų plano rengimo pradžios priėmimą, planavimo tikslų ir uždavinių nustatymą, planavimo darbų programos parengimą ir patvirtinimą, reikalingų tyrimų atlikimą, viešą paskelbimą apie priimtą sprendimą dėl Ribų planų rengimo pradžios ir planavimo tikslų;
15.2. rengimo etapas, kurį sudaro:
15.2.1. esamos būklės analizės stadija – apibūdinamos gamtos bei kultūros paveldo vertybės, parengiamas esamos analizės brėžinys, kuriame pateikiama informacija apie gamtos ir kultūros vertybių išsidėstymą, nustatomos teritorijos vystymo tendencijos ir probleminės situacijos bei arealai;
15.2.2. koncepcijos rengimo stadija – nustatomi planuojamų teritorijų erdvinio vystymo prioritetai ir tvarkymo principai;
15.3. sprendinių pasekmių vertinimo etapas, kurio metu atliekamas sprendinių poveikio vertinimas, vadovaujantis Teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio vertinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 920 (Žin., 2004, 113-4228), ir strateginis pasekmių aplinkai vertinimas, jei Planų ir programų strateginio pasekmių vertinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu Nr. 967 (Žin., 2004, Nr. 130-4650), nustatyta tvarka jis turi būti atliekamas;
15.4. baigiamasis etapas, kurį sudaro:
15.4.1. Ribų plano sprendinių svarstymo, derinimo stadija – konsultavimasis ar viešas svarstymas, derinimas su institucijomis, ginčų nagrinėjimas;
16. Ribų planų rengimo procesas pradedamas, kai planavimo organizatorius priima sprendimą dėl Ribų plano rengimo.
17. Priėmęs sprendimą rengti Ribų planą, planavimo organizatorius raštu kreipiasi į regionų aplinkos apsaugos departamentus, Valstybinę miškotvarkos tarnybą, Kultūros ministerijos teritorinius padalinius, savivaldybių administracijas bei apskričių viršininkų administracijas dėl planavimo sąlygų išdavimo. Planavimo sąlygos išduodamos arba motyvuotas atsakymas apie neišdavimo priežastis pateikiamas per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos. Jei planavimo sąlygos per nustatytą terminą nebuvo išduotos ir planavimo organizatoriui nepranešta apie neišdavimo priežastis, planavimo organizatorius turi teisę pradėti rengti Ribų planą. Apie tai jis per 5 darbo dienas raštu praneša institucijai, kuriai pavaldi yra planavimo sąlygas turėjusi išduoti institucija.
V. RIBŲ PLANŲ SUDĖTIS IR TURINYS
19. Ribų planą sudaro sprendiniai (grafinė dalis – brėžinys ir tekstinė dalis – aiškinamasis raštas), parengti planavimo proceso metu. Duomenų pateikimo formatas, forma, egzempliorių skaičius nustatomi sutartimi tarp planavimo organizatoriaus ir planuotojo.
21. Ribų plano brėžinyje pateikiama:
21.1. kartografinis vaizdas:
21.1.1. ortofotografinis žemėlapis su georeferenciniu pagrindu (keliais, gyvenvietėmis, hidrografinio tinklo elementais bei jų pavadinimais) ir administracinėmis ribomis arba, kai nėra ortofotografinio pagrindo, šie elementai: administracinės ribos, keliai, hidrografiniai elementai, gyvenvietės, miškai, pelkės, jų pavadinimai, kitos žemės naudmenos;
21.2. pagalbiniai elementai:
21.2.3. metrika (įrašai, nurodantys planavimo organizatorių, planuotoją, naudojamų duomenų nuosavybę, kt.);
22. Ribų plano brėžinyje gali būti pateikiami papildomi sprendinius pagrindžiantys elementai: izohipsės, žemėvaldos ribos, papildomos (jei yra būtina) įkarpos (lentelės, schemos, diagramos, tekstas).
23. Ribų plano aiškinamojo rašto turinį sudaro:
23.1. įvadas (saugomos teritorijos steigimo, statuso keitimo tikslai ir uždaviniai, planavimo eiga);
24. Planavimo procedūrų dokumentai:
24.4. sprendinių poveikio vertinimo ataskaita ir sprendinių strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita, kai tai atlikti nustatyta įstatymais ir kitais teisės aktais;
VI. RIBŲ ŽYMĖJIMAS IR VAIZDAVIMAS
25. Grafinė dalis rengiama skaitmeniniame formate pagal 1994 m. Lietuvos koordinačių sistemos (LKS-94), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 936 (Žin., 1994, Nr. 78-1476), reikalavimus. Ribų plano rengimui reikalingi duomenys (ribos), turint tikslą keisti esamas saugomų teritorijų ribas, imami iš Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastro. Steigiant saugomas teritorijas, Ribų plano rengėjas paruošia naujas skaitmenines ribas. Visos skaitmeninės ribos turi atitikti M 1:10000 (urbanizuotoje teritorijoje – 1:5000) tikslumo reikalavimus, t. y. turi būti įskaitmenintos naudojant tikslų ne smulkesnio mastelio nei M1:10000 (urbanizuotoje teritorijoje – 1:5000) kartografinį pagrindą – oficialių žemėlapių sąraše, patvirtintame Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2005 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. 1P-42 (Žin., 2005, Nr. 24-793), esančius žemėlapius arba duomenų bazes. Ribų įskaitmeninimui naudojami naujausi ortofotografiniai žemėlapiai bei Lietuvos teritorijos georeferencinio pagrindo duomenų bazė M1:10000. Ribos, kurios nustatomos žemės paviršiaus arba menamais elementais, atsispindinčiais georeferencinio pagrindo duomenų bazėse arba registruose, turi būti sutapatinamos su tose bazėse arba registruose esančiomis ribomis. Visa skaitmeninė kartografinė medžiaga turi būti paruošta kaip geoinformacinė duomenų bazė, remiantis Integruotos geoinformacinės sistemos (toliau – InGIS) geoduomenų specifikacija, patvirtinta valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministro ir Valstybinės geodezijos ir kartografijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2000 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 46/32 (Žin., 2000, Nr. 36-1019). InGIS specifikacijoje nenurodytų temų informacija koduojama laisvai, tačiau kodavimo specifikacija aprašoma ir pateikiama kartu su duomenimis. Skaitmeninei geoinformacinei duomenų bazei sukuriami metaduomenys pagal tarptautinio standarto ISO 19115 reikalavimus. Skaitmeninės ribos ruošiamos ir pateikiamos Ribų planų rengimo organizatoriui skaitmeniniu formatu, tinkančiu atviram duomenų apsikeitimui (pageidautina shp), taip pat kitais formatais.
26. Saugomų teritorijų ir jų zonų ribos brėžiamos laikantis šių principų:
26.1. ribos brėžiamos atsižvelgiant į gamtos ir kultūros paveldo vertybių išsidėstymą bei jų apsaugos poreikius;
26.2. ribos, kurios nustatomos infrastruktūros objektais (keliais, geležinkeliais), brėžiamos pagal infrastruktūros objekto pakraštį taip, kad infrastruktūros objektai patektų į mažesnių apribojimų teritorijas. Keliu arba geležinkeliu nustatoma riba brėžiama ortofotografiniame žemėlapyje matomu kelkraščiu (geležinkelio pylimo arba sankasos briauna). Miesto teritorijoje riba nustatoma važiuojamosios dalies arba šaligatvio (jei jis yra) pakraščiu;
26.3. hidrografinio tinklo elementais nustatomos ribos brėžiamos tų elementų kranto linijomis. Upės ar kanalo krantu nustatoma riba sutapatinama georeferencinio pagrindo duomenų bazėje esančia upės kranto linija arba ašine linija, jei upė yra labai siaura ir georeferencinio pagrindo duomenų bazėje saugoma tik ašinė linija. Ribą nustatant melioraciniu grioviu, ji brėžiama griovio šlaito viršumi. Ežero, tvenkinio ar jūros krantu nustatoma riba sutapatinama georeferencinio pagrindo duomenų bazėje esančia vandens telkinio kranto linija;
26.4. ribos, kurios nustatomos miško pakraščiu, brėžiamos sutapatinant su miškų kadastre įregistruotomis taksacinių miškų sklypų ribomis. Ribos, kurios nustatomos miško viduje, brėžiamos sutapatinant su miškų kadastro kvartalų ribomis arba kitokiomis natūrinėmis linijomis, esančiomis georeferencinio pagrindo duomenų bazėse;
26.5. ribos, kurios nustatomos kitų žemės naudmenų (pievų, pelkių ir kt.), išskyrus nurodytas 24.1–24.4 punktuose, ribomis, brėžiamos naudojant ortofotografinius žemėlapius bei matavimų duomenis;
26.6. reljefo formomis nustatomos ribos brėžiamos naudojant topografinius žemėlapius bei matavimo duomenis;
26.9. tais atvejais, kai saugomų teritorijų ir jų zonų ribos nesutampa su matomų žemės paviršiaus elementų, valstybės registruose ar kadastruose įregistruotų objektų ribomis, jų posūkių taškai pažymimi ribų plane nurodant koordinates 1994 m. Lietuvos koordinačių sistemoje (LKS-94).
26.11. išorinė saugomos teritorijos riba žymima linija su šešėliu į saugomos teritorijos išorę, linijos storis – 1 mm, šešėlio – 4 mm. Linijos ir šešėlio spalvinis žymėjimas pasirenkamas taip, kad būtų įskaitomi kiti plano duomenys;
VII. RIBŲ PLANŲ SPRENDINIŲ PASEKMIŲ VERTINIMAS IR STRATEGINIS PASEKMIŲ APLINKAI VERTINIMAS
27. Sprendinių pasekmių (galimo teigiamo ir neigiamo poveikio) vertinimas atliekamas šiais aspektais:
28. Ribų planų sprendinių poveikio vertinimas atliekamas vadovaujantis Teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio vertinimo tvarkos aprašu. Parengiama sprendinių poveikio vertinimo ataskaita.
29. Sprendinių poveikio vertinimo ataskaitoje turi būti pateikiama:
29.1. pagal nustatytus klausimyno klausimus – galimo teigiamo ar neigiamo, ilgalaikio ar trumpalaikio poveikio įvertinimas;
VIII. RIBŲ PLANŲ SVARSTYMAS, DERINIMAS, TIKRINIMAS IR TVIRTINIMAS
31. Ribų planų derinimo procedūrą atlieka planavimo organizatorius arba jo įgaliotas asmuo. Derinimui teikiami Ribų planų sprendiniai, viešo svarstymo su visuomene ataskaita ir sprendinių poveikio vertinimo bei sprendinių strateginio vertinimo (jei jis buvo atliekamas) ataskaitos. Dokumentų sprendiniai vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu derinami su visomis planavimo sąlygas išdavusiomis institucijomis, nurodytomis šių Taisyklių 15 punkte.
32. Ribų planų sprendinių derinimas, svarstymas (konsultavimasis (valstybės ir regiono lygmens planams) ar viešas svarstymas (rajono ir vietovės lygmens planams)) vyksta Teritorijų planavimo įstatymo ir Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079 (Žin., 1996, Nr. 90-2099; 2004, Nr. 112-4189; 2007, Nr. 33-1190), nustatyta tvarka.
33. Po konsultavimosi ar viešo svarstymo procedūrų planavimo organizatorius parengtus bei suderintus Ribų plano sprendinius ir sprendinių pasekmių vertinimo bei strateginio pasekmių aplinkai vertinimo (jei jis buvo atliekamas) ataskaitas teikia tikrinimui. Valstybės, Vyriausybės ir Vyriausybės įgaliotos institucijos lygmens Ribų planus tikrina Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, savivaldybės lygmens – apskrities viršininko administracija. Tikrinimo rezultatas yra patikrinimo aktas (motyvuotos išvados), kuris turi būti pateiktas per 20 darbo dienų nuo dokumento pateikimo tikrinančiai institucijai dienos. Tuo atveju, kai tikrinimo išvada dėl Ribų plano yra neigiama, Ribų planas tvirtinti neteikiamas.
IX. RIBŲ PLANŲ REGISTRAVIMAS IR GALIOJIMAS
35. Patvirtinti Ribų planai ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jų patvirtinimo dienos registruojami atitinkamo lygmens Teritorijų planavimo dokumentų registre, o sprendiniai fiksuojami Teritorijų planavimo duomenų banke Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registro nuostatų ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo duomenų banko nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 721 (Žin., 1996, Nr. 60-1417; 2004, Nr. 165-6035), nustatyta tvarka. Teritorijų planavimo dokumentų registro tvarkytojai apie įregistruotą planavimo dokumentą per 15 darbo dienų praneša nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui. Informacija apie žemės sklypų kadastro ir registro duomenų pakeitimą perduodama Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (Žin., 1994, Nr. 34-620; 2004, Nr. 28-868) 22 straipsnio 5 dalimi nustatyta tvarka
36. Teisės aktai dėl Ribų planų patvirtinimo skelbiami „Valstybės žiniose“, o savivaldybės tarybos ar savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimai dėl savivaldybės draustinių ribų planų patvirtinimo skelbiami vietinėje spaudoje. Jeigu teisės akte nenustatyta vėlesnė įsigaliojimo data, patvirtintas Ribų planas įsigalioja kitą dieną po to, kai teisės aktas dėl Ribų plano patvirtinimo paskelbiamas „Valstybės žiniose“ ir visas Ribų planas paskelbiamas „Valstybės žinių“ interneto tinklalapyje (www.valstybes-zinios.lt). Savivaldybės draustinių ribų planas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo vietinėje spaudoje arba kitą dieną po oficialaus informacinio pranešimo vietinėje spaudoje apie savivaldybės draustinio ribų plano patvirtinimą ir viso šio plano paskelbimo savivaldybės tinklalapyje.
X. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
37. Planavimo organizatorius kartu su Ribų plano rengėju atsako už planavimo proceso ir procedūrų organizavimą bei teisingą su tuo susijusių dokumentų apiforminimą ir privalo laikytis Taisyklėse nustatytų reikalavimų.
38. Žala, atsiradusi dėl neteisėtais veiksmais įgyvendinamo Ribų plano, atlyginama Civilinio kodekso, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
39. Ginčus dėl valstybės, Vyriausybės ir Vyriausybės įgaliotos institucijos lygmens Ribų planų rengimo nustatytų procesų ir procedūrų pažeidimų nagrinėja ir sprendžia Aplinkos ministerijos įgaliota institucija – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, savivaldybės lygmens – apskrities viršininko administracija. Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros bendrąją tvarką nustato Teritorijų planavimo ir statybos bei statinių naudojimo valstybinės priežiūros nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. 370 (Žin., 1997, Nr. 34-851; 2002, Nr. 111-4906; 2004, Nr. 109-4075).