LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS

 

Į S A K Y M A S

DĖL LIETUVOS HIGIENOS NORMOS HN 33:2007 „AKUSTINIS TRIUKŠMAS. TRIUKŠMO RIBINIAI DYDŽIAI GYVENAMUOSIUOSE IR VISUOMENINĖS PASKIRTIES PASTATUOSE BEI JŲ APLINKOJE“ PATVIRTINIMO

 

2007 m. liepos 2 d. Nr. V-555

Vilnius

 

Įgyvendindamas Valstybinę triukšmo strateginio kartografavimo programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 581 (Žin., 2006, Nr. 68-2508):

1. Tvirtinu Lietuvos higienos normą HN 33:2007 „Akustinis triukšmas. Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ (pridedama).

2. Pripažįstu netekusiu galios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. rugsėjo 3 d. įsakymą Nr. V-520 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 33-1:2003 „Akustinis triukšmas. Leidžiami lygiai gyvenamojoje ir darbo aplinkoje. Matavimo metodikos bendrieji reikalavimai“ (Žin., 2003, Nr. 87-3957).

3. Pavedu ministerijos sekretoriui pagal administruojamą sritį šio įsakymo vykdymo kontrolę.

 

 

SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS                                            RIMVYDAS TURČINSKAS

______________

 

 


PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos

sveikatos apsaugos ministro

2007 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. V-555

 

LIETUVOS HIGIENOS NORMA HN 33:2007 „AKUSTINIS TRIUKŠMAS. TRIUKŠMO RIBINIAI DYDŽIAI GYVENAMUOSIUOSE IR VISUOMENINĖS PASKIRTIES PASTATUOSE BEI JŲ APLINKOJE“

 

I. TAIKYMO SRITIS

 

1. Ši higienos norma nustato triukšmo ribinius dydžius gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje ir taikoma vertinant triukšmo poveikį visuomenės sveikatai.

2. Ši higienos norma yra privaloma juridiniams ir fiziniams asmenims, projektuojantiems, statantiems bei eksploatuojantiems gyvenamuosius ir visuomeninės paskirties pastatus, rengiantiems miestų ir kitų gyvenviečių, gyvenamųjų rajonų, mikrorajonų planavimo, užstatymo ir rekonstravimo projektus, taip pat institucijoms, vykdančioms akustinio triukšmo stebėjimus ir kontrolę.

 

II. NUORODOS

 

3. Teisės aktai, į kuriuos pateiktos nuorodos šioje higienos normoje:

3.1. Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597).

3.2. Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymas (Žin., 2004, Nr. 164-5971).

3.3. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymas Nr. 289 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 58-2611).

3.4. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. vasario 27 d. įsakymas Nr. D1-91 Dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“ patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 54-1851).

 

III. SĄVOKOS IR JŲ APIBRĖŽIMAI

 

4. Šioje higienos normoje vartojamos sąvokos ir jų apibrėžimai:

4.1. gyvenamasis pastatas (namas) – pastatas, kurio visas naudingasis plotas, didžioji jo dalis ar bent pusė naudingojo ploto yra gyvenamosios patalpos [3.3];

4.2. visuomeninės paskirties pastatas – pastatas, skirtas visuomenės poreikiams tenkinti ir priklausantis viešbučių, administracinės, prekybos, paslaugų, maitinimo, transporto, kultūros, mokslo, gydymo, poilsio, sporto ar religinės paskirties pastatų pogrupiui [3.1, 3.4];

4.3. maksimalus garso lygis – garso lygis, atitinkantis triukšmo matuoklio maksimalų rodmenį matavimo metu dBAmaks;

4.4. nepastovaus triukšmo ekvivalentinis garso lygis – pastovaus plačiajuosčio triukšmo, kurio vidutinis kvadratinis garso slėgis toks pat, kaip ir nagrinėjamo nepastovaus triukšmo tam tikro laiko intervalu, garso lygis dBAekv;

4.5. kitos sąvokos ir jų apibrėžimai turi tą pačią reikšmę, kaip ir Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatyme [3.2].

 

IV. TRIUKŠMO RIBINIAI DYDŽIAI

 

5. Triukšmo ribiniai dydžiai žmonių gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje įvertinami matavimo rezultatais, palyginant juos su atitinkamais triukšmo ribiniais dydžiais.

6. Nepastovus triukšmas vertinamas pagal ekvivalentinį garso lygį, o gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje – pagal ekvivalentinį ir maksimalų garso lygius.

7. Leidžiami triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje:

Objekto pavadinimas

Garso lygis, ekvivalentinis garso lygis, dBA

Maksimalus garso lygis, dBA

Paros laikas, val.

Triukšmo ribiniai dydžiai, naudojami aplinkos triukšmo kartografavimo rezultatams įvertinti

Ldvn

Ldienos

Lvakaro

Lnakties

1

2

3

4

5

6

7

8

001 Gyvenamųjų pastatų miegamieji kambariai

45

55

6–18

 

 

 

 

40

50

18–22

 

 

 

 

35

45

22–6

 

 

 

 

002 Visuomeninės paskirties pastatų miegamieji kambariai ikimokyklinėse įstaigose ir internatinėse mokyklose, palatos ir operacinės ligoninėse, kambariai sanatorijose

45

55

6–18

 

 

 

 

40

50

18–22

 

 

 

 

35

45

22–6

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

003 Visuomeninės paskirties pastatų auditorijos, mokymo kabinetai ir klasės

65

70

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

004 Salės restoranuose, kavinėse, baruose ir kitose maitinimo įmonėse muzikos ansamblių koncertų metu

80

85

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

005 Koncertų ir kitos salės estradinių renginių metu, kino filmų demonstravimo metu

85

90

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

006 Atviros koncertų ir šokių salės estradinių renginių metu

85

90

6–18

85

86

81

55

80

85

18–22

 

 

 

 

55

60

22–6

 

 

 

 

007 Gyvenamųjų ir visuomeninės paskirties pastatų aplinkoje

65

70

6–18

65

66

61

55

60

65

18–22

 

 

 

 

55

60

22–6

 

 

 

 

 

V. TRIUKŠMO VERTINIMO BENDRIEJI REIKALAVIMAI

 

8. Aplinkos triukšmą sudaro įvairių šaltinių triukšmas, kuriam matuoti ir vertinti taikomos teisės aktuose patvirtintos, tarptautiniuose ISO ar Lietuvos standartuose, 2002 m. birželio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2002/49/EB dėl aplinkos triukšmo įvertinimo ir valdymo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 7 tomas, p. 101) nurodytos metodikos.

9. Ldvn ir Lnakties vertes galima nustatyti skaičiavimais arba matavimais (vertinimo vietoje). Prognozės sudaromos tik skaičiavimais.

______________