LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINĖS KULTŪROS PAVELDO KOMISIJOS

SPRENDIMAS

 

DĖL KULTŪROS PAVELDO APSAUGOS VILNIAUS APSKRITYJE

 

2010 m. rugsėjo 24 d. Nr. S-8(162)

Vilnius

 

Valstybinės kultūros paveldo komisijos (toliau – Komisija) 2010-06-19 išvažiuojamajame posėdyje buvo apžiūrėtos Bartkuškio, Šešuolėlių II (Širvintų r. sav.), Taujėnų, Užugirio, Siesikų (Ukmergės r. sav.) bei Glitiškių (Vilniaus r. sav.) dvarų sodybos, Šumsko Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčios ir dominikonų vienuolyno statinių kompleksas, Medininkų pilis (Vilniaus r. sav.) ir Eišiškių-Gornostajiškių piliavietė (Šalčininkų r. sav.).

Komisija, įvertinusi kultūros paveldo objektų būklę bei 2005-06-17 sprendimo Nr. S-5(113) „Dėl kultūros paveldo apsaugos Vilniaus apskrityje“ nuostatų įgyvendinimą, konstatuoja:

Komisijos 2005-06-17 sprendime konstatuota būklė iš esmės nepakito. Atsakingos Valstybės ir savivaldos institucijos tinkamai nesirūpina minėtose savivaldybėse esančiu kultūros paveldu, jo apsauga ir priežiūra. Savivaldybės nevykdo daugumos Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 6 straipsnyje nustatytų nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos administravimo funkcijų, taip pat kultūros paveldo apskaitos bei stebėsenos.

Kultūros paveldo departamentas iki šiol neparengė savivaldybių paveldosaugos padalinių pavyzdinių nuostatų ir paveldosaugos metodikų, neskyrė reikiamo dėmesio kultūros paveldo objektuose atliekamų tvarkybos darbų kokybės priežiūrai bei kontrolei.

Neišspręsta kultūros paveldo tvarkymui leistinų naudoti medžiagų nomenklatūros parengimo problema. Tai ypač aktualu urbanistinėse vietovėse ir daugumoje senųjų kaimo gyvenviečių, kuriose naudojama vis daugiau šiuolaikinių, regionui nebūdingų, netradicinių statybinių medžiagų bei gaminių. Savivaldybės neorganizuoja tradicinių statybinių medžiagų, ypač senųjų pastatų stogo ruošinių, gamybos, neremia tradicinės amatininkystės, tiesiogiai susietos su kultūros paveldo objektų nuolatine priežiūra, tvarkymu. Kai kurios savivaldybės neskatina bendradarbiavimo su parkų direkcijomis (Trakų ir Šalčininkų r. sav.).

Prieš pradedant planavimo ir projektų rengimo darbus dažnai neatliekami taikomieji architektūriniai, polichrominiai ar kt. tyrimai, nenustatomi ir nenurodomi vertingi saugotini kultūros paveldo objektų elementai bei vertingosios savybės. Vykdant darbus vertingi elementai, dalys ar savybės dažnai nėra saugomos ar atskleidžiamos, bet pažeidžiamos ar sumenkinamos (Trakų Vokės ir Leonpolio dvarų bei Norviliškių palivarko (buv. vienuolyno) rūmai, Krikštėnų, Naujadvario dvarų rūmai bei sodybų struktūra ir kt.). Pastaraisiais metais nusistovėjo ydinga praktika rengti didelės apimties valstybinius kultūros paminklų ar nacionalinės reikšmės kultūros paveldo objektų „rekonstravimo“, bet ne restauravimo, konservavimo bei pritaikymo projektus.

Kai kuriuos kultūros paveldo objektus yra siekiama pritaikyti kultūriniam turizmui. Yra bandymų atkurti dvarų sodybų daugiafunkcę paskirtį. Didėja ženklinamų objektų skaičius, įrengiama daugiau ir kokybiškesnių informacinių stendų bei rodyklių, keliose savivaldybėse veikia komisijos kultūros paveldo tvarkymo reikalams spręsti.

Sakralinio bei archeologinio kultūros paveldo apsaugos bei fizinė būklė būtų patenkinama, tačiau net vertingiausiuose pastatuose iki šiol neįrengtos priešgaisrinės sistemos, neparengta privalomo draudimo, diferencijuoto pagal kultūros paveldo objektų reikšmingumą, sistema. 2009-12-21 sudegė ypač vertinga Šv. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčia Labanore (Švenčionių r.) bei dauguma joje buvusių meno vertybių. Šumsko Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčios ir dominikonų vienuolyno statinių komplekso (Vilniaus r.) apsaugos statusas neatitinka jo reikšmingumo bei nustatytų vertingųjų savybių. Yra sužalotų, neprižiūrimų ar sunaikintų archeologinių vietovių, bet esama ir gerų šio paveldo tvarkymo pavyzdžių (Kernavės kompleksas, Karmazinų, Cirkliškio, Ukmergės ir kt. piliakalniai).

Bloga yra dvarų sodybų fizinė ir kraštovaizdinė būklė. Išlieka šio kultūros paveldo nykimo ir fizinės būklės blogėjimo tendencijos. Kultūros paveldo departamentas bei savivaldybės nesiima veiksmingų priemonių neprižiūrimų ar neūkiškai laikomų dvarų sodybų apsaugai užtikrinti, priežiūrai pagerinti ar fizinei būklei stabilizuoti (Šešuolėlių II, Staškūniškio ir kt.). Neužtikrinta savivaldybėms ar privatiems asmenims priklausančių Abromiškių, Daugirdiškių, Ausieniškių (Elektrėnų sav.); Baltosios Vokės, Glitiškių, Raudondvario (Nemenčinės), Šumsko, Petešos, Šriūbiškių (Vilniaus r. sav.); Vilkiškės, Merkinės, Gornostajiškių (Šalčininkų r. sav.); Bartkuškio, Musninkų, Šešuolėlių II, Staškūniškio, Gelvonų, Lemantaučiznos (Širvintų r. sav.); Leonpolio, Lokinės, Veprių (Ukmergės r. sav.) ir kitų dvarų sodybų ar jų liekanų apsauga. Atskiri autentiški jų pastatai nesaugomi, neprižiūrimi, deginami ar kitaip naikinami, žalojami, vagiami vertingi, autentiški jų elementai ar dalys. Dvarų sodybų teritorijos ar apsaugos zonos dažnai užstatomos svetimkūniais pastatais (Glitiškių, Sudervės, Lentvario, Raudondvario (Gulbinų), Trakų Vokės, Krikštėnų dvarų sodybos ir kt.), todėl yra žalojamas vertingas kultūrinio kraštovaizdžio paveldas. Trakų Vokės dvaro rūmuose darbai yra vykdomi nesilaikant paveldo apsaugos reikalavimų.

Stokojama kokybiškų teritorijų planavimo dokumentų; žemės ir kito nekilnojamojo turto nuosavybės santykius reglamentuojantys teisės aktai neskatina kompleksinės dvarų paveldo apsaugos. Vis dar nesudaromos jungtinės dvarų sodybų bei kitų teritorinių kultūros paveldo objektų (vietovių) paveldosaugos ir paveldonaudos sutartys. Dėl šių priežasčių disponavimas dvarų paveldo objektais, tinkamas jų administravimas bei kokybiška priežiūra tebėra aktualiausios problemos.

Daugumos savivaldybių teritorijų bendrųjų planų kultūros paveldo dalies sprendiniai yra nekokybiški ir nepakankami. Jie neužtikrina tinkamos kultūros paveldo apskaitos, apsaugos bei tausojamo naudojimo (išskyrus Vilniaus r. sav., Šalčininkų r. sav.).

Vilniaus apskritis pasižymi Lietuvoje labiausiai išplėtotu išskirtinės vertės bei reikšmės kultūros paveldo (kultūrinių) saugomų teritorijų tinklu (Vilniaus pilių valstybinis kultūrinis ir Valstybinis Kernavės kultūrinis rezervatai, Trakų istorinis nacionalinis ir Dieveniškių istorinis regioninis parkai). Vis tik išskirtinių kultūros paveldo sankaupų teritorinės apsaugos teisinės galimybės ir šioje apskrityje nėra pakankamai išnaudotos. Kultūros ministerija kartu su Aplinkos ministerija neįsteigė nė vienos dvarų paveldo kompleksų saugomos teritorijos.

Atsakingos ministerijos ir kitos kompetentingos institucijos projektų rengėjams nesuteikia tinkamos metodinės paramos, taip pat ir kultūros paveldo apsaugos klausimais, rengiant projektus tarptautinei finansinei paramai gauti. Ne visuomet patikrinama, ar šie projektai atitinka esminius kultūros paveldo apsaugos reikalavimus, todėl dažnai suderinami kultūros paminklų ar kitų reikšmingų kultūros paveldo objektų rekonstrukcijos bei vertingąsias savybes menkinantys arba žalojantys projektai.

Ne visuomet atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos kultūros paminklų ar valstybės saugomų kultūros vertybių reikšmę, vertę nacionaliniu ir tarptautiniu mastu. Ne visuomet remiamos iniciatyvos bei skatinama rengti jų tvarkymo ir panaudojimo projektus Europos Sąjungos bei kitomis tarptautinėmis lėšomis. Kai kurių prioritetinių, nacionalinės reikšmės objektų, kultūros paminklų ar valstybės saugomų kultūros vertybių tvarkymui, naudojimui bei pritaikymui neskiriama Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų.

Valstybinė kultūros paveldo komisija, siekdama iš esmės pagerinti kultūros paveldo būklę Vilniaus apskrities bei kitų Lietuvos Respublikos regionų savivaldybėse ir aktualizuoti joms priskirtų kultūros paveldo apsaugos administravimo funkcijų įgyvendinimą, n u s p r e n d ž i a:

1. Siūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei:

1.1. Didinti valstybės saugomų kultūros paveldo objektų tvarkybos ir apsaugos darbų programoms skiriamas valstybės biudžeto lėšas, užtikrinti tinkamą LR Vyriausybės patvirtintų kultūros paveldo apsaugos ir tausojamo naudojimo programų finansavimą.

1.2. Užtikrinti lėšų skyrimą prioritetinių istorinio valstybingumo objektų (kaip Lietuvos Prezidento Antano Smetonos Užugirio dvaro sodyba) ir kultūros paminklų (kaip Jašiūnų dvaro sodyba) apsaugai, tvarkymui bei pritaikymui ir jų panaudojimo kontrolę.

1.3. Rengiant planus, programas bei priemones atsižvelgti į Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos kryptyse ir jų konkrečiose priemonėse nustatytas galimybes Lietuvos kaimo vietovių kultūros paveldo fizinei būklei, sociokultūrinei aplinkai gerinti, etninėms bendruomenėms, tradicijoms palaikyti bei gaivinti.

1.4. Nutarimu uždrausti rekonstruoti Lietuvos kultūros paminklus bei valstybės saugomas kultūros vertybes ir nustatyti, kad Ūkio, Kultūros, Žemės ūkio ministerijos bei Kultūros paveldo departamentas užtikrintų tokių kultūros paveldo objektų tvarkymą ir pritaikymą kultūrinio bei agroturizmo reikmėms vadovaujantis Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo reikalavimais.

1.5. Priimti nutarimą dėl Bernotų piliakalnio išpirkimo iš privataus savininko bei nustatyti Bernotų archeologinio komplekso ir jo aplinkos tolimesnę priežiūros bei tvarkymo strategiją.

1.6. Parengti ir patvirtinti neprižiūrimų ir/ar žalojamų dvarų sodybų/jų dalių konfiskavimo tvarką, apimančią ir objektui padarytos žalos nustatymo ir išieškojimo, taip pat prevencines baudų skyrimo priemones šių kultūros paveldo objektų valdytojams.

2. Siūlyti Kultūros ir Aplinkos ministerijoms:

2.1. Rekomenduoti savivaldybėms imtis priemonių, kad būtų ištaisyti pagal LR teritorijos bendrojo plano reikalavimus bei iš esmės papildyti kai kurių savivaldybių teritorijų bendrųjų planų kultūros paveldo dalių detalizuoti sprendiniai (Širvintų, Ukmergės, Elektrėnų, Trakų, Švenčionių), atliktos ar papildytos esamos kultūros paveldo būklės analizės;

2.1.1. imtis priemonių, kad būtų papildytas Vilniaus apskrities teritorijos bendrasis planas bei atitinkami savivaldybių teritorijų bendrieji planai, t.y. pažymėti visi į Kultūros vertybių registrą įrašyti bei sprendiniais siūlomi Vilniaus apskrities kultūros paveldo objektai bei vietovės, nustatyti ir/ar papildyti jų apsaugos bei tausojamo naudojimo ir integravimo į šiuolaikinės visuomenės gyvenimą sprendiniai.

2.2. Pasinaudoti kultūros paveldo teritorinės apsaugos teisinėmis galimybėmis bei įgyvendinti Komisijos 2005-06-17 sprendimo Nr. S-5(113) 2 punktą, inicijuojant dvarų paveldo saugomų teritorijų steigimą.

3. Rekomenduoti Kultūros paveldo departamentui:

3.1. Priimti priemones, apimančias Baudžiamajame kodekse nustatytas veikas, neveikimą bei atsakomybę dėl tyčinės ar netyčinės žalos, padarytos kultūros paveldo objektams.

3.2. Papildyti „Privačios nuosavybės – prieinamų visuomenei lankyti valstybės saugomų nekilnojamojo kultūros paveldo objektų tvarkomųjų paveldosaugos darbų išlaidų kompensavimo taisykles“, t. y. nustatyti kompensavimo tvarką ūkio būdu tvarkomiems kultūros paveldo objektams.

3.3. Sudaryti jungtines paveldo apsaugos ir paveldo naudojimo sutartis su valdytojais, tradicinėmis bendruomenėmis, nevyriausybinėmis organizacijomis dėl dvarų sodybų, senųjų kaimo gyvenviečių, Ukmergės senamiesčio, Eišiškių miesto istorinių dalių ar bent jų kvartalų kompleksinės apsaugos.

3.4. Įgyvendinant Komisijos 2005-06-17 sprendimo Nr. S-5(113) 4.2 punktą, priimti veiksmingas priemones, kad Trakų Vokės dvaro rūmuose darbai būtų vykdomi laikantis paveldo apsaugos reikalavimų.

3.5. Užtikrinti, kad prieš pradedant planavimo ir techninių projektų/dalių rengimo darbus būtų atlikti privalomi taikomieji istoriniai, architektūriniai, polichrominiai ir kt. tyrimai, nustatytos kultūros paveldo objektų vertingosios savybės, kad vykdant darbus jos būtų išsaugotos ar atskleistos.

3.6. Vykdomą kultūros paveldo monitoringo procesą susieti su objektų priežiūros gerinimu, t. y. su privalomų nurodymų, pažeidimų protokolų surašymu bei kitomis objektų apsaugos ir priežiūros gerinimo procedūromis.

3.7. Užtikrinti kultūros paveldo apsaugos įteisinimą Nekilnojamojo turto registre bei kultūros paveldo objektų bei jų teritorijų žymėjimą.

3.8. Plėtoti metodinę paramą savivaldybėms ir privatiems kultūros paveldo valdytojams bei naudotojams, organizuoti jų paveldosauginį švietimą;

3.8.1. parengti savivaldybių paveldosaugos padaliniams paveldo apsaugos metodikas ir suaktyvinti jų darbuotojų kvalifikacijos kėlimą;

3.8.2. parengti savivaldybių paveldosaugos padalinių pavyzdinių nuostatų projektą ir jį pateikti Lietuvos savivaldybių asociacijai bei Valstybinei kultūros paveldo komisijai.

3.9. Imtis priemonių ir teisės aktų nustatyta tvarka surašyti privalomus nurodymus bei kultūros paveldo apsaugos pažeidimų protokolus juridiniams ir fiziniams asmenims dėl Abromiškių, Daugirdiškių, Ausieniškių (Elektrėnų sav.); Baltosios Vokės, Glitiškių, Raudondvario (Nemenčinės), Šumsko, Petešos, Šriūbiškių (Vilniaus r.); Vilkiškės, Merkinės, Gornostajiškių (Šalčininkų r.); Bartkuškio, Musninkų, Šešuolėlių II, Staškūniškio, Gelvonų, Lemantaučiznos (Širvintų r.); Leonpolio, Lokinės, Veprių (Ukmergės r.) ir kt. dvarų sodybų apsaugos užtikrinimo.

3.10. Pasitelkiant savivaldybių pareigūnus, užkirsti kelią naujų pastatų statybai dvarų sodybų teritorijose (Glitiškių, Sudervės, Trakų Vokės ir kt.), užtikrinti paveldosaugos bei kultūrinio kraštovaizdžio paveldo apsaugos reikalavimų laikymąsi dvarų sodybų (Glitiškių, Lentvario, Raudondvario (Gulbinų) ir kt.) bei kaimo gyvenviečių apsaugos zonose.

4. Rekomenduoti Teisingumo ministerijai:

4.1. Užtikrinti nemokamą kultūros paveldo objektų įteisinimą Nekilnojamojo turto registre.

5. Rekomenduoti savivaldybėms:

5.1. Vykdyti Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme nustatytas nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos administravimo funkcijas bei nurodytą paveldosauginę veiklą;

5.1.1. suformuoti paveldosaugos padalinius;

5.1.2. sudaryti Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybas;

5.1.3. vykdyti kultūros paveldo apskaitą, organizuoti nekilnojamųjų kultūros vertybių atskleidimą, parengti savivaldybės saugotinų kultūros paveldo objektų sąrašus ir teikti juos tvirtinti taryboms, inicijuoti kultūros paveldo objektų skelbimą savivaldybių saugomais;

5.1.4. vykdyti savivaldybėms patikėtą kultūros paveldo objektų stebėseną;

5.1.5. teikti valdytojams įstatymo nuostatomis pagrįstus privalomus reikalavimus, ypač tais atvejais, kai kultūros paveldo objektai yra neprižiūrimi (ypač aktualu dvarų sodyboms/jų dalims);

5.1.6. įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus;

5.1.7. imtis priemonių dėl netinkamai laikomų kultūros paveldo objektų (daiktinės teisės objektų) perėmimo Civilinio kodekso, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

5.2. Įgyvendinant Komisijos 2005-06-17 sprendimo Nr. S-5(113) 5.4 punktą, organizuoti regionams tradicinių statybinių medžiagų, ypač senųjų pastatų stogų dangos ruošinių, gamybą, remti tradicinę amatininkystę, lemiančią geresnę nekilnojamojo kultūros paveldo priežiūrą bei apsaugą.

5.3. Telkti lėšas valstybės bei savivaldybės saugomų kultūros paveldo objektų tvarkymui ir išsaugojimui, rengti projektus Europos Sąjungos struktūrinių fondų bei kitai tarptautinei paramai gauti.

5.4. Nedelsiant užfiksuoti visas, savivaldybės teritorijoje esančias, apleistas, neprižiūrimas, plėšiamas ar kitaip žalojamas dvarų sodybas, nepriklausomai nuo nuosavybės formos, ir informaciją pateikti Kultūros ministerijai, Kultūros paveldo departamentui, Valstybinei kultūros paveldo komisijai:

5.4.1. suderinus su Kultūros paveldo departamentu imtis priemonių savivaldybėms priskirtų ar kitaip jų valdomų dvarų sodybų priežiūrai, apsaugai ir fizinei būklei iš esmės pagerinti;

5.4.1.1. Širvintų r. sav. kartu su Kultūros paveldo departamentu imtis veiksmingų priemonių dėl Lietuvos seniausios išlikusios medinės Staškūniškio dvaro sodybos išsaugojimo, priežiūros, tyrimų, inventorizavimo, apskaitos, tvarkymo bei panaudojimo.

5.5. Išnaudoti kultūros paveldo kompleksų bei vietovių teritorinės apsaugos galimybes, inicijuoti savivaldybių saugomų kultūros paveldo teritorijų steigimą, taip pat jungtinių sutarčių kultūros paveldo kompleksų, objektų/jų dalių apsaugai sudarymą.

 

 

Komisijos pirmininkė                                                                Gražina Drėmaitė

 

_________________