LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO
D E K R E T A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO PRIIMTO LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIETYBĖS ĮSTATYMO GRĄŽINIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMUI PAKARTOTINAI SVARSTYTI
2010 m. lapkričio 18 d. Nr. 1K-529
Vilnius
1 straipsnis.
g r ą ž i n u Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti Lietuvos Respublikos Seimo 2010 m. lapkričio 4 d. priimtą ir Respublikos Prezidentei pateiktą pasirašyti bei oficialiai paskelbti Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymą Nr. XI-1077 (toliau – Įstatymas Nr. XI-1077) dėl šių motyvų:
1. Lietuvos Respublikos pilietybė yra konstitucinė vertybė. Nėra ir negali būti valstybės be piliečių; pilietybė yra nuolatinis, nepertraukiamas, teisinis ryšys tarp asmens ir valstybės. Tarptautinėje teisėje pripažįstama, kad kiekviena valstybė pati savo teisės aktais reguliuoja su pilietybe susijusius santykius. Pilietybė – kiekvienos valstybės nacionalinės teisės institutas. Lietuvoje pagrindinės pilietybės santykius reguliuojančios nuostatos yra įtvirtintos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais (1 dalis), kad, išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis (2 dalis) ir kad pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato įstatymas (3 dalis).
2. Įstatymo Nr. XI-1077 7 straipsnyje nustatyti atvejai, kai Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio nuostata, jog asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiu tik atskirais įstatymo nustatytais atvejais, reiškia, kad tokie įstatymo nustatyti atvejai gali būti tik labai reti (atskiri), kad dvigubos pilietybės atvejai turi būti ypač reti – išimtiniai, kad pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį dvigubos pilietybės atvejai būtų ne ypač retos išimtys, bet paplitęs reiškinys (Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d., 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimai). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalies nuostata reiškia, kad įstatyme negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kad labai didelė dalis Lietuvos Respublikos piliečių tuo pat metu gali būti ir kitos valstybės (valstybių) piliečiai. Įstatyme neturi būti įtvirtintos ir nuostatos, kurios skatintų tokią tendenciją. Europos Sąjungoje (toliau – ES) šiuo metu yra 27 valstybės narės, Šiaurės Atlanto sutarties organizacijoje (toliau – NATO) šiuo metu yra 28 valstybės narės; reikia turėti omenyje, kad valstybių narių skaičius tiek ES, tiek NATO ateityje gali didėti. Atsižvelgiant į tai, į emigracijos mastus, įstatyme nustačius, kad Lietuvos Respublikos piliečiai gali kartu būti ir ES arba NATO valstybės narės piliečiai, tai sudarytų prielaidas dvigubai pilietybei tapti paplitusiu reiškiniu, o tai neatitiktų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalies.
3. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 148 straipsnio 2 dalį Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnis gali būti keičiamas tik referendumu.
4. Konstitucijos 29 straipsnyje nustatyta, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs (1 dalis); žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu (2 dalis). Aiškindamas Konstitucijos 29 straipsnio nuostatas Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta formali visų asmenų lygybė, šio straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmenų nediskriminavimo ir privilegijų neteikimo principas.
Reguliuojant pilietybės santykius turi būti laikomasi Konstitucijos nuostatų, kurios įtvirtina visų asmenų lygiateisiškumą ir nediskriminavimą dėl etninės kilmės. Konstitucinis Teismas savo aktuose yra ne kartą konstatavęs, kad konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas reiškia žmogaus prigimtinę teisę būti traktuojamam vienodai su kitais, įtvirtina formalią visų asmenų lygybę, įpareigoja vienodus faktus teisiškai vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pat faktus savavališkai vertinti skirtingai, neleidžia asmenų diskriminuoti ir teikti jiems privilegijų. Konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas nepaneigia galimybės įstatyme nustatyti nevienodą (diferencijuotą) teisinį reguliavimą tam tikrų asmenų kategorijų, esančių skirtingose padėtyse, atžvilgiu; konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas būtų pažeistas inter alia tada, kai tam tikri asmenys, palyginti su kitais, būtų traktuojami skirtingai, nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas.
Konstitucijoje įtvirtintas asmenų lygiateisiškumo principas reguliuojant pilietybės santykius būtų pažeistas, jeigu įstatyme nustatant kokiems asmenims, įgijusiems kitos valstybės (valstybių) pilietybę, suteikiama galimybė išsaugoti Lietuvos Respublikos pilietybę, būtų remiamasi ne skirtinga tokių asmenų teisine padėtimi, bet jų naujai įgytos pilietybės valstybės priklausymu tam tikrai tarptautinei organizacijai, valstybių sąjungai (pavyzdžiui, naujai įgytos pilietybės valstybės naryste ES, NATO).
Konstitucijoje įtvirtintas asmenų lygiateisiškumo principas reguliuojant pilietybės santykius būtų pažeistas ir tada, jeigu įstatyme būtų numatyta, kad kitos valstybės pilietybę įgijusio asmens galimybė išsaugoti Lietuvos Respublikos pilietybę priklauso nuo to, kokia yra to asmens etninė kilmė, kuriai etninei grupei jis priklauso. Teisės aktuose neturi būti įtvirtintas teisinis reguliavimas, kuris sudarytų sąlygas Lietuvos Respublikos piliečiui kartu turėti ir kitos valstybės pilietybę remiantis tuo kriterijumi, ar jis yra tam tikros įstatyme konkrečiai įvardytos etninės kilmės; o tuo atveju, jeigu Lietuvos Respublikos piliečio etninė kilmė yra kita, jam būtų draudžiama kartu turėti ir kitos valstybės (valstybių) pilietybę.
5. Įstatymo Nr. XI-1077 21 straipsnis reguliuoja Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo išimties tvarka santykius. Šiame kontekste pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2006 m. lapkričio 13 d. nutarime pripažino, kad Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 16 straipsnio 1 dalies (2006 m. liepos 18 d. redakcija) nuostata „Lietuvos Respublikos pilietybė išimties tvarka netaikant šio Įstatymo 12 straipsnyje numatytų pilietybės suteikimo sąlygų taip pat gali būti suteikta, kai tai sietina su viešuoju interesu ar Lietuvos Respublikos vardo garsinimu atstovaujant Lietuvai“ prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio 2 daliai. Įstatymo Nr. XI-1077 21 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata savo esme panaši į šiame punkte cituotą nuostatą, kuri buvo pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai. Tai reiškia, kad Įstatymu Nr. XI-1077 siekiama pakartotinai įtvirtinti iš esmės panašų teisinį reguliavimą, kuris jau buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai. Asmens, prašančio suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę išimties tvarka, nuopelnai Lietuvos valstybei turi būti tokie ir taip pagrįsti, kad dėl jų buvimo nekiltų abejonių (Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d. nutarimas); Lietuvos Respublikos pilietybė išimties tvarka negali būti teikiama vien tuo pagrindu, jog manoma ar tikimasi, kad būdamas Lietuvos Respublikos piliečiu asmuo galbūt ateityje turės nuopelnų valstybei; Lietuvos Respublikos pilietybė negali būti teikiama remiantis spėjimais dėl ateities. Pilietybės įstatymo prasme nuopelnais Lietuvos Respublikai laikytina tik tokia asmens veikla, kuria asmuo ypač reikšmingai prisideda prie Lietuvos valstybingumo stiprinimo, Lietuvos galios ir jos autoriteto tarptautinėje bendruomenėje didinimo, kai akivaizdu, jog asmuo jau yra integravęsis į Lietuvos visuomenę. Tik tokiais atvejais gali atsirasti prielaidos svarstyti ir spręsti, ar užsienio valstybės pilietis ar asmuo be pilietybės yra nusipelnęs Lietuvos Respublikai, kaip to reikalauja Pilietybės įstatymas (Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d. nutarimas).
6. Pilietybė nėra vien formali teisės kategorija. Paties Įstatymo Nr. XI-1077 6 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad Lietuvos Respublikos pilietis turi saugoti Lietuvos Respublikos interesus, padėti stiprinti jos galią ir autoritetą, būti jai ištikimas. Tik Lietuvos Respublikos piliečiai turi teisę kurti Lietuvos valstybę, t. y. tik piliečiai turi teisę spręsti, kokia turi būti Lietuvos valstybė, nustatyti Lietuvos valstybės konstitucinę santvarką, valstybės valdžią įgyvendinančių institucijų sąrangą, šalies ūkio sistemą ir kita. Būtent Lietuvos Respublikos piliečiai turi teisę dalyvauti valdant Lietuvą tiek tiesiogiai, tiek per demokratiškai išrinktus savo atstovus. Pilietybė leidžia piliečiui garantuoti visas teises ir laisves, kurias turi tik asmenys, kurie yra Lietuvos Respublikos piliečiai. Tik Lietuvos Respublikos piliečiai turi teisę rinkti ir būti išrinkti Respublikos Prezidentu, Seimo nariu, dalyvauti referendume sprendžiant svarbiausius valstybei klausimus.
Tauta 1992 m. spalio 25 d. priėmė Lietuvos Respublikos Konstituciją, Tauta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nustatė, kad jos 12 straipsnis gali būti keičiamas tik referendumu. Dėl to sprendimą, ar neriboti ir kokiu mastu galimybę Lietuvos Respublikos piliečiams turėti ir kitos valstybės (valstybių) pilietybę, įvertinusi visas dėl to galinčias kilti pasekmes, turi priimti Tauta.
7. Atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymo Nr. XI-1077 13 straipsnyje reguliuojami santykiai, kurie savo esme nėra pilietybės santykiai ir dėl to nepriskirtini Pilietybės įstatymo reguliavimo sričiai.
8. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, matyti, kad jeigu būtų pasirašytas, oficialiai paskelbtas ir įsigaliotų Įstatymas Nr. XI-1077, būtų sukurta tokia teisinė situacija, kai įsigalioja teisinis reguliavimas (įtvirtintas Įstatymo Nr. XI-1077 7, 21 straipsniuose), neatitinkantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos.
2 straipsnis.
1. Pakeisti Įstatymo Nr. XI-1077 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„7 straipsnis. Atvejai, kai Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis
Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, jeigu jis atitinka bent vieną iš šių sąlygų:
1) Lietuvos Respublikos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę įgijo gimdamas ir jam nėra sukakę 21 metai;
2) yra asmuo, ištremtas iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d. ir įgijęs kitos valstybės pilietybę;
5) sudarydamas santuoką su kitos valstybės piliečiu dėl to savaime (ipso facto) įgijo tos valstybės pilietybę;
6) yra asmuo, kuriam nesukako 21 metai, jeigu jis yra įvaikintas Lietuvos Respublikos piliečių (piliečio) iki tol, kol jam sukako 18 metų, ir dėl to įgijęs Lietuvos Respublikos pilietybę pagal šio įstatymo17 straipsnio 1 dalį;
7) yra asmuo, kuriam nesukako 21 metai, jeigu jį, Lietuvos Respublikos pilietį, iki kol jam sukako 18 metų, įvaikino kitos valstybės piliečiai (pilietis) ir dėl to jis įgijo kitos valstybės pilietybę;
2. Įstatymo Nr. XI-1077 9 straipsnio 3 dalyje vietoj skaičiaus ir žodžio „23 straipsnio“ įrašyti skaičių ir žodį „22 straipsnio“ ir šią dalį išdėstyti taip:
3. Įstatymo Nr. XI-1077 10 straipsnio 2 dalyje vietoj skaičiaus ir žodžio „23 straipsnyje“ įrašyti skaičių ir žodį „22 straipsnyje“, išbraukti antrąjį sakinį ir šią dalį išdėstyti taip:
5. Įstatymo Nr. XI-1077 14, 15, 16, 17, 18 straipsnius atitinkamai laikyti 13, 14, 15, 16, 17 straipsniais.
6. Įstatymo Nr. XI-1077 19 straipsnį laikyti 18 straipsniu, šio straipsnio 1 dalies 7 punkte vietoj skaičiaus ir žodžio „23 straipsnyje“ įrašyti skaičių ir žodį „22 straipsnyje“ ir šį punktą išdėstyti taip:
7. Įstatymo Nr. XI-1077 20 straipsnį laikyti 19 straipsniu, taip pat:
1) šio straipsnio 1 dalies 5 punkte vietoj skaičiaus ir žodžio „23 straipsnyje“ įrašyti skaičių ir žodį „22 straipsnyje“ ir šį punktą išdėstyti taip:
2) šio straipsnio 2 dalies 6 punkte vietoj skaičiaus ir žodžio „23 straipsnyje“ įrašyti skaičių ir žodį „22 straipsnyje“ ir šį punktą išdėstyti taip:
8. Įstatymo Nr. XI-1077 21 straipsnį laikyti 20 straipsniu, taip pat:
1) šio straipsnio 1 dalyje vietoj skaičiaus ir žodžio „19 straipsnyje“ įrašyti skaičių ir žodį „18 straipsnyje“, išbraukti antrą ir trečią sakinius ir šią dalį išdėstyti taip:
„1. Respublikos Prezidentas, vadovaudamasis šiuo įstatymu, gali išimties tvarka suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei turintiems kitų valstybių piliečiams ar asmenims be pilietybės, kurie integravosi į Lietuvos visuomenę, netaikydamas jiems šio įstatymo 18 straipsnyje numatytų pilietybės suteikimo sąlygų.“
2) šio straipsnio 4 dalyje vietoj skaičiaus ir žodžio „23 straipsnyje“ įrašyti skaičių ir žodį „22 straipsnyje“ ir šią dalį išdėstyti taip:
3) šio straipsnio 5 dalyje vietoj skaičiaus ir žodžio „25 straipsnyje“ įrašyti skaičių ir žodį „24 straipsnyje“ ir šią dalį išdėstyti taip:
9. Įstatymo Nr. XI-1077 22 straipsnį laikyti 21 straipsniu, taip pat:
1) šio straipsnio 2 dalies 5 punkte vietoj skaičiaus ir žodžio „23 straipsnyje“ įrašyti skaičių ir žodį „22 straipsnyje“ ir šį punktą išdėstyti taip:
2) šio straipsnio 4 dalies antrajame sakinyje vietoj skaičių ir žodžių „7 straipsnio 1–5 punktus“ įrašyti skaičius ir žodžius „7 straipsnio 1–4 punktus“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„4. Asmeniui, kuris Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo gimdamas, kuriam Lietuvos Respublikos pilietybė buvo atkurta arba suteikta supaprastinta tvarka ir kuris po to jos neteko, Lietuvos Respublikos pilietybė gali būti grąžinta, jeigu jis nėra kitos valstybės pilietis. Šis reikalavimas netaikomas asmeniui, kuris pagal šio įstatymo
7 straipsnio 1–4 punktus gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis.“
11. Įstatymo Nr. XI-1077 25 straipsnį laikyti 24 straipsniu, taip pat:
1) šio straipsnio 6 punkte vietoj skaičiaus ir žodžio „23 straipsnyje“ įrašyti skaičių ir žodį „22 straipsnyje“ ir šį punktą išdėstyti taip:
13. Įstatymo Nr. XI-1077 27 straipsnį laikyti 26 straipsniu, taip pat šio straipsnio 1 dalyje vietoj skaičių ir žodžių „7 straipsnio 1–6 ir 8 punktus“ įrašyti skaičius ir žodžius „7 straipsnio 1–5 ir 7 punktus“ ir šią dalį išdėstyti taip:
14. Įstatymo Nr. XI-1077 28 straipsnį laikyti 27 straipsniu, šio straipsnio 1 sakinyje po žodžių „pilietybę įgyja“ įrašyti žodžius „arba atkuria“ ir šį straipsnį išdėstyti taip:
„27 straipsnis. Vaiko pilietybė jo tėvams ar vienam iš tėvų įgijus Lietuvos Respublikos pilietybę
Jeigu Lietuvos Respublikos pilietybę įgyja arba atkuria vienas iš vaiko tėvų ar abu tėvai, vaikas iki 14 metų taip pat įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę, jeigu jis nėra kitos valstybės pilietis. Šiame straipsnyje nurodytų asmenų vaikas nuo 14 iki 18 metų Lietuvos Respublikos pilietybę įgyja tik jo sutikimu, jeigu jis nėra kitos valstybės pilietis.“
16. Įstatymo Nr. XI-1077 33 straipsnį laikyti 32 straipsniu, taip pat:
1) šio straipsnio 3 punkte po žodžių „taip pat pagal šio įstatymo“ įrašyti skaičius ir žodžius „24 straipsnio 8 punktą“, vietoj skaičiaus ir žodžio „29 straipsnio“ įrašyti skaičių ir žodį „28 straipsnio“ ir šį punktą išdėstyti taip:
2) šio straipsnio 4 punkte vietoj skaičiaus ir žodžio „23 straipsnyje“ įrašyti skaičių ir žodį „22 straipsnyje“ ir šį punktą išdėstyti taip:
„4) kreipiasi į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo paaiškėjus, kad asmuo įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę pateikęs suklastotus dokumentus ar kitokiu apgaulės būdu, taip pat paaiškėjus šio įstatymo 22 straipsnyje nurodytoms aplinkybėms, dėl kurių Lietuvos Respublikos pilietybė negalėjo būti suteikta, atkurta ar grąžinta, arba paaiškėjus, kad sprendimas dėl asmens Lietuvos Respublikos pilietybės priimtas pažeidžiant šį ar kitus Lietuvos Respublikos įstatymus.“
17. Įstatymo Nr. XI-1077 34 straipsnį laikyti 33 straipsniu, taip pat:
1) šio straipsnio 1 punkte vietoj skaičių ir žodžių „šio įstatymo 17 straipsnį, 18 straipsnio 1 dalį ir 28 straipsnį“ įrašyti skaičius ir žodžius „šio įstatymo 16 straipsnį, 17 straipsnio 1 dalį ir 27 straipsnį“ ir šį punktą išdėstyti taip:
2) šio straipsnio 3 punkte po žodžių „taip pat pagal šio įstatymo“ įrašyti skaičius ir žodžius „24 straipsnio 8 punktą“, vietoj skaičiaus ir žodžio „29 straipsnio“ įrašyti skaičių ir žodį „28 straipsnio“ ir šį punktą išdėstyti taip:
„3) nagrinėja klausimus ir dokumentus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo jos atsisakius, įgijus kitos valstybės pilietybę ar stojus į kitos valstybės tarnybą be Lietuvos Respublikos Vyriausybės leidimo, taip pat pagal šio įstatymo 24 straipsnio 8 punktą, 28 straipsnio 2 ir 4 dalis ir teikia vidaus reikalų ministrui siūlymus – teikimus šiais klausimais;“
3) šio straipsnio 5 punkte vietoj skaičiaus ir žodžio „23 straipsnyje“ įrašyti skaičių ir žodį „22 straipsnyje“ ir šį punktą išdėstyti taip:
„5) nagrinėja klausimus ir dokumentus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo paaiškėjus, kad asmuo įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę pateikęs suklastotus dokumentus ar kitokiu apgaulės būdu, taip pat paaiškėjus šio įstatymo 22 straipsnyje nurodytoms aplinkybėms, dėl kurių Lietuvos Respublikos pilietybė negalėjo būti suteikta, atkurta ar grąžinta, arba paaiškėjus, kad sprendimas dėl asmens Lietuvos Respublikos pilietybės priimtas pažeidžiant šį ar kitus Lietuvos Respublikos įstatymus, ir teikia vidaus reikalų ministrui siūlymus kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą šiais klausimais;“
4) šio straipsnio 9 punkte vietoj skaičiaus ir žodžio „22 straipsnio“ įrašyti skaičių ir žodį „21 straipsnyje“ ir šį punktą išdėstyti taip:
18. Įstatymo Nr. XI-1077 35 straipsnį laikyti 34 straipsniu, šiame straipsnyje vietoj skaičiaus ir žodžio „23 straipsnyje“ įrašyti skaičių ir žodį „22 straipsnyje“ ir šį straipsnį išdėstyti taip:
„34 straipsnis. Vilniaus apygardos administracinis teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas vidaus reikalų ministro prašymu sprendžia dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo paaiškėjus, kad asmuo įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę pateikęs suklastotus dokumentus ar kitokiu apgaulės būdu, taip pat paaiškėjus šio įstatymo 22 straipsnyje nurodytoms aplinkybėms, dėl kurių Lietuvos Respublikos pilietybė negalėjo būti suteikta, atkurta ar grąžinta, arba paaiškėjus, kad sprendimas dėl asmens Lietuvos Respublikos pilietybės priimtas pažeidžiant šį ar kitus Lietuvos Respublikos įstatymus.“
19. Įstatymo Nr. XI-1077 36 straipsnį laikyti 35 straipsniu, šiame straipsnyje vietoj skaičiaus ir žodžio „30 straipsnyje“ įrašyti skaičių ir žodį „29 straipsnyje“ ir šį straipsnį išdėstyti taip:
„35 straipsnis. Kitų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų teisės ir pareigos
21. Įstatymo Nr. XI-1077 39 straipsnį laikyti 38 straipsniu, šio straipsnio 1 dalyje vietoj skaičiaus ir žodžio „38 straipsnio“ įrašyti skaičių ir žodį „37 straipsnio“ ir šią dalį išdėstyti taip:
22. Įstatymo Nr. XI-1077 40 straipsnį laikyti 39 straipsniu, taip pat:
1) šio straipsnio 1 dalyje vietoj skaičiaus ir žodžio „38 straipsnio“ įrašyti skaičių ir žodį „37 straipsnio“ ir šią dalį išdėstyti taip:
2) šio straipsnio 2 dalies 4 punkte išbraukti žodžius „išskyrus atvejus, kai pagal šio įstatymo 7 straipsnio 5 punktą asmuo gali būti Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“ ir šį punktą išdėstyti taip:
„4) dokumentą, patvirtinantį, kad asmuo nėra kitos valstybės pilietis. Tais atvejais, kai kitos valstybės teisėje nenustatyta pilietybės atsisakymo ar netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę procedūrų arba šios procedūros neatitinka protingumo kriterijų, pridedamas notaro patvirtintas asmens, kuris prašo suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę supaprastinta tvarka, pareiškimas, kad jis atsisako kitos valstybės pilietybės.“
4) šio straipsnio 3 dalies 4 punkte išbraukti žodžius „išskyrus atvejus, kai pagal šio įstatymo 7 straipsnio 5 punktą asmuo gali būti Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“ ir šį punktą išdėstyti taip:
„4) dokumentą, patvirtinantį, kad asmuo nėra kitos valstybės pilietis. Tais atvejais, kai kitos valstybės teisėje nenustatyta pilietybės atsisakymo ar netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę procedūrų arba šios procedūros neatitinka protingumo kriterijų, pridedamas notaro patvirtintas asmens, kuris prašo suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę supaprastinta tvarka, pareiškimas, kad jis atsisako kitos valstybės pilietybės.“
23. Įstatymo Nr. XI-1077 41 straipsnį laikyti 40 straipsniu, taip pat:
1) šio straipsnio 3 dalies 4, 5 punktuose vietoj skaičiaus ir žodžio „20 straipsnio“ įrašyti skaičių ir žodį „19 straipsnio“ ir šį punktą išdėstyti taip:
„4) dokumentą, patvirtinantį, kad asmuo yra tremtinys ar politinis kalinys, jeigu dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo asmuo kreipiasi pagal šio įstatymo 19 straipsnio 2 dalį;
2) šio straipsnio 3 dalies 7 punkte vietoj skaičiaus ir žodžio „20 straipsnyje“ įrašyti skaičių ir žodį „19 straipsnyje“ ir šį punktą išdėstyti taip:
3) šio straipsnio 3 dalies 8 punkte vietoj skaičiaus ir žodžio „20 straipsnio“ įrašyti skaičių ir žodį „19 straipsnio“ ir šį punktą išdėstyti taip:
„8) dokumentus, patvirtinančius, kad asmuo išlaikė valstybinės kalbos egzaminą (jeigu jis pagal šio įstatymo 19 straipsnio 1 ir 3 dalis turi išlaikyti šį egzaminą) ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminą. Šių dokumentų nereikia pateikti asmenims, kuriems sukako 65 metai, asmenims, kuriems nustatytas 0–55 procentų darbingumo lygis, asmenims, kuriems sukako senatvės pensijos amžius ir kuriems teisės aktų nustatyta tvarka nustatytas didelių ir vidutinių specialiųjų poreikių lygis, taip pat sergantiems sunkiomis chroninėmis psichikos ligomis asmenims.“
4) šio straipsnio 4 dalyje vietoj skaičiaus ir žodžio „10 punktą“ įrašyti skaičių ir žodį „9 punktą“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„4. Jeigu dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo natūralizacijos tvarka kreipiasi asmuo, turintis kitos valstybės pilietybę, išskyrus asmenį, kuris pagal šio įstatymo 7 straipsnio 9 punktą gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis, jis pateikia rašytinį pareiškimą, kad atsisakys turimos kitos valstybės pilietybės, kai jam bus suteikta Lietuvos Respublikos pilietybė.“
25. Įstatymo Nr. XI-1077 43 straipsnį laikyti 42 straipsniu, taip pat:
1) šio straipsnio 1 dalyje vietoj skaičiaus ir žodžio „38 straipsnio“ įrašyti skaičių ir žodį „37 straipsnio“ ir šią dalį išdėstyti taip:
2) šio straipsnio 3 dalies 3 punkte vietoj skaičių ir žodžio „1–5 punktus“ įrašyti skaičius ir žodį „1–4 punktus“, 4 punkte vietoj skaičių ir žodžio „1–5 punktuose“ įrašyti skaičius ir žodį „1–4 punktuose“ ir šiuos punktus išdėstyti taip:
„3) dokumentą, patvirtinantį, kad asmuo nėra kitos valstybės pilietis, išskyrus atvejus, kai pagal šio įstatymo 7 straipsnio 1–4 punktus asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis;
26. Įstatymo Nr. XI-1077 44 straipsnį laikyti 43 straipsniu, šio straipsnio 1 dalyje vietoj skaičiaus ir žodžio „38 straipsnio“ įrašyti skaičių ir žodį „37 straipsnio“ ir šią dalį išdėstyti taip:
27. Įstatymo Nr. XI-1077 45 straipsnį laikyti 44 straipsniu, šio straipsnio 1 dalyje vietoj skaičiaus ir žodžio „47 straipsnius“ įrašyti skaičių ir žodį „46 straipsnius“ ir šią dalį išdėstyti taip:
28. Įstatymo Nr. XI-1077 46 straipsnį laikyti 45 straipsniu, taip pat:
1) šio straipsnio 1 dalyje vietoj skaičiaus ir žodžio „22 straipsnyje“ įrašyti skaičių ir žodį „21 straipsnyje“, vietoj skaičiaus ir žodžio „43 straipsnyje“ įrašyti skaičių ir žodį „42 straipsnyje“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„1. Asmenys, kurie pagal šio įstatymo 7 straipsnį turi teisę būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiais ir kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo neteko Lietuvos Respublikos pilietybės dėl to, kad įgijo kitos valstybės pilietybę, gali paduoti prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimo šio įstatymo 21 straipsnyje nustatytais pagrindais ir 42 straipsnyje nustatyta tvarka. Tokie prašymai gali būti paduodami per trejus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo.“
2) šio straipsnio 3 dalyje vietoj skaičiaus ir žodžio „21 straipsnio“ įrašyti skaičių ir žodį „20 straipsnio“ ir šią dalį išdėstyti taip:
3) šio straipsnio 7 dalies 1 punkte vietoj skaičiaus ir žodžio „39 straipsnio“ įrašyti skaičių ir žodį „38 straipsnio“, vietoj skaičiaus ir žodžio „38 straipsnio“ įrašyti skaičių ir žodį „37 straipsnio“, šios dalies 2 punkte vietoj skaičiaus ir žodžio „40 straipsnio“ įrašyti skaičių ir žodį „39 straipsnio“, vietoj skaičiaus ir žodžio „38 straipsnio“ įrašyti skaičių ir žodį „37 straipsnio“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„7. Asmenys, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo yra išduoti teisės į Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimą patvirtinantys dokumentai, turi teisę:
1) jeigu jie atitinka šio įstatymo 9 straipsnyje nustatytas Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo sąlygas, atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę pateikę šio įstatymo 38 straipsnio 3 dalyje nurodytus prašymą ir dokumentus vidaus reikalų ministrui per šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nurodytas įstaigas. Asmeniui išduotas teisę į Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimą patvirtinantis dokumentas prilyginamas šio įstatymo 38 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytam teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančiam dokumentui;
2) jeigu jie atitinka šio įstatymo 10 straipsnyje nustatytas Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo supaprastinta tvarka sąlygas, įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę supaprastinta tvarka pateikę šio įstatymo 39 straipsnio 3 dalyje nurodytus prašymą ir dokumentus Respublikos Prezidentui per šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nurodytas įstaigas. Asmeniui išduotas teisę į Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimą patvirtinantis dokumentas prilyginamas šio įstatymo 39 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytam lietuvių kilmę patvirtinančiam dokumentui.“
3 straipsnis.