LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO

ĮSAKYMAS

 

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO 2000 m. gegužės 31 d. ĮSAKYMO Nr. 301 „DĖL PROFILAKTINIŲ SVEIKATOS TIKRINIMŲ SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGOSE“ pakeitimo

 

2010 m. rugsėjo 20 d. Nr. V-802

Vilnius

 

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (Žin., 2007, Nr. 128-5213) 10 straipsnio 3 dalies 3 punktu ir įgyvendindamas 2009 m. rugpjūčio 25 d. Europos Bendrijų Komisijos direktyvą 2009/112/EB, iš dalies keičiančią Tarybos direktyvą 91/439/EEB dėl vairuotojo pažymėjimų (OL 2009 L 223, p. 26), ir 2009 m. rugpjūčio 25 d. Komisijos direktyvą 2009/113/EB, iš dalies keičiančią Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/112/EB dėl vairuotojo pažymėjimų (OL 2009 L 223, p. 31), bei siekdamas optimizuoti profilaktinių sveikatos tikrinimų vykdymą ir kokybę,

1. Pakeičiu Vairuotojų sveikatos tikrinimo reikalavimų ir tvarkos aprašą (7 priedas), patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ (Žin., 2000, Nr. 47-1365; 2008, Nr. 121-4626):

1.1. Išdėstau 25 punktą taip:

„25. Pažyma F Nr. 083-1/a gali būti išduodama asmenims, ne daugiau kaip vienais metais jaunesniems nei Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytas amžius, nuo kurio leidžiama vairuoti atitinkamos kategorijos transporto priemonę. Tais atvejais, kai minimalų vairuotojų amžių nustato ne šis įstatymas, o kiti teisės aktai, taikomos atitinkamų teisės aktų nuostatos.“

1.2. Išdėstau 26 punktą taip:

„26. Bet kurios profesinės kvalifikacijos gydytojas, nustatęs, kad asmuo dėl sveikatos būklės vairuoti negali, raštu (arba elektroniniu būdu) informuoja savo sveikatos priežiūros įstaigos administraciją, o jos įgaliotas asmuo nedelsdamas elektroniniu būdu ir per 5 darbo dienas raštu informuoja policijos komisariatą pagal tikrinamojo gyvenamąją vietą arba Lietuvos kelių policijos tarnybą, kad asmuo dėl sveikatos būklės vairuoti negali, nurodydamas tikrinamojo asmens kodą, vardą, pavardę, adresą ir kito sveikatos patikrinimo laiką.“

1.3. Išdėstau 1 lentelės 1 punkto skiltį „Ištyrimas“ taip:

„Regėjimo aštrumo, Regėjimo lauko, Akispūdžio matavimas (asmenims nuo 40 m.). Jei regėjimas neatitinka regėjimo lauko arba regėjimo aštrumo standarto: Regėjimo prieblandoje, Jautrumo ryškiai šviesai, Kontrastinio jautrumo. Klausos – šnabždesiu abipus, Vestibulinės funkcijos tyrimai, EKG, Psichologinės atrankos, reakcijos ir kiti tyrimai (gydytojui skyrus).“

1.4. Išbraukiu 1 lentelės 2, 3, 4, 5 punktų skiltyje „Ištyrimas“ žodžius „Kraujo grupės ir Rh faktoriaus nustatymas (asmeniui pageidaujant)“, po žodžių „Spalvinio jutimo“ – žodžius „(įsigyjant vairuotojo pažymėjimą, įsidarbinant)“, po žodžių „Spalvinio jutimo“ įrašau žodžius „(spręsti individualiai)“, po žodžio „akispūdžio“ įrašau žodžius „matavimas“, po žodžių (asmenims nuo 40 metų), vietoj žodžių „Adaptacijos tamsai (įsidarbinant)“ įrašau žodžius „Regėjimo prieblandoje , Jautrumo ryškiai šviesai, Kontrastinio jautrumo“.

1.5. Įrašau 2 lentelės transporto priemonių kategorijų eilutės „TR 1 kategorijos traktoriai“ skiltyje „Minimalus amžius, nuo kurio leidžiama įsigyti teisę vairuoti“ vietoj skaičiaus ir žodžio „16 metų“ skaičių ir žodžius „15 metų (be teisės važiuoti keliais, kol sukaks 16 metų)“.

1.6. Įrašau 2 lentelės transporto priemonių kategorijų eilutės „TR 2 kategorijos traktoriai ir savaeigės mašinos“ skiltyje „Minimalus amžius, nuo kurio leidžiama įsigyti teisę vairuoti“ vietoj skaičiaus ir žodžio „18 metų“ skaičių ir žodį „17 metų“.

1.7. Išdėstau 3 lentelės 1 punktą taip:

 

1

2

3

4

1.

„REGĖJIMAS

Visi kandidatai vairuotojo pažymėjimui gauti šeimos gydytojo patikrinami, ar jų regėjimas yra pakankamai aštrus variklio varomoms transporto priemonėms vairuoti. Kilus pagrįstų abejonių dėl kandidato vairuotojo pažymėjimui gauti regėjimo, jį tikrina gydytojas oftalmologas. Patikrinimo metu dėmesys visų pirma kreipiamas į regėjimo aštrumą, regėjimo lauką, regėjimą prieblandoje, jautrumą ryškiai šviesai ir kontrastinį jautrumą, diplopiją (dvejinimasis) ir į kitas regėjimo funkcijas, kurios gali trukdyti saugiai vairuoti.

1 grupės vairuotojams, kurių regėjimas neatitinka regėjimo lauko arba regėjimo aštrumo standarto, pažymėjimai gali būti išduodami išskirtiniais atvejais; tokiais atvejais gydytojas oftalmologas turėtų ištirti vairuotojo regėjimą ir nustatyti, ar jis neturi jokių kitų regėjimo funkcijos sutrikimų, įskaitant jautrumo ryškiai šviesai, kontrastinio jautrumo ir regėjimo prieblandoje sutrikimus. Vairuotojas ar kandidatas vairuotojo pažymėjimui gauti taip pat turėtų būti išlaikęs kompetentingos valdžios institucijos organizuotą vairavimo egzaminą. Šiame priede intraokuliniai lęšiai nelaikomi korekciniais lęšiais.

 

 

 

1 grupė:

 

 

1.1.

Kandidatų vairuotojo pažymėjimui gauti arba atnaujinti binokulinis regėjimas, jeigu reikia, su korekciniais lęšiais, žiūrint abiem akimis, turėtų būti ne mažesnis kaip 0,5.

Be to, regėjimo horizontalus laukas turėtų būti ne mažesnis kaip 120 laipsnių, regėjimo lauko plotis – ne mažesnis kaip 50 laipsnių į kairę ir į dešinę ir 20 laipsnių į viršų ir žemyn. Centriniame 20 laipsnių regėjimo spindulyje neturėtų būti jokių regėjimo defektų.

Jei kandidatui nustatoma ar konstatuojama progresuojanti akių liga, vairuotojo pažymėjimas jam gali būti išduotas ar atnaujintas su sąlyga, kad jis bus reguliariai tikrinamas gydytojo oftalmologo.

Spręsti individualiai taikant reikiamą apribojimą 01.01–01.06

 

1.2.

Kandidatų vairuotojo pažymėjimui gauti arba atnaujinti, visai nematančių viena akimi arba matančių tik viena akimi (diplopijos atveju), regėjimo aštrumas turėtų būti, jeigu reikia, su korekciniais lęšiais, ne mažesnis kaip 0,5. Gydytojas oftalmologas turėtų patvirtinti, kad tokia kandidato vairuotojo pažymėjimui gauti monokuliarinio regėjimo būklė tęsiasi pakankamai ilgai, kad prie jos būtų galima prisitaikyti, ir kad regėjimo ta akimi laukas atitinka 1.1 punkte nustatytus reikalavimus.

Spręsti individualiai

 

1.3.

Jeigu diplopija atsirado arba vienos akies regėjimas buvo prarastas neseniai, turėtų būti taikomas atitinkamas adaptacinis laikotarpis (pavyzdžiui, šešių mėnesių), per kurį vairuoti yra draudžiama. Pasibaigus šiam laikotarpiui, vairuoti leidžiama tik gavus gydytojo oftalmologo ir vairavimo specialistų sutikimą.

Spręsti individualiai

 

 

2 grupė:

 

 

1.4.

Kandidatų vairuotojo pažymėjimui gauti arba atnaujinti sveikesnės akies regėjimo aštrumas, jeigu reikia, su korekciniais lęšiais, turėtų būti ne mažesnis kaip 0,8, o silpnesnės akies – ne mažesnis kaip 0,1. Jei korekciniai lęšiai naudojami tam, kad mažiausias regėjimo aštrumas būtų 0,8 ir 0,1, toks regėjimo aštrumas privalo būti pasiektas nešiojant akinius, kurių stiprumas neturi būti didesnis kaip plius aštuonios dioptrijos, arba nešiojant kontaktinius lęšius. Korekcija turi būti gerai toleruojama.

Be to, regėjimo abiem akimis horizontalus laukas turėtų būti ne mažesnis kaip 160 laipsnių, regėjimo lauko plotis turėtų būti ne mažesnis kaip 70 laipsnių į kairę ir į dešinę ir 30 laipsnių į viršų ir žemyn. Centriniame 30 laipsnių regėjimo spindulyje neturėtų būti jokių regėjimo defektų.

Vairuotojo pažymėjimai neišduodami kandidatams vairuotojo pažymėjimui gauti ir neatnaujinami vairuotojams, kurių regėjimo kontrastinis jautrumas yra sumažėjęs arba nustatyta diplopija.

Smarkiai pablogėjus vienos akies regėjimui, turėtų būti taikomas atitinkamas adaptacinis laikotarpis (pavyzdžiui, šešių mėnesių), per kurį vairuoti draudžiama. Pasibaigus šiam laikotarpiui, vairuoti leidžiama tik gavus palankią gydytojo oftalmologo ir vairavimo specialistų išvadą.

 

Spręsti individualiai taikant reikiamą apribojimą 01.01–01.06

1.5.

Diplopija ir žvairumas: H49–H50; H53.0–H53.2. Jeigu po chirurginio gydymo rezultatai geri, vairuoti leidžiama.

Spręsti individualiai

Spręsti individualiai

1.6.

Regėjimo susilpnėjimas dėl nuolatinio šviesos laužiamųjų skaidrių terpių drumstumo arba akių dugno pakitimų, refrakcijos anomalijų ir kitų organinio pobūdžio priežasčių: H 25–H 28, H30–H36. Minimalus regėjimo aštrumas (0,8 ir 0,1) privalo būti pasiektas nešiojant akinius, kurių stiprumas neturi būti didesnis kaip plius ar minus aštuonios dioptrijos, arba nešiojant kontaktinius lęšius. H25–H28, H33 atveju, jeigu po chirurginio gydymo rezultatai geri, vairuoti leidžiama.

Spręsti individualiai

Spręsti individualiai

1.7.

Būklė po ragenos refrakcinių operacijų (keratotomijos, keratomilezės, keratokoaguliacijos, refrakcinės keratoplastikos).

Leidžiama vairuoti, jeigu po chirurginio gydymo rezultatai geri, kai regėjimas (su korekcija) ne silpnesnis kaip 0,8 viena ir 0,1 kita akimi (1 grupės kategorijų vairuotojams – kai regėjimas ne silpnesnis kaip 0,5 viena ir 0,1 kita akimi).

Spręsti individualiai

Spręsti individualiai

1.8.

Tinklainės ir regimojo nervo ligos (pigmentinis retinitas, regimųjų nervų atrofija, kitos progresuojančios tinklainės ir gyslainės ligos ir kt.): H30–H36, H47. (H30–H36 atvejais leidžiama vairuoti 1 gr. kategorijų transporto priemones, kai regėjimas ne silpnesnis kaip 0,5 viena geriau matančia akimi).

Visos transporto priemonės – H30.1–H36 H47

Spręsti individualiai

Visos transporto priemonės

1.9.

Glaukoma: H40.1–H40.9, H42.

Esant pradinei nekompensuotai glaukomos stadijai, kai akies dugnas normalus, regėjimas ne silpnesnis (su korekcija) kaip 0,5 viena ir 0,1 kita akimi, gydytojas oftalmologas sprendžia individualiai dėl galimybės vairuoti bei tikrinimo periodiškumo.

Spręsti individualiai

Spręsti individu- aliai“.

 

1.8. Išbraukiu 3 lentelės 2.3 punkto skiltyje „Minimalios fizinio ir psichikos tinkamumo normos, taikomos asmenims, siekiantiems vairuoti variklio varomą transporto priemonę (Ligos ir sveikatos problemos, dėl kurių ribojama teisė vairuoti transporto priemones)“ žodžius „rankinio valdymo (specialų) automobilį“.

1.9. Išbraukiu 3 lentelės 3.1 ir 3.2 punktų skiltyje „Minimalios fizinio ir psichikos tinkamumo normos, taikomos asmenims, siekiantiems vairuoti variklio varomą transporto priemonę (Ligos ir sveikatos problemos, dėl kurių ribojama teisė vairuoti transporto priemones)“ žodžius „Apie galimybę vairuoti rankinio valdymo ar su automatine pavarų dėže automobilį sprendžiama individualiai“.

1.10. Išdėstau 3 lentelės 5 punktą taip:

 

1

2

3

4

5.

„CUKRINIS DIABETAS: E10, E11, E12, E13, E14

Tolesniuose punktuose sunki hipoglikemija reiškia, kad ją patiriančiam asmeniui reikalinga kito asmens pagalba, o pasikartojanti hipoglikemija apibūdinama kaip antrą kartą per dvylika mėnesių pasireiškusi sunki hipoglikemija.

 

 

 

1 grupė:

 

 

5.1.

Vairuotojo pažymėjimai gali būti išduodami cukriniu diabetu sergantiems kandidatams vairuotojo pažymėjimui gauti arba atnaujinami ja sergantiems vairuotojams. Jei tokie asmenys gydomi hipoglikemizuojančiais vaistais, apie jų būklę turėtų būti pateikiama gydytojo endokrinologo išvada, o jų sveikata turėtų būti periodiškai, tačiau ne rečiau kaip kartą kas penkerius metus, tikrinama.

Spręsti individualiai

 

5.2.

Vairuotojo pažymėjimai neišduodami kandidatams vairuotojo pažymėjimui gauti ir neatnaujinami vairuotojams, kuriems pasireiškia pasikartojanti sunki hipoglikemija ir (arba) kurie blogiau suvokia hipoglikemijos keliamus pavojus. Cukriniu diabetu sergantis vairuotojas turėtų įrodyti, kad jis suvokia hipoglikemijos keliamus pavojus ir būtinybę tinkamai kontroliuoti savo būklę.

Spręsti individualiai

 

 

2 grupė:

 

 

5.3.

Gali būti svarstoma galimybė išduoti ir (arba) atnaujinti 2 grupės vairuotojų pažymėjimus cukriniu diabetu sergantiems vairuotojams. Jei asmuo gydomas vaistais, sukeliančiais hipoglikemijos padidėjimo riziką, t. y. insulinu ir kai kuriomis tabletėmis (sulfanilkarbamidais ar glinidais arba insulino ir sulfanilkarbamidų ar glinidų deriniais), jam turėtų būti taikomi šie reikalavimai:

 

Spręsti individualiai

5.3.1.

per praėjusius dvylika mėnesių neturėti sunkios hipoglikemijos pasireiškimo atvejų;

 

 

5.3.2.

visapusiškai suvokti hipoglikemijos keliamus pavojus;

 

 

5.3.3.

tinkamai kontroliuoti savo būklę nuolat (mažiausiai du kartus per dieną ir prieš vairavimą) tikrinant gliukozės kiekį kraujyje;

 

 

5.3.4.

įrodyti, kad suvokia hipoglikemijos sukeliamą riziką;

 

 

5.3.5.

neturėti jokių kitų vairuoti trukdančių cukrinio diabeto komplikacijų.

Be to, šiais atvejais atitinkami vairuotojo pažymėjimai turėtų būti išduodami atsižvelgiant į gydytojo endokrinologo išvadą ir reguliariai atliekamo medicininio patikrinimo, atliekamo ne rečiau kaip kas treji metai, rezultatus.

 

 

5.4.

Jei asmeniui ne miego metu, net jei jis nevairavo, pasireiškia sunki hipoglikemija, apie tai turėtų būti pranešama ir tokiu atveju turėtų būti naujai vertinama tokio asmens teisė gauti arba turėti vairuotojo pažymėjimą.

 

Spręsti individualiai“.

 

1.11. Išdėstau 3 lentelės 6.1 punktą taip:

 

1

2

3

4

6.1.

„Epilepsijos priepuoliai ar kiti staigūs sąmonės būsenos pakitimai kelia rimtą pavojų kelių eismo saugumui, jei jie ištinka asmenį, vairuojantį varikliu varomą transporto priemonę.

Epilepsija sergantis asmuo – asmuo, kuris per mažiau nei penkerius metus patyrė du ar daugiau epilepsijos priepuolių. Sukeltas epilepsijos priepuolis – atpažįstamo veiksnio, kurio galima išvengti, sukeltas priepuolis.

Asmeniui, kuris patyrė priepuolį pirmą kartą arba kurio patirtas priepuolis yra pavienis, arba kuris buvo praradęs sąmonę, rekomenduojama nevairuoti. Gydytojo neurologo pranešime (žr. Aprašo 26 punktą) turėtų būti nurodytas draudimo vairuoti laikotarpis ir reikalaujamos paskesnės priemonės.

Labai svarbu, kad būtų nustatytas konkretus asmens epilepsijos sindromas ir priepuolio tipas, kad būtų tinkamai įvertintas jo vairavimo saugumas (įskaitant tolesnių priepuolių riziką) ir paskirtas reikiamas gydymas. Tai turėtų padaryti gydytojas neurologas.

 

 

 

1 grupė:

 

 

6.1.1.

1 grupės kategorijoms priskirtų epilepsija sergančių vairuotojų teisė turėti vairuotojo pažymėjimą nuolat (ne rečiau kaip kartą per metus) persvarstoma tol, kol jie nebūna išbuvę be priepuolių bent jau penkerius metus.

Jei asmuo serga epilepsija, jis neatitinka kriterijų vairuotojo pažymėjimui, kuriam netaikomos jokios sąlygos, gauti ir apie tai turi būti pateiktas pranešimas Aprašo 26 punkte nustatyta tvarka.

 

 

6.1.2.

Sukeltas epilepsijos priepuolis. Jei kandidatas vairuotojo pažymėjimui gauti yra patyręs žinomo provokuojamo veiksnio sukeltą epilepsijos priepuolį ir panašu, kad tas veiksnys nepasireikš vairuojant, atskirais atvejais toks asmuo gali būti pripažįstamas tinkamu vairuoti, atsižvelgiant į gydytojo neurologo išvadą (vertinimas, jei jo reikėtų, turėtų būti atliktas atsižvelgiant į kitas 3 lentelės dalis (pavyzdžiui, poveikį išgėrus alkoholio arba sergant kitomis ligomis).

Spręsti individualiai (alkoholio sukeltų priepuolių atveju taikant 05.08 apribojimą)

 

6.1.3.

Pirmas arba vienintelis neišprovokuotas priepuolis. Kandidatas vairuotojo pažymėjimui gauti, turėjęs pirmą arba vienintelį neišprovokuotą epilepsijos priepuolį, gali būti laikomas tinkamu vairuoti, jei per šešių mėnesių laikotarpį daugiau priepuolių neturėjo ir jei atliktas atitinkamas medicininis įvertinimas. Vairuotojams, kurių ligos prognozė gera, nacionalinės valdžios institucijos gali leisti vairuoti po trumpesnio laikotarpio.

Didieji priepuoliai, nepatikslinti (su ar be mažųjų priepuolių) G40.6; Epilepsija, nepatikslinta g40.9.

Išsamus neurologinis patikrinimas turi patvirtinti, kad nėra jokios susijusios smegenų patologijos, o elektroencefalogramoje neužfiksuota jokia epileptiforminė veikla.

Spręsti individualiai

 

6.1.4.

Kitas sąmonės netekimas. Asmens sąmonės netekimas vertinamas atsižvelgiant į tai, ar yra rizika jam prarasti sąmonę vairuojant.

Kiti ir nepatikslinti priepuoliai R56.8, jei lydimi sąmonės sutrikimo; Dažni alpimai ir kolapsai R55; Idiopatinė periferinė autonominė (vegetacinė) neuropatija G90.0 – būtina neurologo išvada.

Išsamus neurologinis patikrinimas turi patvirtinti, kad nėra jokios susijusios smegenų patologijos, o elektroencefalogramoje neužfiksuota jokia epileptiforminė veikla.

Spręsti individualiai

 

6.1.5.

Epilepsija G40. Vairuotojai arba kandidatai vairuotojo pažymėjimui gauti gali būti laikomi tinkamais vairuoti, jei jie vienų metų laikotarpiu daugiau priepuolių neturėjo.

Nuo smegenų pažeidimo lokalizacijos priklausanti (židininė, dalinė) idiopatinė epilepsija ir epilepsiniai sindromai, kai priepuolių pradžia lokalizuota, G40.0; Nuo smegenų pažeidimo lokalizacijos priklausanti (židininė, dalinė) simptominė epilepsija ir epilepsiniai sindromai su paprastais daliniais priepuoliais G40.1; Nuo smegenų pažeidimo lokalizacijos priklausanti (židininė, dalinė) simptominė epilepsija ir epilepsiniai sindromai su sudėtiniais (kompleksiniais) daliniais priepuoliais G40.2; Išplitusi (generalizuota) idiopatinė epilepsija ir epilepsiniai sindromai G40.3; Kitokia išplitusi (generalizuota) epilepsija ir epilepsiniai sindromai G40.4; Didieji priepuoliai, nepatikslinti (su ar be mažųjų priepuolių) G40.6; Mažieji priepuoliai, nepatikslinti, be didžiųjų priepuolių G40.7; Kitokia epilepsija G40.8; Epilepsinė būklė G41.

Spręsti individualiai

 

6.1.6.

Tik miegant ištinkantys priepuoliai. Kandidatas vairuotojo pažymėjimui gauti arba vairuotojas, kurį priepuoliai ištinka tik miegant, gali būti laikomas tinkamu vairuoti, jei nustatyta, kad toks jį ištinkančių priepuolių pobūdis trunka ne trumpiau, nei nustatytas laikotarpis, per kurį neturi būti jokių epilepsijos priepuolių. Jei epilepsijos priepuolių būna ne miego metu, vairuotojo pažymėjimas gali būti išduodamas tik tada, jei nuo paskutinio priepuolio yra praėję vieni metai (žr. „6.1.5 Epilepsija“).

 

 

6.1.7.

Sąmonei arba gebėjimui veikti poveikio neturintys priepuoliai. Kandidatas vairuotojo pažymėjimui gauti arba vairuotojas, kuris niekada neturėjo priepuolių, išskyrus priepuolius, kurie neturi poveikio sąmonei ir nesukelia funkcinių sutrikimų, gali būti laikomas tinkamu vairuoti, jei nustatyta, kad toks jį ištinkančių priepuolių pobūdis trunka ne trumpiau nei laikotarpį, per kurį neturi būti jokių epilepsijos priepuolių. Jei jį ištinka kitokie priepuoliai, vairuotojo pažymėjimas gali būti išduodamas tik tada, jei nuo paskutinio priepuolio yra praėję vieni metai (žr. „6.1.5 Epilepsija“).

 

 

6.1.8.

Priepuoliai, atsiradę dėl gydytojo nurodymo pakeisti epilepsijos gydymą. Pacientui gali būti patariama nevairuoti nuo gydymo nutraukimo pradžios ir vėliau, šešis mėnesius po gydymo nutraukimo. Jei priepuoliai atsirado gydytojo nurodymu pakeitus vaistus arba nutraukus jų vartojimą ir jei vėl pradėtas taikyti ankstesnis veiksmingas gydymas, tris mėnesius negalima vairuoti.

Spręsti individualiai

 

6.1.9.

Po epilepsijos gydymo tikslais atliktos operacijos (žr. „6.1.5. Epilepsija“).

 

 

 

2 grupė:

 

 

6.1.10.

Kandidatas vairuotojo pažymėjimui gauti per reikalaujamą epilepsijos priepuolių nebuvimo laikotarpį turėtų nevartoti vaistų nuo epilepsijos. Turi būti atliktas atitinkamas medicininis patikrinimas. Išsamus neurologinis patikrinimas turi patvirtinti, kad nėra jokios susijusios smegenų patologijos, o elektroencefalogramoje neužfiksuota jokia epileptiforminė veikla. Po smarkaus epilepsijos požymių pasireiškimo turi būti atlikta elektroencefalograma ir atitinkamas neurologinis įvertinimas.

 

Spręsti individualiai

6.1.11.

Sukeltas epilepsijos priepuolis. Jei kandidatas vairuotojo pažymėjimui gauti yra turėjęs žinomo provokuojamo veiksnio sukeltą epilepsijos priepuolį ir panašu, kad tas veiksnys nepasireikš vairuojant, toks asmuo atskirais atvejais, atsižvelgiant į gydytojo neurologo išvadą, gali būti pripažįstamas tinkamu vairuoti. Po smarkaus epilepsijos požymių pasireiškimo turi būti atliekama elektroencefalograma ir atitinkamas neurologinis įvertinimas.

Struktūrinį intracerebrinį sužeidimą turinčiam asmeniui su didele priepuolių rizika neturėtų būti leidžiama vairuoti 2 grupės transporto priemonių tol, kol epilepsijos rizika sumažės bent iki 2 proc. per metus. Prireikus vertinimas turėtų būti atliekamas atsižvelgiant į kitas susijusias 3 lentelės dalis (pavyzdžiui, alkoholio vartojimo atveju).

Specialieji epilepsijos sindromai G40.5. Kandidatas vairuotojo pažymėjimui gauti arba atnaujinti, turėjęs pirmą sukeltą epilepsijos priepuolį, gali būti laikomas tinkamu vairuoti, jei jam atliktas atitinkamas medicininis įvertinimas ir pripažinta, kad jo ligos prognozė yra gera. Išsamus neurologinis patikrinimas turi patvirtinti, kad nėra jokios susijusios smegenų patologijos, o elektroencefalogramoje neužfiksuota jokia epileptiforminė veikla.

 

Spręsti individualiai

(alkoholio sukeltų priepuolių atveju taikant apribojimą 05.08)

6.1.12.

Pirmas arba vienintelis neišprovokuotas priepuolis. Po atitinkamo gydytojo neurologo įvertinimo pirmą neišprovokuotą epilepsijos priepuolį patyręs kandidatas vairuotojo pažymėjimui gauti gali būti laikomas tinkamu vairuoti, jei per penkerius metus neturėjo daugiau priepuolių ir to pasiekė nevartodamas vaistų nuo epilepsijos. Vairuotojams, kurių ligos prognozė yra gera, nacionalinės valdžios institucijos gali leisti vairuoti po trumpesnio laikotarpio.

Didieji priepuoliai, nepatikslinti (su ar be mažųjų priepuolių) G40.6; Epilepsija, nepatikslinta, g40.9. Išsamus neurologinis patikrinimas turi patvirtinti, kad nėra jokios susijusios smegenų patologijos, o elektroencefalogramoje, registruotoje būdravimo ir miego metu, neužfiksuota jokia epileptiforminė veikla.

 

Spręsti individualiai

6.1.13.

Kitas sąmonės netekimas. Asmens sąmonės netekimas vertinamas atsižvelgiant į tai, ar yra rizika jam prarasti sąmonę vairuojant. Sąmonės netekimo rizika turėtų būti 2 proc. per metus arba mažesnė.

Koma, nepatikslinta R40.2; Kiti ir nepatikslinti priepuoliai R56.8, jei lydimi sąmonės sutrikimo; Alpimas ir kolapsas R55; Idiopatinė periferinė autonominė (vegetacinė) neuropatija G90.0.

Išsamus neurologinis patikrinimas turi patvirtinti, kad nėra jokios susijusios smegenų patologijos, o elektroencefalogramoje, registruotoje būdravimo ir miego metu, neužfiksuota jokia epileptiforminė veikla.

 

Spręsti individualiai

6.1.14.

Epilepsija G40. Reikia per 10 metų neturėti daugiau priepuolių ir tokia būklė turi būti pasiekta nevartojant vaistų nuo epilepsijos. Nacionalinės valdžios institucijos vairuotojams, kurių ligos prognozė gera, gali leisti vairuoti po trumpesnio laikotarpio. Tai taikoma ir jaunuolių epilepsijos atveju.

 

Spręsti individualiai

6.1.15.

Tam tikri sutrikimai (pavyzdžiui, arterijų ir venų ydingas susiformavimas arba intracerebrinė hemoragija I67.1) padidina priepuolių riziką, net jei jie dar nebuvo ištikę. Tokiu atveju būklę turėtų vertinti gydytojas neurologas, vairuotojo pažymėjimas gali būti išduodamas tik tada, jei priepuolio rizika yra 2 proc. per metus arba mažesnė.

 

Spręsti individualiai“.

 

1.12. Pripažįstu netekusiais galios 3 lentelės 6.2 ir 6.3 punktus.

1.13. Išbraukiu 3 lentelės 7.10 punkto skiltyje „Minimalios fizinio ir psichikos tinkamumo normos, taikomos asmenims, siekiantiems vairuoti variklio varomą transporto priemonę (Ligos ir sveikatos problemos, dėl kurių ribojama teisė vairuoti transporto priemones“ žodžius „ir rankinio valdymo automobilį“.

2. Pavedu įsakymo vykdymą kontroliuoti viceministrui pagal administruojamą sritį.

 

 

 

SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS                                           RAIMONDAS ŠUKYS