KOMISIJA PRIVALOMAM REGISTRUOTI BRANGIAM TURTUI ĮVERTINTI, JO VIDUTINĖMS KAINOMS NUSTATYTI, SKELBTI IR INDEKSUOTI

N U T A R I M A S

DĖL MINIMALAUS DEKLARAVIMUI PRIKLAUSANČIO TURTO KAINOS DYDŽIO IR PRIVALOMO REGISTRUOTI BRANGAUS TURTO VIDUTINIŲ RINKOS KAINŲ NUSTATYMO 1995 M. LAPKRIČIO 1 D.

1995 m. spalio 23 d. Nr. 7

Vilnius

Komisija nutaria:

1. Vadovaudamasi 1995 m. gegužės 11 d. įstatymo Nr. I-890 „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl brangų turtą įsigijusių arba įsigyjančių Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų deklaravimo“ pakeitimo ir papildymo“ 2 straipsnio nuostatomis, ir atsižvelgdama į suvestinį 1995 m. trečio ketvirčio vartojamų prekių ir paslaugų kainų indeksą (kuris sudarė 1,052), palikti galioti minimalų deklaravimui priklausančio turto kainos dydį 1995 m. lapkričio 1 d. 30 000 litų.

2. Patvirtinti žemiau pridedamame sąraše nurodytas privalomo registruoti brangaus turto vidutines rinkos kainas 1995 m. lapkričio 1 d.

KOMISIJOS PIRMININKĖ                                                                             JANINA KUMPIENĖ

______________

PATVIRTINTA

Komisijos privalomam registruoti turtui

įvertinti 1995 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 7

PRIVALOMO REGISTRUOTI BRANGAUS TURTO VIDUTINĖS RINKOS KAINOS

1995 m. lapkričio 1 D.

I. PASTATAI

Pastato pavadinimas	Ploto arba tūrio vienetas	Naujo Pastato 1 m^3(1 m^2) vidutinė rinkos kaina (įskaitant statybinių medžiagų vertę)(litais)	Kasmetinis eksploatuojamo pastato kainos sumažinimo procentas
A	1	2	3
1. Butai daugiabučiuose pastatuose	1 m^2bendrojo ploto
1.1 mūriniai arba mišrių sienų konstrukcijų		1149	0,70%
1.2 stambiaplokščiai		1001	0,80%
1.3 monolitiniai		1188	0,70%
2. Gyvenamieji namai ir kiti pastatai (išskyrus butus daugiabučiuose pastatuose ir negyvenamus pastatus išvardintus 1,3 punktuose)
2.1 gyvenamieji namai	1 m^3
2.1.1 skydiniai, rąstų		198	1,50%
2.1.2 mūriniai, šlakbetonio, stambiapaneliniai		150	0,80%
2.1.3 karkasiniai, žiogriniai		150	2,50%
2.1.4 plūkto molio, skydiniai (senos statybos)		119	2,00%
2.2 sodo nameliai	1 m^3
2.2.1 mediniai		198	1,50%
2.2.2 mūriniai		158	1,20%
2.2.3 karkasiniai, žiogriniai		150	2,50%
2.3 mūriniai garažai, garažų boksai	1 m^3	158	1,20%
2.4 ūkiniai pastatai	1 m^3
2.4.1 mūriniai		158	1,20%
2.4.2 rąstų		119	2,00%
2.4.3 lentų		119	3,00%
2.5 priestatai	1 m^3
2.5.1 mūriniai		158	1,20%
2.5.2 mediniai karkasiniai		150	2,50%
2.6 verandos	1 m^3
2.6.1 mūrinės vieno ir dviejų aukštų, atviros mūrinės vieno aukšto		158	1,20%
2.6.2 medinės, karkasinės vieno ir dviejų aukštų, atviros medinės vieno aukšto		150	2,50%
2.6.3 atviros mūrinės dviejų aukštų		85	1,20%
2.6.4 atviros medinės dviejų aukštų		99	2,50%
2.7 rūsiai	1 m^3	150	2,50%
2.8 kiemo statiniai ir įrenginiai (stoginės, šiltnamiai, terasos, tualetai ir kt.)	1 m^2
2.8.1 mūriniai, betoniniai, šlakbetonio, metaliniai		158	3,00%
2.8.2 mediniai, iš molio		158	5,00%
2.8.3 šulinys iš surenkamų gelžbetoninių žiedų	1 m	315	3,00%
2.8.4 tvora iš sukaltų lentų, nedažyta	1 m^2	22	5,00%
2.8.5 tvora iš sukaltų lentų, dažyta	1 m^2	41	5,00%
2.8.6 tvora iš metalinių kampuočių, dažyta	1 m^2	43	3,00%
2.8.7 tvora iš metalinio tinklo ant gelžbetoninių stulpelių dažyta	1 m^2	28	3,00%
2.8.8 tvora iš metalinio tinklo ant medinių stulpelių dažyta	1 m^2	17	5,00%
2.8.9 metalinio tinklo vartai ant betoninių stulpelių, dažyti	1 m^2	86	3,00%
2.8.10 metalinio tinklo vartai ant medinių stulpelių, dažyti	vnt.	174	3,00%
2.8.11 vartai iš lentų, nedažyti	vnt.	172	5,00%
2.8.12 vartai iš lentų, dažyti	vnt.	251	5,00%
2.8.13 asfaltbetonio danga ant skaldos pasluoksnio	1 m^2	20	3,00%
2.8.14 šaligatvio plytelių danga ant smėlio	1 m^2	30	3,00%
2.8.15 takai ir aikštelės iš skaldos	1 m^2	4.5	3,00%
2.8.16 bordiūrai	1m	18	3,00%
2.8.17 apšiltintas metalinis garažas	1 m^3	85	3,00%
2.8.18 neapšiltintas metalinis garažas	1 m^3	66	3,00%
3. Negyvenamieji pastatai, statiniai ir patalpos (be įrengimų vertės) – (valstybinių, valstybinių akcinių įmonių, akcinių bendrovių, UAB gamybiniai, administraciniai ir kt. pastatai, statiniai bei patalpos)
3.1 arkiniai metaliniai sandėliai	1 m^2	66	3,00%
3.2 kultūros paveldo objektai	1 m^3	320	1,20%
3.3 kiti negyvenamieji pastatai, statiniai ir patalpos (išskyrus nurodytus 3.1 ir 3.2 punktuose)	1 m^3	174	1,90%

Pastabos:

1. Visų rūšių naujų pastatų vidutinės rinkos kainos apskaičiuojamos jų kubatūrą (kvadratūrą), nurodytą inventorizacijos byloje arba projekte, dauginant iš kubinio (kvadratinio) metro kainos.

2. Pajamos, panaudotos pastatų ar statinių rekonstrukcijai ar perstatymui, deklaruojamos tais atvejais, kai po rekonstrukcijos ar perstatymo padidėjusi bendro ploto (tūrio) vertė, apskaičiuota padidėjusio ploto (tūrio) kvadratų (kubų) skaičių padauginus iš 1 m² (1 m³) kainos viršija, minimalų deklaravimui priklausančio turto kainos dydį.

3. Naujai pastatytų butų daugiabučiuose pastatuose pradinė vidutinė rinkos kaina, nesant jame visų patogumų, mažinama atitinkamai:

1) nesant vandentiekio – 8%;

2) nesant kanalizacijos – 5%;

3) nesant karšto vandens – 4%;

4) nesant centrinio šildymo įrangos – 6%;

5) nesant gamtinių dujų arba elektrinės viryklės – 5%;

6) jeigu butas įrengtas mansardoje – 8%;

7) jeigu butas įrengtas pusrūsyje – 10%;

8) jeigu butas su bendra virtuve ar bendrabučio tipo name – 8%;

9) jeigu butas yra pirmame arba paskutiniame (keturių ir daugiau aukštų) namo aukštuose – 1%;

10) esant nepatogiam buto išplanavimui (bent vienas kambarys pereinamas, įėjimas į kambarį per virtuvę, įėjimas į virtuvę per kambarį, kartu įrengti vonia ir tualetas, nėra balkono ar lodžijos, rūsyje nėra sandėliuko) – 4%;

11) jeigu butas be apdailos – 10%.

4. Butų daugiabučiuose pastatuose pradinė vidutinė rinkos kaina didinama 10%, jeigu butas su pagerinta apdaila (parketo grindys, plytelės virtuvėj, vonioj, sanmazge, kietmedžio durys, langai ir pan.).

5. Nuo 1995 m. vasario 1 d. Komisijos privalomam registruoti brangiam turtui įvertinti 1994 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. 7 patvirtinta pačių gyventojų pasistatytų pastatų bei statinių deklaravimo tvarka (Žin., 1994, Nr. 99-1994) papildoma:

1) punktai 2.1 ir 2.2 galioja tik tiems pastatams ir statiniams, kurių statyba baigta ne vėliau 1993 m., t. y.:– pajamos, panaudotos gyvenamųjų namų ir kitų pastatų statybai (išskyrus butus daugiabučiuose pastatuose ir negyvenamuosius pastatus, statinius bei patalpas), nedeklaruojamos, jeigu šių namų kubatūra neviršija 200 m³, o jų statyba baigta ne vėliau 1993 m., išskyrus Lietuvos vietoves, kurios pagal žemiau pateikiamoje lentelėje nurodytą koeficientų skalę įvertintos koeficientais, didesniais už 1;– gyventojai, įsigiję pastatus ir statinius, įskaitant ir pačių pasistatytus, deklaruodami pajamas jų įsigijimui, privalo mokesčių inspekcijoms pateikti pastato ar statinio valstybinės komisijos priėmimo aktą arba atitinkamos apskrities valdytojo įsakymą dėl pastato ar statinio nuosavybės teisių pripažinimo;

2) punkto 2.3.2 lentelėje nurodytos 1994 metų 1 m³ (1 m²) kainos taikomos ir 1995 metams.

6. Pajamos, panaudotos pagrindinės lentelės 2.4–2.8 punktuose nurodytų pastatų ir statinių įsigijimui, deklaruojamos tik tais atvejais, kai šie objektai įeina į bendrą namų valdos sudėtį.

7. Eksploatuojamų pastatų (t. y. perkamų-parduodamų, paveldimų, mainomų ir dovanojamų, įskaitant ir nebaigtus, o taip pat pačių gyventojų pasistatytų pastatų ar statinių) vidutinės rinkos kainos apskaičiuojamos:

1) atitinkamo pastato pradinę vidutinę rinkos kainą priklausomai nuo vietovės, kurioje jis randasi, pakoreguojant žemiau nurodytu koeficientu:

Vietovės pavadinimas	Butai daugiabučiuose pastatuose		Gyv. namai ir kiti pastatai (išskyrus butus daugiabučiuose pastatuose ir negyvenamus pastatus)			Negyvenami pastatai, statiniai ir patalpos
	Vieno kam-bario	Dviejų ir daugiau kam-barių	Gyv. namai ir kt. pastatai, išvardinti 2.4–2.8 punktuose	Sodų nameliai	Garažai, garažų boksai	Prekybos ir visuomeninio maitinimo objektai	Kitos paskirties objektai
A	1	2	3	4	5	6	7
1. Vilnius
1.1 Senamiesčio, Žvėryno, Antakalnio seniūnijos	1,4	1,4	2	0,8	1,3	1,6	1
1.2 Pilaitės, Fabijoniškių, Pašilaičių, Justiniškių, Šeškinės, Naujamiesčio, Šnipiškių, Verkių seniūnijos	0,9	0,9	1,8	0,8	1	1,2	0,7
1.3 Lazdynų, Karoliniškių, Žirmūnų, Viršuliškių seniūnijos	0,8	0,8	1,8	-	1	1,1	0,7
1.4 Panerių, Naujininkų, Rasų Vilkpėdės seniūnijos	0,7	0,7	1,6	0,8	0,95	1	0,6
1.5 N. Vilnios seniūnija	0,7	0,7	1,5	0,7	0,9	0,9	0,6
2. Kaunas
2.1 Centras, senamiestis	1,2	1,2	1,8	-	1,2	1,6	0,7
2.2 Žaliakalnis, Dainavos mikrorajonas (Pramonės, Taikos, Draugystės gt.)	0,8	0,7	1,6	-	1,0	1,4	0,7
2.3 Eigulių, Kalniečių mikrorajonai, Kleboniškis, Lampėdžiai, Panemunė	0,7	0,6	1,4	0,7	1	1,3	0,5
2.4 A. Freda, A. Šančiai, Girstupio, Dainavos mikrorajonas (išskyrus Pramonės, Taikos, Draugystės gt.), Šilainiai, Sargėnai, Vilijampolė (Neris-Panerių gt.)	0,55	0,5	1,2	0,7	0,8	1,2	0,5
2.5 Aleksotas, Ž. Freda, Linksmadvaris, Panemunė – Vaidoto gt., Petrašiūnai, Zuikynė, Dainavos-Pramoninis mikrorajonai	0,5	0,45	1,1	0,7	0,8	1,1	0,5
2.6 Palemonas, Ž. Šančiai, Veršvai-Raudondvario pl., Marvelė	0,4	0,4	1	0,7	0,7	1	0,5
3. Klaipėda
3.1 Senamiestis ir Miško kvartalas	0,75	0,75	0,9	-	0,8	1	0,4
3.2 Senasis mikrorajonas	0,65	0,65	0,9	0,4	0,6	1	0,4
3.3 Naujasis mikrorajonas	0,55	0,55	0,90	-	0,6	0,8	0,4
4. Palanga
4.1 Senoji dalis	0,85	0,85	1,2	-	0,6	1,1	0,7
4.2 Naujasis mikrorajonas	0,7	0,7	1,2	0,6	0,6	1,1	0,7
4.3 Buvusios gyvenvietės	0,6	0,6	0,9	0,6	0,6	1	0,5
5. Neringa	1	1	1,2	0,4	0,5	1,1	1
6. Šiauliai
6.1 Centras	0,55	0,55	0,8	-	0,5	0,8	0,6
6.2 Zoknių rajonas	0,5	0,5	0,6	0,3	0,5	0,7	0,5
6.3 Pietinis rajonas	0,53	0,53	0,6	-	0,5	0,7	0,5
6.4 Pėsčiųjų takas	0,7	0,7	-	-	0,5	0,9	0,5
6.5 Draugystės, Žemaitės, Vytauto gatvių ir Aušros alėjos kvartalas	0,6	0,6	0,8	-	0,5	0,8	0,6
7. Panevėžys
7.1 Centras	0,5	0,5	0,5	-	0,3	0,6	0,4
7.2 Geležinkelio zona	0,35	0,35	0,5	-	0,3	0,4	0,4
7.3 Kiti rajonai	0,4	0,4	0,5	0,2	0,3	0,6	0,4
8. Alytus
8.1 Senamiestis	0,46	0,45	0,6	-	0,4	0,6	0,3
8.2 Vidzgirio mikro-rajonas	0,47	0,46	0,6	-	0,4	0,6	0,3
8.3 Dainavos mikro- rajonas	0,43	0,42	0,6	-	0,4	0,6	0,3
8.4 Putinų mikrorajonas	0,45	0,44	0,6	-	0,4	0,6	0,3
8.5 Pramonės rajonas	0,4	0,4	0,55	-	0,4	0,6	0,3
8.6 Gel. stoties rajonas	0,4	0,4	0,5	-	0,35	0,5	0,3
9. Marijampolė
9.1 Centras	0,6	0,6	0,5	-	0,4	0,4	0,25
9.2 Karinis miestelis	0,4	0,4	0,4	-	0,4	0,4	0,25
9.3 Kiti rajonai	0,5	0,5	0,4	-	0,4	0,4	0,25
10. Druskininkai	0,65	0,6	0,75	0,3	0,4	0,6	0,4
11. Birštonas	0,5	0,5	0,8	0,3	0,5	0,6	0,4
12. Lazdijai	0,65	0,6	0,6	0,3	0,4	0,4	0,3
13. Mažeikiai	0,4	0,4	0,5	0,3	0,3	0,5	0,25
14. Akmenė	0,25	0,25	0,3	0,15	0,2	0,3	0,2
15. Visaginas	0,3	0,3	0,3	0,3	0,3	0,4	0,3
16. Utena
16.1 Centras	0,5	0,4	0,5	-	0,3	0,5	0,3
16.2 Kiti rajonai	0,5	0,4	0,5	0,3	0,3	0,5	0,3
17. Skuodas	0,4	0,4	0,4	0,2	0,2	0,3	0,25
18. Šilalė	0,3	0,3	0,4	0,2	0,3	0,5	0,3
19. Raseiniai	0,4	0,4	0,5	0,2	0,3	0,5	0,3
20. Jurbarkas	0,3	0,3	0,4	0,2	0,3	0,5	0,3
21. Tauragė
21.1 Centras	0,5	0,45	0,6	-	1,0	0,5	0,4
21.2 Tarailių rajonas	0,3	0,3	0,4	-	0,5	0,5	0,3
21.3 Kiti rajonai	0,4	0,4	0,5	0,2	0,5	0,5	0,3
22. Telšiai
22.1 Vilniaus, Masčio, Luokės, Saulėtekio, Lygumų ir Kauno gatvės	0,35	0,35	0,4	-	0,3	0,3	0,2
22.2 Kitos gatvės	0,3	0,3	0,4	-	0,2	0,3	0,2
23. Plungė	0,35	0,35	0,4	0,2	0,2	0,3	0,2
24. Trakai	0,8	0,8	1	0,3	0,5	0,8	0,5
25. Prienai	0,3	0,3	0,6	0,2	0,2	0,5	0,3
26. Jonava ir Jonavos rajono Šveicarijos gyvenvietė	0,25	0,3	0,3	0,2	0,3	0,3	0,25
27. Kaišiadorys	0,4	0,6	0,5	0,4	0,4	0,5	0,3
28. Ukmergė	0,4	0,4	0,5	0,2	0,2	0,5	0,3
29. Kiti rajonų centrai	0,35	0,35	0,5	0,2	0,2	0,5	0,3
30. Vilniaus raj.
30.1 Gyvenvietės ir kaimai – Avižieniai, Buivydiškės, Bukiškės, Grigaičiai, Juodšiliai, Maišiagala, Nemenčinė, Nemėžis, D. Riešė, Rudamina, Sudervė, Trakų Vokė, Vaidotai, Pagiriai, Salininkai, Skaidiškės, Kalviškės, Galgiai, Zujūnai, Tarandė, Daniliškės, Salotė, Pilaitė, Kryžiokai	0,8	0,8	1	0,4	0,5	0,7	0,5
30.2 Gyvenvietės ir kaimai – Bezdonys, Buivydžiai, Dūkštos, Kalveliai, Lavoriškės, Marijampolis, Medininkai, Mickūnai, Paberžė, Rukainiai, Sužionys, Antežeriai, Gineitiškės, Bajorai	0,4	0,4	0,5	0,3	0,2	0,35	0,2
30.3 Kitos kaimo vietovės	0,3	0,3	0,2	0,2	0,2	0,2	0,15
31. Kauno raj.
31.1 Domeikavos apylinkė (be Domeikavos gyv., M. ir D. Lapės)	0,2	0,2	0,2	0,3	0,2	0,3	0,2
31.1.1 Domeikavos gyv. ir Vytėnų kaimas	0,3	0,3	0,6	-	0,3	0,5	0,4
31.1.2 M. ir D. Lapės	0,3	0,3	0,4	0,2	0,2	0,3	0,2
31.2 Alšėnų apylinkė	0,3	0,3	0,4	0,3	0,3	0,4	0,3
31.3 Čekiškė ir Čekiškės apylinkė	0,2	0,2	0,2	0,2	0,2	0,2	0,1
31.4 Babtų apylinkė	0,2	0,3	0,3	0,2	0,2	0,2	0,1
31.5 Garliava, Raudondvaris	0,4	0,4	0,6	0,2	0,3	0,5	0,4
31.6 Garliavos apylinkės gyvenvietės-Teleičiai, Senava, Naugardiškiai	0,25	0,25	0,6	0,25	0,25	0,4	0,25
31.7 Karmėlava, Ramučiai, Neveronys	0,3	0,3	0,5	0,4	0,3	0,5	0,3
31.8 Užliedžių gyvenvietė	0,3	0,3	0,3	0,2	0,3	0,3	0,3
31.9 Užliedžių apylinkė – Žemieji ir Aukštieji Kaniukai	0,3	0,3	0,6	-	0,3	0,6	0,5
31.10 Rokai, Vaišvydava	0,3	0,3	0,5	0,4	0,3	0,6	0,5
31.11 Vaišvydavos, Girionių, Šlėnavos, Viršužiglio, Piliuonos apylinkės ir gyvenvietės (be Vaišvydavos)	0,3	0,3	0,4	0,4	0,3	0,4	0,4
31.12 Kačerginė, Kulautuva	0,4	0,4	0,8	0,4	0,3	0,5	0,4
31.13 Ringaudai, Noreikiškės, Kazliškių km.	0,4	0,4	0,8	0,3	0,2	0,5	0,3
31.14 Vilkija	0,2	0,4	0,4	0,2	0,2	0,4	0,3
32. Klaipėdos raj.
32.1 Plytinės, Jakų, Tauralaukio, Rimkų, Paupio, Karklės gyv.	0,3	0,3	0,5	-	0,2	0,3	0,2
32.2 Vidmantų gyv.	0,35	0,35	0,5	0,2	0,2	0,5	0,3
33. Šiaulių raj.
33.1 Kuršėnai	0,35	0,35	0,4	0,2	0,2	0,5	0,3
33.2 Vijoklių, Ginkūnų, Gegužių, Lieporių, Vinkšnėnų gyv.	0,4	0,4	0,5	0,2	0,2	0,5	0,4
33.3 Kairių, Aukštelkės, Kužių, Sutkūnų gyv.	0,3	0,3	0,3	0,2	0,2	0,3	0,3
34. Vilkaviškio raj.	0,4	0,4	0,4	0,2	0,2	0,3	0,25
35. Šakių raj.	0,4	0,4	0,4	0,2	0,2	0,3	0,25
36. Lazdijų raj.
36.1 Seirijai	0,35	0,35	0,4	-	0,2	0,4	0,2
36.2 Leipalingis	0,3	0,3	0,4	-	0,2	0,4	0,2
37. Varėnos raj.
37.1 Merkinė	0,3	0,3	0,3	-	0,2	0,4	0,2
38. Alytaus raj.
38.1 Daugai, Simnas	0,3	0,3	0,3	-	0,2	0,3	0,2
38.2 Butrimonys	0,2	0,2	0,2	-	0,2	0,3	0,2
39. Ignalinos raj.
39.1 Strigailiškio ir Palūšės k.	0,35	0,35	0,4	0,2	0,2	0,3	0,2
40. Jurbarko raj.
40.1 Jurbarkų gyv.	0,2	0,2	0,25	-	-	0,3	0,2
40.2 Smalininkai	0,25	0,25	0,25	-	-	0,3	0,2
41. Tauragės raj.
41.1 Taurų gyv.	0,2	0,2	0,5	-	0,4	0,3	0,2
41.2 Skaudvilė	0,2	0,2	0,4	-	0,35	0,4	0,3
42. Trakų raj.
42.1 Grigiškės, Elektrėnai	0,5	0,5	0,6	0,2	0,4	0,5	0,3
42.2 Vievis, Lentvaris	0,4	0,4	0,4	0,2	0,3	0,4	0,3
42.3 Trakų, Senųjų Trakų, Vievio, Kariotiškio, Aukštadvario apyl.	0,3	0,3	0,3	0,2	0,2	0,2	0,2
43. Plungės raj.
43.1 Plateliai	0,3	0,3	0,4	0,2	0,2	0,3	0,15
43.2 Rietavas	0,2	0,2	0,3	0,2	0,2	0,2	0,15
44. Telšių raj.
44.1 Varniai	0,2	0,2	0,3	0,2	0,2	0,2	0,15
45. Molėtų raj.
45.1 Jaurų, Kirneilos, Kanapelkos, Ažubalių, Bebrusų, Pabebrusės, Palakajos, Šnėriškių, Pašekščių, Ščiūriškio k.	0,2	0,2	0,35	0,2	0,2	0,3	0,15 0,35 (dėl poilsiaviečių)
46. Kelmės raj.
46.1 Tytuvėnai	0,3	0,3	0,3	0,2	0,2	0,3	0,2
46.2 Užventis	0,3	0,3	0,2	0,2	0,2	0,3	0,2
47. Radviliškio raj.
47.1 Baisogala	0,25	0,25	0,25	0,2	0,25	0,3	0,25
47.2 Šeduva	0,25	0,25	0,25	0,2	0,25	0,3	0,25
48. Kitos miestotipo gyvenvietės	0,3	0,3	0,2	0,2	0,2	0,3	0,2
49. Kitos kaimo gyvenvietės
49.1 Visi veikiantys objektai	0,2	0,2	0,2	0,2	0,2	0,2-0,3	0,15-0,25
49.2 Visi neveikiantys objektai	-	-	-	-	-	-	0,05
49.3 Kultūros paveldo objektai	-	-	-	-	-	-	0,3

2) pradinę vidutinę pastato rinkos kainą, pakoreguotą atitinkamu koeficientu priklausomai nuo vietovės, kurioje jis yra, po kiekvienų eksploatacijos metų sumažinant pagrindinės lentelės paskutinėje skiltyje nurodytu procentu, tačiau neviršijant bendro 70% nusidėvėjimo. Išimtiniais atvejais, esant netolygiam (didesniam už normatyvinį) pagrindinių pastato konstrukcijų bei vidaus inžinerinių sistemų nusidėvėjimui, inventorizavimo biurų sprendimu butų daugiabučiuose pastatuose nusidėvėjimas gali būti vertinamas (nepriklausomai nuo eksploatacijos metų) iki 10% ir tuo pačiu procentu sumažinta pradinė vidutinė rinkos kaina.

3) lovų tipo bendrabučiuose butų kaina mažinama 40%.

8. Suteikti teisę valstybės įmonei „Respublikinis inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuras“ ir jos filialams nustatyti veikiančių (funkcionuojančių) objektų kaimo gyvenvietėse konkretų vietovės koeficientą Komisijos nustatytose ribose: prekybos ir visuomeninio maitinimo objektams 0,15–0,35 (žr. vietovės koeficientų lentelės 47.1 punkto 6 skiltį); kitos paskirties objektams 0,15–0,25 (žr. vietovės koeficientų lentelės 47.1 punkto 7 skiltį).

II. ŽEMĖ

(ĮSKAITANT UŽIMTĄ MIŠKO IR VANDENS TELKINIŲ)

Žemės sklypo paskirtis	1 m^2 vidutinė rinkos kaina (1–3 punktuose nurodytiems žemės sklypams) (litais)
A	1
1. Privačių namų valdų žemės sklypai
1.1 Miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse
1.1.1 Vilniaus mieste
1.1.1.1 Žvėryno, Senamiesčio, Naujamiesčio seniūnijos	100
1.1.1.2 Šnipiškių, Žirmūnų, Antakalnio seniūnijos	60
1.1.1.3 kita miesto teritorija	20
1.1.2 Kauno mieste
1.1.2.1 Senamiestis	140
1.1.2.2 miesto centras	90
1.1.2.3 Žaliakalnis	70
1.1.2.4 kita miesto teritorija	30
1.1.3 Palangos mieste	70
1.1.4. Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės miestuose
1.1.4.1 miesto centras	25
1.1.4.2 kita miesto teritorija	10
1.1.5 Birštono, Druskininkų, Jonavos, Mažeikių, Trakų ir Utenos miestuose	15
1.1.6 miestuose – rajonų centruose (išskyrus išvardintus 1.1.1–1.1.5 punktuose), Lentvario, Grigiškių, Garliavos, Kačerginės, Kulautuvos miesto tipo gyvenvietėse	10
1.1.7 kituose miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse	6
1.2 Priemiestinėse ir kitose kaimo gyvenvietėse
1.2.1 priemestinėse kaimo gyvenvietėse
1.2.1.1 nuo Vilniaus miesto ribos 15 km spinduliu ir nuo Kauno miesto ribos 10 km spinduliu	5
1.2.1.2 nuo Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio Palangos miestų ribos 5 km spinduliu	3
1.2.1.3 nuo kitų miestų ribos 3 km spinduliu	2
1.2.2 Kitose kaimo gyvenvietėse
1.2.2.1 stambiose – daugiau kaip 200 gyventojų)	1.5
1.2.2.2 nedidelėse – 50-200 gyventojų	1
1.2.2.3 kitose vietovėse	0.5
2. Ūkinei komercinei veiklai skirti (naudojami) žemės sklypai, kiti ne žemės ūkio ir ne miškų ūkio paskirties žemės sklypai	Kaina skaičiuojama: 1)įkainius, nurodytus 1.1.1–1.1.5 punktuose, dauginant iš koeficiento 1,2; 2)įkainius, nurodytus 1.1.6–1.1.7 ir 1.2.1.1 punktuose, dauginant iš koeficiento 1,5; 3) įkainius, nurodytus 1.2.1.2–1.2.2.3 punktuose, dauginant iš koeficientų: 1,5, kai žemės sklype yra iš žemės ūkio įmonių pirkėjo įsigyti gamybiniai pastatai, 2 – kitais atvejais.
3. Sodininkų bendrijų narių sodų sklypai
3.1 Respublikos miestuose bei 10 km spinduliu nuo jų ribos	2.0
3.2 kituose miestuose bei 5 km spinduliu nuo jų ribos	1.5
3.3 kitose vietovėse	1.0
	1 ha vidut. rinkos kaina (4–6 punktuose nurodytiems sklypams) (litais)
4. Kita žemės ūkio paskirties žemė
4.1 Respublikos miestuose	10 000
4.2 kituose miestuose	9 000
4.3 miesto tipo gyvenvietėse	6 000
4.4 Joniškio, Kauno, Kėdainių, Pakruojo, Panevėžio, Pasvalio, Radviliškio, Šakių, Šiaulių, Marijampolės, Vilkaviškio rajonuose	2 500
4.5 Biržų, Jonavos, Jurbarko, Akmenės, Klaipėdos, Kretingos, Kupiškio, Prienų, Raseinių, Šilutės, Tauragės ir Ukmergės rajonuose	2 000
4.6 Alytaus, Anykščių, Kaišiadorių, Kelmės, Lazdijų, Mažeikių, Rokiškio, Skuodo, Šalčininkų, Širvintų, Švenčionių, Varėnos, Vilniaus rajonuose	1 800
4.7 Ignalinos, Molėtų, Plungės, Šilalės, Telšių, Trakų, Utenos, Zarasų rajonuose	1 500
5. Miškų ūkio paskirties žemė
5.1 miškų urėdijoms priskirtose teritorijose	3 500
5.2 buvusieji ūkiniai miškai	3 000
6. Vandens telkiniai
6.1 žuvininkystės tvenkiniai	Atitinka 4.4–4.7 punktuose nurodytus įkainius(be pastaboje 1 nurodytų pataisos koeficientų)
6.2 ežerai, įeinantys į ūkininkų ūkių žemėnaudas	1 000
6.3 ežerai, priskirti ne žemės ūkio paskirties žemei	2 000

Pastabos:

1. Žemės kainoms, nustatytoms 4.4, 4.5, 4,6 ir 4.7 punktuose, taikomi šie pataisos koeficientai:

1) prie miestų ir gyvenviečių esantiems žemės sklypams su sodybomis arba jeigu juose pagal teritorijų planavimo dokumentus leidžiama statyti gyvenamąjį namą, taikomas pataisos koeficientas 2;

2) nutolusiems daugiau kaip 2 km nuo miestų, gyvenviečių ir gerų kelių žemės sklypams taikomas pataisos koeficientas 0,5;

3) žemės sklypams, kurių nusausinta žemė užima mažiau 50 proc. ploto, taikomas pataisos koeficientas 0,7.

2. Į miškų ūkio paskirties žemės vidutinę rinkos kainą įeina stačiojo miško kaina.

III. KELIŲ EISME DALYVAUJANČIOS TRANSPORTO PRIEMONĖS

A. AUTOMOBILIŲ KAINOS PAGAL MARKES

Automobilio markė	Variklio			Naujo automobilio vid. rinkos kaina(litais)
	galingumas		darbinis tūris, cm^3
	AJ	KW
BMW	90–110	66–81	1,6-1,8	113 378
BMW	111–115	82–84	1,8-2,5	145 593
BMW	116–145	85–106	1,8-2,5	150 593
BMW	146–150	107–110	2,0-2,0	154 211
BMW	151–192	111–141	2,8-2,5	193 261
BMW	193–220	142–161	2,8-3,0	223 672
BMW	221–290	162–213	4,00	297 660
BMW	291–340	214–250	5,00	421 303
BMW	341–380	251–279	5,00	546 884
Volkswagen	45–60	33–44	1,0-1,4	57 684
Volkswagen	61–75	45–55	1,6-1,9	72 081
Volkswagen	76–90	56–66	1,8-1,9	82 449
Volkswagen	91–120	67–88	2,00	100 856
Volkswagen	121–150	89–110	2,00	107 504
Volkswagen	151–175	111–129	2,8	139 660
Renault	55–70	40–51	1,3-1,9	51 825
Renault	71–100	52–73	1,4-2,1	83 340
Renault	101–115	74–84	2,00	128 500
Renault	116–155	85–113	2,2	142 600
Renault	156–170	114–125	3,00	182 900
Fiat	50–65	37–48	1,0-1,9	38 155
Fiat	66–75	49–55	1,1-1,9	44 510
Fiat	76–95	56–70	1,4-2,0	46 630
Nissan	55–75	40–55	1,0-1,4	48 794
Nissan	76–100	56–73	1,6-2,7	107 457*
Nissan	101–125	74–92	2,4-4,2	140 855**
Nissan	126–140	93–103	2,00	104 711
Audi	90–100	66–73	1,6-1,9	115 199
Audi	101–120	74–88	2,0-2,5	151 864
Audi	121–150	89–110	1,8-2,6	152 527
Audi	151–175	111–129	2,8	174 896
Audi	176–290	130–213	4,2	306 846
Honda	90–120	65–88	1,5	78 085
Honda	121–135	89–99	2,00	91 827
Toyota	70–90	53–65	1,4-2,4	70 596
Toyota	91–120	66–88	1,6-2,4	76 692
Toyota	121–140	89–103	2,0-2,2	101 926
Toyota	141–175	104–128	3,0-4,2	139 996
Toyota	176–190	129–138	3,00	148 832
Toyota	191–240	139–176	2,00	199 784
Skoda	55–60	40–44	1,3	35 100
Citroen	55–60	40–44	1,0-1,8	72 960
Citroen	61–75	45–55	1,4-1,9	105 295
Citroen	76–100	56–73	1,4-2,5	105 870
Citroen	101–110	74–81	1,8-2,5	122 034
Citroen	111–135	82–99	2,0-2,5	130 051
Citroen	136–170	100–123	2,0-3,0	147 165
Ford	90–115	66–84	1,6-1,8	78 964
Ford	116–145	85–106	2,0-3,8	118 952
Ford	146–160	107–117	4,0	128 900
Ford	161–210	118–154	2,4-4,6	197 885
Volvo	89–135	65–99	1,8-2,3	99 666
Volvo	136–145	100–106	2,5	136 850
Volvo	146–170	107–125	2,5	149 500
Hyundai	90–100	66–73	1,5-1,0	49 500
Hyundai	101–115	74–54	1,6	62 860
Mersedes-Benz	95–125	70–92	1,8-2,5	180 048
Mersedes-Benz	126–140	93–103	2,0-3,0	218 015
Mersedes-Benz	141–170	104–125	2,2-3,5	285 266
Mersedes-Benz	171–220	126–161	2,8-3,2	287 430
Mersedes-Benz	221–280	162–206	4,2	536 865
Mersedes-Benz	281–395	207–290	5,0-6,0	626 947
Mazda	73–90	54–66	1,3-2,2	61 662
Mazda	91–115	67–84	1,8	72 692
Mazda	116–140	85–103	2,00	84 238
Mazda	141–170	104–125	2,0-2,5	93 844

B. KITŲ AUTOMOBILIO MARKIŲ (išskyrus išvardintas A lentelėje) IR KITŲ KELIŲ EISME DALYVAUJANČIŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ KAINOS

Transporto priemonės pavadinimas	Naujos transporto priemonės vidutinė rinkos kaina (tūkst. litų)
A	1
1. Lengvieji automobiliai
1.1 Vakarų valstybių gamybos lengvieji automobiliai
1.1.1 40–50 AJ (29–37 kW)	35
1.1.2 51–60 AJ (38–44 kW)	45
1.1.3 61–75 AJ (45–55 kW)	60
1.1.4 76–90 AJ (56–66 kW)	70
1.1.5 91–100 AJ (67–73 kW)	75
1.1.6 101–115 AJ (74–85 kW)	80
1.1.7 116–125 AJ (86–92 kW)	90
1.1.8 126–135 AJ (93–99 kW)	100
1.1.9 136–150 AJ (100–110 kW)	115
1.1.10 151–175 AJ (111–128 kW)	125
1.1.11 176–200 AJ (129–147 kW)	140
1.1.12 201–250 AJ (148–184 kW)	185
1.1.13 251–300 AJ (185–221 kW)	235
1.1.14 301–350 AJ (222–257 kW)	325
1.1.15 351–400 AJ (258–294 kW)	465
1.1.16 virš 400 AJ (virš 294 kW)	805
1.2 NVS gamybos lengvieji automobiliai
1.2.1 151–200 AJ (111–147 kW)	35
1.2.2 201–300 AJ (148–221 kW)	45
1.2.3 301–400 AJ (222–294 kW)	60
2. Vakarų valstybių gamybos motociklai, motoroleriai, motoriniai vežimėliai
2.1 61–80 AJ (45–59 kW)	40
2.2 81–100 AJ (60–73 kW)	67
2.3 101–150 AJ (74–110 kW)	87
3. Autobusai
3.1 Vakarų valstybių gamybos autobusai
3.1.1 iki 30 sėdimų vietų	360
3.1.2 31–50 sėdimų vietų	900
3.1.3 virš 50 sėdimų vietų	1 720
3.2 NVS valstybių gamybos autobusai
3.2.1 iki 30 sėdimų vietų	35
3.2.2 virš 30 sėdimų vietų	100
3.3 Mikroautobusai
3.3.1 Vakarų valstybių gamybos mikroautobusai
3.3.1.1 iki 9 sėdimų vietų (įskaitant vairuotojo vietą)	90
3.3.1.2 9–17 sėdimų vietų (įskaitant vairuotojo vietą)	100
3.3.2 NVS valstybių gamybos mikroautobusai 9–17 sėdimų vietų (įskaitant vairuotojo vietą)	30
4. Krovininiai automobiliai
4.1 Vilkikai
4.1.1 Vakarų valstybių gamybos vilkikai
4.1.1.1 iki 200 AJ (iki 147 kW)	175
4.1.1.2 201–300 AJ (148–221 kW)	295
4.1.1.3 301–400 AJ (222–294 kW)	374
4.1.1.4 401–500 AJ (295–368 kW)	445
4.1.1.5 virš 500 AJ (virš 368 kW)	545
4.1.2 NVS valstybių gamybos vilkikai
4.1.2.1 iki 200 AJ (iki 147 kW)	55
4.1.2.2 201–300 AJ (148–221 kW)	85
4.1.2.3 301–400 AJ (222–294 kW)	115
4.1.2.4 401–500 AJ (295–368 kW)	165
4.1.2.5 virš 500 AJ (virš 368 kW)	195
4.2 Sunkvežimiai–savivarčiai, bortiniai furgonai
4.2.1 Vakarų valstybių gamybos sunkvežimiai–savivarčiai, bortiniai, furgonai
4.2.1.1. iki 3,5 t bendros masės	90
4.2.1.2 3,6–6 t bendros masės	110
4.2.1.3 6,1–10 t bendros masės	140
4.2.1.4 10,1–20t bendros masės	240
4.2.1.5 virš 20 t bendros masės	340
4.2.2 NVS valstybių gamybos sunkvežimiai–savivarčiai, bortiniai, furgonai
4.2.2.1 6,1–10 t bendros masės	40
4.2.2.2 virš 10 t bendros masės	60
4.3 Automobiliai–refrižeratoriai
4.3.1 Vakarų valstybių gamybos automobiliai–refrižeratoriai
4.3.1.1 iki 4 t bendros masės	85
4.3.1.2 4,1–8 t bendros masės	110
4.3.1.3 virš 8 t bendros masės	160
4.3.2 NVS valstybių gamybos automobiliai–refrižeratoriai
4.3.2.1 iki 4 t bendros masės	35
4.3.2.2 4,1–8 t bendros masės	55
4.3.2.3 virš 8 t bendros masės	70
5. Vakarų valstybių gamybos puspriekabės
5.1.1 iki 10 t bendros masės	55
5.1.2 10,1–20 t bendros masės	95
5.1.3 20,1–30 t bendros masės	115
5.1.4 virš 30 t bendros masės	155
6. Priekabos
6.1 Vakarų valstybių gamybos priekabos
6.1.1 4,1–10 t bendros masės	70
6.1.2 virš 10 t bendros masės	120
7. Puspriekabės–refrižeratoriai
7.1 Vakarų valstybių gamybos puspriekabės– refrižeratoriai
7.1.1 iki 10 t bendros masės	85
7.1.2 10,1–20 t bendros masės	135
7.1.3 20,1–30 t bendros masės	165
7.1.4 virš 30 t bendros masės	225
7.2 NVS valstybių gamybos puspriekabės– refrižeratoriai virš 20 t bendros masės	55

Pastabos:

1. Transporto priemonių galingumas AJ perskaičiuotas į galingumą W koeficientu 1 AJ = 0,735499 kW (1 kW = 1,35962 AJ).

2. Padėvėtų transporto priemonių vidutinės rinkos kainos apskaičiuojamos sumažinant naujos transporto priemonės kainą: po pirmų eksploatacijos metų 25%, po dviejų metų – 34%, po trijų metų – 44%, po keturių metų – 55%, po penkių metų – 67%, po šešių metų – 80%, po septynių metų – 94%.

3. Vidutinės rinkos kainos specializuotiems automobiliams nustatomos konkrečiu atveju priklausomai nuo sumontuotos ant bazinio automobilio įrangos sudėtingumo. Sumontuotos įrangos sudėtingumą įvertina techninių apžiūrų centrai. Bazinio automobilio, panaudoto šiai transporto priemonei, kaina koreguojama atitinkamu koeficientu, priklausomai nuo bazinio automobilio panaudojimo laipsnio, kurį taip pat įvertina techninių apžiūrų centrai.

4.* – III A lentelėje Nissan automobiliai (galingumas 76–100 AJ) įeina džipų kainos.

5.** – III A lentelėje Nissan automobiliai (galingumas 101–125 AJ) kainos vien tik džipų.

IV. VANDENS TRANSPORTO PRIEMONĖS

Vandens transporto priemonės pavadinimas	Naujos vandens transporto priemonės vidutinė rinkos kaina (tūkst. litų)	Kasmetinis eksploatuojamos technikos kainos sumažinimo procentas
1. Transportiniai laivai
1.1 Jūrų laivai
1.1.1 Keleiviniai, keleiviniai-krovininiai laivai, keltai
1.1.1.1 iki 3000 t vandentalpos	24 000	6,25%
1.1.1.2 3001-10000 t vandentalpos	47 400	6,25%
1.1.1.3 virš 10000 t vandentalpos	80 000	6,25%
1.1.2 Universalūs sausakrūviai ir miškovežiai
1.1.2.1 iki 5000 t vandentalpos	13 100	6,25%
1.1.2.2 5001- 10000 t vandentalpos	20 000	6,25%
1.1.2.3 virš 10000 t vandentalpos	23 000	6,25%
1.1.3 Ro-Ro tipo laivai 5000-10000t vandentalpos	20 000	6,25%
1.1.4 Universalūs „upė-jūra“ tipo laivai 5000-10000 t vandentalpos	10 000	6,25%
1.1.5 Transportiniai refrižeratoriai
1.1.5.1 iki 10000 t vandentalpos	30 000	6,25%
1.1.5.2 10001–20000 t vandentalpos	35 000	6,25%
1.1.6 Tanklaiviai 5000–10000 t vandentalpos	30 000	6,25%
1.1.7 Kiti jūrų laivai
1.1.7.1 Vilkikai
1.1.7.1.1 1200 AJ	6 000	6,25%
1.1.7.1.2 3000 AJ	20 000	6,25%
1.1.7.1.3 7800 AJ	39 000	6,25%
1.1.7.2 Locmanų kateriai	2 000	5,40%
1.1.7.3 Naftos-šiukšlių surinktuvai	500	5,40%
1.1.7.4 Reido kateriai	375	5,70%
1.2 Upių laivai
1.2.1 Keleiviniai keltai
1.2.1.1 iki 300t vandentalpos	250	6,25%
1.2.1.2 virš 300tvandentalpos	1 800	6,25%
1.2.2 Keleiviniai laivai iki 150t vandentalpos	600	6,25%
1.2.3 Keleiviniai laivai tipo „Raketa“	500	6,25%
1.2.4 Keleiviniai laivai tipo „Kometa“	5 000	6,25%
1.2.5 Krovininiai laivai iki 500t vandentalpos	200	6,25%
1.2.6 Krovininės baržos-aikštelės iki 65 m ilgio	210	6,25%
1.2.7 Vilkikai 200–300 AJ	300	6,25%
2. Sportiniai laivai
2.1 Motoriniai kateriai virš 10 m ilgio	50	9,0%
2.2 Jachtos
2.2.1 8–10 m ilgio	60	0,5%
2.2.2 14–16 m ilgio	600	0,5%
3. Žvejybiniai laivai
3.1 Didieji traleriai-šaldytuvai
3.1.1 iki 85 m ilgio	40 000	6,25%
3.1.2 86–105 m ilgio	60 000	6,25%
3.1.3 106–125 m ilgio	89 000	6,25%
3.2 Vidutiniai traleriai-seineriai
3.2.1 iki 55 m ilgio	14 100	6,25%
3.2.2 56–65 m ilgio	35 000	6,25%
3.3 Mažieji traleriai
3.3.1 iki 26 m ilgio	1 200	6,25%
3.3.2 27–35 m ilgio	6 000	6,25%
3.4 Žuvies apdorojimo laivas 170 m ilgio	270 000	6,25%

Pastaba:

Lentelėje pateiktos naujų vandens transporto priemonių vidutinės rinkos kainos.

Padėvėtų priemonių vidutinės rinkos kainos apskaičiuojamos sumažinant kiekvienais metais naujos priemonės kainą paskutinėje lentelės skiltyje nurodytu procentu.

V. CIVILINIAI ORLAIVIAI

Orlaivio tipas	Pagaminimo metai	Vidutinė rinkos kaina(litais)
Cessna 172	1968	48 000
JAK 52	1987	76 000

Pastaba:

1. Lentelėje pateiktos kainos nurodomos konkrečiam orlaivio tipui, pagamintam atitinkamais metais. Kadangi šie orlaiviai buvo įsigyti galiojant įvairiems minimaliems deklaravimui priklausančio turto kainos dydžiams, lentelėje nurodomos kainos ir tų orlaivių, kurių vertė yra mažesnė už šiuo metu galiojantį minimalų deklaravimui priklausančio turto kainos dydį.

2. Pajamos civilinių orlaivių įsigijimui visais atvejais deklaruojamos, jei jų kaina įsigijimo momentu viršija minimalų deklaravimui priklausančio turto kainos dydį. Konkretaus orlaivio vidutinė rinkos kaina privalomam registruoti turtui įvertinti, bus nustatomos kiekvienu konkrečiu atveju kartu su aviacijos specialistais.

IV. ŽEMĖS ŪKIO TECHNIKA

Žemės ūkio technikos pavadinimas	Naujos technikos vieneto vidutinė rinkos kaina (tūkst. litų)	Kasmetinis eksploatuojamos technikos kainos sumažinimo procentas
A	1	2
1. Traktoriai
1.1 NVS šalių gamybos traktoriai
1.1.1 200–270 AJ („Kirovec“ ir kt.)	140	11%
1.1.2 150–165 AJ (T-150; T-150 K ir kt.)	88	11%
1.1.3 80–90 AJ (DT-75 ir kt.)	42	11%
1.1.4 75 AJ (MTZ-82)	45	11%
1.1.5 75 AJ (MTZ-80)	39	11%
1.1.6 60 AJ (JUMZ-6KL)	35	11%
1.1.7 60 AJ (LTZ-60AV)	34	11%
1.1.8 50 AJ (LTZ-55A)	31	11%
1.2 Vakarų valstybių traktoriai
1.2.1 60–70 AJ (URSUS 4512; URSUS 4514 ir kt. lenkų gamybos traktoriai)	48	6,7%
1.2.2 50 AJ ir daugiau VALMET 665-4HC ir kt.)	120	6,7%
2. Javų kombainai
2.1 NVS šalių gamybos javų kombainai
2.1.1 DON-1500	250	11%
2.1.2 SK-5 „NIVA“	120	11%
2.1.3 JENISEI-1200	130	11%
2.2 Kitų užsienio valstybių gamybos javų kombainai
2.2.1 SAMPO-2020	155	6,7%
2.2.2 E-514, E-525	350	6,7%
2.2.3 Class ir kt.	530	6,7%
3. Savaeigės šienapjovės
3.1 E-281	350	14,5%
3.2 E-304	200	14,5%
3.3 E-303 ir kt.	180	14,5%
4. Ekskavatoriai
4.1 EO-2628	72	11%
4.2 EO-2629 ir kt.	60	11%
5. Buldozeriai (D-606; DZ-42 ir kt.)	48	11%

Pastaba:

Padėvėtos žemės ūkio technikos vidutinės rinkos kainos apskaičiuojamos sumažinant po kiekvienų eksploatacijos metų naujos žemės ūkio technikos kainą paskutinėje lentelės skiltyje nurodytu procentu.

VII. ŠAUNAMIEJI GINKLAI

Pastaba:

Visų rūšių registruojamų šaunamųjų ginklų vidutinė rinkos kaina yra mažesnė negu 30 000 Lt, todėl pajamos jų įsigijimui nedeklaruojamos.

VIII. POTENCIALIAI PAVOJINGI ĮRENGINIAI

Potencialiai pavojingo įrenginio pavadinimas	Naujo įrenginio vieneto vidutinė rinkos kaina (tūkst. litų)	Kasmetinio padėvėto įrenginio kainos sumažinimo procentas
1. Kėlimo kranai
1.1 ožiniai kranai 12,5 kėlimo galios
1.1.1 20 ilgio angos	160	6,7%
1.1.2 32 ilgio angos	175	6,7%
1.2 automobiliniai kranai
1.2.1 6,3 t kėlimo galios	65	8,3%
1.2.2 10 t kėlimo galios	75	8,3%
1.3 Tiltiniai kranai 10 t kėlimo galios
1.3.1 10,5 m ilgio angos	109	6,7%
1.3.2 16,5 m ilgio angos	156	6,7%
1.4 Bokštiniai kranai 10 t kėlimo galios	180	8,3%
2. Liftai
2.1 Elektriniai
2.1.1 keleiviniai	60	4,0%
2.1.2 krovininiai	45	4,0%
2.1.3 ligoninių	75	4,0%
2.2 Hidrauliniai trijų sustojimų	75	5,0%
3. Garo ir vandens šildymo katilai
3.1 1 t/val. našumo garo katilas	40	5,0%
3.2 1 Gcal/val. našumo vandens šildy-mo katilas(aukštesnės kaip 115^oC temperatūros)	30	6,7%
4. Autocisternos skystoms dujoms per- vežti	50	5,0%
5. Atrakcionai
5.1 atrakcionų kompleksas „Lunaparkas“	900	6,7%
5.2 atrakcionas „Apžvalgos ratas“	150	5,0%

Pastabos:

1. Potencialiai pavojingų įrenginių kategorijai priskiriami įrenginiai, kurių sąrašas patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. 1251 (Žin., 1994, Nr. 98-1943). Technikos priežiūros tarnybos prižiūrimų potencialiai pavojingų įrenginių sąrašas patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 1995 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. 32 (Žin., 1995, Nr. 25-574).

2. Padėvėtų įrenginių vidutinės rinkos kainos apskaičiuojamos sumažinant po kiekvienų eksploatacijos metų naujo įrenginio kainą paskutinėje lentelės skiltyje nurodytu procentu.

3. Visų Technikos priežiūros tarnyboje registruojamų kėlimo kranų, liftų, garo ir vandens šildymo katilų (naujų) vidutinė rinkos kaina yra didesnė negu 30000 Lt ir įsigijus juos kitokio tipo (negu išvardinta aukščiau pateiktame sąraše) pajamos deklaruojamos.

4. Esant didesniems garo katilo arba vandens šildymo katilo našumams negu nurodyta lentelėje, dėl kiekvienos sekančios t/val. arba Gcal/val., vidutinė rinkos kaina didinama vidutiniškai 20 tūkst. litų.

______________