LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO

Į S A K Y M A S

DĖL NERIES REGIONINIO PARKO TVARKYMO PLANO PATVIRTINIMO

2005 m. liepos 15 d. Nr. D1-368

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2391, 2004, Nr. 21-617) 18 straipsniu, 28 straipsnio 3 dalimi ir Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902) 28 straipsnio 6 dalimi bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 10 d. nutarimo Nr. 503 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymą“ (Žin., 2002, Nr. 40-1484; Nr. 113-5041) 1.27 punktu,

1. Tvirtinu Neries regioninio parko tvarkymo planą.

2. Pavedu:

2.1. Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos:

2.1.1. per 15 dienų nuo šio įsakymo įsigaliojimo įregistruoti Neries regioninio parko tvarkymo planą Teritorijų planavimo dokumentų registre;

2.1.2. talpinti Neries regioninio parko tvarkymo planą Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos interneto svetainėje (www.vstt.lt);

2.2. Neries regioninio parko direkcijai:

2.2.1. organizuoti Neries regioninio parko tvarkymo plano įgyvendinimą;

2.2.2. per mėnesį nuo šio įsakymo įsigaliojimo pateikti Neries regioninio parko tvarkymo planą atitinkamoms suinteresuotoms ministerijoms, Vilniaus apskrities viršininko administracijai, Vilniaus ir Trakų rajonų bei Elektrėnų savivaldybių administracijoms.

APLINKOS MINISTRAS                                                                          ARŪNAS KUNDROTAS

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2005 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-368

Neries Regioninio Parko tvarkymo PLANO Aiškinamojo rašto pagrindiniai teiginiai

I. Bendrosios nuostatos

1. Neries regioninio parko tvarkymo plano tikslai yra šie:

1.1. nustatyti kraštovaizdžio tvarkymo zonas bei jų reglamentus;

1.2. nustatyti regioninio parko apsaugos ir tvarkymo kryptis;

1.3. sudaryti sąlygas gamtos ir kultūros paveldo vertybėms, vertingoms ekosistemoms, gyvūnų, augalų ir grybų rūšims išsaugoti;

1.4. numatyti kraštovaizdžio apsaugos ir formavimo, rekreacinės infrastruktūros kūrimo bei kitas tvarkymo priemones;

1.5. numatyti priemones pažeistam gamtiniam kraštovaizdžiui, ekosistemoms, gamtos ir kultūros paveldo objektams atkurti.

II. Teritorijos tvarkomasis zonavimas

2. Neries regioninio parko tvarkymo plane pagal Saugomų teritorijų tipinius apsaugos reglamentus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu Nr. 996 (Žin., 2004, Nr. 131-4704), nustatomos šios kraštovaizdžio tvarkymo zonos ir kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupės:

2.1. konservacinės paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos: rezervatinių miškų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje reguliuojamos apsaugos (KMr) kraštovaizdžio tvarkymo zona, gamtos ir kultūros paveldo objektų ir jų teritorijų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – kultūros paveldo objektų reguliuojamos apsaugos (KOr) kraštovaizdžio tvarkymo zona;

2.2. miškų ūkio paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos:

2.2.1. ekosistemų apsaugos miškų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – išsaugančio (konservacinio) ūkininkavimo (MEk) kraštovaizdžio tvarkymo zona ir ekosistemų apsaugos pelkių (PEk) kraštovaizdžio tvarkymo zona;

2.2.2. rekreacinių miškų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – ekstensyvaus pritaikymo (miško parkų) (MRe) kraštovaizdžio tvarkymo zona ir intensyvaus pritaikymo (poilsio parkų) (MRi) kraštovaizdžio tvarkymo zona;

2.2.3. apsauginių miškų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – bendrojo apsauginio ūkininkavimo (MAb) kraštovaizdžio tvarkymo zona;

2.3. žemės ūkio paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos:

2.3.1. ekosistemas saugančių agrarinių teritorijų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – ekosistemas išsaugančio (konservacinio) ūkininkavimo (ŽEk) kraštovaizdžio tvarkymo zona ir ekosistemas atkuriančio ūkininkavimo (ŽEr) kraštovaizdžio tvarkymo zona;

2.3.2. apsauginių agrarinių teritorijų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – bendrojo apsauginio ūkininkavimo (ŽAb) ir specializuoto apsauginio ūkininkavimo (ŽAs) kraštovaizdžio tvarkymo zonos;

2.4. gyvenamosios ir visuomeninės paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos:

2.4.1. kultūros paveldo požiūriu vertingų kaimų ir jų dalių kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – kraštovaizdžio atnaujinamojo tvarkymo zona (GEr);

2.4.2. rekreacinių kaimų ar jų dalių kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – ekstensyvaus tvarkymo (GRe) kraštovaizdžio tvarkymo zona;

2.4.3. apsauginių teritorijų kaimų ar jų dalių kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – sugriežtinto geoekologinio reguliavimo (GAe) kraštovaizdžio tvarkymo zona ir sugriežtinto vizualinio reguliavimo (GAi) kraštovaizdžio tvarkymo zona;

2.4.4. rekreacinės paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – urbanizuotos rekreacinės aplinkos (NRu) kraštovaizdžio tvarkymo zona;

2.4.5. eksploatacinės (gavybinės) paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – subnatūralios aplinkos naudingųjų iškasenų karjerų (N) kraštovaizdžio tvarkymo zona;

2.5. vandens ūkio paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos:

2.5.1. ekosistemas saugančių vandenų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – išsaugančio ūkininkavimo kraštovaizdžio tvarkymo zona (VEk);

2.5.2. rekreacinių vandenų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – ekstensyvaus rekreacinio pritaikymo (VRe);

2.5.3. bendro naudojimo (bendrosios apsaugos) kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – ekstensyvaus apsauginio ūkininkavimo kraštovaizdžio tvarkymo zona (VAe).

III. Gamtos apsaugos kryptys ir priemonės

3. Neries regioninio parko gamtos apsaugos kryptys yra šios:

3.1. išlaikyti ir formuoti estetiškai vertingus kraštovaizdžius, taikant specialias kraštovaizdžio formavimo priemones (želdinių formavimas, reginių atvėrimas), reguliuojant teritorijos naudojimą, statybų plėtrą ir esamų statinių rekonstrukcijos darbus;

3.2. išsaugoti vieną didžiausių natūralių Lietuvoje išlikusių – Dūkštų ąžuolyną bei jo biologinę įvairovę, taip pat išsaugoti retus augalus ir gyvūnus;

3.3. apsaugoti šlaitus nuo ardymo, nepažeidžiant augalinės dangos raguvų šlaituose, paliekant nuolatinę augalijos (daugiamečių žolių ar miško) dangą, nekeičiant šlaitų profilių, nevykdant inžinerinių, statybos darbų šlaitų viršuje;

3.4. nedidinti regioninio parko miškingumo, išsaugant kraštovaizdžio mozaikiškumą, užtikrinant ekosistemų stabilumą, išsaugant retų augalų ir gyvūnų buveines, vertingus biotopus.

4. Pagrindinės gamtosaugos priemonės yra šios:

4.1. atkurti išartas ar užaugančias mišku sauspieves ir tikrųjų mezofitų pievas bei užtikrinti tolesnį ekstensyvų jų naudojimą;

4.2. atkurti pažeistus gamtinio kraštovaizdžio kompleksus bei objektus, baigus eksploatacijos darbus Verkšionių ir Paaliosės karjeruose;

4.3. rekultivuoti regioniniame parke esančius išnaudotus karjerus;

4.4. vykdyti retų ir nykstančių rūšių būklės monitoringą, o paaiškėjus, kad blogėja jų būklė, rengti gamtotvarkos planus joms išsaugoti;

4.5. diferencijuoti atliekų surinkimą;

4.6. skatinti gyventojus, ypač sodininkų bendrijas, naudotis buitinių atliekų konteineriais (likviduoti nelegalius sąvartynus ir atliekų užkasimą).

IV. Kultūros paveldo apsaugos kryptys ir priemonės

5. Neries regioninio parko kultūros paveldo vertybių apsaugos kryptys yra šios:

5.1. išsaugoti kultūros paveldo vertybes vietoje, ypač kreipiant dėmesį į kultūros vertybių ryšio su gamtine aplinka išlaikymą;

5.2. išlaikyti ir puoselėti gyvenviečių (kaimų) erdvinę struktūrą, tradicinę architektūrą, ypač Šilėnų etnokultūriniame draustinyje ir Grabijolų kaime;

5.3. puoselėti Vilniaus krašto etnokultūros tradicijas, senuosius amatus ir verslus, vietovardžius ir vandenvardžius;

5.4. propaguoti baltiškosios istorijos archetipų ir tradicijų gaivinimą;

5.5. organizuoti sunykusių kultūros vertybių atkūrimą bei išlikusių vertybių privačiose teritorijose (Bradeliškių malūnas, Paalkių piliakalnis) tvarkymą, organizuoti pažeistų kultūros paveldo objektų tiriamuosius darbus bei jų tvarkymo projektų parengimą.

6. Pagrindinės kultūros paveldo vertybių apsaugos priemonės yra šios:

6.1. žymėti natūroje kultūros paveldo objektų (vertybių) teritorijų ribas;

6.2. teikti pasiūlymus dėl šiuo metu specialaus apsaugos statuso neturinčių nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių bei objektų, turinčių kultūrinės vertės požymių, įtraukimo į kultūros vertybių registrą;

6.3. tęsti regioninio parko kultūros paveldo tyrimus ir vykdyti pastovų kultūros paveldo būklės stebėjimą (monitoringą);

6.4. piliakalnių bei pilkapių (pagrindinių regioninio parko archeologinių vertybių) aplinkos pobūdį keisti, artinant prie to, kuris buvo jų intensyvaus naudojimo laikmečiu, t. y. atviras, supievintas (be miško želdinių).

V. Rekreacijos plėtros kryptys ir priemonės

7. Prioritetinėmis rekreacijos kryptimis Neries regioniniame parke laikomas pažintinis turizmas ir bendrasis poilsiavimas. Pagrindiniai Neries regioninio parko rekreaciniai ištekliai yra prie Velniakampio ir Veprių ežerų, Neries, Dūkštos ir Bražuolės pakrančių ruožuose ir Verkšionių (uždarius dar veikiantį karjerą) teritorijoje. Pagrindinės Neries regioninio parko rekreacinio naudojimo plėtros kryptys yra šios:

7.1. plėtoti pažintinį turizmą, sudarant sąlygas lankyti visus (taip pat ir esančius privačiose valdose) vertingus gamtos ir kultūros paveldo objektus bei kompleksus, organizuoti jų tvarkymą (esant reikalui – atkūrimą) ir pritaikymą lankymui. Sukurti ir vystyti pažintinio turizmo sistemą, projektuojant ir įrengiant pažintinio turizmo trasas bei mokomuosius takus;

7.2. išsaugoti, atkurti ir gausinti regioninio parko rekreacinius išteklius, reguliuoti ir organizuoti jų naudojimą bei tvarkymą (rekreaciniai ištekliai turi būti naudojami taip, kad neblogėtų jų kokybė), prioritetą teikiant tradiciniams, su etnokultūra susijusiems rekreacinių išteklių naudojimo būdams;

7.3. vystyti vandens turizmą, įrengiant vandens turizmo trasą Nerimi iki Kernavės bei Dūkšta pavasarinio potvynio metu;

7.4. vystyti žirginį turizmą, įrengiant specialias trasas bei sudarant sąlygas lankytojams išsinuomoti žirgus;

7.5. vystyti žiemos turizmą, projektuoti ir įrengti slidžių turizmo trasas, prailginant poilsio sezoną.

8. Neries regioninio parko direkcija:

8.1. organizuoja keliones (ekskursijas) po regioninį parką, teikia gido, turizmo vadovo, inventoriaus nuomos paslaugas;

8.2. propaguoja ir reklamuoja regioninį parką, jo vertybes ir rekreacijos galimybes tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Informacija apie regioninį parką, jame teikiamas paslaugas teikiama regioninio parko lankytojų centre Dūkštose;

8.3. plėtoja regioninio parko informacinę sistemą vietoje, pastatant rodykles, užrašus, informacinius stendus, kt.;

8.4. plėtoja rekreacinę infrastruktūrą, įrengiant stovyklavietes, poilsiavietes, automobilių stovėjimo ir apžvalgos aikšteles, gerinant kelius;

8.5. gerina socialinę ir ekonominę rekreacinę aplinką;

8.6. skatina gyventojus užsiimti rekreacijos verslu, ypač kaimo turizmu, organizuoja šviečiamojo ir konsultacinio pobūdžio seminarus, kursus, kt. Skatina privačių poilsio įstaigų, stovyklaviečių kūrimą numatytose vietose;

8.7. aktyviai dalyvauja įrengiant Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane numatytą autoturizmo maršrutą „Dzūkijos parkų žiedas“, kitas pažintinio turizmo trasas, įjungiant jas į regioninio parko rekreacinę sistemą.

9. Neries regioninio parko lankytojų centras įrengiamas Dūkštose.

10. Pažintiniam turizmui Neries regioniniame parke organizuoti sukuriamas žiedinių ir tranzitinių turistinių trasų tinklas. Jį sudaro:

10.1. autoturizmo, dviračių ir pėsčiųjų maršrutai;

10.2. regioninį parką kertančios tarptautinės, nacionalinės ir regioninės turizmo trasos.

11. Skirtingų galimybių ir interesų lankytojų poreikiams patenkinti įrengiami įvairaus pobūdžio (automobilių, dviračių, pėsčiųjų, vandens, žirgų) ir ilgio turizmo maršrutai. Daugumai jų numatytos trumpinančiosios ir jungiančiosios žiedinės atkarpos, sudarančios galimybę sudaryti įvairias dviračių, pėsčiųjų ir autoturizmo maršrutų kombinacijas. Neries regioninio parko pažintinio turizmo trasų sistemą sudaro:

11.1. autoturizmo maršrutai:

11.1.1. I autoturizmo maršrutas: Vilnius – Sudervė – Dūkštos – Buivydai – Kernavė – Vilnius. Ilgis – 84 km;

11.1.2. II autoturizmo maršrutas: Vilnius – Sudervė – Dūkštos – Verkšionių regykla – Grabijolai – Paneriai – Vievis – Trakai – Vilnius. Ilgis – 100 km;

11.1.3. III autoturizmo maršrutas: Vilnius – Saidė – Rykantai – Joteliūnai – Bražuolės stovyklavietė – Vievis – Vilnius. Ilgis – 85 km.

11.2. dviračių turizmo maršrutai (didesne dalimi žemiau nurodytų maršrutų galėtų naudotis ir autoturistai):

11.2.1. dešiniojo Neries kranto dviračių trasa. Ilgis – 32 km;

11.2.2. kairiojo Neries kranto dviračių trasa. Ilgis – 32,5 km;

11.2.3. numatyta 3,1 km jungtis tarp šių trasų: Verkšionių kaimas – Verkšionių tiltas.

11.3. pėsčiųjų turizmo maršrutai:

11.3.1. Dūkštos žiedinis pėsčiųjų maršrutas: Dūkštų ąžuolynas – Karmazinų piliakalnis – Dūkštų ąžuolynas. Ilgis – 5 km;

11.3.2. pėsčiųjų žiedinis takas, pritaikytas neįgaliesiems, Dūkštų ąžuolyne. Ilgis – 2,3 km;

11.3.3. Saidės pažintinis pėsčiųjų takas. Ilgis – 0,7 km;

11.3.4. Sviliškių kraštovaizdžio draustinio pėsčiųjų žiedinis pažintinis (geologinis) takas: Šilėnų kaimas – Naujosios Rėvos piliakalnis – Mikališkių atodanga – Šilėnų kaimas. Ilgis – 6 km;

11.3.5. Velniakampio pėsčiųjų žiedinis takas: Adomčiškės – Klimoniškės – Velniakampio atodanga – Karmazinų pilkapynas – Adomčiškės. Ilgis – 5 km;

11.4. vandens turizmo trasa: Vilnius – Kernavė.

12. Siekiant vystyti autoturizmą ir dviračių turizmą, turi būti pagerinta regioninio parko kelių būklė. Prioritetinės, pirmiausia tvarkytinos atkarpos yra šios: Verkšionys – Karmazinų piliakalnis, Dūkštos – Buivydai – Buivydų piliakalnis, Dūkštos – Karmazinų pilkapynas – Karmazinų kaimas, Šilėnai – Naujosios Rėvos kaimas.

13. Tais atvejais, kai autoturizmo ir dviračių turizmo maršrutai sutampa, o autokeliais vyksta intensyvus transporto eismas, dviračių takai įrengiami atskiroje žemės juostoje šalia šių kelių važiuojamosios dalies. Takai, kurie naudojami kasdieniam vietos gyventojų susisiekimui, padengiami kieta danga. Dviračių – pėsčiųjų takai, įrengiami lauko ir miško keliuose, pertvarkomuose į turistinius, gali sutapti su šių kelių važiuojamąja dalimi.

14. Susisiekimui tarp Neries upės krantų Neries regioniniame parke numatyta įrengti perkėlas valtimis ties Grabijolų, Verkšionių ir Saidės kaimais.

15. Siekiant vystyti bendrąjį poilsiavimą Neries regioniniame parke, numatyta:

15.1. skatinti privačių rekreacinių paslaugų, ypač kaimo turizmo, plėtrą numatytose vietose;

15.2. skatinti privatizuoto Bradeliškių vandens malūno ir užtvankos atstatymą bei pritaikymą rekreacijos reikmėms;

15.3. plėtoti regioninio parko rekreacinę infrastruktūrą (įrengti naujas ir tvarkyti esamas poilsiavietes, stovyklavietes, atokvėpio vietas, regyklas).

16. Neries regioniniame parke įrengiamos šios poilsiavietės: dešiniajame Neries krante, Karmazinų kaime (ties pilkapynu), prie Karmazinų piliakalnio (prie Neries), prie Dūkštų ąžuolyno, prie Karmazinų pilkapyno, vakariniame Velniakampio ežero krante, ties Naujosios Rėvos piliakalniu, Čekonės upelio žemupyje, Bielazariškių kaime, priešais Grabijolų kaimą, Šiurmonių kaime, taip pat Saidės kaime (prie Saidės upelio), prie Popų–Vingelių pilkapyno, prie Karalaitės ežero, kairiajame Neries krante Gulaičių kaime (Peklynės kalnas), Papiškių kaime (ties Bražuolės ir Neries santaka), ties Žalgirio kaimu, šalia Padūkštų pilkapyno, Panerių miške (kairiajame Neries krante), kairiajame Bražuolės krante Kragžlių kaime, Panerių miške (dešinėje kelio Vievis–Maišiagala pusėje), rytiniame Veprių ežero krante.

17. Neries regioniniame parke įrengiamos dvi stovyklavietės: kairiajame Neries krante, Saidės kaime, ir dešiniajame Neries krante, Bagotėlių kaime (ties Verkšionių tiltu).

18. Neries regioniniame parke įrengiamos šios regyklos: Verkšionių kaime prie „Pušynėlio“ kavinės, ant Ausiutiškių ir Paneriškių atodangų, Šilėnų kaime, ant Naujosios Rėvos piliakalnio, Panerių miške (dešinėje kelio Vievis–Maišiagala pusėje), Mikališkių kaime, Panerių miške (91 kvartalo 11 sklype).

VI. Gyvenviečių (Kaimų) ir infrastruktūros plėtros kryptys

19. Pagrindinės nuostatos, kuriomis remiamasi formuojant gyvenviečių (kaimų) bei infrastruktūros plėtrą Neries regioniniame parke, yra šios:

19.1. istoriškai susiklosčiusių urbanistinių struktūrų bei jų elementų, turinčių kultūros paveldo reikšmę, išsaugojimas;

19.2. gyvenviečių (kaimų) renovacija ir infrastruktūros tobulinimas, siekiant geriau patenkinti regioninio parko gyventojų ir lankytojų reikmes;

19.3. užstatomų plotų plėtros reguliavimas.

20. Neries regioninio parko gyvenviečių vertė, poveikis aplinkai bei plėtros perspektyvos yra labai nevienodos, todėl regioninio parko urbanistinė politika turi būti pagrįsta gyvenviečių tvarkymo diferencijavimu. Numatyta Bielazariškių, Panerių ir Buivydų kaimų plėtra bei užstatymo tankinimas Zabarijos kaime.

21. Šilėnų, Grabijolų, Bradeliškių, Paaliosės kaimų, išsaugojusių kultūros paveldo požiūriu vertingą istoriškai susiklosčiusią gatvinę rėžinę struktūrą, tvarkymas grindžiamas konservaciniu prioritetu.

22. Likusieji regioninio parko kaimai ar jų dalys tvarkomos vadovaujantis bendrais sodybų statybą šalyje reguliuojančiais dokumentais.

23. Neužstatytuose žemės sklypuose, esančiuose šlaituose, draudžiama gyvenamosios, gamybinės ir visuomeninės paskirties pastatų statyba, gali būti įrengiami rekreaciniai ir apsauginiai įrenginiai – takai, laiptai, apžvalgos aikštelės, pavėsinės ir kt.

24. Gerinama regioninio parko kelių kokybė, prioritetą teikiant autoturizmui svarbioms atkarpoms. Gerinant kelius, numatytus naudoti autoturizmui ir dviračių turizmui, išlaikomas esamų kelių pobūdis (susiformavę vingiai, nuolydžiai, išlikę senojo plento Vilnius–Kaunas ir Šilėnai–Mikališkės akmenimis grįsti ruožai), įrengiamos automobilių stovėjimo aikštelės.

25. Inžinerinė infrastruktūra projektuojama ir įrengiama kuo mažiau keičiant kraštovaizdžio pobūdį bei nedarkant aplinkos. Pagrindinės Neries regioninio parko inžinerinės infrastruktūros plėtros nuostatos yra šios:

25.1. regioninio parko gyvenvietėse (kaimuose) pirmenybė teikiama individualioms vandens tiekimo bei nuotekų utilizavimo sistemoms, didesniuose kompaktiškuose kaimuose, esant poreikiui, įrengiant vandentiekį;

25.2. apribojamas naujų aukštos įtampos elektros tiekimo linijų tiesimas, ypač konservacinio ir rekreacinio prioriteto zonose, pirmenybę teikiant požeminiams kabeliams;

25.3. Neries regioniniame parke įrengiamos šios automobilių stovėjimo aikštelės: prie Karmazinų pilkapyno, prie Karmazinų piliakalnio (Verkšionių), prie Dūkštų ąžuolyno, Naujosios Rėvos kaime, prie Saidės pėsčiųjų tako, prie Velniakampio ežero, prie Bražuolės Kragžlių kaime, Panerių miške (dešinėje kelio Vievis – Maišiagala pusėje), Grabijolų kaime, prie Verkšionių tilto, prie Buivydų piliakalnio, Panerių kaime, prie Vaigėliškių ąžuolo.

______________