LIETUVOS RESPUBLIKOS

VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO PAKEITIMO

Į S T A T Y M A S

1998 m. balandžio 28 d. Nr. VIII-717

Vilnius

(Žin., 1994, Nr. 43-772; 1996, Nr. 115-2667, Nr. 120-2819, Nr. 121-2850, Nr. 122-2864; 1997, Nr. 30-704)

1 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo nauja redakcija

Pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymą ir jį išdėstyti taip:

„LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS

Į S T A T Y M A S

PirmasIS skirsnis

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudėtis

Lietuvos Respublikos Vyriausybę (toliau – Vyriausybė) sudaro Ministras Pirmininkas ir ministrai.

2 straipsnis. Vyriausybės galios

1. Vyriausybė įgyvendina vykdomąją valdžią Lietuvoje.

2. Vyriausybės galias apibrėžia Lietuvos Respublikos Konstitucija ir įstatymai.

3 straipsnis. Vyriausybės veiklos teisiniai pagrindai

Vyriausybė savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais Seimo priimtais teisės aktais, Vyriausybės programa, Respublikos Prezidento dekretais ir šiuo įstatymu.

4 straipsnis. Svarbiausieji Vyriausybės veiklos principai

Vyriausybė savo veiklą grindžia kolegialumo, demokratijos, teisėtumo ir viešumo principais.

5 straipsnis. Vyriausybės atsakomybė ir atskaitomybė

1. Vyriausybė solidariai atsako Seimui už bendrą savo veiklą. Vyriausybė ne rečiau kaip kartą per metus pateikia Seimui Vyriausybės programos įgyvendinimo ataskaitą.

2. Seimo reikalavimu Seimo statuto nustatyta tvarka Vyriausybė arba atskiri ministrai atsiskaito Seime už savo veiklą.

3. Ministrai, vadovaudami jiems pavestoms valdymo sritims, yra atsakingi Seimui, Respublikos Prezidentui ir tiesiogiai pavaldūs Ministrui Pirmininkui.

AntrasIS skirsnis

VYRIAUSYBĖS SUDARYMAS

6 straipsnis. Vyriausybės sudarymo tvarka ir Vyriausybės programa

1. Ministrą Pirmininką Seimo pritarimu skiria ir atleidžia Respublikos Prezidentas.

2. Ministras Pirmininkas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jo paskyrimo pristato Seimui savo sudarytą ir Respublikos Prezidento patvirtintą Vyriausybę ir pateikia svarstyti jos programą. Jeigu Seimas motyvuotu nutarimu nepritaria šiai programai, Ministras Pirmininkas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo nepritarimo dienos pateikia svarstyti naują programą. Ministerijos ir kitos valstybės institucijos privalo paskirtiems ministrams teikti medžiagą, reikalingą Vyriausybės programai parengti, bei prisidėti prie programos rengimo.

3. Vyriausybė gauna įgaliojimus veikti, kai Seimas posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma pritaria jos programai.

4. Kai Seimas pritaria Vyriausybės programai, Vyriausybė privalo per 3 mėnesius parengti ir patvirtinti konkrečias priemones šiai programai įgyvendinti.

7 straipsnis. Ministro Pirmininko ir ministrų prisaikdinimas

1. Pradėdami eiti savo pareigas, Ministras Pirmininkas ir ministrai prisiekia. Nustatomas toks jų priesaikos tekstas:

„Aš (vardas, pavardė)

prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai,

prisiekiu gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, saugoti jos žemių vientisumą,

prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei.

Tepadeda man Dievas!“

2. Prisiekti leidžiama ir be paskutiniojo sakinio.

3. Ministras Pirmininkas ir ministrai prisiekia Seimo posėdyje. Į šį posėdį kviečiamas Respublikos Prezidentas. Priesaiką priima Seimo Pirmininkas, o kai šio nėra, – Seimo Pirmininko pavaduotojas, laikinai einantis Seimo Pirmininko pareigas.

4. Ministras Pirmininkas ir kiekvienas ministras prisiekia stovėdami priešais Seimo Pirmininką ar Seimo Pirmininko pavaduotoją, skaitydami priesaikos tekstą padėję ranką ant Lietuvos Respublikos Konstitucijos. Prisiekęs Ministras Pirmininkas ar ministras pasirašo vardinį priesaikos lapą.

5. Priesaikos tekstas, išskyrus leidžiamą neskaityti (išbraukti) paskutinįjį sakinį, netaisomas ir nekeičiamas. Šios nuostatos nesilaikymas, kaip ir atsisakymas prisiekti ar pasirašyti vardinį priesaikos lapą arba pasirašymas su išlyga, reiškia, kad Ministras Pirmininkas ar ministras neprisiekė ir negali eiti pareigų.

6. Vardiniai priesaikos lapai perduodami Seimo Pirmininkui ir saugomi Seimo kanceliarijoje.

Trečiasis skirsnis

VYRIAUSYBĖS ĮGALIOJIMŲ GRĄŽINIMAS IR ATSISTATYDINIMAS

8 straipsnis. Vyriausybės įgaliojimų grąžinimas

1. Vyriausybė grąžina įgaliojimus išrinkus Respublikos Prezidentą.

2. Po Seimo rinkimų Vyriausybė grąžina įgaliojimus Respublikos Prezidentui tą dieną, kai naujasis Seimas susirenka į pirmąjį posėdį.

3. Išrinkus Respublikos Prezidentą, Vyriausybė įgaliojimus grąžina Respublikos Prezidentui tą dieną, kai šis pradeda eiti pareigas.

4. Kai pasikeičia daugiau nei pusė ministrų, Vyriausybė turi iš naujo gauti Seimo įgaliojimus.

5. Vyriausybės įgaliojimai laikomi grąžintais, kai Ministras Pirmininkas ar Vyriausybės narys, pavaduojantis Ministrą Pirmininką, įteikia Respublikos Prezidentui raštišką pareiškimą.

6. Respublikos Prezidentas priima Vyriausybės grąžinamus įgaliojimus ir paveda jai eiti pareigas, kol Vyriausybė iš naujo gaus Seimo įgaliojimus arba kol bus sudaryta nauja Vyriausybė. Jeigu Vyriausybė įgaliojimų raštiškai negrąžina, Respublikos Prezidentas turi teisę dekretu pavesti Vyriausybei eiti pareigas bei skirti Vyriausybės narį Ministrui Pirmininkui pavaduoti, kol bus sudaryta nauja Vyriausybė arba kol Vyriausybė iš naujo gaus Seimo įgaliojimus.

7. Kai Vyriausybė grąžina įgaliojimus šio straipsnio 1 dalies numatytu pagrindu, Respublikos Prezidentas per 15 dienų teikia Seimui svarstyti įgaliojimus grąžinusios Vyriausybės Ministro Pirmininko kandidatūrą. Kai Seimas pritaria Ministro Pirmininko kandidatūrai ir Respublikos Prezidentas paskiria Ministrą Pirmininką, jei Ministro Pirmininko pateiktoje ir Respublikos Prezidento patvirtintoje Vyriausybėje nepasikeitė daugiau nei pusė iki įgaliojimų grąžinimo dirbusių ministrų, Vyriausybė iš naujo gauna įgaliojimus veikti pagal Seimo anksčiau patvirtintą programą. Jeigu Seimas nepritaria Ministro Pirmininko kandidatūrai, Vyriausybė privalo atsistatydinti.

9 straipsnis. Vyriausybės atsistatydinimas

1. Vyriausybė privalo atsistatydinti šiais atvejais:

1) kai Seimas du kartus iš eilės nepritaria naujos Vyriausybės programai;

2) kai Seimas visų Seimo narių balsų dauguma slaptu balsavimu pareiškia nepasitikėjimą Vyriausybe ar Ministru Pirmininku;

3) kai Ministras Pirmininkas atsistatydina arba miršta;

4) išrinkus naują Seimą, kai jis susirenka į pirmąjį posėdį;

5) kai pasikeitus daugiau nei pusei ministrų ar po Respublikos Prezidento rinkimų Ministras Pirmininkas negauna Seimo pakartotinio pritarimo.

2. Ministras Pirmininkas ar Vyriausybės narys, pavaduojantis Ministrą Pirmininką, apie Vyriausybės atsistatydinimą raštu praneša Respublikos Prezidentui tą dieną, kurią atsiranda viena iš šio straipsnio 1 dalyje numatytų aplinkybių. Nepranešus raštu apie Vyriausybės atsistatydinimą, Respublikos Prezidentas turi teisę pavesti Vyriausybei eiti pareigas ir skirti Vyriausybės narį Ministrui Pirmininkui pavaduoti, kol bus sudaryta nauja Vyriausybė.

3. Vyriausybė gali atsistatydinti Ministro Pirmininko siūlymu, priimdama nutarimą. Vyriausybė laikoma atsistatydinusia, kai Ministras Pirmininkas įteikia Respublikos Prezidentui Vyriausybės atsistatydinimo nutarimą.

4. Vyriausybės atsistatydinimą priima Respublikos Prezidentas ir prireikus paveda jai toliau eiti pareigas. Jis gali pavesti vienam iš ministrų eiti Ministro Pirmininko pareigas, kol bus sudaryta nauja Vyriausybė.

10 straipsnis. Ministro skyrimas, atleidimas ir atsistatydinimas

1. Ministrus Ministro Pirmininko teikimu skiria ir atleidžia Respublikos Prezidentas. Laikinai pavaduodamas Respublikos Prezidentą, Seimo Pirmininkas negali atleisti ar skirti ministrų be Seimo sutikimo.

2. Ministras turi teisę atsistatydinti. Ministras yra atsistatydinęs, kai apie savo atsistatydinimą raštu praneša Respublikos Prezidentui ir Ministrui Pirmininkui.

3. Ministras privalo atsistatydinti, kai nepasitikėjimą juo slaptu balsavimu pareiškia daugiau kaip pusė Seimo narių. Ministras apie tai raštu praneša Respublikos Prezidentui ir Ministrui Pirmininkui tą pačią dieną, o jeigu tai neįmanoma, – ne vėliau kaip kitą dieną. Jeigu ministras neįvykdo šio reikalavimo, jis Respublikos Prezidento dekretu atleidžiamas iš pareigų.

4. Ministro atsistatydinimą priima Respublikos Prezidentas. Jis gali pasiūlyti ministrui eiti pareigas, kol bus paskirtas naujas ministras.

11 straipsnis.       Interpeliacijos pateikimas Ministrui Pirmininkui ar ministrui arba nutarimo projekto dėl nepasitikėjimo Vyriausybe pateikimas

1. Seimo sesijos metu ne mažesnė kaip 1/5 Seimo narių grupė gali pateikti interpeliaciją Ministrui Pirmininkui ar ministrui, taip pat pateikti nutarimo projektą dėl nepasitikėjimo Vyriausybe.

2. Seimas, apsvarstęs Ministro Pirmininko ar ministro atsakymą į interpeliaciją arba Vyriausybės atsakymą į nutarimo dėl nepasitikėjimo projektą, gali nutarti, jog atsakymas yra nepatenkinamas, ir daugiau kaip pusės Seimo narių balsų dauguma slaptu balsavimu pareikšti nepasitikėjimą Ministru Pirmininku, ministru arba Vyriausybe.

3. Pareiškus nepasitikėjimą Ministru Pirmininku, ministru arba Vyriausybe, Ministras Pirmininkas, ministras arba Vyriausybė privalo tą pačią dieną atsistatydinti.

4. Kai Seimas pareiškia nepasitikėjimą Ministru Pirmininku, atsistatydina visa Vyriausybė. Šiuo atveju Respublikos Prezidentas Ministro Pirmininko pareigas paveda eiti kitam Vyriausybės nariui, kol bus sudaryta nauja Vyriausybė. Kai Seimas pareiškia nepasitikėjimą ministru, Respublikos Prezidentas paveda eiti šias pareigas kitam ministrui, kol bus paskirtas ir prisaikdintas naujas ministras. Šiuo atveju Ministras Pirmininkas ne vėliau kaip per 15 dienų pateikia Respublikos Prezidentui naują ministro kandidatūrą.

Ketvirtasis skirsnis

VYRIAUSYBĖS NARIŲ IR VYRIAUSYBĖJE DIRBANČIŲ POLITINIŲ PAREIGŪNŲ GARANTIJOS

12 straipsnis. Ministro Pirmininko ir ministrų neliečiamumo garantijos

Ministras Pirmininkas ir ministrai negali būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn ar suimti, taip pat negali būti kitaip suvaržyta jų laisvė be išankstinio Seimo sutikimo, o tarp Seimo sesijų – be išankstinio Respublikos Prezidento sutikimo.

13 straipsnis.       Vyriausybės narių, Ministro Pirmininko ir ministrų skiriamų politinių pareigūnų darbo sąlygos bei socialinės garantijos

1. Vyriausybės narių ir politinių pareigūnų atlyginimo už darbą dydį nustato valstybės politikų darbo užmokesčio įstatymas. Iki įsigalios šis įstatymas, tarnybinis atlyginimai nustatomi: Ministro Pirmininko – 60 procentų Respublikos Prezidento atlyginimo, ministrų – 50 procentų Respublikos Prezidento atlyginimo, o politinių pareigūnų – Vyriausybės nutarimu pagal šalies vidutinio darbo užmokesčio koeficientą.

2. Politiniai pareigūnai yra politinio ar asmeninio pasitikėjimo pagrindu paskirti valstybės tarnautojai („A“ lygio valdininkai).

3. Atlyginimą Vyriausybės nariams moka Vyriausybės kanceliarija.

4. Vyriausybės atstovavimo šalyje ir užsienyje išlaidoms finansuoti Vyriausybės nutarimu gali būti sudaromas Ministro Pirmininko fondas, kuriam, nedidinant Vyriausybės kanceliarijai Lietuvos Respublikos valstybės biudžete numatytų bendrų reprezentacijos lėšų, kiekvieną mėnesį skiriama trijų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio suma. Šių lėšų naudojimo tvarką nustato Vyriausybė.

5. Nedidinant ministerijai skiriamų bendrų reprezentacijos lėšų, Vyriausybės nutarimu gali būti sudaromi ministrų fondai. Jų naudojimo tvarką nustato finansų ministras.

6. Ministras Pirmininkas gali turėti rezidenciją, išlaikomą iš Vyriausybės kanceliarijai valstybės biudžete numatytų lėšų.

7. Pasibaigus Vyriausybės narių ir politinių pareigūnų kadencijai, taikomos šios socialinės garantijos:

1) perdavus pareigas, išmokama Vyriausybės nario ar politinio pareigūno dviejų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio kompensacija, o šiems pareigūnams atsistatydinus arba atleidus juos iš pareigų Vyriausybės (kai tai numatyta įstatymų ar kitų teisės aktų), Ministro Pirmininko ar ministro iniciatyva, – vieno vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė pašalpa;

2) Ministro Pirmininko, ministro ar Vyriausybės bei Ministro Pirmininko skiriamų politinių pareigūnų, kurie žuvo eidami tarnybą, šeimai išmokama vienkartinė dvejų su puse metų tarnybinio atlyginimo dydžio kompensacija. Kompensacija lygiomis dalimis išmokama žuvusiojo sutuoktiniui, tėvams bei išlaikytiniams. Šiuo atveju išlaikytiniai yra nedarbingi asmenys, kurie buvo žuvusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą; žuvusiojo vaikai, gimę po jo mirties; nepilnamečiai vaikai – iki jiems sukaks 16 metų, o besimokantys nustatyta tvarka įregistruotų mokymo įstaigų dieniniuose skyriuose – iki jiems sukaks 24 metai; invalidai – invalidumo laikotarpiu. Ministras Pirmininkas, ministras ar Vyriausybės bei Ministro Pirmininko skiriami politiniai pareigūnai, kurie žuvo eidami tarnybą, laidojami valstybės lėšomis. Jeigu Ministras Pirmininkas ar ministras, eidami tarnybą, buvo sužaloti, jiems išmokama nuo vienerių iki dvejų su puse metų tarnybinio atlyginimo dydžio kompensacija atsižvelgiant į sužalojimų sunkumą.

8. Šio straipsnio 7 dalies 1 punkte numatytos socialinės garantijos netaikomos asmenims, kai šie asmenys paskirti arba išrinkti į kitas pareigas valstybinėje įstaigoje, organizacijoje, valstybės ar savivaldybės įmonėje.

9. Lėšos šiame straipsnyje numatytoms socialinėms garantijoms skiriamos iš valstybės biudžeto.

10. Vyriausybės nariai ir jų skiriami politiniai pareigūnai negali turėti socialinių privilegijų.

14 straipsnis.       Draudimas Ministrui Pirmininkui, ministrams bei politiniams pareigūnams eiti kitas renkamas ar skiriamas pareigas ir dirbti kitą darbą

Ministras Pirmininkas, ministrai bei politiniai pareigūnai negali eiti jokių kitų renkamų ar skiriamų pareigų (išskyrus galimybę Seimo nariams eiti Ministro Pirmininko ar ministro pareigas), negali dirbti verslo, komercijos ar kitose privačiose įstaigose ar įmonėse, taip pat gauti kitą atlyginimą, išskyrus jiems nustatytą pagal pareigas Vyriausybėje ar politinio pareigūno atlyginimą bei užmokestį už kūrybinę veiklą. Atlyginimu už kūrybinę veiklą laikomas autorinis honoraras už paskaitas, meno kūrinius bei jų atlikimą, už publikacijas bei knygas, už dalyvavimą radijo bei televizijos laidose bei šių laidų įrašus, taip pat atlygis už pedagoginį darbą valstybinėse mokslo įstaigose.

Penktasis skirsnis

YPATINGIEJI VYRIAUSYBĖS SANTYKIAI SU SEIMU IR RESPUBLIKOS PREZIDENTU

15 straipsnis. Vyriausybės teisė teikti siūlymą dėl pirmalaikių Seimo rinkimų

Vyriausybė turi teisę teikti siūlymą Respublikos Prezidentui paskelbti pirmalaikius Seimo rinkimus, jeigu Seimas pareiškia tiesioginį nepasitikėjimą Vyriausybe.

16 straipsnis. Vyriausybės teisė skelbti Respublikos Prezidento rinkimus

1. Jeigu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 89 straipsnio pirmojoje dalyje numatytais atvejais Seimas negali per 10 dienų susirinkti ir paskelbti Respublikos Prezidento rinkimų, rinkimus skelbia Vyriausybė, priimdama nutarimą.

2. Šį Vyriausybės nutarimą pavedama vykdyti Vyriausiajai rinkimų komisijai.

17 straipsnis. Ministro Pirmininko ir ministrų dalyvavimas Seimo darbe

Ministras Pirmininkas ir ministrai turi teisę Seimo statuto nustatyta tvarka dalyvauti Seimo, jo komitetų, komisijų bei frakcijų posėdžiuose ir pareikšti savo nuomonę svarstomais klausimais.

18 straipsnis. Vyriausybės narių atsakymų į Seimo narių paklausimus tvarka

1. Ministras Pirmininkas arba ministras, kuriam Seimo sesijoje yra pateiktas Seimo nario paklausimas dėl Vyriausybės, ministerijų ar kitų Vyriausybės įstaigų veiklos, privalo atsakyti žodžiu ar raštu Seimo statuto nustatyta tvarka.

2. Ministras Pirmininkas ir ministrai Seimo sesijos metu Seimo statuto nustatyta tvarka atsako į Seimo narių klausimus.

3. Seimo komiteto, komisijos ar frakcijos kvietimu Seimo statuto nustatyta tvarka ministrai ar ministro įgaliotas pareigūnas privalo dalyvauti komiteto, komisijos ar frakcijos posėdyje ir pateikti paaiškinimus svarstomais klausimais.

19 straipsnis.       Ministro Pirmininko ir ministrų pareiga pasirašyti Respublikos Prezidento dekretus

Ministras Pirmininkas arba atitinkamas ministras Lietuvos Respublikos Konstitucijos 85 straipsnyje nurodytais klausimais ne vėliau kaip per 3 dienas pasirašo Respublikos Prezidento dekretus. Atsakomybė už tokį dekretą tenka jį pasirašiusiam Ministrui Pirmininkui arba ministrui.

20 straipsnis. Vyriausybės įstatymų leidybos iniciatyvos teisė

1. Vyriausybė turi įstatymų leidybos iniciatyvos teisę Seime.

2. Vyriausybė dėl Seimui teikiamų įstatymų ar Seimo nutarimų projektų priima nutarimą.

21 straipsnis. Pasitikėjimo Vyriausybe patikrinimas

Vyriausybė turi teisę teikti siūlymą Seimui balsuoti dėl pasitikėjimo Vyriausybe.

Šeštasis skirsnis

VYRIAUSYBĖS KOMPETENCIJA

22 straipsnis. Pagrindiniai Vyriausybės įgaliojimai

Vyriausybė:

1) saugo konstitucinę santvarką ir Lietuvos Respublikos teritorijos neliečiamybę, tvarko krašto reikalus, garantuoja valstybės saugumą ir viešąją tvarką;

2) vykdo įstatymus ir Seimo nutarimus dėl įstatymų bei nacionalinių programų įgyvendinimo, taip pat Respublikos Prezidento dekretus, įgyvendina Seimo patvirtintą Vyriausybės programą;

3) koordinuoja ministerijų ir Vyriausybės įstaigų veiklą;

4) rengia valstybės biudžeto projektą ir teikia jį Seimui; vykdo valstybės biudžetą, teikia Seimui valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitą;

5) remdamasi įstatymais disponuoja valstybiniu turtu, nustato jo valdymo ir naudojimo tvarką;

6) rengia ir teikia Seimui svarstyti įstatymų ir kitų teisės aktų projektus;

7) teikia Seimui siūlymus dėl ministerijų steigimo ir panaikinimo;

8) steigia ir panaikina Vyriausybės įstaigas bei įstaigas prie ministerijų;

9) tvirtina ministerijų, Vyriausybės įstaigų ir įstaigų prie ministerijų nuostatus;

10) kartu su Respublikos Prezidentu vykdo užsienio politiką; užmezga diplomatinius santykius ir palaiko ryšius su užsienio valstybėmis bei tarptautinėmis organizacijomis; atsižvelgdama į Seimo Užsienio reikalų komiteto rekomendacijas, teikia Respublikos Prezidentui siūlymus dėl Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovų užsienio valstybėse ir prie tarptautinių organizacijų skyrimo bei atšaukimo;

11) įstatymo nustatyta tvarka organizuoja valdymą aukštesniuosiuose administraciniuose vienetuose;

12) įstatymo numatytais atvejais siūlo Seimui įvesti tiesioginį valdymą savivaldybės teritorijoje;

13) turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos įstatymai ar kiti Seimo priimti teisės aktai neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai;

14) skiria ir atleidžia iš pareigų apskričių viršininkus bei savivaldybių veiklos administracinę priežiūrą vykdančius Vyriausybės atstovus;

15) sudaro komisijas bei komitetus;

16) vykdo kitas pareigas, kurias Vyriausybei numato Lietuvos Respublikos Konstitucija, šis ir kiti įstatymai.

23 straipsnis. Vyriausybės santykiai su savivaldybėmis

Vyriausybė:

1) kontroliuoja skiriamus Vyriausybės atstovus, kaip jie vykdo įstatymo nustatytus įgaliojimus prižiūrėdami, ar savivaldybės laikosi Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo Vyriausybės nutarimus ir sprendimus;

2) teikia rekomendacijas savivaldybėms socialinės apsaugos, sveikatos, švietimo ir kultūros plėtojimo bei kitais klausimais.

Septintasis skirsnis

MINISTRO PIRMININKO IR MINISTRŲ KOMPETENCIJA

24 straipsnis. Ministras Pirmininkas

1. Ministras Pirmininkas atstovauja Vyriausybei ir vadovauja jos veiklai.

2. Ministras Pirmininkas:

1) sudaro Vyriausybę ir teikia jos sudėtį tvirtinti Respublikos Prezidentui;

2) teikia siūlymus Respublikos Prezidentui dėl ministrų skyrimo ir atleidimo;

3) skiria ir atleidžia iš pareigų Vyriausybės kanclerį, jo pavaduotojus, kitus Ministro Pirmininko aparato politinio ar asmeninio pasitikėjimo pagrindu skiriamus valstybės tarnautojus;

4) skiria ir atleidžia iš pareigų Vyriausybės sekretorių;

5) skiria ir atleidžia iš pareigų Vyriausybės įstaigų – departamentų prie Vyriausybės vadovus (Vyriausybės kanclerio teikimu), teisės aktų numatytais atvejais – departamentų prie ministerijos vadovus (ministro teikimu) bei jų pavaduotojus (departamentų vadovų teikimu), ministrų teikimu skiria ir atleidžia iš pareigų viceministrus, nustato jų skaičių; savo iniciatyva atleidžia iš pareigų Ministro Pirmininko politinio ar asmeninio pasitikėjimo pagrindu skiriamus valstybės tarnautojus bei kitus Ministro Pirmininko skiriamus pareigūnus, pareiškęs nepasitikėjimą jais. Jiems tuo atveju netaikomas Darbo sutarties įstatymas, išmokama dviejų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė kompensacija, išskyrus politinius pareigūnus, kuriems taikomos šio įstatymo 13 straipsnyje numatytos socialinės garantijos;

6) Vyriausybės sekretoriaus teikimu skiria ir atleidžia iš pareigų Vyriausybės įstaigų – inspekcijų, tarnybų ir kitų įstaigų vadovus;

7) skiria Vyriausybės įstaigų vadovams ir kitiems Ministro Pirmininko skiriamiems valstybės tarnautojams bei pareigūnams drausmines nuobaudas;

8) skatina apskričių viršininkus, Vyriausybės atstovus, taip pat Vyriausybės įstaigų vadovus ir kitus Ministro Pirmininko skiriamus valstybės tarnautojus bei pareigūnus;

9) Lietuvos Respublikos Konstitucijos numatytais atvejais teikia Respublikos Prezidentui siūlymus pavesti vienam iš ministrų pavaduoti Ministrą Pirmininką;

10) teikia Seimui svarstyti Vyriausybės programą;

11) įstatymų ar Vyriausybės nutarimų numatytais atvejais ministrų teikimu skiria departamentų ir kitų įstaigų prie ministerijų vadovus;

12) teikia Vyriausybei siūlymus dėl apskričių viršininkų skyrimo ir atleidimo iš pareigų, apskričių viršininkų teikimu skiria ir atleidžia iš pareigų apskričių viršininkų pavaduotojus;

13) nustato atlyginimų priedus Vyriausybės įstaigų vadovams, apskričių viršininkams, Vyriausybės atstovams, ministrų teikimu – viceministrams;

14) kviečia Vyriausybės posėdžius ir jiems vadovauja (pirmininkauja), tvirtina Vyriausybės posėdžio darbotvarkę;

15) suteikia įgaliojimus derėtis ir pasirašyti Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis;

16) sudaro vyriausybines delegacijas oficialiems vizitams į kitas šalis, taip pat dalyvauti tarptautiniuose kongresuose, konferencijose, sesijose;

17) suteikia įgaliojimus atstovauti Vyriausybei Konstituciniame Teisme ir kituose teismuose;

18) sprendžia Vyriausybės veiklos organizavimo klausimus;

19) vykdo kitas pareigas, kurias Ministrui Pirmininkui paveda Lietuvos Respublikos Konstitucija, šis ir kiti įstatymai.

3. Jeigu Ministras Pirmininkas nepritaria ministro veiklos Vyriausybėje nuostatoms, jis turi teisę pateikti Respublikos Prezidentui siūlymą šį ministrą atleisti.

25 straipsnis.       Ministro, einančio Ministro Pirmininko pareigas ar pavaduojančio Ministrą Pirmininką, įgaliojimai

1. Ministras, einantis Ministro Pirmininko pareigas, turi tuos pačius įgaliojimus kaip ir Ministras Pirmininkas.

2. Ministras, pavaduojantis Ministrą Pirmininką, turi tuos pačius įgaliojimus kaip ir Ministras Pirmininkas, išskyrus šio įstatymo 9 straipsnyje ir 24 straipsnio 2 dalies 1–5 bei 10 punktuose numatytus įgaliojimus.

3. Ministras, einantis Ministro Pirmininko pareigas ar pavaduojantis Ministrą Pirmininką, dokumentuose nurodo savo pareigas ir daro įrašą „einantis Ministro Pirmininko pareigas“ ar „pavaduojantis Ministrą Pirmininką“.

26 straipsnis. Ministrai

1. Ministrai yra atsakingi už jiems pavestas valdymo sritis.

2. Ministrą gali laikinai pavaduoti tik Ministro Pirmininko paskirtas kitas Vyriausybės narys. Pavaduojantis ministras nevykdo funkcijų, numatytų šio straipsnio 3 dalies 7, 9, 11, 12 ir 13 punktuose.

3. Ministras:

1) vadovauja ministerijai, sprendžia ministerijos kompetencijai priklausančius klausimus ir yra tiesiogiai atsakingas už Vyriausybės programos įgyvendinimą ministerijos kompetencijai priklausančiais klausimais;

2) užtikrina įstatymų, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, Respublikos Prezidento dekretų, Vyriausybės nutarimų, Ministro Pirmininko potvarkių ir kitų teisės aktų vykdymą;

3) teikia Vyriausybei jos darbo reglamento nustatyta tvarka įstatymų ir kitų teisės aktų projektus;

4) užtikrina Vyriausybės ir Ministro Pirmininko pavedimų vykdymą;

5) leidžia įsakymus ir įsakymais patvirtintus kitus teisės aktus, tikrina, kaip jie vykdomi. Ministro leidžiami įsakymai ir kiti teisės aktai registruojami Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka. Įsakymus ir kitus teisės aktus pasirašo ministras. Prireikus keli ministrai gali leisti bendrus įsakymus arba įsakymu patvirtintus kitus teisės aktus;

6) teikia Vyriausybei ministerijos veiklos ataskaitas, kaip vykdoma Vyriausybės programa bei jos įgyvendinimo priemonės, ir Ministro Pirmininko reikalavimu atsiskaito už savo veiklą;

7) teikia Ministrui Pirmininkui siūlymus dėl viceministrų skyrimo ir atleidimo iš pareigų, dėl drausminių nuobaudų jiems skyrimo ar jų skatinimo;

8) teikia Vyriausybei departamento, tarnybos ar inspekcijos prie ministerijos nuostatų projektus;

9) ministerijos sekretoriaus teikimu tvirtina ministerijos administracijos struktūrą ir etatų sąrašą, neviršydamas darbo užmokesčiui nustatytų lėšų;

10) tvirtina ministerijos administracijos padalinių, taip pat departamentų, tarnybų ir inspekcijų prie ministerijos, kitų jos įsteigtų ar jai priskirtų įstaigų, valstybės įmonių nuostatus (įstatus);

11) skiria ir atleidžia iš pareigų ministro politinio ar asmeninio pasitikėjimo pagrindu skiriamus valstybės tarnautojus (išskyrus viceministrus), ministerijos sekretorių, įstaigų prie ministerijos, taip pat ministerijos įsteigtų ar jai priskirtų įstaigų, valstybės įmonių vadovus (ministerijos sekretoriaus teikimu); savo iniciatyva atleidžia iš pareigų ministro politinio ar asmeninio pasitikėjimo pagrindu skiriamus valstybės tarnautojus bei kitus ministro skiriamus pareigūnus, pareiškęs nepasitikėjimą jais. Jiems tuo atveju netaikomas Darbo sutarties įstatymas, išmokama dviejų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė kompensacija, išskyrus politinius pareigūnus, kuriems taikomos šio įstatymo 13 straipsnyje numatytos socialinės garantijos;

12) tvirtina periodiškai atnaujinamus ilgalaikius (iki 10 metų) ministerijos strateginius veiklos planus;

13) įstatymų ar Vyriausybės nutarimų numatytais atvejais teikia Ministrui Pirmininkui siūlymus dėl departamentų ir kitų įstaigų prie ministerijos vadovų skyrimo;

14) vykdo kitas įstatymų ir Vyriausybės nutarimų jam suteiktas funkcijas.

4. Ministras, turintis atskirąją nuomonę apie Vyriausybės sprendimus ar atskirų jos narių darbą, turėtų ją pareikšti Vyriausybės posėdyje.

27 straipsnis. Vyriausybės komisijos

1. Vyriausybė prireikus gali sudaryti nuolatines ir laikinąsias komisijas.

2. Komisijos darbui vadovauja Vyriausybės skiriamas Vyriausybės narys ar kitas asmuo.

3. Komisijų uždavinius, funkcijas, įgaliojimus, veiklos tvarką ir finansavimą nustato Vyriausybė. Lėšos nuolatinėms komisijoms finansuoti turi būti numatytos valstybės biudžete; nenumatytiems atvejams jų gali būti skiriama iš Vyriausybės rezervo fondo.

28 straipsnis. Ministro Pirmininko sudaromos darbo grupės

1. Ministras Pirmininkas įvairiems klausimams nagrinėti ir pasiūlymams rengti gali sudaryti darbo grupes.

2. Darbo grupei vadovauja Ministro Pirmininko paskirtas asmuo.

3. Konkrečius darbo grupės tikslus ir uždavinius nustato Ministras Pirmininkas.

4. Lėšų darbo grupės veiklai skyrimo klausimą prireikus sprendžia Vyriausybė.

Aštuntasis skirsnis

MINISTERIJOS, VYRIAUSYBĖS ĮSTAIGOS IR APSKRIČIŲ

VIRŠININKŲ ADMINISTRACIJOS

29 straipsnis. Ministerijos

1. Lietuvos Respublikoje yra šios ministerijos:

1) Aplinkos ministerija;

2) Finansų ministerija;

3) Krašto apsaugos ministerija;

4) Kultūros ministerija;

5) Socialinės apsaugos ir darbo ministerija;

6) Susisiekimo ministerija;

7) Sveikatos apsaugos ministerija;

8) Švietimo ir mokslo ministerija;

9) Teisingumo ministerija;

10) Ūkio ministerija;

11) Užsienio reikalų ministerija;

12) Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerija;

13) Vidaus reikalų ministerija;

14) Žemės ūkio ministerija.

2. Ministerijas Vyriausybės siūlymu steigia ir panaikina Seimas, priimdamas įstatymą.

3. Ministerija vykdo įstatymų ir kitų teisės aktų jai pavestos srities valstybės valdymo funkcijas ir įgyvendina šioje srityje valstybės politiką.

4. Ministerijai vadovauja ministras.

5. Ministerija yra juridinis asmuo, turintis sąskaitą banke ir antspaudą su valstybės herbu bei savo pavadinimu.

6. Ministerija savo veiklą grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Vyriausybės nutarimais, kitais teisės aktais.

7. Ministerija yra biudžetinė įstaiga, finansuojama iš valstybės biudžeto.

8. Ministerijos nuostatus tvirtina Vyriausybė.

9. Ministerija turi savo administraciją. Jai vadovauja ministerijos sekretorius. Jis gali turėti ne daugiau kaip du pavaduotojus (sekretorius).

10. Ministerijų uždaviniai, funkcijos ir teisės nustatomi įstatymuose, ministerijų nuostatuose, Vyriausybės nutarimuose.

30 straipsnis. Ministerijų struktūra

1. Ministerijos susideda iš departamentų, skyrių ir kitų padalinių.

2. Prie ministerijų gali būti įsteigti departamentai, kontrolės ar apskaitos funkcijas vykdančios tarnybos, inspekcijos bei kitos įstaigos.

3. Departamentui prie ministerijos vadovauja direktorius arba viceministras.

31 straipsnis. Viceministrai ir ministerijų sekretoriai

1. Ministro teikimu Ministras Pirmininkas politinio pasitikėjimo pagrindu skiria viceministrus ir atleidžia juos iš pareigų. Viceministrai gali būti atleisti iš pareigų, kai Ministras Pirmininkas pareiškia nepasitikėjimą jais. Viceministrų skaičių nustato Ministras Pirmininkas, atsižvelgdamas į ministro siūlymus. Ministerijos sekretorių – aukščiausiąjį ministerijos karjeros pareigūną skiria ir atleidžia ministras.

2. Ministras vadovauja ministerijos padaliniams tiesiogiai ar per viceministrus ir ministerijos sekretorių, o departamentams, tarnyboms ir inspekcijoms prie ministerijos, kitoms ministerijai pavaldžioms įstaigoms bei organizacijoms – per šių institucijų vadovus.

3. Viceministras yra tiesiogiai atsakingas ministrui. Ministras nustato jo kompetenciją.

4. Viceministras rūpinasi jam ministro skirtu ministerijos darbo baru, per ministerijos sekretorių ir atitinkamus ministerijos įstaigų vadovus koordinuoja ir užtikrina jo įgaliojimams priskirtose srityse ministro nustatytos politikos įgyvendinimą, teikia ministrui įstatymų ir kitų teisės aktų projektus.

5. Viceministras gali vadovauti departamentui prie ministerijos.

6. Tais atvejais, kai ministerijų veiklą reguliuojantys įstatymai nenustato kitaip, ministerijos sekretorius:

1) atsako už ministerijos vadybą, teisės aktų (projektų) rengimo organizavimą ir kokybę, organizuoja ir kontroliuoja visų ministerijos administracijos padalinių veiklą, vadovaudamasis Vyriausybės programa, Vyriausybės ar ministro patvirtintomis konkrečiomis priemonėmis šiai programai įgyvendinti;

2) atsako už ministerijos ūkinę bei finansinę veiklą;

3) teikia ministrui tvirtinti ministerijos administracijos sudėtį;

4) organizuoja ministro įsakymų projektų rengimą, pagal savo kompetenciją leidžia vykdomojo pobūdžio potvarkius;

5) ministro pritarimu skiria ir atleidžia iš pareigų savo pavaduotojus, ministerijos padalinių, taip pat ministerijos įsteigtų ar jai priskirtų įstaigų vadovus, išskyrus skiriamus ministro, taip pat karjeros tarnautojus bei aptarnaujantį personalą;

6) vykdo kitas ministro jam pavestas funkcijas.

32 straipsnis. Ministerijų kolegijos

1. Ministerijoje yra sudaroma kolegija, kaip ministro patariamoji institucija. Kolegijos nariai yra ministras (kolegijos pirmininkas), viceministrai, ministerijos sekretorius. Į kolegijos sudėtį gali būti įtraukti ministerijos sekretoriaus pavaduotojai (sekretoriai) ir kiti ministerijos, kitų institucijų bei organizacijų atstovai. Į kolegijos posėdžius gali būti kviečiami kitų ministerijų, valstybės ir kitų institucijų bei organizacijų atstovai ir mokslininkai šių sutikimu.

2. Kolegijos narių skaičių nustato ir kolegijos personalinę sudėtį bei darbo reglamentą tvirtina ministras. Jis taip pat teikia klausimus kolegijai svarstyti.

33 straipsnis. Vyriausybės įstaigos

1. Ministerijų funkcijoms nepriskirtiems klausimams spręsti Vyriausybė, nedidindama valstybės valdymui atitinkamų metų biudžete skirtų lėšų, gali steigti Vyriausybės įstaigas (departamentus, kontrolės ar apskaitos funkcijas vykdančias tarnybas, agentūras, inspekcijas ir kitas įstaigas).

2. Vyriausybės įstaigos uždaviniai, funkcijos ir teisės nustatomos jos nuostatuose.

3. Vyriausybės įstaigai vadovauja vadovas (departamentui – generalinis direktorius, tarnybai – direktorius, inspekcijai – viršininkas). Vyriausybės įstaigos vadovas yra pavaldus Ministrui Pirmininkui. Departamentų vadovų (politinių pareigūnų) veiklą koordinuoja Vyriausybės kancleris, o tarnybų ir inspekcijų vadovų (karjeros pareigūnų) – Vyriausybės sekretorius. Vyriausybės nutarimu Vyriausybės įstaiga gali būti pavaldi ministrui.

4. Vyriausybės įstaigos vadovas sprendžia įstaigos kompetencijai priskirtus klausimus, taip pat vykdo kitas įstatymų ir Vyriausybės nutarimų nustatytas funkcijas. Vyriausybės įstaigos vadovas yra asmeniškai atsakingas, kad įstaiga spręstų jai pavestus uždavinius.

5. Vyriausybės įstaigos vadovas gali turėti pavaduotoją (pavaduotojų), kurį (kuriuos) vadovo teikimu skiria Ministras Pirmininkas arba Ministro Pirmininko pavedimu Vyriausybės kancleris (departamentų vadovų pavaduotojus) ar Vyriausybės sekretorius (tarnybų direktorių ir inspekcijų viršininkų pavaduotojus).

6. Vyriausybės įstaigos vadovas leidžia įsakymus ir įsakymu patvirtintus kitus teisės aktus, tikrina, kaip jie vykdomi.

34 straipsnis.       Vyriausybės vykdoma ministerijų, Vyriausybės įstaigų kontrolė, šių institucijų priimtų teisės aktų įsigaliojimo tvarka

1. Vyriausybė koordinuoja ministerijų veiklą per ministrus. Vyriausybė turi teisę panaikinti ministrų ir ministerijoms pavaldžių įstaigų, taip pat Vyriausybės įstaigų teisės aktus, jeigu šie prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, įstatymams, Lietuvos Respublikos tarptautinėms sutartims, kitiems Seimo priimtiems teisės aktams, Respublikos Prezidento dekretams, Vyriausybės nutarimams ar Ministro Pirmininko potvarkiams.

2. Ministerijų ir Vyriausybės įstaigų teisės aktai, kuriuose nustatomos, keičiamos ar pripažįstamos netekusiomis galios teisės normos, įsigalioja įstatymų nustatyta tvarka.

35 straipsnis.       Apskričių valdymo organizavimas ir savivaldybių veiklos administracinė priežiūra

1. Vyriausybė valdymą apskrityje – Lietuvos Respublikos teritorijos aukštesniajame administraciniame vienete – organizuoja per apskrities viršininką, ministerijas bei Vyriausybės įstaigas.

2. Vyriausybės teikimu Seimas nustato ir keičia apskrities ribas bei centrą, suteikia ir keičia apskrities pavadinimą.

3. Ar savivaldybės laikosi Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo Vyriausybės sprendimus, prižiūri Vyriausybės skiriami atstovai.

4. Apskrities viršininko administracijos sudėtį ir jos nuostatus tvirtina Vyriausybė.

5. Apskrities viršininko ir Vyriausybės atstovo įgaliojimus nustato įstatymai.

Devintasis skirsnis

VYRIAUSYBĖS VEIKLOS ORGANIZAVIMAS

36 straipsnis. Vyriausybės darbo reglamentas

Vyriausybės darbo tvarką nustato Vyriausybės patvirtintas darbo reglamentas.

37 straipsnis. Vyriausybės posėdžiai

1. Vyriausybė valstybės valdymo reikalus sprendžia posėdžiuose visų Vyriausybės narių balsų dauguma priimdama nutarimus.

2. Vyriausybės posėdžiuose gali dalyvauti pareigūnai, kuriems tokią teisę numato Lietuvos Respublikos Konstitucija ir kiti įstatymai.

3. Į Vyriausybės posėdžius gali būti kviečiami ir kiti asmenys.

4. Svarbiausi klausimai gali būti aptariami prieš Vyriausybės posėdžius Ministro Pirmininko sudarytuose nuolatiniuose arba laikinuosiuose Vyriausybės komitetuose, taip pat Vyriausybės sekretoriaus šaukiamuose ministerijų sekretorių pasitarimuose.

38 straipsnis. Teisės aktų projektų ir kitų dokumentų pateikimo Vyriausybei tvarka

1. Vyriausybei teikiamus įstatymų, nutarimų ir kitų teisės aktų projektus turi pasirašyti ministras. Vyriausybės įstaigų, apskričių viršininkų, kitų valstybės ir savivaldybių institucijų teikiamus teisės aktų projektus vizuoja Vyriausybės priskirtas ministras.

2. Tais atvejais, kai ministro teikiamas teisės aktas ar kitas dokumentas apima valdymo sritis, pavestas ir kitiems ministrams, iki pateikdamas tokį dokumentą Vyriausybei, ministras derina jį su kitais ministrais.

39 straipsnis. Nesutarimų, kylančių derinant teisės aktų projektus, sprendimo tvarka

1. Teisės aktų projektų, apimančių kelių ministrų valdymo sritis, derinimo metu iškilę nesutarimai paprastai svarstomi Ministro Pirmininko aparate.

2. Jeigu Ministro Pirmininko aparate nuomonių suderinti nepavyksta, Vyriausybės kancleris arba ministrai kreipiasi į Ministrą Pirmininką. Šis gali siūlyti klausimą svarstyti Vyriausybės komitete (toliau – komitetai).

3. Komitetams pirmininkauja Ministro Pirmininko paskirti Vyriausybės nariai.

4. Komitetų posėdžiuose dalyvauja Vyriausybės posėdyje svarstomų norminio pobūdžio nutarimų projektais suinteresuotų ministerijų atstovai – ministrai ar jų įgalioti viceministrai, prireikus – kiti pareigūnai.

5. Vyriausybės posėdyje svarstant nutarimo projektą, prieš tai aptartą komitete, šio komiteto posėdžio pirmininkas informuoja apie ministrų (jų įgaliotų atstovų) susitarimus ar diskusijų išvadas.

40 straipsnis.       Vyriausybės posėdžių darbotvarkės sudarymo ir klausimų svarstymo tvarka

1. Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų projektai rengiami, svarstomi ir priimami Vyriausybės posėdžiuose Vyriausybės reglamento nustatyta tvarka.

2. Vyriausybės sekretorius, atsižvelgdamas į Vyriausybės kanclerio išvadas, teikia Ministrui Pirmininkui siūlymus dėl Vyriausybės nutarimo ar kito teisės akto projekto nagrinėjimo Vyriausybės posėdyje.

3. Gavęs Ministro Pirmininko pritarimą įtraukti projektus į darbotvarkę, Vyriausybės sekretorius sudaro Vyriausybės posėdžio darbotvarkės projektą, nurodo pranešėjus ir pateikia Ministrui Pirmininkui.

4. Kai Ministras Pirmininkas pasirašo posėdžio darbotvarkę, Vyriausybės sekretorius ne vėliau kaip prieš 3 dienas iki posėdžio išsiunčia posėdžio medžiagą Vyriausybės nariams, pranešėjams ir kitiems posėdyje dalyvausiantiems asmenims.

5. Ministras Pirmininkas turi teisę Vyriausybės posėdžio metu pasiūlyti įtraukti į darbotvarkę ir naujus klausimus. Pasiūlyti Ministrui Pirmininkui įtraukti klausimą į darbotvarkę turi teisę ir ministras.

6. Vyriausybės posėdyje išklausomas pranešimas ir Vyriausybės narių nuomonė. Jeigu posėdžio pirmininkas leidžia, savo nuomonę gali pareikšti ir kiti posėdyje dalyvaujantys asmenys.

41 straipsnis. Vyriausybės nutarimai

1. Vyriausybės nutarimai ir sprendimai priimami Vyriausybės posėdžiuose visų Vyriausybės narių balsų dauguma.

2. Vyriausybės nutarimus pasirašo Ministras Pirmininkas ir atitinkamos valdymo srities ministras, nepaisant to, kaip jis balsavo posėdžio metu. Tais atvejais, kai nutarimas apima kelias valdymo sritis, nutarimą pasirašo Ministras Pirmininkas ir projektą pateikęs ministras.

3. Vyriausybės nutarimus, kuriais keičiami ar pildomi anksčiau priimti nutarimai, pasirašo Ministras Pirmininkas ir tos valdymo srities ministras, kuris buvo pasirašęs ankstesnįjį nutarimą, nepaisant to, kas pateikė Vyriausybei svarstyti naująjį nutarimo projektą.

4. Vyriausybės nutarimai pasirašomi per 3 darbo dienas nuo jų priėmimo, jeigu Vyriausybė nenustato kitaip.

5. Vyriausybės nutarimai įsigalioja įstatymų nustatyta tvarka.

42 straipsnis. Vyriausybės posėdžių protokolai

Vyriausybės posėdžiai yra protokoluojami. Protokole nurodomas posėdžio eilės numeris, posėdyje dalyvaujantys asmenys, svarstomą klausimą pateikęs pranešėjas bei nuomonę šiuo klausimu pareiškę kalbėtojai ir pateikiamas priimtas sprendimas. Protokolą pasirašo Ministras Pirmininkas.

43 straipsnis. Ministro Pirmininko potvarkiai ir rezoliucijos

1. Ministras Pirmininkas pagal savo kompetenciją organizaciniais, personaliniais ir kitais klausimais leidžia potvarkius arba priima operatyvius sprendimus – pavedimus, įforminamus rezoliucijomis.

2. Ministro Pirmininko potvarkiai įsigalioja jų pasirašymo dieną, jeigu pačiuose potvarkiuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data.

Dešimtasis skirsnis

VYRIAUSYBĖS KANCELIARIJA

44 straipsnis. Vyriausybės kanceliarija ir Ministro Pirmininko aparatas

1. Vyriausybė turi kanceliariją (toliau – Vyriausybės kanceliarija), kuri aptarnauja Vyriausybę, Ministrą Pirmininką ir Ministro Pirmininko aparatą.

2. Ministro Pirmininko aparatą sudaro politinio ar asmeninio pasitikėjimo pagrindu skiriami valstybės tarnautojai, padedantys Ministrui Pirmininkui, kaip Vyriausybės vadovui, priimti ir įgyvendinti sprendimus. Ministro Pirmininko aparatui vadovauja Vyriausybės kancleris. Ministro Pirmininko aparato organizacinę sudėtį ir darbuotojų funkcijas tvirtina Ministras Pirmininkas Vyriausybės kanclerio teikimu. Ministro Pirmininko aparato tarnautojams atlyginimą moka ir kitas veiklos išlaidas finansuoja Vyriausybės kanceliarija. Darbo sutartis su aparato darbuotojais pasirašo Vyriausybės kancleris.

3. Vyriausybės kancleris Ministro Pirmininko pavedimu gali skirti ir atleisti iš pareigų Ministro Pirmininko aparato politinio ar asmeninio pasitikėjimo pagrindu skiriamus valstybės tarnautojus.

4. Vyriausybės kanceliarijoje karjeros valstybės tarnautojai sudaro sąlygas Vyriausybei, Ministrui Pirmininkui ir Ministro Pirmininko aparatui vykdyti savo funkcijas. Vyriausybės kanceliarijai vadovauja Vyriausybės sekretorius.

5. Vyriausybės sekretoriaus pavaduotojus, Vyriausybės kanceliarijos padalinių vadovus ir patarėjus atskirais klausimais skiria ir atleidžia iš pareigų Vyriausybės sekretorius Ministro Pirmininko pritarimu. Vyriausybės kanceliariją aptarnaujančių įstaigų vadovus įstatymų nustatyta tvarka skiria ir atleidžia iš pareigų Vyriausybės sekretorius.

6. Ministro Pirmininko aparato darbuotojai, Vyriausybės kanceliarijos padalinių vadovai ir patarėjai yra atsakingi Ministrui Pirmininkui.

7. Ministro Pirmininko aparato politinio ar asmeninio pasitikėjimo pagrindu skiriami valstybės tarnautojai yra tiesiogiai pavaldūs Vyriausybės kancleriui. Vyriausybės kanceliarijos karjeros valstybės tarnautojai ir kiti tarnautojai yra tiesiogiai pavaldūs Vyriausybės sekretoriui.

8. Vyriausybės kanceliarijos sudėtį Vyriausybės sekretoriaus teikimu tvirtina Ministras Pirmininkas.

45 straipsnis. Vyriausybės kancleris ir Vyriausybės sekretorius

1. Vyriausybės kancleris yra Ministrui Pirmininkui atskaitingas politinis pareigūnas ir atsako už politinio ar asmeninio pasitikėjimo pagrindu skiriamų valstybės tarnautojų – Ministro Pirmininko aparato tarnautojų ir departamentų prie Vyriausybės vadovų darbą įgyvendinant Vyriausybės programą, padeda Ministrui Pirmininkui organizuoti Vyriausybės kanceliarijos ir ministerijų bei kitų Vyriausybės įstaigų veiklą įgyvendinant Vyriausybės patvirtintas konkrečias priemones Vyriausybės programai vykdyti, taip pat palaiko ryšius su visuomeninėmis ir politinėmis organizacijomis.

2. Vyriausybės kancleris pagal savo kompetenciją gali leisti pavedimus – rezoliucijas, išskyrus pavedimus Vyriausybės nariams.

3. Vyriausybės sekretorius yra Ministrui Pirmininkui atskaitingas Vyriausybės institucijų aukščiausiasis karjeros pareigūnas. Jis rengia Vyriausybės posėdžius, juose dalyvauja ir užtikrina, kad būtų rašomi posėdžių protokolai, išleidžiami ir skelbiami „Valstybės žiniose“ Vyriausybės nutarimai ir Ministro Pirmininko potvarkiai, atsako už visą Vyriausybės kanceliarijos darbą, taip pat už tarnybų ir inspekcijų prie Vyriausybės veiklą. Vyriausybės sekretorius organizuoja ministerijų sekretorių pasitarimus.

4. Vyriausybės sekretorius pagal savo kompetenciją gali leisti pavedimus – rezoliucijas ministerijoms (ministerijų sekretoriams) ar įstaigoms prie Vyriausybės.

5. Vyriausybės sekretorius yra Vyriausybės antspaudo saugotojas ir atsako už antspaudo naudojimą.

46 straipsnis. Vyriausybės dokumentų saugojimo tvarka

1. Vyriausybės kanceliarijoje saugomi Lietuvos Respublikos įstatymai, Seimo nutarimai, Respublikos Prezidento dekretai, Konstitucinio Teismo sprendimai, Vyriausybės nutarimų ir Ministro Pirmininko potvarkių projektai bei originalai, taip pat Vyriausybės posėdžių protokolai.

2. Vyriausybės nutarimų ir Ministro Pirmininko potvarkių vertimas į užsienio kalbas ir vertimo autentiškumas užtikrinamas Vyriausybės nustatyta tvarka.“

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                                  VALDAS ADAMKUS

______________